Byla 3K-3-81-219/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas), Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės būstai“ dėl nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo ir pripažinimo galiojančia, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas, G. K., bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „IBCA“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Tauneris“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti galiojančia ieškovo ir atsakovo sudarytą buto ( - ), ir žemės sklypo 1/250 idealiosios dalies pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtinti jos sudarymą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovas nurodė, kad 2009 m. gruodžio 3 d. UAB „Sostinės būstai“ ir UAB „IBCA“ sudarė preliminariąją būsimo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Šia sutartimi šalys susitarė nustatytais terminais ir sąlygomis sudaryti dviejų kambarių preliminaraus 52,43 kv. m buto (projektinis Nr. C6-2) statinio B korpuse pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. ne vėliau kaip iki 2010 m. gegužės 1 d. Pardavėjas įsipareigojo, kad pasirašius pagrindinę sutartį bus panaikintas turto įkeitimas. Kadangi pardavėjas UAB „Sostinės būstai“ buvo skolingas pirkėjui UAB „IBCA“ 93 077,39 Eur (321 377,61 Lt) (69 345,35 Eur (239 435,61 Lt) pagal 2008 m. kovo 12 d. pavedimo sutartį ir 23 732,04 Eur (81 942 Lt) pagal 2008 m. spalio 31 d. susitarimą), t. y. tokią pat sumą kaip pagal preliminariąją sutartį, tai tą pačią 2009 m. gruodžio 3 dieną šalys įskaitė vienarūšes priešpriešines prievoles.

72010 m. kovo 19 d. UAB „Sostinės būstai“, UAB „IBCA“ ir ieškovas pasirašė susitarimą, kuriuo UAB „Sostinės būstai“ perleido ieškovui visas iš 2009 m. gruodžio 3 d. sutarties kylančias teises ir pareigas. Ieškovo nuomone, jis įgijo nuosavybės teises į neįkeistą butą su jam priklausančia žemės sklypo dalimi.

8Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi iškelta UAB „Sostinės būstai“ restruktūrizavimo byla, 2011 m. vasario 21 d. nutartimi patvirtintas ieškovo 93 077,39 Eur

9(321 377,61 Lt) reikalavimas.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad preliminarioji sutartis sudaryta juridinių asmenų, todėl ji negali būti kvalifikuojama ir aiškinama CK 6.401 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad pirmasis buto pirkėjas UAB „IBCA“ finansavo gyvenamojo namo ar buto statybą, nes priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai buvo įskaityti UAB „Sostinės būstai“ ir UAB „IBCA“ sudaryta prievolių įskaitymo 2009 m. gruodžio 3 d. sutartimi, o preliminariąja sutartimi šalys siekė susitarti dėl būsimos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ateityje. Tai patvirtina pažodinis sutarties sąlygų aiškinimas: šalys susitarė ateityje sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį; objektas iki pagrindinės sutarties sudarymo galėjo būti pakeistas; sutartyje numatyti ginčo sprendimo būdai sudarant pagrindinę sutartį; nustatytas konkretus pagrindinės sutarties sudarymo terminas, kaina, sutarties forma ir atsakomybė. Teismo vertinimu, šios sąlygos leido teigti, kad šalys susitarė ateityje sudaryti kitą, pirkimo–pardavimo sutartį, kuri atitiktų būtinas preliminariosios sutarties sąlygas ir būtų patvirtinta notariškai. Kadangi gyvenamojo namo statyba buvo finansuojama iš butų pirkėjų lėšų, bendrovės įstatinio kapitalo ir iš obligacijų emisijos gautų lėšų, tai, teismo vertinimu, tikėtina, kad UAB Medicinos bankas žinojo apie preliminariųjų sutarčių sudarymo aplinkybes. Be to, iš pirkėjų gautomis lėšomis bendrovė dengė bankui kreditą. Teismas iš dalies sutiko su trečiojo asmens UAB Medicinos banko pozicija, kad ieškovas reikalavimo teisę į pagal preliminariąją sutartį jam perleistas teises ir pareigas įgijo tik 2012 m. spalio 3 d., kai ieškovui šalys sumažino skolą pagal ankstesnę sutartį ir jis visiškai atsiskaitė pagal trišalę sutartį. Teismas laikė, kad bankui buvo įkeistas visas atsakovo turtas, neišskiriant konkrečių butų.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad CK 6.401 straipsnio nuostatomis siekiama užtikrinti būtent pirkėjo – fizinio asmens, siekiančio įsigyti butą ar namą, interesus, kai jis sudaro preliminariąją sutartį dėl dar statomo gyvenamojo būsto pirkimo ir savo lėšomis finansuoja statybą. CK 6.401 straipsnio nuostatos netaikomos preliminariąją sutartį sudariusiam pirkėjui – juridiniam asmeniui, įsigyjančiam ne gyvenamąsias, o patalpas ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Dėl to sutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad 2009 m. gruodžio 3 d. UAB „Sostinės būstai“ ir UAB „IBCA“ preliminarioji būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartis savo specifika neatitinka CK 6.401 straipsnyje reglamentuojamos sutarties.

13Kolegija pažymėjo, kad pirmasis kreditorius buvo juridinis asmuo, o naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pirmasis kreditorius, todėl padarė išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti reikalavimo pripažinti galiojančia jo ir atsakovo sudarytą buto pirkimo–pardavimo sutartį ir patvirtinti šios sudarymą. Tai konstatavusi, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su materialiosios teisės normų taikymu, kolegija nepasisakė.

14Teisėjų kolegija nenustatė CPK 140 straipsnio 2 dalies pažeidimo, nes nagrinėjamu atveju egzistavo CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės, todėl nebuvo teisinio pagrindo baigti bylos nagrinėjimą pripažįstant ieškinį. Nors UAB Medicinos bankas byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu, tačiau jis, kaip hipotekos kreditorius, turėtų būti atsakovas. Ieškovas nereiškė bankui reikalavimo dėl hipotekos panaikinimo, tačiau akivaizdu, kad jo teisės gali būti apgintos tik panaikinus turtui hipoteką. Taigi, kolegijos vertinimu, banko procesinė padėtis iš esmės atitiko atsakovo procesinę padėtį: jis gynė savo, kaip hipotekos kreditoriaus, interesus, nes atsakovas ieškinį pripažino, o tai prieštaravo imperatyviosioms įstatymo normoms, pažeidė hipotekos kreditoriaus ir visų atsakovo, kaip restruktūrizuojamos įmonės, kreditorių interesus.

15Kolegija laikė, kad bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui UAB Medicinos bankui galėjo būti priteistos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises, taip pat ir teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

16III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

17Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

181. Dėl CK 1.93 straipsnio 4 dalies ir 6.309 straipsnio 2 dalies normų taikymo. Kasatorius nurodo, kad UAB „Sostinės būstai“ ir UAB „IBCA“ 2009 m. gruodžio 3 d. sudaryta preliminarioji būsimo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, iš kurios kasatorius perėmė pirkėjo teisės ir pareigas, iš tikrųjų yra pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis. Tokia ji laikytina, nes šalys susitarė dėl visų esminių pirkimo–pardavimo sąlygų: konkretaus buto ir žemės sklypo, kuriame statomas gyvenamasis namas, dalies, šio perdavimo pirkėjo nuosavybėn ir konkrečios kainos, kuri buvo iš karto sumokėta tarpusavio piniginių prievolių įskaitymo būdu; pirkėjui sumokėjus buto kainą, šalys išreiškė valią sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį konkrečiu terminu, bet ji notarine forma neįforminta dėl atsakovo veiklos problemų. Kasatorius pažymi, kad mokėjimas už butą pagal preliminariąją sutartį atliktas įskaitymo su priešpriešinėmis pardavėjo piniginėmis prievolėmis būdu, kuris nepriskirtinas nė vienam nurodytų mokėjimų pobūdžių, kuriuos kasacinis teismas nurodė kaip galimus pagal preliminariąją sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje

19V. Š. v. A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006). 2009 m. gruodžio 3 d. sutartyje nėra sąlygų, pagal kurias sumokėta įskaitymo būdu buto kaina galėtų būti vertinama kaip prievolių įvykdymo užtikrinimas, neįforminus pirkimo–pardavimo sutarties, sumokėta suma liktų pardavėjui kaip bauda, nuostolių kompensacija ar avansas. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad šalys preliminariojoje sutartyje expressis verbis nenustatė sąlygos, jog, nesudarius pagrindinės sutarties, šalių sudaryta preliminarioji sutartis pasibaigia; tokia nedarytina ir iš kitų sutarties sąlygų. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad buvo ir yra visos paminėtos sąlygos teismui pripažinti sudarytą buto ieškovo ir atsakovo UAB „Sostinės būstai“ pirkimo–pardavimo sutartį galiojančia ir patvirtinti sutarties sudarymą.

202. Dėl CK 6.193 straipsnio normų pažeidimo. Kasatorius nurodo, kad teismai, kvalifikuodami 2009 m. gruodžio 3 d. sutartį kaip preliminariąją, rėmėsi išimtinai pažodiniu jos sąlygų aiškinimu. Remdamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Stonava“ v. UAB „SKR Invest“, bylos Nr. 3K-3-303/2013; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2009; kt.), kasatorius teigia, kad teismai nenustatė tikrosios 2009 m. gegužės 3 d. sutarties šalių valios, ketinimų, sutarties esmės ir tikslo, neįvertino faktinių bylos aplinkybių, jog šalys tarėsi dėl pirkimo–pardavimo dabartyje, o ne ateityje, tarėsi dėl konkrečių sąlygų. Tretieji asmenys UAB Medicinos bankas ir G. K. kitaip aiškino šalių sutartinius santykius, bet jiems nebuvo žinoma tikroji šalių valia sudarant paminėtus sandorius. Kasatorius pažymi ir tai, kad netgi vien pažodinis 2009 m. gruodžio 3 d. sutarties sąlygų aiškinimas neleidžia konstatuoti, jog buvo sudaryta preliminarioji sutartis. Dėl to teismo argumentas, kad sutartyje aiškiai išreikšta šalių valia ateityje sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, neturi faktinio ir teisinio pagrindo, padarytas neištyrus ir neįvertinus šalių valios, ketinimų, tikslų sudarant šią sutartį. Kasatorius nesutinka su teismų išvada, kad jis reikalavimo teisę į pagal preliminariąją sutartį perleistas teises ir pareigas įgijo tik 2012 m. spalio 3 d., kai buvo pasirašytas papildomas susitarimas ir visiškai pagal jį atsiskaityta, nes ji padaryta neatsižvelgus į tikrąją šalių valią, ketinimus ir tikslus bei pažeidžiant sutarčių aiškinimo taisykles. Visos 2012 m. spalio 3 d. susitarimo šalys (kasatorius, UAB „Sostinės būstai“, UAB „IBCA“) patvirtino, kad šalių valia, ketinimai ir tikslai buvo perduoti iš 2009 m. gruodžio 3 d. sutarties kylančias pirkėjo teises ir pareigas kasatoriui nuo to momento, kai bus pasirašytas 2010 m. kovo 9 d. susitarimas ir sumokėta pirma susitarime numatyta 80 000 Lt įmoka (ši sumokėta tą pačią 2010 m. kovo 19 d.). UAB „IBCA“ bankroto administratorius taip pat pripažino, kad kasatoriui pirkėjo teisės perėjo anksčiau, nei už jas buvo visiškai atsiskaityta. Net ir pažodžiui aiškinant 2010 m. kovo 19 d. susitarimą matyti, kad naujajam pirkėjui jau susitarimo pasirašymo dieną perduodami visi perleidžiamas teises patvirtinantys dokumentai; jis įsigalioja nuo pasirašymo momento ir naujajam pirkėjui sumokėjus 80 000 Lt įmoką.

213. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo argumentų dėl 2009 m. gruodžio 3 d. sutarties pobūdžio; momento (datos), nuo kada kasatorius įgijo pirkėjo teises ir pareigas pagal 2009 m. gruodžio 3 d. sutartį. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pasisakė tik dėl CK 6.401 straipsnio ir proceso teisės normų taikymo pažeidimų. Tačiau tam, kad būtų galima pagrįstai pasisakyti dėl CK 6.401 straipsnio 5 dalies normų taikymo, pirmiausia turėjo būti išnagrinėti pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai dėl CK 1.93 straipsnio 4 dalies, 6.309 straipsnio 2 dalies normų taikymo. Nepasisakydamas dėl esminių šios bylos faktinių ir teisinių klausimų, keliamų apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas galėjo neteisingai išspręsti bylą.

224. Dėl CK 6.401 straipsnio normų aiškinimo ir taikymo. Kasatorius pažymi, kad jei kasacinės instancijos teismas konstatuotų, jog 2009 m. gruodžio 3 d. sutartis nelaikytina pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi, tokiu atveju ši laikytina specifine preliminariąja nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartimi (CK 6.401 straipsnis). Kasatorius nurodo, kad sudaryta sutartis iš esmės atitiko preliminariosios gyvenamojo būsto pirkimo–pardavimo sutarties požymius, išskyrus vieną – sutartis sudaryta tarp juridinių asmenų. Tačiau gyvenamojo buto pirkėju tapus fiziniam asmeniui, abiejų šalių susitarimu ir valia pasikeitė 2009 m. gruodžio 3 d. sutarties pobūdis. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl negalimas teisinių santykių pobūdžio pasikeitimas šalių susitarimu, pirkėju tapus fiziniam asmeniui, neargumentavo kainos sumokėjimo įskaitymo būdu. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo cesijos reglamentavimo svarbą – perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi, bet bylos faktinę situaciją vertino formaliai. Kasatorius pažymi, kad jis, kaip buto pirkėjas, sudarydamas 2010 m. kovo 19 d. susitarimą ir įgydamas pirkėjo teises ir pareigas pagal 2009 m. gruodžio 3 d. sutartį, siekė patenkinti savo, kaip fizinio asmens, poreikį į gyvenamąjį būstą. Reali faktinė situacija, kokiomis aplinkybėmis kasatorius įsigijo butą, buvo tokia, kokiomis įprastai sudaromos preliminariosios nepastatyto būsto pirkimo–pardavimo sutartys. Nors apeliacinės instancijos teismo pateiktas situacijos vertinimas per cesijos institutą formaliai teisingas, realiai tai neatitinka teisingumo siekio, CK 6.401 straipsnio tikslo ir bendrųjų teisės principų. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepaneigta, kad buto statyba buvo finansuojama pirkėjo lėšomis, o tapdamas pirkėju, kasatorius perėmė ir teises į finansinius išteklius, kuriais buvo finansuota statyba, taip pat nuosavybės teises į butą, todėl galėjo įgyti jį pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį.

235. Dėl proceso teisės normų pažeidimų. Kasatorius nurodo, kad atsakovas ieškinį pripažino, o UAB Medicinos bankas į šią bylą buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje ir nepareiškė savarankiškų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti dėl bylos nenagrinėjimo iš esmės. Tačiau teismas ignoravo atsakovo pareikštą ieškinio pripažinimą ir CPK 140 straipsnio, 47 straipsnio 4 dalies normų reikalavimus, nepasisakė dėl šių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimas šiuo klausimu neatitinka CPK 140 straipsnio 2 dalies normų esmės. Kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės. Taigi, baigti ar ne bylos nagrinėjimą iš esmės, kai atsakovas pripažįsta ieškinį ir nėra šio CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių, sprendžia ne bylos dalyviai, o teismas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrindė išvados, kad šiuo atveju egzistavo ir CPK

2442 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės. Atsakovo UAB „Sostinės būstai“ ieškinio pripažinimo vertinimas santykyje su jo kreditorių interesais peržengia ne tik šios bylos nagrinėjimo ribas, bet ir konkrečias CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatytas ribas. Atsakovas, pripažindamas ieškinį, elgėsi teisingai ir sąžiningai, o jo kreditorių interesai negali būti priežastimi nepaisyti kasatoriaus, kaip fizinio asmens, vartotojo teisėtų interesų. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad byloje faktiškai vyko ne ieškovo ir atsakovo, o ieškovo ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, ginčas. Kasatoriaus nuomone, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus. Be to, kasatorius nurodo ir tai, kad pagal CPK 47 straipsnio 4 dalį trečiasis asmuo negalėjo savarankiškai ginti šioje byloje savo interesų, todėl jam negalėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.

25Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB Medicinos bankas prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

261. Atsiliepime nurodoma, kad preliminariosios sutarties priskirtinumą pagrindinei kasatorius iš esmės grindžia tuo, esą šalys, sudarydamos šią sutartį, susitarė dėl visų esminių pirkimo–pardavimo sąlygų, sumokėjo visą kainą ir nustatė konkretų terminą sutarčiai notariškai įforminti. Esminių būsimos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, konkretaus termino pagrindinei sutarčiai įforminti nustatymas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką laikytinas požymiais, lemiančiais sutartį priskirti būtent preliminariajai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Observis“ v. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-111/2013). Pinigų perdavimas preliminariosios sutarties sudarymo atveju yra galimas, tačiau savaime nelemia jos virsmo (pripažinimo) pagrindine. Nagrinėjamu atveju pasirašius 2009 m. gruodžio 3 d. sutartį, buvo įskaityti priešpriešiniai vienarūšiai RUAB „Sostinės būstai“ ir UAB „IBCA“ reikalavimai, t. y. UAB „IBCA“ pagal preliminariąją sutartį pinigų nemokėjo. sumos. Tai patvirtina, kad šalių atliktas reikalavimų įskaitymas atliko mokėjimo ir atsiskaitymo funkciją ne pagal preliminariąją, bet pagal kitas anksčiau šalių sudarytas sutartis.

272. Trečiasis asmuo nurodo, kad teismai tinkamai kvalifikavo preliminariąją sutartį ir taikė sutarčių aiškinimo taisykles. Nagrinėjamoje byloje vertinant šalių elgesį sąžiningumo aspektu, trečiojo asmens nuomone, pripažintina, kad kasatorius buvo nesąžiningas turto pirkėjas. Su RUAB „Sostinės būstai“ sudarytos hipotekos sutartys buvo įregistruotos viešuosiuose Nekilnojamojo turto ir Hipotekos registruose, bankui įkeistas ne tik žemės sklypas, bet ir visi ant jo statomi pastatai. Tiek UAB „IBCA“, tiek kasatorius sudarė preliminariąją sutartį ir šios sutarties priedą dėl teisių ir pareigų pagal šią sutartį perleidimo negavę banko sutikimo, todėl jie pripažintini nesąžiningais. Be to, jie sudarytų sutarčių neviešino, t. y. jų neįregistravo Nekilnojamojo turto registre, todėl negali jų panaudoti nei prieš banką, nei prieš kitus kreditorius. Jeigu pirkėjas nepasidomėjo viešais duomenimis apie ketinamą įsigyti daiktą, tai jis prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, kuri negali būti perkelta bankui. Taigi, pripažintina, kad nėra galimybės laikyti sąžiningu nei UAB „IBCA“, nei kasatoriaus elgesio. Sąžiningumo kriterijaus taikymas sudaro pagrindą teigti, kad kasatorius piktnaudžiauja gana neryškiais preliminariosios ir pagrindinės sutarties skirtumais, o kartu ir sutarties aiškinimo taisyklių interpretacija, teigdamas, kad teismai neišsiaiškino tikrosios preliminariosios sutarties šalių valios ir ketinimų. Tačiau preliminariojoje sutartyje šalių valia ir ketinimai buvo išreikšti aiškiai, konkrečiai ir nedviprasmiškai, todėl sutarties teksto pažodinė analizė nagrinėjamu atveju yra objektyviausias būdas nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Pažodinis sutarties aiškinimas leidžia teigti, kad šalys tarėsi dėl būsimos pagrindinės sutarties sudarymo preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis. Nustačius, kad šalys susitarė dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra.

283. Trečiojo asmens teigimu, kasatorius nepagrįstai remiasi CK 1.93 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Tiek bendrojoje CK 1.93 straipsnio 4 dalies, tiek specialiojoje CK 6.309 straipsnio normoje reglamentuojami pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties šalių santykiai. Nagrinėjamoje byloje UAB „IBCA“, o vėliau kasatorių, ir RUAB „Sostinės būstai“ siejo ikisutartiniai teisiniai santykiai, o pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Be to, ginčo nekilnojamasis turtas nebuvo perduotas nei UAB „IBCA“, nei kasatoriui, todėl vien tik įsigyjamo nekilnojamojo turto kainos sumokėjimas įskaitymo būdu nelemia preliminariosios sutarties kvalifikavimo kaip pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties.

294. Trečiasis asmuo pažymi, kad kasatorius kelia ir CK 6.401 straipsnio normų aiškinimo ir taikymo klausimą, nurodydamas, kad, netenkinus jo reikalavimo preliminariąją sutartį laikyti pagrindine, ji turėtų būti laikoma specifine preliminariąja nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartimi. Tokia kasatoriaus pozicijų įvairovė bei savaip interpretuojamų preliminariosios sutarties nuostatų aiškinimo kaita tik patvirtina, kad kasatorius, siekdamas reikalavimų tenkinimo, piktnaudžiauja naudodamasis nedideliais pagrindinės, preliminariosios ir būsimos gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarčių panašumais. Trečiojo asmens nuomone, vien dėl vienos preliminariosios sutarties šalies pasikeitimo (iš UAB „IBCA“ į kasatorių) dviejų juridinių asmenų preliminariąja sutartimi nustatytos teisės ir pareigos negali būti modifikuojamos aiškinant, kad buvo sudaryta nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartis. Pagal 2010 m. kovo 19 d. priedą prie 2009 m. gruodžio 3 d. preliminariosios būsimų nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties UAB „IBCA“ perleido, o kasatorius įgijo visas teises ir pareigas pagal preliminariąją sutartį, t. y. kasatorius negalėjo perimti ir neperėmė teisių ir pareigų, kurių neturėjo pirkėjas UAB „IBCA“. Kadangi UAB „IBCA“ ne fizinis asmuo, tai preliminarioji sutartis pagrįstai nebuvo kvalifikuojama ir aiškinama CK 6.401 straipsnio pagrindu. Kasatorius dėl savo paties veiksmų neapdairumo nagrinėjamu atveju negali būti laikomas sąžiningu ginčo turto pirkėju ir sąžiningu civilinės teisės prasme.

305. Trečiasis asmuo pažymi, kad CPK 140 straipsnio 2 dalyje leidžiama teismui baigti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu egzistuoja abi aplinkybės: jeigu kiti dalyvaujantys byloje asmenys sutinka su atsakovo sutikimu su ieškiniu ir bylos nagrinėjimo iš esmės baigimu; neegzistuoja CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju tiek trečiasis asmuo bankas, tiek G. K. nesutiko su ieškiniu, be to, egzistavo CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės. UAB Medicinos bankas trečiuoju asmeniu byloje dalyvauja kasatoriaus iniciatyva, nors paprastai kaip hipotekos kreditorius turėtų dalyvauti procese atsakovu. Nagrinėjamu atveju kasatorius nereiškė bankui reikalavimo dėl hipotekos panaikinimo, tačiau akivaizdu, kad kasatoriaus teisės galėjo būti visiškai apgintos tik panaikinus hipoteką ginčo turtui. Taigi, banko procesinė padėtis iš esmės atitiko atsakovo procesinę padėtį, todėl jis gynė savo, kaip hipotekos kreditoriaus, interesus, nes atsakovo RUAB „Sostinės būstai“ ieškinio pripažinimas prieštaravo imperatyviosioms įstatymo normoms, pažeidė hipotekos kreditoriaus ir visų restruktūrizuojamos įmonės kreditorių interesus. Kreditorių interesų gynimas yra viešasis interesas, todėl akivaizdu, kad egzistavo CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės. Be to, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises, taip pat ir teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį bei 93 straipsnio 4 dalį teismai turėjo teisinį pagrindą UAB Medicinos bankui priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

33Dėl šalių sudarytos sutarties teisinio įvertinimo ir jos sukurtų teisinių padarinių

34Kasatorius teigia, kad teismai nenustatė tikrosios šalių valios, ketinimų, sutarties esmės ir tikslo, neįvertino faktinių aplinkybių, jog šalys tarėsi dėl nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo dabartyje, o ne ateityje, todėl netinkamai ją kvalifikavo kaip preliminariąją būsimo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Kasatorius pažymi, kad buvo visos sąlygos teismui pripažinti sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartį, nes pirkėjas buvo sumokėjęs visą buto kainą. Taigi, tam, kad būtų galima įvertinti, ar teismai turėjo pagrindą pripažinti šalių sudarytą ir preliminariąja įvardytą sutartį pagrindine, aktualus yra CK 6.165 straipsnio, 1.193 straipsnio 4 dalies ir

356.309 straipsnio 2 dalies normų aiškinimas ir taikymas.

36Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą išskirtini tokie šios sutarties bruožai: 1) aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; 2) aptariami būsimos pagrindinės sutarties dalykas ir esminės pagrindinės sutarties sąlygos; 3) nurodomas terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; 4) susitarimas įforminamas raštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006; kt.). Taigi, preliminarioji sutartis yra organizacinė, jos objektas yra būsima pagrindinė sutartis, o pagrindinės sutarties objektas yra turtinė vertybė, dėl kurios šalys sudaro sutartį. Preliminarioji sutartis įprastai šalims nesukuria teisės teismo tvarka reikalauti, kad kita šalis sudarytų pagrindinę sutartį, t. y. per sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, pasibaigia šalių sutartiniai santykiai dėl sutartyje sulygto daikto pirkimo–pardavimo.

37Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atliktų mokėjimo-atsiskaitymo funkciją, nes ja nė viena šalis neįgyja turtinės naudos. Vis dėlto nors įstatyme nenustatyta pareigos perduoti pinigus kitai šaliai pagal preliminariąją sutartį, tačiau sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti ir dėl kitų sąlygų (pvz., pinigų perdavimo kitai šaliai), kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Tokiu atveju, susitarus dėl pinigų perdavimo kitai šaliai, būtų peržengtos preliminariosios sutarties ribos ir toks susitarimas neatliktų mokėjimo- atsiskaitymo funkcijos, bet turėtų kitą preliminariajai sutarčiai aktualią reikšmę. Dėl to pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kaip, pvz., bauda už atsisakymą ar vengimą sudaryti pagrindinę sutartį arba kaip šalių sutartas prievolės įgyvendinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Observis“ v. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-111/2013). CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą jos nesudaro. Tačiau jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

38Sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties turinio, ji aiškinama pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinat sutartį, turi būti nagrinėjami tikrieji jos šalių ketinimai (valia) sutarties sudarymo metu, atskleidžiami įvertinant sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybų dėl sutarties sudarymo pobūdį, šalių elgesį ir aplinkybes po sutarties sudarymo, ją vykdant, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracija v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. BUAB „Atkirtos būstas“, kt., bylos Nr. 3K-3-134/2014).

39Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 3 d. atsakovai UAB „Sostinės būstai“ ir UAB „IBCA“ sudarė preliminariąją būsimo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Sostinės būstai“ įsipareigojo už 93 077,39 Eur (321 377,61 Lt) parduoti, o UAB „IBCA“ už šią kainą nupirkti pardavėjo ( - ) statomą dviejų kambarių butą. Šalys susitarė ne vėliau kaip iki 2010 m. gegužės 1 d. sudaryti buto pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat tai, jog jei pirkėjas nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, jis privalo sumokėti pardavėjui netesybas – 57 924 Eur (200 000 Lt) baudą. Pardavėjas įsipareigojo pasirašius pagrindinę sutartį panaikinti šios sutarties sudarymo metu esamą buto įkeitimą. Tą pačią dieną šalys sudarė 93 077,39 Eur (321 377,61 Lt) piniginių prievolių tarpusavio įskaitymo sutartį, kuria pirkėjas padengė pardavėjui preliminariojoje sutartyje nustatytą visą buto kainą. Pirmosios instancijos teismas, pažodžiui aiškindamas sutarties sąlygas, atsižvelgdamas į visas byloje nurodytas aplinkybes, nustatė, kad UAB „Sostinės būstai“ ir UAB „IBCA“ sudarytos sutarties nuostatomis šalys aiškiai susitarė ateityje sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį; numatė, kad objektas iki pagrindinės sutarties sudarymo gali keistis, taip pat sprendimo būdus sudarant pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, konkretų terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti, konkrečią kainą; aptarė negalimumą ją keisti; susitarė dėl sutarties formos bei atsakomybės pažeidus preliminariąją sutartį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios nustatytos sąlygos leido teismui šalių sudarytą sutartį laikyti susitarimu ateityje sudaryti kitą pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, kuri būtų patvirtinta notaro ir sudaroma preliminariojoje sutartyje nustatytomis būtinosiomis sąlygomis, nes tai atitiko aptartą preliminariosios sutarties teisinį reglamentavimą (formą ir turinį) (CK 6.165 straipsnis). Aplinkybė, kad pagal preliminariąją sutartį pirkėjas priešpriešinių reikalavimų įskaitymo būdu sumokėjo visą sutarto ateityje pirkti buto – patalpos kainą, nepaneigia šios sutarties kvalifikavimo kaip preliminariosios. Pažymėtina, kad kasatorius, UAB „IBCA“ bei UAB „Sostinės būstai“ 2010 m. kovo 19 d. sudarė teisių ir pareigų perleidimo sutartį, kuria jis perėmė UAB „IBCA“ teises ir pareigas pagal minėtą 2009 m. gruodžio 3 d. sutartį, o vėliau sudarytame šios sutarties papildyme dėl mokėtinos sumos sumažinimo 2009 m. gruodžio 3 d. sutartį įvardijo preliminariąja ir savo galutinį atsiskaitymą su UAB „IBCA“ siejo su pagrindinės sutarties sudarymo diena. Be to, namas, kuriame yra preliminariąja sutartimi sutartas parduoti butas, hipotekos lakštais, įregistruotais 2007 m. rugsėjo 27 d. ir 2009 m. spalio 28 d., įkeistas trečiajam asmeniui UAB Medicinos bankui ir pagal hipotekos sutarties sąlygas be įkaito turėtojo sutikimo negalėjo būti perleistas kito asmens nuosavybėn. Byloje nenustatyta, kad trečiasis asmuo UAB Medicinos bankas būtų davęs sutikimą parduoti sutartyje nurodytą butą, taigi, 2009 m. gruodžio 3 d. sudaryta sutartimi buvo sutarta tik dėl buto pardavimo ateityje pagal sutartyje nurodytas sąlygas ir gavus įkaito turėtojo sutikimą. Dėl to laikytina, kad teismai pagrįstai šalių sutartį kvalifikavo kaip preliminariąją su visais iš tokios rūšies sutarties kylančiais teisiniais padariniais. Nustatęs, kad šalis siejo ikisutartiniai santykiai, nekilnojamasis daiktas neperduotas pirkėjui, teismas neturėjo pagrindo sutarties kvalifikuoti kaip pagrindinės nekilnojamojo turto pardavimo sutarties, nes ji neatitiko nekilnojamojo daikto sutarties formai ir turiniui keliamų reikalavimų (CK 6.305, 6.393, 6.396 ir kiti straipsniai).

40Dėl CK 6.401 straipsnio normų taikymo šalių sudarytai sutarčiai

41Netenkinus reikalavimo šalių sudarytą preliminariąją sutartį laikyti pagrindine, kasatorius prašo pripažinti jam nuosavybės teisę į butą CK 6.401 straipsnio pagrindu. Kasatorius teigia, kad šalių sutartis turėtų būti vertinama kaip specifinė preliminarioji nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartis. Taigi kasaciniu skundu keliamas CK 6.401 straipsnio normų aiškinimo ir taikymo klausimas.

42CK 6.401 straipsnyje reglamentuojama preliminarioji nepastatyto būsto pirkimo–pardavimo sutartis yra specifinė preliminariosios sutarties rūšis, turinti bendrųjų preliminariosios sutarties požymių, taip pat specifinių, išskiriančių ją iš kitų preliminariųjų sutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. A. v. UAB „Beržolė“, bylos Nr. 3K-3-441/2006; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. IĮ v. UAB „Laivyno inžinerijos centras“, bylos Nr. 3K-3-455/2008). Kasacinio teismo praktikoje pateikiamas preliminariosios sutarties (CK 6.165 straipsnis) ir būsimo (nepastatyto) gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties (CK 6.401 straipsnis) atribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. BUAB „Atkirtos būstas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-134/2014; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. įmonė v. UAB „Atolas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-521/2012). CK 6.401 straipsnio reglamentavimas skirtas užtikrinti būtent pirkėjo – fizinio asmens, siekiančio įsigyti butą ar namą, t. y. patenkinti savo poreikį į gyvenamąjį būstą, interesus, kai jis sudaro preliminariąją sutartį dėl dar statomo (būsimo) gyvenamojo būsto pirkimo ir savo lėšomis finansuoja statybą. CK 6.401 straipsnio nuostatos, atsižvelgiant į jų turinį ir taikymo specifiką, netaikomos pirkėjui – juridiniam asmeniui, įsigyjančiam ne gyvenamąsias patalpas, o patalpas savo ūkinei komercinei veiklai vykdyti, sudariusiam preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi svarbus būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties bruožas yra tas, kad viena būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutarties šalis – pirkėjas visada yra fizinis asmuo.

43Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 3 d. preliminariąją būsimo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį sudarė du juridiniai asmenys – atsakovai UAB „Sostinės būstai“ ir UAB „IBCA“. 2010 m. kovo 19 d. kasatoriaus, UAB „IBCA“ bei UAB „Sostinės būstai“ sudarytos teisių ir pareigų perleidimo sutarties pagrindu kasatorius perėmė UAB „IBCA“ teises ir pareigas pagal 2009 m. gruodžio 3 d. sutartį. Kadangi preliminariąją sutartį sudarė du juridiniai asmenys, tai tokia sutartis negali būti pripažinta būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartimi. Kasatorius yra saistomas pradinės sutarties sąlygų ir negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pirmasis pirkėjas. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti kasatorių būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties subjektu, ir šį kasatoriaus argumentą atmeta kaip nesudarantį pagrindo pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimo.

44Dėl proceso teisės normų netinkamo taikymo

45Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes, atsakovui RUAB „Sostinės būstai“ pripažinus ieškinį, teismas turėjo jį tenkinti nenagrinėdamas bylos iš esmės ir nevertindamas CPK 42 straipsnio 2 dalies aplinkybių. Kasatorius mano, kad teismas neturėjo šiuo atveju ginti trečiojo asmens teisių.

46Dispozityvumo principas lemia proceso šalies – atsakovo teisę pripažinti ieškinį (CPK 140 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju, kai atsakovas pripažįsta ieškinį, teismas, nenustatęs CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, atsižvelgęs į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės. Taigi, baigti bylos nagrinėjimą iš esmės teismui leidžiama, jei yra abi aplinkybės: atsakovo ieškinio pripažinimas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis) ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys su tuo sutinka.

47Aptariamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad trečiasis asmuo nesutiko nei su ieškiniu, nei su atsakovo ieškinio pripažinimu. Pažymėtina, kad UAB Medicinos bankas byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu būtent ieškovo iniciatyva kaip hipotekos kreditorius (banko naudai įkeistas statomas namas ir ginčo butas). Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad banko procesinė padėtis atitiko atsakovo procesinę padėtį, nes nors šioje byloje ieškovas nereiškė bankui reikalavimo dėl hipotekos panaikinimo, tačiau jo teisės tenkinus ieškinį negalėjo būti visiškai apgintos nepanaikinus buto hipotekos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo ieškinys pažeidė hipotekos kreditoriaus ir visų atsakovo, kaip restruktūrizuojamos įmonės, kreditorių interesus. Esant nustatytoms CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms, taip pat trečiajam asmeniui nesutinkant su atsakovo ieškinio pripažinimu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teismas neturėjo priimti ieškinio pripažinimo.

48Kasatorius nurodo ir tai, kad trečiasis asmuo UAB Medicinos bankas negalėjo savarankiškai ginti savo interesų šioje byloje, todėl jam negalėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Nesutikdama su šiuo argumentu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiško reikalavimo, turi proceso šalies teises ir pareigas, tarp jų ir teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje East China Automobile Association Ltd v. UAB „ECAA Europe“, bylos Nr. 3K-3-207/2014; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje likviduojama 595-oji GNSB v. P. A., bylos Nr. 3K-3-360/2010). Dėl to konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nepažeidė proceso teisės normų.

49Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų apeliacinio skundo argumentų, t. y. neįvertino šalių sudarytos 2009 m. gruodžio 3 d. sutarties pobūdžio. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą pažymėdama, kad apeliacinės instancijos teismas CK 6.401 straipsnio 5 dalies normai taikyti įvertino šalių sudarytos sutarties pobūdį, todėl tai, jog nenurodė argumentų dėl CK 1.93 straipsnio 4 dalies, 6.309 straipsnio 2 dalies normų taikymo, reiškė, kad ji nenustatė įvardytų teisės normų taikymo pažeidimo ir iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai ir argumentams šiuo klausimu.

50Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo.

51Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl kasacinio skundo argumentai pripažintini nesudarantys pagrindo naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme priteisimo

53Pagal byloje pateiktus duomenis kasacinės instancijos teisme trečiasis asmuo patyrė 525,66 Eur (1815 Lt) atstovavimo išlaidų. Atmetus kasacinį skundą, trečiojo asmens UAB Medicinos banko naudai priteistinas šių išlaidų atlyginimas.

54Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 24,44 Eur. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

55Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

56Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

57Priteisti iš ieškovo T. B. (a. k. ( - ) uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko naudai 525,66 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis Eur 66 ct) atstovavimo išlaidų ir į valstybės biudžetą 24,44 Eur (dvidešimt keturis Eur 44 ct) bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, atlyginimo.

58Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti galiojančia ieškovo... 6. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. gruodžio 3 d. UAB „Sostinės būstai“ ir... 7. 2010 m. kovo 19 d. UAB „Sostinės būstai“, UAB „IBCA“ ir ieškovas... 8. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi iškelta UAB... 9. (321 377,61 Lt) reikalavimas.... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014... 13. Kolegija pažymėjo, kad pirmasis kreditorius buvo juridinis asmuo, o naujasis... 14. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 140 straipsnio 2 dalies pažeidimo, nes... 15. Kolegija laikė, kad bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui UAB Medicinos... 16. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 17. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m.... 18. 1. Dėl CK 1.93 straipsnio 4 dalies ir 6.309 straipsnio 2 dalies normų... 19. V. Š. v. A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006). 2009 m. gruodžio 3 d. sutartyje... 20. 2. Dėl CK 6.193 straipsnio normų pažeidimo. Kasatorius nurodo, kad teismai,... 21. 3. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo. Kasatorius teigia, kad apeliacinės... 22. 4. Dėl CK 6.401 straipsnio normų aiškinimo ir taikymo. Kasatorius pažymi,... 23. 5. Dėl proceso teisės normų pažeidimų. Kasatorius nurodo, kad atsakovas... 24. 42 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės. Atsakovo UAB „Sostinės... 25. Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB Medicinos bankas prašo... 26. 1. Atsiliepime nurodoma, kad preliminariosios sutarties priskirtinumą... 27. 2. Trečiasis asmuo nurodo, kad teismai tinkamai kvalifikavo preliminariąją... 28. 3. Trečiojo asmens teigimu, kasatorius nepagrįstai remiasi CK 1.93 straipsnio... 29. 4. Trečiasis asmuo pažymi, kad kasatorius kelia ir CK 6.401 straipsnio normų... 30. 5. Trečiasis asmuo pažymi, kad CPK 140 straipsnio 2 dalyje leidžiama teismui... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 33. Dėl šalių sudarytos sutarties teisinio įvertinimo ir jos sukurtų teisinių... 34. Kasatorius teigia, kad teismai nenustatė tikrosios šalių valios, ketinimų,... 35. 6.309 straipsnio 2 dalies normų aiškinimas ir taikymas.... 36. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą... 37. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką preliminariąja sutartimi... 38. Sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties turinio, ji aiškinama... 39. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 3 d. atsakovai UAB... 40. Dėl CK 6.401 straipsnio normų taikymo šalių sudarytai sutarčiai... 41. Netenkinus reikalavimo šalių sudarytą preliminariąją sutartį laikyti... 42. CK 6.401 straipsnyje reglamentuojama preliminarioji nepastatyto būsto... 43. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 3 d. preliminariąją... 44. Dėl proceso teisės normų netinkamo taikymo... 45. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso... 46. Dispozityvumo principas lemia proceso šalies – atsakovo teisę pripažinti... 47. Aptariamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad trečiasis... 48. Kasatorius nurodo ir tai, kad trečiasis asmuo UAB Medicinos bankas negalėjo... 49. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų... 50. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie... 51. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 52. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir... 53. Pagal byloje pateiktus duomenis kasacinės instancijos teisme trečiasis asmuo... 54. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir... 55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 56. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 57. Priteisti iš ieškovo T. B. (a. k. ( - ) uždarosios akcinės bendrovės... 58. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...