Byla eA-405-261/2016
Dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant akcinei bendrovei „Litgrid“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Engineers“, dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja L. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama:

51) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Kretingos skyriaus 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1110 „Dėl žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), ( - ), servitutų nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 2.4.1 punktą, kuriame numatyta, kad nuostoliai dėl žemės servitutų nustatymo atlyginami akcinės bendrovės „Litgrid“ (toliau – ir AB „Litgrid“) lėšomis išmokant 1 471,28 Lt vienkartinę kompensaciją;

62) įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka perskaičiuoti pareiškėjai priklausančios piniginės kompensacijos dydį.

7Nurodė nesutinkanti su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.12.2.)-1110 2.4.1 punktu, nes mano, kad atsakovas netinkamai apskaičiavo kompensacijos, mokamos už servituto nustatymą, dydį.

8Paaiškino, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 1,2017 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), kuriam yra nustatytas 0,3266 ha ploto servitutas. Teigė, jog pareiškėjos turimos nuosavybės daliai yra keliami apribojimai, susiję su negalėjimu užsiimti žemės ūkio veikla, kadangi iki šios dienos trečiasis suinteresuotas asmuo jokio raštiško sutikimo vykdyti žemės ūkio veiklą pareiškėjai nedavė, be to, žemės sklypo dalyje, kurioje yra nustatytas servitutas, yra draudžiama sandėliuoti pašarus, šiaudus, trąšas, durpes, malkas ir kitas medžiagas, t. y. šioje žemės sklypo dalyje pareiškėja nebegalės laikyti jokių jai žemės ūkio veiklai reikalingų daiktų.

9Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) 4 punkto formulėje esantys žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo pagal kultūras (Dvid.) ir žemės ūkio augalų produkcijos vieno kilogramo normatyvinės kainos (K1) indeksai buvo netinkamai nustatyti, kadangi nustatant juos, nebuvo vadovautasi 2014 m. duomenimis. Manė, kad netinkamai buvo apskaičiuoti nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo, kadangi neteisingai apskaičiuotas Metodikos 9.2 punkte numatytas kapitalizacijos normos indeksas (Kr), nes nebuvo atlikti vietovės žemės rinkos tyrimai. Taip pat atkreipė dėmesį, kad nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiuoti tik už vienerius metus. Manė, kad ši nuostolių suma turėjo būti apskaičiuota už 99 metus, t. y. padauginta iš 99, nes servitutas nustatytas neterminuotai.

10Pareiškėjos atstovai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad apskaičiuojant kompensaciją, nebuvo atsižvelgta į tai, jog šiuo metu yra keičiama žemės sklypo paskirtis, be to, nebuvo įvertinti nuostoliai už sodinių, augančių servituto zonoje, sunaikinimą.

11Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

12Nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius, patikrinęs apskaičiavimus, nustatė, kad 110 kV elektros perdavimo linijos Kretinga–Benaičiai statybos specialiojo plano rengėjas UAB „Baltic Engineers“ kompensaciją pagal Metodiką apskaičiavo tinkamai.

13Nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad netinkamai buvo nustatyti žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo pagal kultūras (Dvid.), žemės ūkio augalų produkcijos vieno kilogramo normatyvinės kainos (K1) bei kapitalizacijos normos rodiklio (Kr) indeksai, kadangi toks argumentas nėra pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Pažymėjo, kad atsakovas neturi teisės iškraipyti ar savarankiškai koreguoti Metodikoje imperatyviai nurodytų formulių ir jų dedamųjų dalių, savarankiškai spręsti dėl kitų dedamųjų dalių įrašymo į formules.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Litgrid“ atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

15Nurodė, jog, vadovaujantis Metodikos 7 punktu, pasėlių rūšys, plotai, sodinių rūšys ir skaičius nustatomi pagal faktinės žemės naudojimo būklės analizę teritorijų planavimo dokumento rengimo metu, o nagrinėjamu atveju 110 kV elektros perdavimo linijos Kretinga–Benaičiai specialusis planas patvirtintas ir viešai įregistruotas būtent 2014 m., todėl trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės sutiko su pareiškėjos teiginiais, kad nustatant žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo pagal kultūras (Dvid.) ir žemės ūkio augalų produkcijos vieno kilogramo normatyvinės kainos (K1) indeksus turėjo būti vadovaujamasi 2014 m. duomenimis. Atkreipė dėmesį, jog žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas pagal kultūras tvirtinamas žemės ūkio ministro įsakymu (Metodikos 4 p.), o pagal 2014 m. galiojusį ir šiuo metu tebegaliojantį Žemės ūkio augalų vidutinį derlingumą pagal kultūras 1999-2003 m., patvirtintą Žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3D-35, žieminių kviečių derlingumo (100 kg iš 1 ha) koeficientas yra būtent 34,06, todėl naudojant tokį koeficiento dydį buvo apskaičiuota ginčijama kompensacija. Žemės ūkio augalų produkcijos vieno kilogramo normatyvinės kainos indeksas (K1) nustatytas pagal Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas 2014 m., patvirtintas Žemės ūkio ministro 2013 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-799, pagal kurias maistinių kviečių normatyvinė kaina yra 640 Lt už toną arba 0,64 už kilogramą. Pažymėjo, kad būtent minėti koeficientai ir buvo taikomi apskaičiuojant ginčijamas kompensacijas už sunaikintus pasėlius. Pasėlių kultūros (žieminių kviečių) nustatymo tikslumo pareiškėja apskritai neginčija, todėl teigti, kad konkrečiu atveju buvo netinkamai nustatyti žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo pagal kultūras ir žemės ūkio augalų produkcijos vieno kilogramo normatyvinės kainos indeksai, nėra pagrindo.

16Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai priklausantis žemės sklypas (unikalus ( - )) yra žemės ūkio paskirties, todėl apskaičiuojant Metodikos 2.3 punkte numatytus nuostolius, taikomas ne Metodikos 9.2 punktas, o Metodikos 9.1 punktas, tokiu būdu ginčijamas kapitalizacijos normos rodiklis (Kr) konkrečiu atveju apskritai nėra aktualus skaičiuojant pareiškėjai Metodikos 2.3 punkte numatytą kompensaciją. Pažymėjo, kad atitinkamai metinės pajamų normos hektarui žemės ūkio naudmenų indeksas (Kp), kuris tvirtinamas žemės ūkio ministro įsakymu, nustatytas pagal Žemės ūkio veiklos pajamų iš žemės ūkio naudmenų hektaro normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 3D-391 (2013 m. spalio 29 d. įsakymo redakcija). Teigė, jog konkrečiu atveju metinė pajamų norma hektarui žemės ūkio naudmenų yra lygi 155. Tokiu būdu, nuostoliai už prarastą galimybę naudoti žemės sklypo dalį (0,3266 ha) pagal pagrindinę (žemės ūkio) žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį (Metodikos 2.3 p.) apskaičiuoti tinkamai, t. y. visiškai atitinka Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo 2014 m. spalio 15 d. akto Nr. 262a 7 punkte nurodytą 759,35 Lt sumą. Nors, pareiškėjos nuomone, apskaičiuojant Metodikos 2.3 punkte nurodytus nuostolius, turėtų būti taikomas koeficientas 99, tačiau Metodikos 9.1 punkte aiškiai įtvirtinta, kad apskaičiuojant Metodikos 2.3 punkte numatytus nuostolius, taikomas koeficientas 15.

17II.

18Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

19Teismas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos rajono skyrius 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1110 1.1 punktu nustatė pareiškėjos L. B. žemės sklypui, kadastro Nr. ( - ), esančiam ( - ), 0,3266 ha ploto servitutą, suteikiantį teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) (kodas 206) bei 0,3266 ha ploto servitutą, suteikiantį teisę aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) (kodas 207) ir 0,3266 ha ploto servitutą, suteikiantį teisę naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) (kodas 208), pažymėtus simboliu – „S/3266m2“ žemės sklypo plane M 1:1000. Įsakymo 2.4.1 punktu nustatyta, kad nuostoliai dėl žemės servitutų nustatymo atlyginami AB „Litgrid“ lėšomis išmokant L. B. 1 471,28 Lt dydžio vienkartinę kompensaciją. Įsakymo 2.4.2 punktu numatyta kompensaciją išmokėti per trisdešimt darbo dienų nuo servituto nustatymo administraciniu aktu dienos. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja neginčija 2014 m. lapkričio 25 d. Įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1110 1.1 punkto, kuriuo minėtam pareiškėjos žemės sklypui buvo nustatytas servitutas, teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau nesutinka su apskaičiuotų nuostolių, patirtų dėl servituto nustatymo, dydžiu, t. y. nesutinka su Įsakymo 2.4.1 punktu.

20Teismas pažymėjo, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.129 str.). Tiek Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16.6 punktas įpareigoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovą arba jo įgaliotą teritorinio padalinio vadovą priimant sprendimą, kuriuo nustatomas žemės servitutas, jame nurodyti nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygas (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintoje Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikoje.

21Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas nustatytos kompensacijos dydį, patikrina, ar nuostoliai apskaičiuoti nepažeidžiant jų apskaičiavimo tvarką reglamentuojančio teisės akto – Metodikos. Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis nukreipia į Metodiką, kurios 3 punktas įtvirtina, jog nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto, vadovaudamasis šia Metodika, apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas.

22Bylos medžiaga nustatyta, jog 110 kV elektros perdavimo linijos Kretinga–Benaičiai statybos specialiojo plano rengėjas yra UAB „Baltic Engineers“.

23Įsakymo 2.4.1 punktu nustatytas 1 471,28 Lt vienkartinės kompensacijos dydis už sklypo (kadastro Nr. ( - )) dalį, grindžiamas UAB „Baltic Engineers“ skaičiavimais, kurie įtvirtinti 2014 m. spalio 15 d. Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo akte Nr. 262a bei 2014 m. spalio 15 d. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo akte Nr. 262a (toliau – ir Vienkartinės ar periodinės kompensacijos apskaičiavimo aktas). Iš Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo akto bei Vienkartinės ar periodinės kompensacijos apskaičiavimo akto turinio matyti, kad pareiškėjai buvo apskaičiuoti nuostoliai už sunaikintus pasėlius ir nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo.

24Metodikos 2 punkte nustatyta, jog nuostoliai dėl žemės servituto, nustatyto administraciniu aktu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui, atlyginami už: 2.1. sunaikinamus pasėlius ir sodinius; 2.2. iškertamą mišką; 2.3. prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį.

25Iš pateiktų žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), detaliojo planavimo dokumentui rengti 2014 m. sausio 6 d. išduotų planavimo sąlygos Nr. 1 matyti, jog planavimo tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla yra pakeisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatyti naudojimo būdus – gyvenamosios teritorijos, inžinerinės infrastruktūros teritorijos, pobūdžius – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams, padalinti į atskirus sklypus bei nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą.

26Remiantis 2014 m. gruodžio 29 d., 2015 m. sausio 14 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

27Teismas pažymėjo, kad skundžiamo 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1110 priėmimo metu nekilnojamojo turto registre žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis nurodyta žemės ūkio, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Engineers“, apskaičiuodamas pareiškėjai kompensacijos dydį, privalėjo vadovautis nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Šiuo atveju faktas, kad yra pradėtas rengti detalusis planas dėl žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties keitimo, nesudaro pagrindo nuostolius dėl servituto nustatymo apskaičiuoti kaip už kitos paskirties žemę.

28Pareiškėja teigia, kad netinkamai buvo nustatyti Metodikos 4 punkto formulėje esantys žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo pagal kultūras (Dvid.) ir žemės ūkio augalų produkcijos vieno kilogramo normatyvinės kainos (K1) indeksai, kadangi juos nustatant nebuvo vadovautasi 2014 m. duomenimis.

29Iš 2014 m. spalio 15 d. Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo akto Nr. 262a bei 2014 m. spalio 15 d. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos apskaičiavimo akto Nr. 262a matyti, jog pareiškėjai atlygintini nuostoliai už sunaikintus pasėlius (žieminius kviečius) yra 711,94 Lt.

30Metodikos 4 punkte nustatyta, jog sunaikinamų pasėlių rinkos vertė (Np) apskaičiuojama pagal formulę: Np = Dvid. x 100 x Sp x K1 x K2, čia: Dvid. – žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas pagal kultūras, tvirtinamas žemės ūkio ministro įsakymu; Sp – žemės sklypo dalies, kuriai nustatomas žemės servitutas, plotas (hektarais); K1 – žemės ūkio augalų produkcijos vieno kilogramo normatyvinė kaina, kuri nustatoma pagal žemės ūkio ministro patvirtintas normatyvines žemės ūkio produkcijos kainas; K2 – žemės sklypo našumo balo santykis su vidutiniu Lietuvos žemės našumo balu (39). Žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo pagal kultūras (Dvid.) rodikliai nustatyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakyme Nr. 3D-35 „Dėl žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo 1999-2003 metais patvirtinimo“. Vėlesnių Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymų, nustatančių vidutinį žemės ūkio augalų derlingumą, nebuvo priimta. Nustačius, jog žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo pagal kultūras rodiklis yra tvirtinamas Žemės ūkio ministro įsakymu bei nesant priimtų kitų Žemės ūkio ministro įsakymų dėl žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo rodiklių, buvo privaloma vadovautis šiuo įsakymu. Pagal minėtą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymą, vidutinis žieminių kviečių derlingumas 100 kg iš 1 ha – 34,06. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-799 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2014 metais patvirtinimo“, normatyvinė maistinių kviečių tonos kaina – 640 Lt.

31Atsižvelgus į prieš tai minėtus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymus, akivaizdu, kad apskaičiuojant nuostolių, patirtų už sunaikintus pasėlius, sumą, jais buvo privaloma vadovautis, todėl pareiškėjos argumentas, kad neteisingai nustatyti Metodikos formulėje esantys žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo pagal kultūras (Dvid.) ir žemės ūkio augalų produkcijos vieno kilogramo normatyvinės kainos (K1) indeksai, teismo laikytas nepagrįstu. Taigi nuostolių, patirtų už sunaikinamus pasėlius, suma turėjo būti apskaičiuota taip: Np (711,94 Lt) = 34,06 (Dvid.) x 100 x 0,3266 ha žemės plotas x 0,64 Lt už kg (normatyvinė maistinių kviečių tonos kaina – 640 Lt) x 1 (žemės sklypo (kadastro Nr. 5657/0003:406)) naudmenų našumo balas 39 / 39).

32Taigi, teismas sprendė, kad Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo akte Nr. 262a patirti nuostoliai už sunaikintus pasėlius (žieminius kviečius) įvertinti tinkamai.

33Dėl neteisingai nustatyto Metodikos 9.2 punkte numatyto kapitalizacijos normos indekso (Kr) teismas pažymėjo, jog Metodikos 9.2 punkte nurodyta, kad šios Metodikos 9 punkto pirmojoje pastraipoje nurodyti nuostoliai, išskyrus 9.1 punkte nurodytus nuostolius (nuostoliai dėl žemės ūkio paskirties žemėje sunaikinamų žemės ūkio naudmenų), (Nk) apskaičiuojami pagal formulę – Nk = 15´Sk´Vk´Kr´Kn.

34Minėta, jog pareiškėjos žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, todėl nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, buvo apskaičiuoti vadovaujantis Metodikos 9.1 punktu, o ne Metodikos 9.2 punktu. Metodikos 9.1 punkte nurodytoje formulėje nesant kapitalizacijos normos indekso (Kr), nėra pagrindo detaliau aptarti šio indekso skaičiavimą.

35Pareiškėjos žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), žemės ūkio naudmenų našumo balas – 39. Metinė pajamų norma hektarui žemės ūkio naudmenų, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 3D-391 (2013 m. spalio 29 d. akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 18 d.), atsižvelgiant į žemės ūkio naudmenų našumo balą (39) yra 155. Taigi, nuostoliai už prarastą galimybę naudoti žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) dalį (0,3266 ha plotą) pagal pagrindinę (žemės ūkio) žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį sudaro 759,35 Lt (15 x 0,3266 x 155) ir jie buvo apskaičiuoti tinkamai.

36Dėl nuostolių dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo skaičiavimo už 99 metus teismas nurodė, jog, kaip matyti iš Metodikos 9.1 punkte pateiktos nuostolių apskaičiavimo formulės (Nžūn = 15 x S x Kp), nuostolių suma dauginama iš koeficiento 15, t. y. didinama 15 kartų, todėl teigti, kad šie nuostoliai apskaičiuojami tik už vienerius metus, nėra pagrindo. Apskaičiuojant nuostolius, buvo vadovautasi Metodikos 9.1 punkte esančia formule, todėl nėra pagrindo išvadai, kad apskaičiuojant kompensaciją, nepagrįstai taikytas minėtas koeficientas.

37Byloje neginčijama aplinkybė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), esančiame ( - ), auga sodiniai. Teismo posėdžio metu atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens AB „Litgrid“ atstovai paaiškino, kad sodiniai nebus naikinami, o tuo atveju, jeigu būtų sunaikinti, pareiškėja turi teisę kreiptis dėl papildomų nuostolių atlyginimo. Taip pat nurodė, kad per šį žemės sklypą jau anksčiau yra nutiestos elektros linijos, kurių apsaugos zonoje esantys sodiniai nebuvo naikinami. Pažymėjo, kad servitutas buvo nustatomas šių apsaugos zonų ribose, todėl pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis iš esmės nepasikeitė.

38Bylos medžiaga nustatyta, jog Klaipėdos apskrities viršininkas 2007 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 4-4395-(1.3) „Dėl L. B. privataus žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), kadastro duomenų papildymo, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus“ 2 punktu nustatė elektros linijų apsaugos zonas 0,3230 ha. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, šiuo metu pareiškėjos žemės sklypui (kadastro Nr. 5657/0003:406) nustatytas servitutas yra – 0,3266 ha, t. y. 2014 m. gruodžio 8 d. nekilnojamojo turto registre įregistruotas servituto plotas iš esmės toks pat, koks buvo Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 4-4395-(1.3) patvirtintas elektros linijų apsaugos zonų plotas. Taigi, nustačius servitutą, pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis iš esmės nesikeičia. Nors pareiškėja skunde nurodė, kad jos turimos nuosavybės daliai yra keliami apribojimai, susiję su negalėjimu užsiimti žemės ūkio veikla ir šioje žemės sklypo dalyje (yra draudžiama sandėliuoti pašarus, šiaudus, trąšas, durpes, malkas ir kt.), tačiau pabrėžta, kad šie apribojimai neatsirado dėl servituto nustatymo, kadangi šie apribojimai senų elektros linijų apsaugos zonos ribose buvo ir anksčiau. T. y., nustačius servitutą iš esmės nauji apribojimai nei tie, kurie anksčiau buvo numatyti teisės aktais (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintose Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygose ir kt.) senų elektros linijų apsaugos zonos ribose, pareiškėjai neatsiranda. Taip pat atkreiptas dėmesys ir į tai, jog pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalį, nors įstatymu ir buvo nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose, tačiau šie servitutai nesuteikė teisės šių apsaugos zonų ribose (konkrečiu atveju senų elektros linijų apsaugos linijų ribose) tiesti naujas elektros linijas, todėl pagal Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 6 dalį, norint tiesti naujas elektros linijas senų elektros linijų apsaugos zonų ribose, buvo privaloma nustatyti naują servitutą. Šiuo atveju taip ir buvo padaryta. Nustačius naują servitutą senų elektros linijų apsaugos zonų ribose, nereiškia, jog servitutu nustatyme plote bus naikinami sodiniai. Priešingai, 2014 m. spalio 15 d. Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius akte Nr. 262a nurodyta, kad sodiniai nebus naikinami. Tik patyrusi nuostolius dėl sodinių sunaikinimo, pareiškėja turės teisę kreiptis dėl papildomų nuostolių atlyginimo.

39Todėl teismas nusprendė, jog apskaičiuojant kompensacijos dydį, teisėtai ir pagrįstai nebuvo vertinti nuostoliai dėl sodinių sunaikinimo.

40Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendė, jog ( - ) 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1110 „Dėl žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), ( - )., servitutų nustatymo“ 2.4.1 punktas, kuriuo nustatyta, kad nuostoliai dėl žemės servitutų nustatymo atlyginami AB „Litgrid“ lėšomis išmokant 1 471,28 Lt vienkartinę kompensaciją, teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jo panaikinti. Nustačius, kad pareiškėjai išmokamos vienkartinės kompensacijos dydis apskaičiuotas teisėtai ir pagrįstai, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos išvestinį reikalavimą bei įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka perskaičiuoti pareiškėjai priklausančios piniginės kompensacijos dydį.

41Teismas pridūrė, jog pagal Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 3 dalies, 4.129 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką dėl nuostolių atlyginimo, kai yra nustatomas servitutas, (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB ,,N. B.“, Ž. K. ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009; 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Girga“, bylos Nr. 3K-3-420/2009; 2012 m. liepos 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-367/2012) pareiškėja dėl Metodikoje nenumatytų nuostolių atlyginimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

42III.

43Pareiškėja L. B. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti.

44Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, turintis 1,2017 ha ploto, esantis ( - ), kuriam yra nustatytas 0,3266 ha ploto servitutas, t. y. servitutas užima 27 proc. žemės sklypo ploto. Byloje esantis išrašas iš nekilnojamojo turto registro taip pat atsakovo kartu su atsiliepimu pateikti dokumentai patvirtina, kad šio žemės sklypo 1,1730 ha teritoriją užima sodai, kitos žemės – 0,0287 ha – želdiniai. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad beveik visą pareiškėjos žemės sklypą sudaro sodai. Pareiškėja administracinėje byloje pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad jau keletą metų šiame žemės sklype vykdo ekologinę žemės ūkio veiklą – vaisių auginimą.
  2. Kadangi pareiškėjos žemės sklype miško nėra, todėl pareiškėjos atveju aktualus buvo Metodikos 2.1. ir 2.3 punktų (už sunaikinamus pasėlius ir sodinius bei prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį) taikymas. Metodikos 4 ir 5 punktai būtent nustato, kaip yra skaičiuojami 2.1. punkte nurodyti nuostoliai. Tačiau šiuo atveju atsakovas visiškai netaikė šios Metodikos 5 punkto reikalavimų. Metodikos 7 punktas numato, kad pasėlių rūšys, plotai, sodinių rūšys ir skaičius nustatomi pagal faktinės žemės naudojimo būklės analizę teritorijų planavimo dokumento rengimo metu. Tiek tretieji suinteresuoti asmenys, tiek atsakovas turėjo ir galėjo skundžiamo akto priėmimo metu žinoti, kad pareiškėjos žemės sklypą sudaro išimtinai sodai, kuriuose yra sodiniai, todėl kompensacija turėjo būti paskaičiuota ir už sodinius, juolab, kad trečiais suinteresuotas asmuo – UAB „Baltic Engineers“, turėjo pareigą nustatyti faktinį žemės sklypo naudojimą, nes byloje net nekilo ginčo, kad pareiškėjos žemės sklype nėra auginami kviečiai, šis žemės sklypas yra naudojamas išimtiniai sodininkystės veiklai, sklype gausiai auga vaismedžiai. Nepagrįstas trečiojo suinteresuoto asmens AB „Litgrid“ atstovo paaiškinimas, kad neva sodinių nesiruošiama kirsti, nes pareiškėjos žemės sklypo dalyje, kuriai nustatomas servitutas, yra sunaikinami pasėliai, t. y. sunaikinti pasėlių yra neįmanoma neiškirtus žemės sklype tankiai pasodintų sodinių – vaismedžių. tankiai pasodintų sodinių- vaismedžių. Dėl šios priežasties, pareiškėjos manymu, skaičiuojant kompensacijos dydį turėjo būti taikytas ir Metodikos 5 punktas, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neva pareiškėja dėl iškirstų medžių galės kreiptis papildomai, kai jie bus iškirsti.
  3. Taip pat atsakovas bei tretieji suinteresuoti asmenys šiuo atveju netinkamai taikė ir Metodikos 4 punkte nustatytą indeksą – Dvid. – žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas pagal kultūras, tvirtinamas žemės ūkio ministro įsakymu. Šiuo atveju atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys, apskaičiuodami šį koeficientą, taikė Žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. 3D-35, kuris nustatė žemė ūkio augalų vidutinį derlingumą 2003 – 2005 m. Pareiškėjos nuomone, netinkamai buvo nustatytas šios formulės indeksas Dvid., nes servitutas yra nustatytas 2014 m., todėl turėjo būti pateikti duomenys už 2014 m. Negalima taikyti 2003 – 2005 m. nustatytų rodiklių situacijai, kuri susiklostė 2014 m., kadangi per tokį ilgą laiką, šie rodikliai gali būti esmingai pasikeitę ir dėl šios priežasties atsakovas turėjo ir galėjo kreiptis į Žemės ūkio ministeriją su prašymu priimti nuostolių už servituto nustatymą apskaičiavimui visus būtinus teisės aktus, kurie pagrįstų 2014 m. buvusią situaciją. Minėtu Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintų augalų sąraše nėra sodų, pareiškėjos sodas yra daugiau kaip 30 metų senumo. Pareiškėjos sklype yra auginamos nekintančios žemės ūkio kultūros, todėl privalu buvo išsiaiškinti šios kultūros derlingumo rodiklius, tai atitiktų teisingumo, bei protingumo kriterijus (principus). Grūdinės kultūros ar kiti vienmečiai augalai gali kisti kiekvienais metais. Dėl šios priežasties pareiškėja mano, kad tokia situacija, kai nėra įvertinama reali faktinė padėtis žemės sklype – nuostoliai skaičiuojami už kviečius, neįvertinus, kad visas sklypas yra vaismedžiai, sklype vykdomas ekologinis vaisių auginimas, yra netinkamai Metodikoje įtvirtintų reikalavimų taikymas.
  4. Apskaičiuojant nuostolius pagal Metodikos 9.1 punktą, nagrinėjamu atveju neteisingai yra paskaičiuotas indeksas Kp – metinė pajamų norma hektarui žemės ūkio naudmenų, kuri tvirtinama žemės ūkio ministro įsakymu. Šiuo atveju pajamų norma privalėjo būti nustatyta nuo sodininkystės veiklos, nes byloje nekyla ginčas, kad pareiškėjos žemės sklype nėra auginami kviečiai, todėl metinė pajamų norma turėjo būti paskaičiuota nuo žemės ūkio produkcijos, kuri auginama pareiškėjos žemės sklype, kainos. Sodininkystės derlingumas gali būti nuo 5 iki 20 tonų iš 1 ha. Vidurkis būtų apie 10 tonų, o ekologinių obuolių l kg kaina 1,0-1,5 Lt (kaip ir desertinių obuolių), todėl, pareiškėjos nuomone, šios aplinkybės turi didelės įtakos nustatant kompensacijos sumą pareiškėjai, dėl ko, iš naujo atliekant skaičiavimus, turi būti įvertinama faktinė padėtis žemės sklype ir sklype vykdoma faktinė žemės ūkio veikla.
  5. Pareiškėjos turimas žemės sklypas yra urbanizuotoje vietovėje. Daugelis gretimų sklypų yra užstatyti namais, kitų sklypų paskirtis pakeista į gyvenamąsias teritorijas. Tokį siekį turi ir pareiškėja, tai rodo teismui pateikti dokumentai – planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti. Šio siekio realizuoti iki 2016 m. pareiškėja negali, nes šiame žemės sklype 2011 m. buvo pradėtas ekologinis ūkininkavimas. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152, 8.1 punktą minimalus ūkininkavimo terminas pagal šią programą yra 5 metai. Tų pačių taisyklių 39.3 punkte nustatyta sankcija – paramos sugrąžinimas, jeigu ūkininkavimas nutraukiamas anksčiau laiko. Vadovaudamasi Metodikos 3 punktu, pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad ji pati turėtų surinkti įrodymus ir pati apskaičiuoti nuostolius, kurie yra nustatomi, kaip ir šioje byloje, apskaičiuojant nuostolius už servituto nustatymą pagal Metodikos reikalavimus. Metodikos 3 punktas imperatyviai duomenų surinkimą dėl nuostolių apskaičiavimo paveda specialaus teritorinio plano rengėjui, šiuo atveju UAB „Baltic Engineers“, todėl neteisinga teismo išvada, kad pati pareiškėja turėtų atlikti skaičiavimus. UAB „Baltic Engineers“ veikia su AB „Litgrid“ sudarytų atlygintinių sutarčių pagrindu, už darbus šiai bendrovei yra kompensuojama, todėl UAB „Baltic Engineers“ ir turėtų atlikti skaičiavimus, parengtus griežtai laikantis Metodikos reikalavimų, o atsakovas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kaip valstybės įgaliota institucija, veikianti viešojo administravimo srityje, privalo užtikrinti tinkamą Metodikos reikalavimų taikymą.

45Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

46Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje įtvirtinta nuostata, kad 110 kV ir didesnės įtampos elektros perdavimo tinklas (kurios sudėtinė ir neatskiriama dalis yra ir 110 kV elektros perdavimo linijos Kretinga–Benaičiai) yra valstybinės svarbos energetikos objektas. Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir renginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo (toliau – Nacionalinio saugumo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 2 dalyje įtvirtinta, kad strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turi įrenginiai, sudarantys 110 kV ir aukštesnės įtampos elektros perdavimo tinklas, kuriam yra priskirtina ir 110 kV elektros perdavimo linija Kretinga–Benaičiai. Šie įrenginiai, sudarantys 110 kV, gali priklausyti nuosavybės teise arba būti naudojami valstybės (tiesiogiai arba netiesiogiai) kontroliuojamų juridinių asmenų ar kitų nacionalinio saugumo interesus atitinkančių subjektų, šiuo konkrečiu atveju Nacionalinio saugumo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte – AB „Litgrid“. 110 kV oro linijos Kretinga–Benaičiai paskirtis – sumažinti esamų orinių linijų apkrovimą. Sujungus Kretingos transformatorines pastotes ir Benaičių transformatorines pastotes nauja 110 kV orine linija, sumažės apkrovimas esamoje 110 kV orinėje linijoje. Pagal Lietuvos teisės praktiką, tokie valstybinės reikšmės objektai, kaip elektros energijos tiekimo linijos, turi didelę reikšmę šalies ūkio plėtrai ir funkcionavimui bei tarnauja visuomenės poreikiams (viešajam interesui). Energetikos įstatyme numatyta, kad elektros energetikos objektų priežiūrai ir naudojimui užtikrinti, nustatomas žemės ir kitų nekilnojamų objektų servitutas elektros linijos apsaugos zonų ribose.
  2. Tarnaujančio daikto savininkui už administraciniu aktu nustatytą žemės servitutą yra nustatoma vienkartinė arba periodinė kompensacija, kuri nustatoma vadovaujantis Metodika. Metodikos 10 punkte yra pateikta nuostolių (Nb) dėl žemės ūkio paskirties žemėje sunaikinamų žemės ūkio naudmenų formulė. Remdamasis minėta formule, teritorijų planavimo dokumento rengėjas apskaičiuoja kompensacijos dydį. Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyrius, patikrinęs paskaičiavimus, nustatė, kad specialaus plano rengėjas tinkamai apskaičiavo kompensaciją pagal Metodiką ir ginčijamo Įsakymo 2.4.1 punkte nurodė atitinkamo dydžio vienkartinę kompensaciją pareiškėjai. NŽT neturi teisės iškraipyti ar savavališkai koreguoti Metodikoje imperatyviai nurodytų formulių ir jų dedamųjų dalių, savavališkai spręsti dėl kitų dedamųjų dalių įrašymo į formules. Savavališkai įrašius kitas, nei Metodikoje nenumatytas, sumas ar skaičius, nuostoliai būtų apskaičiuoti nepagrįstai ir neteisėtai.
  3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą ir nustatė, jog Klaipėdos apskrities viršininkas 2007 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 4-4395-(1.3) „Dėl L. B. privataus žemės sklypo kadastro Nr. ( - )), esančio ( - )kadastro duomenų papildymo, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus” 2 punktu nustatė elektros linijų apsaugos zonos 0,3230 ha. 2014 m. gruodžio 8 d. nekilnojamojo turto registre įregistruotas servituto plotas iš esmės toks pat, koks buvo nustatytas aukščiau minėtu įsakymu patvirtintas elektros linijų apsaugos zonų plotas. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad nustačius šį servitutą, pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis iš esmės nesikeičia.
  4. Metodika reglamentuoja ne tik nuostolių už sunaikinamus pasėlius ir sodinius, iškertamą mišką atlyginimą ir šių apskaičiavimo tvarką, bet ir nuostolių už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį atlyginimą ir šių apskaičiavimo tvarką, todėl ji reglamentuoja tiek tiesioginių, tiek ir netiesioginių nuostolių, susijusių su administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, patiriamų tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio, atlyginimą ir apskaičiavimo tvarką. Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies nuostatose ir Metodikoje nurodytas baigtinis objektų, už kuriuos atlyginami nuostoliai, sąrašas (baigtinis kompensuojamųjų nuostolių sąrašas), tačiau yra galimos situacijos, kai dėl žemės servituto administraciniu aktu nustatymo tarnaujančiojo daikto savininkas patirs nuostolių ir dėl kitokių objektų, patirs kitokių rūšių nuostolių, taip pat situacijos, kai, išmokėjus Metodikoje nustatyta tvarka apskaičiuotą nuostolių kompensaciją, tarnaujančiojo daikto savininko realiai patirti dėl žemės servituto nustatymo nuostoliai (realiai patiriamas jo teisių ribojimas) nebus visiškai (realiai) ir teisingai atlyginti (kompensuoti). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu, 30 straipsnio 2 dalimi, teisinės valstybės, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais bei CK 4.129 straipsniu, 6.246 straipsnio 3 dalimi, 6.251 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, kad tokiu atveju, kai Metodikoje nustatyta tvarka apskaičiuota nuostolių kompensacija visiškai (realiai) ir teisingai nekompensuoja visų tarnaujančiojo daikto savininko dėl žemės servituto nustatymo patirtų nuostolių (patiriamo jo teisių ribojimo), tai tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu prieš viešpataujančiojo daikto savininką dėl likusių neatlygintų nuostolių priteisimo, pateikdamas savo nurodomą nuostolių dydį patvirtinančius faktinius ir teisinius argumentus. Taigi, nepaisant to, jog dėl nuostolių, pareiškėjos patirtų dėl žemės servituto nustatymo, atlyginimo yra priimti Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vedėjo ginčijamas Įsakymas, ji turi teisę kreiptis į teismą dėl likusių neatlygintų nuostolių atlyginimo priteisimo.

47Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Litgrid“ atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, prašo apeliacinį skundą atmesti o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

48Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pareiškėja nurodo, kad jai priklausančiame žemės sklype nėra auginami kviečiai, tačiau, kaip trečiojo suinteresuoto asmens ne kartą akcentuota bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, minėta grūdinė kultūra trečiojo suinteresuoto asmens pasirinkta dėl to, kad atsižvelgiant į Metodikos nuostatas, tokiu būdu skaičiuojant maksimaliai atlyginami dėl sunaikinamų pasėlių patiriami nuostoliai (Metodikos 4 p., Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3D-35 patvirtintas Žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas pagal kultūras 1999-2003 metais, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-799 patvirtintos Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinės kainos 2014 metais). Tačiau kompensaciją skaičiuojant kaip už žolę / šieną, ji, vadovaujantis minėtais teisės aktais (Metodikos 4 p.), siektų vos 213,27 Lt (26,12 x 100 x 0,3266 x 0,25 x 1), t. y. gerokai mažiau negu šiuo metu už sunaikinamus pasėlius apskaičiuota kompensacija (711,94 Lt). Tokiu būdu nei atsakovui, nei trečiajam suinteresuotam asmeniui nereiškiant pretenzijų dėl pareiškėjai paskaičiuotos per didelės kompensacijos, įpareigojimas ją sumažinti, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 6 str., 57 str. 6 d.). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad minėta maksimalių nuostolių už sunaikinamus pasėlius atlyginimo politika pasirinkta būtent dėl to, kad elektros perdavimo oro linijos Kretinga–Benaičiai statyba dar tik planuojama, o, kaip apeliaciniame skunde pripažįsta pati pareiškėja, ginčo žemės sklypo dalyje auginamos žemės ūkio kultūros gali kasmet kisti. Tiesa, pareiškėjos nuomone, jai turėjo būti kompensuojama ir už ginčo žemės sklypo dalyje, kurioje nustatytas servitutas, augančius sodinius (vaismedžius), nes neįmanoma sunaikinti pasėlių nesunaikinus sodinių. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuostolių pagal Metodiką apskaičiavimas tėra preliminarus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-24-492/2015), todėl tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo kompensuoja maksimalius nuostolius dėl sunaikinamų pasėlių, nereiškia jo pareigos sunaikinti būtent visus šiuos pasėlius. Atitinkamai Metodika numato nuostolių atlyginimą už sunaikinamus sodinius (Metodikos 2.1 p.), tačiau sodinių, kurie auga servituto plote nepažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimų, naikinimas, atsižvelgiant į techninius sprendinius statant elektros perdavimo oro liniją Kretinga–Benaičiai, apskritai nenumatytas. Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 7 dalyje aiškiai nurodyta, kad žala, kurią dėl naujų perdavimo ar skirstomųjų tinklų tiesimo ir kitų elektros įrenginių įrengimo bei elektros energetikos asmenų veiklos aptarnaujant šiuos elektros tinklus ir įrenginius patiria žemės savininkas ar jos naudotojas, turi būti atlyginta įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, žalos atlyginimas, visų pirma, siejamas su jos faktu ir, jeigu statybų metu bus reikalinga iškirsti atskirus vaismedžius, tai būtent šioje apimtyje (o ne už visame servituto plote augančius vaismedžius, ką reglamentuoja Metodika), remiantis Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 7 dalimi, bus atlyginti nuostoliai.
  2. Pareiškėja nurodo, kad konkrečiu atveju negalima taikyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3D-35 patvirtinto Žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo pagal kultūras 1999-2003 metais, nes tai neva seni duomenys. Tačiau, visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad dėl žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo pagal kultūras sprendžia ne teritorijų planavimo dokumento rengėjas, atsakovas ar trečiasis suinteresuotas asmuo, o Žemės ūkio ministras (Metodikos 4 p.). Be to, tvirtinti, kad žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas šiuo metu yra pasikeitęs (minėtam teisės aktui nesant pakeistam ar panaikintam), nėra jokio pagrindo (keičiasi ne derlingumas, o produkcijos kaina). Atitinkamai Metodikos 4 punkte nurodytoje formulėje naudojamas dydis Ki (žemės ūkio augalų produkcijos vieno kilogramo normatyvinė kaina, kuri nustatoma pagal žemės ūkio ministro patvirtintas normatyvines žemės ūkio produkcijos kainas (Metodikos 4 p.), apskaičiuotas būtent 2014 metų duomenimis (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-799 patvirtintos Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinės kainos 2014 metais)).
  3. Pagal Metodikos 9.1 punktą Kp – metinė pajamų norma hektarui žemės ūkio naudmenų, kuri tvirtinama žemės ūkio ministro įsakymu (konkrečiu atveju žemės ūkio veiklos pajamų iš žemės ūkio naudmenų hektaro normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 3D-391 (2013 m. spalio 29 dl. įsakymo Nr. 3D-739 redakcija)). Be to, kaip jau minėta, atsižvelgiant į planuojamos elektros perdavimo oro linijos statybų technologinius sprendinius, pareiškėjui priklausančio ginčo žemės sklypo dalyje sodinių naikinimas nėra numatytas, todėl teigti, kad Metodikos 9.1 punkte nurodytoje formulėje naudojamas koeficientas Kp turėjo būti skaičiuojamas ne pagal metinę pajamų normą hektarui žemės ūkio naudmenų, patvirtintą žemės ūkio ministro įsakymu (Metodikos 9.1 p.), o nuo sodininkystės veiklos, nėra jokio pagrindo.
  4. Pareiškėja nurodo, kad jai priklausantis ginčo žemės sklypas yra urbanizuotoje teritorijoje ir ji turi ketinimų keisti ginčo žemės paskirtį. Tačiau pažymėtina, kad apskaičiuojant kompensaciją pagal Metodiką, remiamasi viešai įregistruotais duomenimis, o byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai priklausančio žemės sklypo paskirtis teritorijų planavimo dokumento rengimo metu buvo (ir yra šiuo metu) būtent žemės ūkio.

49Teisėjų kolegija

konstatuoja:

50IV.

51Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjos apeliacinis skundas netenkintinas.

52Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, bei ginčo santykių kvalifikavimu ir, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, tik papildo teismo sprendimo motyvus, jų nekeisdamas.

53Vertinant įstatymu nustatytą nuosavybės teisių ribojimą vienas iš esminių rodiklių yra tinkamas (ekvivalentis) iš ribojimų kylančios žalos kompensavimas, kuris turi atitikti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantį reikalavimą dėl nuosavybės teisių ribojimo proporcingumo.

54Kaip savo jurisprudencijoje servituto nustatymo bylose yra nurodęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011, 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014), šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas, kuris reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Atitinkamai ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nustačius servitutą privačios žemės sklypui, įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas – nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-93/2014). Ši praktika tiesiogiai susijusi ir su konstituciniu reikalavimu užtikrinti ribojamų nuosavybės teisių gynimą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). Todėl nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, servituto taikymo apimtis tarnaujančiam daiktui (pareiškėjos žemės sklypui) turi būti vertinama per ekvivalentinės naudos kriterijų, t. y. ar pareiškėja, atsižvelgiant į taikomus ribojimus, nepraranda teisės į teisingą, ekvivalentį atlyginimą.

55Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė. Todėl teisingam bylos išsprendimui reikšminga nustatyti ar žalos atlyginimas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) reikalavimus.

56Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo (Metodikos 10 punktas).

57Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Metodika yra pagalbinė priemonė, kuri leidžia nestabdyti tam tikros procedūros, nustatyti bent minimalius standartus atitinkantį kompensavimą. Kartu Metodika neužkerta kelio asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka reikalauti atlyginti realiai patirtus nuostolius (pvz., rinkos vertės sumažėjimą, praradimą) tiek, kiek jų nepadengia Metodikos pagrindu nustatytas atlyginimas. Teisėjų kolegija sutinka, kad servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą, nes taip užtikrinamas proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, siekio kuo greičiau atkurti teisinę taiką principų įgyvendinimas (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2009 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010). Tačiau nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad Metodikoje įtvirtintą kompensacija nepakankama, pareiškėja turi įrodyti. Kaip pažymima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, dėl turto nuvertėjimo atsirandantys nuostoliai yra turto vertės sumažėjimas. To priežastis yra savininko teisių naudotis daiktu varžymas. Nuostoliai (turto vertės netekimas) gali būti įrodinėjami buvusio iki servituto ir po servituto nustatymo turto vertės palyginimu. Turto nuvertėjimo faktą ir dydį privalo įrodyti asmuo, kuris šiomis aplinkybėmis remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009, Teismų praktika Nr. 31, 2009). Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo teisę į nepakankamą kompensacijos dydį pagrindžia preliminariais skaičiavimais (II t., b. l. 56). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie skaičiavimai turi būti pagrįsti (pavyzdžiui, turto vertinimo išvada) ir juos pareiškėja turi teisę pateikti, siekdama įgyvendinti savo teisę į ekvivalentį atlyginimą, kylantį dėl jos teisių ribojimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2801/2014).

58Pagal Metodiką yra apskaičiuojami nuostolių atlyginimas ir už sunaikinamus sodinius (Metodikos 2.1 p.), tačiau kaip numatyta Metodikos 5 punkte yra vertinami tik sodinių, kurie sunaikinami nustačius žemės servitutą, skaičius. Žala apskaičiuojama, nustatant tam tikros rūšies ir amžiaus vieno sodinio normatyvinę kainą, kuri nustatoma pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintas normatyvines žemės ūkio produkcijos kainas, bet ne tam tikrame žemės plote augančių sodinių derlingumą. Kompensacijos apskaičiavimo 2014 m. spalio 15 d. akte Nr.262a nėra nurodyti nuostoliai patirti dėl sodinių sunaikinimo, pareiškėja taip pat nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad buvo sunaikinti sodiniai, todėl nėra pagrindo taikyti Metodikos 5 punkte numatytą žalos atlyginimo skaičiavimą.

59Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015 m. sausio 14 d. išrašas patvirtina, kad žemės sklypo paskirtis yra žemės ūkio, todėl galimos kitos šio žemės sklypo naudojimo paskirtys nebuvo vertinamos. Todėl atsakovas pagrįstai, apskaičiuodamas kompensaciją, vadovavosi ta pareiškėjos žemės sklypo pagrindine naudojimo paskirtimi, kuri ginčijamo įsakymo priėmimo metu buvo įrašyta Nekilnojamojo turto registre. Kitaip skaičiuoti kompensacijos nėra pagrindo.

60Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, jog kompensacija apskaičiuota teisingai ir yra ekvivalentiška prarastai naudai atkurti, todėl jos keisti, remiantis pareiškėjos argumentais, nėra pagrindo.

61Pirmosios instancijos teismas teisingai yra pažymėjęs, kad paaiškėjus nuostoliams, kurių atlyginimas nenumatytas Metodikoje, pareiškėja gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl tokių nuostolių atlyginimo. Taip pat tokia teisė pareiškėjai išlieka ir dėl nuostolių atlyginimo, jei servituto nustatymo pasekmėje būtų sunaikinti sodiniai.

62Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei teismų praktiką, suformuotą panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

63Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

64pareiškėjos L. B. apeliacinį skundą atmesti.

65Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

66Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja L. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Klaipėdos... 5. 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 6. 2) įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka perskaičiuoti... 7. Nurodė nesutinkanti su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 8. Paaiškino, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 1,2017 ha ploto... 9. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d.... 10. Pareiškėjos atstovai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu papildomai... 11. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 12. Nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 13. Nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad netinkamai buvo nustatyti žemės... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Litgrid“ atsiliepime į... 15. Nurodė, jog, vadovaujantis Metodikos 7 punktu, pasėlių rūšys, plotai,... 16. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai priklausantis žemės sklypas (unikalus (... 17. II.... 18. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 30 d. sprendimu... 19. Teismas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos rajono skyrius... 20. Teismas pažymėjo, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai... 21. Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas nustatytos kompensacijos dydį,... 22. Bylos medžiaga nustatyta, jog 110 kV elektros perdavimo linijos... 23. Įsakymo 2.4.1 punktu nustatytas 1 471,28 Lt vienkartinės kompensacijos dydis... 24. Metodikos 2 punkte nustatyta, jog nuostoliai dėl žemės servituto, nustatyto... 25. Iš pateiktų žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), detaliojo planavimo... 26. Remiantis 2014 m. gruodžio 29 d., 2015 m. sausio 14 d. Nekilnojamojo turto... 27. Teismas pažymėjo, kad skundžiamo 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr.... 28. Pareiškėja teigia, kad netinkamai buvo nustatyti Metodikos 4 punkto... 29. Iš 2014 m. spalio 15 d. Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius... 30. Metodikos 4 punkte nustatyta, jog sunaikinamų pasėlių rinkos vertė (Np)... 31. Atsižvelgus į prieš tai minėtus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro... 32. Taigi, teismas sprendė, kad Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir... 33. Dėl neteisingai nustatyto Metodikos 9.2 punkte numatyto kapitalizacijos normos... 34. Minėta, jog pareiškėjos žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ),... 35. Pareiškėjos žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), žemės... 36. Dėl nuostolių dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal... 37. Byloje neginčijama aplinkybė, kad pareiškėjai nuosavybės teise... 38. Bylos medžiaga nustatyta, jog Klaipėdos apskrities viršininkas 2007 m.... 39. Todėl teismas nusprendė, jog apskaičiuojant kompensacijos dydį, teisėtai... 40. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendė, jog ( - ) 2014 m.... 41. Teismas pridūrė, jog pagal Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 3 dalies, 4.129... 42. III.... 43. Pareiškėja L. B. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė apeliacinį... 44. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    45. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 46. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Lietuvos... 47. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Litgrid“ atsiliepime į... 48. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Pareiškėja... 49. Teisėjų kolegija... 50. IV.... 51. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs pirmosios instancijos teismo... 52. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 53. Vertinant įstatymu nustatytą nuosavybės teisių ribojimą vienas iš... 54. Kaip savo jurisprudencijoje servituto nustatymo bylose yra nurodęs ir Lietuvos... 55. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi... 56. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto... 57. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Metodika yra pagalbinė priemonė,... 58. Pagal Metodiką yra apskaičiuojami nuostolių atlyginimas ir už sunaikinamus... 59. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015 m. sausio 14 d.... 60. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, jog kompensacija... 61. Pirmosios instancijos teismas teisingai yra pažymėjęs, kad paaiškėjus... 62. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 63. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 64. pareiškėjos L. B. apeliacinį skundą atmesti.... 65. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimą... 66. Nutartis neskundžiama....