Byla 2K-82-139/2015
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Artūro Pažarskio, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Vladislovo Ranonio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. (A. B. ) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutarties.

2Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžiu A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu septyniems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie bausmės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį iš dalies pridėtos bausmės pagal BK 187 straipsnio 1 dalį bei 284 straipsnio 1 dalį ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

3Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas J. B. , tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama. Taip pat neskundžiama nuosprendžio dalis dėl A. B. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

4Priteista iš A. B. civilinio ieškovo UAB „V.“ naudai 2300 Lt turtinei žalai atlyginti.

5Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš A. B. civilinio ieškovo UAB „V.“ naudai priteista 2300 Lt turtinei žalai atlyginti; pripažinta civilinio ieškovo UAB „V.“ teisė į ieškinio patenkinimą, klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kita Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7A. B. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2011 m. spalio 16 d., apie 4.15 val., krepšinio aikštelėje, esančioje, ( - ) namo, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, taksi automobilyje „Opel Combo“ (valst. Nr. ( - ) atsisakė taksi vairuotojui M. K. (M. K. ) sumokėti už kelionę, papurškė jam ašarinėmis dujomis į veidą, iš taksi automobilio užvedimo spynelės ištraukė raktų ryšulį, kuriame buvo automobilio „Mazda 626“ raktas, kainuojantis 50 Lt (14,48 Eur), automobilio „Ford Galaksi“ raktai ir signalizacijos pultelis, kainuojantis 200 Lt (57,92 Eur), du buto raktai, kainuojantys 200 Lt (57,92 Eur), priklausančius nukentėjusiajam M. K. (iš viso 450 Lt, t. y. 130,33 Eur, vertės), taip padarė nukentėjusiajam M. K. 450 Lt (130,33 Eur) turtinę žalą (tarp šių raktų buvo taksi automobilio „Opel Combo“, priklausančio UAB „V.“ raktas, kainuojantis 200 Lt (57,92 Eur); išplėšė iš taksi automobilio ir pavogė taksometrą 400 Lt (115,85 Eur) vertės, taip padarydamas UAB „V.“ 600 Lt (173,77 Eur) turtinę žalą, ir norėjo pabėgti, tačiau, nukentėjusiajam M. K. atsipeikėjus nuo ašarinių dujų ir bandant jį sulaikyti, A. B. sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip du smūgius kumščiu į veidą, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą; A. B. išlipęs iš automobilio, tuo metu nukentėjusiajam užsirakinus automobilyje, iš nukentėjusiojo M. K. reikalavo atiduoti visus pinigus, po to spardė taksi automobilį – tokiais savo veiksmais plėšimo metu sugadino svetimą – UAB „V.“ turtą: sulankstė automobilio dureles iš dešinės ir kairės pusės bei galines dureles (1500 Lt, t. y. 434,43 Eur), sulaužė automobilio kairės pusės veidrodį (300 Lt, t. y. 86,89 Eur, vertės), sugadino taksometrą (400 Lt, t. y. 115,85 Eur, vertės), išplėšė taksometro instaliavimo laidus (100 Lt, t. y. 28,96 Eur), tokiais savo veiksmais padarydamas UAB „V.“ 2300 Lt (666,13 Eur) turtinę žalą.

8Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutarties dalis dėl jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir perkvalifikuoti veiką pagal BK 187 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

9Kasatoriaus nuomone, jo veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti kaip plėšimas (BK 180 straipsnis), neįvertinus to, kad plėšimu negali būti laikomi veiksmai, kai smurtas naudojamas kitais tikslais (dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, neapykantos), nesant noro pasisavinti turto. Kasatorius nurodo, kad įvykio dieną važiavo taksi automobiliu iš centro į namus, esančius ( - ), žinodamas, jog kelionė turi kainuoti apie 20 Lt (5,79 Eur). Vairuotojas M. K. pareikalavo sumokėti 100 Lt (28,96 Eur), kilo konfliktas, vairuotojas papurškė kasatoriui į akis dujiniu balionėliu, vyko grumtynės. Kasatoriui pavykus išlipti iš automobilio, M. K. bandė suduoti smūgius, tačiau A. B. išsinėrė iš striukės bei kitų drabužių ir pabėgo, įvykio vietoje palikęs savo pinginę su dokumentais. Anot kasatoriaus, nei sėsdamas į automobilį, nei važiuodamas ar muštynių metu, jis nenorėjo pagrobti jokio turto. Tokius kasatoriaus parodymus pavirtino ir įvykio vietos apžiūros protokolas, įvykio vietoje rasti: jo piniginė su dokumentais ir visi neva pagrobti daiktai, ant kurių nebuvo rasta jo pirštų antspaudų, specialisto išvada, kad ant apgadinto automobilio palikti pėdsakai taip pat nėra A. B. . Tuo tarpu nukentėjusiojo parodymai abejotini, nes jis nevyko į medicinos įstaigą (dėl sužalojimų nustatymo), nedavė parodymų teisme, nors apie teismo procesą jam buvo tinkamai pranešta, dėl žalos atlyginimo civilinio ieškinio nereiškė.

10Kasatorius nesutinka su teismo išvada, kad plėšimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia, veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, ar pagrobtas turtas buvo reikalingas kaltinamajam, nes pagal BK 180 straipsnį plėšimo motyvai – savanaudiški, o sąvoka „neapibrėžta tyčia“ taikoma tik plėšimo mastui nustatyti, sprendžiant dėl kvalifikuojamųjų požymių, tačiau ne kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. kovo 2 d. Teismų praktika Nr. 11). Kasatoriaus nuomone, jo veiksmai turėjo būti kvalifikuojami tik pagal BK 187 straipsnį.

11Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai padarė esminių BPK pažeidimų (BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies). Kasatoriaus nuomone, nebuvo įvertinta visa konflikto situacija, taip pat dalis bylos duomenų: tai, kad kaltinime nurodyti daiktai bei paties kasatoriaus piniginė su dokumentais buvo rasti įvykio vietoje, ant neva pagrobtų daiktų nebuvo rasta A. B. pirštų antspaudų, įvykio vietoje rastas tik vienas dujinis balionėlis, kuriuo purškė M. K. . Kasatoriaus manymu, teismų padarytos išvados dėl įvykių eigos neatitinka logikos dėsnių, nes pripažinta, kad, būdamas prie savo namų, esančių individualių namų kvartale, jis reikalavo pinigų iš nukentėjusiojo, plėšimo būdu pagrobė raktų ryšulį, taksometrą, automobilyje vairuotojui du kartus sudavė į veidą ir sugebėjo atsidaryti automobilio dureles, turėdamas visus nurodytus daiktus bei savo rankinę su daiktais; po to susigrūmė prie automobilio, nusirengė dalį savo drabužių ir, palikęs juos bei savo pinginę su dokumentais ir pinigais, nuėjo į namus. Apkritai, neaišku, kodėl, reikalavęs pinigų, kasatorius vis dėlto pagrobė jam nereikalingus daiktus, taip pat įvykio vietoje paliko savo daiktus, nors turėjo galimybę pasišalinti juos pasiėmęs (nukentėjusiajam neva buvus užrakintam automobilyje). Bylos duomenų patikimumas buvo tikrinamas tik lyginant kasatoriaus ir M. K. parodymų turinį, nors šis parodymų teisme apskirtai nedavė. Toks metodas, anot kasatoriaus, yra vienpusiškas, neatskleidžiantis visų bylos aplinkybių, prieštaraujantis BPK 302–307 straipsnių reikalavimams. Teismas, pripažindamas M. K. parodymus, duotus pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, įrodymu, padarė esminį BPK 301 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nes tokie duomenys galėjo būti tik perskaityti remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi. Be to, apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas liudytojų – policijos pareigūnų B. K. (K.) ir D. V. (V.) parodymais, kurie patys įvykio nematė, pakartojo tik M. K. jiems nurodytas aplinkybes. Dėl to, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje esantis prieštaravimas, įrodymų nepakankamumas ir neteisingas jų vertinimas, nuosprendžio pagrindimas nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui, neapklausus jo pirmosios instancijos teisme, prieštarauja BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies nuostatoms, teismų praktikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-554/2006, 2K-206/2008).

12Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniu skundu, neatsakė į argumentus dėl subjektyviųjų plėšimo požymių nustatymo, nemotyvavo to, kad A. B. veiksmuose buvo nustatyti visi būtinieji BK 180 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, nepasisakė dėl aplinkybių apie įvykio vietą, joje paliktus daiktus, liudytojų – policijos pareigūnų parodymų išvestinį pobūdį ir pan. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai vadovavosi nukentėjusiojo parodymais, kurių patikrinti BPK numatytomis priemonėmis nebuvo galimybės.

13Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo nuteistojo A. B. kasacinį skundą atmesti, nes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami bylą, esminių BPK pažeidimų nepadarė, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl pagrindo keisti teismų procesinius sprendimus nėra.

14Atsiliepime nurodoma, kad A. B. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų teismai nepadarė. A. B. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, pagrįsta surinktų ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų įrodymų visuma, teismams nešališkai išnagrinėjus visas baudžiamosios bylos aplinkybes, jas įvertinus nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų. Priešingai, nei teigiama kasaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė ne vien nukentėjusiojo M. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui, o įvertinęs ir kitus teisiamajame posėdyje tiesiogiai išnagrinėtus įrodymus, tarp jų kasaciniame skunde paminėtus: įvykio vietos apžiūros protokolą, automobilio „Opel Kombo“ apžiūros protokolą, Bendrosios pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolą, įvykio vietos apžiūros metu surastų ir paimtų daiktų apžiūros protokolą, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolą, liudytojų B. K. , D. V. , B. T. parodymus. Kiekvieno jų turinys teismo buvo išanalizuotas, aptartas teismo nuosprendyje, įrodymai susieti tarpusavyje ir įvertinti kaip visetas. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pakankamai išsamiai atskleidė visų būtinų plėšimo požymių, tarp jų subjektyviosios pusės, buvimą kasatoriaus veikoje. Nuteistojo gynybinė versija teismo atmesta kaip prieštaraujanti bylos įrodymų visetui. Prokuroras pritaria apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvams, kuriais atmesti ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismo posėdyje perskaitytų nukentėjusiojo M. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, įrodomosios reikšmės, nes pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų priemonių iškvieti į teismo posėdį nukentėjusįjį, tačiau to padaryti nepavyko, nes šis išvyko dirbti į Jungtinę Karalystę. Be to, M. K. elektroniniu paštu pateikė paaiškinimą dėl neatvykimo į teismą priežasties ir prašė vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai, remdamasis teismų praktika ir vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, nurodė, kad nors nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau tai yra duomenys, kuriais tikrinami kiti bylos įrodymai. Liudytojų B. K. ir D. V. (nors jie nebuvo tiesioginiais įvykio liudytojais, bet atpasakojo tas aplinkybes, kurias sužinojo iš nukentėjusiojo M. K. ) parodymai pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį taip pat laikytini įrodymais, nes jie yra susiję su aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodinėjimo procese vienodai yra svarbūs tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai, todėl teismas pagrįstai vadovavosi ir šių liudytojų parodymais. Priešingai nei teigia kasatorius, jo dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką nustatytas remiantis ne prielaidomis, o sistemiškai analizuojant ir vertinant visus byloje surinktus įrodymus, kurie sudaro vieningą, vienų kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę. Teismai pagal savo vidinį įsitikinimą motyvuotai, išsamiai ir nešališkai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis. Įrodymai, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, gauti teisėtais būdais – BPK nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio nagrinėjimo metu. Apkaltinamasis nuosprendis surašytas nepažeidžiant BPK reikalavimų, yra teisėtas ir pagrįstas

15Priešingai, nei nurodo kasatorius, apeliacinės instancijos teismo nutartyje visais bylai svarbiais aspektais, kurie buvo iškelti A. B. apeliaciniame skunde, pasisakyta pakankamai plačiai, nuteistojo apeliacinio skundo esminiai argumentai palyginti su byloje surinkta medžiaga, pateiktos motyvuotos išvadas dėl apeliacinio skundo esmės.

16Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

17Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį

18BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

19Nuteistasis A. B. visą laiką tvirtino, kad sumanymo pagrobti svetimą turtą jis neturėjo ir jam inkriminuotų daiktų nepagrobė, konfliktas su taksistu kilo tada, kai jis už kelionę sumokėjo tik 20 Lt (5,79 Eur) ir nesutiko mokėti, jo manymu, pernelyg didelės sumos. Konflikto metu pats nukentėjusysis M. K. papurškė kasatoriui dujiniu balionėliu, laikė ir reikalavo pinigų, o šis, stengdamasis ištrūkti, išsinėrė iš drabužių ir rankinuko ir pabėgo, jo daiktai liko taksisto rankose. Dalis tokių nuteistojo parodymų, turinčių reikšmės sprendžiant klausimą dėl nuteistojo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį teisingumo, bylos duomenimis, atitinkančiais BPK normų reikalavimus, nepaneigti.

20Nuteistojo A. B. veiksmai kvalifikuoti kaip plėšimo ir tyčinio turto sugadinimo sutaptis. Iš teismo nuosprendyje išdėstytų įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių neaišku, kokio turto pagrobimas jam yra inkriminuotas. Nuosprendyje teigiama, kad nuteistasis iš automobilio užvedimo spynelės ištraukė raktų ryšulį, kuriame buvo įvairūs raktai ir signalizacijos pultelis, nurodoma tų daiktų vertė, tačiau jame nėra jokios nuorodos, kad nuteistasis tuos raktus būtų pagrobęs. Iš automobilio apžiūros protokolo matyti, kad tie raktai rasti automobilio salone po kilimėliu, jie grąžinti nukentėjusiajam. Toliau nuosprendyje nurodoma, kad nuteistasis išplėšė ir pavogė taksometrą 400 Lt (115,85 Eur) vertės, padarydamas savininkui 600 Lt (173,77 Eur) žalą, bei plėšimo metu sugadino svetimą turtą, tarp kurio nurodomas ir taksometras 400 Lt (115,85 Eur) vertės. Taigi, A. B. yra nuteistas už to paties daikto pagrobimą ir sugadinimą.

21Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, nuteistojo daiktai ir taksometras rasti išmėtyti netoli automobilio.

22Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą pagrobti svetimą turtą, kuris gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu. Teismai šiuo klausimu iš viso nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad plėšimas gali būti padaromas apibrėžta ir neapibrėžta tyčia, todėl nusikaltimo kvalifikavimui neturi reikšmės, ar pagrobtas turtas buvo reikalingas kaltinamajam bei kur kaltinamasis, užvaldęs svetimą turtą, vėliau jį padėjo – pasisavino, padovanojo, išmetė ir t. t. Apeliaciniame skunde nuteistasis su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiko, teigdamas, kad sąvoka „neapibrėžta tyčia“ gali būti taikoma tik plėšimo mastui nustatyti, sprendžiant plėšimą kvalifikuojančio požymio, o ne pačios veikos kvalifikavimo klausimą. Tokia nuteistojo pozicija atitinka BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas iš viso šio klausimo nesprendė, išdėstydamas apeliacinio skundo esmę, jo nepaminėjo ir priimtoje nutartyje dėl jo nepasisakė, aprioriškai teigdamas, kad A. B. pagrobė taksometrą ir, suabejojęs jo verte, išmetė.

23Kadangi tiesioginių įvykio liudytojų nėra, itin svarbią reikšmę įgauna nukentėjusiojo parodymai. Nukentėjusysis M. K. byloje nurodytu adresu negyveno, į 2013 m. sausio 28 d. teisiamąjį posėdį neatvyko. Neatvykus ir daugiau kviestų asmenų, buvo priimta nutartis atvesdinti juos į kitą posėdį – 2013 m. balandžio 9 d. Į tos dienos posėdį nukentėjusysis atvyko, tačiau nebuvo atvesdintas kitas kaltinamasis J. B. , kuris buvo kaltinamas bendrininkų grupe su A. B. padaręs kitą nusikalstamą veiką, dėl kurios šioje byloje nebuvo paduotas nei apeliacinis, nei kasacinis skundas. Nepaisant to, kad nukentėjusysis buvo atvykęs, teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, nepasinaudojo BPK 266 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe jį apklausti. Tokia apklausa kaltinamojo J. B. teisės nebūtų pažeistos, nes jis nesusijęs su A. B. inkriminuotu plėšimu. Atvykę asmenys buvo pasirašytinai informuoti apie kito posėdžio laiką, tačiau nukentėjusysis M. K. pateikė rašytinį prašymą leisti neatvykti, nes planuoja išvykti į užsienį. Teismui nepavyko iškviesti nukentėjusiojo į kitus posėdžius, prokuroras pateikė teismui jam adresuotą nukentėjusiojo elektroninį laišką, kuriame jis pranešė negalintis dalyvauti teisme, nes yra išvykęs dirbti į Angliją ir negali palikti darbo, nurodo nereiškiantis reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

24Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, paskelbė nukentėjusiojo M. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo tyrėjui, kuriuose jis nurodė, kad taksi keleivis nenorėjo mokėti už važiavimą. Nukentėjusysis savo parodymuose nenurodė sumos, kurią keleivis turėjo sumokėti. Protokole–pareiškime jis teigė, kad ta suma buvo 120 Lt (34,75 Eur). Toliau iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad keleivis papurškė jam iš dujų balionėlio, ištraukė iš automobilio spynelės raktus, kurie vėliau rasti po kilimėliu, išplėšė taksometrą ir norėjo pabėgti. Jie susigrūmė, vaikinas išlipo iš automobilio, jis irgi, toliau grūmėsi lauke. Pagalvojęs, kad vaikinas gali būti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, turėti peilį, jis įlipo į automobilį, užsirakino ir per radijo stotį iškvietė policiją. Jam būnant automobilyje, vaikinas reikalavo atidaryti duris ir atiduoti pinigus, spardė automobilį, aplankstė dureles, sulaužė veidrodėlį ir po kažkiek laiko nubėgo.

25Teismas laikė, kad tokie nukentėjusiojo parodymai visiškai sutampa su dviejų policijos pareigūnų ir taksi bendrovės direktorės, atvykusių į įvykio vietą ir mačiusių situaciją po įvykio bei girdėjusių nukentėjusiojo pasakojimą, parodymais bei teismo ištirtais rašytiniais bylos duomenimis ir kad A. B. veika pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Su tokiu vertinimu sutiko ir apeliacinės instancijos teismas.

26Kolegija sprendžia, kad BK 180 straipsnio 1 dalis pritaikyta netinkamai. Priešingai nei teigia žemesnės instancijos teismai, teismų ištirti bylos duomenys kaip kiekvienas atskirai, taip ir jų visuma nepatvirtina, kad nuteistasis yra padaręs plėšimą. Kaip nuteistasis, taip ir nukentėjusysis parodė, kad konfliktas kilo dėl užmokesčio už naudojimąsi taksi paslaugomis. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad nuteistasis A. B. atliko jam inkriminuotus veiksmus siekdamas pagrobti svetimą turtą, o ne norėdamas pabėgti nesumokėjęs ir iš pykčio dėl užsiprašytos sumos, juo labiau kad jo veiksmų objektas – taksometras – yra tiesiogiai susijęs su nukentėjusiojo reikalautu užmokesčiu ir buvo išmestas netoliese. Vien tai, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo pareigūnui teigė, jog tuo metu, kai jis užsirakino automobilyje, nuteistasis reikalavo atiduoti pinigus, kai pats teismas tiesiogiai šios aplinkybės neištyrė (BPK 242 straipsnis), neduoda pagrindo nuteistojo veiksmus vertinti kaip plėšimą. BPK 276 straipsnio 4 dalies paskirtis yra ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duotais parodymais patikrinti byloje esančius įrodymus, taigi patys tokie parodymai nėra įrodymai. Byloje nėra jokių įrodymų, kuriuos galima būtų tikrinti nukentėjusiojo parodymais ikiteisminio tyrimo tyrėjui, kad nuteistasis A. B. reikalavo atiduoti pinigus. Kolegija konstatuoja, kad visus nuteistojo veiksmus apima jų kvalifikacija pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

27Dėl išdėstytų argumentų pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis keistini, panaikinant jų dalis dėl A. B. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir nutraukiant šią bylos dalį bei iš naujo subendrinant už kitas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes.

28Nuteistojo A. B. kasaciniame skunde nėra pateikta jokių argumentų, kad bausmės pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį jam paskirtos pažeidžiant BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą. Kasatoriaus prašymas pagal šiuos straipsnius skirti jam bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir pagal BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatą negali būti nagrinėjamas.

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

30Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutartį.

31Panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis dėl A. B. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir šią bylos dalį nutraukti.

32Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis A. B. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

33Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžiu A. B.... 3. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas J. B. , tačiau ši nuosprendžio dalis... 4. Priteista iš A. B. civilinio ieškovo UAB „V.“ naudai 2300 Lt turtinei... 5. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. Teisėjų kolegija... 7. A. B. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį už... 8. Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 9. Kasatoriaus nuomone, jo veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti kaip plėšimas (BK... 10. Kasatorius nesutinka su teismo išvada, kad plėšimas gali būti padaromas... 11. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai padarė esminių BPK... 12. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies... 13. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 14. Atsiliepime nurodoma, kad A. B. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 180... 15. Priešingai, nei nurodo kasatorius, apeliacinės instancijos teismo nutartyje... 16. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 17. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį... 18. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 19. Nuteistasis A. B. visą laiką tvirtino, kad sumanymo pagrobti svetimą turtą... 20. Nuteistojo A. B. veiksmai kvalifikuoti kaip plėšimo ir tyčinio turto... 21. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, nuteistojo daiktai ir... 22. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine... 23. Kadangi tiesioginių įvykio liudytojų nėra, itin svarbią reikšmę įgauna... 24. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, paskelbė nukentėjusiojo... 25. Teismas laikė, kad tokie nukentėjusiojo parodymai visiškai sutampa su... 26. Kolegija sprendžia, kad BK 180 straipsnio 1 dalis pritaikyta netinkamai.... 27. Dėl išdėstytų argumentų pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir... 28. Nuteistojo A. B. kasaciniame skunde nėra pateikta jokių argumentų, kad... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 30. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendį ir... 31. Panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis dėl A. B. nuteisimo pagal BK 180... 32. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis A. B. pagal BK 187 straipsnio 1... 33. Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas....