Byla e2-99-943/2018

Dėl bylos medžiagos dalies pripažinimo nevieša bei bylos nagrinėjimo uždaruose teismo posėdžiuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovių A. P. ir G. J. (buvusi P.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-904-603/2018, kuria atmestas nurodytų atsakovių prašymas dėl bylos medžiagos dalies pripažinimo nevieša bei bylos nagrinėjimo uždaruose teismo posėdžiuose,

Nustatė

3

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė Nordea Bank AB Lietuvos skyrius (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi byloje pakeista jos teisių ir pareigų perėmėja Luminor Bank AB) kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir 2016 m. rugpjūčio 16 d. visuotinio akcininkų susirinkimo priimtų nutarimų panaikinimo bei akcijų pasirašymo sutarties nuginčijimo.
2. Atsakovės A. P. ir G. J. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą pripažinti bylos medžiagos dalį nevieša bei neteikti šių dokumentų susipažinti ar kopijuoti, taip pat teismo posėdžius, kurių metu bus nagrinėjama nevieša bylos medžiaga, pripažinti uždarais.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2017m. rugpjūčio 31d. nutartimi atsakovių prašymą bylos medžiagos dalį pripažinti nevieša bei bylą nagrinėti uždaruose teismo posėdžiuose atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovės nenurodė konkrečių aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, jog gali būti išviešintas byloje dalyvaujančio asmens asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumas, be to, prašyme iš esmės nurodyti tik bendro pobūdžio teiginiai, kad gali būti atskleistos bendrovės komercinės paslaptys, konkrečiai nenurodant, kokie duomenys fiksuoja bendrovės komercines paslaptis pagal CK 1.116 straipsnio 1 dalį.

3. Atskirojo skundo ir atsilepimo į jį argumentai

5. Atskirajame skunde atsakovės A. P. ir G. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovių prašymą bylos medžiagos dalį pripažinti nevieša bei neteikti šių dokumentų susipažinti ar kopijuoti bei teismo posėdžius, kurių metu bus nagrinėjama ši medžiaga, pripažinti uždarais, tenkinti. Atskirajame skunde pažymima, kad atsakovės prašo pripažinti nevieša bylos medžiaga tik 7 bylos dokumentus, todėl dokumentų neviešumas būtų proporcingas viešo bylų nagrinėjimo principo ribojimas. Pažymima, kad šie dokumentai yra nevieši, o jų išviešinimas pažeistų UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko ir jos akcininkų, kreditorių bei darbuotojų teises ir teisėtus interesus.
6. Atsiliepime į atsakovių atskirąjį skundą ieškovė Luminor Bank AB prašo atsakovių skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsikertant į atskirojo skundo argumentus teigiama, kad atsakovės nepateikė jokių objektyvių įrodymų būtinų bylos dalies medžiagos pripažinimui nevieša. Ieškovės vertinimu, yra nurodomos tik prielaidos, bet neatskleidžiami požymiai, kurių pagrindu byloje esanti informacija būtų pripažįstama komercine (gamybine) paslaptimi.

4Teismas

konstatuoja:

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamoje byloje atskirajame skunde atsakovės kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė atsakovių prašymą dėl bylos medžiagos dalies pripažinimo nevieša ir bylos nagrinėjimo uždaruose teismo posėdžiuose, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Bylą nagrinėti paskirta teisėja, ruošdamasi bylos nagrinėjimui, nustatė, kad pasitaikė nevienodos teismo praktikos proceso viešumo ribojimo klausimais, o būtent, ar nutartys priimtos CPK 10 straipsnio 4 dalies pagrindu gali būti apeliacijos objektu. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-736-180/2017 konstatuota, kad nutartys, priimtos CPK 10 straipsnio 4 dalies pagrindu negali būti apeliacijos objektu, nes jos apskundimas įstatyme nenumatytas ir ji neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1177-178/2017 klausimą dėl bylos medžiagos viešumo ir teismo posėdžių uždarumo nagrinėjo iš esmės. Atsižvelgiant į siekį formuoti vieningą teismo praktiką šiuo klausimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartimi atskirajam skundui išnagrinėti sudaryta trijų teisėjų kolegija (CPK 336 straipsnio 2 dalis).
9. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dar 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi ir tai, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais. Taigi, teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Dėl to teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009).

11. Teisėjų kolegija, apžvelgdama Lietuvos apeliacinio teismo praktiką nagrinėjamu klausimu, nustatė, kad teismų praktikoje buvo išaiškinta, jog nutartis, priimta CPK 10 straipsnio 4 dalies pagrindu, negali būti apeliacijos objektu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1710/2013; 2015 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-764-943/2015; 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-736-180/2017), tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1177-178/2017 klausimą dėl bylos medžiagos viešumo ir teismo posėdžių uždarumo nagrinėjo iš esmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad nutartys, priimtos CPK 10 straipsnio 4 dalies pagrindu, negali būti apeliacijos objektu yra vyraujanti bei teisinio argumentavimo požiūriu pagrįsta, todėl ja turėtų būti vadovaujamasi kaip sektina.
12. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje nustatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalies nuostata pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK nustatytais atvejais (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei tuo atveju, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Įstatyme nėra numatyta galimybė nutartis, priimtas CPK 10 straipsnio 4 dalies pagrindu, skųsti apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad CPK 10 straipsnio 4 dalies norma yra susijusi su įrodymų, kurių pagrindu vertinamas ieškinio reikalavimų ir atsikirtimų į jį pagrįstumas, teikimu bei rungimosi principo ribojimu teismo nustatomoje apimtyje, todėl tokio pobūdžio nutartys neužkerta kelio tolimesniam bylos nagrinėjimui.
13. Atskiruoju skundu taip pat prašoma panaikinti skundžiamos nutarties dalį dėl teismo posėdžių viešumo (CPK 9 straipsnio 1 dalies). Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ši nutarties dalis neskundžiama atskiruoju skundu, tačiau, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, atskirąjį skundą ir šia apimtimi priėmė nagrinėti. Teisėjų kolegija, nekartodama tų pačių argumentų, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nutartys priimtos CPK 9 straipsnio 1 dalies pagrindu taip pat yra neskundžiamos apeliacine tvarka.
14. Teisėjų kolegijos nuomone, teismui bylos nagrinėjimo metu sprendžiant informacijos pripažinimo nevieša klausimą, netaikytina CPK 10 straipsnio 2 dalis, o tokie prašymai sprendžiami pagal CPK 10 straipsnio 4 dalį. CPK 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, išnagrinėjęs bylą viešame teismo posėdyje, sprendime ar procesą užbaigiančioje nutartyje turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. CPK 10 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta asmens, teikiančio teismui dokumentus ar medžiagą, kuriuose esantys duomenys sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, teisė prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Taigi teismas tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek po bylos išnagrinėjimo gali apsaugoti šalies pateiktą informaciją, pripažindamas ją nevieša, taip nepaneigdamas viešo bylų nagrinėjimo principo imperatyvumo, o priklausomai nuo proceso eigos šis procesinis klausimas sprendžiamas tarpinėmis nutartimis (CPK 10 straipsnio 4 dalis) arba išnagrinėjus bylą sprendime ar procesą užbaigiančioje nutartyje (CPK 10 straipsnio 2 dalis). Taip pat nuo proceso etapo, kuriame šis klausimas išnagrinėtas skiriasi ir procesinių sprendimų peržiūros instancine tvarka galimybė. Tarpinė procesinė nutartis, kuria išspręstas klausimas dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša, negali būti skundžiama apeliacine tvarka.
15. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pasisakymas procesiniu klausimu neturi res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios. Įprasta, kad procesinio pobūdžio klausimai sprendžiami pagal byloje tuo metu surinktą informaciją, kuri vėliau procese gali pakisti, būti papildyta. Įstatymas, proceso operatyvumo ir koncentracijos, teismo vadovavimo procesui ir bendradarbiavimo principai lemia, kad teismas paprastai turi priimti sprendimą dėl byloje iškilusio procesinio klausimo greitai, nelaukdamas, kol bus baigta rengtis bylos nagrinėjimui, surinkta visa klausimui galinti turėti reikšmės medžiaga ar teismo posėdžio metu ištirti visi byloje surinkti įrodymai. Visa tai lemia, kad teismo nutartys dėl procesinio pobūdžio klausimų nei bylą nagrinėjančio teismo, nei juo labiau aukštesnės instancijos teismo paprastai nesaisto ir neatima galimybės vėliau byloje motyvuotai priimti kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017).
16. Apibendrindama tai, kas išdėstyta bei atsižvelgdama į CPK 334 straipsnio reikalavimus, įtvirtinančius nutarčių apskundimo apeliacinės instancijos teismui tvarką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovių atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis negali būti apeliacijos objektu, todėl, šiam trūkumui paaiškėjus bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalis, 338 straipsnis).
17. Atsakovėms išaiškintina, kad šiuos procesinio pobūdžio klausimus jos turi teisę pakartotinai iškelti pirmosios instancijos teisme arba prašyti pirmosios instancijos teismą spręsti klausimą dėl bylos medžiagos ar jos dalies pripažinimo nevieša priimant sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį (CPK 10 straipsnio 2 dalis). Be to, argumentus dėl pirmosios instancijos teismo pozicijos bylos viešumo klausimu jos galės įtraukti į apeliacinį skundą, jeigu nutars apeliacine tvarka skųsti teismo priimtą sprendimą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi ir 338 straipsniu,

Nutarė

6apeliacinį procesą pagal atsakovių A. P. ir G. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties nutraukti.