Byla 2-1075-381/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1375-864/2018, kuria atsisakyta priimti atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PAKILIMO TAKAS“ kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „BALTPAY“ prašymą patikslinti finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „PAKILIMO TAKAS“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PAKILIMO TAKAS“ kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „BALTPAY“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1375-864/2018, kuria atsisakyta priimti atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PAKILIMO TAKAS“ kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „BALTPAY“ prašymą patikslinti finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „PAKILIMO TAKAS“ bankroto byloje,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „PAKILIMO TAKAS“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Tytus“. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2017 m. liepos 13 d.
  2. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „PAKILIMO TAKAS“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, o dėl, be kita ko, UAB „BALTPAY“ pareikšto reikalavimo tvirtinimo paskirtas teismo posėdis rašytinio proceso tvarka 2017 m. gruodžio 12 d. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi klausimas dėl UAB „BALTPAY“ reikalavimo pagrįstumo paskirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2018 m. sausio 25 d.
  3. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi patvirtinti UAB „BALTPAY“ reikalavimai: 42,30 Eur antros eilės reikalavimas ir 35 694,75 Eur trečios eilės reikalavimas.
  4. Teismas nustatė, kad UAB „BALTPAY“ pateikė prašymą patvirtinti 102 306,80 Eur reikalavimą, kurį grindžia 2009 m. spalio 3 d. konsultavimo paslaugų sutartimi bei jos pagrindu išrašytomis sąskaitomis faktūromis, 2012 m. sausio 3 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartimi bei jos pagrindu išrašytomis sąskaitomis faktūromis, 2017 m. birželio 1 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu 100 517 Eur sumai bei atliktais mokėjimais atsakovės kreditoriams bei kitiems asmenims.
  5. Dėl UAB „BALTPAY“ reikalavimo dalies pagrįstumo pagal 2012 m. sausio 3 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį teismas nurodė, kad UAB „BALTPAY“ perėmė 28 962 Eur reikalavimo teisę į atsakovę pagal paskolos sutartį Nr. 2011/03/09A, įskaitant, tačiau neapsiribojant, teisę reikalauti ir gauti iš atsakovės su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus bei visas susidariusias palūkanas ir susidariusius delspinigius, jei tokių būtų. Nustatęs, kad tiek paskolos sutartis Nr. 2011/03/09A, tiek 2012 m. sausio 3 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartis nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka ir kad atsakovė pagal šią sutartį faktiškai gavo 28 962 Eur paskolą, teismas darė išvada, jog UAB „BALTPAY“ turi 28 962 Eur dydžio reikalavimą dėl negrąžintos paskolos pagal nurodytas sutartis. Pagal paskolos sutarties Nr. 2011/03/09A 3.2 punktą už kiekvieną mėnesį iki visos paskolos sutarties grąžinimo paskolos gavėjui skaičiuojamos 9 proc. metinės palūkanos, visa priskaičiuotų palūkanų suma sumokama paskolos davėjui suėjus paskolos grąžinimo terminui. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad UAB „BALTPAY“ turi reikalavimo teisę į mokėtinas palūkanas pagal šią paskolos sutartį nuo 2011 m. kovo 10 d. iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo, t. y. iki 2017 m. liepos 13 d. Iš pateiktų sąskaitų faktūrų teismas nustatė, kad UAB „BALTPAY“ savo reikalavimo dalį dėl palūkanų pagal šią sutartį priteisimo grindžia sąskaitomis faktūromis už laikotarpį nuo 2012 iki 2017 metų, viso 6 538,89 Eur sumai. Įvertinęs tai, kad UAB „BALTPAY“ pagal paskolos sutartį turi teisę į palūkanas, kad prašomos priteisti palūkanos yra mažesnės negu turi būti mokamos pagal paskolos sutartį Nr. 2011/03/09A, teismas pripažino, jog UAB „BALTPAY“ reikalavimo dalis dėl 6 538,89 Eur palūkanų pagal paskolos sutartį Nr. 2011/03/09A laikytina pagrįsta. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad UAB „BALTPAY“ pagal 2012 m. sausio 3 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį turi viso 35 500,89 Eur reikalavimą.
  6. Dėl UAB „BALTPAY“ reikalavimo dalies pagrįstumo pagal 2009 m. spalio 3 d. konsultavimo paslaugų sutartį teismas, įvertinęs pateiktos 2009 m. spalio 3 d. konsultavimo paslaugų sutarties turinį, pažymėjo, kad kyla pagrįstų abejonių dėl šios sutarties patikimumo šios sutarties vykdymo realumo aspektu. Teismas nurodė, kad nors pagal 2009 m. spalio 3 d. konsultavimo paslaugų sutartį atsiskaitymo pareigą už suteiktas paslaugas turėjo UAB „BALTPAY“, kaip paslaugų gavėja, bet ne atsakovė, kaip paslaugų teikėja, UAB „BALTPAY“ pateiktą 39 459,62 Eur reikalavimą grindžia šia sutartimi bei jos pagrindu išrašytomis sąskaitomis faktūromis, kuriose kaip pardavėja nurodyta UAB „BALTPAY“, o kaip užsakovė – atsakovė. Iš darbų priėmimo–perdavimo akto prie 2009 m. spalio 15 d. paslaugų teikimo sutarties teismas nustatė, jog šio akto pagrindu buvo perduoda paraiška pagal kvietimą „Turizmo paslaugų / produktų, įvairovės plėtra ir turizmo paslaugų kokybės gerinimas“ Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02. Nors UAB „BALTPAY“ buvo nustatytas terminas pateikti teismui šią parengtą paraišką, tačiau ji teismui pateikta nebuvo. Be to, konsultavimo paslaugų sutartis buvo sudaryta 2009 m. spalio 3 d., nors atsakovė Juridinių asmenų registre buvo įregistruota tik 2009 m. spalio 14 d. Atsižvelgęs į tai, kad byloje iš esmės nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių 2009 m. spalio 3 d. konsultavimo paslaugų sutarties realų vykdymą, į tai, kad šios sutarties turinys bei šios sutarties pagrindu išrašytos sąskaitos faktūros yra prieštaraujančios bei neatitinkančios UAB „BALTPAY“ nurodomos pozicijos bei teiginių dėl šios sutarties vykdymo, teismas padarė išvadą, jog 2009 m. spalio 3 d. konsultavimo paslaugų sutartis bei jos pagrindu išrašytos sąskaitos faktūros negali būti vertinami kaip UAB „BALTPAY“ reikalavimą pagrindžiantys dokumentai, todėl UAB „BALTPAY“ reikalavimo dalis dėl 80 323,04 Eur pagal 2009 m. spalio 3 d. konsultavimo paslaugų sutartį yra nepagrįsta.
  7. Dėl UAB „BALTPAY“ pateikto 2017 m. birželio 1 d. paprastojo neprotestuotino vekselio, kuriuo atsakovė įsipareigojo besąlygiškai iki 2017 m. birželio 15 d. UAB „BALTPAY“ sumokėti 100 517 Eur, teismas pažymėjo, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų padaryti išvadą, kad 2017 m. birželio 1 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis šiuo atveju atlieka mokėjimo funkciją. Teismo vertinimu, šis vekselis nagrinėjamu atveju atlieka sandorių su atsakove užtikrinimo funkciją, nes buvo išduotas kaip 2012 m. sausio 3 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutarties vykdymą užtikrinanti priemonė. Kadangi 2017 m. birželio 1 d. vekselis šiuo atveju atlieka sandorio įvykdymo užtikrinimo funkciją, o UAB „BALTPAY“ iš atsakovės gali reikalauti tik tiek, kiek UAB „BALTPAY“ teisės iš 2012 m. sausio 3 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sandorio yra pažeistos, teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti UAB „BALTPAY“ turint 100 517 Eur reikalavimą.
  8. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi buvo patvirtintas neginčytų atsakovės kreditorių sąrašas: antros eilės kreditoriai – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (17,38 Eur), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (24,92 Eur), trečios eilės kreditoriai – antstolė S. K. (125,06 Eur) bei UAB „Krasta Auto Vilnius“ (68,80 Eur). Byloje yra duomenys, jog UAB „BALTPAY“ įvykdė atsakovės turimus įsipareigojimus tiek antros, tiek trečios eilės kreditoriams. Todėl UAB „BALTPAY“, atlikusi mokėjimus atsakovės kreditoriams, perėmė jų turėtas reikalavimo teises šioje bankroto byloje. Nors UAB „BALTPAY“ savo reikalavimą taip pat grindė atliktais mokėjimais asmenims, kurie nėra bankroto byloje patvirtinti kaip atsakovės kreditoriai, tačiau per teismo nustatytą terminą teismui nebuvo pateikti šių asmenų galimus reikalavimus pagrindžiantys dokumentai. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog šie asmenys yra atsakovės kreditoriai bei atitinkamai atliktų mokėjimų jiems patvirtinti kaip UAB „BALTPAY“ reikalavimą atsakovei.
  9. 2018 m. balandžio 16 d. Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovės kreditorės UAB „BALTPAY“ prašymas patvirtinti jos 101 814,30 Eur dydžio reikalavimą.
  10. UAB „BALTPAY“ nurodė, kad bankroto administratorė nevykdo teismo 2018 m. sausio 25 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas UAB „BALTPAY“ reikalavimas.
  11. Teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartyje konstatavo, kad UAB „BALTPAY“ pagal paskolos sutartį Nr. 2011/03/09A turi teisę į didesnes palūkanas, nes paskolos sutartimi Nr. 2011/03/09A atsakovė įsipareigojo sumokėti 2 606,58 Eur palūkanas per metus. Kadangi UAB „BALTPAY“ priklauso 13 032,90 Eur palūkanų suma už 5 metus, UAB „BALTPAY“ reikalavimas pagal 2012 m. sausio 9 d. kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartį yra didintinas nuo 35 500,89 iki 41 994,90 Eur.
  12. Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi UAB „BALTPAY“ buvo įpareigota teismui pateikti parengtą paraišką pagal kvietimą „Turizmo paslaugų / produktų, įvairovės plėtra ir turizmo paslaugų kokybės gerinimas“ Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02. Nors UAB „BALTPAY“ kreipėsi į Lietuvos verslo paramos agentūrą dėl paraiškos kopijos išdavimo, tačiau (Priedas Nr. 4) Lietuvos verslo paramos agentūra atsakė, kad paraiškos kopiją gali išduoti tik atsakovės atstovui. Tada UAB „BALTPAY“ kreipėsi į atsakovės bankroto administratorę, prašydama kreiptis į Lietuvos verslo paramos agentūrą dėl paraiškos kopijos, tačiau atsakymo iš bankroto administratorės negavo. Todėl yra pagrindas kartu su patikslintu reikalavimu pateikti 2009 m. spalio 22 d. parengtą paraiškos darbinį variantą. Pagal 2009 m. spalio 3 d. paslaugų teikimo sutartį atsakovė už paraiškos parengimą turėjo sumokėti 2 896,20 Eur, 5 proc. sėkmės mokestį nuo atsakovei skirtos Europos Sąjungos paramos vertės (819 038,18 x 5 proc. = 40 951,91 Eur) ir 6 proc. palūkanas (pagal įstatymą), t. y. 2 457,11 Eur per metus, o už 5 metus – 12 285,57 Eur. Atsižvelgiant į ieškiniams dėl netesybų išieškojimo ir reikalavimui dėl palūkanų taikomą sutrumpintą ieškinio senaties terminą, UAB „BALTPAY“ priklauso 3 685,67 Eur palūkanų suma už 6 mėnesius. Taigi iš viso pagal 2009 m. spalio 3 d. paslaugų teikimo sutartį UAB „BALTPAY“ su delspinigiais ir palūkanomis priklauso teisė gauti 56 923,15 Eur. Po to, kai buvo priimta teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis, atsakovės bankroto administratorė nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl 2009 m. spalio 3 d. paslaugų teikimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Nėra jokių prejudicinių faktų, patvirtintų įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitose bylose, kuriais 2009 m. spalio 3 d. paslaugų teikimo sutartis tarp atsakovės ir UAB „BALTPAY“ butų buvusi pripažinta negaliojančia. Kadangi teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, iš šios sutarties atsiradusios prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir laiku. UAB „BALTPAY“ ir atsakovės pagal teisėtą ir galiojančią paslaugų teikimo sutartį pasirašyti darbų priėmimo ir perdavimo aktai, išrašytos ir į buhalterinę apskaitą įtrauktos sąskaitos faktūros reiškia, kad šalys ir po sutarties pasirašymo laikėsi sutarties sąlygų ir vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, sutarties teisėtumo neginčijo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nepatvirtinti UAB „BALTPAY“ patikslinto reikalavimo pagal 2009 m. spalio 3 d. paslaugų teikimo sutartį. Sutarties vykdymo realumą patvirtina ir faktinė aplinkybė, kad UAB „BALTPAY“ pateikė 2009 m. spalio 22 d. parengtą paraiškos darbinį variantą. Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi 2009 m. spalio 3 d. paslaugų teikimo sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia ir atsakovė nebuvo atleista nuo prievolių pagal šią sutartį įvykdymo. Kadangi teismas nepanaikino sutarties, ji yra teisėta, galiojanti ir atsakovė privalo vykdyti savo prievoles pagal sutartį.
  13. 2017 m. birželio 1 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriuo atsakovė įsipareigojo besąlygiškai iki 2017 m. birželio 15 d. sumokėti UAB „BALTPAY“ 100 517 Eur sumą, atlieka sandorių su atsakove užtikrinimo funkciją. Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja. Nei atsakovės bankroto administratorė, nei kiti kreditoriai nesikreipė į teismą dėl sutarties ir vekselių teisėtumo, todėl vekselio turėtoja turi įstatymų ginamą reikalavimo teisę į atsakovę.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės kreditorės UAB „BALTPAY“ prašymą patikslinti finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje.
  2. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartimi, kuri nebuvo apskųsta ir šiuo metu yra įsiteisėjusi, išsprendė atsakovės bankroto byloje bankroto administratorės ginčyto kreditorės UAB „BALTPAY“ pateikto reikalavimo pagrįstumo klausimą. Teismas nustatė, kad ginčytas UAB „BALTPAY“ reikalavimas buvo grindžiamas paskolos sutartimi Nr. 2011/03/09A, 2012 m. sausio 3 d. kreditorių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartimi bei jos pagrindu išrašytomis sąskaitomis faktūromis, 2009 m. spalio 3 d. konsultavimo paslaugų sutartimi bei jos pagrindu išrašytomis sąskaitomis faktūromis, 2017 m. birželio 1 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu. Įvertinęs pateikto UAB „BALTPAY“ prašymo turinį, teismas konstatavo, kad kreditorė pateikto patikslinto reikalavimo pagrįstumą grindžia tokiais pat dokumentais bei faktinėmis aplinkybėmis, kurie buvo nagrinėjami bei vertinami sprendžiant ginčyto kreditorės UAB „BALTPAY“ reikalavimo pagrįstumo klausimą. Teismas pažymėjo, jog pateiktame prašyme nurodomi kreditorės UAB „BALTPAY“ argumentai, dokumentai bei faktinės aplinkybės buvo teismo įvertinti bei išanalizuoti priimant 2018 m. sausio 25 d. nutartį dėl kreditorės UAB „BALTPAY“ reikalavimo pagrįstumo, t. y. klausimas dėl kreditorės reikalavimo pagrįstumo atsakovės bankroto byloje jau yra išspręstas. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad šioje situacijoje pateikto kreditorės UAB „BALTPAY“ prašymo nagrinėjimas lemtų Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutarties revizavimą, o tai prieštarautų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Teismo vertinimu, yra pagrindas prašymą atsisakyti priimti, nes kreditorės UAB „BALTPAY“ prašyme pateikto reikalavimo pagrįstumo klausimas jau yra išspręstas.
  1. Atskirojo skundo ir rašytinių paaiškinimų argumentai
  1. Atsakovės kreditorė UAB „BALTPAY“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartį ir patvirtinti UAB „BALTPAY“ 102 393,49 Eur reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismo skundžiamoje nutartyje išdėstyti argumentai prieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutarčiai, kurioje buvo nurodyta, kad UAB „BALTPAY“ turi teisę į didesnes palūkanas. Kadangi teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartyje nustatė, jog UAB „BALTPAY“ turi teisę tikslinti (didinti) reikalavimą pagal paskolos sutartį Nr. 2011/03/09A, teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti patikslintą reikalavimą, kuriuo buvo prašoma padidinti UAB „BALTPAY“ reikalavimą pagal paskolos sutartį Nr. 2011/03/09A, nėra pagrįsta ir pažeidžia teisėtus kreditorės UAB „BALTPAY“ interesus, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, prieštarauja Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikai, pagal kurią kreditoriaus finansinio reikalavimo tikslinimo galimybė išlieka iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.
    2. Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje yra pažymėta, kad kreditoriaus iš vekselio kilusi reikalavimo teisė laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai (2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011, 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012, 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013, 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-82/2014, 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23248/2015). 2017 m. birželio 1 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu atsakovė įsipareigojo sumokėti UAB „BALTPAY“ 100 517 Eur. Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartyje buvo nustatyta, kad 2017 m. birželio 1 d. vekselis ir vekselio išdavimo pagrindas (2009 m. spalio 3 d. konsultavimo paslaugų sutartis) nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl yra galiojantys, tačiau nebuvo nustatyta, jog atsakovė būtų šią sumą sumokėjusi UAB „BALTPAY“. Tai reiškia, kad UAB „BALTPAY“ pagal konsultavimo paslaugų sutartį ir vekselį pinigų negavo. Vilniaus apygardos teismas, nurodydamas vekselio turėtojai UAB „BALTPAY“ pareigą įrodyti prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią ši įrodinėjimo pareiga tenka vekselio davėjui. Atsakovės bankroto administratorė, manydama, jog UAB „BALTPAY“ pateiktas vekselis pažeidžia atsakovės teises, po teismo 2018 m. sausio 25 d. nutarties priėmimo nesikreipė į teismą dėl sandorio ir vekselio negaliojimo. Todėl kreditorės UAB „BALTPAY“ reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio – vekselio, laikoma galiojančia, kol yra nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, ir UAB „BALTPAY“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo normomis, turi teisę pateikti kreditorinį reikalavimą, o skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, nes prieštarauja specialaus įstatymo normoms, reglamentuojančios vekselio turėtojo teisę vekselio davėjui ir kitiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims pareikšti reikalavimus.
    3. Skundžiama teismo nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) preambulėje įtvirtintiems teisinės valstybės bei teisėtų lūkesčių principams. Teisės aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, o konstatavus, kad ginčijamas teisės aktas buvo priimtas tam nesant teisinio pagrindo, darytina išvada, jog jis yra neteisėtas ir todėl naikintinas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-858-770/2013). Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai, yra įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas). Šis pamatinis konstitucinis principas nusako Konstitucijos viršenybę teisės aktų sistemoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 29 d. nutarimas).
    4. Teismas nepagrįstai pripažino, kad 2018 m. sausio 25 d. nutartis, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, turi res judicata galią (CPK 18 straipsnis), nes šia nutartimi nebuvo panaikinta UAB „BALTPAY“ reikalavimo teisė pagal galiojančią konsultacijų teikimo sutartį, turinčią šalims res juridicata galią, ir galiojantį vekselį, todėl ši nutartis prieštarauja Konstitucijai ir specialaus įstatymo – Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo – normoms.
    5. Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo nutartis, kuria buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai, negali būti prilyginama teismo sprendimui išnagrinėjus bylą iš esmės (2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Tai suponuoja išvadą, kad bankroto teisės normose nustatyta bankroto bylą nagrinėjančio teismo teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą išlieka ir įsiteisėjus nutarčiai, kuria be nagrinėjimo iš esmės buvo patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nesant kategoriško įstatyminio draudimo šį reikalavimą keisti / modifikuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013). UAB „BALTPAY“ pateiktas patikslintas reikalavimas neprieštarauja CPK 279 straipsnio 4 daliai, kurioje yra nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys gali kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Darytina išvada, kad UAB „BALTPAY“ turi reikalavimo teisę į 56 923,15 Eur sumą pagal 2009 m. spalio 3 d. paslaugų teikimo sutartį ir 45 470,34 Eur reikalavimą pagal paskolos sutartį Nr. 2011/03/09A.
  2. Atsakovės kreditorė UAB „BALTPAY“ 2018 m. gegužės 15 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad ji 2018 m. gegužės 15 d. gavo atsakovės bankroto administratorės veiklos ataskaitą, kurios priedas Nr. 1 yra atsakovės ir UAB „BALTPAY“ pasirašytos sutartys, skolos užskaitymo aktai, UAB „BALTPAY“ išrašytos sąskaitos faktūros, atsakovės pateiktas vekselis. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovės bankroto administratorė UAB „BALTPAY“ patikslinto 102 393,49 Eur reikalavimo neginčija ir su juo sutinka.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės kreditorės UAB „BALTPAY“ prašymą patikslinti finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

4Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

  1. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  2. Apeliantė kartu su 2018 m. gegužės 15 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė atsakovės bankroto administratorės veiklos ataskaitą su priedais. Apeliantės teigimu, šie įrodymai, kurie buvo gauti tik 2018 m. gegužės 15 d., patvirtina, kad atsakovės bankroto administratorė UAB „BALTPAY“ patikslinto 102 393,49 Eur reikalavimo neginčija ir su juo sutinka.
  3. Pažymėtina, kad objektyvi galimybė pateikti šiuos įrodymus teismui dėl jų sudarymo datos atsirado tik po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Atsižvelgęs į tai, kad šie įrodymai yra susiję su apeliantės finansiniu reikalavimu atsakovės bankroto byloje, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti apeliantės pateiktus naujus įrodymus.

5Dėl prašymo patikslinti patvirtintą finansinį reikalavimą

  1. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas, kuris pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį tvirtina kreditorių reikalavimus. Teismas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo gavimo dienos priima nutartį patvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus (neginčijamą jų dalį). Kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalis). Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima padaryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti, visų pirma, administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos.
  2. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Tai yra viena iš esminių teisinio stabilumo prielaidų.
  3. Dalyvavusiems byloje asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas, be to, dar turi res judicata (išspręstos bylos) galią. CPK 279 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius; šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia.
  4. Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad res judicata taisyklės taikymas teismo nutartims, kuriomis išsprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje, turi tam tikrų ypatumų: viena vertus, tokia nutartimi konstatuojamas kreditoriaus reikalavimo (ne)pagrįstumas ir jis atitinkamai patvirtinamas arba ne, teismo nutartis yra privaloma ir vykdytina, kreditorius negali antrą kartą reikšti to paties reikalavimo; kita vertus, bankroto teisėje egzistuoja kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 3 dalis), reiškiantis, kad tam tikrais atvejais reikalavimai gali būti tikslinami po to, kai jie patvirtinti teismo nutartimi ir ši nutartis įsiteisėjusi. Reikalavimai gali būti tikslinami, kai bankroto procedūrų vykdymo metu atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia. Prie tokių aplinkybių priskirtini atvejai, kai kreditorius atsisako reikalavimų, perleidžia juos kitiems asmenims, kai su kreditoriumi atsiskaitoma iki likvidavimo procedūros pradžios, kai patvirtintą reikalavimą ginčija kiti turintys tokią teisę kreditoriai ir pan. Vis dėlto reikalavimų tikslinimo institutas negali būti naudojamas kaip dar viena nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus reikalavimas, peržiūros forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015).
  5. Kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl kreditorių reikalavimai turėtų būti tikslinami išimtiniais atvejais ir ši teisinė galimybė taikoma, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014, 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2014). Taigi bankroto teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą nėra absoliuti ir nesuteikia bankroto proceso dalyviams teisės neribotą skaičių kartų tikslinti patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus, o teismui juos atitinkamai peržiūrėti.
  6. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, UAB „BALTPAY“ pateikė prašymą patvirtinti 102 306,80 Eur reikalavimą, kurį grindė 2009 m. spalio 3 d. konsultavimo paslaugų sutartimi bei jos pagrindu išrašytomis sąskaitomis faktūromis, 2012 m. sausio 3 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartimi bei jos pagrindu išrašytomis sąskaitomis faktūromis, 2017 m. birželio 1 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu 100 517 Eur sumai bei atliktais mokėjimais atsakovės kreditoriams bei kitiems asmenims. Kadangi dėl šio apeliantės finansinio reikalavimo tvirtinimo kilo ginčas, pirmosios instancijos teismas jo tvirtinimo klausimą sprendė teismo posėdyje ir 2018 m. sausio 25 d. nutartimi patvirtino UAB „BALTPAY“ reikalavimus: 42,30 Eur antros eilės reikalavimą ir 35 694,75 Eur trečios eilės reikalavimą. Ši pirmosios instancijos teismo nutartis apeliacine tvarka nebuvo apskųsta, kaip tai nustatyta ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje, todėl įsiteisėjo.
  7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartimi, kuri nebuvo apskųsta ir dėl to yra įsiteisėjusi, išnagrinėjo ir išsprendė atsakovės bankroto byloje bankroto administratorės ginčyto kreditorės UAB „BALTPAY“ pateikto reikalavimo pagrįstumo klausimą, t. y. ginčas buvo išnagrinėtas ir išspręstas iš esmės, todėl apeliantė negali antrą kartą reikšti to paties reikalavimo. Nors pirmosios instancijos teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartyje konstatavo, kad UAB „BALTPAY“ pagal paskolos sutartį Nr. 2011/03/09A turėjo teisę į didesnes palūkanas, nei prašo patvirtinti, tačiau pirmosios instancijos teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartyje nenustatė, jog UAB „BALTPAY“ turi teisę tikslinti (didinti) reikalavimą, kaip teigiama atskirajame skunde. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartyje taip pat pasisakė dėl UAB „BALTPAY“ reikalavimo dalių, kildintų iš 2009 m. spalio 3 d. konsultavimo paslaugų sutarties ir 2017 m. birželio 1 d. vekselio, įvertindamas šiuos reikalavimus kaip nepagrįstus.
  8. Jeigu UAB „BALTPAY“ nesutiko su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu netvirtinti dalies jos finansinio reikalavimo, turėjo ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą teisę dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutarties teikti atskirąjį skundą tam, kad būtų instancine tvarka patikrintas tokio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, tačiau, jau minėta, to nepadarė. Iš 2018 m. balandžio 16 d. Vilniaus apygardos teisme gauto UAB „BALTPAY“ prašymo turinio matyti, kad juo iš esmės siekiama, jog būtų iš naujo patikrintas jos reikalavimo pagrįstumas, t. y. jog būtų peržiūrėta įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis.
  9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2018 m. balandžio 16 d. Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovės kreditorės UAB „BALTPAY“ prašymas patvirtinti jos 101 814,30 Eur dydžio reikalavimą, kuris grindžiamas iš esmės tokiomis pačiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (faktinis ieškinio pagrindas) ir tokiais pat argumentais, kurie buvo nagrinėjami bei vertinami sprendžiant administratorės ginčyto kreditorės UAB „BALTPAY“ reikalavimo pagrįstumo klausimą, nėra prašymas patikslinti patvirtintą apeliantės finansinį reikalavimą dėl to, kad atsirado naujų aplinkybių, dėl kurių pasikeitė reikalavimo dydis, o yra prašymas peržiūrėti įsiteisėjusia nutartimi iš esmės išspręstą klausimą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo. Kaip jau minėta, reikalavimų tikslinimo institutas negali būti naudojamas kaip dar viena nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus reikalavimas, peržiūros forma. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jau tokio prašymo priėmimo stadijoje nusprendė, jog jis negali būti priimtas ir nagrinėjamas, nes tai prieštarautų CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Teismas privalo atsisakyti priimti nagrinėti ieškinį (pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis).
  10. Atskirajame skunde nurodoma kasacinio teismo praktika taip pat nepatvirtina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta. Apeliantės cituojamoje Lietuvos Aukščiausio Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012 buvo nurodyta, kad nutartis, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, negali būti prilyginama teismo sprendimui, priimamam išnagrinėjus bylą iš esmės, dėl to teismas, gavęs kreditoriaus atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria be nagrinėjimo iš esmės teisme buvo patvirtinti kreditoriaus finansiniai reikalavimai, ir nustatęs, jog yra pagrindas sutikti su atskiruoju skundu, pats gali panaikinti skundžiamą nutartį ar jos dalį. Tačiau šiuo atveju apeliantės finansinis reikalavimas buvo iš dalies patvirtintas po to, kai pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje iš esmės išnagrinėjo ir išsprendė jo pagrįstumo klausimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013 pateiktas išaiškinimas, jog bankroto teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą ar šio atsisakyti reiškia, kad, įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nėra kategoriško draudimo šį reikalavimą keisti. Tačiau šis kasacinio teismo išaiškinimas nereiškia, kad (ne)patvirtinto finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas gali būti to paties teismo peržiūrimas kelis kartus ar nesant tam pagrindo.
  11. Apeliantė klaidingai kartu su 2018 m. gegužės 15 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktus naujus įrodymus – atsakovės bankroto administratorės veiklos ataskaitą su priedais – vertina kaip pagrindžiančius, kad atsakovės bankroto administratorė UAB „BALTPAY“ patikslinto 102 393,49 Eur reikalavimo neginčija ir su juo sutinka. Iš pateiktos atsakovės bankroto administratorės veiklos ataskaitos turinio negalima padaryti tokios išvados, priešingai, veiklos ataskaitoje yra nurodyti pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi patvirtinti apeliantės finansinių reikalavimų dydžiai.

6Dėl procesinės bylos baigties

  1. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantės 2018 m. balandžio 14 d. prašymo priėmimo klausimą, teisingai aiškino ir taikė CPK 279 straipsnio 4 dalį bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą atsisakyti priimti apeliantės iš naujo tuo pačiu pagrindu pareikštą prašymą patvirtinti jos 101 814,30 Eur dydžio reikalavimą atsakovės bankroto byloje, nes ginčas dėl apeliantės finansinio reikalavimo tvirtinimo buvo išnagrinėtas ir išspręstas pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis atitinka ĮBĮ 26 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo (tikslinimo) ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai