Byla e2A-392-480/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-997-717/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ryšio amžius“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“ ieškinį atsakovui V. R., trečiasis asmuo V. M., dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė BUAB „Ryšio amžius“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“ prašė priteisti iš atsakovo 13 476,28 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2015-01-19 nutartimi ieškovei buvo iškelta bankroto byla. UAB „Ryšio amžius“ buvo įsteigta 2007-05-28, jos akcininku iki 2009-11-23 buvo atsakovas, kuris iki 2009-11-23 taip pat buvo įmonės direktorius. Vėliau iki bankroto bylos iškėlimo ieškovės direktoriaus pareigas ėjo trečiasis asmuo, tačiau faktiškai tuo laiku veikla nebuvo vykdoma. 2009 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai nusikalstamos atsakovo veiklos, o išnagrinėjus baudžiamąją bylą 2014-04-28 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl to, kad jis iššvaistė buvusį jo žinioje bendrovės turtą – pinigines lėšas 13 476,28 Eur. Nuosprendis šioje baudžiamoje byloje yra įsiteisėjęs. Administratorius, patikrinęs ieškovės finansinius dokumentus ir susipažinęs su baudžiamąja byla, nustatė, kad atsakovas 2009-08-03 sudarė su UAB „Vorana“ statybos rangos sutartį Nr. 090803 dėl remonto darbų atlikimo objekte ( - ). Šios sutarties šalys 2009-08-31 pasirašė atliktų darbų aktą ir tą pačią dieną ieškovas rangovui pervedė grynais sutartimi sulygtą sumą – 13 476,28 Eur. Tuo metu, kai buvo remontuojamos patalpos ( - ), ieškovas nuomojosi patalpas ( - ), todėl darytina išvada, jog ieškovė sumokėjo už patalpų remontą, kuriomis nesinaudojo. Šiomis patalpomis naudojosi atsakovo sutuoktinės UAB „Res Baltija“. Tokiais atsakovo veiksmais įmonei padaryta 13 476,28 Eur žala, kurią atsakovas turėtų atlyginti vadovaujantis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, nes jis veikė priešingai įmonės interesams, pažeidė ABĮ 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus bei įmonės įstatuose jam nustatytas pareigas ir keliamus reikalavimus. Atsakovas žinojo apie sunkią įmonės padėtį, tačiau vis tiek sudarė nurodytą sutartį ir apmokėjo UAB „Vorana“ įmonės pinigais už atliktus darbus. Tokie atsakovo veiksmai yra neteisėti, nes prieštarauja tiek ieškovės, tiek jos kreditorių interesams.
  2. Atsakovas V. R. prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad siekdamas palengvinti įmonės finansinę padėtį, jis bandė susirasti buveinę bendrovei, kurios išlaikymo išlaidos būtų mažesnės, nes nuomojamos patalpos ( - ) buvo netinkamos veiklai, be to, buvo didelės nuomos išlaidos. Prievolė atsiskaityti su UAB „Vorana“ kilo sutartiniu pagrindu ir tokios prievolės įvykdymas negali būti traktuojamas kaip žalos ieškovei padarymas. UAB „Res Baltija“ patalpas ( - ) išsinuomojo tik 2009-08-31, o sutartis dėl šių patalpų remonto su UAB „Vorana“ buvo sudaryta 2009-08-03. Atsakovo sutartis dėl patalpų, esančių ( - ) nuomos buvo sudaryta ir įsigaliojo nuo 2009-07-01, t. y. iki patalpas išsinuomojant UAB „Res Baltija“, kurios akcininke yra jo sutuoktinė. Atsakovas pinigų neiššvaistė, o pervesdamas UAB „Vorana“ 13 476,28 Eur tik vykdė sutartinius įsipareigojimus, nes, kaip matyti iš vėlesnių veiksmų, UAB „Res Baltija“ toliau vykdė ieškovės vykdytą veiklą bei perėmė visus ieškovės įsipareigojimus ir atsakomybę. Taip pat atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimams, nes žalos reikalauja daugiau kaip po penkerių metų po to, kai buvo atsiskaityta už remonto darbus.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai; priteisė ieškovei BUAB „Ryšio amžius“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“, iš atsakovo V. R. 13 476,28 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-08-25) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
  2. Teismas nurodė, kad atsakovas nuo 2007-05-22 iki 2009-11-30 dirbo UAB „Ryšio amžius“ direktoriumi. Jis šios bendrovės darbinei veiklai vykdyti 2007-06-26 5 metų laikotarpiui buvo sudaręs negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ( - ). Ši sutartis turėjo galioti iki 2012-06-26. Kaip reikalauja įstatymas ir nuomos sutartis, neįspėdamas nuomotojo iki terminuotos sutarties nutraukimo ir neturėdamas kitos nuomos sutarties veiklai vystyti, atsakovas 2009-08-03 sudarė statybos rangos sutartį su UAB „Vorana“ dėl jo vadovaujančiai bendrovei nepriklausančių patalpų remonto darbų atlikimo ir už tuos darbus sumokėjo 46 530,90 Lt arba 13 476,28 Eur. Tuo tarpu atsakovo vadovaujama bendrovė UAB „Ryšio amžius“ turėjo 151 946,79 Lt neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų. Kaip baudžiamoje byloje buvo nustatyta, atsakovo atremontuotas patalpas išsinuomojo jo sutuoktinės UAB „Res Baltija“ (ji buvo šios bendrovės akcininkė). Atsakovas prie atsiliepimo į ieškinį pateikė negyvenamųjų patalpų ( - ), nuomos sutartį, nurodydamas, kad jis, siekdamas sumažinti nuomos mokesčių mokėjimą, ketino UAB „Ryšio amžius“ veiklą perkelti į kitas patogesnes patalpas, t. y. į patalpas, esančias ( - ), todėl jas ir remontavo. Kadangi šios nuomos sutarties po jo dirbęs bendrovės direktorius V. M. savalaikiai nepateikė ikiteisminiam tyrimui, todėl šie duomenys nebuvo priimti domėn. Teismas vertino, kad ši negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nėra pakankamas pagrindas laikyti, kad atsakovas neiššvaistė UAB „Ryšio amžiui“ priklausančio didelės vertės turto. Ikiteisminio tyrimo metu šis įrodymas nebuvo tiriamas ir vertinamas. Atsakovo aiškinimas apie sudarytą patalpų ( - ) nuomos sutartį atsirado jau po ikiteisminio tyrimo, todėl laikytina, kad šie motyvai yra jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti žalos atlyginimo. Be to, baudžiamoje byloje nustatyta, kad sutartį pasirašiusi S. neigia, jog ji tokią sutartį pasirašė. Teismas sprendė, kad atsakovas, apmokėdamas UAB „Vorana“ už atliktus remonto darbus jo vadovaujamos UAB „Ryšio amžius“ lėšomis, šias lėšas iššvaistė, nes jas panaudojo ne jo atstovaujamos bendrovės veiklai ir reikmėms. Byloje nustatyta, kad atsakovas netinkamai vykdė UAB „Ryšio amžius“ vadovo pareigas, t. y. esant galiojančiai negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai bendrovės veiklai vykdyti, jis remontavo kitas patalpas, nesusijusias su bendrovės veikla. Už remonto darbus sumokėjo 13 476,28 Eur vadovaujamos bendrovės lėšų. Apkaltinamuoju nuosprendžiu konstatuota, kad tokia atsakovo veikla yra lėšų iššvaistymas, t. y. nusikalstama veikla. Šis nuosprendis yra įsiteisėjęs, todėl jame nustatytos aplinkybės nekvescijonuojamos (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Kadangi atsakovas kaltas dėl UAB „Ryšio amžius“ lėšų iššvaistymo, todėl turi visiškai atlyginti šiai bendrovei padarytą žalą.
  3. Teismas nurodė, kad bankroto administratoriui UAB „Ryšio amžius“ dokumentus iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei vadovavęs V. M. perdavė 2015-02-25, o iš baudžiamosios bylos dokumentai buvo perduoti 2015-06-11. Neturėdamas visų finansinių dokumentų bankroto administratorius neturėjo pagrindo reikšti ieškinio. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2015-08-25, t. y. nepraleisdama trijų metų ieškinio senaties termino.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas V. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas sprendimą priėmė pagristai neatmetęs atsakovo įrodinėtų aplinkybių, neištyręs ir neišsiaiškinęs visų esminiu bylos aplinkybių, tendencingai (išskirtinai ieškovės naudai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus, taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir skundžiamą sprendimą priėmė iš esmės pažeisdamas CPK 185 str., 263 str. 1 d., 265 str. 1 d. nuostatas.
    2. UAB „Vorana“ išrašė sąskaitą ieškovei 2009-08-03 statybos rangos sutarties, kuri nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, pagrindu. Prievolė atsiskaityti su UAB „Vorana“ kilo sutartiniu pagrindu ir tokios prievolės įvykdymas negali būti traktuojamas kaip žalos ieškovei padarymas. Sudarant 2009-08-03 sutartį UAB „Res Baltija“ neegzistavo, ji įregistruota tik 2009-08-31. Todėl UAB „Vorana“ negalėjo išrašyti 2009-08-31 sąskaitą faktūrą UAB „Res Baltija“. Aplinkybė, jog UAB „Vorana“ realiai atliko sutartus remonto darbus neginčijama, o jos teisė gauti sutartą atlygį už atliktus darbus nėra kvestionuojama.
    3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neturėdamas kitos nuomos sutarties veiklai vystyti, 2009-08-03 sudarė statybos rangos sutartį su UAB „Vorana“ dėl jo vadovaujančiai bendrovei nepriklausančių patalpų remonto darbų atlikimo. Atsakovas dar apklausiamas pirmosios instancijos teisme baudžiamojoje byloje, paaiškino, jog UAB „Ryšio amžius“ buvo sudaręs ir kitą nuomos sutartį - dėl patalpų, esančių adresu ( - ), bei nurodė, jog visi UAB „Ryšio amžius“ dokumentai buvo perduoti V. M., tačiau jis atvyko į teismo posėdį baudžiamojoje byloje tą dieną, kai buvo baigtas šios bylos nagrinėjimas ir teismas išėjo priimti nuosprendžio. Specialistui, pateikusiam išvadą toje pat baudžiamojoje byloje, ši nuomos sutartis taip pat net nebuvo pateikta.
    4. Nors teismas pripažino, kad įrodymas - atsakovo pateikta nuomos sutartis dėl patalpų, esančių adresu ( - ), nebuvo tiriamas ir vertinamas jokioje kitoje byloje, tačiau šiuo dokumentu priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nepagrįstai nesivadovavo ir šį atsakovo pateiktą įrodymą atmetė visiškai neargumentuotai. Dėl šios priežasties teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad patalpos, adresu ( - ), nebuvo susijusios su UAB „Ryšio amžius“, o atsakovo pateikto rašytinio dokumento apskritai nevertino, akivaizdžiai suteikdamas ieškovės teiktiems įrodymams didesnę įrodomąją vertę, bei tuo pačiu pažeisdamas rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus.
    5. Teismas nepasisakė dėl atsakovo argumento, jog vadovaujantis 2009-09-01 UAB „Modux“ ir UAB „Res Baltija“ bendradarbiavimo sutarties 1 punktu UAB „Res Baltija“ perėmė visus įsipareigojimus ir atsakomybę tarp UAB „Ryšio amžius“ ir šios bendrovės klientų. Taigi, UAB „Res Baltija“ tiesiog toliau tęsė UAB „Ryšio amžius“ vykdytą veiklą, bei perėmė visus UAB „Ryšio amžius“ įsipareigojimus ir atsakomybę. Todėl akivaizdu, kad šioje byloje atsakovu turėtų būti ne V. R., kaip fizinis asmuo, o UAB „Res Baltija“.
    6. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį, pažeisdamas ieškinio senaties taikymą reglamentuojančias materialinės teisės normas. Ieškinio senaties terminas suėjo arba 2012-08-31, jei skaičiuoti šio termino pradžią nuo paties įvykio (pinigų sumokėjimo) dienos, arba 2012-11-30, jei šio termino pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai trečiasis asmuo pakeitė atsakovą UAB „Ryšio amžius“ administracijos vadovo pareigose. Be to, ieškovė praleido ĮBĮ nustatytą 6 mėnesių terminą pareikšti jos ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Bankroto byla UAB „Ryšio amžius“ iškelta 2015 m., o sandoris buvo sudarytas 2009 m., tai yra nuo šio sandorio sudarymo praėjo daugiau nei penkeri metai, per kuriuos atsakovas neturėjo jokių darbo - teisinių santykių su UAB „Ryšio amžius“.
  2. Ieškovė BUAB „Ryšio amžius“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovės prievolė atsiskaityti su UAB „Vorana“ kilo sutartiniu pagrindu ir tokios prievolės įvykdymas negali būti traktuojamas kaip žalos ieškovei padarymas. Apeliantas, žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, pažeisdamas jam įstatymų nustatytas pareigas veikti išimtinai įmonės interesais, sudarė įmonei ekonomiškai nenaudingą sandorį ir sumokėjo 13 476,28 Eur už patalpų, esančių adresu ( - ), kuriose realiai ieškovė savo veiklos nevykdė, remontą. Sudarytas sandoris sąlygojo ieškovės nemokumą ir negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais.
    2. Tarp BUAB „Ryšio amžius“ bankroto administratoriui perduotų bankrutuojančios įmonės dokumentų patalpų ( - ), nuomos sutarties nebuvo, todėl minėtas dokumentas vertintinas kritiškai. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad minėtas patalpas nuo 2009-09-01 nuomojosi UAB „Res Baltija“. Pateikta patalpų nuomos sutartis, kuri sukelia pagrįstų abejonių dėl joje nurodomų duomenų patikimumo, negali būti laikoma pakankamu įrodymu, kad UAB „Ryšio amžius“ patalpose vykdė veiklą.
    3. Bankroto administratoriui nebuvo perduota 2009-09-01 bendradarbiavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Modux“ ir UAB „Res Baltija“. Minėta bendradarbiavimo sutartis (kurios šalimi BUAB „Ryšio amžius“ nebuvo įtraukta), neįrodo jokių aplinkybių nagrinėjamoje civilinėje byloje. Atsakovas pateikė teismui dokumentus (nuomos sutartį; bendradarbiavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Modux“ ir UAB „Res Baltija“), kurie kelia pagrįstų abejonių dėl jų autentiškumo ir negali būti laikomi teisėtais įrodymais.
    4. ĮBĮ numatytas 6 mėnesių terminas yra skirtas į bankroto administratoriui patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, tačiau nereglamentuoja ieškinio senaties, todėl ieškinius administratorius gali reikšti vadovaujantis bendraisiais ieškinio senaties terminais. V. M. pateikė BUAB „Ryšio amžius“ bankroto administratoriui įmonės antspaudą ir dalį įmonės dokumentų 2015-02-25. Kita dalis įmonės dokumentų buvo gauta iš baudžiamosios bylos Nr. 24-1-00153-10. Todėl atsakovo teiginiai, kad ieškovė praleido 3 metu ieškinio senaties terminą yra visiškai nepagrįsti.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teisme nenustatyta absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
  2. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
  3. Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo priteisimo iš buvusio įmonės vadovo ir akcininko, kuris yra pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, t. y. pripažintas kaltu iššvaistęs jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „Ryšio amžius“ (t. y. ieškovės) turtą – pinigus 13 476,28 Eur. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo visos žalos, kurią konstatavo teismas baudžiamojoje byloje, atlyginimą. Atsakovas (apeliantas) su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ieškovės pareigą atsiskaityti su UAB „Vorana“ pagal 2009-08-03 rangos sutartį Nr. 090903; nepagrįstai nesivadovavo patalpų ( - ), nuomos sutartimi; neištyrė aplinkybių dėl 2009-09-01 bendradarbiavimo sutarties; neteisėtai atmetė atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį. Taigi apeliantas nesutinka su įrodymu vertinimu.
  4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nekeistinas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011; kt.). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
  5. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
  6. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.
  7. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį teisės taikymo aspektu, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Tai, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančios įrodymus, reikšmingus bylos aplinkybėms nustatyti, šių įrodymų vertinimo pasėkoje ieškinį tenkino, bet neatmetė ieškinio atsakovo nurodomais motyvais ir pagrindais, nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo.
  8. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taigi apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliantas nepagrindė savo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl apelianto atsakomybės už jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, o bylos medžiaga patvirtina, kad teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).
  9. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar nusikalstamus veiksmus padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; kt.). Remiantis pateiktais išaiškinimais, darytina išvada, kad sprendžiant, ar baudžiamojoje byloje nustatyti nusikalstamų veiksmų teisiniai padariniai vertintini kaip prejudiciniai civilinėje byloje, būtina nustatyti, ar jie patenka į įrodinėjimo dalyką civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2013).
  10. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip.
  11. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (fiduciarinės pareigos). Tai reiškia, kad juridinio asmens valdymo organo narys, taip pat jo vadovas, privalo atlyginti žalą, kurią padarė juridiniam asmeniui pažeisdamas įstatyme (pvz., CK 2.82 straipsnyje, ABĮ 37 straipsnyje ir kituose), steigimo dokumentuose ar sutartyje nustatytas pareigas. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas.
  12. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas prejudiciją taikė tinkamai, nes nuosprendyje konstatuotos aplinkybės apėmė faktus, kurie patenka į įrodinėjimo dalyką nagrinėjamoje civilinėje byloje ir kuriems esant taikoma įmonės vadovo civilinė atsakomybė. Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu bei Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartimi nustatytos aplinkybės, kad V. R. tyčia iššvaistė dėl einamų pareigų jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „Ryšio amžius“ turtą – 46 530,90 Lt, t. y. nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 23 d. būdamas UAB „Ryšio amžius“, registruotos ( - ), akcininku ir direktoriumi bei valdydamas įmonę, pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. VIII 1835 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies (Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais), UAB „Ryšio amžius“ įstatų 2.1 punkto (Pagrindinis bendrovės veiklos tikslas – tenkinti privačius interesus, kuriant naujas darbo vietas, siekti pelno), 5.6 punkto (Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais) reikalavimus, remdamasis 2009 m. rugpjūčio 3 d. statybos rangos sutartimi Nr. 090803 pagal 2009 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Vorana“ bendrovei išrašytą sąskaitą faktūrą VOR Nr. 0479 už UAB „Vorana“ atliktus statybos remonto darbus nesusijusiose su UAB „Ryšio amžius“ veikla patalpose, esančiose ( - ), priklausančiose J. S. ir R. S., kuriomis pagal nuomos sutartį nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. naudojosi UAB „Res Baltija“, į UAB „Vorana“ kasą pagal 2009 m. rugpjūčio 31 d. kasos pajamų orderį serija VOR Nr. 0550 sumokėjo 46 530,90 Lt, kuriuos jis buvo gavęs iš UAB „Ryšio amžius“ kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 43. Už tai jis nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda. Taigi, byloje nustatyta, kad apeliantas netinkamai vykdė UAB „Ryšio amžius“ vadovo pareigas, t. y. esant galiojančiai negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai bendrovės veiklai vykdyti, jis remontavo kitas patalpas, nesusijusias su bendrovės veikla, už remonto darbus sumokėjo 13 476,28 Eur iš vadovaujamos bendrovės lėšų ir tokia jo veikla yra lėšų iššvaistymas, t. y. nusikalstama veika. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir nutartimi, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (CPK 182 straipsnio 3 dalis).
  13. Apeliantas teigia, kad prievolė atsiskaityti su UAB „Vorana“ kilo ieškovei 2009-08-03 statybos rangos sutarties pagrindu ir tokios prievolės įvykdymas negali būti traktuojamas kaip žalos ieškovei padarymas. Tačiau šioje byloje aktualus ne vien tik atsikaitymo už atliktus darbus teisėtumo faktas. Baudžiamojoje byloje nustatyta (Liteko duomenys, Kauno apygardos teismo baudž. byla Nr. 1-71-238/2014), kad UAB „Ryšio amžius“, atstovaujama direktoriaus V. R., 2009-08-03 su UAB „Vorana“, atstovaujama direktoriaus E. M., sudarė statybos rangos sutartį Nr. 090803, kuria susitarė objekte-patalpose, esančiose ( - ), atlikti remonto darbus, t. y. sienų aptaisymo GKP, glaistymo, dažymo, keramikinių plytelių dangų įrengimo, pakabinamų lubų įrengimo darbus, iš viso 46530,90 Lt (iš jų 7429,30 Lt PVM). Teismas pažymėjo, kad darbai atlikti objekte, esančiame adresu: ( - ), t. y. tuo pačiu adresu, kuriuo ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis, veiklą vykdė bendrovė „Res Baltija“. 2009-08-31 UAB „Vorana“ bendrovei „Ryšio amžius“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą VOR Nr. 0479 už statybos darbus, kurioje nurodyta mokėtina suma su PVM-46530,90 Lt. Tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis, UAB „Ryšio amžius“ su UAB „Vorana“ grynais pinigais atsiskaitė 2009-08-31 į UAB „Vorana“ kasą sumokėjusi susitartą kainą - 46530,90 Lt (2009-08-31 KPO kvitas Nr. 0550). Teismas sprendė, kad UAB „Ryšio amžius“, 2009-08-03 pasirašydama statybos rangos sutartį Nr. 090803 su UAB „Vorana“ ir jos pagrindu grynais pinigais sumokėjusi 46530,90 Lt pagal 2009-08-31 PVM sąskaitą faktūrą VOR Nr. 0479 už remonto darbus, atliktus adresu: ( - ), esančiose patalpose, kurios, dokumentų duomenimis, nėra susijusios su bendrovės „Ryšio amžius“ tiriamuoju laikotarpiu vykdyta veikla, turėjo 46530,90 Lt nuostolį. Iš tyrimui pateikto 2009-01-01-2009-11-30 suvestinio UAB „Ryšio amžius“ apyvartos žiniaraščio nustatyta, kad 2009-11-30 UAB „Ryšio amžius“ kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 151946,79 Lt sumą, iš kurios skola valstybės biudžetui 70779,22 Lt (mokėtinos gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio, garantinio fondo ir sveikatos draudimo įmokos), skola VSDF biudžetui 3387,51 Lt, skola Š. S. už patalpų nuomą 47200 Lt ir skola tiekėjams 97,06 Lt. Taigi, baudžiamojoje byloje nustatyti prejudiciniai faktai, kad apeliantas, būdamas UAB „Ryšio amžius“ direktoriumi ir pažeisdamas jam įstatymo nustatytas pareigas veikti išimtinai įmonės interesais, sudarė ekonomiškai nenaudingą sandorį ir sumokėjo 13 476,28 Eur (46530,90 Lt) už patalpų, kuriose bendrovė realiai nevykdė savo veiklos, remontą ( t. y. neteisėti veiksmai CK 6.246 straipsnio 1 dalis), o dėl UAB „Vorana“ 2009-08-31 išmokėtų 46530,90 Lt (13 476,28 Eur) UAB „Ryšio amžius“ turėjo 46530,90 Lt nuostolį (t. y. žala (nuostoliai) CK 6.249 straipsnio 1 dalis), nes neteko turto – piniginių lėšų, kurias sumokėjo už bendrovei nepriklausančio ir jos veikloje nenaudojamo turto – patalpų ( - ), remonto darbus, taip pat padarytas nuostolis kreditoriams, nes 46530,90 Lt panaudojo atsiskaityti su „Vorana“ už svetimų ir veikloje nenaudojamų patalpų remonto darbus, o ne atsiskaityti su kreditoriais (priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos CK 6.247 straipsnis; CPK 182 straipsnio 3 punktas).
  14. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad atsakovas neturėdamas kitos nuomos sutarties veiklai vystyti, 2009-08-03 sudarė statybos rangos sutartį su UAB „Vorana“ dėl jo vadovaujančiai bendrovei nepriklausančių patalpų remonto darbų atlikimo, ir šias išvadas, priešingai nei teigia apeliantas, laiko pagrįstomis ir teisingomis.
  15. Apeliantas ir baudžiamoje byloje teigė, jog aplinkybę, kad patalpos esančios ( - ), buvo susijusios su UAB „Ryšio amžius“ veikla, įrodo prie apeliacinio skundo pridėta 2009 m. liepos 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Tačiau su tokiais apeliantų teiginiais teisėjų kolegija nesutiko ir juos atmetė kaip nepagrįstus (Liteko duomenys, Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-133-150/2015, CPK 182 straipsnio 3 punktas). 2015 m. spalio 14 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių dėl 2009 m. liepos 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje esančių duomenų patikimumo. Kaip matyti iš aptariamos sutarties, ji 2009 m. liepos 1 d. neva tai buvo sudaryta tarp UAB „Ryšio amžius“ ir J. S.. Siekiant patikrinti nurodytoje sutartyje užfiksuotų duomenų patikimumą, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka dar kartą buvo apklausta kaip liudytoja J. S.. J. S. parodė, kad tokios sutarties ji su UAB „Ryšio amžius“ nesudarė, šios sutarties tarp įmonės dokumentų ji neturi, sutarties nepildė, ranka užrašyti jos vardas ir pavardė, rašyti ne jos ranka, parašas taip pat ne jos, o patalpos, esančios ( - ), 2009 m. liepą–rugpjūtį nebuvo nuomojamos. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kad liudytoja turėtų pagrindą apkalbėti nuteistąjį, būtų suinteresuota bylos baigtimi. Liudytojos J. S. parodymus, įvertinusi visų bylos įrodymų kontekste, teisėjų kolegija netikėti liudytojos parodymais, kad iš viso tokia sutartis nebuvo pasirašyta, neturi pagrindo. Viso proceso metu liudytoja nuosekliai tvirtino, kad nuomos sutartis buvo sudaryta tik 2009 m. rugsėjo 1 d. ir šią sutartį ji sudarė su UAB „Res Baltija“ direktore – E. R.. Be to, 2009 m. lapkričio 25 d. Dokumentų priėmimo–perdavimo akto duomenimis, tarp UAB „Ryšio amžius“ V. M. teisinių paslaugų biurui perduotų dokumentų tokia sutartis nebuvo perduota. V. M. apklaustas kaip liudytojas pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, jog visi dokumentai yra teisme. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad tokia sutartis būtų buvusi perduota UAB „Ryšio amžius“ bankroto administratoriui UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“. Kita vertus, pastebėjo, kad pats nuteistasis V. R. tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme neneigė aplinkybės, jog patalpose, esančiose ( - ), UAB „Ryšio amžius“ veiklos nevykdė. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, naujų aplinkybių dėl patalpų ( - ), nuomos sutarties, nei jas nustatė Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, nenustatė, o įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į prejudicinius faktus, padarė teisingą išvadą, kad atsakovo aiškinimas apie sudarytą patalpų ( - ) nuomos sutartį atsirado jau po ikiteisminio tyrimo, todėl pagrįstai laikė, kad šie motyvai yra jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti žalos atlyginimo. Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog jis ginčo nuomos sutartį (dėl patalpų ( - )) įregistravo Nekilnojamojo turto registre, o nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, šalims sandoris galioja, tačiau neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš juos remdamosi kitais įrodymais (CK 1.75 straipsnio 2 dalis, 6.478 straipsnis), pvz., liudytojų parodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2010).
  16. Nors pirmosios instancijos teismas atskirai ir nepasisakė dėl atsakovo (apelianto) argumento, jog vadovaujantis 2009-09-01 UAB „Modux“ ir UAB „Res Baltija“ bendradarbiavimo sutarties 1 punktu UAB „Res Baltija“ perėmė visus įsipareigojimus ir atsakomybę tarp UAB „Ryšio amžius“ ir šios bendrovės klientų, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog ši aplinkybė byloje nebuvo įvertinta teismui konstatavus, kad įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje/nutartyje nustatytos aplinkybės nekvescijonuojamos (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo konstatuoti prejudicinę reikšmę turintys faktai, jog kitaip nei laikosi nuomonės nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde, aplinkybės, kad UAB „Ryšio amžius“ turtas – lėšos – buvo teisėtai perleistos UAB „Vorana“, nepatvirtina tarp UAB „Modux“ ir UAB „Res Baltija“ 2009 m. rugsėjo 1 d. sudaryta bendradarbiavimo sutartis Nr. VS20090901/01. Kaip matyti iš šios sutarties 1 punkto, UAB „Res Baltija“ įsipareigojo perimti visus įsipareigojimus ir atsakomybę tarp klientų ir UAB „Tele2“, tarp klientų ir UAB „Modux“ bei tarp klientų ir UAB „Ryšio amžius“ kilsiančią dėl UAB „Ryšio amžius“ veiklos pagal sutartį Nr. VS20090401/01. Teisėjų kolegija vertino, jog ši sutartis tik dar kartą patvirtina, kad UAB „Ryšio amžius“ neketino tęsti veiklos, o analogiškoms paslaugoms teikti buvo įkurta UAB „Res Baltija“, kurios veiklai ir buvo remontuojamos bei išnuomotas patalpos, esančios ( - ). Be kita ko, šia sutartimi UAB „Res Baltija“ prisiėmė atsakomybę tik prieš UAB „Ryšio amžius“ klientus, kiek tai susiję sudarant paslaugų teikimo sutartis ir parduodant prekes. Aptariama sutartimi UAB „Res Baltija“ neperėmė UAB „Ryšio amžius“ prievolių, kilusių ir (ar) kilsiančių iš civilinių teisinių santykių, prieš šios bendrovės kreditorius. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad net ir UAB „Res Baltija“ vykdant veiklą analogišką UAB „Ryšio amžius“ veiklai, V. R., kaip UAB „Ryšio amžius“ direktoriaus, sudarytas sandoris dėl patalpų adresu ( - ), remonto darbų, negali būti laikomas naudingu ir atitinkančiu UAB (dabar jau BUAB) „Ryšio amžius“ interesus, o minėta bendradarbiavimo sutartis, kurios šalimi ieškovė net nebuvo įtraukta, nėra teisiškai reikšminga nagrinėjamu atveju.
  17. Apeliantas nesutinka ir su sprendime išdėstyta išvada dėl ieškinio termino pradžios nustatymo. Apelianto įsitikinimu, ieškovė praleido nustatytą ieškinio dėl žalos atlyginimo pateikimo senaties terminą. Apeliantas prašo taikyti ieškinio senatį, kaip savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti. Nurodo, kad ieškinio senaties terminas suėjo arba 2012-08-31, jei skaičiuoti šio termino pradžią nuo paties įvykio (pinigų sumokėjimo) dienos, arba 2012-11-30, jei šio termino pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai trečiasis asmuo pakeitė atsakovą UAB „Ryšio amžius“ administracijos vadovo pareigose. Be to, ieškovė praleido ĮBĮ nustatytą 6 mėnesių terminą pareikšti jos ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Šie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
  18. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).
  19. Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008).
  20. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė ieškinį teismui pateikė 2015-08-25 nepraleidusi trijų metų ieškinio senaties termino, nes neturėdamas visų finansinių dokumentų bankroto administratorius neturėjo galimybės reikšti ieškinio, o bankroto administratoriui dokumentus iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei vadovavęs V. M. perdavė 2015-02-25, o kita dalis dokumentų buvo gauta iš baudžiamosios bylos 2015-06-11, kurie buvo paimti kaip daiktiniai įrodymai. Ieškinio senaties termino pradžia yra siejama ne su objektyviuoju, t. y. pažeidimo padarymo, momentu, kaip teigia apeliantas, bet su subjektyviuoju momentu, t. y. kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytas 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai nėra ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014).
  21. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
  22. Esant nurodytoms aplinkybėms teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos nepažeidžiant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai), sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

14Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai