Byla 3K-3-485/2014
Dėl visuotinio susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Antano Simniškio (pranešėjas) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. C. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovui asociacijai Kurtuvėnų medžiotojų būreliui dėl visuotinio susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje nagrinėjama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus ir procedūrą, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, dėl teismo nešališkumą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo.

6Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu ir panaikinti atsakovo visuotinio susirinkimo 2011 m. balandžio 30 d. sprendimą dėl jo (ieškovo) pašalinimo iš atsakovo narių. Ieškovas nurodė, kad šis sprendimas yra neteisėtas tiek savo esme, nes ieškovas pašalintas be jokios nustatytos kaltės ir nesant jokių atsakovo įstatuose numatytų pašalinimo sąlygų, tiek ir dėl procedūrinių pažeidimų, kurie buvo padaryti priimant sprendimą. Ieškovo teigimu, susirinkimo darbotvarkėje buvo suformuluotas ir susirinkime svarstytas klausimas dėl jo veiksmų 2011 m. gegužės 26 d. medžioklės metu, tačiau jokie konkretūs kaltinimai dėl atsakovo įstatų pažeidimo nebuvo nurodyti nei svarstymo susirinkime metu, nei protokole ar ginčijamame visuotinio susirinkimo sprendime. Anot ieškovo, visuotinio susirinkimo darbotvarkės klausimas dėl jo pašalinimo iš atsakovo narių buvo suformuluotas netinkamai, formuluotė buvo neteisėtai keičiama, darbotvarkėje iš anksto numatytas klausimas – nuobaudos ieškovui skyrimas – visiškai nebuvo svarstomas, tačiau priimtas sprendimas pašalinti ieškovą iš būrelio. Ieškovo teigimu, atsakovo įstatuose nustatyta, kad būrelio nariai gali būti pašalinami tik valdybos siūlymu, tačiau tokio siūlymo nebuvo. Ieškovas nurodė, kad jo brakonieriavimo faktas nebuvo patvirtintas, o visi kiti atsakovo visuotinio susirinkimo ir valdybos posėdžių protokoluose minimi tariami ieškovo pažeidimai apskritai negali būti laikomi būrelio nario padarytais pažeidimais.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

8Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. kovo 22 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Teismas konstatavo, kad byloje nepateikta įrodymų, jog būrelio nariams buvo pranešta apie visuotinio susirinkimo narių darbotvarkę prieš 14 dienų iki susirinkimo, kaip to reikalauja atsakovo įstatų 25 punktas. Teismas sprendė, kad iš susirinkimo darbotvarkės formuluočių matyti, jog joje nebuvo iš anksto ir aiškiai suformuluoti pašalinimo pagrindai, nenurodyta, kad bus svarstomas klausimas dėl nario pašalinimo, nes buvo tik numatyta svarstyti ieškovo elgesį medžioklės metu. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant klausimą dėl asociacijos narių pašalinimo, apie tai turi būti pranešta per protingą terminą iki visuotinio susirinkimo, šį klausimą iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, ir kitiems nariams pasirengti. Teismas nustatė, kad svarstant klausimą dėl ieškovo pašalinimo nebuvo nurodytas konkretus įstatų punktas ar teisės aktas, kurį ieškovas pažeidė. Pažymėjęs, kad pagal atsakovo įstatus būrelio nariams taikytinos visuomeninio poveikio priemonės yra svarstymas būrelio valdyboje, narystės būrelyje sustabdymas ir pašalinimas iš būrelio, teismas konstatavo, jog iš bylos duomenų matyti, kad ieškovui buvo pritaikytos visos šios poveikio priemonės. Teismas padarė išvadas, kad visuotinio narių susirinkimo darbotvarkėje ieškovo pašalinimo klausimas nebuvo numatytas, su darbotvarke būrelio nariai nebuvo supažindinti įstatų nustatyta tvarka, visuotinio narių susirinkimas priėmė nutarimą klausimu, kurio nebuvo patvirtintoje darbotvarkėje. Teismas atkreipė dėmesį į byloje pateiktą ieškovo 2010 m. rugsėjo 23 d. prašymą, kuriame šis, nurodęs, jog valdybos sprendimu jam buvo sustabdyta teisė medžioti iki visuotinio susirinkimo, prašė valdybos sutrumpinti narystės sustabdymo laiką, nes suprato savo netinkamą elgesį su būrelio nariais, ateityje pasižadėjo klaidų nekartoti, taip pat atkreipė dėmesį į atsakovo valdybos 2010 m. spalio 10 d. nutarimą, kuriuo ieškovui buvo sušvelninta nuobauda ir leista medžioti nuo 2010 m. spalio 15 d., ir padarė išvadą, kad valdybos nariai nelaikė ieškovo elgesio netinkamu, sprendimas pašalinti ieškovą iš būrelio narių yra priimtas pasiūlius susirinkimo metu. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendė, kad atsakovo atsikirtimai, esą ieškovas nušovė draudžiamą medžioti žvėrį, yra paremti įtarimais, o ne nustatytais faktais ir įrodymais, kad ieškovas 2010 m. gegužės 26 d. medžioklės metu pažeidė medžioklės taisykles, pagal kurias nebuvo leidžiama medžioti vyresnių nei antramečių patelių. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad draudžiamas medžioti žvėris buvo sumedžiotas ir kad ieškovas pažeidė atsakovo įstatų 17.1 ir 17.4 punktus (CPK 178 straipsnis). Teismas konstatavo, kad ginčijamas nutarimas prieštarauja atsakovo įstatų 18, 25, 30.6 punktams ir protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams.

9Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2014 m. vasario 7 d. sprendimu panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija nustatė, kad nėra šalių ginčo dėl to, jog visi būrelio nariai buvo informuoti apie vyksiantį visuotinį narių susirinkimą ir sprendimas pašalinti ieškovą iš būrelio narių priimtas esant pakankamam balsų skaičiui, o vienas esminių ginčijamų klausimų – ar visi būrelio nariai buvo tinkamai supažindinti su 2011 m. balandžio 30 d. visuotinio susirinkimo darbotvarke. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad darbotvarkės formuluotėse nebuvo iš anksto ir aiškiai įvardyti ieškovo pašalinimo pagrindai, nenurodyta, jog bus svarstoma dėl nario pašalinimo, nes numatyta tik svarstyti ieškovo elgesį medžioklės metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybę, esą ieškovas 2011 m. balandžio 30 d. visuotiniame susirinkime nesuprato, dėl kokių priežasčių yra sprendžiamas jo pašalinimo iš būrelio klausimas, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovo valdyba 2010 m. gegužės 31 d. posėdyje sprendė dėl ieškovo elgesio 2010 m. gegužės 26 d. medžioklės metu ir nutarė sustabdyti ieškovo narystę būrelyje iki artimiausio visuotinio narių susirinkimo, kuriame spręsti klausimą dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio narių. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad ieškovas nurodyto atsakovo valdybos sprendimo neskundė, 2010 m. rugsėjo 23 d. pateikė prašymą dėl šio pakeitimo – narystės stabdymo laiko sutrumpinimo, ir nurodė, jog suprato savo netinkamą elgesį su būrelio nariais, pasižadėjo ateityje nekartoti klaidų. Atsakovo valdyba 2010 m. spalio 10 d. posėdyje apsvarsčiusi ieškovo prašymą, nutarė leisti ieškovui nuo 2010 m. spalio 15 d. dalyvauti medžioklėse, taip pat nutarė, kad galutinį sprendimą priims visuotinis narių susirinkimas. Nurodžiusi, kad atsakovo valdybos 2011 m. kovo 31 d. posėdyje nutarta visuotinį būrelio narių susirinkimą surengti 2011 m. balandžio 30 d. ir patvirtinta susirinkimo dienotvarkė, kurios 4 punkte įrašytas klausimas „A. C. elgesio svarstymas ir galutinės nuobaudos priėmimas“; ieškovui parengtoje darbotvarkėje buvo nurodytas toks 4 punktas – „Galutinio sprendimo priėmimas dėl A. C. nuobaudos“; visuotinio būrelio narių 2011 m. balandžio 30 d. susirinkimo darbotvarkės 3 punkte nurodytas klausimas – „Dėl A. C. veiksmų 2011 m. gegužės 26 d. (turi būti 2010 m. gegužės 26 d.) medžioklės metu įvertinimo“, teisėjų kolegija sprendė, jog būrelio valdyba tinkamai ir aiškiai savo posėdžiuose užfiksavo pasiūlymą spręsti dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio narių, o ieškovas šį siūlymą ir tai, dėl kokių priežasčių ketinama spręsti dėl jo pašalinimo, puikiai suprato. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad visiems susirinkime dalyvavusiems būrelio nariams ir ieškovui buvo aišku, jog siekiama jį pašalinti iš būrelio už neteisėtus veiksmus – motininės šernės nušovimą ir nepranešimą apie tai būreliui, taip pat netinkamą elgesį su būrelio nariais. Teisėjų kolegija sprendė, kad nepaisant to, jog atsakovo valdybos posėdžių protokoluose užfiksuoti visuotiniame susirinkime spręstini klausimai bei pirmiau nurodytos darbotvarkių formuluotės dėl ieškovo skiriasi, o pašalinant ieškovą iš būrelio nenurodyti konkretūs jo pažeisti atsakovo įstatų punktai, sistemiškai aiškinant rašytinių įrodymų prasmę darytina išvada, kad 2011 m. balandžio 30 d. turėjo būti sprendžiama dėl galutinės nuobaudos skyrimo ieškovui už 2010 m. gegužės 26 d. medžioklės metu atliktus veiksmus, ir šio darbotvarkės klausimo ieškovas negalėjo nesuprasti. Rašytiniai įrodymai su būrelio narių parašais, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad visuotinio susirinkimo darbotvarkė su klausimu „Galutinio sprendimo priėmimas dėl A. C. nuobaudos“ buvo pateikta susipažinti ir kitiems būrelio nariams, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti procesiniai pažeidimai (dėl darbotvarkių formuluočių skirtumų) nelaikytini galėjusiais lemti ieškovo teisių pažeidimą. Aplinkybė, kad 2011 m. balandžio 30 d. visuotiniame būrelio narių susirinkime buvo aptariamas ir kitų ieškovo veiksmų neteisėtumas, teisėjų kolegijos vertinta kaip nepaneigianti fakto, jog ieškovas žinojo jam aktualaus susirinkimo klausimo esmę. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad susirinkimo metu ieškovui buvo suteikta galimybė pasiaiškinti, tačiau jis atsisakė pasinaudoti šia teise, neteikė prašymų susirinkimui dėl nuobaudos sušvelninimo ar svarstymo atidėjimo. Pažymėjusi, kad ne visi ir ne bet kokie procedūriniai pažeidimai lemia sprendimų neteisėtumą, teisėjų kolegija padarė išvadą, jog sprendžiant klausimą dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio tokių esminių procesinių pažeidimų, kurie galėjo lemti ieškovo teisių pažeidimą, susijusį su neteisėtu nuobaudos paskyrimu, nepadaryta. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, o atsakovo argumentus, susijusius su ieškovo neteisėta veika, laikė pagrįstais (CPK 178, 185 straipsniai); nurodė, kad, remiantis pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymais, faktinėmis bylos aplinkybėmis, labiau tikėtina, jog ieškovas nušovė šernę, kai toks veiksmas pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 22 d. iki 2010 m. rugsėjo 19 d.) 17.2.5 punktą laikomas neteisėtu. Aplinkybę, kad ieškovas 2010 m. gegužės 26 d. medžioklės metu netinkamai elgėsi su kitais būrelio nariais, patvirtina paties ieškovo 2010 m. rugsėjo 23 d. rašytinis prisipažinimas ir pasižadėjimas nekartoti klaidų. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Asociacijų įstatymo 14 straipsnį valstybės institucijos negali kištis į asociacijos vidaus reikalus ir pažymėjo, kad nors teismas turi teisę tikrinti asociacijos priimtų sprendimų teisėtumą, būrelio, kaip asociacijos, nariai turėjo teisę pasisakyti dėl kitų su medžiotojų veikla nesuderinamų ieškovo veiksmų, kaip žeminančių būrelio vardą, išreikšti dėl jų nuomonę ir (ne)pasitikėjimą ieškovu kaip medžiotojų būrelio nariu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodyti ieškovo veiksmai iš esmės atitinka atsakovo įstatų 17.1, 17.4 punktuose nustatytų reikalavimų būrelio nariui nevykdymą, todėl pagrįstai įvertinti kaip šiurkštus įstatų pažeidimas, lemiantis būrelio nario pašalinimą iš asociacijos (įstatų 18 punktas). Kadangi nagrinėjamu atveju dauguma būrelio narių pasisakė prieš ieškovo tolimesnę narystę būrelyje, o pagrindo abejoti tokia daugumos būrelio narių išreikšta valia nėra, tai teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovui nuobauda – pašalinimas iš būrelio narių – paskirta teisingai, yra proporcinga, įvertinus ne tik ieškovo veiksmus 2010 m. gegužės 26 d. medžioklės metu, bet ir kitą elgesį, laikytiną nesuderinamu su medžiotojo statusu. Pirmiau konstatuoti procedūriniai pažeidimai įtakos nuobaudos skyrimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d. sprendimą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

12Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir materialiosios teisės normų pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-7-470/2009, teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. S. v. Kėdainių rajono Dotnuvos medžiotojų klubas, bylos Nr. 3K-3-589/2012), nesilaikė Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimo (kuriame, be kita ko, pabrėžta, kad jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos teismus), nes iš esmės analogiškose bylose jau yra suformuota apeliacinės instancijos (horizantalusis precedentas) teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1556-619/2013, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1724-221/2013, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1137-265/2013).

13Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nepaisant to, jog atsakovo valdybos posėdžių protokoluose nurodyti visuotiniame susirinkime spręstini klausimai ir darbotvarkių formuluotės dėl ieškovo skiriasi, o pašalinant ieškovą iš būrelio nenurodyti konkretūs įstatų punktai, kuriuos pažeidė ieškovas, sistemiškai aiškinant rašytinių įrodymų prasmę, darytina išvada, kad 2011 m. balandžio 30 d. turėjo būti sprendžiamas galutinės nuobaudos skyrimo ieškovui dėl 2010 m. gegužės 26 d. medžioklėje atliktų veiksmų klausimas, ir šio darbotvarkės klausimo ieškovas negalėjo nesuprasti; sprendžiant klausimą dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio nebuvo padaryta esminių procesinių pažeidimų, galėjusių lemti ieškovo teisių pažeidimą (neteisėtą nuobaudos paskyrimą). Anot kasatoriaus, sprendžiant klausimą dėl asociacijos narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai jam pasirengti: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Priešingai, nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, kasatoriui nebuvo užtikrinta teisė pasirengti, kad jam reikšmingas pašalinimo iš būrelio klausimas susirinkime būtų sprendžiamas objektyviai. Susirinkimo darbotvarkės klausimas suklaidino kasatorių, nes jo veiksmų medžioklės metu įvertinimas negali būti prilygintas klausimui dėl pašalinimo iš būrelio narių.

14Kasatoriaus teigimu, pašalinimas iš būrelio narių už tą patį pažeidimą prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam principui non bis in idem, kuris reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d. nutarimai). Anot kasatoriaus, atsakovas jau buvo jam skyręs nuobaudą – teisės medžioti sustabdymą, kurią atsakovo valdybos 2010 m. spalio 10 d. sprendimu panaikinus, jam (kasatoriui) nebuvo pagrindo tikėtis pačios griežčiausios sankcijos taikymo.

15Kasatoriaus nuomone, klausimo dėl jo pašalinimo iš būrelio narių neįtraukimas į 2011 m. balandžio 30 d. visuotinio susirinkimo dienotvarkę, priešingai, nei vertino apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į atsakovo įstatų 18 punkto nuostatą, laikytinas esminiu jo teisių pažeidimu. Į susirinkimo darbotvarkę neįtraukus ir aiškiai nesuformulavus pirmiau nurodyto klausimo, nenurodžius pašalinimo pagrindų, t. y. atsakovui pačiam nesilaikant savo įstatų (būrelio valdyba nebuvo pasiūliusi spręsti klausimo dėl jo (kasatoriaus) pašalinimo, jam buvo apribotos galimybės tinkamai pasiruošti šio klausimo svarstymui, surinkti ir pateikti papildomą informaciją, suformuluoti atsikirtimus ir pan., nesudaryta galimybės tinkamai apsispręsti kitiems atsakovo nariams), laikytina, kad jo (kasatoriaus) pašalinimo iš atsakovo narių klausimas buvo išnagrinėtas ir sprendimas priimtas iš esmės pažeidus bendrojo pobūdžio standartus.

16Kasatorius taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje pakanka įrodymų, jog jis šiurkščiai pažeidė atsakovo įstatus (17.1, 17.4 punktus). Klausimas dėl pašalinimo iš būrelio narių už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimą sprendžiamas bendra tvarka, atsižvelgiant į Asociacijų įstatyme ir būrelio įstatuose įtvirtinus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-7-470/2009). Kasatoriaus teigimu, neaišku, kokiais įrodymais remdamasis apeliacinės instancijos teismas padarė pirmiau nurodytą išvadą. Anot kasatoriaus, jam nebuvo suteikta galimybė pasiruošti pašalinimo iš būrelio klausimo svarstymui, todėl jis ir negalėjo pasisakyti susirinkimo metu. Tai nelaikytina nenoru bendrauti su kitais nariais ar pašalinimo iš būrelio pagrindu.

17Kasatorius nurodo, kad jis nėra baustas administracine tvarka už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 17.2.5 punkto pažeidimą. Pagal šių taisyklių nuostatas, 2010 m. gegužės 26 d. nebuvo draudimo sumedžioti šerno jauniklį, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, paremta prielaida, kad medžioklės metu galėjo būti nušauta ir vyresnė nei antrametė šerno patelė, nepagrįsta. Taisyklių pažeidimo prielaida negali būti pagrindas pripažinti ieškovą kaltu sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą. Teismas nepašalino abejonių, taigi netinkamai taikė materialiosios teisės normas.

18Dėl proceso teisės normų ir teisės į nešališką teismą pažeidimo. Kasatorius nurodo, kad teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Skundžiamą sprendimą priėmė ir bylą nagrinėjo teisėjų kolegija, kuriai pirmininkavo ir pranešėja buvo D. Burbulienė. Kasatorius mano, kad ši teisėja buvo šališka ir neobjektyvi. Anot kasatoriaus, teisėjos sutuoktinis yra ilgametis AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialo direktorius, atsakovo narių daugumą sudaro šios bendrovės darbuotojai (esami ir buvę), o būrelio pirmininkas K. Š. yra ilgametis bendrovės vyr. inžinierius, kurį teisėja artimai pažįsta asmeniškai, jų šeimos nuolat susitikinėja, dažnai bendrauja neformalioje aplinkoje. Kasatoriaus teigimu, jis iki pat galutinio teismo procesinio dokumento paskelbimo tikėjosi, kad teisėja nusišalins nuo šios bylos nagrinėjimo (CPK 65 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 66 straipsnis). Anot kasatoriaus, akivaizdu, kad teisėjos sutuoktinis yra suinteresuotas padėti K. Š., todėl ir teisėja tiesiogiai ar netiesiogiai yra suinteresuota bylos baigtimi, nes pagrindiniu ieškovo kaltės įrodymu laikė liudytojo K. Š. parodymus.

19Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti. Jis nurodo nesutikimo su ieškovo kasaciniu skundu argumentus, kurie iš esmės sutampa su apeliacinės instancijos teismo motyvais. Taip pat atsakovas nurodo, kad kasacinio skundo argumentai, jog teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asociacijų veiklą, veiklos principus, sprendimų priėmimo tvarką ir procedūras, materialinius ir procesinius nutarimo dėl nario pašalinimo iš medžiotojų būrelio teisėtumo pagrindus, nepagrįsti. Teisės asmeniui netrukdomam jungtis (nesijungti) ar stoti (nestoti) į asociaciją ir asociacijos galimybė nustatyti veiklos taisykles, tvarkyti savo vidaus reikalus, įskaitant teisę laisvai pasirinkti savo narius steigimo dokumentuose nurodytiems tikslams įgyvendinti – yra lygiavertės. Būrelio įstatuose nustatyta pašalinimo tvarka nepažeista, nes buvo atitinkamas valdybos siūlymas, visuotiniame susirinkime dalyvavo būtinas narių kvorumas, didžioji dauguma dalyvių balsavo už ieškovo pašalinimą, agitacija nevyko, susirinkimo darbotvarkė dalyviams buvo aiški, sprendimas atitiko būrelio narių valią. Ieškovas, žinodamas apie atliktus pažeidimus, turėjo pakankamai laiko tinkamai pasiruošti gynybai. Ieškovas padarė dvi alternatyvias veikas, už kurias, pagal įstatų 18 punktą galėjo būti pašalintas. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo nešališkas. Jis (kasatorius) nepasinaudojo teise nušalinti teisėją anksčiau, nes tam nebuvo pagrindo. Sprendimas priimtas trijų teisėjų kolegijos. Kasatorius pateikė melagingą informacija dėl teisėjos D. Burbulienės artimos pažinties su atsakovo pirmininku K. Š. – šis nepažįsta teisėjos D. Burbulienės, todėl teisėja ir neturėjo pagrindo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Dėl ieškovo paaiškinimų raštu

23Lietuvos Aukščiausiame Teisme 2014 m. spalio 6 d. gauti kasatoriaus paaiškinimai raštu, kuriais kasatorius atsikerta į atsakovo atsiliepimą į kasacinį skundą.

24Teisėjų kolegija pažymi, kad bylų procesui kasaciniame teisme reglamentuoti skirtas CPK XVII skyrius „Bylų procesas kasaciniame teisme“. Įsiteisėjusių procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai, kasaciniam skundui keliami reikalavimai nustatyti CPK 346, 347 straipsniuose. Pagal šias teisės normas kasatorius kasaciniame skunde turi nurodyti konkrečius materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei galėjusius turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, ar kitus CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintus kasacijos pagrindus, kuriais remdamasis reikalauja panaikinti skundžiamą sprendimą ar nutartį, taip pat nurodyti išsamius teisinius argumentus, patvirtinančius kasaciniame skunde nurodytų kasacijos pagrindų buvimą. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. CPK 350 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas draudimas pildyti ar keisti kasacinį skundą, kai skundo priėmimo klausimas jau yra išspręstas. Šis draudimas koreliuoja su CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimu kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtina CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą. Taigi įstatymo kasatoriui nustatytas įpareigojimas išdėstyti visus argumentus, suformuluoti kasacijos pagrindus, apibrėžti kasacijos dalyką ir nustatyti bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas iki tol, kol teisėjų atrankos kolegija išsprendžia kasacinio skundo priėmimo klausimą. Pagal CPK XVII skyriaus taisykles, padavus kasacinį skundą, nesutinkantis su skundu byloje dalyvaujantis asmuo gali paduoti atsiliepimą į kasacinį skundą, o sutinkantis – prie skundo prisidėti. Taip pat kasacijoje galimi atskiri procedūrinio pobūdžio prašymai, pavyzdžiui, dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pan. (CPK 355 straipsnio 1 dalis). Skirtingai nei proceso pirmosios instancijos teisme metu, kasaciniame procese nėra leidžiami atsikirtimai į atsiliepimus ir paskesni atsikirtimai, t. y. kasacijoje draudžiami dublikai, triplikai ir t.t. Remdamasi šiais argumentais ir vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 8 dalimi, teisėjų kolegija atsisako priimti bei prijungti prie bylos kasatoriaus A. C. pateiktus rašytinius paaiškinimus. Šie paaiškinimai grąžintini juos pateikusiam asmeniui.

25Dėl pašalinimo iš medžiotojų būrelio pagrindų ir tvarkos

26Asociacijų įstatymo nuostatose tiesiogiai nereglamentuojama asociacijos naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos. Pagal Asociacijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gruodžio 28 d.) 12 straipsnio 2 dalies 7 punktą, šios teisinės formos juridiniai asmenys įpareigojami tai nustatyti įstatuose – steigimo dokumente, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje pašalinimo iš asociacijos pagrindai ir tvarka reglamentuojami atsakovo įstatų 18 punkte, kur nustatyta, kad būrelio nariai gali būti pašalinami valdybos siūlymu visuotiniame narių susirinkime, jei šiurkščiai pažeidžia įstatus, nesilaiko medžioklės veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nevykdo būrelio valdymo organų nutarimų ir teisėtų nurodymų, nesilaiko vidaus tvarkos taisyklių, viršija įgaliojimus, nemoka nario ir kitų tikslinių mokesčių nustatytais terminais; 30.6 punkte, kur nustatyta, kad būrelio valdyba teikia visuotiniam narių susirinkimui klausimus dėl narių priėmimo (pašalinimo); 22.10 punkte, kur nustatyta, kad visuotinis narių susirinkimas priima sprendimą dėl būrelio narių priėmimo (pašalinimo) iš būrelio.

27Teisė laisvai vienytis į asociacijas yra konstitucinė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalis) ir konvencinė žmogaus teisė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 11 straipsnyje įtvirtintos dvi lygiavertės teisės – asmens teisė netrukdomam jungtis (nesijungti) ar stoti (nestoti) į asociaciją ir asociacijos galimybė nusistatyti veiklos taisykles, tvarkyti savo vidaus reikalus, įskaitant teisę laisvai pasirinkti savo narius steigimo dokumentuose nurodytiems tikslams įgyvendinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-7-470/2009). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje dėl Konvencijos 11 straipsnio pažymėta, kad šis straipsnis negali būti aiškinamas kaip uždedantis asociacijoms ar organizacijoms pareigą priimti į savo gretas bet kurį asmenį, kuris to pageidauja. Ten, kur asociacijos yra suformuotos iš žmonių, kurie palaikydami konkrečias vertybes ar idealus, ketina siekti bendrų tikslų, neturėjimas jokios galimybės kontroliuoti asociacijų narystės klausimų prieštarautų šios laisvės efektyvumui (Associated Society of Locomotive Enginers & Fireman (ASLEF) v. United Kingdom, no. 11002/05, judgment of 27 February 2007). Susidūrus dviem konkuruojantiems – asociacijos ir jos nario – konvenciniams interesams, kiekvienu atveju nustatytina teisinga ir tinkama pusiausvyra. Teismas, vertindamas bet kokį valstybės įvykdytą konvencinių teisių suvaržymą, remiasi savo jurisprudencijoje išplėtotomis skundžiamo ribojimo pateisinimo sąlygomis – teisėtumo, būtinumo demokratinėje visuomenėje (siekiant teisėto tikslo) ir proporcingumo. Teismas yra pažymėjęs, kad nors pliuralizmas, tolerancija ir plačios pažiūros yra demokratinės visuomenės požymis ir kartais individo interesai turi būti subordinuoti grupės interesams, demokratija nereiškia, jog daugumos nuomonė visada turi pirmenybę: kiekvienu atveju nustatytina pusiausvyra, garantuojanti teisingą ir tinkamą mažumų traktavimą ir vengiant bet kokio piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi (Associated Society of Locomotive Enginers & Fireman (ASLEF) v. United Kingdom, no. 11002/05, judgment of 27 February 2007).

28Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymint klausimo dėl nario pašalinimo iš asociacijos svarbą bei individualią (asmeniui, kurio pašalinimo iš asociacijos narių klausimas nagrinėjamas) ir kolektyvią (visiems asociacijos nariams) reikšmę, išaiškinta, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Šias garantijas, nors ir tiesiogiai neįtvirtintas norminiuose teisės aktuose, lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą terminą iki visuotinio narių susirinkimo iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, ir kitiems nariams pasirengti nagrinėti šį klausimą ir pan. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (CPK 178 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-7-470/2009).

29Apskųstame sprendime apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nepaisant to, jog atsakovo valdybos posėdžių protokoluose nurodyti visuotiniame susirinkime spręstini klausimai ir darbotvarkių formuluotės dėl ieškovo skiriasi, o pašalinant ieškovą iš būrelio nenurodyti konkretūs įstatų punktai, kuriuos pažeidė ieškovas, sistemiškai aiškinant rašytinių įrodymų prasmę, darytina išvada, jog 2011 m. balandžio 30 d. turėjo būti sprendžiamas galutinės nuobaudos skyrimo ieškovui dėl 2010 m. gegužės 26 d. medžioklėje atliktų veiksmų klausimas ir šio darbotvarkės klausimo ieškovas negalėjo nesuprasti; sprendžiant klausimą dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio nebuvo padaryta esminių procesinių pažeidimų, galėjusių lemti ieškovo teisių pažeidimą (neteisėtą pašalinimą iš atsakovo narių). Kasatorius nesutinka su šiomis išvadomis, teigia, kad jam nebuvo užtikrinta teisė pasirengti klausimo dėl pašalinimo iš būrelio objektyviam nagrinėjimui; susirinkimo darbotvarkės klausimas suklaidino kasatorių, nes jo veiksmų medžioklės metu įvertinimas negali būti prilyginamas klausimui dėl pašalinimo iš būrelio narių. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į faktinius bylos duomenis, byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinį, sprendžia, kad pirmiau nurodytos apeliacinės instancijos teismo išvados yra pagrįstos. Iš bylos duomenų matyti, kad kitą dieną po 2010 m. gegužės 26 d. įvykusios medžioklės jos dalyviai (kiti atsakovo nariai) iniciavo svarstymą dėl galimo kasatoriaus brakonieriavimo. 2010 m. gegužės 31 d. vykusio atsakovo valdybos posėdžio metu nutarta sustabdyti kasatoriaus narystę būrelyje iki artimiausio visuotinio būrelio narių susirinkimo, kurio metu spręsti klausimą dėl kasatoriaus pašalinimo iš būrelio narių. 2010 m. rugsėjo 23 d. kasatorius pateikė prašymą atsakovo valdybai dėl sprendimo pakeitimo, prašė sutrumpinti jo narystės sustabdymo laiką iki 2010 m. spalio 15 d., nurodė, kad suprato savo netinkamą elgesį su būrelio nariais, ateityje pasižada nekartoti klaidų. Atsakovo valdyba 2010 m. spalio 10 d. posėdyje, apsvarsčiusi kasatoriaus prašymą, nutarė leisti kasatoriui nuo 2010 m. spalio 15 d. dalyvauti medžioklėse, taip pat nutarė, kad galutinį sprendimą priims visuotinis narių susirinkimas. 2011 m. kovo 31 d. atsakovo valdybos posėdyje nutarta dėl visuotinio susirinkimo vietos ir laiko, patvirtinta visuotinio susirinkimo darbotvarkė, kurios 4 punkte nurodyta – „A. C. elgesio svarstymas ir galutinės nuobaudos paskyrimas“. Kasatoriui parengtoje visuotinio susirinkimo darbotvarkėje buvo nurodytas toks 4 punktas – „Galutinio sprendimo priėmimas dėl A. C. nuobaudos“. Atsakovo visuotinio narių 2011 m. balandžio 30 d. susirinkimo protokole darbotvarkės 3 punkte nurodytas klausimas – „Dėl A. C. veiksmų 2011 m. gegužės 26 d. (turi būti 2010 m. gegužės 26 d.) medžioklės metu įvertinimo“. Byloje nėra ginčo, kad pirmiau nurodyto turinio informacija kasatoriui buvo žinoma. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismui, kad neidentiškos formuluotės negalėjo būti kliūtis kasatoriui suvokti, jog galutinis jo elgesio, kartu pašalinimo iš būrelio narių klausimo, svarstymas vyks būtent visuotiniame narių susirinkime. Minėta, kad pagal atsakovo įstatų 22.10 punktą, būtent šis atsakovo organas yra kompetentingas spręsti pašalinimo klausimą, o atsakovo valdybos kompetencija apima tik tokių visuomeninio poveikio priemonių taikymą, kaip svarstymas būrelio valdyboje ir narystės būrelyje sustabdymas (įstatų 17.8, 17.9 punktai). Konstatavus, kad visuotinio narių susirinkimo darbotvarkė kasatoriui negalėjo būti neaiški ir byloje nesant nustatytų įstatuose reglamentuojamos pašalinimo tvarkos pažeidimų, priešingai, esant nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovo valdyba tinkamai ir aiškiai užfiksavo pasiūlymą visuotiniam narių susirinkimui spręsti dėl kasatoriaus pašalinimo iš būrelio narių (įstatų 30.6 punktas), pašalinimo klausimas įtrauktas į susirinkimo darbotvarkę, kuri buvo pateikta susipažinti ir kitiems būrelio nariams (įstatų 25 punktas), nors pašalinant kasatorių iš būrelio nenurodyti konkretūs jo pažeisti būrelio įstatų punktai, tačiau kasatoriui buvo žinoma, už kokius konkrečius neteisėtus veiksmus siūloma jį pašalinti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepadaryta tokių procedūrinio pobūdžio pažeidimų, kurie galėjo sukliudyti kasatoriui pasinaudoti savo teisėmis – tinkamai pasirengti svarstymui, pateikti susijusią informaciją, atsikirtimus ir pan. ar dėl kurių jam būtų buvusi neteisėtai paskirta nuobauda. Minėta, kad asmens teisė būti asociacijos nariu ir asociacijos teisė kontroliuoti narystės klausimus yra lygiavertės. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pašalinus kasatorių iš atsakovo narių, buvo pažeista šių teisių pusiausvyra. Atsakovas buvo nusistatęs tam tikras veiklos taisykles, narių teises ir pareigas, tarp jų – pareigą laikytis aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų, įstatų bei vidaus tvarkos taisyklių (įstatų 17.1, 17.3 punktai), neatlikti būrelį diskredituojančių veiksmų (įstatų 17.4, 17.8 punktai). Byloje nustatyta, kad visuotiniame narių susirinkime kasatoriaus veiksmus svarstė trisdešimt penki būrelio nariai (iš šešiasdešimties), iš kurių dvidešimt penki balsavo už kasatoriaus pašalinimą iš būrelio. Taigi dauguma asociacijos narių tokiu būdu įgyvendino asociacijos narystės kontrolės teisę, išreikšdami nepasitikėjimą kasatoriumi, siekiant būrelio nusistatytų tikslų ir vykdant iškeltus uždavinius (įstatų 8, 9 punktai).

30Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, pateiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-7-470/2009, teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. S. v. Kėdainių rajono Dotnuvos medžiotojų klubas, bylos Nr. 3K-3-589/2012, nesilaikė Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo šį kasatoriaus argumentą laikyti teisiškai pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas šalių ginčą išsprendė atsižvelgdamas į individualias šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios skiriasi nuo nustatytųjų pirmiau nurodytose kasacinio teismo nagrinėtose bylose (civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009, priešingai nei nagrinėjamoje, nustatyta, kad klausimas dėl ieškovo pašalinimo iš klubo narių buvo be išankstinio informavimo iškeltas ir išspręstas tame pačiame jau vykstančiame susirinkime, ir konstatuota, kad taip iš esmės jam nesuteikta galimybė tinkamai pasirengti klausimo nagrinėjimui, surinkti ir pateikti papildomos informacijos, suformuluoti atsikirtimus ir pan. bei tinkamai apsispręsti kitiems klubo nariams, taigi pašalinimo klausimas išnagrinėtas ir sprendimas priimtas iš esmės pažeidus bendro pobūdžio standartus; civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2012 buvo nustatyta aplinkybė, kad ieškovui (anot kurio, medžiotojų klubo vadovybė jam nepranešė apie visuotinį susirinkimą, šio darbotvarkę, vietą, laiką ir jį pašalino iš klubo narių jam susirinkime nedalyvaujant) nepranešta apie susirinkimą klubo įstatuose nustatyta tvarka). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. M. v. sodininkų bendrija „Lakštingala“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-194/2008).

31Teisėjų kolegija taip pat nekonstatuoja kasatoriaus nurodytų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo, apeliacinės instancijos teismui padarant kasatoriaus kvestionuojamas pirmiau aptartas išvadas (dėl esminių procedūrinių jo pašalinimo iš atsakovo narių pažeidimų nebuvimo). Kasatorius nesutinka, kad byloje pakanka įrodymų, pagrindžiančių jo padarytą atsakovo įstatų 17.1, 17.4 punktų pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje F. V. v. AB „Anykščių vynas“, bylos Nr. 3K-3-156/2008). Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktinius bylos duomenis, pagrįstai sprendė, kad labiau tikėtina, jog kasatorius nušovė šernę, kai toks veiksmas pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (redakcija, galiojusi ginčui aktualiu metu nuo 2010 m. sausio 22 d. iki 2010 m. rugsėjo 19 d.) 17.2.5 punktą laikomas neteisėtu. Apskųstame teismo sprendime išsamiai nurodyta, kokiais įrodymais remdamasis apeliacinės instancijos teismas priėjo tokią išvadą.

32Vertinant kasatoriaus argumentą, kad atsakovas jau buvo jam skyręs nuobaudą – teisės medžioti sustabdymą, todėl jo pašalinimas iš atsakovo narių už tą patį pažeidimą prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam principui non bis in idem, kuris reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog konstitucinis principas non bis in idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Tačiau šis konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Be to, konstitucinis principas non bis in idem savaime nepaneigia galimybės taikyti asmeniui ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies (t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis) sankcijų už tą patį pažeidimą, pavyzdžiui, pagrindinę ir papildomąją bausmę arba pagrindinę ir papildomąją administracinę nuobaudą (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas), nedraudžia taikyti asmeniui uždraudimo sankcijos – prevencinio poveikio priemonės kartu su kita administracine nuobauda (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės aktuose gali būti nustatytos vadinamosios prevencinio poveikio priemonės (jos dažnai būna taip pavadintos eksplicitiškai), kurios nėra visiškai prilyginamos nuobaudoms ir kurių paskirtis yra ne tiek nubausti teisės pažeidėją, bet visų pirma vykdyti prevenciją; prevencinio poveikio priemonių esmė yra tam tikrų apribojimų taikymas asmeniui, idant šis asmuo nedarytų priešingų teisei veikų, kurias yra linkęs daryti ir darė, kol jam nebuvo pritaikyta konkreti prevencinė priemonė, ir kad būtų apsaugotas viešasis interesas, kitų asmenų teisės. Prevencinio poveikio priemonėms yra taikomi tie patys teisingumo, proporcingumo, tikslingumo, teisėtumo reikalavimai, kaip ir įprastinėms nuobaudoms. Atsakovo įstatuose nustatyta, kad būrelio nariams nevykdant šių įstatų reikalavimų, taip pat už būrelį diskredituojančią veiklą taikomos visuomeninio poveikio priemonės – svarstymas būrelio valdyboje, narystės būrelyje sustabdymas, pašalinimas iš būrelio (17.8 punktas); nutarimus dėl visuomeninio poveikio priemonių taikymo būrelio nariams priima būrelio valdyba, išskyrus šalinimą iš būrelio (17.9 punktas); būrelio nariai gali būti pašalinti valdybos siūlymu visuotiniame narių susirinkime tuo atveju, jeigu šiurkščiai pažeidžia šiuos įstatus, nesilaiko medžioklės veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nevykdo būrelio valdymo organų nutarimų ir teisėtų nurodymų, nesilaiko vidaus tvarkos taisyklių, viršija įgaliojimus, nemoka nario mokesčio ir kitų tikslinių mokesčių nustatytais terminais (18 punktas); būrelio valdyba teikia visuotiniam narių susirinkimui klausimus dėl narių pašalinimo ar priėmimo (30.6 punktas); visuotinis narių susirinkimas priima sprendimą dėl būrelio narių priėmimo ir pašalinimo iš medžiotojų būrelio (22.10 punktas). Atsakovo įstatuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas visuomeninio poveikio priemonių taikymo būrelio nariams aspektu šios bylos kontekste teikia pagrindą padaryti išvadas, kad nario pašalinimas yra visuotinio narių susirinkimo prerogatyva, o valdyba, savo posėdyje apsvarsčiusi atitinkamą pažeidimą, gali, atsižvelgdama į jo pobūdį ir kt., savo nutarimu visuomeninio poveikio priemonę – narystės būrelyje sustabdymą – taikyti tiek kaip savarankišką visuomeninio poveikio priemonę, tuo užbaigdama pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, tiek kaip prevencinę priemonę tuo atveju, kai ji nutaria siūlyti visuotiniam narių susirinkimui spręsti klausimą dėl pažeidimą padariusio nario pašalinimo iš būrelio. Tokiu būdu pažeidimo nagrinėjimo procedūra ir visuomeninio poveikio priemonės taikymo klausimo išsprendimas perduodamas visuotinio narių susirinkimo kompetencijai; pastaruoju atveju narystės būrelyje sustabdymas gali būti taikomas iki visuotinis narių susirinkimas priims sprendimą dėl šio nario (ne)pašalinimo. Nors atsakovo įstatuose visuomeninio poveikio priemonė – narystės būrelyje sustabdymas – nėra expressis verbis apibrėžta kaip prevencinio poveikio priemonė, ji turi tokios priemonės požymių ir, atsižvelgiant į jos turinį bei paskirtį, gali būti traktuojama ir kaip prevencinio poveikio priemonė. Dėl to teisėjų kolegija aptariamą kasatoriaus argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

33Dėl teisės į nešališką teismą

34Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo teisėja D. Burbulienė, pirmininkavusi šią bylą nagrinėjusių teisėjų kolegijai ir buvusi pranešėja, buvo šališka ir neobjektyvi.

35Sutiktina su kasatoriumi, kad teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Aktualioje teismo nešališkumo klausimu Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. Hauschildt v. Denmark, no. 154, 24 May 1989, § 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. Gautrin and Others v. France, no. 38/1997/822/1025–1028, 20 May 1998). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, 21 December 2000, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (žr., pvz., Miller and Others v. United Kingdom, nos. 45825/99, 45826/99 and 45827/99, 26 October 2004; Mežnarić v. Croatia, no. 71615/01, 15 July 2005, § 36; Wettstein v. Switzerland, cited above, § 47 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką (žr. Pullar v. United Kingdom, 10 June 1996, Reports 1996-III, § 38). Be kita ko, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, 22 June 2000, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01, 6 September 2005). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr. C. A. v. Spain, 28 October 1998, Reports 1998-VIII, § 45). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB Turto bankas v. V. B. įmonė „Akcesor“, bylos Nr. 3K-3-402/2008). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra v. draudimo UAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Panevėžio energija v. AB „Diskontas“, bylos Nr. 3K-3-154/2012). Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012; kt.). Pagal CPK 68 straipsnio 2 dalies reikalavimus, motyvuotas nušalinimas teisėjui turi būti pateikiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Įstatymas vėliau pareikšti nušalinimą leidžia tik tuo atveju, kada pareiškiantis nušalinimą dalyvaujantis byloje asmuo apie teisėjo nušalinimo pagrindą sužinojo vėliau. Šia nuostata siekiama apriboti byloje dalyvaujančių asmenų piktnaudžiavimo procesu galimybes, t. y. užtikrinti bylos proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo įgyvendinimą (CPK 7 straipsnis).

36Kasatorius teigia, kad teisėjos D. Burbulienės sutuoktinis yra ilgametis AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialo direktorius, atsakovo narių daugumą sudaro šios bendrovės darbuotojai (esami ir buvę), o būrelio pirmininkas K. Š. yra ilgametis bendrovės vyr. inžinierius, kurį teisėja artimai pažįsta asmeniškai, jie nuolat susitikinėja šeimomis, dažnai bendrauja neformalioje aplinkoje; teisėja tiesiogiai ar netiesiogiai yra suinteresuota bylos baigtimi. Kasatoriaus teigimu, jis iki pat skundžiamo sprendimo paskelbimo tikėjosi, kad teisėja D. Burbulienė nusišalins.

37Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisėjos galimo šališkumo klausimas kasatoriaus iškeliamas tik kasaciniame teisme, kartu pripažįstant, kad aplinkybės, kuriomis grindžiamas teiginys apie teisėjos šališkumą, kasatoriui buvo žinomos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi, kasatorius, turėdamas teisę ir galimybę reikšti nušalinimą teisėjai apeliacinės instancijos teisme, nepasinaudojo šia teise, o tai suponuoja išvadas, kad jis pats nevertino, jog yra tam pagrindas, bei kad kasatorius klausimą dėl teisėjos šališkumo iškelia nesilaikydamas CPK 68 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012; kt.).

38Reikalavimas teisėjui neturėti jokio ryšio su jo nagrinėjamoje byloje dalyvaujančiais asmenimis keliamas, tačiau tai dar nėra priežastis teisėjui nusišalinti. Įrodymų, kurie patvirtintų artimesnio laipsnio teisėjos ir atsakovo pirmininko ryšį, kasatorius nepateikė, tuo tarpu atsakovas teigia, kad kasatorius pateikė melagingą informacija dėl teisėjos D. Burbulienės artimos pažinties su atsakovo pirmininku, šis nepažįsta teisėjos D. Burbulienės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatoriaus argumentai dėl teisėjos, nagrinėjusios bylą apeliacinės instancijos teisme, šališkumo nepagrįsti, nes nepateikta įrodymų, realiai patvirtinančių galimą teisėjos šališkumą. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nepaneigus preziumuojamo teisėjo nešališkumo principo, nėra pagrindo daryti išvadą, jog teisėja buvo šališka.

39Kiti kasacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

40Patikrinusi apskųstą sprendimą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jį naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

41Dėl bylinėjimosi išlaidų

42Kasaciniame teisme patirta 25,69 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

43Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

44Atsisakyti priimti ir prijungti prie bylos kasatoriaus A. C. pateiktus rašytinius paaiškinimus. Juos grąžinti pateikusiam asmeniui.

45Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

46Priteisti iš ieškovo A. C. (a. k. ( - ) 25,69 (dvidešimt penkis litus 69 ct) Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

47Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje nagrinėjama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu ir panaikinti atsakovo visuotinio... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 8. Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. kovo 22 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 9. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo... 12. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo... 13. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nepaisant... 14. Kasatoriaus teigimu, pašalinimas iš būrelio narių už tą patį pažeidimą... 15. Kasatoriaus nuomone, klausimo dėl jo pašalinimo iš būrelio narių... 16. Kasatorius taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad... 17. Kasatorius nurodo, kad jis nėra baustas administracine tvarka už Medžioklės... 18. Dėl proceso teisės normų ir teisės į nešališką teismą pažeidimo.... 19. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Dėl ieškovo paaiškinimų raštu ... 23. Lietuvos Aukščiausiame Teisme 2014 m. spalio 6 d. gauti kasatoriaus... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylų procesui kasaciniame teisme reglamentuoti... 25. Dėl pašalinimo iš medžiotojų būrelio pagrindų ir tvarkos... 26. Asociacijų įstatymo nuostatose tiesiogiai nereglamentuojama asociacijos... 27. Teisė laisvai vienytis į asociacijas yra konstitucinė (Lietuvos Respublikos... 28. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymint klausimo dėl nario pašalinimo... 29. Apskųstame sprendime apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nepaisant... 30. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas... 31. Teisėjų kolegija taip pat nekonstatuoja kasatoriaus nurodytų įrodymų... 32. Vertinant kasatoriaus argumentą, kad atsakovas jau buvo jam skyręs nuobaudą... 33. Dėl teisės į nešališką teismą ... 34. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo teisėja D. Burbulienė,... 35. Sutiktina su kasatoriumi, kad teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus... 36. Kasatorius teigia, kad teisėjos D. Burbulienės sutuoktinis yra ilgametis AB... 37. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisėjos galimo šališkumo klausimas... 38. Reikalavimas teisėjui neturėti jokio ryšio su jo nagrinėjamoje byloje... 39. Kiti kasacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos... 40. Patikrinusi apskųstą sprendimą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 42. Kasaciniame teisme patirta 25,69 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Atsisakyti priimti ir prijungti prie bylos kasatoriaus A. C. pateiktus... 45. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 46. Priteisti iš ieškovo A. C. (a. k. ( - ) 25,69 (dvidešimt penkis litus 69 ct)... 47. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...