Byla 2K-221/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, 302 straipsnio 1 dalį – areštu trisdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams penkiolikai dienų. Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2010 m. spalio 5 d. iki lapkričio 18 d.

2Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistas V. Ž. ir išteisintas R. A., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

3Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis, kuria nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5A. Š. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su V. Ž., neteisėtai įgijo, laikė, gamino psichotropines medžiagas, turėdami tikslą jas platinti, t. y. ne vėliau kaip 2010 m. spalio 4 d. iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 776,3 g (8,9%) grynos psichotropinės medžiagos JWH-250 bei 1,3588 g (41,2%) grynos psichotropinės medžiagos JWH-250, kurias 2010 m. spalio 4 d. Kauno r., ( - ), gamino – sumaišė 776,3 g (8,9%) grynos psichotropinės medžiagos JWH-250 su 8722 g augalinės kilmės medžiaga, o 1,3588 g (41,2%) grynos psichotropinės medžiagos JWH-250 su 3,298 g augalinės kilmės medžiaga ir laikė ten pat kartu su 142,63 g baltos spalvos miltelių, kuriuose buvo 136,35 g (95,6%) grynos psichotropinės medžiagos JWH-250, 0,5400 g baltos spalvos miltelių, kuriuose buvo 0,4790 g (88,7%) grynos psichotropinės medžiagos JWH-250, bei 0,3340 g baltos spalvos miltelių, kuriuose buvo 0,3093 g (92,6%) grynos psichotropinės medžiagos JWH-250, iki sulaikymo 2010 m. spalio 5 d.

6A. Š. nuteistas už tai, kad, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir laikė fizinio asmens dokumentą, t. y. nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo du svetimus Lietuvos Respublikos piliečio pasus: LTU Nr. ( - ), išduotą S. B., ir LTU Nr. ( - ), išduotą R. Š., kuriame pakeista asmens nuotrauka; šiuos dokumentus laikė savo namuose, Kaune, ( - ), iki 2010 m. spalio 6 d., kai kratos metu policijos pareigūnai juos rado ir paėmė.

7Kasaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartį ir atleisti jį nuo teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės dėl ligos.

8Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas jo apeliacinį skundą ir pripažindamas pirmosios instancijos teismo išvadą netaikyti BK 76 straipsnio teisėta bei pagrįsta, formaliai išnagrinėjo jo apeliacinį skundą ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. nepagrįstai netaikė BK 76 straipsnio nuostatų ir neatleido jo nuo bausmės dėl ligos. Kasatoriaus nuomone, teismas neatsižvelgė į reikšmingas faktines bylos aplinkybes, todėl netinkamai pritaikė šį baudžiamąjį įstatymą.

9Būtent teismas neįvertino, kad jo vaidmuo padarant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, kad jis yra invalidas, serga nepagydomomis ligomis, kuriomis susirgo iki teismo nuosprendžio priėmimo, todėl visiškai atitinka BK 76 straipsnyje nustatytus kriterijus.

10Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis serga ne viena konkrečia liga, numatyta Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, sąraše (toliau – ir Sąrašas), patvirtintame 1995 m. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu Nr. 969/576, o trimis ligomis, kurios atitinka Sąrašo 5.1, 6.1, 6.1.4 punktus, t. y. neaktyviu reumatu, širdies dviburio vožtuvo stenoze, koreguota chirurginiu būdu (operuojant), pastoviu prieširdžių virpėjimu, lėtiniu širdies veiklos nepakankamumu, liekamaisiais reiškiniais po galvos smegenų išeminio insulto, padidėjusiu kraujospūdžiu, hipertenzine kardiomopatija, simptomine epilepsija. Teismų praktikoje sprendžiant BK 76 straipsnio taikymo klausimą, atsižvelgiama į tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai – jeigu tokia liga nuteistasis sirgo nusikalstamos veikos padarymo metu ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, tokia liga paprastai nepripažįstama pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės. Šiuo atveju teismas, turėdamas pareigą formuoti vienodą teisės normų taikymo praktiką, turėjo atsižvelgti į tokią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką analogiškose bylose, tačiau nukrypo nuo teismų praktikos, neįvertino, kad kasatorius iki nusikalstamos veikos padarymo sirgo dviejomis ligomis (Sąrašo 5.1, 6.1 punktai), o po veikos padarymo dar buvo nustatytos ligos, įtraukos į Sąrašo 6.1.4, ir kitos – į Sąrašo 6.1.7.,6.1.8, 6.2.2 punktus.

11Taip pat apeliacinės instancijos teismas neįvertino ekspertizės akto išvados, kad jis yra netekęs 65 proc. bendro pastovaus darbingumo ir ateityje tokių ligų ir būklių eiga gali blogėti, bendras darbingumas dar labiau sumažės ir visiškai neatsistatys. Teismas neįvertino aplinkybės apie kasatoriaus vis blogėjančią sveikatos būklę. Apeliacinės instancijos teismui jis pateikė įrodymus – keturis savo ligos istorijos medicininių dokumentų išrašus, kuriuose konstatuotas nuolatinis jo sveikatos būklės blogėjimas. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2012 m. gegužės 18 d. ekspertizės akto Nr. EKG 29/12(02) surašymo yra praėję daugiau nei metai. Per šį laikotarpį jis sirgo, jo sveikatos būklė dar labiau pablogėjo, jis net keturis kartus gydėsi stacionariai ligoninėse: VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje Kardiologijos skyriuje 2012 m. spalio 3 d., 2013 m. rugpjūčio 28 d., Neurologijos skyriuje – 2013 m. vasario 12 d., VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje I vidaus skyriuje – 2013 m. kovo 15 d. Gydytojai medicininiuose išrašuose (kurie buvo pateikti apeliacinės instancijos teismui) nurodė vis blogėjančią kasatoriaus sveikatos būklę. Tačiau, neturėdamas specialių žinių, apeliacinės instancijos teismas nepaskyrė prašomos ekspertizės kasatoriaus sveikatos būklei įvertinti ir atakyti į klausimą, ar jis gali atlikti paskirtą bausmę, o nutarė apklausti vieną iš ekspertizę atlikusių ekspertų L. Gogelį, kuris atvykęs į teismą apklausai ir duoti išvadą, net nebuvo susipažinęs su visais kasatoriaus pateiktais medicininiais išrašais iš ligos istorijos (dėl to teismas padarė 15 min. pertrauką susipažinti su šiais dokumentais). Ekspertas paaiškino, kad naujai pateikti dokumentai patvirtina, jog kasatorius serga nepagydomomis ligomis, įtrauktomis į Sąrašą, kad yra diagnozuoti patologiniai pakitimai, tačiau tai, anot eksperto, ekspertizės išvados nekeičia, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisakė tenkinti prašymą dėl ekspertizės skyrimo.

12Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad jam, pritaikytos kardomosios priemonės laikotarpiu pablogėjus sveikatos būklei, jis buvo išvežtas gydymuisi į Vilniaus Lukiškių kalėjimo ligoninę, 2011 m. sausio 12–19 d. dėl širdies ritmo sutrikimo hospitalizuotas VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje, 2011 m. gruodį diagnozavus išsėtinę sklerozę buvo tirtas LSMU Kauno klinikose, jam padaryta galvos smegenų MRT, po 2012 m. gegužės 18 d. ekspertizės akto surašymo, bylos nagrinėjimo laikotarpiu buvo epilepsijos priepuolis, dėl to atidėtas bylos nagrinėjimas.

13Anot kasatoriaus, iš pirmiau nurodytų aplinkybių matyti, kad po nusikalstamos veikos padarymo jo sveikatos būklė per dvejus metus pablogėjo ir, kaip nurodo ekspertai, toliau blogės, todėl nesutinka su teismo išvada, kad esant atitinkamai medicininei priežiūrai jis gali atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje nustatytas draudimas žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Viena iš tokio draudimo įgyvendinimo formų yra galimybė atleisti nuo bausmės atlikimo asmenį, susirgusį sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jis negali atlikti paskirtos bausmės, nes tai jam būtų per sunku. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį. Kasatorius tvirtina, kad realus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas prilygtų jo kankinimui ar pasmerkimui mirčiai.

14Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Ona Rojūtė prašo nuteistojo A. Š. kasacinį skundą atmesti.

15Prokurorė teigia, kad kasatorius iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos buvo išdėstęs savo apeliaciniame skunde. Atmesdamas nuteistojo A. Š. skundą, apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje motyvuotai pasisakė dėl visų apeliacinio skundo motyvų, tarp jų ir nurodytų kasaciniame skunde. Prokurorės manymu, nėra pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis. Kartu prokurorė atkreipia dėmesį į BPK 369, 376 straipsniuose nustatytas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas dėl skundžiamų teismų sprendimų tikrinimo tik teisės taikymo aspektu, kurios reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų funkcija (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-484/2013). Anot prokurorės, ekspertizės akto ir eksperto paaiškinimų, prašymo skirti ekspertizę pagrįstumo vertinimas yra fakto, o ne teisės klausimas, nes vertinamos faktinės aplinkybės, kurios buvo nustatinėjamos ankstesnėse baudžiamojo proceso stadijose. Kasacinės instancijos teismas negali apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytų išvadų dėl įrodymų pakankamumo, jų vertinimo pakeisti savomis išvadomis. Tai reiškia, kad proceso dalyvių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-484/2013). Taigi, prokurorės nuomone, ekspertizės akto ir eksperto paaiškinimų, prašymo skirti ekspertizę pagrįstumo vertinimas nėra kasacijos objektas ir kasacinės instancijos teismas šio klausimo neturėtų spręsti.

16Atsakydama į kasacinio skundo argumentus dėl BK 76 straipsnio taikymo šioje byloje tinkamumo, prokurorė nurodo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų išvados netaikyti BK 76 straipsnio nuostatų A. Š. yra teisėtos ir pagrįstos. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra išdėstytos motyvuotos išvados dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atleidimu nuo bausmės dėl ligos. Apeliacinės instancijos teismo atsisakymą skirti ekspertizę sveikatos būklei nustatyti kasatorius įvardija kaip baudžiamojo įstatymo pažeidimą remdamasis tik savo nuomone, kuri nepagrįsta jokiais papildomais teisiniais argumentais, todėl atmestina. Iš apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytų išvadų matyti, kad buvo vertinti tiek Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertizės aktas Nr. EKG 29/12(02), tiek teismo medicinos eksperto L. Gogelio paaiškinimai ir padaryta motyvuota išvada, kad naujai pateikti dokumentai ekspertizės išvados nekeičia, laisvės atėmimo vietoje nuteistajam gali būti suteikta tinkama medicininė pagalba, o pasikeitus nuteistojo sveikatos būklei dėl ligos, visada išlieka galimybė atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos, remiantis gydytojų komisijos išvada, pagal bausmę vykdančios institucijos kreipimąsi. Taigi kasatoriaus argumentai, kuriais ginčijama apeliacinės instancijos teismo išvada, jog esant atitinkamai medicininei priežiūrai jis galėtų atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nepagrįsti.

17Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką atleidimas nuo bausmės dėl sunkios nepagydomos ligos yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos tik įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgdamas į atliktos (jei atlieka bausmę) bausmės dalį, taip pat į sunkios nepagydomos ligos įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje ir pan. Didelę reikšmę turi ir tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai, nes jeigu tokia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, tokia liga negali būti pripažinta pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės. Be to, sunkios nepagydomos ligos kriterijus yra medicininis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina įsitikinti, ar liga yra įtraukta į Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578 (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95/2010). Atsižvelgiant į tai, draudimas nustatyti žmogų kankinančias, žalojančias bausmes (Konstitucijos 21 straipsnis), kuriuo remiamasi kasaciniame skunde, negali pateisinti situacijos, kai asmuo būtų atleidžiamas nuo bausmės dėl ligos, kuria jau sirgo darydamas nusikalstamą veiką, ir tai nesutrukdė jam šią veiką daryti. Darydamas nusikalstamas veikas, A. Š. jau sirgo ligomis, nurodytomis skunde, todėl Konstitucijos 21 straipsnio nuostata šiuo atveju nevertintina kaip atleidimo nuo bausmės pagrindas.

18Be to, prokurorė pažymi, kad nuteistasis padarė du nusikaltimus, iš kurių vienas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, priskiriamas sunkių, kitas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje, – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Byloje nenustatyta nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe.

19Nuteistojo A. Š. kasacinis skundas netenkintinas.

20Dėl BK 76 straipsnio taikymo

21Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnis bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis draudžia žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui susirgus sunkia nepagydoma liga, paskirtos bausmės atlikimas gali tapti prieštaraujančiu nurodytam draudimui.

22Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku (BK 76 straipsnio 1 dalis). Sunkios nepagydomos ligos kriterijų nustatymas yra medicinos, o ne teisės klausimas. Pažymėtina, kad atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, taikant BK 76 straipsnį nepakanka nustatyti, jog nuteistojo liga yra įtraukta į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578 patvirtintą Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą. Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgia į atliktos bausmės (jeigu ji atliekama) dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat sunkios nepagydomos ligos pobūdį, įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, galimą poveikį kitų nuteistųjų, kartu kalinčių įkalinimo įstaigoje, sveikatai. Šias aplinkybes teismas nustato remdamasis duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnyje nurodytas sąlygas, o išvadą, ar nuteistajam atlikti bausmę bus per sunku, padaro vertindamas įrodymus bei atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytą bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas. Dėl to teismo medicinos eksperto išvada, kad nuteistajam, sergančiam sunkia nepagydoma liga, bausmę atlikti būtų per sunku, teismui yra tik vienas iš duomenų šaltinių ir tik rekomendacinio pobūdžio.

23Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo atlikti įrodymų tyrimą, tačiau tai nebuvo padaryta, todėl nebuvo išsamiai patikrinti apeliacinio skundo argumentai ir padaryti esminiai baudžiamojo proceso reikalavimų pažeidimai. Šie kasacinio skundo teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, nepadarydamas pažeidimų, kuriuos kasaciniame skunde nurodo nuteistasis, išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisėtumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą bylos faktinėms aplinkybėms. Apeliacinis skundas teismo išnagrinėtas laikantis BPK normų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą apeliaciniame teisme tvarką (BPK 320, 324 straipsniai). Iš bylos duomenų matyti, kad skunde minimos aplinkybės apeliacinio teismo nutartyje detaliai išanalizuotos, pasisakant dėl esminių apeliacinio skundo motyvų. Teismas patikrino bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, atsakė į esminius apelianto argumentus bei nutartyje motyvuotai paaiškino, kodėl juos atmeta.

24BPK 324 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą, tačiau atlikti įrodymų tyrimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal susiformavusią teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo. Kasatorius minėtus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus sieja su tuo, kad apeliacinės instancijos teismas atmetė jo prašymą skirti medicininę ekspertizę jo sveikatos būklei įvertinti bei atsakyti į klausimą, ar jis gali atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertizės aktą Nr. EKG 29/12(02), iš kurio matyti, jog A. Š. serga sunkiomis nepagydomomis ligomis ir jo sveikatos būklė atitinka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578 patvirtinto Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, sąrašo 5.1, 6.1 ir 6.14 punktus, be to, A. Š. dėl jam konstatuotų ligų ir būklių yra netekęs 65 procentų bendro pastovaus darbingumo, o ateityje tokių ligų ir būklių eiga gali blogėti, jo bendras darbingumas dar labiau mažės ir visiškai neatsistatys. Nepaisant to, medicinos ekspertai minėto ekspertizės akto išvadose konstatavo, kad A. Š. nuolatinis gydymas specializuotoje gydymo įstaigoje nereikalingas, o esant būtinumui toks prevencinis gydymas galėtų būti užtikrintas atliekant bausmę pataisos namuose (T. 3., b. l. 153). Prieš nagrinėjant bylą apeliacine tvarka A. Š. pateikė teismui papildomus medicininius dokumentus apie savo sveikatos būklę (išrašai iš medicininių dokumentų Nr. A 13–2095 ir Nr. S13-2137). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo apklaustas ekspertizę Nr. EKG 29/12(02) atlikęs teismo medicinos ekspertas L. Gogelis, kuris, įvertinęs nuteistojo A. Š. apeliacinės instancijos teismui pateiktus papildomus medicininius dokumentus, konstatavo, kad jie atliktos ekspertizės išvados nekeičia, o papildomuose medicininiuose dokumentuose iš esmės nurodytos tos pačios ligos ir tie patys patologiniai pakitimai bei nusiskundimai. Teismo medicinos ekspertas taip pat parodė, kad ligos neišgydomos, neaišku, kaip jos vystysis toliau, tačiau ir laisvės atėmimo vietoje jam gali būti suteikta tinkama medicinos pagalba (T. 4, b. l. 132). Dėl to buvo padaryta išvada, kad esant atitinkamai medicininei priežiūrai A. Š. dėl jam diagnozuotų ligų gali atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

25Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, spręsdamas BK 76 straipsnio taikymo klausimą, atsižvelgia ir į tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai. Jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam padaryti veiką, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-337/2010, 2K-315/2011, 2K-212/2011, 2K-497/2012, 2K-160/2012, 2K-257/2013, 2K-264/2013). Šioje baudžiamojoje byloje tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, remdamiesi byloje esančiais medicininiais dokumentais, taip pat ekspertizės aktu EKG 29/12(02), nustatė, kad nuteistasis A. Š. serga daugeliu ligų, kurios buvo diagnozuotos bei gydomos iki nusikalstamų veikų padarymo. Taigi A. Š. jau sirgo darydamas nusikalstamą veiką ir nustačius, kad liga netrukdė jam daryti nusikaltimų, tokia liga neturėtų būti pripažinta pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės.

26Pažymėtina ir tai, kad apeliacinio teismo nutartimi nėra užkirstas kelias nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos galimybei, jeigu toks klausimas iškiltų laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Jeigu bausmės atlikimo vietoje nuteistojo sveikatos būklė blogėtų, liga progresuotų ir įkalinimo įstaigoje nebūtų galimybės nuteistajam užtikrinti tinkamo gydymo, bausmę vykdančios institucijos teikimu, remiantis gydytojų komisijos išvada, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo (BK 76 straipsnis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 177 straipsnis, BPK 359, 362 straipsniai).

27Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas BK 76 straipsnio taikymui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą ištyrė ir įvertino nepažeisdamas BPK nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo ir bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisykles, teismo išvados dėl BK 76 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam A. Š. negalimumo yra motyvuotos ir teisingos.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

29Atmesti nuteistojo A. Š. kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistas V. Ž. ir išteisintas R. A., tačiau... 3. Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Teisėjų kolegija... 5. A. Š. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su V. Ž.,... 6. A. Š. nuteistas už tai, kad, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir laikė... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 8. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas jo... 9. Būtent teismas neįvertino, kad jo vaidmuo padarant nusikalstamą veiką buvo... 10. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis serga ne viena konkrečia liga, numatyta... 11. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neįvertino ekspertizės akto... 12. Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad jam, pritaikytos kardomosios... 13. Anot kasatoriaus, iš pirmiau nurodytų aplinkybių matyti, kad po... 14. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 15. Prokurorė teigia, kad kasatorius iš esmės nurodo tuos pačius argumentus,... 16. Atsakydama į kasacinio skundo argumentus dėl BK 76 straipsnio taikymo šioje... 17. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką atleidimas nuo... 18. Be to, prokurorė pažymi, kad nuteistasis padarė du nusikaltimus, iš kurių... 19. Nuteistojo A. Š. kasacinis skundas netenkintinas.... 20. Dėl BK 76 straipsnio taikymo... 21. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2... 22. Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti... 23. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo... 24. BPK 324 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas... 25. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, spręsdamas BK 76 straipsnio... 26. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinio teismo nutartimi nėra užkirstas kelias... 27. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 29. Atmesti nuteistojo A. Š. kasacinį skundą....