Byla 3K-3-540-611/2015
Dėl skolos

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Č. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrimatco Vilnius“, dalyvaujant trečiajam asmeniui Prancūzijos įmonei „EURALIS Semences SAS“, dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrimatco Vilnius“ priešieškinį dėl skolos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliami teisės klausimai dėl rapsų sėklų ženklinimo ir sertifikavimo, pardavėjo pareigos perduoti tinkamo asortimento ir kokybės daiktą pirkėjui.

6Ieškovas V. Č. prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Agrimatco Vilnius“ 583 618,10 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pripažinti ieškovo 2011 m. gruodžio 27 d. atliktą 52 272 Lt įskaitymą teisėtu. Ieškovas nurodė, kad iš atsakovės UAB „Agrimatco Vilnius“ nusipirko vasarinių rapsų sėklų „Katia“ ir „Jura“ ir jomis užsėjo 202,33 ha ploto žemės sklypus. Atlikdamas sėjos darbus ir visą rapsų augimo laikotarpį ieškovas laikėsi rapsų auginimo reikalavimų ir rekomendacijų, rapsai buvo tręšiami, prieš žydėjimą purškiami nuo kenkėjų laikantis nustatytų normatyvų. Kai rapsai nužydėjo, ieškovas pastebėjo, kad jie nemezga ankštarų. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Valstybinė augalininkystės tarnyba) Klaipėdos regioninio skyriaus sudaryta specialistų komisija 2011 m. rugpjūčio 19 d. nustatė, kad ankštaros išsivysčiusios nenormaliai. Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenimis, atsakovės parduodamos vasarinių rapsų sėklos „Katia“ ir „Jura“ yra sėklų deriniai, o ne hibridai. „Katia“ sudaro 80 proc. „Jura MS“, 15 proc. „Olindigo“ ir 5 proc. „Ouragan“, o „Jura“ – 80 proc. „Jura MS“ ir 20 proc. „Olindigo“. Ieškovas teigia, kad sėklas įsigijo, remdamasis atsakovės pateikta informacija. Atsakovė, būdama profesionali sėklų pardavėja, privalėjo užtikrinti, kad parduodamos sėklos atitiks tiesioginę savo paskirtį bei aprašymus. Tiek viešai pateikiamoje informacijoje, tiek ant sėklų maišų yra nurodoma, kad sėklos yra hibridai, pateikiant tokius aprašymus: „Jura“ – derlingumas 3–4 t/ha, puikus derlius, savybių tolygumas, gera aliejaus išlyga; „Katia“ – pasižymi didele dygimo energija, labai dideliu derlingumo procentu, didesnis atsparumas ligoms lyginant su tokio tipo hibridais. Ieškovo nusipirktos sėklos nėra hibridinės, duodančios didesnį derlių, o yra tik rapsų sėklų deriniai. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 381 patvirtinto privalomųjų aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos kokybės reikalavimų aprašo (toliau – ir Aprašas) 11.8.1 punkto nuostatas sertifikuotas veislių derinys turi būti ženklinamas mėlynos spalvos su įstriža žalia linija etikete. Atsakovė, pažeisdama nurodytas nuostatas, pažymėjo sėklas netinkama etikete, pardavė ieškovui kitos rūšies ir kategorijos sėklas, nei buvo viešai deklaruojama. Dėl ne tos rūšies ir netinkamos kokybės sėklų ieškovas patyrė nuostolių, kuriuos atlyginti prievolė tenka atsakovei. Remiantis 2011 metų statistiniais rapsų derlingumo duomenimis, ieškovo nuostoliai sudaro 583 618,10 Lt. Ieškovas nurodo, kad jis, atsakovei per pretenzijoje nurodytą terminą neatlyginus ieškovo patirtų nuostolių, 2011 m. gruodžio 27 d. vienašališkai įskaitė 52 272 Lt sumą, mokėtiną pagal 2011 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą už įsigytas rapsų sėklas, į ieškovui atsakovės mokėtiną nuostolių sumą. Dėl to šia suma yra sumažinta iš atsakovės reikalaujama atlyginti patirtų nuostolių suma.

7Atsakovė UAB „Agrimatco Vilnius“ prašė teismo priteisti iš ieškovo 52 272 Lt skolos už parduotas vasarinių rapsų sėklas, 4704,48 Lt delspinigių ir procesines palūkanas, apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Atsakovė nurodė, kad ieškovas neatsiskaitė pagal pirkimo–pardavimo sutartį.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 21 d. sprendimu ieškovo V. Č. ieškinį atmetė, atsakovės UAB „Agrimatco Vilnius“ priešieškinį tenkino: priteisė iš ieškovo V. Č. atsakovei UAB „Agrimatco Vilnius“ 52 272 Lt (15 139,02 Eur) skolos, 4704,48 Lt (1362,51 Eur) delspinigių, 5973,37 Lt (1730,01 Eur) procesinių palūkanų už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 24 d. iki 2014 m. kovo 21 d. ir procesines palūkanas nuo 56 976,48 Lt sumos už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurių dydis apskaičiuotinas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, taikant atitinkamu laikotarpiu galiojusią vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normą, padidintą 7 procentiniais punktais. Teismas nustatė, kad ieškovas V. Č. ir atsakovė UAB „Agrimatco Vilnius“ 2009 m. balandžio 15 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė (pardavėja) įsipareigojo parduoti, o ieškovas (pirkėjas) – nupirkti suderinto asortimento prekes ir sumokėti už jas nustatytą kainą. Šalys susitarė, kad prekių kokybė turi atitikti gamintojo išduotuose kokybės dokumentuose nurodytus reikalavimus bei įprastai tokioms prekėms keliamus reikalavimus; prekių perdavimas ir priėmimas įforminamas pasirašant PVM sąskaitą faktūrą, krovinio važtaraštį ar kitą dokumentą, patvirtinantį, kad prekes pirkėjas gavo, prekių kokybę ir kiekį pirkėjas privalo patikrinti atsiimdamas prekes iš pardavėjos sandėlio, vėliau už prekių kokybę ir kiekį atsako tik pirkėjas; jei prekės pirkėjui pristatomos pardavėjos ar trečiųjų asmenų, prekių kiekis ir kokybė tikrinami tuoj pat jas pristačius, o priėmus prekes į savo sandėlį už prekes atsako tik pirkėjas; pardavėja neatsako už prekių trūkumą ar kokybės neatitikimus, jei pirkėjas nesilaikė sutartyje nustatytos prekių priėmimo tvarkos. Pagal 2011 m. balandžio 19 d. sąskaitą faktūrą ieškovas iš atsakovės nupirko rapsų „Jura“ ir „Katia“ už 52 272 Lt. Pretenziją dėl netinkamos pirktų prekių kokybės ieškovas atsakovei pareiškė 2011 m. rugpjūčio 26 d., pakartotinai su pretenzija į atsakovę kreipėsi 2011 m. gruodžio 13 d.

10Dėl prekių asortimento. Pagal šalių sudarytą 2009 m. balandžio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl prekių asortimento turėjo būti susitariama atliekant konkretų pirkimą ir pardavimą, o jei dėl tokio asortimento atskirai nesusitarta, atsakovė privalėjo perduoti ieškovui tokio asortimento prekes, kurios atitinka atsakovei žinomus sutarties sudarymo metu ieškovo poreikius. Šalys neginčija, kad ieškovas siekė įsigyti ir įsigijo iš atsakovės vasarinių rapsų sėklų, ginčas kilęs dėl vasarinių rapsų sėklų rūšies (hibridas ar sėklų derinys). Teismas, remdamasis pateiktais įrodymais (šioje byloje teismo paskirtų eksperčių išvada ir atsakovo pateiktu rašytiniu įrodymu – eksperto J.-L. D. (J.-L. D.), teismo paskirto ekspertu kitoje civilinėje byloje, kurios faktinės aplinkybės iš esmės sutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, išvada), nustatė, kad paprastai aliejinių rapsų rinka dalijama į linijines sėklas ir hibridus, tačiau galimos ir trys kategorijos – linijinės sėklos, hibridai ir veislių deriniai (hibridų ir linijinių sėklų deriniai ir skirtingų hibridų deriniai). Byloje nustatyta, kad ieškovas iš atsakovės įsigijo veislių derinių, kuriuos sudaro 80 proc. sterilaus hibrido ir 20 proc. apdulkintojo, t. y. ieškovo įsigytos sėklos nebuvo 100 proc. hibridas. Teismas, nenustatęs, kad šalys buvo sudariusios atskirą rašytinį susitarimą dėl būtent 100 proc. hibridinės sėklos, apie atitinkamo susitarimo tarp šalių buvimą ar nebuvimą, taip pat atsakovės žinojimą apie konkrečius ieškovo poreikius sprendė pagal šalių nurodytas sandorio sudarymo aplinkybes. Teismas nustatė, kad 2011 m. balandžio 19 d. sąskaitoje faktūroje esantis žymėjimas F1 yra klaidingas (žymi hibridinę veislę). Teismas pabrėžė, kad ieškovas neteigia, jog būtent šia nuoroda vadovavosi spręsdamas dėl jam parduotos prekės asortimento. PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių tiekimą. Teismo vertinimu, vien klaidinga nuoroda „F1“ 2011 m. balandžio 19 d. sąskaitoje faktūroje, atsižvelgiant į tai, kad jos suvokimui reikia specialiųjų žinių, nėra pakankama spręsti apie šalių susitarimą dėl 100 proc. hibridinės sėklos pirkimo–pardavimo. Ieškovo teigimu, pirkdamas sėklas, jis vadovavosi viešai atsakovo interneto tinklalapyje pateikta informacija, atsakovės atstovo pateikta informacija bei sėklos žymėjimu ant pakuočių ir etikečių; kad iš šios informacijos galėjo pagrįstai tikėtis, jog atsakovės parduodamos sėklos yra būtent 100 proc. hibridas. Konkretaus atsakovės atstovo pateiktos informacijos turinio ieškovas neįrodinėjo ir šio asmens kaip liudytojo apklausti neprašė. Teismas nenustatė, kad atsakovė kokiu nors būdu būtų patvirtinusi ieškovui, jog parduodamos sėklos „Jura“ ir „Katia“ yra 100 proc. hibridai. Iš pateikto į bylą atsakovės interneto tinklalapio išrašo matyti, kad sėklos „Katia“ jame nurodytos kaip vasarinių rapsų hibridas, tačiau nėra pažymėta, kad tai būtent 100 proc. hibridas. Nuorodos, kad sėkla „Jura“ yra hibridinė, nėra, sėkla „Jura“ nurodyta tik kaip vasarinis rapsas. Teismo vertinimu, nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad sėklos „Jura“ atsakovo interneto tinklalapyje buvo nurodytos kaip hibridas. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad hibrido sąvokos apibrėžimas galiojančiuose teisės aktuose nepateiktas ir iš esmės nėra draudimo reklaminėje ar panašioje medžiagoje (šiuo atveju – interneto tinklalapyje pateikiamoje informacijoje) hibridinėmis sėklomis vadinti sėklas, kurių sudėtyje yra itin didelis kiekis hibridinės sėklos (80 proc.). Teismo vertinimu, skirstant sėklas tik į dvi anksčiau nurodytas kategorijas (linijines veisles ir hibridus) sėklų deriniai atitiktų hibrido sąvoką, todėl tokia nuoroda iš esmės nelaikytina klaidinančia. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sėklos „Jura“ atsakovės interneto tinklalapyje nenurodytos kaip hibridas, ieškovo, vienu metu įsigijusio iš atsakovės abi nurodytas sėklų rūšis, tvirtinimas, kad jis siekė įsigyti būtent hibridinę sėklą, remdamasis atsakovės interneto tinklalapyje pateikta informacija, negali būti pripažintas nuosekliu. Ant sėklų pakuočių įvairiomis kalbomis nurodyta „vasarinių rapsų hibridinė sėkla“, tačiau prancūzų kalba nurodyta „veislių derinys“. Teismas pažymėjo, kad prekės etiketėje yra nurodomi oficialūs duomenys apie prekę, todėl būtent šiais duomenimis ieškovas, būdamas profesionalus ūkininkas, privalėjo vadovautis, o kilus neaiškumų dėl perkamos prekės (pvz., esant ieškovo nurodomam pakuotės žymėjimo ir etiketės informacijos neatitikimui), veikdamas kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, privalėjo pareikalauti iš pardavėjos papildomos informacijos. Ieškovui tokios informacijos nepareikalavus ir per protingą terminą nepareiškus atsakovei pretenzijos dėl parduotų prekių asortimento, byloje nesant jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šalys susitarė būtent dėl 100 proc. hibridinės sėklos pardavimo ir kad būtent tokie ieškovo poreikiai turėjo būti žinomi atsakovei sutarties sudarymo metu, laikytina, kad reikalavimas perduoti ieškovui šalių suderinto asortimento prekes atsakovės pažeistas nebuvo. Ieškovo teigimu, atsakovės parduotų sėklų etikečių žymėjimas neatitiko Aprašo nuostatų, t. y. sėklų derinys turėjo būti pažymėtas mėlynos spalvos su įstriža žalia linija etikete, be to, etiketėse nebuvo nurodytos sėklos komponentų sudedamosios dalys, etiketė neišversta į lietuvių kalbą. Su šiais ieškovo argumentais teismas nesutiko. Reikalavimai Europos Bendrijos rinkoje parduoti skirtos aliejinių ir pluoštinių augalų, skirtų žemės ūkio gamybai, sėklos etiketėms yra nustatyti 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/57/EB dėl prekybos aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla (toliau – ir Direktyva), kurią, be kita ko, įgyvendina Aprašas. Direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad veislės cenozės sertifikuota sėkla ženklinama mėlynos spalvos su įstriža žalia linija etikete. To paties straipsnio 2 dalis leidžia valstybėms narėms nustatyti atitinkamas išimtis jų teritorijoje uždarytoms mažoms pakuotėms. Ieškovo įsigytos sėklos, kaip matyti iš pateiktų į bylą pakuočių etikečių, sertifikuotos Prancūzijos oficialiosios kontrolės ir sertifikavimo tarnybos (S.O.C.). Iš pateikto į bylą atsakovo rašytinio įrodymo – Valstybinės augalininkystės tarnybos 2014 m. vasario 14 d. išvados – matyti, kad Valstybinė augalininkystės tarnyba kreipėsi į Prancūzijos Respublikos oficialiąją kontrolės ir sertifikavimo tarnybą, iš šios buvo gautas patvirtinimas, kad ji išdavė leidimą kompanijai ženklinti sėklos fasuotes Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – ir OECD) mėlynos spalvos etiketėmis be žalios linijos su sąlyga, kad etiketėje bus įrašas „veislių derinys“. Paminėta nuoroda – veislių derinys (pranc. association variétale) – sėklų „Jura“ ir „Katia“ etiketėse yra. Europos Bendrijoje egzistuojant vienai sėklos sertifikavimo schemai ir laisvam prekių judėjimui, teigtina, kad tinkamai kitoje valstybėje narėje (Prancūzijoje) paženklinta sėkla galėjo būti tiekiama Lietuvos Respublikos rinkai, ir nėra pagrindo teigti, kad atsakovės parduotos sėklos etiketės neatitiko joms keliamų reikalavimų nurodytu aspektu. Direktyvos IV priedo A dalies aa papunktyje nurodyta, kad reikalavimas nurodyti įvairių veislės komponentų svorio procentą gali būti netaikomas ir pakanka nurodyti veislės cenozės pavadinimą, jei pirkėjo prašymu raštu pranešamas ir oficialiai užregistruojamas svorio procentas. Analogiška nuostata (sertifikuoto veislių derinio pavadinimą pakanka nurodyti tuo atveju, jei pirkėjui pareikalavus buvo pateikti oficialūs įrašai, nurodantys veislių kiekio procentinę išraišką) įtvirtinta Aprašo 4 priedo 1.4.6 punkte. Ieškovas neteigė ir neįrodinėjo, kad prekių įsigijimo metu pareikalavo atsakovės pateikti oficialius įrašus, patvirtinančius veislių kiekio procentinę išraišką ir kad atsakovė tokio reikalavimo neįvykdė, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais, kad sėklų etiketės neatitiko teisės aktų reikalavimų šiuo aspektu. Direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad etiketėse turi būti naudojama viena iš oficialių Bendrijos kalbų, taigi etiketėje naudojant prancūzų kalbą teisės aktų reikalavimai pažeisti taip pat nebuvo. Ieškovo nurodomos Aprašo 4 priedo 11.8.1 punkto nuostatos nagrinėjamu atveju negali būti taikomos, nes jos nustato reikalavimus Valstybinės augalininkystės tarnybos išduodamoms etiketėms, tą akivaizdžiai patvirtina Aprašo 4 priedo 1.2.2 punktas ir Valstybinės augalininkystės tarnybos 2014 m. vasario 14 d. išvada. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, net ir sutikus su ieškovo teiginiais dėl prekės asortimento pažeidimo, ši aplinkybė nelemtų ieškovo įrodinėjamų nuostolių atsiradimo. Byloje surinktais įrodymais (eksperto išvada ir eksperčių apklausa teismo posėdžio metu) paneigtos ieškovo nurodomos aplinkybės, kad hibridinės sėklos ir veislių derinio produktyvumas, aliejingumas, atsparumas ligoms, išgulimui ar jautrumas oro sąlygoms iš esmės skiriasi. Atsižvelgiant į tai nepagrįstais pripažintini ieškovo argumentai, kad atsakovės pareiga perduoti tinkamo asortimento prekę buvo pažeista tuo aspektu, jog ieškovui buvo parduota mažesnio derlingumo, nei tikėtasi, vasarinių rapsų sėkla. Teismas sutiko ir su atsakovės argumentu, kad jos interneto tinklalapyje nurodytas sėklos derlingumo potencialas negali būti sutapatinamas su atitinkamo derlingumo garantija dėl pačios žemės ūkio veiklos pobūdžio, ir ši aplinkybė, be jokios abejonės, turėjo būti suvokiama ieškovui – profesionaliam ūkininkui. Teismas nesutiko, kad ši informacija yra klaidinanti, nes pateikiamos informacijos pobūdis gali būti suprantamas iš pačios naudojamos sąvokos „potencialas“. Teismas nenustatė, kad veislių deriniui taikytini iš esmės kitokie auginimo technologijų reikalavimai ir priežiūros būdai nei 100 proc. hibridinei sėklai, todėl nesutiko, kad ieškovo suklydimas dėl įsigytos sėklos rūšies galėjo lemti prastą derlių tuo aspektu, kad ieškovas būtų taikęs įsigytai rūšiai netinkamas auginimo ir priežiūros metodikas. Teismas sprendė, kad ieškovas byloje neįrodė, jog atsakovė jam perdavė netinkamo asortimento prekę ir kad dėl šios priežasties atsirado ieškovo reikalaujami priteisti nuostoliai.

11Dėl ieškovui parduotų sėklų kokybės. Šalys 2009 m. balandžio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi susitarė, kad ieškovui bus perduotos prekės, kurių kokybė turi atitikti gamintojo išduotuose kokybės dokumentuose nurodytus reikalavimus bei įprastai tokioms prekėms keliamus reikalavimus. Pagal Aprašo 8 punktą, sertifikuotas aliejinių ir pluoštinių augalų veislių derinys – aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos derinys, kurį sudaro nuo apdulkintojo priklausančio hibrido sėkla ir sertifikuota sėkla, sudaryta iš vieno ar kelių sukryžmintų apdulkintojų. Ir hibridas, ir apdulkintojai turi būti įtraukti į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, sudarytą Valstybinės augalininkystės tarnybos direktoriaus, ar į Bendrąjį žemės ūkio augalų rūšių veislių katalogą. Iš pateiktos į bylą Valstybinės augalininkystės tarnybos 2014 m. vasario 14 d. išvados matyti, kad vasarinių rapsų veislių deriniai „Katia“ ir „Jura“ yra registruoti Prancūzijos nacionaliniame augalų veislių kataloge ir gali būti tiekiami rinkai. Tarptautiniu lygmeniu rapsų sėklų sertifikavimo, t. y. sėklų atitikties atitinkamiems kokybės reikalavimams įvertinimo, reikalavimus nustato OECD. Sertifikavimas yra atitinkamai reglamentuota procedūra, kurios metu reikiamą kompetenciją turinti įstaiga patvirtina, kad produktas atitinka nustatytus reikalavimus. Prancūzijos Respublikos oficialiosios kontrolės ir sertifikavimo tarnybos (S.O.C.) išduoti OECD sertifikatai yra oficialūs dokumentai, patvirtinantys atitinkamos rapsų sėklos atitiktį keliamiems reikalavimams. Į bylą pateiktas S.O.C. išduotas OECD sertifikatas sėkloms „Jura“, siuntos Nr. F0440W401030P, ir sėkloms „Katia“, siuntos Nr. F0440W401036P, t. y. būtent toms sėklų siuntoms, dėl kurių kilęs ginčas nagrinėjamoje byloje. Teismas sprendė, kad atsakovės parduotų sėklų atitiktis keliamiems kokybės reikalavimams patvirtinta oficialios institucijos išduotais dokumentais. Teiginį, kad atsakovės parduotų sėklų kokybė buvo netinkama, ieškovas iš esmės grindžia ta aplinkybe, kad pasėti iš atsakovės pirkti vasariniai rapsai tinkamai neužderėjo ir buvo gauta daug mažiau derliaus, nei tikėtasi, be to, tokia situacija susiklostė ne tik ieškovo ūkyje. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nėra pakankamos spręsti apie netinkamą prekės kokybę, atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio veikla yra rizikinga veiklos sritis, o derliaus kiekis priklauso ne tik nuo sėklos rūšies ir kokybės, bet ir kitų subjektyvių ar objektyvių faktorių – paties ieškovo veiklos (auginimo ir derliaus nuėmimo technologijos), gamtos sąlygų ir pan. Teismo ekspertizės akte nurodoma, kad byloje nėra duomenų apie sėklos guolio paruošimo kokybę ieškovo laukuose, duomenys apie apsaugą nuo kenkėjų grindžiami tik ieškovo vienašališkai pateiktais dokumentais, negalima nustatyti, ar rapso žiedpumpuriai nebuvo apdeginti purškiant mišiniais, nėra duomenų apie derliaus nuėmimo būdus. Ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad rapsams kritiniu periodu (butonizacijos ir žydėjimo tarpsniais) galėjo trūkti drėgmės. Paties ieškovo į bylą pateiktame Valstybinės augalininkystės tarnybos ieškovo pasėlių apžiūros akte nurodyta, kad ant augalų matyti juodosios dėmėtligės požymių, kai kur augalai pažeisti ir kenkėjų. Teismas sprendė, kad ta aplinkybė, jog iš atsakovės pirktos sėklos „Jura“ ir „Katia“ tinkamai neužderėjo ne tik ieškovo ūkyje, taip pat nėra pakankama ieškovo teiginiams apie netinkamą sėklų kokybę patvirtinti. Atsakovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad buvo ir kitokių šių veislių rapsų auginimo atvejų, be to, kaip jau minėta, prastą derlių galėjo lemti ir objektyvūs, nė nuo vienos iš šalių nepriklausantys veiksniai. Atsakovė į bylą pateikė Plungės augalų veislių tyrimo skyriaus ir Utenos augalų veislių tyrimo skyriaus vasarinių rapsų veislių derinių „Jura“ ir „Katia“ bandymo laukelių įvertinimo aktus, kuriais patvirtinama, kad, atlikus vasarinių rapsų veislių derinių sėklos mėginių, tarp jų iš šioje byloje ginčijamų siuntų Nr. F0440W401030P ir Nr. F0440W401036P, augalų morfologinį įvertinimą, nustatyta, kad augalai gerai išsivystę, ankštaros su sėklomis tolygiai išsidėsčiusios ant pagrindinio stiebo ir šoninių šakų. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, sprendė, kad oficialiais sertifikatais patvirtinta atsakovės parduotų sėklų atitiktis kokybės reikalavimams kitais byloje surinktais įrodymais nebuvo paneigta. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad atsakovė pardavė ieškovui netinkamos kokybės prekę, pažeisdama savo, kaip pardavėjos, sutartinius įsipareigojimus.

12Teismas, nenustatęs, kad ieškovas patyrė nuostolių dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, sprendė, kad ieškovas neturėjo galiojančios reikalavimo teisės atsakovei ir negalėjo atlikti įskaitymo, todėl tenkino priešieškinį.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo V. Č. apeliacinį skundą, 2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia abejoti, kad sutarties sudarymo metu ieškovas iš tikrųjų siekė įsigyti 100 proc. hibridinių sėklų. Tokią išvadą sustiprina ir paties ieškovo tolesni veiksmai. Įsigijęs sėklų, ieškovas jas pasėjo, tačiau, kaip profesionalus ūkininkas, vien jau dėl sėklų spalvinės gamos negalėjo nematyti, kad įsigijo ne 100 proc. hibridą, o veislių derinį (ekspertai yra nurodę, kad veislių derinių skiriamasis požymis yra tai, jog sterilaus motininio hibrido ir apdulkintojo sėklos yra beicuojamos skirtingos spalvos beicais, todėl sėklos tame pačiame maiše yra dviejų skirtingų spalvų). Ieškovas pretenzijas pradėjo reikšti tik paaiškėjus derliaus perspektyvoms. Taigi, ir pripažinus, kad dėl ieškovo nurodomų priežasčių (atsakovės interneto tinklalapio informacijos, pakuotės užrašų, etiketės žymėjimo ir informacijos joje užsienio kalba) jis galėjo tikėtis, jog įsigijo 100 proc. hibridą, jo elgesys nepatvirtina, kad jis manė, jog jam parduota netinkamo asortimento prekė. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė jam pardavė netinkamo asortimento prekę. Be to, pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka (CK 6.327 straipsnio 5 dalis), o ir asortimento neatitinkantys daiktai laikomi priimtais, jeigu pirkėjas per protingą terminą po jų gavimo nepraneša pardavėjui apie atsisakymą priimti daiktus (CK 6.332 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovas, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, dėl to, kad įsigijo ne 100 proc. hibridinių sėklų, turėtų įrodyti, kad, įsigijus 100 proc. hibridinių sėklų, rezultatas (derlius) būtų buvęs kitoks negu jo gautas, kad toks rezultatas buvo gautas būtent dėl veislių derinio pasėjimo ir negalėjo būti gautas toks, koks būtų gautas iš 100 proc. hibrido sėklų (CPK 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegija konstatavo, kad tokių įrodymų faktiškai nėra pateikta, ieškovas savo poziciją grindžia iš esmės deklaratyviais teiginiais. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės parduotų sėklų atitiktį keliamiems kokybės reikalavimams patvirtina oficialios institucijos išduotais dokumentais toms sėklų siuntoms, dėl kurių kilęs ginčas nagrinėjamoje byloje – Prancūzijos Respublikos oficialiosios kontrolės ir sertifikavimo tarnybos (S.O.C.) išduotais OECD sertifikatais sėkloms „Jura“, siuntos Nr. F0440W401030P, sėkloms „Katia“, siuntos Nr. F0440W401036P. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ekspertai tiek ekspertizės atlikimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje išsakė tam tikras abejones dėl sertifikatų rekvizitų patikimumo, po ekspertizės atlikimo Prancūzijos bendrovė „Arterris“ teikė duomenis dėl partijų numerių atitaisymo, tam tikrų abejonių dėl sertifikatų patikimumo lieka. Tačiau teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nuostolių atsiradimo faktas ne tik nebuvo grindžiamas sėklų netinkamu sertifikavimu, bet jis ir nėra susijęs priežastiniu ryšiu su nuostoliais, nes sertifikato (ne)buvimas nėra vienintelis ir nepaneigiamas įrodymas, galintis patvirtinti (ne)tinkamos kokybės faktą. Šios bylos duomenys vis dėlto neteikia pakankamo pagrindo sutikti su ieškovu, kad jo įgyta sėkla buvo netinkamos kokybės ir būtent dėl to ieškovo derlius buvo prastas. Dėl ieškovo argumentų, kad teismas nepagrįstai priėmė ir rėmėsi kitoje byloje Valstybinės augalininkystės tarnybos teikta išvada dėl Prancūzijos oficialiosios kontrolės ir sertifikavimo tarnybos (S.O.C.) išduotų sertifikatų, kitoje byloje teismo paskirto eksperto J.-L. D. (J.-L. D.) išvada, teisėjų kolegija nurodė, kad įrodymais civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais įstatymų nustatyta tvarka galima konstatuoti bylai reikšmingas aplinkybes, o byloje esančių įrodymų vertinimą, inter alia, sąsajumo, leistinumo ir patikimumo aspektais teismas atlieka priimdamas sprendimą. Be to, ieškovo nurodomi įrodymai ne tik nebuvo vieninteliai, kuriais remiantis padarytos teismo išvados, bet ir jų reikšmė yra antraeilė, nes tokias pat išvadas galima padaryti ir jų nesant.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu ieškovas V. Č. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 8 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, priteisti ieškovui iš atsakovės 169 027,48 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pripažinti teisėtu 2011 m. gruodžio 27 d. atliktą 15 139,02 Eur įskaitymą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą ir priteisti iš atsakovės ieškovui 23 323,43 Eur, kuriuos jis sumokėjo atsakovei vykdydamas įsiteisėjusį teismo sprendimą, bei 24,94 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: `

161. Ieškovui nebuvo atskleista informacija, kad įsigyjamas veislių derinys, kurio 80 proc. sudaro sterilus hibridas, kuriam reikalingas apdulkintojas, o ne hibridas (hibridas yra fertilus ir pats apsivaisina). Aplinkybė, kad ginčo sėklą sudaro 80 proc. sterilaus hibrido, paaiškėjo tik po to, kai ieškovas kreipėsi į Valstybinę augalininkystės tarnybą, pastebėjęs, kad augalų ankštaros nesivysto. Jeigu atsakovė būtų pateikusi teisingą, o ne klaidinančią informaciją apie ginčo sėklą, ieškovas nebūtų pirkęs ginčo sėklos, nes pageidavo įsigyti nerizikingo hibrido, kuris yra savidulkis ir kuriam nereikalingi papildomi apdulkintojai, sėklą. Ekspertizės išvadose nurodyta, kad ginčo sėklos vadinti hibridais negalima, nes tai yra sėklų deriniai, sudaryti iš sterilaus hibrido ir apdulkintojo, ir kad rapsų vasarinių veislių derinių auginimas pagal įprastai taikomą agrotechniką yra labiau rizikingas nei hibridinių veislių auginimas, nes veislių derinio derlius priklauso ne tik nuo veiksnių, lemiančių hibridinių veislių auginimą, bet ir nuo to, ar sterilus hibridas ir apdulkintojas žydės vienu metu, ar įvyks sterilaus augalo apvaisinimas ir sėklų užmezgimas. Apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti iš šių aplinkybių, pvz., reklamos, siūlomų daiktų pavyzdžių, prekių aprašymų, katalogų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB NTA „Realus pasiūlymas“ v. UAB „Mega Property“, bylos Nr. 3K-3-531/2011). Atsakovės interneto puslapyje nurodoma, kad vasarinio rapso sėklos „Katia“ yra hibridinės, pasižymi ypač dideliu derlingumu, o „Jura“ veislė gali duoti 3–4 t derliaus. Ant ginčo sėklų „Katia“ ir „Jura“ pakuočių įvairiomis kalbomis, įskaitant rusų ir anglų kalbas, užrašyta, kad tai hibridinė vasarinio rapso sėkla. Tik prancūzų kalba, kurios ieškovas nesupranta, nurodyta, kad tai veislių derinys. Pažymėtina, kad pažeidžiant teisės aktų reikalavimus sėklos buvo paženklintos ne kaip veislių derinys (mėlyna etikete su žalia įstriža linija), o kaip hibridinė sėkla (mėlyna etikete), be to, etiketėse nebuvo nurodyta veislių, sudarančių sertifikuotą veislių derinį, procentinė svorio išraiška. Be to, sąskaitoje faktūroje yra nuoroda F1, reiškianti pirmos kartos fertilią hibridinę augalo sėklą. Visi šie įrodymai patvirtina šalių susitarimą dėl hibridinės sėklos pirkimo ir pardavimo. Teismas, spręsdamas, kad šalys nesusitarė dėl hibridinės sėklos pardavimo, pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo.

172. Teismas netaikė CK 1.5, 6.158, 6.200 straipsnių, padarė nepagrįstas išvadas dėl pirkėjo atidumo. Kasatoriaus nuomone, aplinkybės, kad atsakovė viešai teikė klaidinančią informaciją, ginčo sėklas žymėjo klaidingai, nepateikė sertifikato kilus ginčui, sąskaitoje faktūroje nurodė neteisingą žymėjimą, rodo, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai (CK 1.5, 6.158, 6.200 straipsniai). Jeigu atsakovė būtų elgusis sąžiningai ir nurodžiusi, kad parduoda veislių derinį, kuris yra rizikingesnis, nei hibridas, ieškovas nebūtų pirkęs ginčo sėklos. Ieškovas, kaip pirkėjas, buvo pakankamai atidus, o atsakovė, kaip profesionali pardavėja, kuriai taikomi aukštesni atidumo, profesionalumo standartai, pažeidė savo pareigą suteikti teisingą informaciją apie prekę.

183. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, jog protingas terminas, per kurį pirkėjas turi informuoti pardavėją apie daikto neatitikimus, yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, šiam vertinimui gali turėti įtakos tokios aplinkybės kaip parduoto daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ruukki Lietuva“ v. UAB „Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009). Teismas nevertino aplinkybės, kad ginčo objektas yra specifinis – sėkla, kurios asortimento neatitikimas ir netinkama kokybė paaiškėjo tada, kai ji jau buvo pasėta ir augalai nemezgė vaisių. Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, kad daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Tam, kad būtų konstatuotas pagrindas taikyti šią įstatymo normą, turi būti nustatytas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. daikto trūkumai turi būti akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ruukki Lietuva“ v. UAB „Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009). Ši teismo išvada taip pat prieštarauja ekspertizės išvadai, kad vizualiai apžiūrėjęs sėklas atskirti hibridinės vasarinių rapsų sėklos nuo vasarinių rapsų linijinių ar kitokių sėklų negali ne tik ūkininkas, bet ir mokslininkas. Posėdžio metu ekspertės nurodė, kad Lietuvoje rapsų sėklų deriniai apskritai nėra tirti ir apie juos yra labai mažai žinių, kas irgi patvirtina, jog ūkininkas negalėjo žinoti apie tokį skiriamąjį ginčo sėklos požymį. Teisės aktai nenustato, kad vasarinio rapso sėklos turi būti žymimos (beicuojamos) keliomis spalvomis ir kad tai turėtų būti žinoma ūkininkui. Atsakovė nurodė, kad ginčo sėklų rūšies nustatymas (ar ginčo sėklos yra hibridinės) reikalauja specialiųjų žinių, tai rodo, jog teismo išvada prieštarauja net pačios atsakovės pozicijai. Byloje nėra įrodymų, kad ginčo sėklos tikrai buvo kelių spalvų.

194. Pagal Aprašo 11.8.1 punktą ir Direktyvos 2 straipsnio 1 dalies a punktą ginčo sėkla turėjo būti paženklinta mėlynos spalvos su įstriža linija etikete. Išimtis galima tik uždarytoms mažoms pakuotėms. Pažymėtina, tokios pakuotės yra 500 gramų (šiuo atveju pakuotės buvo keleto kilogramų) ir aliejinių augalų atveju taikomos tik rapsiukams, o ne vasariniams rapsams (Žolių ir ankštinių augalų sėklos, Javų sėklos, Kryžmažiedžių ir kitų aliejinių pluoštinių augalų sėklos, tiekiamos tarptautinei prekybai, Schemų reikalavimais, peržiūrėtais organizacijos Taryboje 2000 m. rugsėjo 28 d. [C(2000)146/galutinis], su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. [C(2009)155]). Direktyvoje nurodyta, kad, stiprinant vidaus rinką, Bendrijos schema turėtų apimti parduoti skirtos sėklos gamybą ir prekybą Bendrijoje bei neturėtų valstybėm narėms suteikti galimybių vienašališkai nukrypti nuo šios schemos ir tokiu būdu trukdyti laisvam sėklos judėjimui Bendrijoje. Taigi, kitoks nei teisės aktais nustatytas sėklų ženklinimas, egzistuojant laisvam prekių judėjimui ir vienodoms taisyklėms, yra ne tik klaidinantis, bet ir prieštaraujantis teisės normoms. Be to, vadovaujantis Direktyvos V priedo A dalies aa papunkčiu, reikalavimas nurodyti įvairių veislės komponentų svorio procentą gali būti netaikomas ir pakanka nurodyti veislės cenozės (derinio) pavadinimą, jeigu pirkėjo prašymu raštu pranešamas ir oficialiai užregistruojamas svorio procentas. Pirkėjui tokie įrašai pateikti nebuvo.

205. Kasatoriaus nuomone, ginčo sėklos kokybė nebuvo įrodyta sertifikatais, kaip to reikalauja teisės aktai. Remiantis Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. įsakymu Nr. A1-8 „Dėl ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos sertifikatų išdavimo ir numerių etiketėms suteikimo procedūros aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 381 „Dėl privalomųjų aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos kokybės reikalavimų aprašo patvirtinimo“ ginčo sėkla turėjo būti sertifikuota Prancūzijos oficialiosios kontrolės ir sertifikavimo tarnybos. Atsakovė nepateikė oficialios institucijos sertifikatų ieškovui nei parduodama sėklą, nei ieškovui pareiškus pretenzijas, nei pateikdama atsiliepimą. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovė pardavinėjo sėklą, neturėdama oficialaus sertifikato, kas prieštarauja teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 381 „Dėl privalomųjų aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos kokybės reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 60 punktas). Trečiasis asmuo pateikė sertifikatus, išrašytus Prancūzijos oficialiosios kontrolės ir sertifikavimo tarnybos, tačiau juose nurodyti ir kartu prie sertifikato pridėti atliktus tyrimus pagrindžiantys dokumentai nesutampa, t. y. juose skiriasi rapso „Jura“ ir „Katia“ sudedamųjų dalų siuntų numeriai, sertifikatai išrašyti ankstesne data, nei kad atlikti šios siuntos sudedamųjų dalių tyrimai, pridėti tyrimų rezultatai yra imti iš įmonės „Arterris“, kurios ryšys su atsakove nepatvirtintas jokiais objektyviais duomenimis.

216. Teismas, pažeisdamas CPK 49 straipsnio 3 dalį, 12 straipsnį, savo iniciatyva įtraukė į kitą civilinę bylą pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovei UAB „Agrimatco Vilnius“ Valstybinę augalininkystės tarnybą, todėl jos pateikta išvada nėra leistinas įrodymas. Valstybinė augalininkystės tarnyba išvadoje nurodė, kad ginčo sėkla turi būti žymima mėlyna etikete su įstriža linija, kad Prancūzijos oficialioji kontrolės ir sertifikavimo tarnyba išdavė leidimą ženklinti mėlyna etikete. Pažymėtina, kad ši išvada prieštarauja nurodytiems Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktams ir negali būti laikoma oficialiu įrodymu, be to, Valstybinė augalininkystės tarnyba nepateikė jokių Prancūzijos oficialiosios kontrolės ir sertifikavimo tarnybos leidimą patvirtinančių dokumentų.

227. Teismas netinkamai taikė CK 6.331 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ruukki Lietuva“ v. UAB „Laugina“, bylos Nr. 3K-3-512/2010), jog pardavėjas privalo perduoti tokius daiktus, kurie atitinka šalių suderintą asortimentą. Jeigu sutartyje neaptarta nei daiktų asortimento, nei jo nustatymo tvarkos, tačiau iš sutarties turinio ir esmės matyti, kad daiktai turi atitikti tam tikrą asortimentą, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokio asortimento daiktus, kurie atitiktų pardavėjui žinomus sutarties sudarymo metu pirkėjo poreikius. Šiuo atveju ieškovui buvo svarbu nusipirkti būtent hibridinę sėklą, o atsakovė savo veiksmais, vieša informacija bei sąskaita faktūra, pakuotės ženklinimu bei užrašais ant pakuotės tvirtino parduodanti ieškovo pageidaujamą įsigyti sėklą. Teismas nevertino fakto, kad ieškovas derliaus iš ginčo sėklos gavo tik 0,2 tonos iš vieno hektaro, kai statistinis derlius 2011 metais buvo 2 tonos, o ieškovas planavo derliaus gauti apie 3 tonas. Ginčo sėkla neturėjo savybių (nemezgė ankštarų ir buvo nederlinga), kurias sėkla paprastai turi turėti ir kurių ūkininkas, siekdamas pelno, iš jos paprastai tikisi.

238. Atsakovė pateikė ne to asortimento, nei šalys susitarė, sėklą, be to, ji buvo netinkamos kokybės (neįrodė sėklos kokybės tinkamu sertifikatu), neinformavo ieškovo, kad parduoda sėklų derinį, kurį reikia auginti naudojant papildomą apdulkinimą ir kuri yra rizikingesnė, nei hibridinė sėkla. Ieškovas nebūtų patyręs nuostolių, jeigu atsakovė būtų pardavusi norimo asortimento sėklas – hibridą. Taigi, ieškovas, kaip pirkėjas, turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovės, kaip pardavėjos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Detalita“ v. UAB „ARDS“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-431/2011; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Mercbusas“ v. UAB ,,Silberauto“, bylos Nr. 3K-3-455/2010; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ruukki Lietuva“ v. UAB „Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009; kt.).

249. Tenkinus ieškovo ieškinį priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą, tenkintinas ir ieškovo prašymas pripažinti jo atliktą įskaitymą.

25Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė UAB „Agrimatco Vilnius“ prašo kasacinį skundą atmesti, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 8 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

261. Šalys nebuvo susitarusios dėl būtent 100 proc. hibridinės rapsų sėklos įsigijimo. Tarp rapsų 100 proc. hibrido sėklų ir veislių derinio (kompozicinio hibrido) sėklų egzistuoja esminis skiriamasis spalvinis požymis – 100 proc. rapsų hibrido sėklos yra vienspalvės, o rapsų veislių derinio sėklos visuomet yra dviejų spalvų (nes sėklos sudėtiniai elementai beicuojami skirtingų spalvų beicais) ir tai galima pamatyti atidarius kiekvieną sėklų pakuotę. Taigi, ieškovui (ūkininkui profesionalui) vizualiai buvo įmanoma atskirti rapsų veislių derinio (kompozicinio hibrido) sėklas nuo 100 proc. hibrido sėklų ir ieškovas žinojo, kad įsigyja būtent veislių derinio sėklų. Atsakovės interneto tinklalapyje sėklos „Katia“ nurodytos kaip vasarinių rapsų hibridas, tačiau nėra pažymėta, kad tai būtent 100 proc. hibridas; sėkla „Jura“ nurodyta tik kaip vasarinis rapsas. Atsižvelgiant į tai, kad sėklos „Jura“ atsakovės interneto tinklalapyje nenurodytos kaip hibridas, ieškovo, vienu metu įsigijusio iš atsakovės abi nurodytas sėklų rūšis, tvirtinimas, kad jis siekė įsigyti būtent ir tik 100 proc. hibridinę sėklą, remdamasis atsakovės interneto tinklalapyje pateikta informacija, negali būti pripažintas nuosekliu. Būtent sėklų pakuotės etiketėje bei sertifikate nurodomi oficialūs duomenys apie sėklą, kuriais turi būti vadovaujamasi. Rapsų sėklų pakuotės etiketėje bei sertifikate nurodoma, kad sėklos yra veislių derinys (kompozicinis hibridas). Sėklų gamintoja yra Prancūzijos įmonė, todėl pakuotės etiketėje informacija yra pateikiama prancūzų kalba, t. y. viena iš oficialių Europos Sąjungos kalbų. Taigi, nei sėklos pakuotė, nei etiketės turinys ieškovo, t. y. ūkininko profesionalo, negalėjo suklaidinti dėl sėklos asortimento.

272. Pirkimo–pardavimo sutarties 2.3 punkte (kaip ir CK 6.331 straipsnio 1 dalyje) nustatyta, kad prekių kiekį ir kokybę pirkėjas (ieškovas) privalo patikrinti prekių atsiėmimo iš atsakovės sandėlio metu, o nepareiškus pretenzijų, atsakomybė už prekių kokybę ir kiekį pereina ieškovui. Esant tam tikriems neaiškumams, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovas teigia, jog buvo suklaidintas, nes ant sėklų pakuotės ir ant etiketės buvo nurodyta skirtinga informacija, ieškovas privalėjo pateikti atsakovei atitinkamą paklausimą. Atsakovė nei prekių perdavimo ieškovui metu, nei per protingą laikotarpį iš ieškovo negavo jokių pretenzijų ar kitokių paklausimų, todėl laikytina, kad sėklų asortimentą ir kokybę ieškovas laikė tinkamais bei visą atsakomybę už prekių kokybę ir asortimentą prisiėmė sau.

283. Pažymėtina, kad joks teisės aktas konkrečiai neapibrėžia sąvokų „hibridas“ ar „hibridinės sėklos“ bei nenustato draudimo hibridu ar hibridinėmis sėklomis vadinti ir tas sėklas, kurias sudaro itin didelis procentas hibrido sėklos (nagrinėjamu atveju – netgi 80 proc.). Ta aplinkybė, kad iš atsakovės parduotų rapsų sėklų galima gauti 3 t/ha ir didesnį derlių, yra įrodyta atsakovės pateiktais duomenimis, apie kitų ūkininkų, auginusių analogiškus rapsus, derliaus rezultatus.

294. Valstybinės augalininkystės tarnybos išvada patvirtina, kad atsakovės ieškovui parduotų rapsų sėklų pakuočių etiketės atitiko teisės aktų reikalavimus. Tinkamai kitoje valstybėje narėje paženklinta sėkla galėjo būti tiekiama Lietuvos Respublikos rinkai ir nėra pagrindo teigti, kad atsakovės parduotų rapsų sėklos etiketės neatitiko teisės aktų reikalavimų.

305. Ginčo sėklų kokybę patvirtinta byloje pateikti ginčo sėklų sertifikatai. Ieškovo argumentai dėl sertifikatų duomenų netikslumo yra nepagrįsti. Prancūzijos įmonė „Arterris“ yra sėklų gamintojo (trečiojo asmens) atstovas sėklų sertifikavimo procese ir dėl šios priežasties yra nurodoma sertifikatuose. Prancūzijos įmonė „Arterris“ yra pateikusi aiškinamąjį raštą, kuriame išdėstyta informacija apie rapsų sėklų partijų numerių formavimą (sudėtį) galutinai pašalino ieškovo keltas abejones dėl neva esamo atsakovės bei trečiojo asmens pateiktų rapsų sėklų sertifikatų neatitikimo. Pažymėtina, kad Valstybinė augalininkystės tarnyba paėmė ginčo sėklos mėginius iš atsakovės ir 2012 m. sėklas pasėjo, išaugino ir nuėmė derlių bei pateikė išvadas, kad rapsų sėklos „Jura“ ir „Katia“ atitinka visus kokybės reikalavimus.

31Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Prancūzijos įmonė „EURALIS Semences SAS“ prašo kasacinį skundą atmesti, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 8 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

321. Įrodymų, kad šalys tarėsi, jog atsakovė parduos 100 proc. rapsų hibrido sėklų, ieškovas nepateikė. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys tarėsi dėl rapsų sėklos „Jura“ ir „Katia“, ji ieškovui ir buvo perduota. Vien skirtumai tarp hibridinės sėklos ir hibridinių sėklų derinio nepatvirtinta ieškovo teiginių, kad vien tai lemia netinkamą sėklų kokybę. Būtina atkreipti dėmesį, kad visos vasarinių rapsų „Jura“ ir „Katia“ sėklų sudedamosios dalys yra įtrauktos į Bendrąjį žemės ūkio augalų rūšių veislių katalogą. Kiekvienas veislių derinio komponentas turi kokybę patvirtinantį sėklos sertifikatą, o tai suponuoja, kad vasarinių rapsų sėklos „Jura“ ir „Katia“ yra tinkamos kokybės ir atsakovė Lietuvos Respublikoje jomis prekiavo teisėtai. Šias aplinkybes patvirtina ir Valstybinės augalininkystės tarnybos 2014 m. vasario 14 d. išvada. Pažymėtina, kad ieškovas, kaip profesionalus ūkininkas, turėjo pareigą įsitikinti, kokią prekę įsigyja, ir jos asortimentą tikrinti įsigijimo metu, o ne po pusmečio, kai sėklos buvo pasėtos ir nebuvo gautas ieškovo pageidaujamas derlius.

332. Trečiojo asmens pagamintų rapsų sėklų etiketės atitiko Prancūzijos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir Europos Sąjungos teisinį reglamentavimą, kaip ir yra nurodyta Valstybinės augalininkystės tarnybos 2014 m sausio 3 d. rašte Nr. 1S-3 bei 2014 m vasario 14 d. išvadoje. Pažymėtina, kad atsakinga Prancūzijos Respublikos institucija (S.O.C.) išdavė leidimą trečiajam asmeniui ženklinti sėklos fasuote OECD mėlynos spalvos etiketėmis be žalios linijos su sąlyga, kad etiketėje bus įrašas „veislių derinys“ (prancūzų kalba). Taigi Prancūzijos Respublikos atsakingai institucijai leidus prekiauti ginčo sėklomis ir patvirtinus šių sėklų etiketes, darytina išvada, kad sėklų etiketės atitiko Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus.

343. Valstybinės augalininkystės tarnybos 2014 m vasario 14 d išvada yra oficialusis rašytinis įrodymas. Ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių šioje išvadoje nurodytus teiginius.

354. Ieškovas neįrodė privalomosios civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovės veiksmų neteisėtumo, todėl jo ieškinys atmestas pagrįstai. Ieškovas, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, turėtų įrodyti, kad įsigijus 100 proc. hibridinių sėklų derlius būtų buvęs kitoks nei jo gautas ir kad toks derlius buvo gautas būtent dėl veislių derinio sėklų (CPK 12, 178 straipsniai). Tokių įrodymų ieškovas nepateikė.

36Teisėjų kolegija

konstatuoja:

37IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

38Dėl prekių asortimento

39Vienas iš pagrindų, kuriuo ieškovas grindė ieškinį, yra tas, kad atsakovė pardavė ne to asortimento prekę. CK 6.331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti tokius daiktus, kurie atitinka šalių suderintą daiktų asortimentą. Asortimentas – tai daiktų apibūdinimas pagal rūšį, modelį, dydį, spalvą ar pagal kitokius požymius. Jeigu sutartyje neaptarta nei daiktų asortimento, nei jo nustatymo tvarkos, tačiau iš sutarties turinio ir esmės matyti, kad daiktai turi atitikti tam tikrą asortimentą, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokio asortimento daiktus, kurie atitiktų pardavėjui žinomus sutarties sudarymo metu pirkėjo poreikius, arba turi teisę sutarties atsisakyti (CK 6.331 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai pažeista pareiga perduoti tinkamo asortimento daiktus, gali būti taikomi specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai, skirti pirkėjo teisėms dėl asortimento sąlygos nesilaikymo ginti (CK 6.332 straipsnis), taip pat bendrieji kreditoriaus teisių gynimo būdai, nustatyti bendrosiose prievolių teisės nuostatose, pavyzdžiui, nuostolių atlyginimas, sutarties nutraukimas, prievolės vykdymo sustabdymas ir kt.

40Ieškovas įrodinėjo, kad su atsakove susitarė dėl vasarinių rapsų hibrido sėklų pirkimo ir pardavimo, tačiau atsakovė pardavė veislių derinių sėklų, t. y. atsakovė pažeidė pareigą perduoti tinkamo asortimento daiktus. Teismai nustatė, kad šalys raštu nesusitarė dėl būtent 100 proc. hibrido sėklos pirkimo ir pardavimo, todėl apie atitinkamo susitarimo tarp šalių buvimą ar nebuvimą, taip pat atsakovės žinojimą apie konkrečius ieškovo poreikius sprendė pagal sandorio sudarymo aplinkybes.

41Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad paprastai aliejinių rapsų sėklos dalijamos į linijines sėklas ir hibridus, tačiau galimos ir trys kategorijos: linijinės sėklos, hibridai ir veislių deriniai (hibridų ir linijinių sėklų deriniai arba skirtingų hibridų deriniai). Ekspertai nustatė, kad ieškovas iš atsakovės įsigijo veislių derinius „Jura“ ir „Katia“, kuriuos sudarė 80 proc. sėkla sterilaus hibrido „Jura MS“ ir 20 proc. sėkla apdulkintojų, kurie priklauso linijinėms sėkloms. Atsakovės interneto puslapyje apie ieškovo įsigytas rapsų sėklas „Katia“ skelbiama, kad tai vasarinių rapsų hibridas, jis pasižymi didele dygimo energija, jo labai didelis derlingumo potencialas, didesnis atsparumas ligoms, lyginant su tokio tipo hibridais, gera aliejaus išeiga, nurodytos agronominės rekomendacijos ir rekomenduojamos pagrindinių trąšų normos. Atsakovės interneto puslapyje apie ieškovo įsigytas rapsų sėklas „Jura“ nėra nuorodos, kad sėkla yra hibridinė. „Jura“ sėkla nurodyta tik kaip vasarinis rapsas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas apsisprendė įsigyti sėklų „Jura“, neturėdamas informacijos, kad tai hibrido sėklos. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad ieškovas nusprendė pirkti sėklų „Jura“ ir „Katia“, turėdamas kitokią informaciją, negu nurodyta atsakovės interneto puslapyje. Vadinasi, ši informacija (ar sėklos yra hibrido) nebuvo esminė jam priimant sprendimą įsigyti sėklų „Katia“ ir „Jura“. Iš ieškovo procesinių dokumentų galima spręsti, kad jis apsisprendė įsigyti sėklų „Jura“ ir „Katia“ dėl informacijos apie šių sėklų savybes, o ypač apie derlingumą. Pažymėtina, kad ekspertai, atlikę teismo paskirtą ekspertizę, neišskyrė hibrido ir veislių derinio produktyvumo, aliejingumo, atsparumo ligoms, jautrumo oro sąlygoms skirtumų. Kitoje civilinėje byloje, kurios faktinės aplinkybės iš esmės sutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, teismo paskirtas ekspertas J.-L. D. (J.-L. D.) pažymėjo, kad kiekviena individuali veislė (nesvarbu, ar hibridas, ar veislių derinys) turi jai būdingas savybes pagal kiekvieną iš nurodytų parametrų. Kitaip sakant, ekspertai nenurodė, kad pagal kurį nors iš šių parametrų hibridai visais atvejais yra pranašesni už veislių derinius. Ekspertai tik pažymėjo, kad hibridinės veislės turi didesnį derlingumo potencialą nei tradicinės veislės (linijinės), tačiau tokio skirtumo tarp hibridų ir veislių derinių nenurodė. Teisėjų kolegijos nuomone, teismų byloje nustatytos aplinkybės, ieškovo procesiniai dokumentai patvirtina, kad ieškovo apsisprendimą pirkti sėklų „Katia“ ir „Jura“ lėmė gauta informacija apie konkrečiai veislių „Katia“ ir „Jura“ savybes, o ne faktas, ar šios veislės yra hibridinės, ar ne. Teismai nenustatė, kad rapsų veislės „Jura“ ar „Katia“ neturi tų savybių, kurios nurodytos atsakovės tinklalapyje. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad šalys susitarė dėl vasarinių rapsų „Katia“ ir „Jura“ pirkimo ir pardavimo, byloje nustatyta, kad būtent vasarinių rapsų „Katia“ ir „Jura“ sėklų ir buvo parduota ieškovui, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai pripažino, kad atsakovė nepažeidė pareigos perduoti tinkamo asortimento daiktus.

42Ieškovas taip pat teigė, kad atsakovės pateikta informacija interneto puslapyje, PVM sąskaitoje faktūroje ir ant pakuočių buvo klaidinanti; kad ieškovas, žinodamas, jog „Jura“ ir „Katia“ yra veislių deriniai, nebūtų jų pirkęs, nes veislių deriniai yra rizikingesni negu hibridai. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad veislių deriniai yra rizikingesni negu hibridai. Nors ekspertės I. B. ir N. B. nurodė, kad veislių hibridas yra rizikingesnis dėl to, kad derlius priklauso nuo to, ar sterilus hibridas ir apdulkintojas žydės vienu metu, tačiau šių eksperčių teiginių nepatvirtino kiti bylos įrodymai. Teiginį dėl didesnio veislių derinio rizikingumo paneigia kitoje civilinėje byloje, kurios faktinės aplinkybės iš esmės sutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, teismo paskirto eksperto J.-L. D. išvada, kad veislių deriniai kuriami tokie, kad sutaptų žydėjimo laikotarpis; Valstybinės augalininkystės tarnybos atlikti tyrimai su sėklomis iš tų siuntų, iš kurių sėklų įsigijo ir ieškovas, kurie nepatvirtino veislių derinių komponentų skirtingo žydėjimo laiko; tas faktas, kad pats ieškovas nenurodė aplinkybių dėl savo pasėtų vasarinių rapsų „Jura“ ir „Katia“ skirtingo žydėjimo laiko.

43Teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, kad informacija atsakovės tinklalapyje apie sėklas „Katia“, žymėjimas F1 sąskaitoje faktūroje, nuorodos ant sėklų „Jura“ ir „Katia“ pakuočių skirtingomis kalbomis, kad sėklos yra hibridinės, nėra tikslūs; kad vienintelė tiksli informacija, jog „Jura“ ir „Katia“ yra veislių deriniai, yra informacija sėklų etiketėse prancūzų kalba, kurios ieškovas, kaip pats teigia, nesupranta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirkėjui suteikta netiksli ar klaidinanti informacija apie prekę yra neteisėti pardavėjo veiksmai, dėl kurių šiam gali kilti civilinė atsakomybė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės būtų reikšmingos tik tokiu atveju, jeigu nagrinėjamoje byloje būtų nustatyta, kad hibridinė sėkla turi tam tikrų savybių, būdingų tik šioms sėkloms, kurių neturi veislių deriniai, ar kad veislių deriniai pasižymi tam tikra savybe, kurios neturi hibridai, dėl ko ieškovas, žinodamas, kad „Jura“ ir „Katia“ yra veislių deriniai, nebūtų sutikęs įsigyti šių sėklų, ar kad hibrido ir veislių derinio auginimo technologijos skiriasi, t. y. jeigu būtų nustatyta, kad ieškovo nuostolius lėmė tai, jog jis įsigijo veislių derinį, o ne hibridą. Tokių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta. Taigi, šiuo atveju nebuvo įrodyta, kad atsakovės neteisėti veiksmai (tinkamos informacijos apie prekę nesuteikimas) buvo susiję priežastiniu ryšiu su ieškovo patirtais nuostoliais, todėl nebuvo pagrindo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę dėl tinkamos informacijos apie prekę pirkėjui nesuteikimo.

44Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė pardavė ne to asortimento prekę ar atsakovės neteisėti veiksmai (tinkamos informacijos apie prekę nesuteikimas) susiję priežastiniu ryšiu su patirtais nuostoliais.

45Dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamų daiktų kokybę

46Kitas pagrindas, kuriuo ieškovas grindė ieškinį, yra tas, kad atsakovė pardavė netinkamos kokybės rapsų sėklas. Šalių ginčas dėl prekių kokybės tinkamumo kilo iš pirkimo–pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja CK XXIII skyriaus normos. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus.

47Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje; pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Taigi pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo.

48CK 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daiktų kokybę, aiškintinos atsižvelgiant į jų prasmę ir paskirtį. Daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviaisiais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami. CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami; tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB NTA „Realus pasiūlymas“ v. UAB „Mega Property“, bylos Nr. 3K-3-531/2011).

49Vienas iš būdų įrodyti parduodamo daikto atitiktį teisės aktų reikalavimams yra pateikti tai patvirtinančius sertifikatus. Iš teisės aktų, reglamentuojančių rapsų sėklų sertifikavimą ir ženklinimą (2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/57/EB dėl prekybos aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 381 patvirtintas Privalomųjų aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos kokybės reikalavimų aprašas, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. A1-8 pavirtintas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos sertifikatų išdavimo ir numerių etiketėms suteikimo procedūros aprašas), nuostatų darytina išvada, kad yra kelios rapsų sėklų sertifikavimo ir ženklinimo sistemos: 1) pagal ES taisykles ir standartus (Bendrijos schema) ir 2) pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos reikalavimus (OECD schema). OECD etiketėmis ženklinamos ir OECD sertifikatai išduodami sėklų siuntoms, skirtoms eksportui iš ES į trečiąsias šalis arba importui iš trečiųjų šalių į ES (Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. A1-8 pavirtintas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos sertifikatų išdavimo ir numerių etiketėms suteikimo procedūros aprašas). Prekybai ES vidaus rinkoje yra skirta Bendrijos schema (Direktyva, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 381 patvirtintas Privalomųjų aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos kokybės reikalavimų aprašas).

50Taigi reikalavimus prekybai rapsų sėklomis ES vidaus rinkoje nustato Direktyva, kuri reglamentuoja rapsų sėklų sertifikavimą ir ženklinimą pagal Bendrijos schemą. Direktyvos 1 straipsnis nustato, kad ši direktyva taikoma parduoti skirtos aliejinių ir pluoštinių augalų, skirtų žemės ūkio gamybai, o ne dekoratyviniams tikslams, sėklos auginimui ir jos pardavimui Bendrijoje. Ji netaikoma aliejinių ir pluoštinių augalų sėklai, kurią ketinama eksportuoti į trečiąsias šalis. Direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a) punkte, inter alia, įtvirtinta, kad valstybės narės reikalauja, jog elitinės sėklos, visų kategorijų sertifikuotos sėklos ir komercinės sėklos pakuotės: išorinėje pusėje būtų paženklintos oficialia etikete, kuri anksčiau nebuvo naudota ir kuri atitinka IV priede nurodytus reikalavimus, joje būtų pateikta informacija viena iš oficialių Bendrijos kalbų. Elitinė sėkla ženklinama baltos, sertifikuota elitinės sėklos pirmosios reprodukcijos sėkla – mėlynos, vėlesnių reprodukcijų sertifikuota sėkla – raudonos, o komercinė sėkla – rudos spalvos etikete. Veislės cenozės sertifikuota sėkla ženklinama mėlynos spalvos su įstriža žalia linija etikete. Direktyvos 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės gali numatyti išimtis 1 daliai, taikomas jų teritorijoje uždarytoms mažoms pakuotėms. Atitinkamai Direktyvos IV priedo aa) punkte nustatyta, kad apie veislės cenozės sertifikuotą sėklą turi būti nurodoma informacija, numatyta a) punkte, tačiau vietoj veislės pavadinimo nurodomas veislės cenozės pavadinimas (žodžiai „veislės cenozė“ ir jos pavadinimas) bei įvairių veislės komponentų svorio procentas; pakanka nurodyti veislės cenozės pavadinimą, jei pirkėjo prašymu raštu pranešamas ir oficialiai užregistruojamas svorio procentas. Lietuvoje Direktyvos nuostatos įgyvendintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 381 patvirtintu Privalomųjų aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos kokybės reikalavimų aprašu.

51Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija (kai ginčo rapsų sėklos yra užauginamos Prancūzijoje ir Ispanijoje, supakuojamos Prancūzijoje ir parduodamos Lietuvai) patenka į Direktyvos, pagal kurią taikoma Bendrijos schema, reguliavimo sritį. Prancūzija taip pat turėjo perkelti Direktyvos reikalavimus į savo nacionalinius teisės aktus. Prancūzijos teisės aktų, įgyvendinančių Direktyvą ir reglamentuojančių rapsų sėklų sertifikavimą ir ženklinimą pagal Bendrijos schemą, turinys byloje nebuvo nustatinėjamas. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta ginčo rapso sėklų sertifikatų ar etikečių pagal Bendrijos schemą. Iš byloje pateiktų rapsų „Jura“ ir „Katia“ sėklų sertifikatų ir pakuočių etikečių akivaizdu, kad šios sėklos nebuvo sertifikuotos ir paženklintos pagal Bendrijos schemą, kad rapsams „Jura“ ir „Katia“ yra išduoti sertifikatai ir šių rapsų pakuotės paženklintos pagal OECD schemą. Tą patvirtina ir Valstybinės augalininkystės tarnybos 2014 m. vasario 14 d. išvadoje, pateiktoje kitoje civilinėje byloje, kurios faktinės aplinkybės iš esmės sutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, nurodyta informacija, kad Prancūzijos Respublikos kontrolės ir sertifikavimo tarnyba išdavė leidimą kompanijai ženklinti sėklos fasuotes OECD mėlynos spalvos etiketėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad to, ar pateikti ginčo sėklų sertifikatai ir ženklinimas atitinka Prancūzijos teisės aktus, reglamentuojančius rapsų sėklų sertifikavimą ir ženklinimą pagal Bendrijos ir OECD schemas, bylą nagrinėję teismai netyrė. Teismai taip pat nevertino, ar Prancūzijos teisės aktai leidžia OECD schemą naudoti sėklų prekybai tarp ES valstybės narių; jei taip, ar tokios Prancūzijos teisės aktų nuostatos neprieštarauja Direktyvos tikslams ir nuostatoms. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo sėklos buvo sertifikuotos ir paženklintos laikantis teisės aktų reikalavimų, nes Prancūzijos teisės normų turinys byloje nebuvo nustatinėjamas.

52Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybė, ar ginčo sėklos buvo sertifikuotos pagal teisės aktų reikalavimus, būtų reikšminga tuo atveju, jeigu sertifikatai būtų vienintelis įrodymas, patvirtinantis sėklų atitiktį teisės aktų reikalavimams, be kita ko, sėklų kokybę. Nors atsakovė neįrodė, jog rapsų sėklos buvo sertifikuotos pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau galėjo sėklos kokybę įrodinėti kitais įrodymais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė, pateikdama įrodymus dėl kitų ūkininkų, iš atsakovės įsigijusių rapsų sėklų „Jura“ ir „Katia“ 2011 m. gauto derliaus, Valstybinės augalininkystės tarnybos 2012 m. spalio 22 d. raštą Nr. 1S-1656 ir 2012 m. spalio 9 d. raštą Nr. 1S-1588, patvirtinančius, kad atliktais tyrimais su sėklomis iš tų siuntų, iš kurių sėklų įsigijo ir ieškovas, nustatyta, jog sėkla atitiko kokybės reikalavimus, įrodė rapsų sėklų „Katia“ ir „Jura“ kokybę.

53Pažymėtina, kad ekspertai nurodė, jog vasariniai rapsai – vieni iš jautriausių augalų bet kokiems, net ir nedideliems, auginimo technologijos pažeidimams, išvardijo veiksnius, galinčius turėti įtakos ankštarų mezgimui ir rapsų derliaus kiekiui (drėgmės trūkumas, rapsų purškimas įvairių augalų apsaugos produktų ir skystųjų trąšų, mikroelementų, lipniųjų medžiagų mišiniais, nuėmimo laikas ir pan.). Akivaizdu, kad mažesnį ankštarų mezgimą galėjo lemti daug veiksnių, todėl pats savaime faktas, kad rapsai mezgė mažiau ankštarų, neįrodo sėklų netinkamos kokybės.

54Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors teismai padarė nepagrįstą išvadą dėl sėklų ženklinimo ir sertifikavimo atitikties teisės aktų reikalavimams, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė susitarimo įsigyti būtent hibrido sėklų, to, kad rapsai mezgė mažiau ankštarų būtent dėl sėklos rūšies ar kokybės, o atsakovė įrodė, kad pardavė tinkamos kokybės veislių derinių sėklas, t. y. atsakovė, kaip pardavėja, nepažeidė pareigos perduoti tinkamo asortimento ir kokybės daiktą, nėra pagrindo keisti ar naikinti teismų procesinius sprendimus.

55Dėl bylinėjimosi išlaidų

56Atsakovė UAB „Agrimatco Vilnius“ patyrė 3800 Eur (be PVM) išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2, 8.14 punktais, atmetus kasacinį skundą, atsakovei UAB „Agrimatco Vilnius“ iš ieškovo V. Č. priteistina 300 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.

57Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

58Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

59Priteisti atsakovei UAB „Agrimatco Vilnius“ (j. a. k. 111651472) iš ieškovo V. Č. ( - ) 300 (tris šimtus) Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo.

60Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliami teisės klausimai dėl rapsų... 6. Ieškovas V. Č. prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Agrimatco... 7. Atsakovė UAB „Agrimatco Vilnius“ prašė teismo priteisti iš ieškovo 52... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 21 d. sprendimu ieškovo V. Č.... 10. Dėl prekių asortimento. Pagal šalių sudarytą 2009 m. balandžio 15 d.... 11. Dėl ieškovui parduotų sėklų kokybės. Šalys 2009 m. balandžio 15 d.... 12. Teismas, nenustatęs, kad ieškovas patyrė nuostolių dėl neteisėtų... 13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu ieškovas V. Č. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 16. 1. Ieškovui nebuvo atskleista informacija, kad įsigyjamas veislių derinys,... 17. 2. Teismas netaikė CK 1.5, 6.158, 6.200 straipsnių, padarė... 18. 3. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos,... 19. 4. Pagal Aprašo 11.8.1 punktą ir Direktyvos 2 straipsnio 1 dalies a punktą... 20. 5. Kasatoriaus nuomone, ginčo sėklos kokybė nebuvo įrodyta sertifikatais,... 21. 6. Teismas, pažeisdamas CPK 49 straipsnio 3 dalį, 12... 22. 7. Teismas netinkamai taikė CK 6.331 straipsnio 1 dalį ir... 23. 8. Atsakovė pateikė ne to asortimento, nei šalys susitarė, sėklą, be to,... 24. 9. Tenkinus ieškovo ieškinį priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą,... 25. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė UAB „Agrimatco Vilnius“ prašo... 26. 1. Šalys nebuvo susitarusios dėl būtent 100 proc. hibridinės rapsų sėklos... 27. 2. Pirkimo–pardavimo sutarties 2.3 punkte (kaip ir CK 6.331... 28. 3. Pažymėtina, kad joks teisės aktas konkrečiai neapibrėžia sąvokų... 29. 4. Valstybinės augalininkystės tarnybos išvada patvirtina, kad atsakovės... 30. 5. Ginčo sėklų kokybę patvirtinta byloje pateikti ginčo sėklų... 31. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Prancūzijos įmonė... 32. 1. Įrodymų, kad šalys tarėsi, jog atsakovė parduos 100 proc. rapsų... 33. 2. Trečiojo asmens pagamintų rapsų sėklų etiketės atitiko Prancūzijos... 34. 3. Valstybinės augalininkystės tarnybos 2014 m vasario 14 d išvada yra... 35. 4. Ieškovas neįrodė privalomosios civilinės atsakomybės sąlygos –... 36. Teisėjų kolegija... 37. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 38. Dėl prekių asortimento... 39. Vienas iš pagrindų, kuriuo ieškovas grindė ieškinį, yra tas, kad... 40. Ieškovas įrodinėjo, kad su atsakove susitarė dėl vasarinių rapsų hibrido... 41. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad paprastai aliejinių rapsų sėklos... 42. Ieškovas taip pat teigė, kad atsakovės pateikta informacija interneto... 43. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, kad informacija atsakovės tinklalapyje... 44. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad ieškovas... 45. Dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamų daiktų kokybę... 46. Kitas pagrindas, kuriuo ieškovas grindė ieškinį, yra tas, kad atsakovė... 47. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės... 48. CK 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daiktų... 49. Vienas iš būdų įrodyti parduodamo daikto atitiktį teisės aktų... 50. Taigi reikalavimus prekybai rapsų sėklomis ES vidaus rinkoje nustato... 51. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija... 52. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybė, ar ginčo sėklos buvo... 53. Pažymėtina, kad ekspertai nurodė, jog vasariniai rapsai – vieni iš... 54. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors... 55. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 56. Atsakovė UAB „Agrimatco Vilnius“ patyrė 3800 Eur (be PVM) išlaidų... 57. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 58. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 59. Priteisti atsakovei UAB „Agrimatco Vilnius“ (j. a. k. 111651472) iš... 60. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...