Byla 3K-3-280/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (kolegijos pranešėja), Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Birutės Janavičiūtės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. A. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Casterbridge Inc. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus sadutė“, uždarajai akcinei bendrovei „Stesa clasic“, kuri yra uždarosios akcinės bendrovės „Stesa“ teisių ir pareigų perėmėja, uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Communication Group“, R. A. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Tretieji asmenys: Z. A., K. A. A., L. M.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Casterbridge Inc., siekdamas apginti savo kaip BUAB „Vilniaus sadutė“ akcininko teises, prašė teismo pripažinti negaliojančiomis 2009 m. gegužės 11 d. nuomininko pareigų, teisių ir reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą atsakovų UAB „Stesa“, UAB „Baltic Communication Group“ ir UAB „Vilniaus sadutė“, bei 2009 m. gruodžio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą atsakovų UAB „Baltic Communication Group“ ir R. A.

5Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi UAB „Vilniaus sadutė“ iškėlė bankroto bylą ir 2009 m. lapkričio 13 d. nutartimi patvirtino UAB „Baltic Communication Group“ 250 000 Lt reikalavimą BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto byloje. Šis finansinis reikalavimas buvo grindžiamas UAB „Vilniaus sadutė“ pareiga, dėl jos kaltės nutraukus negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sumokėti sutartyje nurodytą 250 000 Lt baudą. Patalpų nuomotoja UAB „Vilniaus sadutė“ ir nuomininkė UAB „Stesa“ 2007 m. gruodžio 28 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Šalių 2009 m. balandžio 28 d. papildomu susitarimu užfiksuota, kad nuo 2009 m. gegužės 1 d. neskaičiuojamas nuomos mokestis pagal nuomos sutartį, UAB „Stesa“ įsipareigoja sumokėti patalpų išlaikymo išlaidas iki patalpos bus išnuomotos kitam asmeniui, taip pat UAB „Vilniaus sadutė“ įsipareigojo netaikyti nuomos sutartyje numatytų netesybų už netinkamą nuomos sutarties vykdymą ar jos nutraukimą.

6Ieškovo teigimu, kadangi nėra duomenų, pagrindžiančių UAB „Vilniaus sadutė“ pareigą mokėti 250 000 Lt baudą pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, 2009 m. gegužės 11 d. atsakovų UAB „Stesa“, UAB „Baltic Communication Group“ ir UAB „Vilniaus sadutė“ sudaryta nuomininko pareigų, teisių ir reikalavimo teisės perleidimo sutartis yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento, nes šia sutartimi buvo perleista tariama reikalavimo teisė. Dėl to pripažintina negaliojančia ir šio sandorio pagrindu vėliau sudaryta atsakovų UAB „Baltic Communication Group“ ir R. A. 2009 m. gruodžio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartis.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančiais UAB „Baltic Communication Group“ 250 000 Lt finansinį reikalavimą BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto byloje ir 2009 m. gruodžio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą UAB „Baltic Communication Group“ ir R. A.

9Teismas nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 26 straipsnyje nustatyta galimybė tikslinti kreditoriaus reikalavimus. Tikslinimas taikytinas ir tuo atveju, kai jis siejamas ne su bankroto bylos nagrinėjimo eigoje pakitusiomis aplinkybėmis (išaugusiu ar sumažėjusiu kreditoriaus reikalavimu), bet su negalėjimu kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo stadijoje išsiaiškinti tam tikrų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę reikalavimo pagrįstumui ir jo dydžiui.

10Teismo nustatyta, kad UAB „Vilniaus sadutė“ ir nuomininkas UAB „Stesa“ 2007 m. gruodžio 28 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Pagal papildomą susitarimą prie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties šalys susitarė, kad nuo 2009 m. gegužės 1 d. netaikomas nuomos mokestis, nuomininkas įsipareigojo mokėti už komunalines paslaugas iki tol, kol naudosis patalpomis ir nebus surastas kitas nuomininkas. 2009 m. rugpjūčio 17 d. raštu nuomotojui UAB „Vilniaus sadutė“ pranešta, kad UAB „Baltic Communication Group“ vienašališkai po 30 dienų (nuo 2009 m. rugsėjo 17 d.) nutraukia negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, o pagal sutarties 5.2 ir 8.7 punktus UAB „Vilniaus sadutė“ privalo sumokėti UAB „Baltic Communication Group“ baudą. 2009 m. gegužės 11 d. buvo pasirašyta nuomininko pareigų, teisių ir reikalavimo teisės perleidimo sutartis, sudaryta UAB „Stesa“, UAB „Baltic Communication Group“ ir UAB „Vilniaus sadutė“, pagal kurią pradinis nuomininkas (UAB „Stesa“) perleido naujajam nuomininkui (UAB „Baltic Communication Group“) visas nuomininko pareigas, teises ir reikalavimo teisę. Pagal sutarties 2.4.1 punktą nuomotojas ir pradinis nuomininkas patvirtino, kad iki šios sutarties sudarymo dienos pradinis nuomininkas yra tinkamai įvykdęs visas iki šios sutarties sudarymo dienos atsiradusias nuomininko pareigas, o naujasis nuomininkas perima visas nuomininko pareigas, atsiradusias tik po šios sutarties sudarymo dienos.

11Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 13 d. nutartimi patvirtino UAB „Baltic Communication Group“ 250 000 Lt reikalavimą UAB „Vilniaus sadutė“ bankroto byloje. 2009 m. gruodžio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi R. A. ir UAB „Baltic Communication Group“ susitarė dėl 250 000 Lt reikalavimo teisės į BUAB „Vilniaus sadutė“ perleidimo.

12Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog UAB „Vilniaus sadutė“ turėjo neįvykdytą piniginę prievolę UAB „Stesa“. Atsakovas UAB „Baltic Communication Group“ pateikė BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto administratoriui tariamą finansinį reikalavimą, prašydamas įtraukti UAB „Baltic Communication Group“ į BUAB „Vilniaus sadutė“ kreditorių sąrašą. Tariamas reikalavimas yra niekinis. Tvirtinant UAB „Baltic Communication group“ reikalavimą BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto byloje šios aplinkybės nebuvo žinomos. Dėl to teismas, vadovaudamasis viešuoju interesu, teisingumo principu, ex officio pripažino UAB „Baltic Communication Group“ 250 000 Lt reikalavimą BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto byloje niekiniu. Iš niekinio sandorio atsiradusios teisės yra negaliojančios, todėl 2009 m. gruodžio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą UAB „Baltic Communication Group“ ir R. A., teismas taip pat pripažino negaliojančia.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartimi netenkinus atsakovo R. A. apeliacinio skundo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimas, patikslinant jo rezoliucinę dalį „Pripažinti UAB „Baltic Communication Group“ 250 000 Lt kreditorinį reikalavimą BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto byloje nepagrįstu“.

14Teismas nurodė, kad bankrutuojančios įmonės akcininkui pareiškus ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, o ne dėl bankroto byloje teismo nutartimi patvirtinto finansinio reikalavimo nuginčijimo, nepažeidžiamos įmonių bankroto procesą reglamentuojančios ĮBĮ normos (26 straipsnio 5 dalis). Ieškovas, prašydamas pripažinti negaliojančiais sandorius, kurie sudarė pagrindą patvirtinti UAB „Baltic Communication Group“ 250 000 Lt reikalavimą, turi tiesioginį materialinį teisinį suinteresuotumą, nes taip jis įgyvendina siekį BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto proceso metu išsaugoti jos turtą, į kurio dalį po BUAB „Vilniaus sadutė“ likvidavimo ieškovas turėtų teisę.

15Iš UAB „Baltic Communication Group“ 2009 m. spalio 7 d. finansinio reikalavimo matyti, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimas dėl UAB „Vilniaus sadutė“ kaltės siejamas su ta aplinkybe, jog UAB „Vilniaus sadutė“ neištaisė patalpų trūkumų, susijusių su elektros instaliacija ir priešgaisrine sistema. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų UAB „Baltic Communication Group“ finansinio reikalavimo į BUAB „Vilniaus sadutė“ pagrįstumą, t. y. kad negyvenamųjų patalpų sutartis buvo nutraukta dėl nuomotojo (atsakovo BUAB „Vilniaus sadutė“) kaltės ir kad dėl to būtų vykdytinas sutartyje numatytos baudos sumokėjimas. Priešingai – byloje esantis UAB „Stesa“ 2009 m. balandžio 20 d. prašymas patvirtina visiškai kitokio turinio aplinkybes, t. y. kad UAB „Stesa“ priversta nutraukti patalpų sutartį dėl pardavimų kritimo Lietuvoje, sunkios įmonės finansinės padėties, negalėjimo toliau mokėti nuomos mokestį, priverstinio parduotuvės uždarymo. Šio prašymo pagrindu ir buvo sudarytas 2009 m. balandžio 28 d. papildomas susitarimas. Nuomos sutarties 8.5.1 punkte įtvirtinta nuostata, kad nuomininkas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nuraukti šią sutartį prieš pasibaigiant nuomos terminui, jeigu patalpos pasidaro nebetinkamos naudoti šioje sutartyje numatytiems tikslams dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuomininko. Sutarties 5.2 punkte taip pat nustatyta, kad šalis, dėl kurios kaltės sutartis nutrūko, įsipareigoja sumokėti kitai šaliai 250 000 Lt baudą, kuri laikytina iš anksto šalių nustatytais nuostoliais. Byloje esantys duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nutraukta dėl nuomotojo kaltės.

16UAB „Baltic Communication Group“ finansinis reikalavimas BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto byloje nėra sandoris, todėl konstatuotinas šio finansinio reikalavimo ne tariamumas (kaip sandorio atveju), o nepagrįstumas. Pripažinus nepagrįstu UAB „Baltic Communication Group“ finansinį reikalavimą, pripažintina negaliojančia ir 2009 m. gruodžio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartis, nes šios sutarties sudarymo metu atsakovas UAB „Baltic Communication Group“ neturėjo pagrįstos reikalavimo teisės, kurią perleido atsakovui R. A.

17III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

18Kasaciniu skundu atsakovas R. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Kasatorius savo prašymą grindžia šiais esminiais argumentais:

19Ieškovas (bankrutuojančios bendrovės akcininkas) neturi teisės kreiptis dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo ginčijimo. ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai. Įstatymu nesuteikta akcininkui teisės apeliacine tvarka skųsti teismo nutartį dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo. Pripažinus akcininkui teisę skųsti teismo nutartis dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo, tai prieštarautų bankroto proceso tikslams.

20Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. B2-4794-258/2009, kuria teismas patvirtino UAB „Vilniaus sadutė“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, yra įsiteisėjusi. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo pripažinimas nepagrįstu nagrinėjamoje byloje reiškia nurodytos įsiteisėjusios teismo nutarties, kuri galėjo būti keičiama arba panaikinama tik ją apskundus atskiruoju skundu, revizavimą. Kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas taip pat negali būti vykdomas pripažįstant juos nepagrįstais, kaip tai pripažino Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamoje nutartyje, nes, pirma, kreditoriaus finansinio reikalavimo pripažinimas nepagrįstu sukelia neapibrėžtus teisinius padarinius, antra, vadovaujantis ĮBĮ kreditorių finansiniai reikalavimai teismo gali būti arba patvirtinti, arba nepatvirtinti, bet ne teismo pripažinti pagrįstais arba nepagrįstais. Kreditoriaus reikalavimą pripažinti nepatvirtintu gali tik bankroto bylą nagrinėjantis teismas bankroto byloje.

21Priešingai nei tai sprendė teismai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Vilniaus sadutė“ atsirado pareiga sumokėti sutartyje numatytas netesybas, nes negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta dėl nuomotojo UAB „Vilniaus sadutė“ kaltės: nuomotojas nesudarė sąlygų įrengti patalpas prekybai, patiekti į patalpas reikiamo galingumo elektros energiją, neįrengė didesnės galios elektros įvado, todėl nuomininkas nutraukė sutartį.

22Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Casterbridge Inc. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

23Nepaisant to, kad įmonės savininko teisė ginčyti patvirtintus kreditorių reikalavimus nėra tiesiogiai įtvirtinta ĮBĮ, tokia teisė kyla iš bendrojo teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principo, įtvirtinto CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią proceso normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Casterbridge Inc. priklauso 50 proc. UAB „Vilniaus sadutė“ akcijų, jis turi materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, nes nuo patvirtintų kreditorių skaičiaus ir jų finansinių reikalavimų apimties priklauso, kiek gali likti turto po įmonės likvidavimo ir atsiskaitymo su kreditoriais.

24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bendroji taisyklė, pagal kurią bendrovės akcininkai nėra bankroto proceso dalyviai, turi išimčių, kai savininko (akcininko, nario) teisės yra pakankamai veikiamos apribojimų, pritaikytų juridiniam asmeniui, ar pažeidžiamos, kad gali būti pateisintas ir jų dalyvavimas bankroto procese. Sprendžiant akcininkų įtraukimo į bylą klausimą turi būti įvertintas jų faktinis bei teisinis suinteresuotumas (turimo intereso reikšmingumas, dalyvavimo bankroto byloje tikslingumas ir pan. aplinkybės) dalyvauti bankroto procedūroje. Akcininko (juridinio asmens dalyvio) teisinis suinteresuotumas priklauso nuo faktų, kurių pagrindu ir nustatoma, kiek bankrutuojančio juridinio asmens dalyvio interesas gali būti paveiktas bankroto procedūros. Taigi teisinio reikalavimo turėjimas tokiam subjektui nėra būtina prielaida dalyvauti procese, o trečiojo asmens materialusis teisinis ryšys su byla gali būti pagrįstas ir kitomis aplinkybėmis, nei teisinio reikalavimo turėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta futbolo klubo „Vėtra“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-543/2011; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta UAB „Vilnita“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-21/2010).

25Casterbridge Inc., kaip bankrutuojančios UAB „Vilniaus sadutė“ akcininkas, bankroto byloje neturi teisės ginčyti kreditorių reikalavimų teisėtumo, pateikdamas teismui atskirąjį skundą dėl nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti (ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalis). Būtent dėl šios priežasties ieškovas savo kaip akcininko pažeistas teises gynė pareiškęs ieškinį atskiroje civilinėje byloje.

26ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus reikalavimo tikslinimo galimybė, kuri išlieka iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Ieškovo teigimu, dėl to tame pačiame procese gali būti priimama kita nutartis keisti kreditorių sąrašą ir (ar) jų finansinių reikalavimų dydį.

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad teismas tvirtina bankroto administratoriaus pateiktą neginčijamą kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, o ginčijamus finansinius reikalavimus patvirtina nustatęs, kad kreditoriaus reikalavimas yra pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 21 d. nutartis, priimta UAB ,,Auto 1” bankroto byloje, bylos Nr. 3K-7-328/2012). Taigi, pripažinus kreditoriaus finansinį reikalavimą nepagrįstu, toks reikalavimas nėra tvirtinamas bankroto procese.

28Kasatorius nepagrįstai nurodo finansinio reikalavimo pagrindu mokėtinas netesybas pagal nutrauktą patalpų nuomos sutartį. Byloje nenustatyta nuomotojo UAB „Vilniaus sadutė“ kaltės dėl nuomos sutarties nutraukimo, priešingai, nuomininkas nepajėgė mokėti nuomos mokesčio, nuo kurio jis buvo atleistas ir sutarta jam netaikyti netesybų sutarties šalių susitarimu.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

31Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai. Šioje byloje kasacinis teismas pasisako dėl akcininko teisių įmonės bankroto procese bei bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų tikslinimo procedūrų.

32Dėl bankrutuojančios įmonės akcininko teisinio suinteresuotumo bankroto procesu

33Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad bendrąja prasme įmonės akcininkai šiai įmonei bankrutuojant nėra bankroto byloje proceso dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 6 d. nutartis, priimta UAB „Atrama“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-282/2002; 2003 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta AB „Marijampolės cukrus“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-527/2003; kt.). Kasacinis teismas taip pat suformulavo nuostatą, kad ši bendroji taisyklė turi išimčių, kai savininko (akcininko, nario) teisės pakankamai paveiktos apribojimų, pritaikytų juridiniam asmeniui, kad gali būti pateisintas ir jų dalyvavimas bankroto procese. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 8 d. nutartyje, priimtoje pagal pareiškėjos E. D. B. prašymą įtraukti ją trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Žaibo ratas” bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-228/2008, nurodė, kad bankrutuojančios įmonės akcininkai atskirais atvejais gali dalyvauti bankroto byloje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusu; turi būti įvertintas jų faktinis bei teisinis suinteresuotumas (turimo intereso reikšmingumas, dalyvavimo bankroto byloje tikslingumas ir pan. aplinkybės) dalyvauti bankroto procedūroje. Taigi juridinio asmens dalyvio teisinis suinteresuotumas priklauso nuo faktų, kurių pagrindu ir nustatoma, kiek bankrutuojančio juridinio asmens dalyvio interesas gali būti paveiktas bankroto procedūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. Futbolo klubas „Vėtra“, bylos Nr.3K-3-543/2011). Toliau plėtodamas praktiką šiuo klausimu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto bylos dalyviais gali būti tiek asmenys, pateikę ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės kreditoriai, tiek bankrutuojančios įmonės akcininkai ir kiti suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, taip pat asmenys, savo turtu užtikrinę bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą, tačiau tam jie turi įrodyti pakankamą ir glaudų savo materialinį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) su bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I. Č. prašymą UAB „Plieno raštas“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-630/2013).

34Taigi kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai įmonės akcininkas įrodo savo turtinį suinteresuotumą bankroto byla bei pagrindžia turimo intereso reikšmingumą ir dalyvavimo bankroto procese tikslingumą, jis gali dalyvauti bankroto byloje ir naudotis įstatymo suteiktomis dalyvaujančio byloje asmens teisėmis.

35Akcininko teisių apimtį nulemia jo turimų akcijų rūšis ir kiekis. Akcijos – tai vertybiniai popieriai, suteikiantys teisę dalyvauti valdant įmonę, gauti įmonės pelno ir turto, likusio po jos likvidavimo, dalį ir kitas įstatymų nustatytas teises (Akcinių bendrovių įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, CK 1.102 straipsnio 1 dalis). Akcininkas, įgyvendindamas dalyvio turtines ir neturtines teises, savarankiškai siekia patenkinti savo kaip juridinio asmens dalyvio interesus. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad akcininkas, pareikšdamas ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, siekia, kad būtų atkurtos ginčijamais sandoriais pažeistos įmonės turtinės teisės, atitinkamai ir jo paties, kaip akcininko, turtiniai interesai, priklausantys nuo įmonės turimo turto ir kt. (CPK 5 straipsnio 1 dalis, CK 6.227 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Laumė“ v. AB „Tauras“, bylos Nr. 3K-3-101/2011). Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta akcininko teisė gauti likviduojamos bendrovės turto dalį. Tais atvejais, kai įmonė likviduojama dėl bankroto, įmonės savininkų teisė gauti likviduojamos įmonės turto dalį siejama su atsiskaitymo su kreditoriais faktu, t. y. grąžinamas tik tas turtas, kuris liko atsiskaičius su kreditoriais (ĮBĮ 31 straipsnio 6 dalis). Taigi bendrovės akcininkas tam tikrais atvejais gali turėti materialinį teisinį suinteresuotumą ir tais atvejais, kai įmonei vykdoma bankroto procedūra, ir siekdamas apginti savo materialinį teisinį interesą, gali pasinaudoti įstatyme numatytais civilinių teisių gynimo būdais, tarp jų ir pareikšdamas ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kurio negaliojimo padariniai sumažintų bankrutuojančios įmonės finansinių prievolių kreditoriams apimtis.

36Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas, siekdamas apginti savo kaip bankrutuojančios įmonės akcininko teises, ginčijo sandorius, kurių pagrindu bankroto byloje buvo patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad toks akcininko teisių gynimo būdas, kai dėl sandorio negaliojimo pareiškiamas atskiras ieškinys, kurio patenkinimas reikštų, jog bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo pagrindas neegzistuoja, gali būti pripažįstamas tinkamu ir pagrindžiančiu akcininko faktinį bei teisinį suinteresuotumą bankroto procesu, reiškiantį akcininko siekį išsaugoti bankrutuojančios įmonės turto dalį jos likvidavimo procese (ĮBĮ 31 straipsnio 6 dalis).

37Dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų tikslinimo

38Kasatorius šioje byloje taip pat kelia kreditorių finansinių reikalavimų, kurie patvirtinti teismo nutartimi bankroto byloje, tikslinimo klausimą ir nurodo, kad kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas negali būti vykdomas pripažįstant juos nepagrįstais, kaip tai pripažino Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamoje nutartyje, nes, pirma, kreditoriaus finansinio reikalavimo pripažinimas nepagrįstu sukelia neapibrėžtus teisinius padarinius; antra, vadovaujantis ĮBĮ kreditorių finansiniai reikalavimai teismo gali būti arba patvirtinti, arba nepatvirtinti, bet ne teismo pripažinti pagrįstais arba nepagrįstais. Kasatoriaus teigimu, bankrutuojančios įmonės akcininkas neturi teisės kreiptis dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo ginčijimo, nes teismo nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti gali skųsti tik kreditoriai ir administratorius.

39Bankroto bylos nagrinėjamos CPK normų nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ normų nustatytas išimtis. Viena tokių nurodyta ĮBĮ 26 straipsnyje, kurio 6 dalyje nustatyta, kad nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos; kiti kreditoriai šias nutartis gali skųsti tik tuo atveju, jei jomis patvirtintų kreditorių reikalavimų suma viršija du šimtus penkiasdešimt litų ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija du šimtus penkiasdešimt litų.

40Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje nustatyti nutarčių, priimamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimais, apskundimo ribojimai yra susiję ne su bankroto bylos dalyvių proceso padėtimi, o su materialinių teisinių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei dydžiu, ir šioje normoje nenustatyta, kad ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškę asmenys (ieškovai) ar tretieji asmenys, neturintys finansinių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei, neturi teisės skųsti aptartų nutarčių, todėl tretieji asmenys, neturintys finansinių reikalavimų, kaip ir jų turintys kreditoriai, turi teisę skųsti teismo nutartis kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimais, jeigu ginčijamo patvirtinto ar patikslinto kreditoriaus reikalavimo suma viršija du šimtus penkiasdešimt litų (ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalis). Kitoks aptartos ĮBĮ normos aiškinimas pažeistų bankroto bylos trečiųjų asmenų, neturinčių finansinių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei, tačiau turinčių materialinį teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi dėl patvirtinto finansinio reikalavimo, teises, nes jie, būdami bylos dalyviais, netektų galimybių visa CPK normų nustatyta apimtimi ginti pažeistas teises, ir tai reikštų bankroto bylos dalyvių procesinio lygiateisiškumo ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I. Č. prašymą UAB „Plieno raštas“ bankroto byloje, bylos Nr.3K-3-630/2013).

41Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl turėtų būti tikslinama išimtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokausta“ v. UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. 3K-3-188/2011). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad bankroto teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą ar šio atsisakyti reiškia, kad, įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nėra kategoriško draudimo šį reikalavimą keisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. BUAB „Eudanas“, bylos Nr. 3K-3-261/2011). Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. UAB „Vaiba“, bylos Nr. 3K-3-369/2009). Tačiau, atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokausta“ v. UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. 3K-3-188/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad paprastai kreditoriaus teisė ginčyti kito kreditoriaus reikalavimą, kuris yra patvirtintas teismo nutartimi, įgyvendinama ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paduodant atskirąjį skundą dėl tokios nutarties peržiūrėjimo apeliacine tvarka, tačiau tais atvejais, kai toks kreditorius dėl objektyvių priežasčių nurodyta teise pasinaudoti negalėjo dėl to, kad jam nebuvo žinomos aplinkybės, patvirtinančios aiškiai nepagrįsto reikalavimo buvimą, neturi būti užkirsta galimybė prašyti teismo tokį reikalavimą patikslinti, taigi ir pašalinti kitą kreditorių iš sąrašo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. LUAB „Lietuvos aidas“, bylos Nr. 3K-3-308/2013).

42Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais būtų pripažinti teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „SEB lizingas“ v. UAB „Auto 1“, bylos Nr. 3K-7-328/2012). Taigi kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, kad bankroto bylose esama viešojo intereso, todėl teismas turi pareigą imtis priemonių, kad nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių reikalavimai ir būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesai.

43Jau minėta, kad galimi atvejai, kai bankrutuojančios įmonės akcininkai gali būti bankroto bylos dalyviais, kurie tokiu atveju naudojasi CPK suteiktomis dalyvaujančio byloje asmens teisėmis. Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintas teisinio reguliavimo modelis grindžiamas bylų akumuliavimo principu (lot. vis attractiva concursus), kurio esmė yra ta, kad visų kreditorių reikalavimų pagrįstumas yra svarstomas tik bankroto bylą nagrinėjančiame teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kol vyksta bankroto byla, turtinių reikalavimų, pareikštų bankrutuojančiai įmonei, išsprendimas turi būti atliekamas tik šioje byloje nutartimi išsprendžiant dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir jo dydžio. Tai nulemta siekio bankroto bylas išnagrinėti kuo operatyviau ir efektyviau. Dėl to galimybė nagrinėti atskirus reikalavimus ne bankroto byloje, nors ir tame pačiame teisme, reikštų neracionalų procesą ir būtų nesuderinama su bankroto proceso operatyvumu ir efektyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-88/2010). Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad visų bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų išsprendimas galimas tik bankroto byloje šiuos reikalavimus patvirtinant, atsisakant patvirtinti bei tikslinant. Teismo nutartis, kuria išspręstas kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas, yra teismo procesinis dokumentas bankroto byloje, todėl gali būti kvestionuojamas tik CPK ir ĮBĮ nustatyta tvarka toje byloje, kurioje yra priimtas. Nei CPK, nei ĮBĮ nenumatyta galimybės bankroto byloje priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą revizuoti atskiroje byloje.

44Pirmiau nurodyta, kad ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus reikalavimo tikslinimo galimybė, kuri išlieka iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos, todėl nutartis, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, negali būti prilyginama teismo sprendimui, priimamam išnagrinėjus bylą iš esmės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiu atveju, kai priimamas teismo sprendimas, kuriuo pripažįstamas negaliojančiu sandoris, buvęs kreditoriaus reikalavimo pagrindu, toks teismo sprendimas sudaro pagrindą spręsti patvirtinto reikalavimo tikslinimo klausimą, taip pat kreditoriaus pašalinimo iš kreditorių sąrašų klausimą, kurį bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi teisę spręsti ex officio.

45Šios bylos atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirą bylą, ex officio pripažino UAB „Baltic Communication Group“ 250 000 Lt kreditorinį reikalavimą BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto byloje nepagrįstu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, pažymi, kad kreditoriaus išbraukimo iš kreditorių sąrašo ar reikalavimo tikslinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas bankroto byloje. Tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybių kontekstą, apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktas, kad UAB „Baltic Communication Group“ 250 000 Lt reikalavimas BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto byloje yra nepagrįstas, savaime nereiškia, kad apeliacinis teismas išsprendė kreditoriaus reikalavimo tikslinimo klausimą ir taip pakeitė teismo nutartį, kuri yra priimta bankroto byloje. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad šiuo atveju teismas, pripažinęs reikalavimo teisės perleidimo sutartį negaliojančia ir nustatęs, jog tokia reikalavimo teisė ginčijamos sutarties sudarymo metu neegzistavo, byloje nustatytų aplinkybių pagrindu tik konstatavo faktą, kad toks reikalavimas, koks buvo pareikštas bankroto byloje, neegzistavo. Šis teismo sprendimas galėtų būti pagrindas bankroto byloje spręsti kreditoriaus reikalavimo tikslinimo klausimą.

46Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nutartimi teisiškai pagrįstai vertino ir sprendė pripažinti faktą apie kreditoriaus UAB „Baltic Communication Group“ 250 000 Lt finansinio reikalavimo BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto byloje nepagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, o kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ją pakeisti ar panaikinti (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

47Dėl bylinėjimosi išlaidų

48Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis) sudaro 98,41 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. gegužės 26 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo ši suma priteistina iš atsakovo R. A. valstybei (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

49Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

50Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

51Priteisti iš atsakovo R. A. valstybei 98,41 Lt (devyniasdešimt aštuonis litus 41 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

52Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

53Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Casterbridge Inc., siekdamas apginti savo kaip BUAB „Vilniaus... 5. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi UAB „Vilniaus... 6. Ieškovo teigimu, kadangi nėra duomenų, pagrindžiančių UAB „Vilniaus... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino... 9. Teismas nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 26... 10. Teismo nustatyta, kad UAB „Vilniaus sadutė“ ir nuomininkas UAB „Stesa“... 11. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 13 d. nutartimi patvirtino UAB... 12. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima... 13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 14. Teismas nurodė, kad bankrutuojančios įmonės akcininkui pareiškus ieškinį... 15. Iš UAB „Baltic Communication Group“ 2009 m. spalio 7 d. finansinio... 16. UAB „Baltic Communication Group“ finansinis reikalavimas BUAB „Vilniaus... 17. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 18. Kasaciniu skundu atsakovas R. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 19. Ieškovas (bankrutuojančios bendrovės akcininkas) neturi teisės kreiptis... 20. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta... 21. Priešingai nei tai sprendė teismai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad... 22. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Casterbridge Inc. prašo kasacinį... 23. Nepaisant to, kad įmonės savininko teisė ginčyti patvirtintus kreditorių... 24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bendroji taisyklė,... 25. Casterbridge Inc., kaip bankrutuojančios UAB „Vilniaus sadutė“... 26. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus reikalavimo tikslinimo... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad teismas tvirtina bankroto... 28. Kasatorius nepagrįstai nurodo finansinio reikalavimo pagrindu mokėtinas... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 31. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 32. Dėl bankrutuojančios įmonės akcininko teisinio suinteresuotumo bankroto... 33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad bendrąja prasme... 34. Taigi kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai... 35. Akcininko teisių apimtį nulemia jo turimų akcijų rūšis ir kiekis. Akcijos... 36. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas, siekdamas apginti savo kaip... 37. Dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų tikslinimo... 38. Kasatorius šioje byloje taip pat kelia kreditorių finansinių reikalavimų,... 39. Bankroto bylos nagrinėjamos CPK normų nustatyta ginčo teisenos tvarka,... 40. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje... 41. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kreditorių reikalavimų... 42. Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tuo... 43. Jau minėta, kad galimi atvejai, kai bankrutuojančios įmonės akcininkai gali... 44. Pirmiau nurodyta, kad ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus... 45. Šios bylos atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirą... 46. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 47. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 48. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas teismo... 49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 50. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 51. Priteisti iš atsakovo R. A. valstybei 98,41 Lt (devyniasdešimt aštuonis... 52. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos,... 53. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...