Byla e2-1130-302/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Prosangvis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria panaikinta Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-2017-658/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Prosangvis“ ieškinį viešajai įstaigai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Prosangvis“ kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2017 m. kovo 17 d. sprendimą, kuriuo buvo atmesta ieškovės UAB „Prosangvis“ 2017 m. kovo 15 d. pretenzija; 2) pakeisti viešojo pirkimo „Saugios kraujo paėmimo sistemos“ (toliau – Pirkimas) sąlygas taip, kad Pirmos pirkimo dalies prekių (Techninės specifikacijos 1.1-1.6 punktai) įsigijimas būtų išskaidytas į atskiras ir savarankiškas pirkimo dalis; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Pirkimo procedūras iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo.
  2. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies – sustabdė atsakovės VŠĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų vykdomo atviro viešojo pirkimo „Saugios kraujo paėmimo sistemos“ (pirkimo Nr. 182856) procedūras Pirkimo objekto pirmojoje dalyje iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
  3. Atsakovė VŠĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos, nesutikdama su Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi atsakovės VŠĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. e2-2017-658/2017 priėmė bei pasinaikino 2017 m. balandžio 7 d. nutartį, kuria ieškinio reikalavimų užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
  2. Teismas pažymėjo, kad kiekvienoje byloje individualiai įvertinus faktines bylos aplinkybes sprendžiama, kuriam iš viešųjų interesų (interesui užtikrinti pirkimo teisėtumą ar interesui nedelsiant vykdyti pirkimą ir pradėti naudotis juo perkamomis prekėmis ar paslaugomis) teiktinas prioritetas. Nors teismas, priimdamas 2017 m. balandžio 7 d. nutartį, ir vertino aplinkybes, kad ginčo viešuoju pirkimu siekiama įsigyti prekes, skirtas užtikrinti viešąjį interesą, t. y. užtikrinti kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, tačiau neturėdamas įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo konkrečiu atveju viešojo Pirkimo procedūrų pirmojoje dalyje stabdymas turės itin neigiamos įtakos pacientų interesams, priėmė nutartį stabdyti Pirkimo procedūras dėl ginčo dalyko. Atsakovei su atskiruoju skundu pateikus įrodymus dėl skubaus poreikio atsakovei įsigyti kraujo paėmimo prekių pagal ginčo Pirkimą, kurių neįsigijus gali žymiai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir dėl to padaryta žala socialiai reikšmingoms vertybėms (šiuo atveju sveikatai), teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti suteiktas operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, todėl nusprendė pasinaikinti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovė UAB „Prosangvis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Pateikia šiuos esminius argumentus:
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino poreikį kuo greičiau įsigyti kraujo paėmimo prekes motyvuodamas tuo, jog atsakovės turimas šių prekių rezervas neva baigiasi, tačiau visiškai neatkreipė dėmesio į tai, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla rizika, kad bus įsigytos nekokybiškos prekės, kas kels realią grėsmę pacientų sveikatai ir gyvybei. Netinkamai nupirktos prekės gali lemti didesnę žalą už tą, kuri būtų patirta tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos.
    2. Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo, ar skubus Pirkimo procedūrų įvykdymas yra vienintelis būdas užtikrinti pacientų sveikatos ir gyvybės apsaugą. Dėl CPK įtvirtintų itin trumpų viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminų tarp šalių kilęs ginčas turėtų būti išspręstas operatyviai, o tai dar labiau sumažina tariamos žalos, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, galimybę.
    3. Atsakovė yra sudariusi sutartį, galiojančią iki 2018 m. balandžio 9 d., dėl kraujo paėmimui reikalingų prekių įsigijimo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog atsakovės turimas prekių rezervas baigiasi. Atsakovė turi galimybę jai reikalingų prekių įsigyti pagal šiuo metu galiojančią ir vykdomą sutartį. Jokie objektyviai patikrinami įrodymai dėl faktinių kiekių, galimybių pirkti papildomus kiekius ir t. t. į bylą nebuvo pateikti.
  2. Atsakovė VŠĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pateikia šiuos esminius argumentus:
    1. Atmestinas deklaratyvus ieškovės teiginys dėl nekokybiškų prekių įsigijimo. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi specialiuosiuose reikalavimuose nustatytais reikalavimais, galės įsigyti būtent tai, kas jai yra reikalinga, ir tokios kokybės, kokia yra būtina. Perkančiosios organizacijos sprendimas neskaidyti Pirkimo objekto į atskiras dalis yra pateisinamas ir pagrįstas objektyviomis priežastimis.
    2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo principą ir pripažintų tik vieno asmens ekonominį interesą, taip pažeidžiant Kauno klinikose besigydančių pacientų teisėtus interesus gauti kokybiškas ir nepertraukiamas gydymo paslaugas. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų ir proporcingumo principą, kadangi, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, galinčios atsirasti pasekmės viršytų jų naudą. Teisinėje valstybėje žmogaus sveikata ir gyvybė yra didžiausia vertybė, todėl tai turėtų būti labiausiai valstybės saugomas viešasis interesas, kuris turėtų prioritetą prie visus kitus interesus.
    3. Nors atsakovė ir turi iki 2018 m. balandžio 9 d. galiojančią viešojo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią gali įsigyti reikalingų kraujo paėmimo priemonių, tačiau šios sutarties pagrindu nebėra galimybės įsigyti tam tikras medicinines priemones, kadangi sutarti prekių kiekiai jau yra nupirkti, o kitų prekių skaičius netrukus pasieks sutartyje nurodytas kiekių ribas.
    4. Ieškovė nepagrįstai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones visam ginčo Pirkimui, nors ginčija tik pirmąją Pirkimo dalį.

4Teismas

konstatuoja:

5IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).
  2. Apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria tenkintas VŠĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų atskirasis skundas civilinėje byloje Nr. e2-2017-658/2017, panaikinta Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

  1. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
  2. Viešųjų pirkimų bylose laikinosios apsaugos priemonės taikomos, vadovaujantis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu, taip pat atsižvelgiant į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos (CPK 4237 str. 1 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1645-381/2015).
  3. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui viešųjų pirkimų bylose numato šias sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, trečia, laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  4. Visų pirma, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi preliminariai prima facie (preliminariai) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus.
  5. Pakartotinai vertinant preliminarų ieškinio pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, išnagrinėjęs bylą iš esmės, Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškovės UAB „Prosangvis“ ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
  6. Teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-381/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1294-302/2016 ir kt.).
  7. Nors minėtas pirmos instancijos teismo sprendimas šiuo metu ir nėra įsiteisėjęs, tačiau, kaip jau minėta, ta aplinkybė, kad, bylą išnagrinėjus iš esmės, ieškinys buvo atmestas, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suteikia pakankamą pagrindą išvadai dėl ieškovės ieškinio reikalavimų prima facie (preliminaraus) nepagrįstumo.
  8. Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, kiti ieškovės atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.

8Dėl bylos procesinės baigties

  1. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti vadovaujantis ieškovės atskirojo skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis paliktina nepakeista.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

10Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai