Byla 2S-1768-560/2019
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarties

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarties.

2Teismas

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-295-872/2017. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. D. – U., J. U., S. P. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl inžinerinių statinių, pastatytų pažeidžiant teisės aktuose nustatytus minimalius atstumus iki gretimo žemės sklypo ribos pašalinimo ir 2017-04-10 sprendimu ieškovų ieškinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2018-07-11 nutartimi, išnagrinėjęs ieškovų apeliacinius skundus, apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas 2019-03-14 kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014 išaiškinimo. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo išaiškinti nutartį. Pareiškėjas teigia, kad prašymo atnaujinti pagrindas yra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kad įsiteisėję teismų sprendimai civilinėje byloje dėl inžinierinių statinių, pastatytų pažeidžiant teisės aktuose nustatytus minimalius atstumus iki gretimo žemės sklypo ribos, pašalinimo, negalėjo būti motyvuojant aiškinant teismų priimtus sprendimus dėl servituto nustatymo, papildant juos naujais motyvais, kurių Lietuvos Aukščiausias Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl servituto nustatymo ir priimdamas galutinę nutartį jų net netyrė ir nekonstatavo. Kasacinis teismas konstatavo, kad byloje nesprendžiamas klausimas dėl ieškovų atliktų inžinierinių tinklų ir susiekimo komunikacijų statybos teisėtumo ar tokios statybos padarinių šalinimo. Šios aplinkybės egzistavo tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui, tiek Vilniaus apygardos teismui priimant sprendimus. Ir šios aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2019-04-08 nutarties konstatuojamojoje dalyje padarius tokią išvadą.

72.

8Ieškovė D. D. – U. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė pareiškėjo prašymą tenkinti. Nurodė, kad teismai, nustatydami servitutą, netyrė ir nevertino bei nekonstatavo aplinkybių, susijusių su statybų iki sklypo ribos teisėtumu ir tai nebuvo nagrinėtos servituto bylos dalykas. Nei pareiškėjas, nei kiti sklypo savininkai nėra davę jokių sutikimų statyti statinius nesilaikant norminių atstumų iki sklypo ribos.

93.

10Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas šiuo prašymu ne tik be jokio teisinio pagrindo interpretuoja ir išplečia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo motyvus, kuriais buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014 išaiškinimo, tačiau, be kita ko, iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties konteksto ištrauktais teiginiais dirbtinai sukuria situaciją, neva teismas šioje nutartyje pasisakė dėl kitoje civilinėje byloje priimto įsiteisėjusio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas, tiek Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo bylą pagal paties ieškovo suformuluotą ginčo dalyką ir neišėjo už šios bylos nagrinėjimo ribų. Pareiškėjas siekia įtikinti, jog būtent bylą dėl inžinerinių tinklų demontavimo nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014 ir ją papildė motyvais, kurių minimą nutartį priėmęs teismas netyrė ir neanalizavo. Tokie teisinės logikos neturintys pareiškėjo teiginiai, visų pirma, nėra galimi proceso prasme, visų antra, vertinti kaip akivaizdus mėginimas klaidinant teismą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą tikslu ne pašalinti galimai teismų paliktas klaidas, tačiau pakartotinai nagrinėti bylą. Deklaratyvūs pareiškėjo samprotavimai apie tariamai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų neteisėtumą ir nepagrįstumą negali būti vertinami kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios egzistavo nagrinėjant bylą, tačiau nebuvo ir negalėjo būti žinomas, bet turėjo esminę reikšmę bylai.

114.

12Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės neatitinka proceso atnaujinimo kriterijų ir procesas pareiškėjo nurodytu pagrindu negalėtų būti atnaujinamas.

13II.

14Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

155.

16Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-09-02 nutartimi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Nurodė, kad pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, nurodydamas naujai paaiškėjusią aplinkybę, kad pareiškėjui iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019-04-08 nutarties dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-07 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014 išaiškinimo, nebuvo žinoma, jog įsiteisėję teismų sprendimai civilinėje byloje dėl inžinerinių statinių, pastatytų pažeidžiant teisės aktuose nustatytus minimalius atstumus iki gretimo žemės sklypo ribos, pašalinimo negalėjo būti motyvuojami aiškinant teismų priimtus sprendimus dėl servituto nustatymo, papildant juos naujais motyvais, kurių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėjęs civilinę bylą dėl servituto nustatymo ir priimdamas galutinę nutartį jų net netyrė ir nekonstatavo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-04-08 nutartimi nurodė, kad nutarties motyvų negali būti daugiau nei jų išdėstyta konstatuojamojoje dalyje, taip pat aiškinant nutartį, ji negali būti pildoma naujais motyvais. Taigi, kasacinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl nutarties išaiškinimo padarė išvadą, kad nutartis yra aiški ir suprantama, todėl savo nuožiūra negalėjo pildyti nutarties prašomos išaiškinti nutarties pareiškėjo prašomais naujais motyvais ir nurodyti daugiau argumentų, nei jų buvo nutartyje. Dėl ko priešingai nei nurodo pareiškėjas, kasacinio teismo nutartyje nurodyti argumentai, kuriais atmestas pareiškėjo prašymas dėl nutarties išaiškinimo, nėra naujų ir esminę reikšmę turinčių aplinkybių atsiradimas. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose byla buvo nagrinėjama pagal pačių ieškovų suformuluotą ieškinio dalyką, neišeinat už bylos nagrinėjimo ribų, procesiniuose sprendimuose buvo detaliai ir išsamiai nustatytos aplinkybės, įvertinti byloje surinkti įrodymai, o padarytos išvados pagrįstos bylose surinktų įrodymų visetu.

176.

18Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl neišlaikyto minimalaus atstumo iki žemės sklypo ribos, statant ginčo inžinierinę infrastruktūrą žemės sklypo servituto dalyje ir greta esančiame nesuformuotajame valstybinės žemės plote, buvo analizuojamos ir vertinamos. Teismas neturėjo pagrindo sutikti su pareiškėjo teigimu, kad iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-08 nutarties, nebuvo žinoma, jog įsiteisėję teismų sprendimai civilinėje byloje dėl inžinerinių statinių, pastatytų pažeidžiant teisės aktuose nustatytus minimalius atstumus iki gretimo žemės sklypo ribos, pašalinimo negalėjo būti motyvuojami aiškinant teismų priimtus sprendimus dėl servituto nustatymo, papildant juos naujais motyvais, kurių kasacinis teismas netyrė ir nekonstatavo, ir šios aplinkybės galėtų turėti įtakos bylai, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Taigi, teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, konstatavo, jog pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą nepagrįstas ir pareiškėjo nurodytais argumentais proceso atnaujinti nėra pagrindo, todėl atsisakė atnaujinti procesą.

19III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

207.

21Pareiškėjas J. U. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir atnaujinti procesą. Nurodo, kad pareiškėjas nėra prašęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinti nutarties pareiškėjo prašomais motyvais ir nurodyti daugiau argumentų, nei jų yra nutartyje, ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje nėra to konstatavęs. Pareiškėjas kaip naujai paaiškėjusias, svarbias ir esmines aplinkybes įvardija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartyje padarytą išvadą, kad nutarties motyvų negali būti daugiau, nei jų išdėstyta konstatuojamoje dalyje, taip pat, aiškinant nutartį, ji negali būti pildoma naujais motyvais. Vilniaus miesto apylinkės teismas turėjo įvertinti, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr.2A-2701-392/2016 aiškiai pasisakė, kad byloje nebuvo duomenų, kurie leistų spręsti, kad inžineriniai statiniai buvo pastatyti pažeidžiant nustatytų servitutų ribas. Vilniaus miesto apylinkės teismas turėjo įvertinti, kad šie Vilniaus apygardos teismo konstatavimai yra nauji prejudiciniai faktai. Aplinkybė, jog teismai, nagrinėdami civilinę bylą dėl servituto nustatymo, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas gautinę 2014 m. spalio 7 d. nutartį, aiškiai nustatė, kokios teisės remiantis kokiais konkrečiais motyvais buvo suteikiamos servituto turėtojui, ir ji egzistavo tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui priimant 2017-04-10 sprendimą, tiek Vilniaus apygardos teismui priimant 2018-07-11 nutartį.

228.

23Tuo metu pareiškėjas negalėjo žinoti ir abejoti dėl apeliacinės instancijos teismo, vykdančio teisingumą, nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, nutartyje nurodytų motyvų tinkamumo ir teisingumo. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2019-04-08 nutartyje padarius išvadą, kad aiškinant nutartį, ji negali būti pildoma naujais motyvais, pareiškėjas sužinojo naują, svarbią ir esminę aplinkybę, jog Vilniaus apygardos teismas, priimdamas nutartį negalėjo aiškinti teismo priimtų sprendimų dėl servituto nustatymo, papildant juos naujais motyvais. Vilniaus miesto apylinkės teismas turėjo įvertinti, jog paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms, kad nustatant servitutą teismas nėra suteikęs servituto turėtojui teisių statyti inžinerinius statinius, nesilaikant teisės aktuose nustatytų atstumų iki sklypo ribos, neturint sklypo savininkų sutikimo, ir tai nebuvo bylos dėl servituto nustatymo nagrinėjimo dalykas, šios svarbios aplinkybės turi įtakos bylai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-04-08 nutartyje padarė labai svarbią ir esminę išvadą, kad aiškinant nutartį ji negali būti pildoma naujais motyvais, ką iki to ir yra padaręs Vilniaus apygardos teismas, aiškinęs teismo priimtus sprendimus dėl servituto nustatymo ir papildydamas juos naujais motyvais, o tai ir yra esminė nauja aplinkybė ir pagrindas atnaujinti procesą.

249.

25Suinteresuotas asmuo D. D. – U. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą tenkinti. Nurodė, kad pritaria pareiškėjo teiginiams, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė labai svarbią ir esminę išvadą, tai yra pagrindas atnaujinti procesą.

2610.

27Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas neįrodė, kad nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kuria atsisakyta išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014 priėmimo atsirado pagrindas panaikinti jau priimtus teismų procesinius sprendimus ir pareikštus reikalavimus išspręsti kitaip. Pareiškėjas šiuo prašymu ne tik be jokio teisinio pagrindo interpretavo ir išplėtė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo motyvus, tačiau, be kita ko, iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties konteksto ištrauktais teiginiais dirbtinai bandė sukurti situaciją, neva teismas šioje nutartyje pasisakė dėl kitoje civilinėje byloje priimto įsiteisėjusio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai lieka neaišku, kaip minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis ir joje išdėstyti prašymo išaiškinti teismo nutartį netenkinimo motyvai, galėjo bent hipotetiškai reikšti naujų ir esminę reikšmę turinčių aplinkybių atsiradimą.

2811.

29Deklaratyvūs pareiškėjo samprotavimai apie tariamai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų neteisėtumą ir nepagrįstumą, negali būti vertinami kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios egzistavo nagrinėjant bylą, tačiau nebuvo ir negalėjo būti žinomas, bet turėjo esminę reikšmę bylai. Pareiškėjo nurodomos spekuliatyvios ir iš konteksto ištrauktos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusioms aplinkybėms keliamų reikalavimų. Pareiškėjas neįrodė nei to, jog tam tikros aplinkybės gali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios, nei to, kad tokios aplinkybės nagrinėjant civilinę bylą ir priimant sprendimą, jos turėtų esminės reikšmės bylos išsprendimui. Teismas, vykdydamas pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekdamas pagrindinių civilinio proceso tikslų – greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo, atsižvelgdamas į proceso atnaujinimo paskirtį, turi tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų atnaujinti procesą buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.

30IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31Atskirasis skundas netenkinamas.

3212.

33Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

3413.

35Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

3614.

37Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovo argumentais nesutinka. Šiame kontekste pažymėtina, jog teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016-10-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

3815.

39CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia, jo manymu, naujai paaiškėjusia aplinkybe – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartyje padarytą išvadą, kad nutarties motyvų negali būti daugiau, nei jų išdėstyta konstatuojamoje dalyje, taip pat, aiškinant nutartį, ji negali būti pildoma naujais motyvais. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-28 nutartų, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016; 2017-05-03 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios būtų pagrindu atnaujinti procesą, nenustatytos. Tokia išvada daroma įvertinus tai, kad apelianto minima Lietuvos Aukščiausiojo teismo padaryta išvada neturi įtakos išnagrinėtai bylai. Pareiškėjo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-08 nutarties cituojamos ištraukos, nėra susijusios su išnagrinėta ginčo byla. Minėta nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios bylos neanalizavo ir motyvų pagrįstumo nevertino. Šia nutartimi teismas atsisakė tenkinti J. U. prašymą išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-07 nutartį, todėl visi teismo nutartyje nurodyti motyvai yra susiję išimtinai su reikalavimo dėl nutarties išaiškinimo pagrįstumu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog kasacinio teismo nutartyje nurodyti argumentai, kuriais atmestas pareiškėjo prašymas dėl nutarties išaiškinimo, nėra naujų ir esminę reikšmę turinčių aplinkybių atsiradimas. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjo minimos naujos aplinkybės neturi jokios esminės įtakos bylai. Taigi, šios aplinkybės eliminuoja bet kokias galimybes atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

4016.

41Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

42Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

43Pareiškėjo J. U. atskirąjį skundą atmesti.

44Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius... 2. Teismas... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje... 7. 2.... 8. Ieškovė D. D. – U. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso... 9. 3.... 10. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į... 11. 4.... 12. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 13. II.... 14. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 15. 5.... 16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-09-02 nutartimi pareiškėjo prašymą... 17. 6.... 18. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl neišlaikyto minimalaus atstumo iki... 19. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 20. 7.... 21. Pareiškėjas J. U. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti... 22. 8.... 23. Tuo metu pareiškėjas negalėjo žinoti ir abejoti dėl apeliacinės... 24. 9.... 25. Suinteresuotas asmuo D. D. – U. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą,... 26. 10.... 27. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į... 28. 11.... 29. Deklaratyvūs pareiškėjo samprotavimai apie tariamai pirmosios ir... 30. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 31. Atskirasis skundas netenkinamas.... 32. 12.... 33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo... 34. 13.... 35. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas... 36. 14.... 37. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė... 38. 15.... 39. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jei... 40. 16.... 41. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 42. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 43. Pareiškėjo J. U. atskirąjį skundą atmesti.... 44. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti...