Byla 1A-126/2014
Dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų L. Ž. (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Violetos Ražinskaitės ir Kęstučio Jucio, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei, nuteistiesiems R. A. V., M. B., A. Ž., L. A., gynėjams advokatams Aušrai Ručienei, Romualdui Mikliušui, Aldevinui Antanui Švedui, Ramūnui Vanagui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro bei nuteistųjų R. A. V., A. Ž. ir L. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo

2R. A. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 260 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

3M. B. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalis ir nuteistas laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

4A. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

5L. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

6Iš A. Ž. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudai priteista 2928,32 Lt ekstradicijos išlaidų.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

8R. A. V. nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 11 d. apie 17.21 val. UAB „Aris nafta“ degalinėje, esančioje Kauno rajono, Alšėnų seniūnijos, Mastaičių kaime, neteisėtai, už 7000 Lt iš M. B. įgijo 100 g pilkos spalvos sausų miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 26,939 g narkotinės medžiagos heroino, juos automobiliu M. B., valst. Nr. ( - ) neteisėtai atgabeno į Kauno mieste, Vandžiogalos g. 22, šalia parduotuvės „Šilas“ esančią automobilių stovėjimo aikštelę ir apie 17.39 val. joje šią narkotinę medžiagą už 8000 Lt neteisėtai pardavė A. Ž..

9Tęsdamas nusikalstamą veiką, R. A. V. 2010 m. balandžio 14 d. apie 15.15 val. neteisėtai su savimi laikytus 1,15 g šviesių miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,516 g narkotinės medžiagos heroino, automobiliu Mercedes-Benz, valst. Nr. ( - ) neteisėtai atgabeno į degalinę „1-2-3“, esančią Islandijos pl. 32, Kaune, kur juos neteisėtai perdavė nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviams – liudytojams, kuriems taikomas anonimiškumas Nr. 2-10 ir Nr. 3-10.

10Tęsdamas nusikalstamą veiką, R. A. V. 2010 m. balandžio 14 d. apie 17.28 val. Kaune, šalia IX Forto iš M. B. už 7000 Lt neteisėtai įgijo – 99,844 g šviesių miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis - 44,669 g narkotinės medžiagos heroino, juos automobiliu M. B., valst. Nr. ( - ) neteisėtai atgabeno į Kauno mieste esančią degalinę „1-2-3“, esančią Islandijos pl. 32 ir, Kaune, ir apie 17.36 val. už 8000 Lt neteisėtai pardavė nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviams – liudytojams kuriems taikomas anonimiškumas Nr. 2-10 ir Nr. 3-10.

11Tęsdamas nusikalstamą veiką, R. A. V. 2010 m. balandžio 29 d. apie 15.04 val. Kaune, šalia IX Forto iš M. B. už 4500 Lt neteisėtai įgijęs 99,620 g šviesiai rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 39,305 g narkotinės medžiagos heroino, juos automobiliu M. B.,, valst. Nr. ( - ) neteisėtai atgabeno į automobilių stovėjimo aikštelę šalia parduotuvės „Mega“, esančią adresu Islandijos pl. 32, Kaune, kur apie 15.14 val. už 8000 Lt neteisėtai pardavė nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui – liudytojui kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 3-10.

12M. B. nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 11 d. automobiliu Renault Laguna, valst. Nr. ( - ) neteisėtai atgabeno 190,896 g pilkos spalvos sausų miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 26,939 g (14,1%) narkotinės medžiagos heroino į Kauno rajone, Alšėnų seniūnijoje, Mastaičių kaime esančią UAB „Aris nafta“ degalinę, kur juos apie 17.21 val. už 7000 Lt neteisėtai pardavė R. A. V..

13Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. B. 2010 m. balandžio 14 d. apie 16.35 val. ( - ), iš L. A. neteisėtai įgijo 99,844 g šviesių miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 44,669 g narkotinės medžiagos heroino, juos automobiliu Audi 80, valst. Nr. ( - ) neteisėtai atgabeno iki Kaune esančio IX Forto, kur juos, apie 17.28 val. už 7000 Lt neteisėtai pardavė R. A. V..

14Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. B. 2010 m. balandžio 29 d. apie 11.02 val. ( - ), iš L. A. neteisėtai įgijo 99,620 g šviesiai rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 39,305 g narkotinės medžiagos heroino, juos automobiliu Audi 80, valst. Nr. ( - ), neteisėtai atgabeno iki Kaune esančio IX Forto, kur juos apie 15.04 val. už 4500 Lt neteisėtai pardavė R. A. V..

15A. Ž. nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 11 d. apie 14.40 val. Kauno mieste, ( - ) kieme, šalia kavinės ( - ) tikslu platinti laikė bei perdavė nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui – liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2-10, 0,259 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,001 g psichotropinės medžiagos amfetamino, ir 0,07 g psichotropinės medžiagos metamfetamino.

16Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. Ž. tą pačią dieną (2010-02-11) apie 17.39 val. Kauno mieste, Vandžiogalos g. 22 automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia parduotuvės „Šilas“ iš R. A. V. už 8000 Lt įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 100 g pilkos spalvos sausų miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 26,939 g narkotinės medžiagos heroino, juos automobiliu Audi 90, valst. Nr. ( - ) atgabeno iki Kauno mieste, ( - ) esančios kavinės ( - ) ir apie 18.10 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, už 11000 Lt juos pardavė nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviams – liudytojams Nr. 2-10 ir Nr. 3-10, kuriems taikomas anonimiškumas.

17L. A. nuteistas už tai, kad 2010 m. balandžio 14 d. apie 16.35 val. ( - ), perdavė M. B. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 99,844 g šviesių miltelių, kurių sudėtyje buvo 44,669 g narkotinės medžiagos heroino.

18Tęsdamas nusikalstamą veiką, L. A. 2010 m. balandžio 29 d. apie 11.02 val. ( - ), perdavė M. B. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 99,620 g šviesiai rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 39,305 g narkotinės medžiagos heroino.

19Kauno apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendį: 1) A. Ž. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei 260 straipsnio 3 dalį ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę A. Ž. paskirti laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų, ją atliekant pataisos namuose; 2) R A. V. inkriminuotą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip tris atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje (2010-02-11 epizodas), paskirti laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje (2010-04-14 epizodas), paskirti laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje (2010-04-29 epizodas), paskirti laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę R. A. V. paskirti laisvės atėmimą 17 (septyniolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose; 3) M. B. inkriminuotą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje (2010-02-11 epizodas), paskirti laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje (2010-04-14 epizodas), paskirti laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje (2010-04-29 epizodas), paskirti laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę M. B. paskirti laisvės atėmimą 14 (keturiolika) metų, bausmę atliekant pataisos namuose; 4) L. A. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskirti laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų.

20Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas, A. Ž., R. A. V. ir M. B. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikuodamas kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

21Prokuroras nurodo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. Ž. sumanymas dėl antrosios nusikalstamos veikos – psichotropinių medžiagų neteisėto realizavimo kilo jau po pirmosios veikos padarymo. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas Nr. 2-10 nurodė, jog su A. Ž. susitarus dėl narkotinės medžiagos heroino įgijimo, perdavus pinigus, belaukiant šios medžiagos atgabenimo, A. Ž. pasiūlė perduoti psichotropinę medžiagą kaip pavyzdį. Šiuos liudytojo Nr. 2-10 parodymus patvirtina liudytojas Nr. 3-10 bei garso įrašas. Atsižvelgiant į tai, jog dėl psichotropinių medžiagų perdavimo tartasi atskirai, esant atskiram sumanymui, A. Ž. veiksmai dėl neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimo turi būti kvalifikuojami atskirai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. Šią išvadą patvirtina skirtingas narkotinės ir psichotropinės medžiagos įgijimo šaltinis: narkotinė medžiaga heroinas gauta iš R. A. V., o psichotropine medžiaga amfetaminu ir metamfetaminu disponavo pats A. Ž.. Prokuroras taip pat pažymi, jog nuosprendyje klaidingai nurodoma, kad kaltinimas A. Ž. nusikaltimus laiko tęstiniu nusikaltimu, kadangi kaltinamajame akte jis teismui perduotas už dvi nuskalstamas veikas.

22Prokuroro įsitikinimu, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad darydamas pirmąją nusikalstamą veiką (2010-02-11 įvykęs narkotinių medžiagų pardavimo sandoris) R. A. V. jau turėjo susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitų nusikalstamų veiksmų. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina kiekvienu atveju atskirų nusikalstamų sumanymų kilimą. Prokuroras nurodo, jog teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai Nr. 2-10 ir Nr. 3-10 patvirtino, kad dėl 2010 m. balandžio 14 d. įvykusio narkotinių medžiagų pardavimo sandorio su R. A. V. buvo kalbama atskirai: jis pažadėjo, kad tuo atveju, jei tenkins kokybė, pristatys didesnį kiekį, ir 2010 m. balandžio 14 d. per du kartus perdavė narkotinę medžiagą heroiną. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina vaizdo ir garso įrašas. Tai, kad R. A. V. veikė pagal atskirus sumanymus, patvirtina ir fiksuota elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija, kuri liudija, jog R. A. V. kontaktavo su M. B. ir naudodamas konspiraciją, atskirai tarėsi dėl narkotinės medžiagos pristatymo. Įvardinti įrodymai, prokuroro įsitikinimu, patvirtina tai, kad kiekvieną kartą R. A. V. kilo atskiras sumanymas.

23Prokuroras pažymi, jog kvalifikuodamas M. B. padarytas nusikalstas veikas, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nusikalstamo sumanymo atsiradimo laiką. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad M. B. nuo pirmosios veikos padarymo jau turėjo susiformavusį sumanymą toliau platinti narkotines medžiagas. Liudytojų Nr. 2-10 ir Nr. 3-10 parodymai, kuriuos patvirtina garso įrašai, taip pat elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauti duomenys, leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo M. B. veiksmai atlikti pagal atskirus sumanymus, kadangi kiekvienu atveju (išskyrus 2010-02-11) M. B. atskirai kreipdavosi į L. A. dėl narkotinės medžiagos įgijimo ir veikdamas pagal atskirą sumanymą, narkotines medžiagas pristatydavo R.A. V..

24Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistiesiems paskirtos bausmės dydžius, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis, 61 straipsnio 2 dalis) ir pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimą paskirtąja bausme užtikrinti, kad kaltas asmuo būtų teisingai nubaustas ir paveiktas taip, kad atlikęs bausmę, ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktai).

25Prokuroras nurodo, kad nuosprendyje teismas nenurodė motyvų, kurie lėmė A. Ž. ir L. A. minimalios sankcijoje numatytos bausmės paskyrimą, o R. A. V. ir M. B. žemesnės negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis ir artimos minimaliai bausmės paskyrimą.

26Prokuroro nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo R. A. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Atkreipia dėmesį, jog teisiamojo posėdžio metu R. A. V. buvo keičiamas kaltinimas, valstybinis kaltintojas baigiamojoje kalboje išreiškė nuomonę, jog nėra pagrindo konstatuoti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl nuosprendyje teismas turėjo nurodyti motyvus, remiantis kuriais konstatavo R. A. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymi, kad R. V. pirminėje apklausoje neigė savo kaltę, vėliau tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamas veikas, o susipažinęs su bylos medžiaga bei apklausiamas teisiamojo posėdžio metu ir vėl nurodė skirtingas aplinkybes. Toks parodymų keitimas akivaizdžiai patvirtina, kad R. A. V. savo parodymus derino prie jam žinomų baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, tokiu būdu siekdamas įtikinti savo parodymų nuoširdumu, neigiamu savo veiksmų vertinimu. Atsižvelgiant į tai, jo parodymai negali būti vertinami kaip savanoriškas prisipažinimas, o jų turinys patvirtina, kad nėra pagrindo konstatuoti ir nuoširdaus gailėjimosi.

27Prokuroro įsitikinimu, teismas, netinkamai individualizavęs nuteistiesiems paskirtas bausmes, paskyrė jiems per mažas laisvės atėmimo bausmes, todėl bausmės tikslai nebus pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai, visi nuteistieji veikė tiesiogine tyčia, savanaudiškais tikslais, teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, netinkamai įvertino baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nusikaltimo pavojingumo visuomenei lygį, neįvertino to, kad nėra nustatyta A. Ž., L. A. bei M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o R. A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatyta nepagrįstai, ir paskyrė nuteistiesiems L. A. ir A. Ž. minimalią sankcijoje numatytą bausmę, o R. A. V. ir M. B. – mažesnę nei sankcijos vidurkis artimą minimaliai bausmes, kurios yra per švelnios ir dėl to neteisingos.

28Nuteistasis A. Ž. apeliaciniame skunde prašo: 1) Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jam naują išteisinamąjį nuosprendį; 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisti iš jo ekstradicijos išlaidas.

29Nuteistasis nurodo, kad iki Nusikalstamos veikos imitavimo modelio (NVIM) prieš jį atlikimo jis nebuvo baustas ar įtariamas neteisėtai platinantis narkotines medžiagas ar kitaip susiję su panašaus pobūdžio nusikalstama veika, tokių duomenų byloje nėra. Remdamasis byloje esančiu 2010 m. kovo 9 d. įslaptintų dokumentų išslaptinimo aktu Nr. 38-3-IL-145 (t.1, b.l. 11-14), nuteistasis daro išvadą, kad iki NVIM jam taikymo jis nepadarė jokios nusikalstamos veikos. Teigia, jog šią išvadą patvirtina 2010 m. kovo 17 d. ir 18 d. Protokolai dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, iš kurių matyti, kad 2010 m. vasario 11 d. jis nedalyvavo jokioje nusikalstamoje veikoje (t. 1, b.l. 80-83, 85-87). Nuteistojo tvirtinimu, bylos teisminio nagrinėjimo metu taip pat nebuvo paneigta jo versija, kad, jeigu ne prieš ji atlikta provokacija, jis nebūtų nusikaltęs. Nuteistasis pažymi, jog darydamas išvadą dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymio – tikslo platinti – teismas neatsižvelgė į tai, kad jo veiksmai neišėjo už NVIM ribų, t.y. turėdamas realias galimybes gauti narkotinių medžiagų iš R. V., jis nei vieno karto nesiekė to padaryti savarankiškai ir be NVIM dalyvių kurstymo to niekada nebūtų padaręs. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad jis nedisponavo narkotinėmis medžiagomis, o tik perdavė jas liudytojui Nr.2-10. Priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, nuteistasis tvirtina nenurodęs šiam liudytojui atvykti į Kauną, tokių susitikimų iniciatoriumi visuomet buvo liudytojas Nr. 2-10. Šias aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisiamojo posėdžio metu išnagrinėta bylos medžiaga, todėl liudytojo Nr. 2-10 tvirtinimai, kad jis (apeliantas) jam siūlęs įsigyti narkotinių medžiagų, yra tik jo niekuo nepagrįsta versija. Nuteistasis įsitikinęs, kad nusikalstamą veiką imituojantis modelis bei prieš jį atlikti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai turi būti pripažinti neteisėtais.

30Nuteistasis tvirtina, kad leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus nebuvo kontroliuojamas teismo, kaip tai yra numatyta BK 159 straipsnyje: byloje nėra teisinį pagrindą operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti patvirtinančių dokumentų, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų. Atsižvelgiant į tai, 2010 m. sausio 25 d. Generalinio prokuroro pavaduotojas neteisėtai sankcionavo jam NVIM taikymą. Teigia, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino liudytojo Nr. 2-10 nesąžiningumas. Nurodo pirmosios instancijos teismui pateikęs įrodymus, kad liudytojas Nr. 2-10 per kelis kartus jam į sąskaitą pervedė pinigus. Tai esminė provokavimo faktą patvirtinanti aplinkybė, kurios pirmosios instancijos teismas nevertino ir nuosprendyje nepasisakė, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus.

31Nuteistasis nurodo, jog bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo tikrinami anonimiškumo taikymo pagrindai ir tvarka, numatyti BPK 199 ir 200 straipsniuose, todėl teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, negalėjo laikyti pakankamai patikimais liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais ir jais remtis. Nuteistasis kelia klausimą, kodėl liudytojas Nr. 2-10, kuriam taikomas anonimiškumas, negalėjo būti apklaustas viešai, kadangi filmuojamą medžiagą galėjo matyti ir matė visi bylos nagrinėjimo teisme dalyviai, todėl anonimiškumo taikymas tokiam asmeniui tampa beprasmis. Pažymi, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, apklausti teisiamojo posėdžio metu, akivaizdžiai melavo, siekdami pateisinti prieš jį suplanuotą ir įvykdytą provokaciją, taip pat atkreipia dėmesį į V. G. ir O. J. suteiktas liudytojų statuso aplinkybes ir tuo pagrindu teismui teikiamo prašymo nušalinti prokurorą M. S., kurį pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmetė.

32Nuteistasis abejoja anoniminių liudytojų įrašytų telefoninių pokalbių patikimumu, tvirtindamas, kad buvo pašalinti Kriminalinės policijos biuro pareigūnams nenaudingi, jų provokaciją patvirtinančių pokalbių fragmentai, kuriuose liudytojas N. 2-10 primygtinai prašo jo gauti heroino, siūlydamas jam visokiais būdais už tai gerai atsilyginti, tuo jį provokuodamas ir darydamas tiesioginį spaudimą. Nuteistasis skunde analizuoja anoniminių liudytojų įrašytus pokalbius ir kelia versiją, kad anoniminis liudytojas Nr. 2-10 Kriminalinės policijos biuro provokaciją vykdyti ėmėsi siekdamas išvengti atsakomybės už jo spaties padarytas nusikalstamas veikas – narkotikų platinimą.

33Nuteistasis taip pat nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nebuvo vertinta aplinkybė, jog jis yra neįgalus ir tris metus buvo laikomas žeminančiomis ir kankinančiomis sąlygomis: jam nebuvo suteikta reikalinga medicininė pagalba ir aplinka, pritaikyta neįgaliajam. Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neįvertino, kad jis nuo pat suėmimo pradžios geranoriškai davė parodymus apie jam žinomas aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi, buvo suinteresuotas greita proceso baigtimi. Teigia, kad kaltinamajame akte nebuvo nurodyti jo duomenys dėl šeiminės padėties ir darbo, sudarant pavojingo ir linkusio nusikalsti asmens įvaizdį. Pažymi, jog buvo registruotas darbo biržoje, tačiau teismo įvardijamas kaip nedirbantis, pabrėžiant jo seniai išnykusį teistumą, ignoruojama aplinkybė, jog jis buvo 1991 m. sausio 13 d. įvykių dalyvis, neįgalus tapo gelbėdamas žmogų, po skyrybų vienas augino mažamečius vaikus.

34Nuteistasis išdėsto jo sulaikymo Estijoje versiją bei teigia, kad Kriminalinės policijos biuras jam pasiūlė bendradarbiauti ir melagingai liudyti, už tai buvo siūloma laisvė ir apsauga, o jam nesutikus, prasidėjo susidorojimas: be pagrindo pritaikyta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.

35Nuteistasis tvirtina, kad jo atveju buvo visos EŽTT nagrinėtose bylose nustatytos teisės į teisingą (sąžiningą) procesą pažeidimo aplinkybės: 1) jo teistumas už nusikaltimą, nesusijusį su neteisėta narkotinių medžiagų apyvartą (vagyste), buvo išnykęs; 2) policijos pareigūnai veikė nepradėję ikiteisminio tyrimo; 3) jis darė tik tai, ko iš jo pageidavo NVIM dalyviai; 4) nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis linkęs daryti nusikalstamas veikas; 5) pareigūnų surinkti duomenys buvo svarbūs kaltinantys įrodymai; 6) policijos pareigūnai neapsiribojo pasyviu tyrimu, bet paskatino, lenkė jį padaryti nusikalstamą veiką.

36Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, kad jis 2010 m. vasario 11 d. perdavė liudytojui 2-10 amfetamino ir metamfetamino. Tvirtina, jog šią išvadą paneigia byloje esantis 2010 m. vasario 12 d. protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, kuriame nėra užfiksuota jokių duomenų apie tai, kad jis (A. Ž.) siūlytų įsigyti ar perduoti narkotines medžiagas liudytojui Nr. 2-10, kaip nurodyta kaltinime, amfetamino ar metamfetamino, bei įslaptinto liudytojo Nr. 3-10 parodymai (t. 1, b.l. 35-37. 129-131).

37Dėl jam priteistų mokėti ekstradicijos išlaidų nuteistasis nurodo, kad jo paieška buvo paskelbta jam dar nepateikus įtarimų, jam nebuvo taikomos jokios kardomosios priemonės, kurių sąlygas išvykdamas į užsienį jis būtų pažeidęs. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad jam pradėjus ikiteisminį tyrimą ir nustačius, kad jis yra užsienyje, policijos pareigūnams teko imtis priemonių siekiant jį atsigabenti jau kaip įtariamąjį į Lietuvą, yra viena iš policijos funkcijų, kurią finansuoti privalo valstybė iš savo biudžeto.

38Nuteistasis taip pat akcentuoja ikiteisminio tyrimo metu padarytą esminį procesinį pažeidimą – ignoravus Lietuvos A. T. Senato išaiškinimus, kad pagal Europos arešto orderį praleistas suėmime terminas įskaitytinas, ir po faktinio šešių mėnesių suėmimo termino kardomosios priemonės pagrįstumą ir tęstinumą sprendžia apygardos teismas, jam buvo paskirtas suėmimas ilgesniam nei įstatymas numato terminui. Tvirtina, jog jis apylinkės teismo buvo suimtas daugiau nei 8 (aštuoniems) mėnesiams. Tai rodo, kad teismas tinkamai nekontroliavo ikiteisminio tyrimo.

39Nuteistasis R. V. V. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendį pakeisti – pritaikyti BK 76 straipsnį ir atleisti jį nuo bausmės atlikimo dėl ligos.

40Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, kad jo sveikatos būklė atitinka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1995 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 969/576 „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos“ patvirtinto sąrašo kriterijus, tačiau nenurodė motyvų dėl BK 76 straipsnio, reglamentuojančio atleidimo nuo bausmės dėl ligos taikymo, tokiu būdu pažeisdamas nuosprendžio surašymo taisykles, bei neatsižvelgė į Lietuvos A. T. praktiką.

41Nuteistojo nuomone, apygardos teismas, privalėjo atsižvelgti į ekspertų išvadas dėl jo sveikatos būklės ir atleisti jį nuo bausmės dėl ligos. Pažymi, jog nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui susirgus sunkia nepagydoma liga ar sutrikus jo psichikai, paskirtos bausmės atlikimas gali tapti prieštaraujančiu EŽTK 2 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje nustatytam draudimui žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

42Nuteistasis L. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendį ir priimti jam išteisinamąjį nuosprendį.

43Nuteistasis tvirtina, kad įrodymų tyrimas atkliktas šališkai, teismui neįvertinus jį teisinančių įrodymų. Vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 7, 10, 44 straipsniuose įtvirtintus teisės į teisingą procesą, teisės į gynybą ir rungimosi principus.

44Nuteistojo teigimu byloje nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visiškai nevertino M. B. posėdžio metu duotų parodymų, kad heroiną jis gavo iš asmens vardu Haris. Nuteistasis pažymi, jog be liudytojų A. G. ir V. G. parodymų, jog NVMI taikymo metu buvo nustatyta, kad M. B. psichotropines medžiagas perdavė jam, kitų šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, būdamas šališkas, nepagrįstai siekdamas jį pripažinti kaltu, visiškai nevertino jį teisinančio įrodymo – R. A. V. ir M. B. 2010 m. balandžio 14 d. 14.15 val. pokalbio, kuriame M. B. dar iki susitikimo su juo R. A. V. patvirtino turintis heroino. Pažymi, jog jis dar ikiteisminio tyrimo metu nurodė paskolinęs M. B. pinigų, kuriuos jis vėliau gražino. Šią aplinkybę taip pat patvirtino ir M. B.. Pažymi, jog tiek jis, tiek M. B. teismo posėdžio metu išsamiai paaiškino, kaip M. B. buvo paskolinti pinigai ir kaip jie buvo grąžinti.

45Nurodo, jog apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje vertino 2010 m. rugpjūčio 24 d. slapto sekimo medžiagą, kuri, nuteistojo teigimu, teisme nebuvo tirta. Pirmosios instancijos teismas neapklausė N. Ž., todėl ji turi būti apklausta bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Nuteistasis tvirtina, kad nuosprendyje nurodyto pokalbio tarp jos ir N. Ž. nebuvo, todėl teismas turėjo skirti fonoskopinę ekspertizę aplinkybei, ar pokalbis nėra sumontuotas, nustatyti. Nuteistojo vertinimu teismas apkaltinamąjį nuosprendį dėl 2010 m. balandžio 14 d. epizodo grindė teisiamojo posėdžio metu neištirtais įrodymais, dėl to yra pagrindas šioje dalyje jį išteisinti.

46Nuteistasis tvirtina, jog ir dėl 2010 m. balandžio 29 d. nėra surinkta jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Nurodo, jog 2010 m. balandžio 29 d. kratos metu jos bute rasti pinigai – tai N. Ž. iš M. B. paimti pinigai (skola), nes tuo metu dėl blogos sveikatos būklės pats jis to negalėjo padaryti, todėl akivaizdu, jog kratos metu apie pinigų buvimą jis nieko negalėjo pasakyti. Pažymi, kad šių aplinkybių teismas netyrė, todėl neaišku, kuo vadovaudamasis teismas daro išvadą jį žinojus, kad pinigai gauti už parduotą heroiną. Be to, teismas nesiaiškino, kam priklausė juodos spalvos piniginė, kurioje buvo rasti pinigai, todėl ši aplinkybė papildomai taip pat turi būti ištirta bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis jam yra pagrįstas prielaidomis, nesant jokių tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų jo kaltę dėl skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikaltimų.

47Nuteistasis A. Ž. pateikė atsikirtimą į Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą, kuriame išdėsto argumentus, jo manymu, paneigiančius jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuosprendį jam panaikinti.

48Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji R. A. V., A. Ž. ir L. A. bei jų gynėjai prašo jų apeliacinius skundus tenkinti, o Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Valstybinį kaltinimą apeliacinės instancijos teisme palaikanti prokurorė prašo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų R. A. V., A. Ž. ir L. A. apeliacinius skundus atmesti. Šioje byloje nuteistas M. B. taip pat prašo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

49Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmetamas, nuteistųjų R. A. V. ir L. A. apeliaciniai skundai tenkinami, nuteistojo A. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

50Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą bei apeliacinių skundų argumentų pagrįstumą ir pašalinti juose keliamas abejones, atlikusi įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis), daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, nesiėmė baudžiamojo proceso įstatymo numatytų priemonių, kad būtų pašalintos gynybos keliamos abejonės byloje esančių duomenų patikimumu, ir dėl to padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimus. Teisėjų kolegijos nustatyti byloje esančių įrodymų bei jų visumos vertinimo pažeidimai sudaro pagrindą skundžiamą nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ( BK 76 straipsnis, BPK 328 straipsnio 1 punktas), netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ( BPK 328 straipsnio 4 punktas ) bei 329 straipsnio 1 punkto pagrindu panaikinti nuosprendžio dalį dėl L. A. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (BPK 326 straipsnio 4 dalis), byloje nesant patikimų įrodymų, kad jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kurie teisėjų kolegijai keltų abejonių dėl teismo nešališkumo objektyviuoju ar subjektyviuoju aspektais: nei vienai iš proceso šalių bylos nagrinėjimo metu nebuvo reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas, taip pat nėra duomenų, kad teismas būtų suinteresuotas bylos baigtimi.

51Dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio (2002 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas Nr. IX-965) taikymo

52Apeliantas A. Ž. teigia, jog nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos imitavimo modelis (toliau – NVIM) bei nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai (toliau – NVIV) prieš jį buvo atlikti neteisėtai, padaryti nusikalstamą veiką jis buvo išprovokuotas pareigūnų. Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

53Neviešo pobūdžio tyrimo metodai baudžiamajame procese, kuriais paprastai suvaržomos asmens teisės, pripažįstami teisėtais tik tada, jeigu galimybė taikyti šiuos metodus numatyta įstatyme ir jie taikomi griežtai laikantis teisės aktuose nustatytų sąlygų ir tvarkos. A. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu (2010-02-11) galiojusio Operatyvinės veiklos įstatymo Nr. IX-965 (toliau ir OVĮ), 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstamos veikos imitacijos modelį sankcionuoja generalinis prokuroras ar jo įgaliotas generalinio prokuroro pavaduotojas arba apygardų prokuratūrų vyriausieji prokurorai ar jų įgalioti vyriausiųjų prokurorų pavaduotojai pagal operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuotą teikimą. T. O. veiklos įstatyme nustatyta NVIM sankcionavimo tvarka įtvirtina, kad NVIM gali būti pripažįstamas teisėtu ir jo metu gauti duomenys gali būti panaudojami kaip įrodymai baudžiamajame procese tik tuo atveju, jeigu buvo įvykdytos visos įstatyme nustatytos sąlygos ir tiksliai laikytasi kitų reikalavimų jį taikant. Viena tokių būtinųjų sąlygų – prokuratūros (pagal OVĮ) arba teismo (pagal BPK) sankcija. Tuo atveju, jeigu dalis ar visa informacija byloje buvo surinkta taikant NVIM, teismas privalo patikrinti jo sankcionavimo ir įgyvendinimo teisėtumą. Modelio sankcionavimo teisėtumas nustatomas patikrinus, ar byloje yra duomenų, patvirtinančių leidimą veikti pagal pateiktą NVIM, teisinį ir faktinį (tais atvejais, kai sankcionavo prokuroras) jo taikymo pagrindą, o įgyvendinimo teisėtumas yra susijęs su draudimu provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką.

54Bylos medžiagos duomenų analizė patvirtina, kad nusikalstamos veikos imitavimo modelio sankcionavimo metu buvo ir faktinis, ir teisinis pagrindai jį taikyti, todėl teisėjų kolegija šioje byloje pripažįsta Generalinio prokuroro pavaduotojo 2010 m. sausio 25 d. NVIM Nr. S2-04 sankcionavimą teisėtu ir nuo NVIM sankcionavimo momento operatyvinės veiklos subjektų atliktų veiksmų metu gautus duomenis šioje byloje vertina kaip įrodymus.

55Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2010 m. kovo 9 d. Įslaptintų dokumentų išslaptinimo aktas Nr. 38-3-IL-145 (toliau ir Aktas) patvirtina, jog NVIM Nr. S2-04 2010 m. sausio 25 d. Generalinio prokuroro pavaduotojo buvo sankcionuotas tuo pagrindu, kad nuo 2009 m. pradžios Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 1-ajame skyriuje buvo atliekamas operatyvinis tyrimas dėl Kauno, Kelmės, Šiaulių miestuose veikiančios nusikalstamos grupuotės, kurio metu buvo gauta informacija, kad nusikalstamos grupuotės, kurios branduolį sudaro A. Ž. ir R. A. V., nariai platina narkotines medžiagas, netikrus pinigus, užsiima kontrabanda. Iš šio Akto turinio matyti, kad tikrinant gautą operatyvinę informaciją buvo nustatyta, jog minėti asmenys platina narkotines medžiagas – heroiną ir kanapių dervą bei psichotropines medžiagas – amfetaminą, palaiko ryšius su įvairiomis Lietuvoje bei Ispanijoje, Estijoje ir Rusijos Federacijoje bei kitose šalyse veikiančiomis organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis. Be to Akte konstatuojama, kad A. Ž., R. A. V. ir kiti nusikalstamos grupuotės nariai yra gerai susipažinę su operatyvinės veiklos metodais ir priemonėmis, griežtai laikosi konspiracijos, apie ką liudija bylos medžiagoje esančiuose protokoluose dėl operatyvinių veiksmų atlikimo užfiksuoti A. Ž. pokalbiai su įslaptintais liudytojais Nr. 2-10 ir Nr. 3-10, R. A. V., V. T. ir kt., todėl siekiant užfiksuoti A. Ž., R. A. V. ir kitų nusikalstamos grupuotės narių nusikalstamą veiklą – netikrų pinigų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų gaminimo, platinimo, saugojimo vietas, gabenimo kelius į Lietuvos Respubliką ir jos teritorijoje, nustatyti visus nusikalstamai veikiančius asmenis ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn, buvo kreiptasi į Generalinį prokurorą su prašymu panaudoti NVIM, kurį vykdys asmenys, turintys A. Ž. ir R. A. V. pasitikėjimą. Tuo pačiu pagrindu buvo kreiptasi į Generalinį prokurorą su prašymu teikti sankcionavimui slaptą A. Ž. ir R. A. V. naudojamų telefonų abonentų numerių telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą (t. 1, b.l. 11-14).

56Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad operatyvinio tyrimo metu surinktų duomenų pagrindu buvo priimtas sprendimas, panaudojant NVIM, prisijungti prie A. Ž., R. A. V. ir kitų nusikalstamos grupuotės narių daromų nusikalstamų veikų – narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo, kurį pavesta vykdyti A. Ž. ir R. A. V. pasitikėjimą turintiems įslaptintiems liudytojams Nr. 2-10 ir Nr. 3-10. Aplinkybę, kad A. Ž. ir įslaptintą liudytoją Nr. 2-10 siejo abipusis pasitikėjimas patvirtina NVIM atlikimo metu užfiksuoti jų konspiraciniai pokalbiai.

57Iš 2010 m. vasario 12 d. protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo užfiksuoto pokalbio turinio matyti, kad įslaptintas liudytojas Nr. 2-10 skundžiasi A. Ž. dėl narkotinių (psichotropinių) medžiagų kokybės: „<...per visą tą laiką, tas pats senas likutis man dar tebėra, žinai.<...>Išdžiuvo tas baltas, atsivežiau tą naują, tą šlapią <...>, vienam duodu tą baltą, ane, tą pirmą, tą žinai<...>, nelaiko, žinai, nu taip, žinai. <...> Duodu tą šlapią (necenzūriniai žodžiai, reiškiantys, kad labai tinka), kitam duodu šlapio <...> tu nebevežk man to šlapio, man to sauso geriau, nu va tas taip yra, supranti>“. Tuo tarpu A. Ž. aiškina, kad šios medžiagos yra vežamos spirite ar skiediklyje, cisternose, taip pat pasakoja, kad „<...tokiam Valdui buvau davęs, nu pavyzdžiams buvo pasiėmęs parodyti <...>. Iš aptarto pokalbio turinio akivaizdu, kad jiedu dėl narkotinių (psichotropinių) medžiagų platinimo yra bendradarbiavę ir anksčiau. Pokalbio metu liudytojas Nr. 2-10 ne vieną kartą klausia, „ar yra to“?, aiškiai prašydamas atitinkamos kokybės narkotinės (psichotropinės) medžiagos, A. Ž. atsako, kad jo žiniomis „yra toks pats“. Toliau A. Ž. aiškina, kad <...vakar buvau susitikęs tą žmogų, žinai,...> ir patikslina <...Per kurį imu, klausiu, sakau <...> sako lygtai yra tenai, bet sako, kol nebus bilietų (reikia suprasti pinigų), sako, aš niekur net nevažiuoju kalbėt...>“. Įslaptintas liudytojas Nr. 2-10 teiraujasi dėl narkotinių (psichotropinių) medžiagų rūšies, kokybės ir medžiagos kiekio padidinimo. A. Ž. aiškina, jog nežino, ką ten makaluoja, bet siūlo „<...dar gali spakainiai pamakaluot, nes aš tuo neužsiimu, nežaidžiu <...> bet sakau tu kaip atidavinėji dar gali bendrai, taip, vieną prie trijų gali užmakaluot...>, bei paaiškina, kad <...ant trijų to dar vieną dalį – ketvirtą gali damest drąsiai...> (t. 1, b.l. 37-39). Abejoti anoniminių liudytojų įrašytų telefoninių pokalbių patikimumu teisėjų kolegija neturi pagrindo.

58Nuteistojo A. Ž. ir įslaptinto liudytojo Nr. 2-10 pokalbio turinio analizė patvirtina jį dar iki 2010 m. vasario 11 d. NVIM taikymo platinus narkotines ir psichotropines medžiagas, todėl abejoti Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2010 m. kovo 9 d. Įslaptintų dokumentų išslaptinimo akte Nr. 38-3-IL-145 apie A. Ž. nurodytos informacijos, taip pat ir pačių telefoninių pokalbių įrašų, patikimumu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Apelianto teiginys, kad iš pokalbių įrašų buvo pašalinti provokaciją patvirtinantys pokalbių fragmentai, atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi iš 2010 m. vasario 12 d. protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo užfiksuoto pokalbio aiškiai matyti, jog kalbasi ne pirmą kartą susitikę, o seniai pažįstami, bendradarbiaujantys asmenys. Iš pokalbių kalbos stilistikos, temų bei loginės minčių sekos matyti, kad pokalbiai vyksta nuosekliai, sklandžiai ir nėra net užuominų į tai, kad A. Ž. būtų įkalbinėjamas ar jam būtų daromas spaudimas parduoti narkotines medžiagas. Provokavimo faktui patvirtinti taip pat nėra pakankamas apelianto į bylą pateiktas Swedbank, AB R. V. (A. Ž. sugyventinės) vardu atidarytos banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad tas pats asmuo per 4 (keturis) kartus iki NVIM taikymo pervedė į jos sąskaitą 2 550 Lt (t. 9, b.l. 6). Net ir tuo atveju, jeigu minėtos sąskaitos išraše nurodytas asmuo ir įslaptintas liudytojas Nr. 2-10 yra vienas ir tas pats asmuo, pripažinti tai provokavimu nėra pagrindo, kadangi šie asmenys dėl narkotinių (psichotropinių) medžiagų platinimo yra bendradarbiavę ir iki NVIM taikymo, todėl 2010 m. sausio 15 ir 25 dienomis bei vasario 2 ir 10 dienomis pervestų pinigų paskirtį susieti su 2010 m. vasario 11 d. NVIM nėra pagrindo.

59Apeliantas A. Ž. siekia įtikinti teisėjų kolegiją, kad jam taikomu NVIM buvo išprovokuota nauja nusikalstama veika (2010-02-11), tačiau šią apelianto versija paneigia apeliacinės instancijos teisme iš naujo ištirti ir įvertinti byloje esantys duomenys. Išanalizavusi ir sugretinusi tarpusavyje 2010 m. kovo 9 d. Įslaptintų dokumentų išslaptinimo akte Nr. 38-3-IL-145 (t. 1, b.l. 11-14), 2010 m. vasario 12 d. Protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo (t. 1, b.l. 37-58), 2010 m. kovo 31 d. Operatyvinio sekimo suvestinėse Nr. 38-5/3-210s ir 38-5/3-211s (t. 1, b.l. 59-64), 2010 m. balandžio 30 d. Įslaptintų dokumentų išslaptinimo akte Nr. 17.3-118-57 ir juo išslaptintoje telekomunikacijų tinklais perduodamoje informacijoje (t. 1, b.l. 66-68, 69, 70-71, 72-78,79, 80-83, 84, 85-104), iš mobiliojo ryšio operatorių gautų telekomunikacijų paslaugų tiekėjų duomenyse (t. 1, b.l. 105-107, 108-113, 114-119), 2010 m. kovo 2 d. liudytojų Nr. 2-10 ir 3-10, kuriems taikomas anonimiškumas, apklausos protokoluose (t. 1, b. l. 127-128, 129-130) užfiksuotus duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nusikalstamos veikos imitavimo modeliu (NVIM) buvo prisijungta prie A. Ž. (ir kitų asmenų) daromos nusikalstamos veikos.

60Atsižvelgiant į tai, kad NVIM prieš A. Ž. buvo atliekamas esant patikimai informacijai dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo, teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmena apeliacinio skundo argumentus, kad jis, A. Ž., buvo išprovokuotas padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, ir turėdamas galimybes gauti narkotinių medžiagų iš R. A. V., savarankiškai to niekada nedarė, t.y. veikė neperžengdamas NVIM ribų. Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu įslaptintas liudytojas Nr. 2-10 iš jo ir A. Ž. pokalbio nustatytas aplinkybes, kad su A. Ž. ir R. A. V. susipažinęs per bendrus pažįstamus, dar iki 2010 m. vasario 11 d. iš A. Ž. jis buvo paėmęs narkotinių (psichotropinių) medžiagų pavyzdžius, narkotines (psichotropines) medžiagas pirko platinimui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti apelianto eskaluojamu anonimiškai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apklaustų įslaptintų liudytojų Nr. 2-10 ir 3-10 parodymų bei liudytojais apklaustų Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2 valdybos tyrėjų A. G. ir V. G., teisiamojo posėdžio metu patvirtinusių sprendimo taikyti NVIM pagrindą, parodymų patikimumu.

61Apeliantas pagrįstai nurodo, jog BPK 301 straipsnio 2 dalis nustato reikalavimą, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Tačiau tai nėra vienintelis procesinis tokių parodymų panaudojimo ribojimas. Teismas privalo patikrinti ir tokių asmenų parodymų leistinumą (BPK 199, 200 straipsniai) bei patikimumą. Gausioje Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, naudojimo įrodinėjimo procese išreikštas aiškus įpareigojimas baudžiamąsias bylas nagrinėjantiems teismams itin atsakingai ir kruopščiai tikrinti tokių asmenų parodymus, pavyzdžiui, bylos Birutis, Byla, Janutėnas v. Lithuania (Application no. 47698/99 and 48155/99, judgment of 28 March 2008) ir kt. Teisėjų kolegija liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, Nr. 2-10 ir 3-10 parodymų leistinumo (BPK 199 ir 200 straipsniai) ir patikimumo reikalavimų pažeidimu nenustatė, jų duoti parodymai sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais.

62Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad 2011 m. vasario 11 d. A. Ž. veikusiems pagal NVIM įslaptintiems liudytojams Nr. 2-10 ir Nr. 3-10 už 11 000 Lt pardavė 100 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią įsigijo iš R. A. V., o taip pat tą pačią dieną su savimi turėjo (laikė) ir įslaptintam liudytojui Nr. 2-10 kaip pavyzdį perdavė psichotropinę medžiagą – 0,259 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo amfetaminas (0,001g) ir metamfetaminas (0,07 g).

63BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino ir (ar) perdirbo ir (ar) įgijo ir (ar) laikė ir (ar) gabeno ir (ar) siuntė ir (ar) pardavė ir (ar) kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, t.y. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, jeigu nustatomas bent vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyviųjų požymių. Teismų praktikoje laikomasis nuostatos, jog BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusikaltimas yra baigtas, kai asmuo padaro bent vieną iš įstatymo dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų. Pagal BK 260 straipsnį, už jame nurodytų veiksmų padarymą asmuo atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2012, 2K-458/2013, 2K-43/2014).

64Įvertinusi tai, kas aptarta, teisėjų kolegija apelianto A. Ž. argumentus dėl jo narkotinių medžiagų laikymo trukmės, taip pat ir jo tvirtinimus, kad narkotinėmis medžiagomis jis nedisponavo ir nežinojo, kur jų gauti, atmeta kaip nepagrįstus.

65Konstatuota, jog teisėjų kolegijai nekelia abejonių, kad dar iki NVIM sankcionavimo A. Ž. platino narkotines (psichotropines) medžiagas, o pritaikyti NVIM buvo nuspręsta dėl to, kad pagal turimą informaciją tiek A. Ž., tiek ir kiti su narkotinių (psichotropinių) medžiagų prekyba susiję asmenys laikėsi konspiracijos. Be to, buvo siekiama užfiksuoti turimą informaciją apie A. Ž. ir R. A. V. su narkotinių (psichotropinių) medžiagų platinimu susijusią nusikalstamą veiklą, nustatyti šių medžiagų saugojimo vietas, gabenimo kelius į Lietuvos Respubliką ir jos teritorijoje, o taip pat nustatyti visus nusikalstamai veikiančius asmenis, kad būtų gali patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn. Pažymėtina, jog be įslaptintų liudytojų Nr. 2-10 ir 3-10, kurie turėjo A. Ž. pasitikėjimą, jokie pareigūnai NVIM nedalyvavo, o įslaptintų liudytojų Nr. 2-10 ir 3-10 siūlymas gauti ir parduoti jiems didelį kiekį narkotinių (psichotropinių) medžiagų, kaip aiškiai matyti iš jų pokalbių, buvo ankstesnio jų bendradarbiavimo tąsa.

66Nepagrįstu teisėjų kolegija taip pat pripažįsta apelianto A. Ž. argumentą, jog byloje nėra jokių teisinį pagrindą operatyvinio tyrimo veiksmams 2010 m. vasario 11 d. atlikti patvirtinančių dokumentų. Bylos medžiagoje esantys dokumentai: 2010 m. vasario 11 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2010 m. kovo 9 d. Įslaptintų dokumentų išslaptinimo aktas Nr. 38-3-IL-145 ir prie jo pridėti 8 (aštuoni) išslaptinti dokumentai, 2010 m. kovo 26 Lietuvos kriminalinės policijos biuro operatyvinės veiklos padalinių specialiosios ekspertų komisijos sprendimu Nr. 38-3-G-526 išslaptinti dokumentai (t. 1, b.l. 11-58; 59-66), bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2010 m. balandžio 20 d. Įslaptintų dokumentų išslaptinimo aktu Nr. 17.3-118-57 išslaptinti dokumentai (t. 1 b.l. 79-83, 84-87), patvirtina, kad juose užfiksuoti duomenys yra susiję su nuteistajam A. Ž. inkriminuota 2010 m. vasario 11 d. tęstine narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo veika.

67Vienas iš 2010 m. kovo 9 d. Įslaptintų dokumentų išslaptinimo akto Nr. 38-3-IL-145 sąraše nurodytų dokumentų – LKPB ONT 2 valdybos Teikimas dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio taikymo (2010-01-05 reg. Nr. 38-S6-3-94s (Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Nr. S2-04)), siekiant apsaugoti kriminalinės žvalgybos subjektų teisėtus interesus užtikrinant kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumą, neatskleisti informacijos apie naudojamas technines priemones ir detalių duomenų apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių naudojimą, yra išslaptintas tik iš dalies, t.y. Akte yra išdėstyti įstatyme nustatyti Teikimo dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio taikymo duomenys, išskyrus duomenis apie asmenis, kurie atliks nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (OVĮ 10 straipsnio 4 dalis), todėl, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis A. Ž., išslaptinus tik dalį NVIM turinį sudarančios informacijos, teisingumo, rungimosi, šalių lygybės bei teisė į gynybą principai nebuvo pažeisti. Tuo tarpu nuteistojo A. Ž. apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog 2010 m. kovo 9 d. Įslaptintų dokumentų išslaptinimo akte Nr. 38-3-IL-145 nurodoma, jog „<...Pagal surinktą informaciją nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti. Ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas...>“ visų aukščiau aptartų operatyvinės veiklos pareigūnų nustatytų aplinkybių kontekste reiškia, kad surinktų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti ir dėl to reikia taikyti papildomas operatyvines priemones.

68Nepagrįstu teisėjų kolegija pripažįsta ir nuteistojo A. Ž. apeliacinio skundo teiginį, kad pirmosios instancijos teismas proceso dalyvių nesupažindino su informacijos, kuria remiantis buvo sankcionuotas NVIM taikymas, turiniu. Iš bylos medžiagos matyti, kad vienas iš Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. nutarties atnaujinti įrodymų tyrimą byloje pagrindų buvo NVIM taikymo teisėtumas (t. 10, b.l. 16-17). Kaip matyti, 2012 m. gruodžio 6 d. teisiamajame posėdyje, kuriame dalyvavo A. Ž. ir jo gynėjas, buvo kalbama apie iš dalies išslaptintą LKPB ONT 2 valdybos Teikimą dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio taikymo (2010-01-05 reg. Nr. 38-S6-3-94s), tačiau nei kaltinamasis A. Ž., nei jo gynėjas nenurodė, jog jiems nėra žinomas Teikimo dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio taikymo turinys bei palaikė prokurorą, jog į teisiamąjį posėdį yra pagrindas kviesti operatyvinę veiklą atlikusius pareigūnus.

69Apibendrinusi visa tai, kas aptarta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas NVIM taikymo metu surinktus duomenis pagrįstai pripažino patikimu įrodymų, kadangi jie gauti teisėtu būdu ir patikrinti BPK nustatyta tvarka gautais duomenimis (BPK 20 straipsnio 4 dalis), todėl priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teisės į teisingą (sąžiningą) procesą pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė. Patikrinusi teisinį ir faktinį pagrindą žvalgybinio tyrimo veiksmams atlikti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad NVIM A. Ž. taikymo metu šie pagrindai egzistavo, žvalgybinio tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos jų atlikimo tvarkos, o jų atlikimo metu gautus duomenis patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais – ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcionuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, slapto sekimo duomenys (t.1, b.l. 134-135, 136-139, 140-160, 163-165, 168-171, 174-175). Ištirti įrodymai patvirtina, kad NVIM nuteistasis A. Ž. nebuvo provokuojamas daryti nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2 K-510/2011). NVIM metu pasitvirtinus operatyvinėmis priemonėmis surinktiems duomenims, kurie patvirtina pirminę informaciją, 2010 m. vasario 22 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b.l. 3). Nuteistasis A. Ž. taip pat ginčija ir byloje atliktų nusikalstamą veiką imituojančius veiksmų (BK 159 straipsnis) teisėtumą, tačiau dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos NVIV nebuvo atliekamas, juolab, kad apeliantas nepateikia jokių konkrečių argumentų, kurie patvirtintų jo teiginius.

70Dėl nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo

71Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu A. Ž., R. A. V. ir M. B. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikuoti kaip tęstines, tvirtindamas, kad taip kvalifikuodamas šių nuteistųjų nusikalstamas veikas, apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Su tokia prokuroro pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

72Lietuvos A. T. praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2012, 2K-P-267/2011) tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011).

73Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. Ž. sumanymas įslaptintam liudytojui Nr. 2-10 perduoti dar ir psichotropinės medžiagos (0,259 g), kurios sudėtyje buvo amfetaminas (0,001g) ir metamfetaminas (0,07 g) kilo jiems belaukiant jau sutartos ir apmokėtos narkotinės medžiagos atgabenimo, tačiau šį A. Ž. sumanymą vertinti kaip naujos tyčios platinti psichotropines medžiagas susiformavimą, teisėjų kolegiją neturi pagrindo. Iš bylos medžiagos duomenų matyti, kad tarp A. Ž. ir liudytojo Nr. 2-10 buvo ne vienkartinis susitarimas dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekybos. 2012 m. vasario 12 d. protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo užfiksuoti duomenys patvirtina, kad A. Ž. ir liudytojas Nr. 2-10 bendradarbiavo dėl narkotinių (psichotropinių) medžiagų platinimo, todėl akivaizdu, kad visi A. Ž. veiksmai buvo nukreipti vienam tikslui – pelnui iš nelegalios prekybos narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis gauti, narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo perduotos tą pačią dieną, to paties susitikimo, NVIM taikymo metu. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad A. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos turi būti kvalifikuojamos kaip viena tęstinė veika, sujungta vieninga tyčia – platinti narkotines ir psichotropines medžiagas ir iš to gauti nelegalias pajamas.

74Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad vieninga tyčia siejo nuteistųjų R. A. V. ir M. B. veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrįstai vertino kaip tęstines, nes jų padarymo metu nuteistasis R. A. V. nuolatiniams klientams parduotus didelius kiekius narkotinės medžiagos įgijo iš to paties prekeivio – nuteistojo M. B., NVIM, o vėliau ir MVIV taikymo metu, siekiant nustatyti visus narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinime veikiančius asmenis, t.y. pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį pradėtame nusikaltime veikiančių asmenų nustatymo užbaigimui, o ne naujų nusikaltimų „tiražavimui“. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistiesiems R. A. V. ir M. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo mechanizmas aiškiai parodo, kad jie turėjo vieningą sumanymą – platinti narkotines medžiagas ir iš to gauti nelegalias pajamas.

75Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. Ž., R. A. V. ir M. B. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikuoti kaip pavienes nusikalstamas veikas nėra pagrindo.

76Dėl L. A. kvalifikuotos nusikalstamos veikos

77Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog byloje nepakanka įrodymų L. A. kaltei, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, pagrįsti (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

78Kasacinės instancijos teismas ne kartą savo nutartyse yra nurodęs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neabejotinai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti).

79Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. A. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. balandžio 14 d. apie 16.35 val. Kazlų Rūdoje, Daukanto g. 24-12, perdavė M. B. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 99,844 g šviesių miltelių, kurių sudėtyje buvo 44,669 g narkotinės medžiagos heroino, ir 2010 m. balandžio 29 d. apie 11.02 val. Kazlų Rūdoje, Medžiotojų g. 2A-3, perdavė M. B. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 99,620 g šviesiai rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 39,305 g narkotinės medžiagos heroino.

80Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje esančių įrodymų visuma neduoda pagrindo konstatuoti, kad abiem skundžiamu nuosprendžiu L. A. inkriminuojamais atvejais M. B. narkotines medžiams perdavė būtent jis.

81Skundžiamame nuosprendyje L. A. kaltė padarius jam inkriminuojamą 2010 m. balandžio 14 d. nusikalstamą veiką grindžiama 2010 m. balandžio 26 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo bei kaupimo protokole (t. 1, b.l. 187-188) užfiksuota informacija, tiksliau jos dalimi, tačiau iš šiame protokole užfiksuotų telefoninių pokalbių kategoriškai tvirtinti, kad M. B. narkotines medžiagas paėmė iš L. A. nėra pagrindo. 2010 m. balandžio 14 d. 15.15 val. R. A. V. paskambinus M. B. ir paklausus, ar jis turi „tų“, šis atsakė, kad yra. Taigi M. B. dar iki pokalbio su L. A. patvirtino, kad narkotinių medžiagų turi, juolab bylos medžiagos duomenimis nėra paneigta jo versija, kad narkotines medžiagas – heroiną jis gavo iš asmens vardu Haris. Iš minėto protokolo turinio taip pat matyti, kad L. A. paskambina M. B. 2010 m. balandžio 14 d. 16.45 val. ir nurodo, kad jis yra namuose, tačiau sutikti su pirmosios instancijos išvada, kad M. B. laukia sugrįžtančio L. A. tam, kad galėtų pasiimti iš jo narkotines medžiagas, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Bylos medžiagos duomenimis taip pat nėra paneigta M. B. versija, jog pas L. A. jis važiavo grąžinti kompaktus, juo labiau, kad iš 2010 m. balandžio 26 d. protokole užfiksuoto R. A. V. ir M. B. pokalbio turinio matyti, kad jie dėl konkretaus susitikimo laiko nesitarė, todėl sieti M. B. apsilankymą pas L. A. su narkotinėmis medžiagomis nėra pagrindo. Byloje surinkti įrodymai nepaneigia L. A. versijos, kad M. B. jis pažinojo kaip jo sugyventinės N. Ž. draugą, su kuriuo neturėjo jokių bendrų reikalų.

82Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai – operatyvinius veiksmus šioje byloje atlikę Kriminalinės policijos biuro pareigūnai A. G. ir V. G. teisiamojo posėdžio metu tvirtino, jog operatyvinių veiksmų atlikimo metu buvo nustatyta, kad M. B. narkotines medžiagas gauna iš L. A., tačiau be šių ir liudytojų V. G. bei O. J. duotų parodymų, kad L. A. prekiauja narkotinėmis medžiagomis, jokių tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų kad būtent L. A. 2010 m. balandžio 14 d. M. B. perdavė narkotines medžiagas, byloje nėra. Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi sankcionuoto L. A. sekimo metu 2010 m. rugpjūčio 26 d. užfiksuotas L. A. ir N. Ž. pasimatymo metu, jam esant suėmime įvykęs pokalbis (t.5, b.l. 145,146), teisėjų kolegijos vertinimu, nesant kitų patikimų įrodymų, jo kaltės neįrodo. Iš pokalbio turinio matyti, kad L. A. prašo, jog M. B. sakytų, kad jis, t.y. L. A. šiame nusikaltime nedalyvavo. Remiantis šia fraze pripažinti, kad ji patvirtina L. A. kaltę, nėra pagrindo, juolab, kad pokalbio metu N. Ž. buvo nustebusi, kodėl M. B. taip nesako, kas leidžia manyti, kad L. A. prašo M. B., kuris ikiteisminio tyrimo metu nedavė parodymų, jog šis, teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus, tik patvirtintų, kad L. A. nusikaltimo padaryme nedalyvavo. Kita vertus, informacijos iš L. A. tokiu būdu išgavimas ir vėlesnis pirmosios instancijos teismo rėmimasis ja pažeidžia L. A. teisę tylėti ir neduoti parodymų prieš save (EŽTK 6 straipsnis).

83Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nėra paneigta ir L. A. versija dėl 2010 m. balandžio 29 d. kratos jo namuose metu rastų NVIM įslaptintų liudytojų Nr. 2 ir Nr. 3 R. A. V. už narkotines medžiagas perduotų pinigų (1900 Lt) atsiradimo aplinkybių. Iš bylos medžiagos duomenų matyti, kad nuo sulaikymo momento kaltu padarius jam inkriminuojamą veiką neprisipažino, tvirtino, kad jam pareikšti įtarimai yra nepagrįsti (t. 5, b.l. 139, b.l. 151-152), o 2010 m. liepos 10 d. apklausos metu paaiškino, kad M. B. buvo jam skolingas ir 2010 m. balandžio 29 d. arba dieną prieš tai grąžino skolą (t. 5, b.l. 141-142). Šias aplinkybes kaltinamasis L. A. patvirtino teisiamajame posėdyje, taip pat paaiškino, jog kratos atlikimo jo namuose metu apie tai, kad pinigai grąžinti, nežinojo, pareigūnai M. B. atiduotus pinigus surado ant spintelės (t.9, b.l. 36). Šiame teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. B. iš esmės patvirtino L. A. duotus parodymus, nurodydamas, kad 2010 m. kovo mėnesį jam vykstant į Angliją, trūko pinigų, todėl pasiskolino jų iš L. A., kuriuos atidavė 2010 m. balandžio 29 d. grįždamas iš susitikimo su R. A. V.

84Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja N. A. (buvusi Ž.) patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b.l. 37-38), kad 2010 m. balandžio 29 d., M. B. atnešė skolą jos vyrui L. A., pinigus padavė jai, nes tuo metu L. A. buvo sužeistas, miegojo, todėl apie grąžinamus pinigus nieko nežinojo. Dalį pinigų ji įsidėjo į savo piniginę, o kitą dalį paliko koridoriuje ant spintelės, o po 20 minučių atvyko policijos pareigūnai. Aplinkybę, kad L. A. namuose atliktos kratos metu jis buvo sužalotas, patvirtina bylos medžiagoje esanti 2010 m. balandžio 24 d. Kauno medicinos universiteto klinikų Skubios pagalbos skyriaus išduota Įdėtinio lapo į ambulatorinę kortelę kopija (t. 5, b.l. 165).

85Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012 ir kt.).

86Įvertinusi visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra patikimų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų L. A. kaltę 2010 m. balandžio 14 d. ir balandžio 29 d. perdavus M. B. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad L. A. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas nepagrįstai, nenustačius abejonių nekeliančių, patikimų jo kaltės įrodymų visumos, todėl pripažįsta, kad L. A. nepadarė jam pirmosios instancijos teismo inkriminuotos nusikalstamos veikos (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

87Dėl bausmės

88Teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems R. A. V., A. Ž. ir M. B. bausmes, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, netinkamai jas individualizavo (BK 54 straipsnis, 61 straipsnio 2 dalis) ir paskyrė jiems per švelnias, todėl aiškiai neteisingas bausmes.

89Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigą paskirti nuteistajam teisingą bausmę, kuri atitiktų (būtų proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos ir jį padariusio asmens – kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

90Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistiesiems R. A. V., A. Ž. ir M. B. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytus nusikaltimus paskirtos bausmės nėra per švelnios, paskirtos apygardos teismui atsižvelgus į visas bylai reikšmingas, aplinkybes, todėl griežtinti jas nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo R. A. V., A. Ž. ir M. B. paskirtų bausmių dydžiai atitinka BK 41 straipsnyje nustatytą bausmės paskirtį, bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys) bei neprieštarauja teisingumo principui.

91Skundžiamo nuosprendžio bausmės skyrimo motyvų analizė parodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. A. V., A. Ž. ir M. B. bausmes, įvertino bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas atsižvelgė į tai, kad kiekvienas iš nuteistųjų padarė nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), A. Ž. ir M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o R. A. V. atsakomybę lengvina tai, kad, jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

92Prokuroras nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas R. A. V. atsakomybe lengvinančia aplinkybe neturėjo pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tuo atveju, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad R. A. V. nepripažino esminių bylos aplinkybių: jis prisipažino dėl visų jam inkriminuotų tęstinės nusikalstamos veikos epizodų, išsamiai papasakojo įvykio aplinkybes, tuo prisidėdamas prie tinkamo bylos išnagrinėjimo, ir nuoširdžiai gailėjosi dėl to, ką padarė, kritiškai vertino savo elgesį ir atsiprašė dėl jo.

93Kartu pirmosios instancijos teismas įvertino ir R. A. V., A. Ž. ir M. B. asmenybes. Apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Lietuvoje jie yra teisiami pirmą kartą (R. A. V. 10 m. laisvės atėmimo bausime yra nuteistas Belgijos Karalystėje), jų šeiminę padėtį, sveikatos būklę, o būtent, kad jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas R. A. V. ir A. Ž. padarė jau sirgdami jiems diagnozuotomis ligomis, NVIM ir NVIV taikymo metu ir nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo daug laiko (šiuo metu daugiau nei 4 (ketveri) metai), ir pagrįstai paskyrė A. Ž. minimalią, o R. A. V. ir M. B. artimas minimaliai BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmes, kurios teisėjų kolegijos nuomone, yra teisingos bei proporcingos jų padarytoms nusikalstamoms veikoms. Nuteistojo M. B. apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateiktas prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę nenagrinėtinas, kadangi jo apeliacinis skundas nebuvo priimtas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

94Nuteistasis A. Ž., apeliaciniame skunde akcentuoja netinkamas jo kalinimo (suėmimo) sąlygas, tačiau be dokumentų, kurie patvirtintina, kad anksčiau jam suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos bei kalinimo sąlygos buvo netinkamos, įrodymų, kurie leistų pagrįstai spręsti, kad šiuo metu jo kalinimo sąlygos ir jam suteikiamos sveikatos priežiūros paslaugos yra netinkamos, apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta, todėl dėl šio apeliacinio skundo argumento teisėjų kolegija nepasisako.

95Dėl BK 76 straipsnio taikymo

96Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, susijusius su nuteistojo R. A. V. sveikata, teisiamajame posėdyje apklaususi teismo medicinos ekspertą bei Laisvės atėmimo vietų ligoninės atstovę, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nepritaikydamas nuteistajam R. A. V. BK 76 straipsnio ir net nesvarstydamas šio baudžiamosios teisės instituto jam pritaikymo galimybės, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, ir tai yra pagrindas skundžiamą nuosprendį šioje dalyje pakeisti (BK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

97Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnis bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis draudžia žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui susirgus sunkia nepagydoma liga, paskirtos bausmės atlikimas gali tapti prieštaraujančiu nurodytam draudimui.

98Įstatymų leidėjas nustato, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku (BK 76 straipsnio 1 dalis). Sunkios nepagydomos ligos kriterijų nustatymas yra medicinos, o ne teisės klausimas, juolab, kad atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga. Pažymėtina ir tai, jog taikant BK 76 straipsnį nepakanka nustatyti, jog nuteistojo liga yra įtraukta į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578 patvirtintą Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą. Remiantis teismų praktika, spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgia į atliktos bausmės (jeigu ji atliekama) dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat sunkios nepagydomos ligos pobūdį, įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, galimą poveikį kitų nuteistųjų, kartu kalinčių įkalinimo įstaigoje, sveikatai. Šias aplinkybes teismas nustato remdamasis duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnyje nurodytas sąlygas, o išvadą, ar nuteistajam atlikti bausmę bus per sunku, padaro vertindamas įrodymus bei atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytą bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas. Teismo medicinos eksperto išvada, kad nuteistajam, sergančiam sunkia nepagydoma liga, bausmę atlikti būtų per sunku, teismui yra tik vienas iš duomenų šaltinių ir tik rekomendacinio pobūdžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221/2014).

99Skundžiamo nuosprendžio bausmės skyrimo motyvų analizė patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad R. A. V. sveikatos būklė atitinka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1995 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 969/576 „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos“ patvirtinto sąrašo kriterijus, nurodė, jog nusikalstamą veiką R. A. V. padarė sirgdamas jam nustatytomis sunkiomis ligomis metu, tačiau net nesvarstė jo atleidimo nuo bausmės galimybės (BK 76 straipsnis).

100Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. EKG 22/11(02) tik lakoniškai konstatuota, kad R. A. V. serga sunkiomis nepagydomomis ligomis ir jo sveikatos būklė (po persirgto galvos smegenų insulto, lydimo dalinio kūno dešinės pusės paralyžiaus) atitinka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578 patvirtinto Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos sąrašo kriterijus, tačiau medicinos ekspertai savo kompetentingos nuomonės dėl to, ar R. A. V. gali atlikti bausmę pataisos namuose, ar bausmės atlikimo metu jam galėtų būti užtikrintas tinkamas gydymas, neišdėstė (t. 8, b.l. 107-110). Tuo pagrindu bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo apklaustas ekspertizę Nr. EKG 22/11(02) atlikęs teismo medicinos ekspertas Leonas Gogelis, kuris padarė kategorišką išvadą, kad nuteistasis R. A. V. negali atlikti laisvės atėmimo bausmės, kadangi, jo nuomone, įkalinimo sąlygomis jo sveikatos būklė tik blogėtų. Be to, teismo medicinos ekspertas Leonas Gogelis nurodė, kad kvalifikuotą medicinos pagalbą nuteistajam R. A. V. galėtų būti suteikta trečio lygio ligoninėse – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikose. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta Laisvės atėmimo vietos ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėja T. M. mano, kad nuteistasis R. A. V. pagal savo sveikatos būklę yra ambulatorinis ligonis, todėl gali atlikti bausmę negalią turintiems asmenims pritaikytuose pataiso namuose, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kuri yra antro lygio, jam gali būti suteikta reikiama medicinos pagalba, o esant būtinybei jis būtų konsultuojamas specialistų iš kitų ligoninių arba vežamas į specialistų konsultacijas kitose ligoninėse.

101Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertizės akto Nr. EKG 22/11(02) išvada, apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateiktu kategorišku teismo medicinos eksperto vertinimu, kad nuteistasis R. A. V. dėl savo sveikatos būklės negali atlikti laisvės atėmimo bausmės, ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodytais gydymo stacionare ligos istorijos Nr. A11-5718 (paciento ID 18349) duomenimis, kad po jam šiuo nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jo sveikatos būklė aiškiai pablogėjo, apie ką liudija ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu į bylą pateikta Darbingumo pažymos DL-1 Nr. 0770990 kopija, patvirtinanti, jog 2014 m. sausio 16 d. R. A. V. iki 2016 m. sausio 9 d. nustatytas jau 75 procentų netektas darbingumas, nors nuo 2009 m. spalio 7 d. iki 2011 m. gruodžio 21 d. netektas darbingumas buvo 70 procentų (t. 3, b.l. 111, t. 11, b.l 122), taip pat įvertinusi tai, kad nuteistasis R. A. V. prisipažino padaręs labai sunkų nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nusikalstama veika padaryta NVIM ir NVIV taikymo metu ir nuo jos padarymo praėjo daugiau nei 4 (ketveri) metai, per kuriuos naujų nusikalstamų veikų nuteistasis nepadarė (tokių duomenų į bylą nėra pateikta), į nuteistojo ligų pobūdį (dalinis kūno paralyžius, dalinis šlapimo nelaikymas, lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas ir kitos širdies, inkstų, nervų bei stuburo ligos), kurios neabejotinai trukdytų atlikti bausmę, ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje kaip antro lygio gydymo įstaigoje tinkamas gydymas jam negalėtų būti suteiktas, pripažįsta, kad nuteistojo R. A. V. sveikatos būklė sudaro pagrindą vadovaujantis BK 76 straipsnio nuostatomis dėl ligos atleisti jį nuo bausmės. Nors R. A. V. padaryta veika yra labai sunkus nusikaltimas, tačiau esama sveikatos būklė, ligos progresavimas ir nesmurtinis nusikaltimų pobūdis duoda pagrindą daryti išvadą, kad jo pavojingumas visuomenei nebėra didelis ir tikimybė, jog ateityje R. A. V. darytų panašias nusikalstamas veikas yra gana maža.

102Dėl ekstradicijos išlaidų priteisimo

103Nuteistasis A. Ž. prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria iš jo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudai priteista 2928,32 Lt ekstradicijos išlaidų. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad iš jo ekstradicijos išlaidos priteistos nepagrįstai.

104Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, proceso išlaidas sudaro ne tik šio straipsnio 1–5 punktuose numatytos išlaidos, bet ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su įtariamojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2006, Nr.2K-366/2010, Nr.2K-210/2011).

105Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog A. Ž. į Estijos Respubliką išvyko siekdamas pasislėpti nuo teisėsaugos pareigūnų ir išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Ž. paieška buvo paskelbta jam dar nepateikus įtarimų, tuo metu jam nebuvo taikomos jokios kardomosios priemonės, kurių sąlygas išvykdamas į užsienį jis būtų pažeidęs. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad A. Ž. pradėjus ikiteisminį tyrimą ir nustačius, kad jis yra užsienyje, policijos pareigūnams teko imtis priemonių siekiant jį atsigabenti jau kaip įtariamąjį į Lietuvą, yra viena iš policijos funkcijų, kurią finansuoti privalo valstybė iš savo biudžeto.

106Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visos išlaidos, susijusios su tuo metu įtariamojo A. Ž. pargabenimu į Lietuvos Respubliką yra valstybės pareiga ir turi būti apmokamos iš valstybės biudžeto, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria iš A. Ž. priteista 2 928,32 Lt ekstradicijos išlaidų, naikinama.

107Dėl suėmimo

108Nuteistasis A. Ž. savo apeliaciniame skunde akcentuoja, kad skirdamas jam suėmimą, teismas nepaisė baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų imperatyvių reikalavimų suėmimo skyrimo terminams, todėl ikiteisminio tyrimo tinkamai nekontroliavo.

109BPK XXIV skyriaus Neįsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties apskundimas tvarka tikrinamas nuosprendžių, taip pat nutarčių nutraukti baudžiamąją bylą bei nutarčių, priimtų išnagrinėjus bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas. Tuo tarpu skundai dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo teisėtumo ir pagrįstumo skundžiami BPK XI skyriuje Kardomosios priemonės nustatyta tvarka, todėl šiame nuosprendyje apelianto A. Ž. argumentai dėl suėmimo jam taikymo teisėtumo nenagrinėtini.

110Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

111Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalį, kuria L. A. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – L. A. išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

112Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendį R. A. V. atžvilgiu pakeisti – taikyti jo atžvilgiu BK 76 straipsnį ir R. A. V. atleisti nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės dėl ligos.

113Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendį A. Ž. atžvilgiu pakeisti – panaikinti jo dalį, kurioje iš A. Ž. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudai priteista 2928,32 Lt valstybės patirtų išlaidų, susijusių su jo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti.

114Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

115Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. R. A. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos... 3. M. B. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3... 4. A. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3... 5. L. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3... 6. Iš A. Ž. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudai... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 8. R. A. V. nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 11 d. apie 17.21 val. UAB... 9. Tęsdamas nusikalstamą veiką, R. A. V. 2010 m. balandžio 14 d. apie 15.15... 10. Tęsdamas nusikalstamą veiką, R. A. V. 2010 m. balandžio 14 d. apie 17.28... 11. Tęsdamas nusikalstamą veiką, R. A. V. 2010 m. balandžio 29 d. apie 15.04... 12. M. B. nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 11 d. automobiliu Renault Laguna,... 13. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. B. 2010 m. balandžio 14 d. apie 16.35 val.... 14. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. B. 2010 m. balandžio 29 d. apie 11.02 val.... 15. A. Ž. nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 11 d. apie 14.40 val. Kauno... 16. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. Ž. tą pačią dieną (2010-02-11)... 17. L. A. nuteistas už tai, kad 2010 m. balandžio 14 d. apie 16.35 val. ( - ),... 18. Tęsdamas nusikalstamą veiką, L. A. 2010 m. balandžio 29 d. apie 11.02 val.... 19. Kauno apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti... 20. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas, A. Ž., R. A. V. ir M. B.... 21. Prokuroras nurodo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. Ž.... 22. Prokuroro įsitikinimu, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad... 23. Prokuroras pažymi, jog kvalifikuodamas M. B. padarytas nusikalstas veikas,... 24. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistiesiems... 25. Prokuroras nurodo, kad nuosprendyje teismas nenurodė motyvų, kurie lėmė A.... 26. Prokuroro nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo R. A. V. atsakomybę... 27. Prokuroro įsitikinimu, teismas, netinkamai individualizavęs nuteistiesiems... 28. Nuteistasis A. Ž. apeliaciniame skunde prašo: 1) Kauno apygardos teismo 2013... 29. Nuteistasis nurodo, kad iki Nusikalstamos veikos imitavimo modelio (NVIM)... 30. Nuteistasis tvirtina, kad leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius... 31. Nuteistasis nurodo, jog bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo tikrinami... 32. Nuteistasis abejoja anoniminių liudytojų įrašytų telefoninių pokalbių... 33. Nuteistasis taip pat nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nebuvo vertinta... 34. Nuteistasis išdėsto jo sulaikymo Estijoje versiją bei teigia, kad... 35. Nuteistasis tvirtina, kad jo atveju buvo visos EŽTT nagrinėtose bylose... 36. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe,... 37. Dėl jam priteistų mokėti ekstradicijos išlaidų nuteistasis nurodo, kad jo... 38. Nuteistasis taip pat akcentuoja ikiteisminio tyrimo metu padarytą esminį... 39. Nuteistasis R. V. V. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2013 m.... 40. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę,... 41. Nuteistojo nuomone, apygardos teismas, privalėjo atsižvelgti į ekspertų... 42. Nuteistasis L. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 43. Nuteistasis tvirtina, kad įrodymų tyrimas atkliktas šališkai, teismui... 44. Nuteistojo teigimu byloje nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Pirmosios... 45. Nurodo, jog apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje vertino 2010 m.... 46. Nuteistasis tvirtina, jog ir dėl 2010 m. balandžio 29 d. nėra surinkta jo... 47. Nuteistasis A. Ž. pateikė atsikirtimą į Kauno apygardos prokuratūros... 48. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji R. A. V., A. Ž. ir L. A.... 49. Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmetamas,... 50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama išsamiai... 51. Dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio (2002 m. birželio 20 d. Lietuvos... 52. Apeliantas A. Ž. teigia, jog nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos... 53. Neviešo pobūdžio tyrimo metodai baudžiamajame procese, kuriais paprastai... 54. Bylos medžiagos duomenų analizė patvirtina, kad nusikalstamos veikos... 55. Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2010 m. kovo 9 d. Įslaptintų... 56. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad operatyvinio tyrimo metu surinktų... 57. Iš 2010 m. vasario 12 d. protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo... 58. Nuteistojo A. Ž. ir įslaptinto liudytojo Nr. 2-10 pokalbio turinio analizė... 59. Apeliantas A. Ž. siekia įtikinti teisėjų kolegiją, kad jam taikomu NVIM... 60. Atsižvelgiant į tai, kad NVIM prieš A. Ž. buvo atliekamas esant patikimai... 61. Apeliantas pagrįstai nurodo, jog BPK 301 straipsnio 2 dalis nustato... 62. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad 2011 m.... 63. BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino ir... 64. Įvertinusi tai, kas aptarta, teisėjų kolegija apelianto A. Ž. argumentus... 65. Konstatuota, jog teisėjų kolegijai nekelia abejonių, kad dar iki NVIM... 66. Nepagrįstu teisėjų kolegija taip pat pripažįsta apelianto A. Ž.... 67. Vienas iš 2010 m. kovo 9 d. Įslaptintų dokumentų išslaptinimo akto Nr.... 68. Nepagrįstu teisėjų kolegija pripažįsta ir nuteistojo A. Ž. apeliacinio... 69. Apibendrinusi visa tai, kas aptarta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 70. Dėl nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo ... 71. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 72. Lietuvos A. T. praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.... 73. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. Ž. sumanymas... 74. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad vieninga tyčia siejo nuteistųjų R.... 75. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. Ž.,... 76. Dėl L. A. kvalifikuotos nusikalstamos veikos... 77. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius ir bylos... 78. Kasacinės instancijos teismas ne kartą savo nutartyse yra nurodęs, kad... 79. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. A. pagal BK 260... 80. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje esančių įrodymų visuma neduoda... 81. Skundžiamame nuosprendyje L. A. kaltė padarius jam inkriminuojamą 2010 m.... 82. Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai – operatyvinius veiksmus... 83. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nėra paneigta ir L. A. versija dėl 2010... 84. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja N. A. (buvusi... 85. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties... 86. Įvertinusi visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija... 87. Dėl bausmės ... 88. Teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad... 89. Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse įtvirtintas bausmės teisingumo... 90. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistiesiems R. A. V., A. Ž. ir M. B. už BK... 91. Skundžiamo nuosprendžio bausmės skyrimo motyvų analizė parodo, jog... 92. Prokuroras nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas R. A. V.... 93. Kartu pirmosios instancijos teismas įvertino ir R. A. V., A. Ž. ir M. B.... 94. Nuteistasis A. Ž., apeliaciniame skunde akcentuoja netinkamas jo kalinimo... 95. Dėl BK 76 straipsnio taikymo ... 96. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, susijusius su... 97. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2... 98. Įstatymų leidėjas nustato, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali... 99. Skundžiamo nuosprendžio bausmės skyrimo motyvų analizė patvirtina, jog... 100. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo... 101. Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos... 102. Dėl ekstradicijos išlaidų priteisimo... 103. Nuteistasis A. Ž. prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria iš... 104. Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, proceso išlaidas sudaro ne tik šio... 105. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų,... 106. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 107. Dėl suėmimo... 108. Nuteistasis A. Ž. savo apeliaciniame skunde akcentuoja, kad skirdamas jam... 109. BPK XXIV skyriaus Neįsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties apskundimas... 110. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2... 111. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalį, kuria... 112. Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendį R. A. V. atžvilgiu... 113. Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendį A. Ž. atžvilgiu... 114. Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.... 115. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....