Byla N1-37-1033/2020
Dėl telefono pagrobimo, t. y. šiais bendrais veiksmais A. B., A. B. ir U. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, sekretoriaujant Akvilei Nemanienei, dalyvaujant prokurorams Žanetai Žalėnaitei, Valentui Gritei, kaltinamajam A. B., jo gynėjui advokatui Valerijui Kirpičnikovui, atstovui pagal įstatymą K. B., kaltinamajam A. B., jo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui, atstovams pagal įstatymą R. B., S. B., M. B., kaltinamajam P. L. J., jo gynėjai advokatei Teresai Rotdeker, atstovams pagal įstatymą Ž. J., J. J., kaltinamajam U. P., jo gynėjui advokatui Kazimirui Paplovuchinui, atstovams pagal įstatymą E. P., J. P., nukentėjusiai ir civilinei ieškovei V. S., jos atstovams advokatui Mindaugui Paukštei ir advokato padėjėjai Laurai Martinaitytei, nukentėjusiam ir civiliniam ieškovui T. Š., jo atstovei advokatei Liudmilai Karvelienei, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Mindaugui Miliauskui, Neringai Šaveiko, Civilinio ieškovo UAB ( - ) atstovams advokatei Eglei Baurienei, advokato padėjėjai Daliai Pušinskei, teismo ekspertėms Sigutei Stanaitienei, Agnei Šiaulytei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, ( - ) moksleivis, dirbantis UAB ( - ), gyvenantis ( - ), teistas:

31) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-26 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, taikytas BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla nutraukta. Vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, 87 straipsniu, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant visą minėtą laikotarpį tęsti mokslą;

42) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-22 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir, remiantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, 92 straipsnio 2 dalimi, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: įspėjimas ir elgesio apribojimas 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, tęsti mokslą arba dirbti ir uždrausta be elgesio apribojimo priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

5kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos),

6A. B., a. k. ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, ( - ) moksleivis, gyvenantis ( - ), neteistas,

7kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos),

8P. L. J., a. k. ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, ( - ) moksleivis, nedirbantis, gyvenantis ( - ), neteistas,

9kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (2 veikos);

10U. P., a. k. ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, ( - ) moksleivis, nedirbantis, gyvenantis ( - ), teistas:

111) 2017-12-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir paskirtas elgesio apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val. bei tęsti mokslą;

122) 2018-04-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, - 8 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val. bei tęsti mokslą;

133) 2018-12-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalį subendrinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2018-04-16 teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, jos vykdymą, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, atidedant 1 metams bei nustatant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 18.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, tęsti mokslą ir be bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančių institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bausmės vykdymo atidėjimo terminas pasibaigęs, teistumas išnykęs,

14kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos).

15Teismas

Nustatė

16A. B., A. B. ir U. P. 2017 m. rugpjūčio 1 d., apie 18.00 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, miškelyje netoli pastato, esančio ( - ) Vilniuje, A. B. vieną kartą sudavė kumščiu nukentėjusiajam nepilnamečiui J. S. į smilkinį, sukeldamas fizinį skausmą, bei ištraukė iš nukentėjusio kišenės mobiliojo ryšio telefoną HUEWEI P9 Lite, kurio vertė 260,47 eurų, po ko U. P. reikalavo nukentėjusiojo J. S. atrakinti mobilaus ryšio telefoną, o J. S. nesutikus, U. P. sudavė nukentėjusiam vieną kartą kumščiu į ranką, tuo sukeldamas fizinį skausmą, po ko A. B. liepė J. S. išimti iš mobilaus ryšio telefono SIM kortelę, o jam to nepadarius, A. B. spyrė J. S. vieną kartą į dešinę koją bei kumščiu sudavė vieną kartą į ranką, paėmęs J. S. už kaklo vertė pasilenkti ir ieškoti kokio nors daikto ant žemės, kad išimtų iš mobiliojo ryšio telefono SIM kortelę, po ko A. B. su U. P. už mobilųjį telefoną reikalavo iš nukentėjusiojo J. S. 5 eurų, tačiau pinigų negavę, mobiliojo ryšio telefono negrąžino, taip bendrai padarydami J. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą (pagal ekspertizės aktą Nr. 103MS-78/2019), o nukentėjusiajai V. S. - 260,47 eurų turtinę žalą dėl telefono pagrobimo, t. y. šiais bendrais veiksmais A. B., A. B. ir U. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

17Taip pat A. B., A. B., U. P. ir P. L. J., veikdami bendrininkų grupėje, 2017 m. rugpjūčio 1 d. apie 22.30 val., būnant prie pastato ( - ), Vilniuje, U. P. priėjus prie T. Š. ir jį pastūmus, ko pasekoje T. Š. parkrito ant žemės, U. P., A. B., A. B. ir P. L. J., veikdami bendrais veiksmais, spardė T. Š. kojomis į galvą ir pilvo sritį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių kiekį, tuo sukeldami nukentėjusiam T. Š. fizinį skausmą ir padarydami nosies kaulų lūžį, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, po ko vienas iš minėtos bendrininkų grupės asmenų, kuris ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nebuvo nustatytas, ištraukė iš nukentėjusiojo T. Š. kišenės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, 200 eurų vertės, o U. P. ištraukė piniginę su joje buvusiais 20 eurų, ir, išėmęs iš piniginės 20 eurų, ją išmetė, A. B. paėmė nukentėjusiojo T. Š. baltos spalvos maišelį su jame buvusiu alumi 1 litro talpos plastikiniu buteliu „Argus“, kurio vertė yra 1 euras, 0,5 l talpos skardinę alaus „Argus“, kurios vertė 0,70 euro, ir 1 pakelį cigarečių KENT, kurio vertė 3,45 euro, tokiu būdu bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam T. Š. 225,15 eurų turtinę žalą, t. y. šiais veiksmais A. B., A. B., U. P. ir P. L. J. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

18Taip pat P. L. J., veikdamas kartu su kitais asmenimis, neturinčiais amžiaus nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė, 2017 m. rugpjūčio 2 d. apie 00.47 val. atėjęs prie spaudos kiosko, priklausančio UAB ( - ), esančio ( - ), Vilniuje, su asmeniu, neturinčiu amžiaus nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė, išlaužė kiosko apsaugines žaliuzes, o kitas asmuo, neturintis amžiaus nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė, išdaužė lango stiklą, tuo padarė UAB ( - ) 727,94 eurų turtinę žalą, t. y. šiais veiksmais jis įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

19Taip pat P. L. J., veikdamas kartu su kitais asmenimis, neturinčiais amžiaus nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė, 2017 m. rugpjūčio 2 d. apie 01.19 val., atėjęs prie spaudos kiosko, priklausančio UAB ( - ), esančio ( - ), Vilniuje, išlaužė spaudos kiosko apsaugines žaliuzes, tuo padarė UAB ( - ) 606,79 eurų turtinę žalą, t. y. šiais veiksmais jis įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

20Dėl 2017 m. rugpjūčio 1 d. plėšimo nepilnamečio J. S. atžvilgiu.

21Kaltinamasis A. B. teismo posėdyje savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad jis buvo su U. P. ir prie „Norfos“ stotelėje susitiko su D. ir A. B.. Nuėjo į miškelį, buvo neblaivūs, viskas vyko spontaniškai. A. buvo susipykęs su J. S. dėl merginos. A. paprašė, kad J. ateitų ir kai jis atėjo, viskas buvo, kaip parašyta. Iš pradžių A. kalbėjo su J. dėl panelės, paskui jis (A. B.) prisikabino prie J. ir trenkė vieną smūgį, bet ne į galvos sritį, o arčiau kaklo. Kas vyko toliau, tiksliai neatsimena, buvo neblaivus. Lyg tai jis paėmė J. telefoną, gerai nepamena. J. turėjo telefoną rankoje ir jam padavė, buvo išsigandęs. J. telefono iš kišenės jis netraukė. Ką kiti darė su J. patys pasakys. Neatsimena ar buvo reikalavimas atrakinti telefoną ir kas reikalavo, tačiau galėjo taip būti. Nematė kas ir kokius smūgius sudavė J., nežino ar kas nors sudavė smūgius kojomis. Jis paėmė J. telefoną ir visi išvažiavo į ( - ), paskui J. dingo. Prieš tai J. prašė grąžinti telefoną, bet jie negrąžino, o kodėl negrąžino, nežino. Kas ir kodėl sugalvojo atimti telefoną negali pasakyti, viskas vyko spontaniškai, nebuvo susitarimo. Nežino, kad iš J. buvo prašyta 5 eurų, tai girdi pirmą kartą. Negali pasakyti ar kas nors vertė J. su jais važiuoti į (duomenys neselbtini). Iki tol J. nepažinojo, tik buvo apie jį girdėjęs. Socialiniame tinkle bandė kontaktuoti su J. ir atsiprašyti. Dėl J. S. civilinio ieškinio nieko nenori pasakyti. Labai gailisi dėl savo veiksmų, visų atsiprašo, yra pasiryžęs sumokėti priteistą žalą.

22Kaltinamasis A. B. teismo posėdyje savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad jis buvo su D., susitiko su A. ir U., nuėjo į miškelį išgerti alkoholio. Paskui D. pakvietė J. S., nors jis nenorėjo su juo bendrauti. Atėjus J., pradėjo su juo kalbėtis, mušti nenorėjo. Tačiau buvo išgėrę, atsirado agresija, prisijungė kiti ir viskas prasidėjo. Jis trenkė J. tris kartus - į pilvą, ranką ir koją, palenkė už sprando, kaip parašyta. Norėjo išsiaiškinti su J. dėl vieno dalyko, nenori sakyti dėl kokio. J. telefono nematė, nežino, kas jį paėmė. Galėjo telefoną paimti A. arba U.. Jam telefono nereikėjo, tačiau jis sakė J. išimti SIM kortelę, kad policija nesusektų. Neatsimena, kas prisikabino prie J.. Jis tik kalbėjosi su J., aiškinosi, paskui iškilo agresija, pribėgo A. su U.. A. trenkė J., o kodėl ir kur trenkė nežino, nematė, nes tuo metu gėrė. Veiksmai buvo atlikti, kaip surašyta kaltinime. Paskui visi važiavo iki ( - ) stotelės. Nežino ar J. norėjo su jais važiuoti, jis neliepė J. kartu važiuoti, o ar kas liepė neatsimena. Nuvažiavę iki ( - ) stotelės išlipo, nuėjo iki stadiono. J. pabėgo kažkokiu būdu, o jo telefonas liko pas kažkurį iš jų, pas kurį, pasakyti negali. J. pabėgo, matyt jam pasidarė baisu dėl telefono. Apie J. jie negalvojo, nieko neplanavo, negali suprasti, kaip J. ten atsirado. D. jį pakvietė, bet kodėl, nežino. Jis neprašė J. kviesti. Kas buvo toliau su telefonu nežino. Jie neprašė iš J. pinigų. Nepamena kas ir ką konkrečiai darė J. atžvilgiu, negali pasakyti. Po įvykio su J. nebendravo, jo neatsiprašė. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, labai atsiprašo.

23Atstovas pagal įstatymą M. B. parodė, kad jis kalbėjosi su A. B. apie šį įvykį ir A. B. pažadėjo daugiau nedaryti nusikalstamų veikų, o jis stengsis padėti jam pasikeisti į geresnę pusę.

24Kaltinamasis U. P. teismo posėdyje savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad neprisimena tikslaus laiko ir dienos, kai jam paskambino A. B. ir pasiūlė susitikti, nes buvo seniai nesimatę. Jis atvažiavo prie ( - ), kitoje gatvės pusėje buvo „Norfa“ ir ten stovėjo A., D. ir A.. Jie pasiėmė išgerti ir nuėjo į miškelį. A. su D. susipyko dėl panelės, bet esmė buvo J., nes buvo įsikišęs į tą reikalą. D. pakvietė J. ir šis atėjo, pradėjo su juo konfliktuoti. Jis (U. P.) išgėręs prisikabino prie J. dėl telefono kodo, bet J. kodo nepasakė. Tada jis trenkė J. į petį, numetė telefoną ant žemės, o J. pasiėmė savo telefoną. Neprisimena, kad J. būtų prašęs grąžinti telefoną. Daugiau nematė to telefono, tikslo jį turėti nebuvo. Supranta, kad kvailai pasielgė, buvo išgėręs, viskas vyko ekspromtu. Prie J. realiai po vieną jie prieidavo ir kiekvienas po smūgį sudavė, bet eiliškumo neprisimena, didelės žalos jam nepadarė. Pripažįsta, kad trenkė į petį, o kas vyko toliau nelabai prisimena. Kas padavė jam J. telefoną nepamena, be kodo jam telefono nereikėjo. Nematė ar kojomis kas nors sudavė smūgius ir neprisimena, kad J. už kaklo būtų kas nors paėmęs. Tokių veiksmų jis nedarė. Su J. miškelyje buvo apie pora valandų, paskui autobusu visi važiavo į stadioną, kur susitiko su P. ir buvo iki vakaro. J. išėjo namo. J. neatgavo savo telefono, o pas ką buvo telefonas nežino. Pinigų iš J. nereikalavo, negirdėjo, kad jam būtų kas nors grasinę. J. jis nepažįsta, matė pirmą kartą. Gailisi dėl savo veiksmų.

25Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu 2017-10-13 U. P. parodė, kad A. paėmė iš J. S. telefoną už tai, kad jis nesikabinėtų prie jo panelės, o kas trenkė J. tiksliai nepamena. Po to, kai visi iš ( - ) nuvažiavo į ( - ) ir nuėjo į stadioną prie ( - ) gimnazijos, laukė kada ateis J. ir atneš pinigus, bet jis negrįžo, spėjo pabėgti (2 t., b.l. 121). Papildomos apklausos metu 2018-05-22 U. P. parodė, kad po to, kai J. jam nepasakė telefono kodo, jis sudavė J. į ranką. Tuo metu priėjo A. ir reikalavo, kad J. surastų kokį nors daiktą, kad galėtų išimti SIM kortelę, bet jis neieškojo. A. trenkė J. kumščiu į veido sritį. Telefonas liko pas A. B., o A. B. pasakė J., kad jeigu nori atgauti savo telefoną, turi sumokėti 5 eurus. J. nesutiko, bet po kurio laiko pasakė, kad pasiskolins pinigų iš draugų, tačiau reikia važiuoti į ( - ). Tada jie visi nuėjo į autobusų stotelę, netoli prekybos centro ( - ) ir vyko į ( - ), išlipo ( - ) autobusų stotelėje. Visi kartu nuėjo į stadioną prie ( - ) gimnazijos, laukė kada ateis J. ir atneš pinigus, kuriuos buvo žadėjęs už telefoną, bet jis negrįžo, spėjo pabėgti. Tuo metu jie sėdėjo stadione, bendravo, vartojo alkoholį (2 t., b. l. 134-135).

26Vadovaujantis teismo ekspertų išvadomis (5 t., b.l. 122-132), nukentėjusysis nepilnametis J. S. į teismo posėdį nebuvo kviečiamas, o jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo teisme pagarsinti. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis J. S. parodė, kad 2017-08-01 apie 18 val. gavo SMS žinutę nuo pažįstamo D. V., kuris paklausė ar norėtų susitikti lauke. Jis sutiko ir po 18 val. susitiko ( - ) miškelyje prie ( - ) ( - ). Ten buvo šeši žmonės, iš kurių jis pažinojo D. V., A. B.. Kitų berniukų nepažinojo, matė ( - ) rajone, tik vėliau sužinojo jų vardus. Tai buvo A. B., U. (pavardės nežino), D. (pavardės nežino) ir D. (pavardės nežino). Pirmas kabinėtis prie jo pradėjo A. B., sakydamas, kad jis kažką įžeidė. Jis nesuprato apie ką A. kalba, klausinėjo ką jis turi omeny, kai staiga A. pirmas kumščiu sudavė jam į smilkinį. Jam skaudėjo, klausė už ką. Tada A. pats ištraukė iš jo kišenės telefoną HUAWEI P9 Lite. Vėliau kitas berniukas, vardu U., priėjo prie jo ir reikalavo, kad atrakintų telefoną. Jis iš pradžių nenorėjo atrakinti, klausė kam, kai U. su kumščiu sudavė jam į ranką. Tada jis pasakė telefono atrakinimo kodą. Po to priėjęs A. B. klausinėjo, kaip išimti iš telefono SIM kortelę. Jis paaiškino, kad galima išimti su adata ar kitu aštriu daiktu. Tuomet A. reikalavo, kad jis išimtų iš telefono kortelę. Jam nepavyko išimti kortelės, tada A. su koja spyrė jam į dešinę koją ir kumščiu sudavė į ranką. Vėliau, paėmęs jį už kaklo, vertė pasilenkti ir ieškoti kokio nors daikto, kad išimtų SIM kortelę. Jie pasakė, kad paima jo telefoną, kad nepabėgtų ir pradėjo reikalauti iš jo pinigų, kad atgautų savo telefoną. A. pasakė, kad duotų jam 5 eurus, tada jis atiduos telefoną ir išeis, o su juo kiti berniukai darys ką nori, arba turi duoti 9 eurus – tuomet jį paleidžia ir neskriaus. Jis sutiko, jie grąžino telefoną ir jis pradėjo neva skambinti draugui prašyti pinigų, tačiau iš tikrųjų niekam neskambino. Tada jie paklausė, kur susitiks su draugu ir jis pamelavo, kad ( - ). Jie pasakė, kad eis su juo kartu. Jie ėjo link stotelės ( - ) gatve. Jie perspėjo jį, kad niekam nieko nesakytų, nes bus blogai. Jie įsėdo į autobusą ir nuvažiavo iki parduotuvės ( - ) ( - ) prospekte. Ten išlipę ėjo link ( - ) stadiono, kalbėjosi. Vėliau iš jo atėmė telefoną U. ir įsidėjo sau į kišenę bei paaiškino, kad atgaus telefoną, kai bus pinigai. Jie buvo beveik prie (duomensy neskelbtini) gimnazijos, kai jie pradėjo klausinėti, kiek bus jo draugų. Jis pamelavo, kad bus apie 15 žmonių. Tada jie liepė eiti vienam, pasiimti pinigus ir jiems atnešti. Jis nuėjo prie ( - ) gimnazijos ir pabėgo nuo jų. Po šio įvykio daugiau jų nematė. Vėliau per Facebook jie rašė jam žinutes. Rašė A. B. iš savo Facebook, kad neva telefonas pas U.. Jam paklausus, kaip atgauti savo telefoną, A. paaiškino, kad U. išmetė jo telefoną. Daugiau grasinimų iš jų negavo (2 t., b. l. 48).

27Nukentėjusioji V. S. teismo posėdyje parodė, kad jos sūnus J. S. pasakojo, jog paskambino draugas D. ir pakvietė į lauką. Ji mano, kad neatsitiktinai pakvietė, nes žinojo, jog J. dirbo su tėvu Norvegijoje ir buvo užsidirbęs pinigų, todėl, matyt, tikėjosi apiplėšti. Pakviestas draugo jis nuėjo kur yra skersiniai, ten jie sportuodavo, šalia mokyklos yra miškelis. Nuėjęs pamatė, kad ten yra dar du jam nepažįstami asmenys, vieną iš matymo – A. žinojo, su juo pasisveikindavo susitikęs, nes gyvena šalia. Kitus vaikinus pirmą kartą matė, žinojo tik D., nes su juo kažkiek bendrauja. J. atėjus, iš karto prasidėjo kaltinimai, kad jis skolingas, kad turi duoti pinigų. Kadangi pinigų neturėjo, apie 1 valandą buvo stumdomas, buvo reikalavimai atnešti pinigų, sakė „palik telefoną ir gauk pinigų“. J. jai rašė iš telefono ar gali pervesti jam 15 eurų į kortelę. Ji parašė, kad negali, todėl jis rašė kitiems draugams, ar jie gali paskolinti. Viskas truko apie 2 valandas. Sūnui apsiginti, pasipriešinti nebuvo galimybės, J. nėra sportiškas, be to tie asmenys buvo visi išgėrę ir agresyvūs. Kelis kartus jis pabėgti norėjo, bet jam grasino, kad jeigu pabėgs, jį užmuš, užkas, nuveš į Nemenčinę. J. buvo išsigandęs ir pasimetęs. D. labai greitai pasišalino, pasakė, kad turi reikalų ir J. paliko vieną su nepažįstamais asmenims. Kas vyko toliau J. papasakojo ikiteisminio tyrimo metu, t.y. kas ir kada priėjo, kas trenkė. A. ištraukė telefoną iš kišenės ir perdavinėjo telefoną iš rankų į rankas, nes buvo su slaptažodžiu. J. liepė nuimti slaptažodį, bet jis iškart nesutiko, tuomet pasipylė smūgiai į ranką, žandikaulį, kojas, kad nugriūtų, buvo vienas smūgis į veidą, bet mėlynių nesimatė. Jie bandė telefono kortelę išimti, tačiau neturėjo su kuo, todėl J. prispaudė prie žemės, kad ieškotų kortelei išimti aštraus daikto. Jai atrodo, kad tai darė A. B.. Sūnus pasakė, kad atneš pinigus iš draugo, bet reikia važiuoti iki ( - ). Jie su J. telefonu ėjo iš paskos, tačiau kažkuriuo metu, kai buvo atitolę, J. pabėgo. Ji nežino ar sūnų vijosi. Jie reikalavo pinigų, bet nieko neaiškino, kodėl reikia pinigų. Smūgiai buvo iš visų, o didžiausia agresija buvo iš U.. Telefoną ji pirko sūnui ir šiuo telefonu jis naudojosi. J. grįžo į namus apie 10-11 val. vakaro, akivaizdžių nubrozdinimų nebuvo, matėsi tik antakio nubrozdinimas. Sūnus pasakė, kad eina miegoti, matėsi, kad yra sutrikęs, išsigandęs, daug nekalbėjo, pasakė, kad pametė telefoną, nes dar galvojo atgauti, bet ryte suprato, kad nieko nebus, su tais asmenimis susisiekti nepavyko. Iš ryto jai papasakojo, kaip viskas buvo. Ji gavo kontaktus U. tėvų, paskambino ir pasakė, kad jų sūnus taip pasielgė, kad atėmė telefoną, tačiau jie pasakė, kad nieko nežino, kad U. negalėjo taip pasielgti, galbūt A. taip padarė, nes jis pagrindinis. Toliau ji nesiaiškino, parašė pareiškimą policijoje. Po to sekė skausminga patirtis, vėl J. turėjo viską pasakoti ikiteisminio tyrimo tyrėjai, detaliai prisiminti apie tuos įvykius. Telefoną atgavo kovo mėnesį, jame nebuvo SIM kortelės, telefonas buvo netinkamas naudotis, išsijunginėjo. Iš pradžių norėjo taisyti, bet jiems paaiškino, kad telefonas buvo sudrėkęs, reikia keisti, todėl remontas nevertas. Be to sūnus nebenorėjo juo naudotis, pirko kitą telefoną. J. iš karto po įvykio dėl išorinių sužalojimų į medikus nesikreipė. Apie įvykį ji pranešė vaikų teisių skyriui, kurie paskyrė psichologo konsultacijas. Sūnus iš karto sutiko eiti, nes buvo sutrikęs, prasidėjo nerimas, nemiga, matėsi, kad jam sunku, kad reikia pagalbos. Tačiau po psichologo konsultacijos sakė, kad negali kurį laiką eiti, nes jį vėl klausinėjo apie tą patį, jam buvo per sunku iš naujo viską prisiminti, nes psichologė nieko nežinojo. Pas psichologę jis vėl pasakojo ir buvo dar labiau sutrikęs. Kokias dvi savaites jie niekur nesikreipė, ji sakydavo J., kad ramiai būtų namuose ir gal viskas užsimirš, galvojo, kad be gydymo praeis. J. mėnesiais neišėjo iš namų, net į parduotuvę neidavo, įsijungęs šviesą miegodavo, o jei kur eidavo, tai nešėsi peilį, sakė, kad jo niekas neapgins. Iki įvykio sūnus nesilankė pas psichologus, neturėjo jokių psichologinių problemų. Pas psichiatrą jis nuėjo po mėnesio po įvykio. Poliklinikoje psichiatrė pasakė, kad mokyklos jis nelankys, nes jaučia nerimą, įtampą. Jis pats sakė, kad nešiosis peilį, nes negalėjo būti šalia žmonių. Dabar sūnus mokosi 10 klasėje, gavo išvadą, kad gali mokytis nuotoliniu būdu. Šis sprendimas pasiteisino, pažymiai yra geri. Iki to įvykio J. niekada nebuvo tokios psichologinės būsenos, jo niekas neskriaudė, jis yra geras vaikas, iš mokyklos pastabų apie jo elgesį negaudavo, puikiai baigė 8 klases, planavo mokytis gimnazijoje. Po vieno įvykio, kai išgėręs draugas jam spyrė, jie iškart susitaikė. J. buvo grįžęs į vėžes, pavasarį gydytoja planavo neskirti vaistų, bet vieną kartą socialiniame tinkle A. parašė žinutę, „galvok galvok, mes tuoj ateisime“. Po šio įvykio J. vėl buvo sunerimęs, todėl kuriam laikui jį išvežė į Norvegiją, kad jaustųsi ramiau, pakeistų aplinką ir tai jam padėjo. Tačiau ilgiau užsibūti Norvegijoje neturi galimybės, nes ten sunkiau gauti psichologo, vertėjo paslaugas. Tas įvykis pakeitė šeimos gyvenimą, J. tris savaitės gydėsi ligoninėje, gydytojai pasakė, kad tai potrauminio streso sindromas ir bus pasekmės, kurios tęsiasi iki šiol ir gydymas dar keletą mėnesių užtruks. Sūnus nuolat lankosi pas psichiatrą, geria vaistus, todėl jaučiasi pagėrėjimas, yra stabilesnis, judresnis, bet nerimauja dėl mokslų, nes mokytis nuotoliniu būdu yra sunku, nemato žmogaus, negali paklausti, bet to tai apriboja tolimesnius jo mokslus. Po įvykio J. pasikeitė, tapo uždaresnis, agresyvesnis, nuolat jaučia įtampą ir nerimą, reikia galvoti kuo jį užimti, kad nukreipti mintis, kad negalvotų apie šiuos įvykius. Ji negali priimti kaltinamųjų atsiprašymų, nes iš A. jau buvo atsiųstas grasinimas. Pareikštą civilinį ieškinį pilnai palaiko.

28Liudytojas D. Z. parodė, kad jis pažįsta A. B. ir U. P., yra draugai. Atsimena, kad J. atėjo, o A. norėjo jam kažką padaryti. A. išpylė J. ant galvos alaus, pareikalavo pinigų, kad atiduotų telefoną, bet J. pasakė, kad pinigų negaus. Paskui pasakė, kad gaus ir jie nuvažiavo iki ( - ) gimnazijos, tačiau J. pabėgo. A. draugas pakvietė J., pavardės neatsimena. Dėl ko kilo konfliktas nežino. A. pirmas pradėjo, ant galvos išpylė alaus, po to trenkė į galvą. Kodėl trenkė ir norėjo atimti telefoną iš J., nežino, nes buvo toliau nuo jų ir nematė, kai jie aiškinosi dėl telefono. A. ir U. nieko nedarė, J. nemušė. Neprisimena, ką sakė tyrėjai. Teismui pagarsinus liudytojo D. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Matė, kai U. sudavė J. į krūtinę. Apie A. išpiltą ant galvos alų tyrėjai nepasakojo. Jo niekas neprašė pakeisti parodymus prieš teismo posėdį.

29Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. Z. parodė, kad 2017-08-01, apie 14 val. jam paskambino į mobilųjį telefoną A. B., kuris paklausė ar nori susitikti prie ( - ) mokyklos ( - ), Vilniuje. Jis sutiko ir apie 15.20 val. buvo prie mokyklos. A. B. jo laukė, buvo vienas. Jie kartu nuėjo link prekybos centro ( - ) miškelio. Atėję į miškelį, pamatė J. S., U. P., A. B., D. V., D. ir D. (jų pavardžių nežino). Jiems atėjus D. išėjo į namus, o U. P. su koja trenkė į galvą J. S.. Nuo smūgio J. parkrito ant žemės. Kodėl U. mušė J., nežino. Nematė, kad kas nors iš buvusių vaikinų dar būtų spyrę J. S.. A. B. ramino U., o tuo metu A. pakėlė J. nuo žemės ir pasodino ant rasto. Po kurio laiko priėjo U. prie J. ir pasakė, kad atiduotų mobilųjį telefoną, bet J. nesutiko. Tuomet U. su kumščiu trenkė J. į krūtinę, šis vėl nukrito ant žemės. J. ištraukė mobilų telefoną ir atidavė U., kad jo nemuštų. U. paėmęs mobilų telefoną liepė J. jį atrakinti, tačiau J. neatrakino, pasakė, kad pamiršo slaptažodį. U. po kurio laiko J. pareikalavo 40 eurų, jeigu nori atgauti savo mobilų telefoną. U. padavė mobilų telefoną ir liepė J. skambinti draugams, prašyti, kad jie paskolintų pinigų. J., pakalbėjęs telefonu, pasakė, kad pinigų negaus. U., liepė vis tiek gauti pinigų, o J. sakė, kad negaus. Tuo metu jis su A. B. nuėjo į šalia buvusią parduotuvę “Norfa” nusipirkti gėrimų. Išėję iš parduotuvės, pamatė, kad eina vienas U.. Jis pasakė A., kad eina į stotelę ir važiuos pas panelę. A. nuėjo pas U., o jam atvažiavo autobusas ir jis išvažiavo. Daugiau neturi ką pasakyti apie įvykį (2 t., b. l. 36-37).

30Liudytojas D. V. parodė, kad jis pažįsta A. B., U. P. ir A. B.. Jis susitiko su šiais draugais ir nuėjo į parduotuvę, paskui ėjo į miškelį, pakvietė J.. Kas buvo toliau nelabai atsimena. Pagarsinus šio liudytojo parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 31-32), D. V. parodymus patvirtino. Paaiškino, kad pažįsta J. apie 2 metus, planavo susitikti miškelyje. Neatsimena, kas paėmė J. telefoną, kas sugalvojo ir kokią pinigų sumą reikalavo. Jis dar bandė sustabdyti draugus, sakė, kad nelįstu, bet kam konkrečiai sakė neatsimena. Nepamena ką darė A. ir A., pagarsinti jo parodymai yra teisingi. Kad U. iš kojos trenkė, negalėjo būti. Su D. Z. jis nebendrauja, nėra draugai. Jam niekas iš kaltinamųjų nedarė įtakos dėl parodymų davimo. Su J. bendravo, jo atsiprašė. Nežino, kodėl iš jo norėjo atimti telefoną. Dėl J. panelės įvyko konfliktas, nes A. supyko. Jis (D. V.) pakvietė J. į miškelį, norėjo draugiškai pabūti, vartojo alkoholį. Kas konkrečiai vartojo alkoholį neatsimena. Iki įvykio J. buvo bendraujantis, gerai bendravo. Šiuo metu jis su J. bendrauja, kartais susitinka. Jis nematė, kad ant J. būtų alų išpylę.

31Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. V. parodė, kad 2017-08-01, tikslaus laiko negali pasakyti, dienos metu, jis susitiko prie prekybos centro ( - ) esančios stotelės. Minėtoje stotelėje jis su A. B. laukė kol ateis A. B. su U. P. ir D. Z.. Po 30 min. jie visi kartu atvažiavo autobusu ir išlipo. Ką toliau veikė negali pasakyti, nepamena, bet tikriausiai, kad visi ėjo į miškelį netoli prekybos centro ( - ). Po kurio laiko jis sugalvojo pakviesti J. S., jam paskambino ir pasakė, kad ateitų į miškelį. J. sutiko, pasakė, kad greit ateis. Miškelyje buvo jis, A., U., D. ir A.. Ar buvo daugiau kas nors negali pasakyti, nepamena, nebent vėliau dar atėjo. Po valandos ar dviejų į miškelį atėjo J.. Kas pirmas pradėjo kabinėtis prie J., negali pasakyti. Kiek pamena J. mušė U., trenkė jam su delnu į veidą. Taip pat ir A. B. trenkė J. kumščiu į veidą. Ar A. mušė J. negali pasakyti, neatsimena. Kas atėmė telefoną iš J. negali pasakyti, nematė. Po kurio laiko U. ir A. iš J. reikalavo pinigų, jeigu nori atgauti savo mobilųjį telefoną. Paskui prie J. pradėjo kabinėtis A., reikalavo pinigų. J. nesutikus duoti pinigų, A. atėmė mobilų telefoną. Po kurio laiko A. mobilų telefoną gražino, o jis su visais atsisveikino ir išėjo į namus, todėl negali paaiškinti kas vyko toliau (2 t., b. l. 31-32).

32Liudytoja V. Š. parodė, kad išėjusi su vaiku pasivaikščioti krūmuose rado telefoną “Huawei” auksinės spalvos, kuris atrodė sudaužytu ekranu, tačiau, nuėmus apsauginę plėvelę ekranas buvo sveikas. Telefone duomenų nebuvo, jie buvo ištrinti. Telefoną ji pasiėmė, policijai apie radinį nepranešė. Po metų paskambino tyrėja ir pasakė atvykti, paaiškino situaciją, todėl telefoną ji atidavė. Ji naudojosi tuo telefonu nepilnus metus, jis veikė puikiai, ekranas nebuvo sudaužytas, tik buvo įskilimai ir įlenkimai korpuso. Ji savo kortelę buvo įsidėjusi. Pirmą kartą buvo radusi telefoną, nežinojo ką reikia daryti, numerių nebuvo. Dabar žinos, kad reikia pranešti policijai.

33Vaikų teisių skyriaus atstovas Mindaugas Miliauskas nurodė, kad U. P. duodamas parodymus bandė atsiprašyti J. S. mamos, jis gailisi, supranta savo veiksmus, kaip netinkamus. U. P. nuteistas jau vieną kartą, todėl manytina, kad tai jam buvo pamoka, kad taip elgtis negalima. Prieš kitą asmenį smurtas negalimas ne tik fizine, bet ir moraline prasme. U. P. ir A. B. kaltę pripažino, labai gailisi, atsiprašė, todėl yra tikimybė, kad daugiau taip nedarys. Prašo skirti kiek įmanomą mažesnę bausmę, nes yra nepilnamečiai.

34Teismo ekspertė Sigutė Stanaitienė (vaikų ir paauglių psichiatrė) teismo posėdyje ekspertizės išvadą patvirtino ir paaiškino, kad po 2017-08-01 įvykio J. S. buvo nustatytas potrauminio streso sutrikimas, kurio simptomatika yra aiškiai apibrėžta. Vienas iš pagrindinių simptomų – įkyrūs įvykio prisiminimai mintyse ar sapnuose. Pagal ligos istorijos 2018-01-31 gydytojo įrašą tiriamojo psichikos būklėje vyrauja potrauminio streso sutrikimo simptomai, t. y. sutrikęs miegas, pykčio protrūkiai, dirglumas, atsiribojimas ir t. t. Praktikoje pacientas gali būti hospitalizuotas dėl vienų priežasčių, o gydymo eigoje gali išaiškėti kitos skundų priežastys. Nėra duomenų, kad iki tiriamos nusikalstamos veikos, J. S. būtų konsultuotas psichologo ar psichiatro ir nenustatyti jokie psichikos sutrikimai. Pirmą kartą J. S. konsultuotas vaikų psichiatro 2017-10-02, kuomet buvo nustatytas adaptacijos sutrikimas, o tai buvo jau po nusikalstamos veikos. Potrauminio streso sutrikimas yra uždelstas, atsirandantis po tam tikro laiko, po konkretaus įvykio. Simptomai siejami su konkrečiu įvykiu, kuris sukelia tą sutrikimą ir jo susiformavimui reikalingas laikas. Ekspertizės išvadų dalyje aprašyta, kaip nerimo sutrikimai vystėsi nuo tiriamosios nusikalstamos veikos iki ekspertizės dienos. Pirmiausia išryškėjo nerimo sutrikimai, paskui savižalos epizodas, kuris atsirado po pusės metų nuo tiriamos veikos, o tai rodė, kad J. S. būsena po 2017-08-01 tik blogėjo. Kiti įvykiai galėjo turėti šiek tiek įtakos nerimo sukėlimui, tačiau neturėjo įtakos potrauminio streso sutrikimo susiformavimui. Lietuvoje gydytojai nustato sutrikimus ir ligas remdamiesi Tarptautinės ligų kvalifikacijos 10-uoju variantu, tai galioja visiems gydytojams nėra rekomendacinio pobūdžio. Šis dokumentas apibrėžia visus sutrikimus, pagal kuriuos nustatomos diagnozės. Ekspertizės metu diagnozę nustato psichiatras. Ji nustatoma remiantis keliais faktoriais: pokalbiu su tiriamuoju, kada taikomas psichiatrinis ištyrimas, stebėjimas, naudojami psichologinio tyrimo duomenys. Psichologas ekspertas savo tyrimo metu įvertina asmenybės ir kitus individualius psichologinius ypatumus, kurie gali daryti įtaką asmens reagavimui. Išvadoje parašyta, kad melavimas tai bendražmogiška ypatybė, melo detektorių ekspertai neturi. Yra analizuojama ne tik ką pasako, bet ir kaip pasako, kokios reakcijos, kaip keičiasi elgesys, todėl ne tik iš pateikiamos informacijos nustatoma ar yra sutrikimas, imamams visas kontekstas ir faktoriai. Iš jos tyrimo, J. S. pateikiama informacija atitiko emocijų turinį, nekilo abejonių, nebuvo neatitikimo tarp reagavimo ir išsakomos informacijos. Pagal ministro įsakymą potrauminio streso sutrikimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

35Teismo ekspertė Agnė Šiaulytė (vaikų ir paauglių psichologė) teismo posėdyje ekspertizės išvadą patvirtino ir paaiškino, kad ekspertai analizuoja tiriamo asmens emocinę būseną. Remiantis J. S. žodžiais, jis jautėsi išsibalansavęs, vyravo baimė. Tokia vidinė jausmų sumaištis tikrai gali paaiškinti jo elgesį grįžus namo (pamelavo mamai, kad pametė telefoną). Jo būsena buvo netipiška. Pagal analizę jam pirmą kartą gyvenime buvo patiriami tokie stiprūs jausmai, todėl buvo ir atitinkamas elgesys. J. pasakojo ekspertizės metu, kad kaltinamųjų veiksmai buvo jam netikėti, jis buvo išgąsčio būsenoje, patyrė stresą, bet aktyviai siekė mobilizuotis, aktyviai ieškojo sprendimų iš šios situacijos, elgėsi, kaip jam atrodė tinkama. Ekspertizės metu, analizuodamas savo elgesį, svarstė, kaip galėjo pasielgti kitaip, su geresne išeiga. Jis kaltina save, ko nepadarė būdamas baimės būsenoje, kuri įtakoja mąstymą ir sprendimo būdus. Netikėtumo faktorius, išgąstis, kaltinamųjų veiksmai sukelia stiprius jausmus. Reziumuojant ką J. pasakojo ekspertizės metu ir ką ekspertai rado byloje, atitiko jo žodžius ir emocinę būseną. Ekspertizės metu negavo duomenų, kurie prieštarautų, keltų abejonių. J. S., kaip liudytojas yra patikimas, todėl ekspertai rekomendavo teismui remtis jo parodymais. Dėl melavimo, kaip bendražmogiškos savybės, gali paaiškinti, kad tyrimo metu ekspertai nesifokusavo vien į tai, ką jis grįžęs pasakė mamai. Fokusas buvo į konkretų įvykį, jų veiksmai, vieta, t. y. bylos esmė. Analizavo visą elgesį. J. S. pasakojo apie įvykį ir jo emocinė būsena atitiko pasakojimo turinį. Kad jis keistų parodymus, būtų nenuoseklus, tokių duomenų negavo. Fizinio smurto faktorius nebūtinai reiškia potrauminio streso atsiradimą, pakanka bejėgiškos būsenos. Labai priklauso nuo konkretaus asmens, kaip jis suvokia situaciją, todėl labai skirtingos gali būti situacijos, nuo daugelio faktorių priklauso.

36V. S. 2017-08-02 protokolas- pareiškimas patvirtina, kad 2017-08-01 apie 19 val. Vilniuje, ( - ), grupė nepilnamečių sumušė jos sūnų J. S., gim. ( - ), bei grasindami fiziniu susidorojimu pagrobė telefoną „Huawei P9 Lite Gold“. Dėl šio įvykio padaryta 275 Eur turtinė žala. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 42).

37Įvykio registracijos kortelės duomenyse nurodyta, kad pranešėja V. S. 2017-08-02 17.14 val. pranešė, jog adresu ( - ), Vilniuje, apie 20.00 val. prie miškelio iš pranešėjos nepilnamečio sūnaus J. S. šeši nepilnamečiai, iš kurių sūnus vieną pažįsta, pagrasinę sumušti, atėmė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P9“ (1 t., b. l. 61).

38Apžiūros protokolas patvirtina, kad 2017-08-02 buvo apžiūrėta įvykio vieta – miško aikštelė, esanti netoli pastato ( - ), Vilniuje. Apžiūros metu grumtynių požymių, kraujo žymių nesimato, sudaužyto mobiliojo ryšio telefono dalių ar kitų reikšmingų tyrimui daiktų nerasta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Prie apžiūros protokolo pridėtas planas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra arčiau pastato, esančio adresu ( - ), Vilnius (1 t., b. l. 125-127).

39Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad 2018-03-05 liudytoja V. Š. pateikė tyrėjai mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“ ir paaiškino, kad šį telefoną rado 2017-08-03 apie 13 val. adresu ( - ), Vilniuje. Pagal 2018-03-07 pakvitavimą telefonas grąžintas V. S., kuri nurodė, jog telefonas išoriškai tvarkingas (1 t., b. l. 130-132, 134).

40Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu V. S. pateikė telefono paslaugų išklotinę, kvitą ir garantinį taloną, iš kurių matyti, kad telefonas 2016-08-23 buvo pirktas už 260,47 Eur (1 t., b.l. 135-138).

41Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2019 m. balandžio 25 d. – liepos 8 d. akte Nr. 103MS-78/2019 nurodyta, kad: 1) objektyvių duomenų, kad J. S. iki nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo (t. y. iki 2017-08-01), būtų sirgęs lėtiniu psichikos sutrikimu arba būtų turėjęs psichologinių problemų, nėra. J. S. nebuvo ir šiuo metu nėra laikino psichikos sutrikimo būsenoje. 2018-04-05 J. S. nustatyti kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F93.8), šis sutrikimas nustatytas ir šiuo (ekspertizės atlikimo) metu; 2) J. S. konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas F43.1. Šis sutrikimas siejamas su byloje tiriama 2017-08-01 veika ir vertinamas, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl/po byloje nagrinėjamo įvykio sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, t. y. 2018-01-30 - 2018-02-20 J. S. buvo gydomas psichiatrijos ligoninėje dėl potrauminio streso sutrikimo; 3) J. S. intelektas yra normalus, jam būdingi individualūs psichologiniai ypatumai atitinka jo amžiaus tarpsnį, įgytą išsilavinimą ir gyvenimo patirtį. J. S. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų, dėl kurių jis negalėtų suprasti byloje tiriamo įvykio aplinkybių, jų įsiminti ir vėliau duoti apie tai parodymus; 4) negauta duomenų, kad 2018-02-26 įvykis būtų turėjęs reikšmės įtakos J. S. psichikos būsenai; 5) J. S. 2017-08-01 buvo tokios būsenos (stipri baimė, išgąstis, suvokė savo fizinį silpnumą, būdamas vienas prieš tris agresyviai nusiteikusius asmenis), dėl kurios jis negalėjo aktyviau priešintis su juo atliekamiems kaltinamųjų veiksmams; 6) J. S. socialinis brandumas atitinka jo amžiaus tarpsnį (paauglystę). Jam nenustatyta tokių individualių psichologinių ar pažintinės veiklos ypatumų (padidintas polinkis fantazuoti, padidintas polinkis įtaigai ar kt.), dėl kurių jie negalėtų duoti parodymų. Melavimas yra bendražmogiška ypatybė, todėl ekspertizės metu nevertinama; 7) šiuo metu J. S. konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje, vertinami kaip liekamieji reiškiniai po patirto potrauminio streso dėl byloje nagrinėjamo įvykio. Negauta duomenų, kad J. S. dabartinę psichikos būseną veiktų kiti faktoriai; 8) J. S. poelgiai, reagavimas byloje nagrinėjamo įvykio metu atitiko jam būdingus individualius psichologinius ypatumus ir susiklosčiusias aplinkybes. Asmeniui būdingi individualūs psichologiniai ypatumai kaip atskiras faktorius negali iš esmės paveikti jo elgesio konkretaus įvykio metu; 9) atsakyta Nr. 4 ir 7; 10) dėl J. S. nustatyto sutrikimo ir dabartinės jo emocinės būsenos nerekomenduojama jam dalyvauti teisminio tyrimo veiksmuose bei apklausti jo teismo posėdžio metu (5 t., b. l. 122-132).

42Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

43Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Būtinieji plėšimo objektyvieji požymiai yra turto pagrobimas ir prievartos (tiek fizinės, tiek psichinės) panaudojimas. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Plėšimo metu panaudotas fizinis ar psichinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą ir siekė pagrobti svetimą turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015, 2K-271-303/2016).

44Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamieji A. B., A. B. ir U. P. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką - plėšimą, t. y. 2017-08-01 apie 18.00 val. miškelyje, esančiame netoli pastato ( - ), Vilniuje, veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį ir psichologinį smurtą prieš nepilnametį J. S., pagrobė iš jo mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P9 Lite“, 260,47 Eur vertės, priklausantį V. S., reikalavo iš J. S. pinigų už telefono grąžinimą, tokiu būdu padarydami nukentėjusiai V. S. 260,47 Eur turtinę žalą, o nukentėjusiam J. S. sukeldami fizinį skausmą ir padarydami potrauminį streso sutrikimą, kuris pagal ekspertų išvadą vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

45Kaltinamųjų A. B., A. B. ir U. P. kaltę įrodo jų pačių prisipažinimas, kurį patvirtina nukentėjusiojo J. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, jo motinos V. S. parodymai apie jai iš nukentėjusio sūnaus žinomas nusikalstamos veikos aplinkybes, taip pat liudytojų D. Z. ir D. V. parodymai apie kaltinamųjų nusikalstamus veiksmus prieš J. S., jo mušimą, telefono atėmimą ir pinigų reikalavimą, liudytojos V. Š. parodymai apie pagrobto telefono suradimą krūmuose, ekspertizės akto išvados ir teismo eksperčių paaiškinimai teisme, kad 2017-08-01 nusikalstama veika J. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kita aukščiau nurodyta bylos medžiaga. Teismas neturi pagrindo abejoti surinktų ir ištirtų įrodymų patikimumu, nes jie iš esmės neprieštarauja, vieni kitus papildo ir sudaro nuoseklią bei logišką įvykių grandinę, t. y. kad po to, kai į miškelį buvo pakviestas J. S., jis buvo kaltinamųjų mušamas, jam grasinama, iš jo buvo atimtas telefonas, reikalaujama pinigų už telefono grąžinimą. Tai, kad kaltinamieji kai kurias įvykio aplinkybes, veiksmų eiliškumą pasakojo skirtingai negu nukentėjusysis J. S., tai nekeičia nusikalstamos veikos esmės. A. B. nurodė, kad jis trenkė J. S. arčiau kaklo, o ne į smilkinį, telefoną paėmė iš J. rankos, bet ne iš kišenės, nieko nežino apie pinigų reikalavimą. A. B. teigė, kad jis neprašė pakviesti J., nežino, kaip jis atsirado įvykio vietoje, J. telefono nematė, jie neprašė iš J. pinigų, jis sudavė J. tris smūgius – į pilvą, ranką ir koją. U. P. nurodė, kad jis vieną kartą trenkė J. į petį, kai šis nepasakė telefono kodo, telefono be kodo jam nereikėjo, pinigų iš J. nereikalavo ir negrasino. Tačiau šiuos kaltinamųjų parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį švelninti savo padėtį, buvusius įvykius pasakoti sau palankia linkme. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamieji nurodė, jog buvo išgėrę, todėl tikėtina, kad visų aplinkybių gali tiksliai neatsiminti. Tuo tarpu J. S. buvo blaivus, pats patyrė visų trijų kaltinamųjų smurtą, todėl teismas remiasi nukentėjusiojo J. S. parodymais, kaip objektyviausiais, jis detaliai nurodė kokius veiksmus prieš jį atliko kiekvienas kaltinamasis. Be to, teismo ekspertės patvirtino, kad J. S. parodymais galima tikėti, jie yra patikimi. Liudytojas D. Z. teisme keitė parodymus ir jie nėra nuoseklūs, netgi tarpusavyje skiriasi, todėl visiškai jais pasitikėti negalima, visgi esmines aplinkybes, kad nusikalstamoje veikoje prieš J. S. dalyvavo visi trys kaltinamieji, šis liudytojas patvirtino. Analogiškai ir liudytojas D. V. patvirtino, kad jis matė, kaip U. su A. mušė J. S., o A. atėmė telefoną ir su U. reikalavo pinigų. Tai, kad telefono kaltinamieji J. S. negrąžino, patvirtina liudytojos V. Š. parodymai, kad ji 2017-08-03, t.y. po dveijų dienų nuo nusikaltimo padarymo, rado V. S. telefoną. Visos šios aplinkybės įrodo, jog kaltinamieji A. B., U. P. ir A. B., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudoję smurtinius veiksmus, bendromis pastangomis įvykdė plėšimą J. S. atžvilgiu. Jų veiksmai atitinka BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalsamos veikos sudėtį ir kvalifikuoti teisingai.

46Kaltinamųjų A. B., A. B. ir U. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, t. y. pripažino visas esmines kvalifikacijai reikšmingas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi. Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veikė bendrininkų grupėje, nes bendru sutarimu ir vieninga tyčia, panaudoję fizinį smurtą atėmė iš J. S. telefoną, reikalavo jį atrakinti ir išimti SIM kortelę, o už telefono grąžinimą reikalavo pinigų. Taigi kiekvienas iš kaltinamųjų savo veiksmais realizavo nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius, kol buvo pasiektas bendras tikslas – įvykdytas plėšimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2007, 2K-103/2008, 2K-211/2008, 2K-197/2009, 2K-403/2012, 2K-150/2013, 2K-89-693/2015 ir kt.).

47Nors iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad jie nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pavartoję alkoholio, tačiau objektyvių duomenų, kokio apsvaigimo laipsnio jie buvo, nėra (pvz., patikrinimo alkotesteriu rezultatų, kraujo mėginio tyrimo, gydytojo išvados ir pan.), todėl negalima neabejotinai manyti, kad kaltinamųjų apsvaigimas įtakojo nusikalstamus veiksmus. Dėl to teismas šios aplinkybės nepripažįsta sunkinančia.

48Dėl 2017 m. rugpjūčio 1 d. įvykdyto plėšimo T. Š. atžvilgiu.

49Kaltinamasis A. B. teismo posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir paaiškino, kad po konflikto su J. S. jie visi išvažiavo į ( - ), išlipę stotelėje susitiko su P. L. J.. Jau buvo tamsu, apie 21 - 22 val., tiksliai pasakyti negali. Pamatę nepažįstamą žmogų, ėjusį su maišeliu, jį užpuolė, pargriovė, sudavė visi po keletą smūgių, po vieną – du smūgius. Jis (A. B.) paėmė maišelį su alumi, kuriame buvo viena skardinė ir alaus butelis ir pasišalino. Gėrimus tikriausiai visi išgėrė, neišmetė. Negali paaiškinti, kodėl užpuolė, tikriausiai, kad buvo neblaivūs, prieš tai gėrė degtinę. Kas užkalbino T. Š. neatsimena, atrodo, kad niekas neužkalbino, jie tik garsiai agresyviai tarpusavyje kalbėjosi, o T. jų išsigandęs pradėjo bėgti ir užkliuvo už jo pakištos kojos, griūdamas pametė maišą. Pargriovęs T., jis spyrė į pilvą, paėmė maišelį ir iš karto nuėjo. Kiek žino, piniginę, kurioje buvo 5 eurai, gal daugiau, paėmė U., o kas paėmė telefoną ir trenkė T. į nosį, nematė, buvo tamsu. Be to veiksmas vyko prie medžio. Šalia nugriuvusio T. jis iš pradžių pamatė vieną draugą (nežino kurį) iš jų kompanijos, vėliau gal daugiau atbėgo, jie patys pasakys. Spontaniškai viskas gavosi, jie nieko iš T. nenorėjo, tiesiog ėjo pro šalį. Negali pasakyti ar nukentėjusysis T. įvykio metu buvo neblaivus. Kai buvo nuvežti į policiją, niekas iš jų neturėjo T. telefono, todėl mano, kad telefono jie nepaėmė. Labai gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašo nukentėjusiojo.

50Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu 2017-08-04 ir 2018-05-31 A. B. parodė, kad U. su A. pribėgo prie jauno vaikino ir jį sumušė. Apie jų ketinimą kažkam padaryti blogo jis nežinojo. U. vaikinui koja sudavė į veidą, jam atrodo, kad vaikiną mušė ir A., bet tiksliai pasakyti negali. P. buvo toliau nuo jų ir viso įvykio negalėjo matyti, taip pat jis nebuvo priėjęs prie jų ir vaikino nemušė. Iš vaikino buvo atimtas alus (vienas butelis ir viena skardinė) ir, atrodo, pinigai. Kiek pinigų, nei U., nei A. nesakė. Jie visi išgėrė alų ir pradėjo skirstytis. Buvo 01 val. ar 02 val. Apie mobilųjį telefoną nieko nežino, nes nei U., nei A. nieko nesakė, kad paėmė. Paskui jis su U. ir P. bei pastarojo panele nuvažiavo į ( - ), nes reikėjo palydėti panelę (2 t., b. l. 80-81, 84-85).

51Kaltinamasis A. B. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad tuo metu, kai T. ėjo, jis buvo nuėjęs į šalį, nes norėjo netrukdomas pasikalbėti telefonu. Kai baigė pokalbį, atsisukęs pamatė, kad draugai paskui T. bėga. Pastarasis nugriuvo, draugai truputį trise (A., U. ir P.) paspardė. Kodėl T. nugriuvo nežino, buvo tamsu. Jis pribėgo pasižiūrėti, kas vyksta ir tuo metu draugai jau viską baigė, jie paėmė viską ir pasišalino. Jis nemušė T., nieko nepaėmė, nežinojo tuo metu kas iš T. buvo paimta. Paskui visi išgėrė T. alų, apie telefoną kalbos nebuvo. Apie pagrobtus pinigus ir cigaretes nieko nežinojo. Nepasakojo draugai, kodėl taip padarė. Iki įvykio P. nepažinojo. Nepripažįsta civilinio ieškinio dėl T. Š., nes tai jo neturi liesti.

52Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju A. B. 2017-09-12 parodė, kad prie T. Š. pirmi pribėgo A. su U., jam trenkė ir atėmė mobilų telefoną (3 t., b. l. 11). Papildomos apklausos metu 2018-05-18 A. B. parodė, kad U. P. pirmas priėjo prie vaikino, kuris praeidinėjo pro juos, ir pastojo kelią. Vaikinas pradėjo bėgti, o A. B. jį pastūmė ir vaikinas parkrito ant žemės. A. su U. spardė kojomis vaikinui į galvą ir šonus. P. ir jis (A. B.) vaikino nemušė, tik buvo priėjęs pasižiūrėti ką daro kiti, o P. buvo pasilikęs toliau. Nematė ar kas nors paėmė vaikino telefoną ar daiktus. Po įvykio niekas nieko jam nesakė (3 t., b. l. 17, 22-24).

53Kaltinamasis P. L. J. teismo posėdyje savo kaltę pripažino ir parodė, kad T. Š. užpuolimo dieną jis buvo išskyręs su mergina, blogai jautėsi, buvo depresija prasidėjusi. Išėjęs į lauką buvo stadione, tikslaus laiko nepasakys, bet buvo link vakaro. Į stadioną atėjo jo pažįstamo A. B. kompanija, jie kažką pasakojo apie J. S., bet jam buvo neįdomu. U. matė pirmą kartą. A. kalbėjo apie telefoną, minėjo, kad pas S. telefoną paėmė ir nori, kad jis sumokėtų, jeigu nori atgauti telefoną, tačiau dėl sumos negali pasakyti. A. ir U. tai minėjo. Nežino, kaip atrodė S. telefonas, jo nematė. Po to jie ėjo link parduotuvės, buvo kažkiek išgėrę, jau buvo sutemę. Pro šalį ėjo žmogus, kažkas iš kompanijos priėjo prie jo, ir tas žmogus pradėjo bėgti. Matė, kad A. ir U. bėgo paskui jį. Jis pribėgo pažiūrėti kas vyksta ir matė, kad jie pargriovė žmogų ir pradėjo mušti. Dėl užvaldyto pykčio ir jis pradėjo žmogų mušti, pora kartų spyrė, tačiau nežino į kurią kūno vietą pataikė. T. Š. jis nepažinojo. Neprisimena, kas paėmė nukentėjusio maišą, kuriame buvo alus ir cigaretes. Kažkas iš jų minėjo, jog paėmė piniginę. Po to jie nuėjo už ( - ) gimnazijos į miškelį, ten sėdėjo ant suoliuko, atsigėrė alaus, kuriuo jį pavaišino ir išėjo. Įvykio metu jų buvo daugiau, tačiau jie stovėjo atokiau ir žiūrėjo, tikslaus žmonių skaičiaus negali pasakyti. Smūgius sudavė jis ir A. su U.. Dėl sulaužytos nukentėjusio nosies nieko negali pasakyti, nematė kas ir kur spyrė, buvo tamsu. Be to, nukentėjusysis veidu krito ant žemės, todėl galėjo lūžti nosis. Nukentėjusio maišą nešiojo A. ir U., o kuris pirmas paėmė, nežino, nematė. Maiše buvo 1.5 litro talpos alaus butelis, skardinė, cigaretės, dar kažkas sakė, kad telefoną turėjo. A. rankose buvo tas telefonas. Jis suprato, kad iš to žmogaus, kurį pargriovė, paėmė telefoną, matė, kad jo kišenėje buvo telefonas, bet kuris ištraukė telefoną nematė, tai galėjo padaryti A. arba U.. Paskui jis nematė to telefono. Pagrobtos piniginės turinio nežino, tik girdėjo iš kažkurio, kad joje buvo 5 eurai ir, kad paskui piniginė buvo grąžinta nukentėjusiajam. Kas ištraukė piniginę nežino, nukentėjusiojo daiktų jis neturėjo. Prieš T. Š. užpuolimą jis vartojo alkoholinius gėrimus (degtinę), jautėsi apsvaigęs. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Padarė tai, kas jam nebūdinga, nežino kas buvo užėję. Iš prigimties nėra agresyvaus būdo. Atsiprašo nukentėjusiojo, pažada atlyginti žalą. Prašo griežtai nebausti, neskirti laisvės atėmimo.

54Atstovė pagal įstatymą Ž. J. teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiojo T. Š. dėl P. L. J. padarytos žalos. Nurodė, kad dėl šio įvykio išgyveno visi šeimos nariai, buvo gėda, kad taip pasielgė jų sūnus. Jis pats taip pat labai išgyveno. Nesupranta, kodėl sūnus taip pasielgė. Jis yra linkęs padaryti tai, ką kiti pasako, pasiduoti kito įtakai, jeigu žmogus stipresnis. Sutinka atlyginti padarytą žalą. Sūnus dėl to pradėjo dirbti.

55Kaltinamasis U. P. teismo posėdyje savo kaltę pripažino ir parodė, kad iš stadiono ėjo link RIMI ir pamatė einantį žmogų (T. Š.). Kažkuris iš jų paprašė cigaretės, o jis atsakė, kad neturi, išsigando ir pradėjo bėgti. A. buvo arčiau ir pakišo koją, T. pargriuvo ant pilvo. Tada jie pribėgo keturiese - jis, P., A. ir A.. P. smūgį sudavė, o jis piniginę paėmė iš galinės kišenės. A. krepšį paėmė, po to visi pasišalino. Smūgių jis (U. P.) nesudavė, ar sudavė A. nematė, matė, kad P. sudavė. Piniginėje, kurią paėmė, buvo 5 eurai. Pasiėmęs pinigus, piniginę išmetė. Pinigus pasiliko sau, draugams nesiūlė. Maišelyje buvo alus ir cigaretės. Nuėję į miškelį alų išgėrė, surūkė cigaretes. Kas rūkė neatsimena. Telefono nebuvo, tik iš J. buvo paimtas telefonas. Iš T. jis paėmė tik piniginę. Tikslo užvaldyti svetimą turtą neturėjo, galvojo tik pasivaišinti žmogaus cigarete. A. B. buvo šalia, tačiau ką jis darė, nežino. Įvykio metu jie buvo keturiese. Maišelį A. paėmė, vienu metu visi trys pribėgo. A. irgi buvo pribėgęs, A. pradėjo smūgiuoti. Jis (U. P.) susimaišė savo ankstesniuose parodymuose, kad smūgius davė A., turėjo būti, kad spardė P.. Dėl nusikalstamos veikos labai gailisi, jaučiasi suaugęs ir pasikeitęs. Nebenori prisiminti tų įvykių. Atsiprašo už savo klaidas, pažada atlyginti žalą, dirba ir mokosi. Prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, nes nori tęsti mokslą ir darbą.

56Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu U. P. parodė, kad 2017-08-01 apie 23 val. netoli stadiono prie RIMI parduotuvės jie pastebėjo einantį vaikiną. A. sustabdė vaikiną ir jį pargriovė. Vaikinui pargriuvus, jam į galvą spyrė A.. A. atitraukė A. nuo vaikino, nes stipriai jį suspardė. Vaikinui gulint ant žemės, jis iš galinės kelnių kišenės ištraukė vaikino piniginę ir paėmė 5 eurus. Maišelį, kuriame buvo alus ir cigaretės, paėmė A.. Mobilų telefoną galėjo paimti A.. Tada jie visi pradėjo bėgti ir išsiskyrė. Jis nubėgo su A. ir P., vaikščiojo visur (2 t., b. l. 121, 131). Papildomos apklausos metu 2018-05-22 parodė, kad A. B. pastebėjo einantį vaikiną, kuris rankose nešėsi plastikinį baltos spalvos maišelį. A. priėjęs prie vaikino paprašė parūkyti, bet vaikinas pasakė, kad neturi ir pradėjo bėgti, o prisivijęs A. vaikinui pakišo koją ir šis parkrito ant žolės, veidu į žemę. Tada pribėgo A. B. ir gulinčiam vaikinui spyrė iš kojos, bet negali pasakyti į kurią tiksliai vietą, galėjo spirti į galvos sritį ar pilvą. Tuomet jis pribėgęs paėmė iš galinės kelnių kišenės piniginę, kurioje buvo 5 eurai. Paėmęs pinigus, piniginę numetė ant žemės. Maišelį, kuriame buvo alus ir cigaretės, paėmė A.. Kur dingo mobilus telefonas negali pasakyti, nežino. P., D. Z. ir D. V. buvo toliau nuo jų, bet gal ir galėjo matyti įvykį. Paskui visi trys nubėgo link kur buvo P., D. ir D.. Negali pasakyti, kada išėjo į namus D., A. ir D.. Po kurio laiko stadione jie buvo likę tik jis, A., P. ir panelė (2 t., b. l. 134-135).

57Atstovas pagal įstatymą E. P. nurodė, kad jo sūnus nuoširdžiai gailisi, daugiau nusikalstamų veikų nebus. Sūnus mokosi ir dirba, prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

58Nukentėjusysis T. Š. teismo posėdyje parodė, kad tą vakarą jis ėjo susitikti su buvusiu bendradarbiu, nusipirko alkoholio ir ėjo pro ( - ) gatvėje esantį parkelį, buvo tamsu, vieta neapšviesta. Vienas asmuo (parodo į A. B.) paprašė cigaretes, jis atsakė, kad neturi ir norėjo pasišalinti, bet jo nepraleido. Jis pradėjo bėgti, šiek tiek pabėgus jį kitas pastūmė, pargriovė ir pradėjo spardyti. Smūgiai buvo į šonkaulius, į galvą, į kojas. Visą tą laiką buvo prisidengęs, nežiūrėjo į tuos asmenis, saugojo galvą. Spyriai buvo ne iš vieno asmens, jautė smūgius iš įvairių pusių, gulėjo ant nugaros. Vienas iš tų asmenų paėmė jo piniginę, išėmė pinigus, kuriuos tą vakarą buvo išsikeitęs. Tikslios sumos negali pasakyti, 20 eurų nuėmė ir pirko alkoholį, todėl galėjo būti 5 eurai. Iš jo paėmė pinigus, telefoną, piniginę, kurią ant žemės numetė. Taip pat paėmė maišelį su alumi ir cigaretėmis. Paskui tie asmenys pasišalino. Matė, kad buvo 4 asmenys. Jis rado piniginę, joje buvo kortelės, tačiau pinigų nebuvo. Taip pat pasigedo savo telefono, kuris buvo kelnių kišenėje kartu su pinigine, juos nešioja kartu. Nematė kas juos ištraukė, tik girdėjo, kai kažkas pasakė „apieškok jį“. Vienas apieškojo, kiti spardė. Telefono neatgavo. Jo vertė apie 200 Eur, modelio neatsimena, pavadinimas „Samsung“, išmanusis, liečiamu ekranu. Tai buvo jo sesers dovana. Civilinį ieškinį 2225,15 Eur sumai palaiko, nes patyrė turtinę ir moralinę žalą, turėjo nedarbingumą, negalėjo dirbti, buvo nosies operacija, negavo pilno atlyginimo, patyrė šoką, skausmą, didelį stresą, buvo mėlynė prie akies. 2019-09-19 teismo posėdyje T. Š. nurodė, kad pagal susitaikymo protokolą gavo iš kaltinamųjų visą žalos atlyginimą, kaltinamiesiems atleido, nenori dalyvauti kituose teismo posėdžiuose.

59Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu T. Š. 2018-04-10 parodė, kad 2017-08-01 ( - ) jis ėjo pro vaikų žaidimų aikštelę. Eidamas pastebėjo, kad stovi vaikinas, kuris jam užstojo kelią ir negalėjo praeiti. Vaikinas paklausė rusiškai, bet jis atsakė, kad nesupranta rusų kalbos ir tuo pat metu nutarė bėgti, nes pagalvojo, kad gali būti blogai. Minėtas vaikinas kažką pašaukė. Jis pradėjo bėgti ir po kurio laiko iššoko dar vienas vaikinas ir jį pastūmė. Jam parkritus ant žolės, tuo pat metu pribėgo abu vaikinai ir pradėjo jį spardyti. Taip pat po kurio laiko priėjo dar du vaikinai ir taip pat jį spardė. Jis atpažino, kad jie buvo keturi pagal balsus, nes bendravo tarpusavyje, ginčijosi, jį vadino necenzūriniais žodžiais, iš jo paėmė piniginę, mobilųjį telefoną. Po kurio laiko kitas vaikinas dar kartą liepė jį apieškoti. Jis pasakė vaikinams, kad daugiau nieko neturi, tačiau jie jo nesiklausė. Jis gulėjo ant žemės, buvo užsidengęs veidą, todėl jų negalėtų atpažinti, bet vienas iš vaikinų buvo stambesnio kūno sudėjimo. Pirmas vaikinas, kuris prie jo priėjo buvo šviesių rusvų plaukų, apie 178 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo (1 t., b. l. 66-68). Papildomos apklausos metu 2018-05-09 T. Š. parodė, kad iš jo buvo pagrobtas telefonas „Samsung“, kurio vertė apie 200 Eur, iš piniginės paimta 20 eurų bei pagrobtas plastikinis baltos spalvos maišelis, kuriame buvo cigaretės „Kent“ 3,45 Eur vertės, 1 vnt. 1 litro talpos plastikinis alaus butelis „Argus“, kurio vertė 1 euras ir 1 vnt. 0,5 litro talpos skardinė „Argus“, kurios vertė 0,70 Eur. Jam padarytas nuostolis 225,15 Eur (1 t., b.l. 69-70).

60Nukentėjusio T. Š. 2017-08-16 pareiškimas patvirtina, kad 2017-08-01 adresu ( - ), Vilniuje, jį užpuolė maždaug keturių asmenų grupė, kurie spardė jį į galvą, dėl ko jam lūžo nosis, iš jo atėmė mobiliojo ryšio telefoną, maždaug 20 eurų ir maišelį su alumi ir cigaretėmis (1 t. b. l. 55).

61Įvykio registracijos kortelės duomenyse nurodyta, kad pranešėjas T. Š. 2017-08-02 00.49 val. pranešė, jog adresu ( - ), Vilniuje, apie 22.30 val. prie kebabinės „Jammi“ jį užpuolė 4 nepažįstami asmenys, atėmė pasą, mobilųjį telefoną bei 20 Eur grynųjų pinigų. Laukia policijos adresu (duomensy neskelbtini) Vilniuje, RVUL skubios pagalbos skyriuje (1 t. b. l. 60).

62Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad sveikatos priežiūros įstaigos (RVUL) darbuotoja 2017-08-02 01.22 val. pranešė, kad GMP 2017-08-01 23.44 val. į ligoninę pristatė T. Š., kuris paaiškino, kad apie 22.30 val. jį ( - ) gatvėje užpuolė nepažįstami asmenys. Nustatyta diagnozė: nosies kaulų lūžimas, paleistas į namus (1 t., b. l. 59).

63Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2017-08-16 buvo apžiūrėta įvykio vieta ( - ), Vilniuje. Apžiūros metu nustatyta, kad T. Š. buvo užpultas netoli vaikų žaidimo aikštelės, kur buvo nugriautas ant žolės ir spardomas. Vieta vaizdo kameromis nefilmuojama. Vietą, kurioje buvo užpultas, parodė pats T. Š.. Apžiūra užfiksuota fotolentelėje (1 t., b.l. 140-142).

64Apžiūros protokolas patvirtina, kad medicinos ekspertas R. R., išanalizavęs pateiktus medicininius dokumentus nustatė, jog T. Š. 2017-08-01 padarytas nosies sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 104).

65Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

66Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamieji A. B., A. B., U. P. ir P. L. J. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką - plėšimą, t. y. 2017-08-01 apie 22.30 val., netoli pastato, esančio ( - ), Vilniuje, veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį T. Š., jį pargriovę ir sumušę pagrobė iš nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, pinigus iš piniginės, ir maišelį su alumi bei cigaretėmis, tokiu būdu pagrobė T. Š. priklausantį turtą 225,15 Eur vertės bei padarė nukentėjusiam sveikatos sužalojimą, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

67Kaltinamųjų kaltę įrodo jų pačių prisipažinimas (išskyrus A. B.), kurį patvirtina nukentėjusiojo T. Š. parodymai ir pareiškimas policijai, apžiūros protokolas su specialisto išvada dėl sveikatos sužalojimo masto, įvykio registracijos kortelių duomenys, kuriose užfiksuoti pranešimai apie įvykdytą nusiklastamą veiką, įvykio vietos apžiūros protokolas. Nors kaltinamasis A. B. šios nusikalstamos veikos nepripažino, nurodė, kad jis nemušė T. Š. ir nieko nepagrobė, stovėjo nuošaliau ir kalbėjosi telefonu, nežino kodėl T. nugriuvo, buvo tamsu, jis tik pribėgo pasižiūrėti kas vyksta ir tuo metu draugai viską baigė, viską paėmė ir pasišalino, visi išgėrė T. alų, apie telefoną, pagrobtus pinigus ir cigaretes nieko nežinojo. Tačiau tokius A. B. parodymus paneigia nukentėjusiojo T. Š. parodymai teisme, kad jis matė, jog buvo keturi asmenys, vienas jį apieškojo, kiti spardė, jautė smūgius iš įvairių pusių bei jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad jam parkritus ant žolės, tuo pat metu pribėgo abu vaikinai ir pradėjo jį spardyti, o po kurio laiko priėjo dar du vaikinai ir taip pat jį spardė, jis atpažino, kad vaikinai buvo keturi pagal balsus, nes jie bendravo tarpusavyje, ginčijosi, vadino jį necenzūriniais žodžiais. Taip pat A. B. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje patvirtina kitų kaltinamųjų parodymai. A. B. parodė, kad po konflikto su J. S. jie visi (tame tarpe ir A. B.) išvažiavo į ( - ), išlipę stotelėje susitiko su P. L. J., jau buvo tamsu, užpuolė žmogų, kurio nepažįsta, jį pargriovė, sudavė visi po keletą smūgių, po vieną – du smūgius. Kaltinamasis U. P. teisme parodė, kad kai T. Š. pargriuvo ant pilvo, jie pribėgo keturiese - jis, P., A. ir A.. P. sudavė smūgį, A. paėmė krepšį, o jis paėmė piniginę iš galinės kišenės, po to visi pasišalino; pagrobtame maišelyje buvo alus ir cigaretės, nuėję į miškelį alų išgėrė, cigaretes surūkė. A. B. buvo šalia, tačiau ką jis darė, nežino. Įvykio metu jie buvo keturiese. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusio T. Š. ir kaltinamųjų A. B. ir U. P. parodymais, kad nusikalstamos veikos metu jie veikė keturiese, t. y. su jais buvo ir A. B..

68Be to, matyti, jog kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas, tačiau gali būti susitarta ir bet kurioje kitoje nusikalstamos veikos stadijoje. Susitarimas gali būti išankstinis arba kilęs staiga. Įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys Nr. 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-5/2009, 2K-197/2009, 2K-403/2012). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinė nutartis Nr. 2K-103/2008). Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-150/2013, 2K-89-693/2015).

69Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. B., P. L. J. ir U. P. sudavė smūgius nukentėjusiam T. Š., A. B. paėmė nukentėjusio maišelį su alumi ir cigaretėmis, o U. P. ištraukė piniginę ir pasiėmė pinigus, paskui visi pagrobtą alų pasidalino - kartu išgėrė. Įvykio vietoje buvęs A. B. matė ką daro draugai, buvo pribėgęs prie T. Š., kai kiti jį mušė ir pagrobė daiktus, jis prisijungė ir kartu su kitais spardė T. Š., paskui visi pasišalino ir gėrė pagrobtą alų. Net jeigu A. B. nebūtų sudavęs smūgių T. Š., tai nepaneigia jo dalyvavimo nusiklastamoje veikoje, nes jis matė, kad bendrininkai daro nusikalstamą veiką prieš T. Š., suprato veikos pavojingumą ir, kad taip elgtis negalima, galėjo valdyti savo veiksmus, tačiau smurtaujančių draugų nesulaikė nuo neteisėtų veiksmų, pats prisijungė prie jų, suvokdamas, kad dalyvauja nusikaltime ir tai darė tyčia, t. y. veikė bendru sutarimu (pritarimu), išreikštu konkliudentininiais veiksmais. Po nusikaltimo kartu su bendrininkais pasidalino pagrobtą turtą – kartu išgėrė alų, todėl jo teiginiai, kad jis nedalyvavo nusikaltime prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

70Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką bendravykdytoju laikomas ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008, 2K-403/2012). Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad visi keturi kaltinamieji veikė apiplėšiant T. Š., todėl A. B. argumentai, kad jis nenaudojo fizinio smurto prieš nukentėjusį ir pats tiesiogiai turto neužvaldė, nes tai padarė kiti (bendrininkai), neleidžia daryti išvados, kad jis nedalyvavo nusikaltime. Nors kaltinamieji veikė spontaniškai prieš nukentėjusį T. Š., iš anksto nesitarė dėl plėšimo, tačiau tai nemažina jų veikos didesnio pavojingumo ir nešalina bendrininkavimo, kadangi apsiginti (pabėgti) nukentėjusiam nuo agresorių daugeto yra visada sunkiau, nei nuo vieno asmens.

71Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra įrodyta, jog kaltinamieji A. B., U. P., P. L. J. ir A. B., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, bendrai įvykdė plėšimą T. Š. atžvilgiu. Jų veiksmai atitinka BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalsamos veikos sudėtį ir kvalifikuoti teisingai.

72Kaltinamųjų A. B., U. P. ir P. L. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino nukentėjusiam padarytą žalą. Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veikė bendrininkų grupėje.

73Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje.

74Dėl 2017 m. rugpjūčio 2 d. padaryto svetimo turto sugadinimo.

75Kaltinamasis P. L. J. teismo posėdyje savo kaltę pripažino ir parodė, kad prie kiosko ( - ) gatvėje jie buvo trise – jis, A. ir U.. Jis su A. pradėjo laužti groteles, darė tai spontaniškai, nebuvo susitarę. Žaliuzes pakelti reikėjo jėgos, jos sudėtingai kėlėsi, jeigu neklysta, žaliuzės buvo iš metalo. U. paėmė akmenį, įvyniojo į šiukšliadėžės maišą ir, kai jis su A. atidarė maždaug pusę grotelės, U. metė akmenį, pradaužė stiklus, įsijungė signalizacija ir jie išsilakstė. Jis pabėgo link PC ( - ) pusės, buvo išsigandęs ir pasimetęs, nežinojo ką daryti. Tada vėl atsitiktinai sutiko A. su U. ir kartu nuėjo prie ( - ) kiosko. Jie jokios veikos nedarė, o jis atidarinėjo žaliuzes, signalizacija nesuveikė. Tuomet atvyko policija ir juos sulaikė. Jis spėjo krūmuose pasislėpti, palaukė keletą minučių ir pabėgo namo. Dėl ko taip darė negali paaiškinti, tikslo nežino. ( - ) esančiame kioske jis kėlė žaliuzes su A., vienas langas buvo išdaužtas, bet į vidų niekas nebuvo įlindę. Antrame kioske jis kėlė, o A. ir U. buvo toliau nuo jo. Jis pakėlė iki pusės, ten buvo priekinis langas, pro kurį galima susimokėti už prekes. Kodėl laužė žaliuzes pasakyti negali, nežino kas tuo metu buvo jo galvoje. Laužimui įrankių neturėjo. Labai gailisi dėl nusikalstamų veikų. Sutinka atlyginti padarytą žalą.

76Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu P. L. J. parodė, kad tuo metu, kai jis kėlė antrojo spaudos kiosko žaliuzes, A. su U. stovėjo prie kiosko ir stebėjo ar niekas nemato. Po kurio laiko jie pamatė policijos pareigūnus ir pradėjo bėgti, nes išsigando (3 t., b. l. 45-46).

77Atstovė pagal įstatymą Ž. J. teismo posėdyje pritarė gynėjai, kad civilinio ieškinio suma dėl kioskų apgadinimo yra per didelė. Sutinka žalą atlyginti, tačiau ji turėtų būti mažesnė. Dėl antro kiosko apgadinimo nesutinka su ieškiniu.

78Asmuo, neturėjęs amžiaus nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė, A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad po T. Š. užpuolimo jie bandė pakelti kiosko žaliuzes, policija privažiavo, P. pabėgo. Bėgdami išmetė telefoną. Vėliau tyrėja pasakė, kad telefonas buvo rastas ir, kiek žino, nukentėjusiam grąžintas. Kai policija pradėjo vytis, pas U. buvo J. telefonas. Kuriuo momentu jis perdavė telefoną U., nepamena. Kaip atsidūrė prie kiosko ir kas inicijavo sugadinimą neprisimena. Išdaužus kiosko stiklą ( - ) gatvėje, įsijungė signalizacija ir jie pabėgo. Jis akmens nemetė, tik pakėlė žaliuzes, vieną jų plokštumą. Akmenį metė kiti, o kas konkrečiai nežino. Kai jis pakėlė žaliuzes, draugai stovėjo šalia. P. padėjo žaliuzes pakelti, nes vienam pakelti sunku, jos metalinės, sunkios. Pakeltos žaliuzės laikėsi. Prie kiosko jie buvo trise – jis, P. ir U.. Pakėlęs žaliuzes užėjo už kiosko, nes bijojo, be to, už kiosko ( - ) yra medžiai, kur galima pasislėpti. Juos policija pagavo prie antrojo kiosko ( - ) gatvėje. Ten P. sumąstė, atkėlė žaliuzes apie 5 cm, langelis buvo mažas. Tuo metu pro šalį važiavo policijos ekipažas ir juos sulaikė. Žaliuzes kėlė, nes norėjo į vidų patekti, signalizacija šiame kioske nesuveikė. Sutinka, kad buvo padaryta žala dėl kiosko apgadinimo ( - ), tačiau nesutinka, kad buvo padaryta žala kioskui ( - ) gatvėje, nes, jam atrodo, kad šiame kioske žaliuzės nebuvo pakeistos, naudojamos tos pačios, nebuvo reikalo jų keisti, todėl žala nepadaryta. Dėl savo veiksmų gailisi.

79Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu 2017-08-04 A. B. parodė, kad jis su U. ir P., palydėję jo panelę, ėjo pro spaudos kioską, esantį netoli ( - ) ir P. pakėlė metalines žaliuzes, o U. akmeniu išdaužė kiosko stiklą. Į kioską niekas iš jų nebuvo patekęs, nes suveikė signalizacija ir jie pabėgo iki ( - ) mokyklos, kur P. bandė dar viename kioske pakelti metalines žaliuzes, bet atvyko policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Jis buvo sulaikytas pirmas. Kai sulaikė U., šis jam pasakė, kad bėgdamas nuo policijos išmetė telefoną (2 t., b. l. 80-81).

80Asmuo, neturėjęs amžiaus nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė, U. P. teismo posėdyje paaiškino, kad jis kiosko stiklo akmeniu neišdaužė, gal P. prisisapnavo. Kai P. laužė žaliuzę, A. jam padėjo, o jis stovėjo šalia, paskui užėjo už kiosko ir pasikvietė A. pasikalbėti, kartu parūkė, pasakė A. „ką čia nesąmones darai?“. Tada išgirdo dūžtantį stiklą ir signalizaciją, todėl visi pabėgo, paskui vėl susitiko. Dėl pirmojo kiosko sugadinimo neprisipažįsta. Pamena, kad buvo sugadinta viena kiosko šono dalis. Dėl antrojo kiosko ( - ) gatvėje sutinka, nes stovėjo šalia, bet nieko nedarė. P. priekines žaliuzes pradėjo laužti ir gal 5 minutes laužė. Paskui pamatė atvažiuojant policiją ir išsilakstė į skirtingas puses. Įvykio metu buvo išgėręs.

81Civilinio ieškovo UAB ( - ) atstovė advokatė Eglė Baurienė teismo posėdyje paaiškino, kad civilinį ieškinį palaiko, nes pirmame kioske buvo sugadintos žaliuzės ir išdaužtas stiklas, remontas kainavo 727,94 eurus, o antrame kioske sugadintos dvi žaliuzės (priekinė ir šoninė dešinės pusės), kurių remontas kainavo 606,79 eurus. Remontą patvirtinantys dokumentai pateikti į bylą, tik nori patikslinti, kad sąskaitoje 2017-08-01 yra klaida datoje. Įvykis buvo 2017-08-02, o sąskaita buvo išrašyta 2017-08-08 dieną, kaip ir aktas. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentėlės, kuriuos įformino pareigūnai, o ne civilinis ieškovas, matosi, kad antrojo kiosko buvo sugadintos dvi apsauginių žaliuzių plokštumos iš priekio ir dešinės pusės. Iki šio įvykio žaliuzės nebuvo išlaužtos, taip neatsitinka jas įprastai naudojant. Buvo akivaizdus brovimosi faktas. Dokumentuose objektyviai tai užfiksuota. Kaštai būtų didesni jeigu reikėtų remontuoti žaliuzes, todėl jos visada keičiamos. Dokumentuose darbai įvardinti taip, kaip juos įvardino rangovas UAB ( - ), pagal sutartį vykdantis kioskų priežiūros darbus, o ne civilinis ieškovas. Žaliuzės pakeistos analogiškos kokybės. Žaliuzės yra tokios pačios, o ne tos pačios. Tai yra skirtumas. Defektinio akto nebuvo, nes yra perteklinis dokumentas, kadangi yra vietos apžiūros protokolas, fotonuotraukos, tarnybinis pranešimas. Rangovas, kuris keičia, įvertina ką reikia keisti. Atsakovai, norėdami įrodyti ką teigia, turėtų paneigti į bylą pateiktus įrodymus, kad yra kitaip, nei ieškovas pateikė. Civilinis ieškinys yra tik dėl turto sugadinimo. Į vidų įsibrauta nebuvo ir nieko nepaimta. Sąmatos už kioskų remontą yra analogiškos, kaip ir kitose bylose, nes nuolat braunamasi į kioskus. Klientas taip pat nenori permokėti už remontus. Yra faktas, kad sugadintas turtas ir padaryta žala, kuri turi būti atlyginta. Taip pat prašo priteisti 605 Eur advokatų išlaidų už teisines paslaugas.

82Civilinio ieškovo UAB ( - ) atstovė advokato padėjėja Dalia Pušinskė teismo posėdyje parodė, kad, kaip parašyta rašte, yra franšizė, kurios dydis apima ne tik šių kioskų sugadinimą, franšizės dydis nesikeičia. Draudimo sąlygos tokios, kokias pateikia draudimo bendrovė. Draudžiamųjų įvykių būna pas juos labai daug. Jei kyla abejonių, ar išmokėjo draudimas UAB ( - ) draudimą, teismas gali prašyti papildomai pateikti duomenis, ar buvo tokia draudimo išmoka. Į bylą yra pateiktas advokato raštas ir patvirtinimas, kad tokios draudimo išmokos nebuvo, abejonių dėl to neturėtų kilti. Į klausimą, kodėl ieškinyje nenurodyta, kada įsigytos žaliuzės ir neskaičiuotas jų nusidėvėjimas, o reikalaujama, kaip už naują daiktą gali paaiškinti, jog civilinis ieškovas imasi skubių priemonių, kad apsaugotų esantį viduje turtą. Šiuo atveju ieškoma, kas galėtų atlikti remontą ir vienas iš kriterijų, tai remonto darbų atlikimo skubumas. Visas kioskas, jame esantis turtas yra geros kokybės, nusidėvėjimo žaliuzų nelabai reikšminga būtų skaičiuoti. Jeigu turtas sugadinamas, galioja visiškas žalos sugadinimo principas, todėl būtina turtą apsaugoti, suremontuoti, o jei turtas neremontuotinas - pakeisti jį nauju. Visiško žalos atlyginimo principo kontekste žaliuzės įsigijimo data nereikšminga. Į bylą yra pateikti darbų aktai, sąskaita-faktūra, visi duomenys, kokią sumą ieškovas sumokėjo dėl patirtos žalos. Žaliuzių įsigijimo dokumentų neturi ir nemano, kad jie būtini. Byloje yra viską pateikę ir davę paaiškinimus, todėl prašo ieškinį tenkinti.

83Liudytoja B. O. B. paaiškino, kad vasarą ji dirbo kioske ( - ). Atėjusi iš ryto 6 val. į darbą pamatė priekinę žaliuzę atplėštą, stiklas nebuvo sudaužytas, šoninė žaliuzė sugadinta, bandyta atplėšti, išlaužta, todėl iškvietė policiją, buvo apklausta. Kas iš vakaro paliko kioską negali pasakyti, jos dirba pamainomis. Tos žaliuzės prieš įvykį nebuvo sugadintos, kioskas saugomas su signalizacija. Ji pati nebandė pakelti žaliuzių, nes buvo sugadintos, laukė policijos, kad leistų įeiti į vidų, pranešė savo viršininkui. Tiksliai negali pasakyti ar buvo kas nors atvykę iš administracijos tą dieną, tačiau reikėjo sutaisyti viską operatyviai. Kita darbuotoja į antrą pamainą turėjo ateiti ir dirbti vakare, todėl reikėjo viską uždaryti ir palikti saugiai. Valdžia operatyviai tvarkėsi, kad kioskas turėtų normalų vaizdą vakare užsidarius. Ji turėjo aprašyti, kas sulaužyta, nuskanuoti per kompiuterį, ką rado, ką mato. Toks buvo administracijos reikalavimas ir duomenis ji pateikė. Ji dirbo nuo 6 iki 13 valandos, paskui atėjo kita porininkė. Kai ji dirbo po porininkės, jau buvo viskas sutvarkyta, bet vienų žaliuzių negalėjo atidaryti, todėl skambino ir klausė, kaip jas atidaryti, nes buvo laikinai sutvarkytos, kad iš išorės matytųsi, jog uždaryta, bet reikėjo daug darbo, kad būtų galima gerai ją nuleisti ir užkelti. Žaliuzių uždarymui yra mechanizmas, jos yra sunkios, metalinės, klostuotos horizontaliai. Kiosko priekyje yra dvi žaliuzės ir šonose dvi. Šonose žaliuzės plačios, didelės, sunkios ir viena buvo sugadinta, sulaužyta su jėga išlaužta, išlenktos. Iki pusės, gal trečdalis, daug išlaužta buvo, padaryta žala. Žaliuzės buvo sutaisytos, įdėtos naujos žaliuzės, taip jai atrodo. Žala buvo tikrai padaryta, ne kosmetinis darbas turėjo būti atliktas. Remontuojama buvo visą dieną, nes kai dieną ji dirbo kioske iki 13 val., prie jos remonto darbai dar nebuvo baigti, o kokius darbus paskui darė prie porininkės, ji nežino, reikėtų klausti porininkės. Jos darbo metu buvo išlygintas priekinis langelis, kad galėtų prekiauti ir užsidaryti, šonus išlygino. Dešinysis šonas, kuris buvo sulaužytas, kurį laiką buvo uždarytas. Prieš įvykį žaliuzės buvo geros, jos yra tikros, metalinės, o po įvykio buvo sulaužytos.

84Liudytoja A. J. paaiškino, kad ji dirbo kioske ( - ), kuris buvo apiplėštas 2017 metais. Eidama į darbą 5.30 val. matė, kad stovi saugos tarnybos mašina, bet tada dar nieko nežinojo apie įvykį. Atėjusi suprato, kad kažkas su kiosku atsitiko. Pamatė, kad sudaužyta, sulaužyta, ji iškvietė policiją, paskambino administracijai. Signalizacija buvo. Saugos tarnyba anksti atvažiavo, nes sakė, kad stovėjo nuo vidurnakčio. Buvo atvažiavę iš administracijos. Pakelti ar nuleisti žaliuzės nebuvo galima, nes ji buvo sugadinta, sulankstyta. Buvo sugadinta šoninė žaliuzė, nes norėta stipriai ją pakelti į viršų, buvo kampas sulaužytas, sulankstyta, langas išdaužtas, tačiau nieko nepavogta, nespėta pavogti, nes nespėta iki galo pakelti žaliuzės. Atvykę policijos pareigūnai viską apžiūrėjo, pavaikščiojo aplink, surašė dokumentą. Prie kiosko mėtėsi stiklai, ji vėliau (ne tą pačią dieną) rado akmenį kumščio dydžio. Neprisimena ar buvo įdėtas akmuo į kitą daiktą. Ant asfalto akmenį rado, maždaug dviejų metrų atstumu. Ten yra mašinų stovėjimo aikštelė. Iš kur akmuo atsirado jai kilo įtarimas, nes valytojos valo aplinką, šluoja. Negali pasakyti, ar šiuo akmeniu buvo pasinaudota, apie akmenį niekam nepranešė, tik pati apie jį pagalvojo. Iš karto tą pačią dieną atvažiavo meistrai, išėmė žaliuzes, stiklo šukes, langą užkalė faniera ir taip ji dirbo kioske, kol įdėjo naujas žaliuzes ir stiklą. Įdėjo žaliuzes naujas, nes nebuvo galima jų pataisyti. Gal pora savaičių užtruko remontas, nes reikėjo pagaminti, seną žaliuzę išmetė, jos nepanaudojo daugiau. Senoji žaliuzė iki įvykio gerai veikė.

85Liudytoja K. B. paaiškino, kad šiek tiek prisimena įvykį. Buvo tamsus paros laikas, visiškai sutemę, tikslaus laiko neprisimena, ji patruliavo su dviem kolegom, kai iš budėtojo gavo nurodymą, nes arčiausiai buvo, kad pranešėjas mato, kaip plėšo žaliuzes nuo spaudos kiosko, adreso neprisimena, ( - ) mikrorajone. Privažiavę pamatė tris asmenis, kurie kėlė spaudos kiosko žaliuzes, tik negali įvardinti, kiek tiksliai jų kėlė žaliuzes. Per garsiakalbį pranešė, kad “Policija” ir jie pamatę pradėjo bėgti. Vienas iš kolegų išlipo ir vijosi bėgte, o ji su kitu kolega su mašina sekė, kur nubėgo kitas asmuo ir jį sulaikė. Jaunuolis buvo tamsiai apsirengęs, atitiko požymius jaunuolio, kuris buvo įvardintas, kaip bėgęs nuo spaudos kiosko. Kolegos sulaikė kitus asmenis, pranešė per ryšio priemones. Jie privažiavo ir tuos asmenis pristatė policijos komisariatą. Sulaikytieji buvo nekalbūs, nesakė, kas buvo su jais trečias asmuo, atsisakė bendrauti su pareigūnais, prašė iškviesti tėvus. Nežino, kas nustatė jaunuolių asmenybes, nes ji tuo metu atlikinėjo stažuotę. Tuo metu jie neišsiaiškino apie trečią vaikiną, buvo sulaikyti du jaunuoliai. Jos parodymais ikiteisminio tyrimo metu galima tikėti. Negali pasakyti, ar buvo jaunuolių neblaivumo požymių, neatsimena, bet jaunuoliai buvo agresyvūs, vienam iš jų buvo uždėti antrankiai. Po sulaikymo jaunuolius pristatė į PK. Tuo metu jie neapžiūrėjo kiosko, iškvietė darbuotoją iš nusikaltimų tyrimo skyriaus, atvyko ir apsaugos darbuotojai, kuriems pagal objektus priskirti tie kioskai ir saugojo įvykio vietą iki ryto. Negali pasakyti, ar jaunuoliai trise kėlė žaliuzes. Pas tyrėją teisingus davė parodymus (2 t., b.l. 13-15). Dabar negali tiksliai prisiminti, nes daug laiko praėjo.

86Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. B. parodė, kad 2017-08-02 ji dirbo naktinėje pamainoje, su vyriausiasiais patruliais P. S. ir R. S.. Patruliuojant gavo iš VPK OVS budėtojo nurodymą vykti ( - ), nes pranešėjas iš balkono mato, kaip trys jaunuoliai bando patekti į spaudos kioską. Vykstant minėtu adresu prie ( - ) esančio spaudos kiosko “Lietuvos spauda” pastebėjo tris jaunuolius, kurie kėlė spaudos kiosko žaliuzes. Pastebėję policijos pareigūnus, minėti jaunuoliai pradėjo bėgti. Du jaunuoliai bėgo kartu, o vienas jaunuolis bėgo į priešingą pusę. Kolega P. S. nubėgo paskui du jaunuolius, kurie bėgo kartu. Kaip jaunuoliai atrodė negali pasakyti, nepamena. P. S. bėgdamas paskui jaunuolius nuolat pranešinėjo per radijo ryšį jų judėjimo kryptį. Ji su kolega R. S. tarnybiniu automobiliu važiavo paskui vieną iš jaunuolių, kuris bėgo vienas, atsiskyręs nuo kitų jaunuolių. Po kurio laiko ties ( - ) gatve pastebėjo vaikiną, kuris pagal požymius atitiko buvusio prie spaudos kiosko. Per garsiakalbį pasakė “Stok, policija”, bet minėtas jaunuolis nesustojo. Važiuojant dar apie 200 metrus jaunuolis sustojo ir buvo sulaikytas, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. B.. Po kurio laiko per radijo ryšio stotelę kolega P. S. pranešė, kad sulaikė dar vieną jaunuolį, kaip vėliau paaiškėjo U. P.. Abu minėti jaunuoliai buvo sulaikyti, bendrauti su pareigūnais atsisakė, paaiškino, kad bendraus tik, kai bus tėvai. Jie nenurodė kas trečias buvo kartu su jais. U. P. buvo nusiteikęs agresyviai, todėl buvo panaudotos spec. priemonės antrankiai. Trečias asmuo, kuris buvo su šiais jaunuoliais, nebuvo sulaikytas (2 t., b. l. 13-15).

87Liudytojas R. S. teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra policijos pareigūnas, įvykio nepamena, prašo pagarsinti jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Teismui pagarsinus jo parodymus (2 t., b. l. 8-10), liudytojas patvirtino, kad jie yra teisingi, neturi daugiau ką papildyti. Matė, kad prie kiosko buvo trys asmenys, bet ar kėlė, ar stovėjo dabar tiksliai negali pasakyti. Ankstesniuose parodymuose jis nurodė, kad asmenys kėlė žaliuzes, tie parodymai buvo šviežesni. Jis vairavo tarnybinį automobilį, todėl į kelią žiūrėjo. Buvo nakties metas, bet gatvės apšviestos. Privažiuojant pamatė jaunuolius, kioskas matėsi iš toli. Kokiu momentu ir kokiu atstumu pamatė jaunuolius negali pasakyti, kiosko apžiūroje nedalyvavo. Jis paskui jaunuolius važinėjo automobiliu su kita pareigūne ir buvo išlipęs, kai reikėjo asmenis sulaikyti ir įsodinti į automobilį.

88Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. S. parodė, kad 2017-08-02 jis dirbo naktinėje pamainoje su vyriausiuoju patruliu P. S. ir tyrėja K. B.. Patruliuojant gavo iš VPK OVS budėtojo nurodymą vykti ( - ), nes pranešėjas iš balkono mato, kaip trys jaunuoliai bando patekti į spaudos kioską. Vykstant minėtu adresu, prie ( - ) esančio spaudos kiosko “Lietuvos spauda” pastebėjo tris jaunuolius, kurie kėlė kiosko žaliuzes. Pastebėję policijos pareigūnus, jaunuoliai pradėjo bėgti link ( - ) gatvės. Kolega P. S. nubėgo paskui minėtus jaunuolius ir pranešinėjo per radijo ryšį apie jaunuolių judėjimo kryptį. Jis su kolege R. B. tarnybiniu automobiliu važiavo link ( - ) gatvės, po kurio laiko ties ( - ) gatve pastebėjo jaunuolį, kuris pagal požymius atitiko buvusį prie spaudos kiosko. Jie tarnybiniu automobiliu važiavo paskui šį jaunuolį. Per garsiakalbį buvo pasakyta “Stok, policija”, bet jaunuolis nesustojo. Dar važiuojant apie 200 metrus, jaunuolis sustojo ir buvo sulaikytas. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. B.. Po kurio laiko per radijo ryšį kolega P. S. pranešė, kad sulaikė dar vieną jaunuolį - U. P.. Abu sulaikyti jaunuoliai bendrauti su pareigūnais atsisakė, sakė, kad bendraus tik, kai bus tėvai. U. P. buvo nusiteikęs agresyviai, todėl jam panaudotos spec. priemonės antrankiai (2 t., b. l. 8-9).

89Nepilnametė liudytoja A. D. į teismo posėdį nebuvo kviečiama, jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo pagarsinti. Liudytoja A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-08-01 vakare ji buvo prie ( - ) gimnazijos. Ji buvo su savo pažįstamais: P., U. ir V., kurių pavardžių nežino. Juos pažinojo tik tris dienas. Jie sėdėjo ir šnekučiavosi. Ji ten buvo iki 17.00 val., paskui išvažiavo autobusu namo. Iki stotelės ją palydėjo V.. Kol buvo prie mokyklos, tarp jos pažįstamų konfliktų nebuvo (2 t., b.l. 22-23).

90Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad privatus fizinis asmuo 2017-08-02 01.19 val. Vilniuje, ( - ) pranešė, jog mato, kaip 3 vyrai bando įsibrauti į spaudos kioską. Nubėgo link PC ( - ) (1 t., b. l. 16).

91Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio P. S. 2017-08-02 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-08-02 apie 01.25 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu R. S. ir tyrėja K. B., gavo iškvietimą iš OVS, kad ( - ) vyras iš balkono mato, kaip trys jaunuoliai bando patekti į spaudos kioską. Vykstant minėtu adresu, prie ( - ) esančio spaudos kiosko „Lietuvos spauda“ pastebėjo tris jaunuolius, keliančius kiosko apsaugines žaliuzes. Pamatę pareigūnus, jaunuoliai pradėjo šalintis link ( - ) gatvės ir jis (P. S.) nusivijo įtariamuosius, o R. S. ir K. B. tarnybiniu automobiliu nuvažiavo link ( - ) gatvės. Vieną įtaraimąjį, kaip vėliau paaiškėjo U. P., jis pagavo, o kolegos sulaikė kitą įtariamąjį, kaip paaiškėjo A. B.. Jaunuoliai atsisakė su pareigūnais bendrauti, pareiškė, kad kalbės tik su tėvais, todėl buvo pristatyti į 1 policijos komisariatą. U. P. sulaikymo metu buvo panaudotos spec. priemonės antrankiai (1 t., b.l. 18).

92UAB ( - ) pateiktas numatomas atliktų darbų aktas Nr. 17/08/03 ir 2017-08-08 atliktų darbų aktas Nr. 20170801-001PDR bei rangovo UAB ( - ) 2017-08-08 PVM sąskaita-faktūra patvirtina, kad kiosko ( - ), esančio ( - ), Vilniuje, apsauginių žaliuzių (2 plokštumų, 2 komplektų) remonto darbų vertė yra 606,79 Eur su PVM (1 t., b.l. 20, 25; 4 t., b.l. 184).

93Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad privatus fizinis asmuo 2017-08-02 06.37 val. pranešė, kad nakties metu buvo įsilaužta į spaudos kioską, esantį ( - ), Vilniuje. Vietoje laukia atsakingas asmuo ir ekipažas. Pranešė G4S saugos tarnybos operatorė (1 t., b. l. 29).

94Bendrovės „G4S“ signalą atsiuntusio objekto apžiūros 2017-08-02 akte nurodyta, kad signalas dėl įsilaužimo į kioską ( - ), Vilniuje, užregistruotas 2017-08-02 00.47 val., ekipažas atvyko 01.03 val. Asmuo kontaktams į objektą atvyko 06.33 val. (1 t., b. l. 32).

95UAB ( - ) pateiktas numatomas atliktų darbų aktas Nr. 17/08/01 ir 2017-08-24 atliktų darbų aktas Nr. 20170824-001 bei rangovo UAB ( - ) 2017-08-24 PVM sąskaita-faktūra Nr. 8009846 patvirtina, kad kiosko ( - ), esančio ( - ), Vilniuje, remonto darbų (1 plokštumos žaliuzių ir išdaužto stiklo paketo pakeitimo) vertė yra 727,94 Eur su PVM (1 t., b.l. 33, 38-39).

96Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2017-08-02 buvo apžiūrėta įvykio vieta ( - ), Vilniuje, kur buvo apgadintas spaudos kioskas Nr. ( - ). Apžiūros metu nustatyta, kad kiosko langai uždaryti metalinėmis apsauginėmis žaliuzėmis. Žaliuzių dalis, esanti iš kiosko kairės pusės (arčiau ( - ) esančio pastato) yra išlaužta. Ant grindinio prie žaliuzių pažirusios stiklo šukės. Ant žaliuzių kairės ir dešinės pusių bei apatinės dalies matyti laužimo požymiai. Pridedama įvykio vietos schema ir fotolentelė (1 t., b. l. 120-122; 4 t., b.l. 190-198).

97Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad 2017-08-02 buvo apžiūrėtas kioskas Nr. ( - ), esantis ( - ), Vilniuje, kur buvo apgadintas spaudos kioskas Nr. ( - ). Apžiūros metu nustatyta, kad kiosko langai turi metalines apsaugines žaliuzes. Iš kiosko priekio yra 3 apsauginės žaliuzių sekcijos. Vidurinė sekcija yra pažeista, t. y. užlenkta. Iš ( - ) pastato pusės kioskas turi vieną apsauginę žaliuzės sekciją, kuri yra pažeista, t. y. sulenkti kraštai. Kiosko viduje tvarka nepažeista. Nuo žaliuzių vidinės pusės buvo aptikti ir paimti rankų pėdsakai. Apžiūros metu padarytos fotonuotraukos (1 t., b. l. 123-124; 4 t., b. l. 199-207).

98Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

99Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

100Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamasis P. L. J., veikdamas kartu su kitais asmenimis, neturėjusiais amžiaus nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 2017-08-02 apie 00.47 val. sugadino spaudos kioską, esantį ( - ), Vilniuje, sulaužė apsaugines žaliuzes, kitas asmuo išmušė lango stiklą. Taip pat kaltinamasis 2017-08-02 apie 01.19 val. sugadino, spaudos kioską, esantį ( - ), Vilniuje, sulaužė dvi šio kiosko žaliuzes. Kaltinamnojo P. L. J. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas, kad jis kėlė dviejų kioskų žaliuzes, asmenų, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė – A. B. ir U. P. parodymai, kad kioskų žaliuzes kėlė P. L. J., liudytojų – kioskų darbuotojų B. O. B. ir A. J. parodymai, kad kioskai buvo sugadinti, žaliuzės buvo keičiamos, dirbo meistrai, iki įvykio žaliuzės veikė gerai, jos buvo tikros, metalinės, sunkios, remontas užtruko, tai nebuvo tik kosmetinis remontas, liudytojų –policijos pareigūnų K. B. ir R. S. parodymai, kad jie matė kaip kiosko, esančio ( - ), žaliuzę kėlė trys asmenys, taip pat aukščiau nurodyta kita rašytinė bylos medžiaga apie kioskų sugadinimą.

101Kaltinamojo P. L. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nes jis sugadino svetimą turtą. Padaryta žala viršija 5 MGL dydį (BK 190 str. 1 d.), nes 2017-08-02 vieno MGL dydis buvo 37,66 Eur. Taip pat P. L. J. veikos dėl dviejų kioskų sugadinimo teisingai kvalifikuotos, kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos, o ne viena tęstinė, nes nebuvo vieningo sumanymo veikti tiesiogine tyčia dviem etapais sugadinant minėtus objektus (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-P-412/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010). Teismų praktikoje išaiškinta, kad vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Todėl tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys Nr. 2K-181/2007, 2K–605/2007, 2K-717/2007). Iš bylos medžiagos matyti, kad abu kioskai buvo sugadinti veikiant spontaniškai, iš anksto neplanuojant į juos įsibrauti ar sugadinti, nebuvo iš anksto pasirinkta, kurie kioskai bus gadinami, kaltinamasis prie kioskų atsirado atsitiktinai, ėjo su draugais pro šalį ir tuomet jam kilo sumanymas pakelti kioskų žaliuzes. Atsižvelgiant į tai, P. L. J. nusiklastamos veikos buvo atskiros, o ne viena tęstinė.

102Šiame epizode dėl kioskų sugadinimo A. B. ir U. P. kaltinimai nebuvo pareikšti, nes jie neturėjo 16 metų amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipnsio 1 dalį (BK 13 str. 1 d., BPK 3 str. 1 d. 3 p.), todėl dėl jų kaltės teismas nesprendžia (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-165/2009).

103Kaltinamojo P. L. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, bendrininkavimo šiuo atveju nėra, nes kiti asmenys, su kuriais kaltinamasis veikė sugadindamas turtą, nebuvo amžiaus nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė (BK 24 str. 1 d.).

104Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, atleidimo nuo atsakomybės, bausmių skyrimo ir kardomųjų priemonių.

105Skirdamas bausmę kaltinamiesiems teismas vadovaujasi BK 54 ir 61 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, jų vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, padarytą žalą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

106Kaltinamasis A. B. padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus (plėšimus), abi veikos yra baigtos, buvo aktyvus jų dalyvis, iš nukentėjusio J. S. pagrobė 260,47 Eur, o iš T. Š. - 225,15 Eur vertės turtą, J. S. (jo motinai) pagrobtas telefonas grąžintas, T. Š. žala atlyginta, su juo susitaikė, nukentėjusiųjų atsiprašė. A. B. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis (( - ) metų), šiuo metu yra sulaukęs pilnametystės, praeityje vieną kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir vieną kartą teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, turi galiojančių nuobaudų, mokosi ir mokyklos 2017 metais buvo charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 62), „Sodros“ duomenimis nuo 2019-10-17 pradėjo dirbti, yra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinanti aplinkybės. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismui perduota nagrinėti nauja baudžiamoji byla, kurioje A. B. kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl plėšimo, įvykdyto 2019-04-07, kas rodo jo polinkį į analogiškų nusiklastamų veikų darymą, jis nėra atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas.

107Įvertinus išdėstytas aplinkybes, A. B. skirtina BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant didesnį nei minimalus, bet mažesnį nei vidurkis, ir, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtinas, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Teismo manymu, skirti A. B. švelnesnę bausmę – areštą netikslinga, nes ši bausmė turi būti realiai atlikta, jos vykdymo negalima atidėti, o tai trukdytų kaltinamojo mokslui ir darbui, apribotų galimybę pasitaisyti neizoliuotam nuo visuomenės, geriau joje socializuotis. Atidėdamas bausmės vykdymą teismas skiria A. B. BK 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose numatytas auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą.

108Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. B. paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.

109A. B. nėra atlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-22 nuosprendžiu paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, todėl, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos, už kurias kaltinamasis yra nuteistas šiuo nuosprendžiu, buvo padarytos iki 2019-10-22 nuosprendžio priėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-22 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant ne mažiau, kaip pusę ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, tuo siekiant atgrasyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, skatinti jį keisti savo netinkamą elgesį.

110Ikiteisminio tyrimo metu A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (2 t., b. l. 87-92) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

111Skiriant bausmę kaltinamajam A. B., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus (plėšimus), abi veikos yra baigtos, su bendrininkais iš J. S. pagrobė 260,47 Eur, o iš T. Š. - 225,15 Eur vertės turtą, J. S. (jo motinai) telefonas vėliau grąžintas, T. Š. žala atlyginta, tačiau jis prie žalos atlyginimo neprisidėjo, nes kaltės nepripažino, nukentėjusio J. S. motinos atsiprašė. A. B. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis (( - ) metų), šiuo metu dar nėra sulaukęs pilnametystės, neteistas, nebaustas administracine tvarka (neturėjo amžiaus nuo kurio atsiranda administracinė atsakomybė), mokosi ir mokyklos 2018 metais buvo charakterizuojamas patenkinamai (3 t., b. l. 127), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės (J. S. epizode) bei viena sunkinanti aplinkybė T. Š. epizode, Lietuvos teismų sistemos „Liteko“ duomenimis naujų bylų jam nėra pradėta. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, A. B. skirtina BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimesnį minimaliam, ir, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtinas, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Be to, bausmės vykdymo atidėjimas, kartu su teismo paskirtais įpareigojimais gali turėti pozityvesnę įtaką nepilnamečio elgesiui nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas. Skirti A. B. švelnesnę bausmę – areštą netikslinga, nes ši bausmė turi būti realiai atlikta, jos vykdymo negalima atidėti, o tai trukdytų kaltinamojo mokslui, apribotų galimybę pasitaisyti neizoliuotam nuo visuomenės, tinkamai joje socializuotis. Taip pat A. B. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį, nes nėra šiame straipsnyje numatytų sąlygų (epizode dėl plėšimo iš T. Š. savo kaltės nepripažino, neatlygino nukentėjusiems žalos). Atidėdamas bausmės vykdymą teismas skiria A. B. BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą.

112Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. B. paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.

113Ikiteisminio tyrimo metu A. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 25-26) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

114Skiriant bausmę kaltinamajam U. P., atsižvelgiama, kad jis padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus (plėšimus), abi veikos yra baigtos, buvo aktyvus dalyvis, iš nukentėjusio J. S. buvo pagrobtas 260,47 Eur, o iš T. Š. - 225,15 Eur vertės turtas, J. S. (jo motinai) pagrobtas telefonas grąžintas, T. Š. žalą atlygino, su juo susitaikė, nukentėjusiųjų atsiprašė, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis (15 metų), šiuo metu taip pat yra nepilnametis, du kartus teistas ir vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, bausmės vykdymo atidėjimas pasibaigęs, teistumas išnykęs, nusikaltimų padarymo metu nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, mokyklos charakterizuojamas patenkinamai (3 t., b. l. 83-85), pagal „Sodros“ informaciją nedirba, yra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinanti aplinkybės. Lietuvos teismų sistemos „Liteko“ duomenimis naujų bylų U. P. nėra pradėta. Įvertinus tai, kas išdėstyta, U. P. skirtina BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant didesnį nei minimalus, bet mažesni nei vidurkis, ir, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtinas, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Skirti U. P. švelnesnę bausmę – areštą netikslinga, nes ši bausmė turi būti realiai atlikta, jos vykdymo negalima atidėti, o tai trukdytų kaltinamojo mokslui, būtų apribota galimybė pasitaisyti neizoliuotam nuo visuomenės ir geriau joje socializuotis. Atidėdamas bausmės vykdymą teismas skiria U. P. BK 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose numatytas auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą.

115Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, U. P. paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.

116Ikiteisminio tyrimo metu U. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 137-144) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

117Vertinant kaltinamojo P. L. J. padarytas nusikalstamas veikas ir jo asmenybę teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną apysunkį nusikaltimą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimą iš T. Š.) ir du nesunkius nusikaltimus pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dviejų kioskų sugadinimą), savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, nurodė, kad padarė išvadas, plėšimą įvykdė draugų įtakoje, nebuvo šio nusikaltimo iniciatorius, nukentėjusio atsiprašė, su juo susitaikė ir kartu su kitais kaltinamaisiais atlygino T. Š. padarytą žalą bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ( - ) skyriaus civilinį ieškinį dėl T. Š. išmokėtų ligos išmokų, sutinka atlyginti žalą dėl kioskų sugadinimo, tik mano, kad ieškinio suma turėtų būti mažesnė, anksčiau neteistas, nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą ir vieną po kitos kelių valandų bėgyje, veikos nebuvo iš anksto planuotos, o daugiau atsitiktinio pobūdžio, padarytos spontaniškai draugų kompanijoje, buvo nepilnametis (( - ) m.), yra baustas administracine tvarka už nešiurkščius nusižengimus (važiavimą be bilieto viešuoju transportu), baudas sumokėjęs, šiuo metu mokosi ir mokyklos charakterizuojamas teigiamai (3 t., b.l. 152), „Sodros“ duomenimis nedirba, yra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinanti aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad P. L. J. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 81 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, nes nukentėjusio T. Š. atsiprašė ir visiškai atlygino nukentėjusiam padarytą žalą (epizode dėl plėšimo iš T. Š.) bei pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (epizoduose dėl kioskų sugadinimo). Vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, P. L. J. skirtina BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta auklėjamojo pobūdžio priemonė – elgesio apribojimas.

118Ikiteisminio tyrimo metu P. L. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 48-48) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

119Dėl civilinių ieškinių

120Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šio kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo, o remiantis CK 6.279 straipsnio 1 dalimi, bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kas reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

121Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. Š. pareiškė 2225,15 Eur civilinį ieškinį dėl 225,15 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 72-73), tačiau 2019-08-28 Susitaikymo protokolu, pasirašytu tarp nukentėjusio T. Š. ir kaltinamųjų A. B., U. P., P. L. J. bei jų atstovų pagal įstatymą (6 t., b. l. 12-13), nukentėjusysis ir kaltinamieji susitaikė, kaltinamieji tėvų pagalba atlygino T. Š. 200 Eur turtinę ir 1100 Eur neturtinę žalą, iš viso 1300 Eur. Nukentėjusysis T. Š. sutiko su 1300 Eur žalos atlyginimu, pretenzijų neturi, teismo posėdyje patvirtino, kad visą sumą gavo, todėl baudžiamoji byla šioje dalyje dėl T. Š. civilinio ieškinio nutrauktina.

122Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ( - ) skyrius pareiškė 572,69 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiajam T. Š. išmokėtų ligos išmokų (1 t., b. l. 114-115, 119; 4 t., b. l. 83), tačiau 2019-09-04 pateikė prašymą dėl ieškinio atsiėmimo, kadangi kaltinamieji A. B., U. P. ir P. L. J. žalą 572,69 Eur sumoje pilnai atlygino, todėl prašo civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu (6 t., b. l. 5-8). Atsižvelgiant į tai, kad visa žala Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra atlyginta, byla šioje dalyje dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinio ieškinio nutrauktina.

123Nukentėjusieji V. S. ir J. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 260,47 Eur turtinės ir 15 000 Eur neturtinės žalos (10 000 Eur J. S. ir 5 000 Eur V. S.) priteisimo solidariai iš kaltinamųjų A. B., U. P. ir A. B. (4 t., b. l. 128-132, 186-189). Taip pat V. S. prašo priteisti 1 900 Eur išlaidų už advokatų teisines paslaugas (6 t., b. l. 49-52). Ieškinyje nurodė, kad turtinę žalą sudaro pagrobto telefono „Huawei P9 Lite“ vertė, dokumentai pateikti į bylą. Neturtinė žala atsirado dėl to, kad nusikaltimas padarytas prieš nepilnametį J. S., kaltinamieji jį sumušė ir pažemino, stipriai išgąsdino, atėmė mobilaus ryšio telefoną. Dėl šios nusikalstamos veikos J. S. patyrė iki šiol besitęsančią psichologinę būseną – potrauminio streso sindromą bei nuolatinį nerimo ir depresinį sutrikimą, turėjo lankyti psichologo konsultacijas, pasakoti įvykio aplinkybes, iš naujo viską prisiminti. Po patirto smurto J. S. tapo uždaras, niekur neišeidavo iš namų, nustojo bendrauti su draugais ir aplinkiniais, sutriko miegas, atsirado stiprus nerimas, reikėjo vartoti vaistus, buvo savęs žalojimo atvejis, tris savaites gydėsi psichiatrijos ligoninėje, laikydamasis gydytojų rekomendacijų turėjo mokytis nuotoliniu būdu, nelankė mokyklos, nuo 2018 m. sausio mėn. iki dabar tęsiamas gydymas medikamentais ir psichoterapija, kad pakeistų aplinką ir išvengtų naujų grasinimų buvo persikėlęs gyventi į Norvegiją, kur tuo metu dirbo jo tėvas, dėl nusikalstamos veikos patyrė daug nepatogumų ir finansinių nuostolių. Šis įvykis sukėlė daug nerimo ir sunkių išgyvenimų visai šeimai – tėvams, seneliams, visi jautė nerimą ir įtampą dėl ligos eigos ir J. S. ateities, nusikaltimo pasekmės turės įtakos tolimesniam jo gyvenimui. V. S., kaip motina, taip pat patyrė rimtus išgyvenimus dėl sūnaus būklės, nepatogumų, gyveno baimėje, kad J. S. gali save sužaloti, kad jo psichologinė būsena nepagerės, kad jis nebaigs mokykolos, negalės įgyti išsilavinimo ir tapti pilnaverčiu visuomenės nariu. Potrauminio streso sutrikimas yra gydomas ilgą laiką ir nėra aišku kada ir, ar visiškai pasveiks. Minėti sveikatos sutrikimai ir išgyvenimai yra kaltinamųjų neteisėtų veiksmų padariniai, kurie turi būti atlyginti, todėl 15 000 Eur suma yra adekvati ir proporcinga.

124Kaltinamųjų atstovai pagal įstatymą K. B., E. P. ir R. B. įtraukti į bylą civiliniais atsakovais (2 t., b. l. 61, 108; 3 t., b.l. 15).

125Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nukentėjusios V. S. paaiškinimus dėl civilinio ieškinio, daro išvadą, kad nukentėjusios reikalavimas dėl 260,47 Eur turtinės žalos priteisimo dėl pagrobto mobiliojo ryšio telefono „Huawei P9 Lite“ yra nepagrįstas, nes šis telefonas buvo grąžintas V. S., ji telefono perdavimo metu patvirtino, kad telefonas iš išvaizdos yra tvarkingas. Šį telefoną suradusi liudytoja V. Š. teisme paliudijo, kad ekranas nebuvo sudaužytas, telefonas puikiai veikė, ji buvo įsidėjusi savo kortelę ir telefonu naudojosi nepilnus metus (7 mėnesius), kol jai paskambino iš policijos. Nukentėjusioji V. S. teisme nurodė, kad grąžintas telefonas buvo netinkamas naudotis, išsijunginėja, taisyti jo nepasimoka, be to nukentėjusysis J. S. nebenori juo naudotis, todėl pirko kitą telefoną. Tačiau šie argumentai nėra pagrindas priteisti turtinę žalą, nes neįrodyta, kad telefonas yra sugedęs, kad neremontuotinas, neaišku kada sugedo, taip pat nėra įrodymų, kad nukentėjusioji pirko kitą telefoną, o vien tai, kad J. S. nebenori grąžintu telefonu naudotis, turtinė žala negali būti priteisiama. Be to, V. S. pateiktuose dokumentų dėl telefono „Huawei P9 Lite“ įsigijimo (1 t., b.l. 135-138) nurodyta, kad telefonas įsigytas 2016-08-23 ir jam galiojo 24 mėnesių garantija. Po nusikaltimo telefonas grąžintas V. S. 2018-03-07, kai garantinis laikotarpis nebuvo pasibaigęs, todėl telefonui sugedus jis galėjo būti taisomas pagal garantiją. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Atsižvelgiant į tai, kad neįrodyta, jog nukentėjusioji V. S. realiai patyrė 260,47 Eur turtinę žalą, civilinio ieškinio reikalavimas dalyje dėl turtinės žalos priteisimo netenkinamas.

126Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, reikia vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį. Taip pat svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: į nusiklastamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Kauno apygardos teismo 2016-09-23 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-607-493/2016; 2019-07-22 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-919/2019).

127Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

128Byloje konstatuota, kad kaltinamieji A. B., A. B. ir U. P. padarė plėšimą nukentėjusio nepilnamečio J. S. atžvilgiu, kuriam buvo ( - ) metų. Nusikaltimo metu nukentėjusysis buvo mušamas, stumdomas, įžeidinėjamas, jam grasinama, buvo atimtas telefonas ir reikalaujama išpirkos už jo grąžinimą, nusikalstama veika tęsėsi apie 1-2 valandas. Po šio nusikaltimo J. S. diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, kuris ekspertų įvertintas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Dėl prieš jį įvykdyto nusikaltimo J. S. jautė fizinį skausmą, baimę, patyrė stresą, nerimą, emocinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, jautriai išgyveno šį įvykį, jam reikėjo psichologinės pagalbos, turėjo lankytis pas psichologą, vartoti vaistus, buvo savęs žalojimo atvejis, gydėsi psichiatrijos ligoninėje, laikantis gydytojų rekomendacijos turėjo mokytis nuotoliniu būdu, negalėjo lankyti mokyklos, pablogėjo jo gyvenimo kokybė, padaryto nusikaltimo pasekmės J. S. jaučiamos iki šiol. Nukentėjusioji V. S., kaip J. S. motina taip pat patyrė išgyvenimus dėl prieš nepilnametį sūnų įvykdyto nusikaltimo, jautė nerimą dėl jo sveikatos būklės ir tolimesnės ateities, galimybių tapti pilnaverčiu visuomenės nariu sumažėjimą, taipogi patyrė rūpesčių dėl sūnaus lankymosi pas specialistus, jo gydymo, nuotolinio mokymosi ir kitus nepatogumus. Dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad nukentėjusiems buvo padaryta neturtinė žala. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad prieš nukentėjusį J. S. buvo įvykdytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, sukeltas fizinis skausmas, turtinė žala nepadaryta, nes pagrobtas telefonas vėliau grąžintas, į nusikaltimo pasekmes, kurios jaučiamos iki šiol, į tai, kad kaltinamųjų veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su padariniais, taip pat atsižvelgiama į kaltinamųjų amžių (visi buvo nepilnamečiai, šio metu tik A. B. yra sulaukęs pilnametystės), visi yra sveiki, mokosi, nedirba savarankiškų pajamų neturi ir yra išlaikomi tėvų (dirba tik A. B.), į tai, kad savanoriškai neatlygino nukentėjusiems nė dalies žalos, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, todėl, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas mano, kad nukentėjusiųjų J. S. ir V. S. prašoma 15 000 Eur neturtinės žalos suma yra per didelė ir turi būti mažinama, nustatant nukentėjusiam J. S. 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o nukentėjusiai V. S. – 800 Eur žalos atlyginimą (CK 6.250 str., 6.263 str.).

129Kaltinamieji A. B., A. B. ir U. P. nusikaltimą padarė bendrais veiksmais ir vieninga tyčia, kiekvieno iš jų atsakomybės dydžio negalima nustatyti, todėl padarytą žalą jie turi atlyginti solidariai (CK 6.6 str., 6.279 str. 1 d.). Kadangi A. B. ir U. P. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ir šiuo metu yra nepilnamečiai, jų atstovai pagal įstatymą – civiliniai atsakovai R. B. ir E. P. yra materialiai atsakingi už savo vaikų veiksmus (CK 6.276 str. 2 d.). Todėl neturtinė žala turi būti priteista solidariai iš A. B., A. B. ir U. P., o kaltinamiesiems A. B. ir U. P. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti, žala turi būti išieškoma subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų - R. B. ir E. P. iki kol šie kaltinamieji sulauks pilnametystės.

130Šioje byloje nukentėjusius J. S. ir V. S. pagal susitarimą atstovavo advokatas M. Paukšė ir advokato padėjėja L. Martinaitytė, kuriems nukentėjusioji V. S. sumokėjo 1 900 Eur atstovavimo išlaidų už suteiktas teisines paslaugas (6 t., b. l. 49-52).

131BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusių atstovavimo išlaidos susidarė dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų ir nukentėjusieji buvo priversti siekti savo teisių gynybos teisme, jų atstovai teikė konsultacijas, susipažino su byla, parengė civilinį ieškinį ir klausimus ekspertizei, ruošėsi ir dalyvavo 9 teismo posėdžiuose, atstovavo du nukentėjusius, atstovavimo išlaidos yra pagrįstos dokumentais, todėl teismas mano, kad šios išlaidos nėra per didelės ir gali būti priteistos solidariai iš kaltinamųjų ir subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą.

132Civilinis ieškovas UAB (duomenys nekelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 1334,73 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl dviejų kioskų apgadinimo (606,79 Eur dėl kiosko Nr. ( - ), esančio ( - ), Vilniuje, ir 727,94 Eur dėl kiosko Nr. ( - ), esančio ( - ), Vilniuje), kurią prašo solidariai priteisti iš nusikaltimą padariusių asmenų. Taip pat prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ar kitos teismo nustatytos datos iki priteistos žalos visiško atlyginimo ir solidariai bylinėjimosi išlaidas (605 Eur) už advokatų teisines paslaugas. Nurodo, kad nusikalstamasis veiksmais buvo sugadintos kioskų žaliuzės, išdaužtas stiklas, todėl turtas (jo dalis), kuris buvo neremontuotinas, buvo pakeistas kitu tokiu pačiu, o kas buvo remontuotina - suremontuota. Sugadinto turto atstatymo į pradinę padėtį kaštai sudaro 1334,73 Eur, kuriuos turi visiškai atlyginti atsakingi asmenys (1 t., b. l. 23-27, 35-41; 4 t., b. l. 144-149, 180-184).

133Civilinio ieškovo UAB ( - ) atstovas advokatas U. P. 2019-09-17 atsakyme į teismo užklausimą nurodė, kad abu spaudos kioskai, kurie buvo apgadinti 2017-08-02 dieną, buvo drausti AB “Lietuvos draudimas”, tačiau atsižvelgiant į taikomą besąlyginės draudimo išskaitos dydį (580 Eur), draudimo išmokos bendrovė negavo (nesikreipė), nes išskaičiavus už kiekvieną apgadintą kioską besąlyginę išskaitą iš remonto sumos be PVM, būtų gavę tik 21,60 Eur (dėl kiosko Nr. ( - ), ( - )). Kadangi draudimo kompensacijos bendrovė negavo, pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje (6 t., b.l. 14, 18-21).

134Civilinio ieškovo UAB ( - ) ieškinys yra pagrįstas rašytiniais įrodymais (darbų atlikimo aktais, sąskaitomis-faktūromis, mokėjimo nurodymais), civilinio ieškovų atstovų E. B. ir D. P. paaiškinimais teisme, liudytojų – spaudos kioskų darbuotojų B. O. B. ir A. J. parodymais apie kioskų sugadinimus ir jų remontą, todėl yra tenkintinas. Byloje pateikti įrodymai (įvykio vietos apžiūros protokolai, fotonuotraukos) įrodo, kad kiosko esančio ( - ), Vilniuje buvo sugadinta viena žaliuzių plokštuma ir išdaužtas stiklas, remonto darbai kainavo 727,94 Eur, o kiosko, esančio ( - ), Vilniuje, buvo sugadintos dvi žaliuzių plokštumos (priekinė ir šoninė), kurių remontas kainavo 606,79 Eur, todėl bendra žala sudaro 1334,73 Eur. Kadangi ši žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo P. L. J. veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta, draudimo išmoka nebuvo išmokėta, tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, pagal įstatymą nuostoliai turi būti visiškai atlyginti, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visa apimtimi. Šiuo metu kaltinamasis P. L. J. yra sulaukęs pilnametystės ir yra savarankiškas civilinių santykių subjektas, todėl iš jo priteistina civiliniam ieškovui UAB ( - ) 1334,73 eurų turtinės žalos atlyginimo (BPK 109 str., 115 str. 1 d., CK 6.249 str. 1 d., 6.251 str. 1 d., 6.263 str.). Taip pat, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamojo P. L. J. priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 1334,73 Eur sumą, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019).

135Nors kaltinamasis P. L. J. civilinį ieškinį pripažino iš dalies ir, jo manymu, žala dėl kioskų sugadinimo yra ženkliai mažesnė, o gynėja pritarė kaltinamojo pozicijai ir pateikė UAB ( - ) užklausą - paskaičiavimą dėl žaliuzių remonto už 310,97 Eur sumą bei UAB ( - ) paskaičiavimą už 244,31 Eur sumą (5 t., b.l. 174-177). Tačiau šie paskaičiavimai yra niekuo nepagrįsti, nes šių bendrovių atstovai padarytos realios žalos nematė ir nevertino, kioskų neremontavo, pateikė savo teorinius paskaičiavimus dėl žaliuzių remonto, kurie laikytini tik prielaidomis. Be to, neaišku kokios kokybės yra siūlomos žaliuzės ir kokiems objektams jos skirtos, todėl minėtus paskaičiavimus -užklausas teismas vertina kritiškai, nelaiko jų objektyviais įrodymais dėl kioskų faktinio remonto ir jais nesivadovauja.

136Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iš L. P. J. priteistina 605 Eur advokatų teisinių paslaugų išlaidų, kurios yra pagrįstos ir objektyvios, patvirtintos mokėjimo dokumentais (4 t., b.l. 147-147).

137Šioje byloje kaltinamuoju dėl turto sugadinimo baudžiamojon atsakomybėn patrauktas tik vienas P. L. J., kiti su juo veikę asmenys nebuvo sulaukę amžiaus nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė ir kaltinamaisiais nepatraukti, dėl jų kaltės teismas nesprendė, jų atstovai pagal įstatymą civiliniais atsakovais dėl UAB ( - ) civilinio ieškinio nebuvo įtraukti, todėl žala solidariai negali būti priteisiama (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-165/2009). P. L. J., atlyginęs civiliniam ieškovui priteistą turtinę žalą, turi teisę kreiptis civilinio proceso tvarka dėl kitų asmenų padarytos žalos, kurią jis atlygino, išieškojimo savo naudai regreso būdu (CK 6.111 -6.114 str., 6.280 str.).

138Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115, 297-298 straipsniais, 304-307 straipsniais, teismas

Nutarė

139A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje (J. S. atžvilgiu), ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimt) mėnesių.

140A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje (T. Š. atžvilgiu), ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

141Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

142Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme bei paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

143Vadovaujantis BK 92 straipsniu, A. B. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant visą šį laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, tęsti mokslą arba dirbti ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos.

144Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

145Kardomąją priemonę A. B. - rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

146A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje (J. S. atžvilgiu), ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

147A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje (T. Š. atžvilgiu), ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

148Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

149Vadovaujantis BK 92 straipsniu, A. B. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant visą šį laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, tęsti mokslą ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos.

150Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

151Kardomąsias priemones A. B. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

152U. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje (J. S. atžvilgiu), ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimt) mėnesių.

153U. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje (T. Š. atžvilgiu), ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

154Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

155Vadovaujantis BK 92 straipsniu, U. P. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant visą šį laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, tęsti mokslą arba dirbti ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos.

156Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

157Kardomąsias priemones U. P. - rašytinius pasižadėjimus neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

158P. L. J., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimą iš T. Š.), BK 187 straipsnio 1 dalyje (kiosko, esančio ( - ), Vilniuje, sugadinimą) ir BK 187 straipsnio 1 dalyje (kiosko, esančio ( - ), Vilniuje, sugadinimą), vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Vadovaujantis BK 81 straipsnio 1 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paskirti P. L. J. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą arba pradėti dirbti ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos.

159Elgesio apribojimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

160Kardomąją priemonę P. L. J. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

161Civilinių ieškovų J. S. ir V. S. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti J. S. 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o V. S. - 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 1 900 Eur atstovavimo išlaidų, išieškant šias sumas solidariai iš A. B., A. B. ir U. P., o nepilnamečiams A. B. ir U. P. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų priteistoms sumoms sumokėti, – subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą – R. B. ir E. P. (iki A. B. ir U. P. sulauks pilnametystės). Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

162Civilinio ieškovo UAB ( - ) civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš P. L. J. 1334,73 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1334,73 Eur sumą, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, ir 605 Eur atstovavimo išlaidų.

163Bylą dalyje dėl civilinio ieškovo T. Š. pareikšto civilinio ieškinio dėl 2225,15 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.

164Bylą dalyje dėl civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ( - ) skyrius pareikšto civilinio ieškinio dėl 572,69 Eur žalos atlyginimo nutraukti.

165Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją... 3. 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-26 nuosprendžiu pripažintas... 4. 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-22 nuosprendžiu pagal BK 22... 5. kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos),... 6. A. B., a. k. ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs,... 7. kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos),... 8. P. L. J., a. k. ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs,... 9. kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (2 veikos);... 10. U. P., a. k. ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs,... 11. 1) 2017-12-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK... 12. 2) 2018-04-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178... 13. 3) 2018-12-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22... 14. kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos).... 15. Teismas... 16. A. B., A. B. ir U. P. 2017 m. rugpjūčio 1 d., apie 18.00 val., turėdami... 17. Taip pat A. B., A. B., U. P. ir P. L. J., veikdami bendrininkų grupėje, 2017... 18. Taip pat P. L. J., veikdamas kartu su kitais asmenimis, neturinčiais amžiaus... 19. Taip pat P. L. J., veikdamas kartu su kitais asmenimis, neturinčiais amžiaus... 20. Dėl 2017 m. rugpjūčio 1 d. plėšimo nepilnamečio J. S. atžvilgiu.... 21. Kaltinamasis A. B. teismo posėdyje savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad... 22. Kaltinamasis A. B. teismo posėdyje savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad... 23. Atstovas pagal įstatymą M. B. parodė, kad jis kalbėjosi su A. B. apie šį... 24. Kaltinamasis U. P. teismo posėdyje savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad... 25. Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu 2017-10-13 U. P. parodė, kad... 26. Vadovaujantis teismo ekspertų išvadomis (5 t., b.l. 122-132), nukentėjusysis... 27. Nukentėjusioji V. S. teismo posėdyje parodė, kad jos sūnus J. S. pasakojo,... 28. Liudytojas D. Z. parodė, kad jis pažįsta A. B. ir U. P., yra draugai.... 29. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. Z. parodė, kad 2017-08-01, apie 14 val.... 30. Liudytojas D. V. parodė, kad jis pažįsta A. B., U. P. ir A. B.. Jis susitiko... 31. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. V. parodė, kad 2017-08-01,... 32. Liudytoja V. Š. parodė, kad išėjusi su vaiku pasivaikščioti krūmuose... 33. Vaikų teisių skyriaus atstovas Mindaugas Miliauskas nurodė, kad U. P.... 34. Teismo ekspertė Sigutė Stanaitienė (vaikų ir paauglių psichiatrė) teismo... 35. Teismo ekspertė Agnė Šiaulytė (vaikų ir paauglių psichologė) teismo... 36. V. S. 2017-08-02 protokolas- pareiškimas patvirtina, kad 2017-08-01 apie 19... 37. Įvykio registracijos kortelės duomenyse nurodyta, kad pranešėja V. S.... 38. Apžiūros protokolas patvirtina, kad 2017-08-02 buvo apžiūrėta įvykio... 39. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad... 40. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu V. S. pateikė telefono... 41. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2019 m. balandžio 25... 42. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados... 43. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar... 44. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad... 45. Kaltinamųjų A. B., A. B. ir U. P. kaltę įrodo jų pačių prisipažinimas,... 46. Kaltinamųjų A. B., A. B. ir U. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai,... 47. Nors iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad jie nusikalstamos veikos padarymo... 48. Dėl 2017 m. rugpjūčio 1 d. įvykdyto plėšimo T. Š. atžvilgiu.... 49. Kaltinamasis A. B. teismo posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir... 50. Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu 2017-08-04 ir 2018-05-31 A. B.... 51. Kaltinamasis A. B. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad tuo metu, kai... 52. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju A. B. 2017-09-12 parodė, kad... 53. Kaltinamasis P. L. J. teismo posėdyje savo kaltę pripažino ir parodė, kad... 54. Atstovė pagal įstatymą Ž. J. teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiojo... 55. Kaltinamasis U. P. teismo posėdyje savo kaltę pripažino ir parodė, kad iš... 56. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu U. P. parodė, kad 2017-08-01 apie 23 val.... 57. Atstovas pagal įstatymą E. P. nurodė, kad jo sūnus nuoširdžiai gailisi,... 58. Nukentėjusysis T. Š. teismo posėdyje parodė, kad tą vakarą jis ėjo... 59. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu T. Š. 2018-04-10 parodė, kad 2017-08-01 (... 60. Nukentėjusio T. Š. 2017-08-16 pareiškimas patvirtina, kad 2017-08-01 adresu... 61. Įvykio registracijos kortelės duomenyse nurodyta, kad pranešėjas T. Š.... 62. Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad sveikatos priežiūros... 63. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2017-08-16 buvo... 64. Apžiūros protokolas patvirtina, kad medicinos ekspertas R. R., išanalizavęs... 65. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados... 66. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad... 67. Kaltinamųjų kaltę įrodo jų pačių prisipažinimas (išskyrus A. B.),... 68. Be to, matyti, jog kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje. Pagal BK 24... 69. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. B., P. L. J. ir U. P. sudavė smūgius... 70. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką bendravykdytoju laikomas ne tik tas... 71. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra... 72. Kaltinamųjų A. B., U. P. ir P. L. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės... 73. Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę... 74. Dėl 2017 m. rugpjūčio 2 d. padaryto svetimo turto sugadinimo.... 75. Kaltinamasis P. L. J. teismo posėdyje savo kaltę pripažino ir parodė, kad... 76. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu P. L. J. parodė, kad tuo metu, kai jis... 77. Atstovė pagal įstatymą Ž. J. teismo posėdyje pritarė gynėjai, kad... 78. Asmuo, neturėjęs amžiaus nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė, A. B.... 79. Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu 2017-08-04 A. B. parodė, kad... 80. Asmuo, neturėjęs amžiaus nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė, U. P.... 81. Civilinio ieškovo UAB ( - ) atstovė advokatė Eglė Baurienė teismo... 82. Civilinio ieškovo UAB ( - ) atstovė advokato padėjėja Dalia Pušinskė... 83. Liudytoja B. O. B. paaiškino, kad vasarą ji dirbo kioske ( - ). Atėjusi iš... 84. Liudytoja A. J. paaiškino, kad ji dirbo kioske ( - ), kuris buvo apiplėštas... 85. Liudytoja K. B. paaiškino, kad šiek tiek prisimena įvykį. Buvo tamsus paros... 86. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. B. parodė, kad 2017-08-02 ji... 87. Liudytojas R. S. teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra policijos... 88. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. S. parodė, kad 2017-08-02... 89. Nepilnametė liudytoja A. D. į teismo posėdį nebuvo kviečiama, jos... 90. Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad privatus fizinis asmuo... 91. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio P. S.... 92. UAB ( - ) pateiktas numatomas atliktų darbų aktas Nr. 17/08/03 ir 2017-08-08... 93. Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad privatus fizinis asmuo... 94. Bendrovės „G4S“ signalą atsiuntusio objekto apžiūros 2017-08-02 akte... 95. UAB ( - ) pateiktas numatomas atliktų darbų aktas Nr. 17/08/01 ir 2017-08-24... 96. Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2017-08-02 buvo apžiūrėta įvykio vieta... 97. Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad 2017-08-02 buvo... 98. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados... 99. Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji... 100. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad... 101. Kaltinamojo P. L. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1... 102. Šiame epizode dėl kioskų sugadinimo A. B. ir U. P. kaltinimai nebuvo... 103. Kaltinamojo P. L. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis... 104. Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, atleidimo nuo atsakomybės, bausmių... 105. Skirdamas bausmę kaltinamiesiems teismas vadovaujasi BK 54 ir 61 straipsnyje... 106. Kaltinamasis A. B. padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus (plėšimus),... 107. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, A. B. skirtina BK 180 straipsnio 1 dalyje... 108. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. B. paskirtos bausmės... 109. A. B. nėra atlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-22 nuosprendžiu... 110. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytiniai... 111. Skiriant bausmę kaltinamajam A. B., teismas atsižvelgia į tai, kad jis... 112. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. B. paskirtos bausmės... 113. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis... 114. Skiriant bausmę kaltinamajam U. P., atsižvelgiama, kad jis padarė du... 115. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, U. P. paskirtos bausmės... 116. Ikiteisminio tyrimo metu U. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai... 117. Vertinant kaltinamojo P. L. J. padarytas nusikalstamas veikas ir jo asmenybę... 118. Ikiteisminio tyrimo metu P. L. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis... 119. Dėl civilinių ieškinių... 120. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar... 121. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. Š. pareiškė 2225,15 Eur civilinį... 122. Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ( - )... 123. Nukentėjusieji V. S. ir J. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 260,47 Eur... 124. Kaltinamųjų atstovai pagal įstatymą K. B., E. P. ir R. B. įtraukti į... 125. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nukentėjusios V. S.... 126. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas,... 127. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos –... 128. Byloje konstatuota, kad kaltinamieji A. B., A. B. ir U. P. padarė plėšimą... 129. Kaltinamieji A. B., A. B. ir U. P. nusikaltimą padarė bendrais veiksmais ir... 130. Šioje byloje nukentėjusius J. S. ir V. S. pagal susitarimą atstovavo... 131. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 132. Civilinis ieškovas UAB (duomenys nekelbtini) pareiškė civilinį ieškinį... 133. Civilinio ieškovo UAB ( - ) atstovas advokatas U. P. 2019-09-17 atsakyme į... 134. Civilinio ieškovo UAB ( - ) ieškinys yra pagrįstas rašytiniais įrodymais... 135. Nors kaltinamasis P. L. J. civilinį ieškinį pripažino iš dalies ir, jo... 136. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iš L. P. J. priteistina 605 Eur... 137. Šioje byloje kaltinamuoju dėl turto sugadinimo baudžiamojon atsakomybėn... 138. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115, 297-298 straipsniais, 304-307... 139. A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1... 140. A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1... 141. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio... 142. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą 1 metų 2 mėnesių... 143. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, A. B. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems)... 144. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio... 145. Kardomąją priemonę A. B. - rašytinius pasižadėjimus neišvykti,... 146. A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1... 147. A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1... 148. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio... 149. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, A. B. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems)... 150. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio... 151. Kardomąsias priemones A. B. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir... 152. U. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1... 153. U. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1... 154. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio... 155. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, U. P. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems)... 156. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio... 157. Kardomąsias priemones U. P. - rašytinius pasižadėjimus neišvykti ir... 158. P. L. J., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje... 159. Elgesio apribojimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo... 160. Kardomąją priemonę P. L. J. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti,... 161. Civilinių ieškovų J. S. ir V. S. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies... 162. Civilinio ieškovo UAB ( - ) civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir... 163. Bylą dalyje dėl civilinio ieškovo T. Š. pareikšto civilinio ieškinio dėl... 164. Bylą dalyje dėl civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo... 165. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...