Byla 1A-204/2013
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėjos), teisėjų: Kęstučio Jucio ir Elenos Vainienės, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, Laurai Gruodienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui, gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui, nuteistajam R. V., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. ir jo gynėjo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

2Iš nuteistųjų R. V. ir L. M. priteista po 33,84 Lt proceso išlaidų.

3Šiuo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pripažinta kalta ir nuteista L. M.. Jos atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

5R. V. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, pasikėsino iš L. M. neteisėtai įgyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, t. y. jis, 2009 m. birželio 23 d., apie 14.40 val., T. rajone, miško aikštelėje prie M. tvenkinio, esančio kelio ( - ) km, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, pasikėsino iš L. M. įgyti labai didelį kiekį – 11,439 g – narkotinės medžiagos – heroino, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi įvykio vietoje buvo sulaikytas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

6Nuteistojo R. V. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad apygardos teismo nuosprendis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato (toliau – LAT) 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1 punkto reikalavimų, nes buvo priimtas pažeidžiant išsamumo, nešališko įrodymų vertinimo taisyklės, preziumuojant nuteistojo kaltę bei nesudarant galimybės gintis nuo pareikšto kaltinimo.

7Nuteistojo gynėjas teigia, kad jo ginamasis R. V. neatliko nė vieno iš BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, todėl jis visiškai nesusijęs su narkotine medžiaga, kuria disponavo kita nuteistoji L. M.. Teismas šios aplinkybės neįvertino, sureikšmindamas tik vieną iš nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymių – narkotinės medžiagos kiekį, kurį be pagrindo pripažino įrodymu, patvirtinančiu, jog nuteistasis turėjo tikslą platinti narkotinę medžiagą, tačiau nei asmens kratos, nei dviejų kratų gyvenamosiose patalpose metu, nei automobilyje, nei atliekant tyrimą dėl narkotinių medžiagų pėdsakų ant jo rankų, jokių narkotinių medžiagų nebuvo rasta.

8Apeliantas mano, kad apygardos teismas pažeisdamas aukščiau minėto LAT nutarimo 3.1.7 - 3.1.8 nuostatas, įrodymus tyrė ir vertino vienpusiškai, nutylėdamas ir ignoruodamas nuteistąjį teisinančius įrodymus. Nors ikiteisminį tyrimą pradėjęs tyrėjas M. T., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai ir šališkai teigė, kad R. V. platina narkotines medžiagas, tačiau tokių savo teiginių jokiais baudžiamojo proceso prasme leistinais įrodymais neįrodė, o kiti liudytojai tokius jo teiginius paneigė.

9Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendį pagrindęs liudytojos I. P., kuriai nuteistasis neturėjo galimybės užduoti klausimus, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, pažeidė Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kaltinamojo teisę į teisingą procesą, ir 6 straipsnio 3 dalies „d“ punkte garantuotą teisę užduoti klausimus kaltinimo liudytojui, tuo pačiu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 5 ir 7 dalyse įtvirtintos teisės, rungimosi principas. Kartu pažeistos BPK 301 straipsnio nuostatos, numatančios, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie ištirti teismo posėdyje. Be to, apelianto manymu, apklausiant I. P. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, buvo nesilaikyta BPK 184 straipsnio reikalavimų, kadangi apie šią apklausą neinformuotas nei įtariamasis, nei jo gynėjas, jie neturėjo galimybės užduoti šiai liudytojai klausimus. Be to, ikiteisminio tyrimo teisėjui pateikto pareiškimo apklausti liudytoją I. P. turinys, gynėjo manymu, rodo ikiteisminio tyrimo pareigūnų šališkumą, kadangi jame nurodyta, jog liudytoja turi būti apklausta nedalyvaujant įtariamiesiems, nors to reikalauja BPK 184 straipsnio nuostatos. Liudytojos I. P. parodymai neteisėti bei jais negali būti pagrįstas teismo nuosprendis, nes jai nebuvo užduotas klausimas apie santykius su įtariamaisiais, nors iš bylos medžiagos matyti, kad I. P. yra L. M. vyro brolio sugyventinė ir laukėsi kūdikio. Apklausiant šią liudytoją pirmosios instancijos teismo posėdyje, taip pat nebuvo nustatyti jos santykiai su įtariamaisiais. Tuo labiau, kad liudytoją I. P. ikiteisminio tyrimo metu apklausė teisėja G. G., kuri buvo šališka, kadangi ji yra nukentėjusiojo V. B., dėl kurio nužudymo R. V. pripažintas kaltu kitoje baudžiamojoje byloje, sesuo.

10Be to, liudytoja I. P. parodė, kad apelianto R. V. anksčiau nepažinojo. Tokiu atveju klaidingas yra asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas (1 t., b. l. 150), kuriame I. P. nurodė nuotraukoje Nr. 3 pavaizduotą asmenį, kuriam L. M. turėjo perduoti narkotines medžiagas. Liudytoja I. P. parodė, jog nei kur, ne ką perduoti turi L. M. jai nesakė. Be kita ko, nors apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją I. P. nurodė, kad matė, kaip L. M. iš užančio ištraukė maišelį ir numetė į krūmus, tačiau apklausiama teisme paneigė šią aplinkybę. Nors ši aplinkybė užfiksuota teisiamojo posėdžio protokole, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, ja nesirėmė. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį grindžia ne liudytojos I. P. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, o savaip interpretuoja šios liudytojos parodymus, kas sudaro pagrindą teigti, jog skundžiamas nuosprendis paremtas ne išsamia įrodymų visumos analize, o prielaidomis, jas vertinant teisiamojo nenaudai.

11Pirmosios instancijos teismas taip pat nesudarė nuteistajam galimybės užduoti klausimus anoniminiams liudytojams „1“ ir „123“. Tai, jog nuteistasis buvo pašalintas iš teismo salės, nereiškia, kad iš jo teismas galėjo atimti teisę užduoti klausimus įslaptintiems liudytojams. Taip pat, nuteistojo gynėjas kritikuoja įslaptintų liudytojų parodymus, kadangi šių liudytojų nurodytu laikotarpiu nuteistasis negalėjo su šiais asmenimis susipažinti, nes tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Be to, byloje yra duomenys, kad liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, yra įrašytas į Tauragės psichikos centro narkologinę įskaitą (1 t., b. l. 165), o Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyrius 2009 m. spalio 12 d. raštu Nr. 315 atsakė, jog psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus yra priskiriami psichikos ir elgesio sutrikimams (1 t., b. l. 166). Dėl to negalima remtis įslaptintų liudytojų parodymais.

12Nuteistojo gynėjas kritikuoja nuteistosios L. M. parodymus, bei mano, kad šios nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija visiškai nesuderinama su R. V. nuteisimu, nes ji nuteista už pabaigto nusikaltimo padarymą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad L. M. teisme duoti parodymai skyrėsi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Nors L. M. parodė, kad jai buvo daromas poveikis, tačiau tai nebuvo tiriama, o trumpas jos sulaikymo laikotarpis rodo, jog ji pareigūnams išties sakiusi, ką jie norėjo girdėti. Jos parodymais verčia abejoti ir tai, kad bylos duomenimis, ji turėjo psichikos sutrikimų (3 t., b. l. 84, 103). Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad tiki ikiteisminio tyrimo metu duotais nuteistosios parodymais, kurie yra nuoseklesni, nes čia ji detaliai nurodė atsiskaitymo su ja mechanizmą, tačiau liko neįvertinta, jog asmens kratos metu pas R. V. nieko nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 29), o įvykio vietos apžiūros protokole nustatyta, jog nuteistojo turėtų pinigų suma net nesiekė 1 000 Lt, kas patvirtina, jog jis neketino sumokėti jos nurodytos 8 500 Lt sumos, nes tokių pinigų ir neturėjo. Liudytojų S. K., V. R. parodymai iš esmės nepatvirtina, kad nuteistasis prekiavo narkotikais.

13Gynėjas nurodo, kad byloje esantys telekomunikacijų duomenys, nors ir nepatvirtina R. V. kaltės, tačiau pats tokių duomenų rinkimas ir rėmimasis jais yra neteisėtas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos mobiliojo ryšio telefonų apžiūros, kurias atliko Tauragės apskrities VPK ONTS vyresnysis tyrėjas M. T. vienas, nedalyvaujant jokiems kitiems asmenims. Apeliantas mano, jog mobiliojo ryšio telefono apžiūros metu negalėjo būti gauta telekomunikacinius įvykius patvirtinanti informacija, konkrečiai, telefonų knygos duomenys, o juo labiau - SMS žinučių turinys ir skambučių registro duomenys, kadangi tai yra informacija, kuri gali būti gauta tik BPK 154 straipsnio 1 dalies pagrindais, t. y. pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį. Tokio procesinio veiksmo metu gauta informacija, liečianti asmens privatų gyvenimą, negali būti pripažinta teisėta, atitinkanti BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Prokuroro nutarimas susipažinti su dokumentais (informacija) buvo pateiktas ikiteisminio tyrimo teisėjai G. G. 2009 m. liepos 1 d. ir būtent šia data buvo galimas susipažinimas su keturių mobiliųjų telefonų įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinėmis su celėmis laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 1 d. Kaip matyti, šiame nutarime nėra minimi duomenys apie įeinančias ir išeinančias SMS žinutes, todėl šioje dalyje bet koks SMS žinutėse užfiksuotos informacijos naudojimas yra neteisėtas. Be to, kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo teisėja G. G. dėl šališkumo apskritai negalėjo sankcionuoti minėto nutarimo.

14Iš bylos medžiagos matyti, kad tik 2009 m. spalio 20 d. buvo surašytas protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, kuriame tyrėjas M. T. remiasi 2009 m. birželio 4 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi Nr. S1-439 RN bei Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro teikimu Nr. 3.2.-376, tačiau tokia nutartis nebuvo pateikta į baudžiamąją bylą. Be to, jeigu tokia nutartis buvo priimta sulaikymo metu 2009 m. birželio 23 d., tai Tauragės apylinkės prokurorui nebuvo jokio reikalo kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją 2009 m. liepos 1 d., kadangi bet koks telekomunikacijos būdu gaunamos informacijos rinkimas ir kontrolė turėjo būti teisėtas. Dėl šios priežasties apeliantas mano, kad byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ir išsiaiškinti telekomunikacijų būdu perduodamos informacijos kontrolės bei operatyvinių veiksmų atlikimo teisėtumą. Be to, būtina apklausti liudytoją I. P., kadangi jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nors ir neteisėti, tačiau iš esmės skiriasi nuo teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų. Taip pat, apklausti liudytoja tyrėją E. J., nuteistąją L. M., nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei proceso pirmosios instancijos teisme metu nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp jos parodymų, nebuvo tirtos aplinkybės dėl jai daryto spaudimo.

15Apeliantas pastebi, kad ikiteisminio tyrimo teisėja G. G. atliko mažiausiai du proceso veiksmus, kurių metu gauti duomenys negali būti laikomi įrodymais BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme, t. y. 2009 m. birželio 23 d. liudytojos I. P. apklausą bei 2009 m. liepos 1 d. sankcionavo prokuroro nutarimą susipažinti su dokumentais (informacija). Abiem atvejais ji neabejotinai matė, jog baudžiamojo proceso veiksmai konkrečiai liečia R. V.. Minėta ikiteisminio tyrimo teisėja, kaip asmuo, kuris yra nukentėjęs dėl šio nuteistojo veiksmų, anksčiau įvertinta baudžiamojo proceso tvarka kitoje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, negalėjo iš viso dalyvauti baudžiamajame procese kaip ikiteisminio tyrimo teisėjas ir turėjo nusišalinti BPK 58 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindais. To nepadarius, buvo iš esmės pažeista nuteistojo teisė į nešališką procesą, o įrodymai surinkti tokiais proceso veiksmais, negali būti pripažinti teisėtais ir leistinais įrodymais. Gynėjas mano, kad apeliacinės instancijos teisme būtina apklausti liudytoja Tauragės apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją G. G., kadangi būtina papildomai patikrinti duomenis, susijusius su jos šališkumu, bei išreikalauti iš Šiaulių apygardos teismo baudžiamąją bylą, kurioje R. V. buvo nuteistas 2001 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, kadangi iš šiuo metu baudžiamojoje byloje esančių duomenų (t. 3, b. l. 136 – 141), neįmanoma nustatyti ikiteisminio tyrimo teisėjos G. G. ryšio su bylos, kurioje jis nuteistas anksčiau, aplinkybėmis.

16Nuteistojo gynėjo manymu, esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas taip pat buvo padarytas 2010 m. spalio 13 d. teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, kai nuteistasis buvo nepagrįstai pašalintas iš teismo posėdžių salės visam laikui. Jokia nutartis šiuo klausimu nebuvo priimta, nenurodyta kokiais kriterijais remiantis nuteistasis šalinamas iš teismo salės visam laikui, o ne laikinai, nors BPK 259 straipsnis numato galimybę asmenį pašalinti laikinai.

17Apeliantas nurodo, kad 2010 m. gruodžio 1 d. kreipėsi prašydamas sudaryti sąlygas R. V. dalyvauti tolimesniuose teismo posėdžiuose, tačiau šio prašymo, kaip ir kitų, bylą nagrinėjusi teisėja net nenagrinėjo, tokiu būdu pažeidė BPK 22 straipsnio 3 dalies, BPK 259 straipsnio 1 dalies, BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalių, Konvencijos 6 straipsnio nuostatos. Net ir pašalinus nuteistąjį iš teismo posėdžių salės, teismas negalėjo apriboti jo procesinių teisių daugiau, negu tai numato BPK 259 straipsnio 1 dalis. Nuteistajam nebuvo sudaryta galimybė užduoti klausimus anoniminiams liudytojams, kas daro šių liudytojų apklausą pirmosios instancijos teisme neteisėtą. Be to, teismas nepagrįstai nuosprendį grindė nuteistojo parodymais, kadangi BPK 301 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tuo tarpu nuteistasis galimybės duoti parodymus teismo posėdžio metu neturėjo. Pašalinimas iš teismo salės jokiu būdu negalėjo atimti teisės kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 294 straipsnis). Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių apeliantas mano, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos (kasacinė byla Nr. 2K-P-218/2009).

18Gynėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria R. V. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas vienuolikos metų laisvės atėmimo bausme ir jį dėl šios nusikalstamos veikos išteisinti.

19Nuteistasis R. V. apeliacinį skundą grindžia iš esmės analogiškais motyvais kaip ir jo gynėjas. Nuteistasis skunde dėsto savo įvykio versiją bei nurodo, kad nusikalstamos veikos nepadarė, o prieš jį buvo vykdoma provokacija, ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas atliktas šališkai ir vienpusiškai.

20Nuteistojo teigimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnė E. J. suklastojo jo atsisakymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Be to, atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus atliko šališka ikiteisminio tyrimo teisėja G. G., kuri apklausė liudytoją I. P. po darbo valandų bei atgaline data sankcionavo prokuroro nutarimą dėl nuteistojo vykdyti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę, nagrinėjo jo sutuoktinės skundus dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo. Nuteistasis nesupranta, kodėl byloje dalyvavo tiek daug ikiteisminio tyrimo teisėjų, prokurorų bei pareigūnų, nors byla nedidelės apimties.

21Pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, jam nebuvo leista dalyvauti liudytojos I. P. apklausoje, kuri atlikta pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Be to, nuosprendis grindžiamas suklastotu kratos protokolu, kurio kopija pažeidžiant BPK 149 straipsnio 9 dalies nuostatas, nuteistajam neįteikta. Neteisėtai atlikta pakartotinė krata jo namuose. Nutartis dėl kratos buvo sankcionuota tuo metu, kai pareigūnai jau buvo jo namuose, todėl apeliantas nesupranta, kaip jie galėjo žinoti, kad bus priimtas toks sprendimas. R. V., mano, kad pareigūnas M. T. pakišo jam įkalčius, nes krata atlikta tuo metu, kai namie nebuvo jo sutuoktinės, o buvo tik senyvo amžiaus motina, kuriai nebuvo parodyta, ką pareigūnai rado, iš karto neįteiktas kratos protokolas, o atvežtas tik po kelių dienų.

22Apeliantas teigia, kad jam tyrėja visą laiką kartojo, jog jis nieko nepadarė, o įtarimai pareikšti, nes taip liepia prokurorai. Be to, nurodo, kad pratęsiant suėmimo terminą, nedalyvavo jo gynėjas, o teismas paskyrė sau palankų advokatą.

23Nuteistasis kritikuoja byloje apklaustų liudytojų parodymus, nurodo, kad jis apklaustas tik vieną kartą formaliai, tuo tarpu L. M. net keturis kartus davė melagingus parodymus, kuriais teismas nepagrįstai patikėjo. Teigia, kad L. M. jau iš anksto bendradarbiavo su pareigūnais ir pati iškvietė į įvykio vietą telefonu pareigūnus. Be to, pareigūnai jai darė psichologinį spaudimą, ką ji patvirtino apklausiama. Tačiau teismas šių aplinkybių netyrė, neišreikalavo L. M. telefono išklotinių. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad L. M. 2010 m. vasario 8 d. posėdyje prašė gražinti jai mobilaus ryšio telefonus, nors iš bylos medžiagos matyti, kad telefonai jai gražinti jau anksčiau. Nuteistojo manymu, tai padaryta todėl, kad nereikėtų išreikalauti išklotinių.

24Apeliantas tvirtina, kad asmens kratos protokole suklastoti parašai, krata atlikta ne ten kur nurodyta, jame neteisingai parašyta, kad nieko nerasta ir nepaimta, kai tuo tarpu buvo rasta piniginė ir 660 Lt. Be to, pareigūnai sako netiesą, kad turėjo informacijos apie nuteistojo automobilį, jo numerius, kadangi šis automobilis buvo neveikiantis ir ilgai remontuotas bei nesenai pirktas.

25Be to, tik bylą nagrinėjant teisme buvo gautas ekspertizės aktas dėl pakartotinės kratos metu rastų daiktų, todėl nuteistajam neaišku, kaip buvo galima bylą perduoti teismui, jei nebuvo dar gautas toks svarbus dokumentas. Apeliantas tvirtina, kad byloje sukeista daug dokumentų, pakeičiant šių dokumentų datas ir kitus duomenis. Anksčiau byloje buvo nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl jo sutuoktinės be antspaudų bei parašų, tuo tarpu šiuo metu jis pakeistas ir jame yra visi rekvizitai. Be to, ikiteisminis tyrimas dėl jo sutuoktinės nutrauktas neįvykus teismo posėdžiui, o tik atsiuntus nutarimą paštu.

26Byla buvo vilkinama, ikiteisminio tyrimo pareigūnas M. T. dangstomas, dėl jo nesiimama jokių veiksmų, nors jis turėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Nuteistojo teigimu jis nuteistas nedalyvaujant, bylos nagrinėjime teisme, nes buvo pašalintas iš teismo posėdžių salės visam laikui. Be to, teismas pažeidė jo teises, numatytas BPK 262 straipsnio 1 dalyje, 265 straipsnyje, 267 straipsnyje, 268 straipsnyje ir 270 straipsnyje. Jam nebuvo sudaryta galimybė pareikšti nušalinimus, nebuvo išaiškintos teisės, teismas nesvarstė jo prašymų. Pažeisti lygybės prieš įstatymą bei rungimosi principai.

27Teismas į posėdį iškvietė tik kaltinimui palankius liudytojus, kurie su nuteistuoju neturi nieko bendro. Apeliantas kritikuoja liudytojų parodymus, jų asmenybes, nurodo aplinkybes dėl kurių, jo nuomone, šių asmenų parodymai vertintini, kaip nepatikimi.

28Taip pat, nuteistasis mano, kad nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis, pažeidžiant BPK 279 straipsnio ir BPK 301 straipsnio reikalavimus. Nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad jis davė parodymus, jog pas L. M. vyko dėl intymių santykių, kadangi jis tokių parodymų niekada nedavė. Be to, jis niekada iš anksto nesitarė susitikti su L. M..

29Nuteistasis R. V. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir jį dėl šios nusikalstamos veikos išteisinti.

30Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. kovo 23 d. nutartimi nuteistojo R. V. ir jo gynėjo apeliacinius skundus atmetė.

31Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nutartyje nurodyta, kad kaltinamasis R. V. 2010 m. spalio 13 d. posėdžio metu nepaisė bylą nagrinėjančios Klaipėdos apygardos teismo teisėjos įspėjimo nepažeidinėti posėdžio tvarkos ir visam laikui buvo pašalintas iš posėdžių salės, o į ją sugrąžintas tik išklausyti apkaltinamojo nuosprendžio. Pirmosios instancijos teismo priimta nutartis dėl R. V. pašalinimo protokolinė, joje nenurodyta, kodėl už posėdžio tvarkos pažeidimą kaltinamajam parinkta tokia griežta poveikio priemonė. Nuteistojo prašymas sugrąžinti jį į posėdžių salę ir suteikti galimybę dalyvauti tiriant įrodymus (5 t., b. l. 77) teismo nebuvo svarstomas, apie kaltinamojo nedalyvavimo metu tirtus įrodymus jam nebuvo pranešta bei nesudaryta galimybė duoti paaiškinimus. Toks bylos išnagrinėjimas pirmosios instancijos teisme pažeidė BPK 44 straipsnio, 246 straipsnio ir 259 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šie pažeidimai laikytini esminiais, nes jie suvaržė svarbias įstatymų garantuotas R. V. teises, tačiau pažeidimų pobūdis (procesinės klaidos padarymas) nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismą pripažinti šališku.

32Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tik iš dalies atkūrė nuteistojo R. V. pažeistas teises, nes kitų liudytojų, išskyrus M. T., ir nuteistosios L. M., kurių parodymais grindžiama nuteistojo kaltė, parodymai pagal baudžiamojo proceso reikalavimus liko neištirti, R. V. nesudarytos galimybės šiems asmenims užduoti klausimų, todėl iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo atsižvelgti į nustatytus šioje nutartyje baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, juos ištaisyti bei iš naujo patikrinti apeliacinių skundų argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo.

33Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. V. ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo R. V. ir jo gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

34Nuteistojo R. V. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendis R. V. atžvilgiu naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, nes pirmosios instancijos teismas, pašalindamas nuteistąjį iš posėdžių salės iki nuosprendžio paskelbimo ir nesvarstydamas jo prašymo suteikti galimybę dalyvauti tiriant įrodymus, pažeidė BPK 44 straipsnio, 246 straipsnio ir 259 straipsnio 1 dalies nuostatas ir tuo padarė BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytą esminį šio Kodekso pažeidimą, suvaržantį įstatymų garantuotas nuteistojo teises (BPK 329 straipsnio 4 punktas). Tai konstatuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartyje.

35Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. ir jo gynėjo apeliacinius skundus, nustatė, kad R. V., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, pasikėsino iš L. M. neteisėtai įgyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, t. y. jis, 2009 m. birželio 23 d., apie 14.40 val., T. rajone, miško aikštelėje prie M. tvenkinio, esančio kelio ( - ) km, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, pasikėsino iš L. M. įgyti labai didelį kiekį – 11,439 g – narkotinės medžiagos – heroino, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi įvykio vietoje buvo sulaikytas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

36Apeliantas neigia pasikėsinęs neteisėtai įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos heroino, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, tvirtina, kad byla sufabrikuota – apelianto išsireiškimu nagrinėjamas „absoliučiai visai kitas bylos variantas“, byloje nėra jokių objektyvių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumu.

37Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis R. V. parodė, kad inkriminuojamo nusikaltimo jis nepadarė. Į įvykio vietą buvo atviliotas nuteistosios L. M., kuri veikė tyrėjo M. T. nurodymu ir jo atžvilgiu buvo vykdoma iš anksto suplanuota susidorojimo ir keršto akcija. Nuteistasis paaiškino, jog 2009 m. birželio 22 d. pas jį į namus atvyko L. M. ir paprašė surasti pirkėją „gerai prekei“ – heroinui, nes jai labai reikia pinigų sutuoktinio operacijai. Į tai jis atsakė, kad šiuo klausimu negali jai padėti, tačiau, jeigu reikia pinigų, tai jis gali iš jos nupirkti acto rūgšties. Be to, prieš išvažiuodama L. M. paprašė apžiūrėti jos automobilį, nes įtarė, kad veikia ne visi automobilio variklio cilindrai. Nuteistasis apžiūrėjo automobilį ir nuramino L. M., kad važiuoti ji su šiuo automobiliu gali. Be to jis pastebėjo, jog L. M. atvažiavo ne viena. Jos automobilyje sėdėjo nepažįstama moteris, kaip vėliau sužinojo – I. P., ir laikė kūdikį. Kitą dieną, t. y. 2009 m. birželio 23 d., apie pietus, R. V. pastebėjo, jog L. M. parašė jam SMS žinutę, kad ji nori susitikti. R. V. parašė L. M. atsakymą, klausė, ar veikia jos automobilio cilindras, o kadangi ji klausė, kur galima susitikti, tai jis nurodė susitikimo vietą. Jam einant praustis ir persirengti, tai pastebėjo žmona ir paklausė, kur jis taip staiga susiruošė. Tuomet jis parašė L. M., kad nepavyks susitikti, nes žmona klausia, kur jis važiuoja. L. M. primygtinai siūlė, ką nors sugalvoti ir kaip nors pabėgti nuo žmonos. R. V. nusprendė važiuoti į susitikimą kartu su žmona. Kadangi be asmeninio susitikimo, L. M. dar buvo pažadėjusi gauti acto rūgšties, R. V. nusprendė nuvažiuoti į susitikimą ir dėl jos pasiteirauti. Kartu su juo važiavo ir jo žmona B. V., nes nenorėjo jo vieno išleisti. Nuvažiavęs į poilsiavietę nuteistasis pamatė L. M. ir jauną moterį. Jis pastatė automobilį aikštelėje po šermukšniu. Nuėjo iki aikštelės pakraščio ir paklausė moterų, ką jos čia veikia. L. M. atsakė, kad grožisi gamta. Kai moterys priėjo arčiau, R. V. pasiteiravo nuteistosios, ar ji turi acto rūgšties. Pastaroji atsakė, kad neturi, tuomet jis jos paklausė, kodėl ji jį taip skubino. Kalbėjosi su L. M. 2-3 minutes. R. V. jau einant link žmonos automobilio, jis išgirdo, kaip jam už nugaros suskambo L. M. telefonas ir ji atsiliepė. R. V. girdėjo kažkieno balsą klausiant „na, ar susitikai savo meilužį“. Į tai L. M. atsakė „taip, jis čia“. Netrukus L. M. šūktelėjo R. V., jog skambina M. ir perduoda jam linkėjimus. Tuo metu nuteistajam nuėjus nuo L. M. automobilio apie 10-15 metrų į automobilių stovėjimo aikštelę staiga įvažiavo automobilis, iš kurio iššoko neuniformuoti asmenys ir be jokio perspėjimo pargriovė R. V. ant žemės, surakino rankas, atliko asmens kratą. Vienas asmuo šaukė: „žiūrėkit, ką jis išmetė, tai heroinas“. Kiti pareigūnai ėmė juoktis, sakydami, kad R. V. nieko neišmetė. Pareigūnas M. T. demonstratyviai pakėlė nuo žemės nuteistojo piniginę, nunešė ir numetė ją netoli L. M. automobilio, o greta piniginės numetė ir kažkokį paketėlį. M. T. telefonu iškvietė dar du asmenis, kurie surašė įvykio vietos apžiūros protokolą ir jame užfiksavo, kur rasta piniginė ir maišelis. Maišelio numetimo momento jis nematė, nes tuo metu buvo paguldytas ant žemės.

38R. V. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje įrodyta nuteistosios L. M., liudytojų M. T., I. P., Ž. S. parodymais, byloje surinktais rašytiniais ir daiktiniais įrodymais.

39Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo, leistinumo reikalavimų bei juos vertinti vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

40Įrodymų leistinumo kriterijus apibrėžtas BPK 20 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Tai reiškia, kad, spręsdamas, ar išnagrinėti bylos duomenys pripažintini įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams, ir nustatyti, ar juos patvirtina kiti bylos duomenys.

41Teismų praktika patvirtina, kad tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas), būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme nurodytu būdu (principas „leidžiama tai, kas numatyta įstatyme“) ir ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka. Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės. Įrodymais nepripažįstami duomenys, kurie gauti pažeidžiant BPK nuostatas ir teismui kyla abejonių dėl duomenų patikimumo ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus, taip pat duomenys, kuriuos gaunant buvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės.

42Teisėjų kolegija ištyrusi byloje surinktus įrodymus, jų gavimo būdus, tvarką daro išvadą, jog iš esmės jie buvo gauti teisėtais būdais, nepažeidžiant BPK normų reikalavimų, o padaryti atskiri šių normų pažeidimai (aptariami žemiau), nėra pagrindas pripažinti R. V. nekaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

43Nuteistoji L. M. apklausta apeliacinės instancijos teisme (t. 7, b. l. 166-170, 197) parodė, kad vyriškio vardu V. prašymu turėjo nuvežti R. V. narkotikus. Pastarąjį pažįsta, nes jos dabar jau miręs vyras prieš keletą metų vartojo narkotines medžiagas, kurias įsigydavo iš R. V.. Perduoti važiavo kartu su savo broliene. Susitarimo dėl narkotinių medžiagų perdavimo smulkmenų – kuris kuriam pirmas parašė žinutes, kas nurodė susitikimo vietą dabar neprisimena. R. V. į susitikimo vietą atvažiavo su žmona. Po to atvažiavo policija, juos suėmė. Ji paketėlį su narkotikais numetė kažkur į krūmus, į žolę. Kadangi nuteistoji pareiškė, jog ne viską prisimena, teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto tvarka buvo perskaityti (t. 7, b. l. 167, 168, 200) nuteistosios parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 7-8, 10-11, 15-17, 19), tiek pirmosios instancijos teisme (t. 5, b. l. 51-52). Tai buvo daroma net kelis kartus Nuteistojo R. V. ir jo gynėjo prašymu. Nuteistoji patvirtino savo parodymus duotus pirmosios instancijos teisme. Iš jų seka, kad įvykio dieną apie 11-12 val. R. V. prašymu L. M. vežė jam maišelį su narkotine medžiaga, kurį vėliau įvykio vietoje išsigandusi policijos išmetė, o pareigūnai surado. Už šį perdavimą R. V. žadėjo jai sumokėti. Susirašinėdama su pastaruoju SMS žinutėmis, susitarė susitikti prie „vandens“. Narkotines medžiagas R. V. įvardino kaip „koldūnus“. Į susitikimą su R. V. važiavo automobiliu. Kartu su ja važiavo liudytoja I. P., kuri apie kelionės tikslą nieko nežinojo. R. V. į įvykio vietą atvažiavo kartu su savo žmona ir liepė nuteistajai važiuoti paskui jį į kitą vietą, prie pušelių, tačiau, jiems dar besikalbant, L. M. pamatė atvažiuojantį policijos automobilį ir išsigandusi maišelį su narkotine medžiaga išmetė (t. 5, b. l. 51-52). Taip pat nuteistoji apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu jai būnant sulaikytai niekas jos negąsdino, niekas nesakė, kad nepamatys savo vaikų, tai girdinti pirmą kartą. Pažymėtina, jog apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją vyko 2009 m. birželio 25 d. nuo 14.00 val. iki 15.10 val. Tuo metu L. M. jau buvo paleista iš laikino sulaikymo (t. 2, b. l. 22). Minėtos apklausos metu apie 2009 m. birželio 23 d. įvykius ji davė analogiškus parodymus kaip ir vėliau pirmosios instancijos teisme.

44Nuteistojo R. V. gynėjas nepagrįstai teigia, jog nuteistosios L. M. parodymai negali būti vertinami kaip patikimas įrodymas dėl pastarosios psichinės sveikatos sutrikimų. Iš teisų, byloje esančiais dokumentais patvirtinama, kad nuteistajai buvo diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas ir ji buvo gydoma ambulatoriškai ir stacionariai, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad L. M. dėl savo psichikos sveikatos būklės negali teisingai suprasti faktinių įvykio aplinkybių ir duoti apie jas parodymus. Kaip matyti iš byloje esančio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-17, L. M. būdingas normalus mąstymas ir nuoseklūs, nors ir paviršutiniški, samprotavimai, vidutinio lygio apibendrinimai, o jos nerimas fiksuotas ties sveikatos ir ateities problemomis. L. M. diagnozuotas adaptacijos sutrikimas – situacinė depresinė reakcija netrukdo jai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 4, b. l. 18-21). Be to, baudžiamosios bylos duomenys rodo, jog dėl ligos paūmėjimo L. M. į medikus kreipėsi 2009 m. liepos 3 d., t. y. jau po to, kai buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Šių apklausų metu savo sveikata įtariamoji nesiskundė. Apie tai, kad dėl sveikatos būklės negali duoti parodymų L. M. nurodė ikiteisminio tyrimo pareigūnams 2009 m. rugsėjo 23 d. apklausos metu ir tuo metu apklausiama nebuvo (t. 1, b. l. 19).

45Nuteistojo gynėjas taip pat mano, jog negalima tikėti nuteistosios parodymais dar ir todėl, kad nuteistojo turėta pinigų suma nebuvo pakankama sumokėti už narkotines medžiagas. Įvykio apžiūros protokole nurodyta suma nesiekė 1 000 Lt, kas patvirtina, kad jo ginamasis neketino sumokėti L. M. nurodytos pinigų sumos – 8 500 Lt. Tačiau iš nuteistosios L. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, seka, kad narkotinių medžiagų kiekio ir kainos bei atsiskaitymo tvarkos klausimų R. V. su ja nederino, tai jis darė tiesiogiai bendraudamas su asmeniu vardu V., todėl ta aplinkybė, jog, atvykdamas į susitikimą su L. M., nuteistasis neturėjo visos už heroiną sumokėti reikalingos pinigų sumos, jo tikslo neteisėtai įgyti didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino nepaneigia.

46Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo nesivadovauti nuteistosios L. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, pirmosios instancijos teisme bei nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nes juos patvirtina kiti byloje esantys faktiniai duomenys.

47Nuteistosios L. M. parodymus, kad ji susirašinėjo su R. V. dėl narkotinių medžiagų perdavimo SMS žinutėmis, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš R. V. mobilaus ryšio telefono NOKIA Corporation 6210s-1 (SIM kortelės numeris ( - )), paimto įvykio vietos apžiūros metu, bei nuteistosios L. M. mobilaus ryšio telefono „NOKIA Corporation 5000d-2“ (SIM kortelės numeris ( - )) ir mobilaus ryšio telefono „NOKIA 6101“, paimtų pastarosios asmens kratos metu, apžiūros protokolų, 2009 m. liepos 7 d. tarnybinio pranešimo dėl telefono apžiūros išrašų analizės ir 2009 m. liepos 8 d. tarnybinio pranešimo dėl šių abonentinių numerių išklotinių analizės bei 2009 m. spalio 19 d. protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo (t. 1, b. l. 24-28, 31-52, 53-65, 69-73, 74-86, 87-94) matyti, kad laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 5 d. iki įvykio dienos, t. y. 2009 m. birželio 23 d., L. M. ir R. V. intensyviai bendravo tarpusavyje SMS žinutėmis. Byloje užfiksuotas R. V. ir L. M. SMS žinučių turinys patvirtina, jog pastarieji bendravo būtent dėl narkotinių medžiagų perdavimo, kurių dėl suprantamų priežasčių, t. y. siekdami, kad nebūtų išaiškinta jų vykdoma nusikalstama veikla, tiesiogiai neįvardino. Taip, 2009 m. birželio 3 d. R. V. rašo L. M.: „Jei būtų to pačio ar bent jokiu būdu neblogesnio, 50 paimtų. Galvok“. L. M. jam atsako: „Aš galiu kad ir šiandien atskristi arba ryt, nes vėliau neišeina“. Tuomet R. V. jai atrašo, kad „Ne, dar trūksta pinigėlių. Tik savaitg. bandysiu sukrapštyt“. (t. 1, b. l. 69). 2009 m. birželio 14 d. R. V. rašo L. M.: „gal pameni, kada tu pas mane buvai“. L. M. jam atrašo: „Pamenu, prieš gerą savaitę, o ką gal jau spėjai pasiilgti“. Tuomet R. V. jai rašo: „Jei ir toliau taip eis, vėliausiai už dviejų savaičių jau pasiilgsiu. Tik žinoma, su tokiomis pat geromis naujienomis“, o L. M. jam atsako: „Tai malonu girdėti, bet prieš susitikimą kokias tris dienas prieš duok žinoti, kad spėčiau šukuoseną pasidaryti“. R. V. rašo L. M.: „Būtinai, koks balius be šukuosenos“. 2009 m. birželio 16 d. R. V. klausia L. M. „Po kiek ten už tą rūgštį norėtų“, į ką L. M. atsako, kad „pavakare apie viską pasakys“. Sekančią dieną R. V. priekaištauja L. M., kad nesulaukia iš jos atsakymo, į tai L. M. atsako, kad neparašė, nes pati laukia atsakymo. Rašo, jog „yra tik kainos dar nežino. ir dar kažkokių tablečių vietoj to acto sakė dar geriau. Šiam savaitgaliui neprižadu, o gal...“. R. V. jai atsako: „Man nieko ir nereikia savaitgaliui. Tik paklausiau, ar viskas gerai. Bet po truputį jau judėk“. 2009 m. birželio 18 d. R. V. rašo L. M.: „Jau manau gali užsakyti tuos koldūnus. Pats laikas“. Pastaroji jam atrašo: „Gerai. O ant kada tiksliau tau užsakyti“, į ką R. V. atsako: „pirmadienį, antradienį arba trečiadienį“, t. y. 2009 m. birželio 22, 23 arba 24 dieną. L. M. rašo R. V. „Gerai“, o pastarasis jai atrašo: „Bet pati žinai, tik labai gerą. Apie šiaip sau nei kalbos negali būti“. Tuomet L. M. rašo R. V.: „Koki buvo koldūnai, toki ir bus. Iš tos pačios parduotuvės imu ir buvau jau užsakius“, o R. V. jai atsako: „Nuo gero arklio ant blogo niekas nelips. Ir ten tuo pačiu rūgštynių pusę litr.“ L. M. atsako, jog pažiūrės. 2009 m. birželio 20 d. R. V. klausia L. M. „kada galvoji pasimatyti?“, į ką L. M. atsako, jog „jei viskas gerai tai galvoju apie pirmadienį“. 2009 m. birželio 22 d. 14.31 val. R. V. klausia L. M., kur ji yra, į ką pastaroji atsako, kad neužilgo išvyksta. Vėliau rašo „Už pusvalandžio būsiu susirask šoferį nes ilgai negalėsiu būti, nes su mažu lėliuku atvažiuoju“. R. V. jai atsako: „Gerai. Manoji irgi turi teises“. 2006 m. birželio 23 d. L. M. rašo R. V., jog atvyksta ir klausia, ar jis gali pasitikti. R. V. 13.27 val. jai atrašo, jog bandys. Tuomet L. M. klausia, „kur susimatyti galim“, į ką R. V. atsako: „Miške, o kur daugiau. Juk nenori, kad žmona užkluptų ar tavasis sužinotų. L. M. paklausus „po kuria egle“, R. V. atsako, jog „prie vandens“, į ką L. M. atsako, jog bus apie antrą, vėliau praneša, kad jau atvyko. 14.16 val. R. V. rašo L. M. „Pabūk. Pasigrožėk tėviškės gamta. Tuoj. Neina pabėgti“, į ką L. M. atsako: „tai sugalvok ką nors greičiau“ (t. 1, b. l. 70-71). Šie faktiniai duomenys paneigia nuteistojo R. V. aiškinimą, kad 2009 m. birželio 23 d. į susitikimą su L. M. jis atvyko pasiteirauti, ar pastaroji gavo jam koncentruotos acto rūgšties, apie kurią jie kalbėjo įvykio dienos išvakarėse. Kaip matyti iš užfiksuotų žinučių turinio, kalba apie rūgštį tarp R. V. ir L. M. iš tiesų vyko, tačiau kur kas anksčiau nė 2009 m. birželio 22 d., ir ją L. M., jei pavyks gauti, turėjo atvežti R. V. kartu su narkotinėmis medžiagomis („koldūnais“).

48Šie įrodymai gauti nepažeidžiant įstatymu nustatytos tvarkos. Apeliacinės instancijos teismui pateikta išslaptinta operatyvinės bylos medžiaga, iš kurios matyti, jog Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriuje buvo atliekamas tyrimas operatyvinio sekimo byloje Nr. 85-3-003-08 dėl R. V. vykdomos nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu. Pirminiai duomenys apie tai, kad R. V. platina narkotines medžiagas ( - ), buvo gauti iš Vilniaus teisėsaugos pareigūnų (t. 6, b. l. 156-158). Vykdant šį tyrimą buvo surinkta medžiaga apie tai, jog nuteistasis R. V. užsiima narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimu, taip pat gauta duomenų apie tai, kad narkotines medžiagas jis parsiveža iš Šakių rajono (t. 6, b. l. 121). Surinktos operatyvinės medžiagos pagrindu 2009 m. kovo 4 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsniu, sankcionavo telekomunikacijų tinklais, telefonais Nr. ( - ) R. V. perduodamos ir jam perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą nuo 2009 m. kovo 5 d. iki 2009 m. birželio 5 d., 2009 m. birželio 4 d. nutartimi laikinai einantis Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas teisėjas sankcionavo telekomunikacijų tinklais mobiliojo ryšio telefonu abonentiniu Nr. ( - ) R. V. perduodamos ir jam perduodamos informacijos turinio slaptos kontrolės ir fiksavimo pratęsimą nuo 2009 m. birželio 5 d. iki 2009 m. rugsėjo 5 d., nes kiti du telefono numeriai jau buvo nenaudojami, o 2009 m. birželio 17 d. nutartimi – telekomunikacijų tinklais mobiliojo ryšio telefono abonentiniu Nr. ( - ) R. V. perduodamos ir jam perduodamos informacijos turinio slaptą kontrolę ir fiksavimą nuo 2009 m. birželio 18 d. iki 2009 m. rugsėjo 3 d. (t. 6, b. l. 123, 128, 155). Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas numato analogišką tvarką. Tokiu būdu nuteistojo R. V. gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl šių įrodymų gavimo tvarkos pažeidimų yra nepagrįsti.

49Apeliantai nurodo, jog negalima vadovautis informacija apie R. V. ir L. M. naudojamų mobilaus ryšio telefonų Nr. ( - ) įeinančius ir išeinančius skambučius, teigdami, jog sutikimą susipažinti su minėta informacija davė bylos baigtimi suinteresuota Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja G. G.. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos Šiaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu R. V. buvo nuteistas už 1997 m. liepos 15 d. įvykdytą V. B., Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos G. G. brolio, tyčinį nužudymą (t. 2, b. l. 122-135). Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 5 straipsnyje nurodyta, jog asmuo turi teisę, kad jo byla būtų teisingai išnagrinėta pagal įstatymus sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. BPK 58 straipsnyje nurodyti teisėjo nušalinimo (nusišalinimo) pagrindai. Teismų praktikoje (tame tarpe ir Europos Žmogaus teisių teismo) išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Kaip matyti iš bylos medžiagos iš tiesų sutikimą susipažinti su mobilaus ryšio telefonų Nr. ( - ), esančiais UAB „Bitė Lietuva“ ir ( - ), esančiu UAB „Omnitel“, įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinėmis su celėmis laikotarpyje nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 1 d., ir esant reikalui padaryti jų išrašus, kopijuoti arba gauti informaciją raštu (t. 1, b. l. 68) davė minėta Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja G. G.. Šiame 2009 m. liepos 1 d. prokuroro nutarime nurodytos įtariamųjų pavardės – L. M. ir R. V.. Tokiu būdu teisėja, žinodama įtariamojo R. V. pavardę ir jo ryšį su baudžiamąja byla, kurioje pastarasis buvo pripažintas kaltu dėl jos brolio nužudymo, tam, kad pašalinti bet kokias abejones dėl jos galimo šališkumo, vadovaudamasi BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 59 straipsnio 1 dalimi, turėjo nusišalinti nuo minėto klausimo sprendimo. Tačiau net ir nesivadovaujant informacija gauta pagal minėtą sutikimą, ta pati informacija yra užfiksuota jau anksčiau nurodytuose minėtų telefonų apžiūros protokoluose. Teisėjų kolegija grįsdama nuteistojo R. V. kaltę vadovaujasi būtent šiuose apžiūros protokoluose užfiksuota informacija bei šios informacijos analize apie nuteistųjų bendravimą telefonu, SMS žinučių turinį. Tauragės rajono prokuratūros kreipimasis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl sutikimo ir susipažinimas su minėta informacija iš esmės dubliavo, kaip ir nurodyta nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, jau operatyvinio tyrimo ir daiktų apžiūrų metu gautus duomenis, tačiau tai nedaro šiuose dokumentuose užfiksuotos informacijos niekine.

50Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo R. V. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, jog neteisėtai buvo peržiūrėta ir užfiksuota nuteistųjų R. V. ir L. M. mobiliojo ryšio telefonuose esanti informacija, o būtent telefonų knygose esantys įrašai, taip pat skambučių registro duomenys bei SMS žinučių turinys, yra nepagrįstas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad mobiliojo ryšio telefonai „NOKIA Corporation 2310“ ir „NOKIA Corporation 6210s-1“ buvo rasti įvykio vietoje ir paimti kaip daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti (t. 1, b. l. 4-5), o mobiliojo ryšio telefonai „NOKIA Corporation 5000s-2“ bei „NOKIA 6101“ buvo rasti L. M. asmens kratos metu ir taip pat paimti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti (t. 1, b. l. 30). Vadovaujantis BPK 92 straipsnio 1 dalimi, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, jei jų nereikia tirti BPK 205 straipsnyje nustatyta tvarka, turi būti apžiūrimi pagal BPK 207 straipsnyje nustatytas taisykles. BPK 207 straipsnyje nustatyta, kad turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti daiktus ar kitus objektus apžiūri prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar specialistas. Dėl apžiūros surašomas protokolas. Apžiūros protokole smulkiai aprašomi objektai, nurodomi jų požymiai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti. Apžiūrimi daiktai kiek galima nufotografuojami arba nufilmuojami. Taigi baudžiamojo proceso įstatymas įpareigoja daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, apžiūrą atliekantį pareigūną kruopščiai apžiūrėti, nustatyti ir užfiksuoti visus apžiūrimo objekto bendruosius ir specialiuosius požymius, tame tarpe juose išlikusią ar užfiksuotą informaciją, kas šiuo konkrečiu atveju ir buvo padaryta. Mobiliojo ryšio telefonų bei SIM kortelių apžiūra atlikta nepažeidžiant BPK 92 ir 207 straipsnių reikalavimų. Taikyti šiam procesiniam veiksmui BPK 154 straipsnio, reglamentuojančio telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymą, nuostatas nebuvo jokio pagrindo.

51Apeliacinės instancijos teismo posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto tvarka buvo perskaityti (t. 7, b. l. 199-200) liudytojos I. P. parodymai duoti pirmosios instancijos teisme (t. 5, b. l. 81-82), nes ji išvykusi gyventi į užsienį (t. 7, b. l. 187-188), nors ir liko deklaravusi savo gyvenamąją vietą Lietuvoje (t. 8, b. l. 1). Taip pat dėl šios liudytojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 140-142) apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaip liudytoja vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo apklausta buvusi Tauragės apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja G. Š. (t. 8, b. l. 52-54).

52Iš liudytojos I. P. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai G. Š. bei pirmosios instancijos teisme seka, kad 2009 m. birželio 22 d. jos draugo brolienė L. M. ją kartu su dviejų metų dukra parsivežė į savo namus pasisvečiuoti. Po to, kai jos atvažiavo, L. M. buvo kažkur išvykusi. 2009 m. birželio 23 d. apie 12-12.30 val. L. M. pasiūlė jai pasivažinėti ir jos išvažiavo. Kur važiuos, L. M. jai neaiškino, o ji ir neklausė. Sakė, tik, kad važiuoja kažką perduoti, tačiau tiksliau neaiškino. Liudytoja pastebėjo, jog važiuoja link ( - ), o po to jos atvažiavo į miške esančią automobilių aikštelę, kur kitoje kelio pusėje buvo kažkoks vandens telkinys, poilsiavietė, pavėsinė, sūpynės. Išlipusios iš automobilio, ten vaikščiojo, nuėjo pasisupti. Po kurio laiko į aikštelę atvažiavo pilkos spalvos automobilis. Tuomet L. M. pasakė, kad „tai tas žmogus atvažiavo“, ir jos pradėjo eiti link aikštelės. Aikštelėje L. M. susitiko su tuo automobiliu atvažiavusiu vyriškiu ir kartu su juo buvusia moterimi, o liudytoja ėjo link L. M. automobilio. Ji buvo nuo kitų asmenų apie 4-5 metrų atstumu, todėl ką jie kalbėjo, negirdėjo. Jiems besikalbant, į aikštelę įvažiavo policijos automobilis ir tuomet L. M. pradėjo eiti pro ją ir automobilį link krūmų. I. P. pamatė, kaip nuteistoji iš užančio ištraukė plastikinį permatomą maišelį su kažkokia gelsva medžiaga gumulėliais ir numetė jį link krūmų. Vyriškis ir moteris stovėjo toje pačioje vietoje, niekur nėjo, ten juos sulaikė policijos pareigūnai. Kai L. M. išmetė paketą, I. P. suprato, kad tai narkotikai ir kad juos pastaroji turėjo perduoti atvykusiam vyriškiui.

53Nuteistojo R. V. gynėjas abejoja šios liudytojos parodymų patikimumu, remdamasis asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolu, kur nurodyta, jog I. P. atpažino R. V. kaip asmenį, kuriam L. M. turėjo perduoti narkotines medžiagas (t. 1, b. l. 149-151), nes iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo liudytoja anksčiau nepažinojo. Tačiau kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, procesinis veiksmas – asmens atpažinimas pagal nuotraukas buvo atliktas po liudytojos I. P. apklausos. Esant tokioms aplinkybėms, natūralu, jog iš nuotraukos atpažinusi aikštelėje į susitikimą su L. M. atvykusį vyriškį, t. y. nuteistąjį R. V., I. P. nurodė, kad tai asmuo, kuriam L. M. turėjo perduoti narkotines medžiagas. Ši aplinkybė, kolegijos nuomone, jokių abejonių dėl minėtos liudytojos parodymų patikimumo, nekelia. Tuo labiau, kad I. P. atvykimą kartu su L. M. ir jo buvimą automobilių stovėjimo aikštelėje pripažįsta ir pats nuteistasis R. V.. Duomenų, kad liudytoja I. P. būtų suinteresuota R. V. apkalbėti byloje taip pat nėra. Gynėjo apeliacinio skundo argumentas, jog apklausta pirmosios instancijos teisme liudytoja I. P. paneigė ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, jog ji matė, kaip, atvykus policijai, L. M. išmetė narkotines medžiagas, prieštarauja teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotiems duomenims, iš kurių matyti, jog teismui perskaičius I. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ir apie tai, kokius L. M. veiksmus liudytoja įvykio metu matė, I. P. patvirtino, jog šie jos parodymai yra teisingi (t. 5, b. l. 82).

54Gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, jog nebuvo aiškintasi dėl liudytojos I. P. santykių su įtariamaisiais. Gynėjo manymu ta aplinkybė, jog I. P. gyveno kartu su nuteistosios L. M. vyro broliu, liudytojai suteikė teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau jai ši teisė nebuvo išaiškinta. Iš tiesų, kaip matyti iš liudytojos I. P. apklausos protokolo (t. 1, b. l. 140), jai nebuvo užduotas klausimas apie santykį su įtariamuoju. BPK 82 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus, o BPK 183 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prieš pradėdamas apklausą prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas išsiaiškina duomenis apie liudytojo asmenybę ir jo santykius su įtariamuoju. Teisėjų kolegija mano, kad šiuo atveju padarytas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas nėra esminis ir nedaro minėtos liudytojos parodymų nepatikimais. Be to, kaip matyti iš liudytojos I. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, turinio, pastaroji paaiškino, jog yra L. M. vyro brolio sugyventinė. BPK 15 ir 38 straipsniuose bei BK 248 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra pateiktos šeimos narių ir artimųjų giminaičių sąvokų išaiškinimai. Liudytojos I. P. negalima prilyginti L. M. nei šeimos nario, nei artimo giminaičio kategorijai. Tuo labiau, kad jos nesieja jokie ryšiai su nuteistuoju R. V., nes kaip matyti iš bylos duomenų, liudytoja iki įvykio pastarojo net nepažinojo.

55Nuteistasis R. V. ir jo gynėjas ginčija liudytojos I. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjai, patikimumą, nes minėtą liudytoją apklausė ta pati bylos baigtimi suinteresuota Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja G. G.. Liudytojos I. P. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją vyko 2009 m. birželio 23 d., t. y. iki sutikimo dėl informacijos gavimo apie telefoninius pokalbius davimo. Duomenų, kad teisėja G. G., vykdydama savo kaip ikiteisminio tyrimo teisėjos pareigas šioje baudžiamosios bylos stadijoje, nesilaikė įstatymų reikalavimų nėra, nes apklausos metu nė karto nebuvo nurodyta vyriškio, apie kurį parodymus davė liudytoja I. P., pavardė, todėl teisėjai nebuvo nė vieno pagrindo, nurodyto BPK 58 straipsnio 1 ar 2 dalyse, nusišalinti. Tačiau apklausiant šią liudytoją buvo padarytas kitas esminis BPK normų pažeidimas. Nuteistasis R. V. ir jo gynėjas pagrįstai teigia, jog apygardos teismas negalėjo remtis liudytojos I. P. ikiteisminio tyrimo teisėjai duotais parodymais, nes apie šios liudytojos apklausos vietą ir laiką nei jam, nei gynėjui nebuvo pranešta. BPK 184 straipsnio 4 dalis įpareigoja prokurorą apie ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamos liudytojo apklausos vietą ir laiką pranešti įtariamajam ir jo gynėjui, kurie turi teisę dalyvauti tokioje apklausoje, užduoti apklausiamam asmeniui klausimus, kai apklausa baigta, susipažinti su apklausos protokolu ir teikti dėl jo pastabas, o suimtas įtariamasis turi būti pristatytas į apklausos vietą. Nors nuteistajam R. V. įtarimas pareikštas 2009 m. birželio 24 d., t. y. po liudytojos I. P. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tačiau jis 2009 m. birželio 23 d. 14 val. 40 min. buvo sulaikytas, įtariant, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (t. 2, b. l. 47). Taigi, liudytojos I. P. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu jis turėjo įtariamojo statusą ir jam turėjo būti užtikrintos visos teisės numatytos BPK 184 straipsnio 4 dalyje. Tai yra pagrindas nesivadovauti minėtais liudytojos I. P. parodymais (t. 1, b. l. 145-148).

56Tokiu būdu teisėjų kolegija, grįsdama nuteistojo R. V. kaltę, vadovaujasi liudytojos I. P. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnei ir pirmosios instancijos teisme, kurie BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu buvo perskaityti apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

57Nuteistojo R. V. kaltę patvirtina ir liudytojo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. T. parodymai. Iš jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, seka, kad pareigūnai turėjo operatyvinės informacijos apie tai, jog R. V. platina narkotines medžiagas, todėl pastarojo atžvilgiu buvo atliekamas operatyvinis tyrimas. Taip pat buvo gauta informacija, kad 2009 m. birželio 23 d. apie 14 val. aikštelėje prie M. tvenkinio L. M., kuri pagal turimą operatyvinę informaciją ir anksčiau tai darydavo, turi perduoti R. V. narkotines medžiagas. Šios operatyvinės informacijos patikrinimui buvo atliktas operatyvinis sekimas. Pirmiausiai į įvykio vietą ne tarnybiniu automobiliu buvo išsiųsti nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjai M. P. ir Ž. S., o M. T. važiavo tarnybiniu automobiliu su patruliu V. S. ir stovėjo atokiau nuo įvykio vietos. Supratę, kad vyksta narkotinių medžiagų perdavimas, jie tarnybiniu automobiliu įvažiavo į minėtą automobilių stovėjimo aikštelę. Aikštelėje buvo du automobiliai, netoli jų stovėjo trys moterys ir R. V.. Jiems sustojus maždaug už 5-6 metrų nuo šių asmenų ir išlipus iš automobilio, liudytojas pastebėjo, kaip L. M. į šalia esančius krūmus numetė polietileninį maišelį su šviesios spalvos medžiaga. Suprato, kad tai narkotinės medžiagos. Tuomet visi asmenys buvo sulaikyti. M. T. nuėjo prie krūmų, kur buvo išmestas maišelis ir pamatė, jog jis pakibęs ant šakos. Norėdamas išsaugoti įkalčius, jis tą maišelį nuo šakos nuėmė ir padėjo ant asfalto. Asmenų sulaikymas buvo pradėtas vykdyti nesulaukus narkotinių medžiagų perdavimo todėl, kad buvo pastebėta, jog asmenys, tarp kurių turėjo įvykti narkotinių medžiagų perdavimas, ruošiasi keisti perdavimo vietą. Tai buvo aišku iš to, kad jie tarpusavyje trumpą laiką pabendravę, pradėjo eiti kiekvienas link savo automobilių (t. 1, b. l. 135-136, 137, t. 5, b. l. 53, t. 6, b. l. 133-134).

58Liudytojo M. T. parodymus apie tai, jog pareigūnai turėjo informacijos, kad R. V. galimai platina narkotines medžiagas ir kad būtent dėl narkotinių medžiagų perdavimo 2009 m. birželio 23 d. apie 14 val. jis turi susitikti su L. M., be nuteistosios L. M. parodymų ir byloje užfiksuotų L. M. bei R. V. SMS žinučių, patvirtina apeliacinės instancijos teismui pateikta ir anksčiau aptarta išslaptinta operatyvinės bylos medžiaga.

59Be to, liudytojo M. T. parodymus apie įvykio aplinkybes patvirtina ir liudytojo Ž. S. ir iš dalies liudytojos B. V. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys.

60Liudytojas Ž. S., Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjas, apeliacinės instancijos teisme parodė, kad 2009 m. vasarą, tikslesnio laiko neprisimena, kartu su kolega M. P. turėjo nuvykti prie M. ežero ir ten stebėti, kas vyksta, nes buvo gauta informacija apie galimą narkotikų perdavimą. Nuvažiavę pastebėjo dvi moteris, viena iš jų buvo besilaukianti. Jos buvo atvažiavusios automobiliu „Audi 100. Po kurio laiko į tą pačią aikštelę automobiliu atvyko R. V. su žmona. Viena iš moterų bendravo su R. V., o netrukus į aikštelę įvažiavo tarnybinis automobilis. Tuomet ir jis bėgo prie tų asmenų, kad pastarieji nepabėgtų. Ar kuri nors iš moterų ką nors išmetė, liudytojas nematė, nes jam užstojo automobiliai, tik po to M. T. pasakė, kad moteris kažką numetė į krūmus ir nuėjo patikrinti. Tuomet Ž. S. pamatė, kad ant krūmų tarp šakų pakibęs polietileninis permatomas maišelis su rusvos gelsvos spalvos medžiaga. Maišelį M. T. atsargiai nuėmė nuo krūmo ir padėjo ant žemės (t. 7, b. l. 206-207). Šie jo parodymai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotais parodymais (t. 1, b. l. 138-139, t. 5, b. l. 53-54).

61Liudytoja B. V. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad ji ir R. V. namuose dirbo ūkio darbus, kai pastarasis susiruošė kažkur išvažiuoti ir pasiūlė jai kartu važiuoti. Jie nuvažiavo į aikštelę prie „prūdo“. Ten jau buvo dvi moterys ir R. V. nuėjo su jomis susitikti. Jų pokalbis truko keletą minučių. Kai R. V. pasisuko eiti link liudytojos staiga į stovėjimo aikštelę įlėkė automobilis ir iš jo iššokę du vyrai pargriovė R. V. ant žemės, uždėjo antrankius. Tarp jų buvo pareigūnas M. T., kuris apieškojo R. V. ir rastus daiktus – piniginę, žiebtuvėlį, cigaretes sudėjo ant žemės prie automobilio. Jai tuo metu pasidarė bloga, buvo iškviesta medicininė pagalba. Tyrėjai neleido jos vežti į ligoninę ir pristatė į policiją. Ten ji buvo apklausiama, jai buvo grasinama, kaltino, kad ji susitarusi su R. V. padarė nusikaltimą (t. 7, b. l. 198-199). Analogiškus parodymus ši liudytoja davė ir pirmosios instancijos (t. 5, b. l. 82-84) bei ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 162-163). Šie liudytojos B. V. parodymai, taip pat kaip ir ta aplinkybė, jog į susitikimą prie „prūdo“ ne viena atvyko ir L. M., paneigia R. V. aiškinimą, jog jis su L. M. susitikinėdavo slapta, tačiau įvykio dieną negalėjo pasprukti nuo žmonos, ir patvirtina, jog būtent R. V. pasikvietė savo buvusią žmoną važiuoti kartu, laukė, kol ji susiruoš, taigi, buvo jų bendros išvykos prie M. tvenkinio iniciatorius. Tas rodo, jog nuteistasis tokiu būdu siekė nesukelti įtarimų, susitikdamas su L. M. dėl narkotinių medžiagų perdavimo jų sutartoje vietoje.

62Nuteistojo R. V. kaltė patvirtinama ir 2009 m. birželio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis. Jame nurodyta, jog įvykio vietoje ( - ). ribose, prie M. tvenkinio esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, buvo rastas polietileninis maišelis su gelsvos spalvos milteliais. Maišelis buvo nufotografuotas ir supakuotas į paketą Nr. 2 (t. 1, b. l. 4-16). Nuteistasis teigia, jog įvykio vietoje rastas narkotines medžiagas, siekdamas jam atkeršyti, pakišo policijos pareigūnas M. T., kuriam apie jo buvimo vietą telefonu pranešė kartu su jais veikusi nuteistoji L. M.. Tokia nuteistojo iškelta įvykio versija prieštarauja anksčiau aptartiems faktiniams bylos duomenims. Įvykio vietos apžiūros metu nebuvo užfiksuota tikroji polietileninio maišelio su gelsvos spalvos milteliais radimo vieta. Tačiau iš nuteistosios L. M. parodymų matyti, jog ji išsigandusi atvykusių pareigūnų numetė turėtą maišelį su narkotikais į krūmus. Tai patvirtinama liudytojos I. P., mačiusios maišelio išmetimo faktą, liudytojo M. T., nuėmusio pakibusį maišelį nuo šakos, liudytojo Ž. S., mačiusio kaip M. T. nuėmė nuo šakos maišelį ir padėjo ant žemės, parodymais. Tai, kad įvykio vietos apžiūros protokole maišelio su narkotine medžiaga radimo vieta užfiksuota ne ant medžio šakos, o prie automobilio ant žemės, t. y. ten, kur jį padėjo liudytojas M. T., nelaikytina esminiu BPK normų pažeidimu, nes visa seka, kaip maišelis būtent ten atsirado, matyti iš aptartų parodymų, ir tai buvo daroma, siekiant išsaugoti įkalčius. Nepagrįsti ir nuteistojo R. V. aiškinimai, jog L. M. iškvietė pareigūnus. Iš mobiliojo ryšio telefonų, paimtų iš L. M., apžiūros protokolų matyti, kad jai 2009 m. birželio 23 d. 14:40:31 val. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. ( - ) paskambino abonentas, telefone įvardintas „Mama“ (t. 1, b. l. 64), o tai patvirtina L. M. aiškinimą R. V. įvykio metu, jog jai skambina jos vyro mama.

63Iš 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(5549)-IS1-5654 matyti, kad 2009 m. birželio 23 d. įvykio vietos apžiūros metu rastų rusvos spalvos miltelių, supakuotų į plastikinį maišelį sudėtyje yra narkotinė medžiaga heroinas, kurio masė yra 11,439 g (t. 1, b. l. 122-123), kas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, sudaro labai didelį šios narkotinės medžiagos kiekį. Maišelis su milteliais kaip daiktinis įrodymas buvo apžiūrėtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo 2013 m. spalio 2 d. posėdyje. Miltelių spalva atitinka tiek įvykio vietos apžiūros protokole, tiek specialisto išvadoje nurodomą spalvą.

64Tokiu būdu, teisėjų kolegija, ištyrusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog šių įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad 2009 m. birželio 23 d. apie 14.40 val. R. V. į aikštelę, esančią prie M. tvenkinio, T. rajone, atvyko turėdamas tikslą iš nuteistosios L. M. neteisėtai įsigyti labai didelį kiekį, t. y. 11,439 g, narkotinės medžiagos – heroino. Apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės, jog narkotinių medžiagų nebuvo rasta kratų, atliktų nuteistojo R. V. gyvenamojoje vietoje, metu ir kad jis anksčiau nebuvo įtariamas, kaltinamas ar nuteistas už narkotinių medžiagų platinimą, esant anksčiau aptartų byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai, šios išvados nepaneigia. Bylos duomenimis, inkriminuotos nusikalstamos veikos R. V. nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas į įvykio vietą atvykusių teisėsaugos pareigūnų iki narkotinių medžiagų perdavimo, todėl natūralu, kad nuteistojo asmens kratos metu ar ant pastarojo rankų narkotinių medžiagų pėdsakų nebuvo rasta.

65R. V. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. BK 260 straipsnio 3 dalyje (kaip 1 ir 2 dalyse) įtvirtintos alternatyvios savarankišką teisinę reikšmę turinčios neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų sudėtys: t. y. minėtų medžiagų didelio gaminimas ir (ar) perdavimas, ir (ar) įgijimas, ir (ar) laikymas, ir (ar) gabenimas, ir (ar) siuntimas, ir (ar) pardavimas, ir (ar) kitoks platinimas. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikaltimų sudėčių visuma ir bet kurios iš nurodytų veikų padarymas gali būti (esant visiems konkrečios sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. R. V. kaltė pasikėsinus įgyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, t. y. pasikėsinus padaryti vieną iš BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų alternatyvių veikų, įrodyta baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje išnagrinėtais anksčiau aptartais įrodymais.

66BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta veika gali būti padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad šiuo konkrečiu atveju pasikėsina įgyti labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir nori taip veikti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartais įrodymais, patvirtinančiais nuolatinį bendravimą su L. M., turėjusia pristatyti narkotinę medžiagą – heroiną, konstatuoja, jog R. V. siekė ją įgyti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. O sutarta kaina – 8 500 Lt rodo, kad buvo siekiama įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos.

67Nuteistosios L. M. nusikalstamų veikų kvalifikacija pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, priešingai nei teigiama nuteistojo R. V. gynėjo apeliaciniame skunde, tam neprieštarauja, nes ji nuteista už dvi alternatyvias šiame baudžiamajame įstatyme numatytas nusikalstamas veikas – už neteisėtą didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą ir pasikėsinimą šias medžiagas perduoti R. V..

68Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad R. V. pasikėsino įgyti iš nuteistosios L. M. labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla vien tik už neteisėtą vienos iš alternatyvių veikų – šiuo konkrečiu atveju įgijimą labai didelį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį, ir tikslas jas platinti nėra šios nusikaltimo sudėties privalomas subjektyvusis požymis, todėl jį įrodinėti ir nustatinėti nėra būtina. Tačiau šis požymis, aprašant R. V. nusikalstamą veiką, buvo nurodytas. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas - suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagų perduoti kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K–113/2011, 2K–166/2010, 2K-4/2009, 2K-281/2009, 2K-380/2009).

69Bylos duomenys iš tiesų patvirtina, kad R. V. turėjo tikslą platinti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Šią išvadą patvirtina tai, jog pasikėsintų įgyti narkotinių medžiagų kiekis yra labai didelis, o duomenų, kad jas būtų vartojęs pats R. V., byloje nėra. Be to, tai patvirtinama ir liudytojų bei nuteistosios L. M. parodymais.

70Liudytojas „1“, kuriam taikomas anonimiškumas, buvo apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, vadovaujantis BPK 282 straipsnio 3 dalimi, nes teismo posėdžių salėje su turima technine įranga nebuvo galimybių sudaryti akustines kliūtis, trukdančias kitiems nagrinėjimo dalyviams nustatyti apklausiamo asmens tapatybę (t. 8, b. l. 16). Šis liudytojas parodė, kad nuteistąjį pažįsta daugiau kaip 10 metų, nes pas jį pirkdavo narkotines medžiagas: iš pradžių – aguonas, o po to – heroiną. Dozė heroino kainavo 20 Lt. Narkotines medžiagas jis susileisdavo pas R. V. vietoje, o kartais išsinešdavo. Iš kur nuteistasis R. V. gaudavo narkotikų, jis nežino, tačiau vieną kartą pastarasis yra sakęs, kad atveža moteris iš Šakių. Kiek jam žinoma visi ( - ) narkomanai pas R. V. pirkdavo narkotikus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme jis sakė tiesą ir niekas jo nevertė duoti parodymus prieš R. V. (t. 8, b. l. 42-43). Analogiškos aplinkybės seka ir iš perskaitytų liudytojo „123“, kuriam taikomas anonimiškumas, duotų pirmosios instancijos teisme (t. 5, b. l. 56). Šie parodymai buvo perskaityti BPK 276 straipsnio 1 dalies, 1 punkto pagrindu, nes minėtas liudytojas yra miręs (t. 7, b. l. 199, t. 8, b. l. 17). Apeliantai teigia, jog liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas „123“ ir „1“, parodymai nėra patikimi, nes vienas jų vartoja narkotikus ir yra įrašytas į Tauragės psichikos centro narkologinę įskaitą, be to, liudytojai nurodė, jog R. V. pažįsta apie 8-10 metų, o tuo metu nuteistasis buvo suimtas kitoje byloje. Šie apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti. Kaip matyti iš liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymų, jie pažįsta R. V. apie 10 metų. Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, jog R. V. iš įkalinimo įstaigos buvo paleistas 2003 m. kovo 14 d. (t. 2, b. l. 118). Taigi, apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog R. V. buvo suimtas kitoje byloje, nepaneigia šių liudytojų nurodytų aplinkybių. Baudžiamojoje byloje yra duomenys, patvirtinantys, jog vienam iš liudytojų, kuriam taikomas anonimiškumas, diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant opioidus (t. 1, b. l. 165, 166), tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog šis sutrikimas yra tokio lygio, kad dėl jo liudytojas negali teisingai suprasti bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti apie jas parodymų. Tuo labiau, kad liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymai nėra vienintelis kriterijus, nustatant pasikėsinimo įgyti narkotinę medžiagą tikslą. Teisėjų kolegija juos vertina kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, t. y. pasikėsinimu įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino ir tuo, kad pats nuteistasis narkotikų nevartoja. Nuteistasis R. V. ir jo gynėjas teisingai pažymi, jog kaltinimai dėl narkotinių medžiagų platinimo R. V. šioje byloje nebuvo pareikšti, tačiau liudytojų parodymai apie tai, kad R. V. ir anksčiau platino narkotines medžiagas, yra reikšmingi nustatant narkotinių medžiagų įsigijimo tikslą, todėl teisėjų kolegija, nustatydama faktines bylos aplinkybes, remiasi ir šiais liudytojų parodymais, kurių patikimumu, kaip jau minėta, abejoti nėra pagrindo. Be to, iš nuteistosios L. M. parodymų pirmosios instancijos teisme (t. 5, b. l. 52) seka, jog jos miręs vyras vartojo narkotikus ir jį veždavo pas R. V. jų nusipirkti.

71Apeliacinės instancijos teismo posėdyje BPK 276 straipsnio 1 dalies, 1 punkto pagrindu buvo perskaityti liudytojos S. K. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme (t. 5, b. l. 54-55, t. 7, b. l. 199), nes ši liudytoja yra mirusi (t. 7, b. l. 182). Liudytoja S. K. parodė, jog teigti, kad R. V. platino narkotikus, ji negalinti. Liudytoja R. A. apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad kaime buvo kalbama, jog narkomanai narkotikus įsigyja iš R. V., tačiau konkretaus asmens, kuris taip sakė, ji negalėjo nurodyti (t. 8, b. l. 50-52). Liudytojas V. R. paneigė žinojęs apie tai, kad R. V. prekiauja narkotikais (t. 8, b. l. 20-21), nors ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog yra girdėjęs ne iš vieno narkotikus vartojančio asmens apie tai, kad pastarasis užsiima narkotinių medžiagų prekyba (t. 1, b. l. 177-178), tačiau nebuvo nurodęs nė vieno konkretaus asmens.

72Teisėjų kolegija, nustatydama pasikėsinimo įgyti narkotinę medžiagą, tikslą nesivadovauja šių liudytojų parodymais, nes jų negalima patikrinti, nežinomas tikrasis informacijos šaltinis. Tačiau, įvertinus anksčiau aptartus faktinius bylos duomenis apie pasikėsinto įgyti heroino kiekį, aplinkybę, kad pats R. V. narkotikų nevartoja, ir liudytojų „1“, „123“, kuriems taikomas anonimiškumas, bei nuteistosios L. M. parodymus konstatuojama, jog R. V. pasikėsino iš L. M. neteisėtai įsigyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, turėdamas tikslą šią narkotinę medžiagą parduoti ar kitaip platinti.

73Nuteistasis R. V. apeliaciniame skunde teigia, jog suklastotas jo asmens kratos protokolas bei jo atsisakymas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančio 2009 m. birželio 23 d. R. V. asmens kratos protokolo, šiame protokole užfiksuotų duomenų teisingumas, kaip ir ta aplinkybė, jog R. V. tą pačią dieną gavo šio protokolo kopiją, patvirtintas paties nuteistojo parašais (t. 1, b. l. 29). Minėtame protokole nurodyta, jog asmens kratos metu pas R. V. nieko nerasta ir nepaimta. Tai atitinka nuteistojo aiškinimus, jog jo daiktai – piniginės, dokumentai, pinigai, rankinė, mobilaus ryšio telefonai buvo paimti įvykio apžiūros metu, kas ir užfiksuota šio veiksmo atlikimo protokole bei vaizdo lentelėse prie jo (t. 1, b. l. 4-16). Byloje yra Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažyma, kuri, nuteistojo manymu patvirtina, jog 2009 m. spalio 21 d. jis negalėjo būti ( - ) ir susipažinti su byla. Tačiau iš pažymos turinio seka, jog nuteistasis R. V. 2009 spalio 19 d. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus išvyko į Tauragės VPK ir grįžo 2009 m. spalio 21 d. (t. 6, b. l. 161), o tikslus jo atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių laikas nenurodytas. Šis dokumentas nesudaro jokio pagrindo abejoti 2009 m. spalio 21 d. paskelbimo suimtam įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą protokole užfiksuota ir Tauragės AVPK NTS tyrėjos E. J., vyr. postinio E. S. bei advokatės G. M. parašais patvirtinta informacija apie tai, kad nuteistajam R. V. 2009 m. spalio 21 d. Tauragės AVPK tarnybinėse patalpose buvo paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir išaiškinta teisė per gynėją arba asmeniškai susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Dalyvaujant minėtiems asmenims, R. V. susipažinti su šiuo protokolu ir pasirašyti atsisakė. Nuteistojo gynėja advokatė G. M. šiame protokole papildomai įrašė: „ pasirašyti atsisakė ir tuo pačiu atsisakė mano paslaugų“ (t. 2, b. l. 146). Šias aplinkybes apeliacinės instancijos teisme patvirtino liudytoja apklausta Tauragės AVPK NTS tyrėjos E. J. (t. 6, b. l. 166-168), kurios parodymai buvo perskaityti antrą kartą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (t. 8, b. l. 54). Iš bylos medžiagos matyti, kad iki nustatyto termino prašymo susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis R. V. nepateikė, todėl ikiteisminio tyrimo metu su jais supažindintas nebuvo. Galimybė susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga nuteistajam R. V. ne kartą buvo suteikta tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose, todėl šiuo aspektu R. V. teisė į gynybą suvaržyta nebuvo.

74Nuteistojo R. V. apeliacinio skundo argumentai, jog byloje buvo klastojami ir kiti dokumentai, kad visi ikiteisminio tyrimo pareigūnai, teisėjai ir jį gynę advokatai buvo suinteresuoti jį nepagrįstai apkaltinti, yra deklaratyvūs, paremti vien R. V. subjektyviais samprotavimais, kurie nepatvirtinami jokiais faktiniais bylos duomenimis. Nuteistasis nepagrįstai ginčija jo gyvenamojoje vietoje atliktų kratų teisėtumą. Jos atliktos laikantis BPK 145 ir 1601 straipsniuose numatytų reikalavimų (t. 1, b. l. 109, 110-111, 112, 113,114-115), dalyvaujant R. V. motinai J. V.. Nuteistasis teisingai savo apeliaciniame skunde nurodo, jog baudžiamoji byla buvo perduota teismui be 2009 m. spalio 19 d. specialisto išvados Nr. 140-(5958)-IS1-7933 dėl objektų (švirkštų turinio) cheminio tyrimo (t. 3, b. l. 100-102), tačiau pradėjus bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos teisme prokuroras šią išvadą pateikė teismo posėdyje ir ji buvo pridėta prie bylos (t. 3, b. l. 105). Tai nerodo, jog byla buvo klastojama. Ikiteisminio tyrimo taktiką pasirenka ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar ikiteisminio tyrimo kontrolę atliekantis prokuroras, todėl nei ikiteisminiame tyrime dalyvaujančių pareigūnų skaičius, nei asmenų apklausų seka nėra pagrindas teigti, jog byla yra „sufabrikuota“, kaip kad nurodo nuteistasis. Nuteistasis taip pat teigia, kad kai kurių dokumentų, kaip pavyzdžiui, liudytojo A. S. apklausos protokolo, baudžiamojoje byloje nebuvo, arba dokumentai yra ne tose vietose, kur jo manymu turėtų būti. Kiekviename bylos tome yra padaryti vidaus apyrašai. Juose nurodyti dokumentai ir jų seka atitinka byloje esančius dokumentus. Nuteistasis buvo atsisakęs susipažinti su jam pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, o po keletą kartų susipažino jau bylą nagrinėjant teisme. Tik tuomet jis sužinojo apie tai, kokie duomenys yra baudžiamojoje byloje ir kaip juos atspindintys dokumentai buvo susiūti ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Taigi, esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo R. V. ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės, jog, siekiant susidoroti ir nepagrįstai apkaltinti R. V., ikiteisminio tyrimo metu, o vėliau ir bylą nagrinėjant teisme buvo klastojami bylos dokumentai, nepasitvirtino.

75Nuteistasis R. V. ir jo gynėjas teigia, jog apygardos teismo nuosprendis turi būti panaikintas dėl esminių BPK pažeidimų, t. y. dėl to, kad 2010 m. spalio 13 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu R. V. buvo pašalintas iš teismo posėdžių salės visam laikui iki bylos išnagrinėjimo, nepriėmus tuo klausimu teismo nutarties, jam nebuvo sudaryta galimybė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, duoti parodymus bei kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu, nebuvo svarstomi jo prašymai.

76Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 22 d. nutartyje, panaikindamas Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį ir perduodamas bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nurodė, kad kaltinamojo R. V. pašalinimas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, visam laikui iš teismo posėdžio salės ir sugrąžinimas tik išklausyti apkaltinamojo nuosprendžio, nesvarstant jo prašymų grąžinti į posėdžio salę ir dalyvauti tiriant įrodymus, nesupažindinant su ištirtais įrodymais ir nesudarant galimybės duoti dėl jų paaiškinimų, pažeidė BPK 44 straipsnio, 246 straipsnio ir 259 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šie pažeidimai pripažinti esminiais, nes jie suvaržė svarbias įstatymų garantuotas R. V. teises, tačiau pažeidimų pobūdis (procesinės klaidos padarymas) nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismą pripažinti šališku.

77Tokiu būdu, iš naujo išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendis R. V. atžvilgiu naikinamas ir anksčiau aptartų įrodymų pagrindu priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

78Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam R. V. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį buvo paskirta artima sankcijoje numatytai minimaliai bausmei laisvės atėmimui vienuolikai metų.

79Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Pažymėtina, jog bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

80Nuteistojo R. V. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra, praeityje jis yra ne kartą buvo nusikaltęs, šį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą (t. 2, b. l. 117-119). Nusikaltimas, kurį jis padarė priskirtas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgtina ir į tai, kad nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, todėl nustatytais nusikalstamais veiksmais R. V. didelės žalos visuomenės interesams nepadarė. Skiriant bausmę svarbu atsižvelgti ir į tai, jog pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę, teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltąjį asmenį (kasacinė nutartis Nr. 2K-594/2005). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Taigi teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija) (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007). Atkreipiamas dėmesys, kad baudžiamasis procesas šioje byloje užtruko, tęsiasi jau penktus metus. Bylos nagrinėjimas užsitęsė ilgą laiką ir dėl tos priežasties, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, suvaržiusius įstatymų garantuotas kaltinamojo teises, o apeliacinės instancijos teismas pirmą kartą nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka šių pažeidimų nepašalino. Įvertina ir tai, kad byla tokį ilgą laiko tarpą buvo nagrinėjama tik dėl vienos nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas nuteistajam, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes. Tokiu atveju pripažįstama, jog bausmės mažinimas ar vien tik pripažinimas kaltu, yra pagrindinės ir tinkamos priemonės, kadangi bausmės, o kartu ir baudžiamosios teisės tikslų pasiekimo galimybė bei prasmingumas praėjus ilgam laikui po nusikaltimo padarymo turi būti apsvarstomi atsižvelgiant į viešą interesą dėl teisingo ir operatyvaus proceso bei persekiojamo asmens teisės ilgai nelikti nežinioje dėl savo likimo pusiausvyros pasiekimo būtinumo. Tai ne kartą yra konstatuota tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje (Einarsson v. Iceland, no. 22596/93, decision of 5 April 1995; Beck v. Norway, no. 26390/95, judgement of 26 June 2001; Wejrup v. Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002, Tam?s Kov?cs v. Hungary, no. 67660/01, judgement of 28 September 2004; Ohlen v. Denmark, no. 63214/00, judgement of 24 February 2005; Bochev v. Bulgaria, no. 73481/01, judgment of 13 November 2008 ir kt.), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-7-48/2009, 2K-256/2009). Todėl atsižvelgdama į išdėstytus argumentus kolegija konstatuoja, jog teisingumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių interesus šioje byloje atitiktų švelnesnės nė sankcijoje numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės R. V. skyrimas. Teisėjų kolegijos manymu pastarajam skirtina aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė.

81Kardomoji priemonė suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos. Taip pat priteistina valstybei 33, 84 Lt proceso išlaidų.

82Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 4 punktu, 331 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

83Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendį R. V. atžvilgiu panaikinti ir dėl jo priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

84R. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje.

85Taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir R. V. paskirti bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams, ją atliekant pataisos namuose.

86Kardomąją priemonę suėmimą iki šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos palikti nepakeistą.

87Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2013 m. lapkričio 21 d. Į paskirtą bausmę įskaityti sulaikymo, suėmimo ir bausmės atlikimo pagal Klaipėdos apygardos teismo 2010 m gruodžio 28 d. nuosprendį laiką, skaičiuojant nuo 2009 m. birželio 23 d.

88Daiktinius įrodymus – voką su narkotine medžiaga – heroinu perduoti Policijos departamento VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą (Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius) sunaikinimui.

89Iš R. V. priteisti 33, 84 Lt proceso išlaidų.

90Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

91Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Iš nuteistųjų R. V. ir L. M. priteista po 33,84 Lt proceso išlaidų.... 3. Šiuo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pripažinta kalta ir... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 5. R. V. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti,... 6. Nuteistojo R. V. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad apygardos teismo... 7. Nuteistojo gynėjas teigia, kad jo ginamasis R. V. neatliko nė vieno iš BK... 8. Apeliantas mano, kad apygardos teismas pažeisdamas aukščiau minėto LAT... 9. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas,... 10. Be to, liudytoja I. P. parodė, kad apelianto R. V. anksčiau nepažinojo.... 11. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesudarė nuteistajam galimybės... 12. Nuteistojo gynėjas kritikuoja nuteistosios L. M. parodymus, bei mano, kad... 13. Gynėjas nurodo, kad byloje esantys telekomunikacijų duomenys, nors ir... 14. Iš bylos medžiagos matyti, kad tik 2009 m. spalio 20 d. buvo surašytas... 15. Apeliantas pastebi, kad ikiteisminio tyrimo teisėja G. G. atliko mažiausiai... 16. Nuteistojo gynėjo manymu, esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas... 17. Apeliantas nurodo, kad 2010 m. gruodžio 1 d. kreipėsi prašydamas sudaryti... 18. Gynėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d.... 19. Nuteistasis R. V. apeliacinį skundą grindžia iš esmės analogiškais... 20. Nuteistojo teigimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnė E. J. suklastojo jo... 21. Pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, jam nebuvo leista... 22. Apeliantas teigia, kad jam tyrėja visą laiką kartojo, jog jis nieko... 23. Nuteistasis kritikuoja byloje apklaustų liudytojų parodymus, nurodo, kad jis... 24. Apeliantas tvirtina, kad asmens kratos protokole suklastoti parašai, krata... 25. Be to, tik bylą nagrinėjant teisme buvo gautas ekspertizės aktas dėl... 26. Byla buvo vilkinama, ikiteisminio tyrimo pareigūnas M. T. dangstomas, dėl jo... 27. Teismas į posėdį iškvietė tik kaltinimui palankius liudytojus, kurie su... 28. Taip pat, nuteistasis mano, kad nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis,... 29. Nuteistasis R. V. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m.... 30. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. kovo 23 d. nutartimi nuteistojo R. V. ir... 31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi panaikino... 32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tik iš dalies atkūrė... 33. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. V. ir jo gynėjas... 34. Nuteistojo R. V. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.... 35. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V.... 36. Apeliantas neigia pasikėsinęs neteisėtai įgyti labai didelį kiekį... 37. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis R. V. parodė, kad inkriminuojamo... 38. R. V. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1... 39. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų... 40. Įrodymų leistinumo kriterijus apibrėžtas BPK 20 straipsnio 4 dalyje,... 41. Teismų praktika patvirtina, kad tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės... 42. Teisėjų kolegija ištyrusi byloje surinktus įrodymus, jų gavimo būdus,... 43. Nuteistoji L. M. apklausta apeliacinės instancijos teisme (t. 7, b. l.... 44. Nuteistojo R. V. gynėjas nepagrįstai teigia, jog nuteistosios L. M. parodymai... 45. Nuteistojo gynėjas taip pat mano, jog negalima tikėti nuteistosios parodymais... 46. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo nesivadovauti nuteistosios L. M.... 47. Nuteistosios L. M. parodymus, kad ji susirašinėjo su R. V. dėl narkotinių... 48. Šie įrodymai gauti nepažeidžiant įstatymu nustatytos tvarkos. Apeliacinės... 49. Apeliantai nurodo, jog negalima vadovautis informacija apie R. V. ir L. M.... 50. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo R. V. gynėjo apeliacinio... 51. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1... 52. Iš liudytojos I. P. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai G. Š.... 53. Nuteistojo R. V. gynėjas abejoja šios liudytojos parodymų patikimumu,... 54. Gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, jog nebuvo aiškintasi dėl liudytojos... 55. Nuteistasis R. V. ir jo gynėjas ginčija liudytojos I. P. parodymų, duotų... 56. Tokiu būdu teisėjų kolegija, grįsdama nuteistojo R. V. kaltę, vadovaujasi... 57. Nuteistojo R. V. kaltę patvirtina ir liudytojo Tauragės apskrities... 58. Liudytojo M. T. parodymus apie tai, jog pareigūnai turėjo informacijos, kad... 59. Be to, liudytojo M. T. parodymus apie įvykio aplinkybes patvirtina ir... 60. Liudytojas Ž. S., Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato... 61. Liudytoja B. V. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad ji ir R. V.... 62. Nuteistojo R. V. kaltė patvirtinama ir 2009 m. birželio 23 d. įvykio vietos... 63. Iš 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro... 64. Tokiu būdu, teisėjų kolegija, ištyrusi byloje surinktus įrodymus, daro... 65. R. V. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 22 straipsnio 1 dalį... 66. BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta veika gali būti... 67. Nuteistosios L. M. nusikalstamų veikų kvalifikacija pagal BK 260 straipsnio 3... 68. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad R. V. pasikėsino įgyti iš... 69. Bylos duomenys iš tiesų patvirtina, kad R. V. turėjo tikslą platinti labai... 70. Liudytojas „1“, kuriam taikomas anonimiškumas, buvo apklaustas... 71. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje BPK 276 straipsnio 1 dalies, 1 punkto... 72. Teisėjų kolegija, nustatydama pasikėsinimo įgyti narkotinę medžiagą,... 73. Nuteistasis R. V. apeliaciniame skunde teigia, jog suklastotas jo asmens kratos... 74. Nuteistojo R. V. apeliacinio skundo argumentai, jog byloje buvo klastojami ir... 75. Nuteistasis R. V. ir jo gynėjas teigia, jog apygardos teismo nuosprendis turi... 76. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 22 d. nutartyje,... 77. Tokiu būdu, iš naujo išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, Klaipėdos... 78. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam R. V. pagal BK 22... 79. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju... 80. Nuteistojo R. V. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra,... 81. Kardomoji priemonė suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio pradėjimo... 82. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 83. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendį R. V.... 84. R. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1... 85. Taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir R. V. paskirti bausmę laisvės atėmimą 8... 86. Kardomąją priemonę suėmimą iki šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti... 87. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2013 m. lapkričio 21 d. Į paskirtą... 88. Daiktinius įrodymus – voką su narkotine medžiaga – heroinu perduoti... 89. Iš R. V. priteisti 33, 84 Lt proceso išlaidų.... 90. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.... 91. Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos....