Byla 2A-184-480/2015
Dėl kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios akcinės bendrovės Ūkio banko, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“ atstovo advokato Vytauto Geležinio, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12165-429/2014 pagal ieškovės bankrutuojančios akcinės bendrovės Ūkio banko ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos investicijų grupė“ dėl kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“, kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti atsakovės 2013 m. gegužės 15 d. pranešimu atliktus vienašalius įskaitymus 7 993,67 eurų, ekvivalentas litais - 27 600,54 Lt, sumai negaliojančius nuo atlikimo momento (ab initio) ir taikyti restituciją, priteisiant iš UAB „Baltijos Investicijų Grupė“ ieškovei BAB Ūkio bankui 27 600,54 Lt sumą, priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiškos teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi iškelta bankroto byla ieškovei, nutartis įsiteisėjo 2013 m. birželio 7 d. Bankroto administratorius, patikrinęs įmonės sudarytus sandorius, nustatė, kad 2008 m. balandžio 17 d. ieškovė ir atsakovė sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių adresu ( - ), nuomos sutartį. Pagal nuomos sutarties 8.6 punktą ieškovė sumokėjo dviejų mėnesių nuompinigių dydžio (7993,67 Eur) avansą, kuris turėjo būti užskaitytas į dviejų paskutinių nuomos termino mėnesių nuompinigius. 2013 m. vasario 12 d. Lietuvos Banko valdybos nutarimu ieškovei buvo paskelbtas moratoriumas. Moratoriumo paskelbimo dieną buvo uždarytas ieškovės (banko) skyrius, kuris veikė pagal nuomos sutartį nuomojamose patalpose, jose nuo šios dienos veikla nebuvo vykdoma, tačiau jose liko baldai ir kt. bankui priklausančios priemonės. 2013 m. vasario 18 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu ieškovė buvo paskelbta nemokia ir visam laikui atšaukta jos veiklos licencija. 2013 m. balandžio 16 d. ieškovės ir atsakovo susitarimu nutarta nuo 2013 m. balandžio 22 d. nutraukti nuomos sutartį, todėl atsakovė 2013 m. balandžio 22 d. privalėjo grąžinti ieškovei pagal nuomos sutartį sumokėtą avansą. 2013 m. gegužės 22 d. ieškovė gavo atsakovės 2013 m. gegužės 15 d. pranešimą, kuriuo buvo informuota, kad 7993,67 eurų avansas yra panaudojamas mokėjimams pagal nuomos sutartį už 2013 m. vasario bei kovo mėnesių komunalinius mokesčius, taip pat 2013 m. kovo mėnesio nuomą ir dalies balandžio mėnesio nuomą. Atsakovės jau po bankroto bylos ieškovei iškėlimo atliktais priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymais buvo sumažintas ieškovės turtas ir jų sudarymo metu buvusių kitų ieškovės kreditorių galimybė gauti savo reikalavimų patenkinimą. Atsakovė be pagrindo suteikė sau pirmenybę prieš kitus ieškovės kreditorius, taip pažeidžiant jų teises. Tokie veiksmai vertinami kaip pažeidžiantys nemokaus subjekto kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis sąlygomis su kitais kreditoriais. Atsakovė negalėjo nežinoti, kad ieškovei buvo paskelbtas moratoriumas, o taip pat yra iškelta ir bankroto byla, tai sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad atsakovė, atlikdama ginčijamus įskaitymus, buvo nesąžininga. Be to, įskaitymai buvo atlikti pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas.

5Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nei 2013-05-15 pranešimu, nei jokiais vėlesniais pranešimai ar veiksmais šalys nesudarė jokių naujų sandorių, o pagal sutartį sumokėto avanso sumos panaudojimas sutartyje nustatyta tvarka vertintinas kaip anksčiau sudaryto sandorio (prisiimtų įsipareigojimų) vykdymas, laikantis tarp šalių sudarytos sutarties ir teisės aktų reikalavimų.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės BAB Ūkio banko 2420 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei UAB „Baltijos investicijų grupė“. Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių bei faktų, susijusių su tarp šalių sudaryta 2008-04-17 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 04-17 bei su jos nutraukimu susijusių aplinkybių. Tarp šalių kilęs ginčas dėl avansinės įmokos už negyvenamųjų patalpų nuomą panaudojimo paskirties. Ieškovė neįrodė, kad 2008-04-17 sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis pažeidžia ieškovės teises, priešingai ji buvo naudinga ieškovei. Ieškovė neginčija negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, ar jos punktų, o ginčija informacinį atsakovės dokumentą, kuris negali būti ginčijamas, nenuginčijus paties negyvenamųjų patalpų sandorio ar sandorio punktų. Ieškinyje formuluojamas reikalavimas dėl sandorio, kuris net nebuvo sudarytas, pripažinimo negaliojančiu, yra akivaizdžiai nepagrįstas ir negalintis sukurti jokių teisinių pasekmių (ieškovės deklaruojamo kreditorių interesų gynimo). 2008 m. balandžio 17 d. ieškovė sudarė su atsakove negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 04- 17 dėl patalpų esančių adresu ( - ) nuomos. Atsižvelgiant į tai, kad 2013-04-16 susitarimu dėl nuomos sutarties nutraukimo nuomos sutarties šalys susitarė nutraukti nuomos sutartį nuo 2013-04-22, o nuomos mokestis ir kiti mokėjimai pagal nuomos sutartį nebuvo vykdomi paskutinius du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo, avanso suma pagrįstai ir teisėtai sutartyje nustatyta tvarka buvo panaudota šiems mokėjimams padengti. Kad pagal sutartį dar 2008 m. sumokėta avanso suma buvo panaudota teisėtai ir pagrįstai patvirtina ir kitos šalių santykių aplinkybės: 2013-04-18 tarp šalių sudaryto susitarimo dėl nuomos sutarties nutraukimo 1 p. nurodyta, kad šalys patvirtina, kad viena kitai jokių pretenzijų dėl nuomos sutarties nutraukimo neturi ir įsipareigoja jų nereikšti ateityje, išskyrus nuomotojo (atsakovės) teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų skolą, susidariusią pagal nuomos sutartį. Tokiu būdu jau nuomos sutarties nutraukimo momentu ieškovė pripažino, kad neturi jokių pretenzijų dėl pagal sutartį sumokėto avanso grąžinimo. 2013-10-18 pranešimu ieškovės administratorius informavo atsakovę apie 2013-10-17 Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtiną 5177,87 Lt atsakovo kreditorinį reikalavimą BAB Ūkio banko bankroto byloje. Į teismo nutartimi patvirtintą kreditorinį reikalavimą nebuvo įtrauktos sumos, kurioms apmokėti buvo panaudotas avansas. Tokiu būdu ieškovės administratorius, tiek teikdamas teismui tokios apimties atsakovės kreditorinį reikalavimą, tiek vėliau neskųsdamas 2013-10-17 nutarties, pripažino, kad BAB Ūkio banko įsipareigojimai pagal nuomos sutartį už 2013 m. vasario - balandžio mėn., yra įvykdyti (panaudojant avansą) ir šis abiem šalims privalomas faktas yra pripažintas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Avanso sumos panaudojimas visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus. Ir po banko veiklos apribojimo paskelbimo ieškovė toliau nuomojo patalpas pagal nuomos sutartį ir naudojo jas savo veikloje, ką duotais paaiškinimais teismo posėdyje pripažino ir ieškovės atstovas advokatas. Išnuomotose patalpose buvo laikomas banko turtas, kompiuterinė įranga, dokumentacija, būtina tiek banko veikloje, tiek banko bankroto procese. Aplinkybė, kad ieškovė net po daugkartinių raginimų spręsti nuomojamų patalpų atlaisvinimo (nevykdant įsipareigojimų) klausimą, 2013-04-16 susitarimu sutiko nutraukti nuomos sutartį tik nuo 2013-04-22, o patalpas pavėluotai atlaisvino tik 2013-04-25 (pagal 2013-04-16 susitarimo 2 p. patalpos turėjo būti atlaisvintos per 5 darbo dienas, tai yra iki 2013-04-23), neginčytinai patvirtina ieškovės būtinybę naudoti nuomojamas patalpas, o kartu ir LR bankų įstatymo 76 str. 7 d. 3 p. nustatytą pareigą vykdyti mokėjimus pagal sutartį. Atsakovės atliktas avanso įskaitymas po paskelbto moratoriumo, bei iškėlus bankroto bylą (tačiau dar neįsiteisėjus nutarčiai), nepažeidė ieškovės ir kreditorių teisių, ką patvirtina ir įrodo ieškovės susitarimo dėl nuomos sutarties nutraukimo 1 p. 3 p., todėl šie ieškovo argumentas atmestas, nes neįrodytas. Nuomos sutartis buvo būtina veiklai vystyti ir po paskelbto moratoriumo, pagal kurią turi būti atsiskaitoma nepriklausomai nuo bankui taikomų paribojimų. Teismas konstatavo, kad byloje nėra nustatyta nei vienos iš 5 nurodytų Actio Pauliana sąlygų, kurias būtų įrodžiusi ieškovė: priešingai ginčo sandorio sudarymo metu 2008-04-17 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi 8.6 punktu numatyta avanso paskirtis, šią paskirtį, pačios šalys patvirtino ir 2013-04-16 susitarimo 1 p., 3 p. „Dėl nuomos sutarties nutraukimo“, todėl 27600,54 Lt avanso suma panaudota mokėjimams pagal sutartį, ji nepažeidė nei ieškovo nei kreditorių teisių, atsakovė yra sąžininga, sudarius 2008-04-17 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, ieškovei kilo pareiga mokėti pagal sutartį nuompinigius, komunalines paslaugas ir kitas papildomas išlaidas iki 2014-04-26, tai yra iki patalpų atlaisvinimo. Todėl atsakovei panaudojus avansą pagal sutartį ir atskirą šalių susitarimą, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 str. nuostatas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Ieškovė BUAB Ūkio bankas apeliaciniu skundu (b. l. 86-95) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:

101. Teismo argumentas, kad ieškovei nenuginčijus sutarties ar atskirų jos punktų, negalima ginčyti atsakovės atliktų įskaitymų, yra visiškai nepagrįstas ir konstatuotas netinkamai įvertinus ieškovės ir atsakovės sudarytus sandorius. Ginčo atveju įvyko du sandoriai - sutarties sudarymas ir kitas sandoris, kuris yra ginčijamas sandoris šioje byloje - įskaitymas, t.y. atsiskaitymas pagal sutartį. Sprendžiant ginčijamo sandorio teisėtumo klausimą, atsiskaitymo sandorio galiojimas ar negaliojimas negali būti siejamas su pagrindinio sandorio, dėl kurio buvo sudaryti atsiskaitymo sandoriai, galiojimu. Teismas nepagrįstai atsakovės atliktą įskaitymą siejo su sutarties galiojimu ir tokiu būdu netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas.

112. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė nesudarė naujų sandorių, o tik panaudojo pagal sutartį sumokėtą avansą. Sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovė nepanaudojo savo dispozicijoje turimo ieškovės sumokėto avanso ieškovės atsiskaitymui pagal sutartį už komunalinius mokesčius bei nuomą dengti. Atsakovė avansą panaudojo tik po sutarties nutraukimo. Atsakovei nepanaudojus avanso sutarties galiojimo metu, ieškovė po sutarties nutraukimo įgijo reikalavimo teisę į atsakovę reikalauti grąžinti sumokėtą avansą, o atsakovė turėjo reikalavimą, kad ieškovė atsiskaitytų pagal sutartį, t. y. šalis siejo priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kiekviena jų viena kitos atžvilgiu tapo kreditoriumi ir skolininku. Atsakovės prievolė grąžinti ieškovei jos sumokėtą avansą pagal sutartį baigėsi atsakovei įskaičius priešpriešinius vienarūšius reikalavimus.

123. Teismas, nurodydamas, jog administratorius, tiek teikdamas teismui atsakovės finansinį reikalavimą, į kurį nebuvo įtrauktos sumos, kurioms apmokėti buvo panaudotas avansas, tiek vėliau neskųsdamas nutarties, kuria buvo patvirtintas atsakovės finansinis reikalavimas ieškovės bankroto byloje, pripažino, kad ieškovės įsipareigojimai pagal sutartį už 2013 m. vasario - balandžio mėn., yra įvykdyti (panaudojant avansą) ir šis abiem šalims privalomas faktas yra pripažintas įsiteisėjusia teismo nutartimi, nepagrįstai darė išvadą, kad ieškovė sutiko su atsakovės atliktu įskaitymu. Ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės bei su ieškiniu pateikti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovė niekada nesutiko su atsakovės atliktu vienašaliu įskaitymu. Bankroto administratorius neturėjo pareigos ginčyti atsakovės finansinio reikalavimo dydžio ir/ skųsti teismo nutartį, kuria buvo patvirtintas atsakovės finansines reikalavimas, kadangi jo dydis buvo mažesnis, nei jis atsispindėjo ieškovės finansiniuose dokumentuose. Atsakovės atliktas įskaitymas, apskaičiuojant jos kreditorinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje, negali sukelti pasekmių ieškovei.

134. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nepagrindė ir neįrodė actio Pauliana taikymo pagrindų, kadangi egzistavo ir šiuo metu egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos, kad atsakovės atliktas įskaitymas būtų pripažintas negaliojančiu. 2013 m. vasario 18 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu ieškovė buvo paskelbta nemokia ir visam laikui atšaukta jos veiklos licencija, 2013 m. gegužės 2 d. Kauno apygardos teismas priėmė nutartį iškelti bankroto bylą ieškovei. Ieškovė turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, Kauno apygardos teismui iškėlus ieškovei bankroto bylą buvo akivaizdžiai patvirtinta, kad ieškovė yra nemoki ir atsakovė, žinodama šį faktą iš būdama nesąžininga, suteikė sau pirmenybės teisę prieš kitus ieškovės kreditorius, taip akivaizdžiai pažeisdama jų interesus. Be to, atsakovės atliktas įskaitymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, o imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

145. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl visų esminę reikšmę byloje turinčių įrodymų, tuo pažeisdamas CPK 235 str. 1 d. numatytą pareigą. Teismas iš esmės rėmėsi tik atsakovės pateiktu atsiliepimu bei jame pateikta informacija, tačiau netyrė ir neanalizavo byloje esančių įrodymų bei bylai reikšmingų aplinkybių: ieškovės teiktų pranešimų atsakovei, atsakovės 2013 m. gegužės 15 d. pranešimo apie įskaitymą. Tai patvirtina, jog teismas net nevertino byloje esančių įrodymų, kurie akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovė neteisėtai atliko įskaitymą. Sprendime taip pat nėra nurodoma, kokiais motyvais remdamasis pirmos instancijos teismas nevertino nurodytų byloje pateiktų įrodymų, todėl nėra aišku, kokiais motyvais remdamasis teismas atmetė ieškinį.

15Atsakovė UAB „Baltijos investicijų grupė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 100-102) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2014-09-05 sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo šiuos argumentus:

161. Teismas, sutikdamas su atsakovės suformuota pozicija, pripažino, kad ieškovės ginčijamas 2013-05-15 raštas yra ne savarankiškas sandoris, o 2008-04-17 tarp šalių sudarytos nuomos sutarties vykdymo dokumentas. Tokią atsakovo poziciją patvirtina ir teismų praktika. Nagrinėjamoje byloje pripažinus, kad pagal sutartį sumokėtas avansas atliko mokėjimo funkciją jo perdavimo atsakovei metu, akivaizdu, kad joks įskaitymas CK 6.130 str. prasme nebuvo atliekamas nei po nuomos sutarties nutraukimo, nei po moratoriumo ieškovės bankui paskelbimo. 2013-05-15 atsakovės pranešime nurodoma, kad ieškovės sumokėtas avansas LR CK 6.309 str. nustatyta tvarka tapo atsakovo nuosavybe nuo jo sumokėjimo.

172. Ieškovės administratoriui 2013-05-15 atsakovės pranešimą vertinant kaip sandorį, jo veiksmai, teikiant teismui tvirtinti šio pranešimo pagrindu sumažintą atsakovės kreditorinio reikalavimo sumą, vertintini kaip sandorio patvirtinimas CK 1.79 str. prasme, po kurio sandorį patvirtinusi šalis netenka teisės ginčyti sandorį ateityje. Atmestini ieškovo argumentai, kad administratorius pateikė teismui tvirtinti tik tokį kreditorinį reikalavimą, kokį nurodė kreditorius. Faktas, kad administratorius pateikė teismui tvirtinti 5 177,87 Lt atsakovės kreditorinį reikalavimą, patvirtina, kad tokia atsakovės reikalavimo suma (įvertinus avanso panaudojimo faktą) atitiko įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus.

183. Ieškovės reiškiamas reikalavimas neatitinka actio Pauliana sąlygų dar ir todėl, kad šį ieškovės įsivaizduojamą sandorį sudarė ne skolininkas CK 6.66 str. prasme, tai yra ne BAB Ūkio bankas. Tuo tarpu ieškovės administratorius turi teisę ginčyti tik BUAB Ūkio banko ir jo skolininkų sudarytus sandorius. Atsakovės įmonė yra ne BAB Ūkio banko skolininkas, o kreditorius. Ieškovės po 2013-02-12 patirtos išlaidos patalpų nuomai atitinka Bankų įstatymo 76 str. 7 d. 3 p. (buvo būtinos apribotai banko veiklai moratoriumo metu užtikrinti).

194. Ieškovės apeliaciniame skunde ignoruojama aplinkybė, kad ieškinyje nurodomos mokėjimų sumos susikaupė per laikotarpį jau po banko veiklos apribojimo paskelbimo dienos - 2013 m. vasario - balandžio mėnesiais, todėl ir šiuo aspektu patirtos išlaidos buvo tiesiogiai susijusios su ieškovės veikla moratoriumo metu, o Įmonių bankroto įstatymo prasme tokios išlaidos turėtų būti prilyginamos administravimo išlaidoms ir dengiamos pirmiau nei kiti kreditorių reikalavimai.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

22Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2008 m. balandžio 17 d. ieškovė – BAB Ūkio bankas (tuo metu - AB Ūkio bankas) ir atsakovė – UAB „Baltijos investicijų grupė“ sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių adresu ( - ), negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 04-17 (toliau – Nuomos sutartis). Pagal Nuomos sutarties 8.6 punktą ieškovė sumokėjo dviejų mėnesių nuompinigių dydžio (7993,67 Eur, ekvivalentas litais – 27 600,54 Lt) avansą, kuris turėjo būti užskaitytas į dviejų paskutinių nuomos termino mėnesių nuompinigius. 2013 m. vasario 12 d. Lietuvos Banko valdybos nutarimu Nr. 03-29 ieškovei buvo paskelbtas moratoriumas; buvo uždarytas ieškovės (banko) skyrius, kuris veikė pagal Nuomos sutartį nuomojamose patalpose, jose nuo šios dienos veikla nebuvo vykdoma, tačiau liko baldai ir kitos bankui priklausančios priemonės. 2013 m. balandžio 16 d. šalys sudarė susitarimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo, o 2013 m. balandžio 26 d. - Nuomos objekto perdavimo – priėmimo aktą, kurio ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė patalpas, esančias ( - ). Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2013 m. birželio 7 d., ieškovei iškėlė bankroto bylą. 2013 m. gegužės 15 d. raštu (pranešimu) atsakovė informavo ieškovę, kad pagal Nuomos sutartį sumokėtas 7993,67 Eur avansas yra panaudotas mokėjimams už 2013 m. vasario bei kovo mėnesių komunalinius mokesčius, o taip pat 2013 m. kovo mėnesio ir dalies balandžio mėnesio nuomą. Šalims nesutarus dėl sumokėto pagal Nuomos sutartį avanso panaudojimo, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovės 2013 m. gegužės 15 d. pranešimu atliktus vienašalius įskaitymus 7 993,67 eurų sumai negaliojančius actio Pauliana pagrindu nuo atlikimo momento (ab initio) ir taikyti restituciją, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu šį jos reikalavimą atmetė.

23Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių; iš esmės teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovė - apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, kad buvo pažeistos materialiosios ir procesinės teisės normos, ar to, jog teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

24Ginčas tarp šalių kilo, ar atsakovė turi pareigą grąžinti pagal 2008 m. Nuomos sutartį sumokėtą 7993,67 Eur avansą.

25Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovei nenuginčijus Nuomos sutarties ar atskirų jos punktų, nėra pagrindo ginčyti 2013 m. gegužės 15 d. atsakovės pranešimo, kuris yra tik informacinis dokumentas. Teigia, jog ginčo atveju įvyko du sandoriai - sutarties sudarymas (2008 m. balandžio 17 d.) ir ginčijamas šioje byloje vienašalis sandoris – įskaitymas (2013 m. gegužės 15 d. pranešimas), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės atliktą įskaitymą siejo su Sutarties galiojimu ir tokiu būdu netinkamai pritaikė ir aiškino materialiosios teisės normas. Minėti apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

26Įskaitymas – vienas prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymų leidėjas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje BUAB “Žemaitijos statyba” v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-522/2010; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Trans Group LT“ v. BUAB „Glikasta“, bylos Nr. 3K-3-301/2011; kt.). Taigi įskaitymui, kaip prievolės pasibaigimo pagrindui, būtina nustatyti atskiras, pirmiau nurodytas sąlygas atitinkančias šalių prievoles, kurios gali būti pabaigtos (ar sumažintos) įskaitan jas tarpusavyje.

27Nagrinėjamu atveju minėtas prievolės pasibaigimo pagrindas aktualus dėl to, kad pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 76 straipsnio 7 dalies 3 punktą, nuo sprendimo paskelbti banko veiklos apribojimą (moratoriumą) ir paskirti banko laikinąjį administratorių pateikimo bankui dienos, bankui draudžiama vykdyti įsipareigojimus mokėti ar perleisti banko turtą, jei šie įsipareigojimai kyla iš sandorių ar kitų juridinių faktų, atsiradusių iki banko veiklos apribojimo (moratoriumo) paskelbimo dienos, išskyrus mokėjimus, būtinus apribotai banko veiklai apribojimo (moratoriumo) metu užtikrinti. Be to pažymėtina, jog bylos medžiaga nustatyta ieškovės būtinybė ir po moratoriumo paskelbimo ieškovei (2013 m. vasario 12 d.) iki patalpų perdavimo atsakovei (2013 m. balandžio 26 d.) naudoti pagal Nuomos sutartį nuomojamas patalpas (jose buvo laikomas ieškovės turtas, kompiuterinė įranga, dokumentacija, būtina tiek banko veiklai, tiek banko bankroto procese) leidžia spręsti, kad ieškovės ir po 2013 m. vasario 12 d. išlaidos pagal Nuomos sutartį neprieštarauja LR bankų įstatymo 76 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatoms.

28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog avanso sąvoka, nors ir nevartojama reglamentuojant civilinių santykių subjektų elgesį, tačiau suprantama kaip iš anksto duodamas atlyginimas už darbus ar lėšos šiaip kam nors (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008). Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat jis gali atlikti ir įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008; kt.). Šalių sutartyje nustatyta aplinkybė dėl avanso užskaitymo momento nekeičia avanso paskirties. Avansinės lėšos yra pagrindinių mokėjimų sąskaita perduotos lėšos. Avanso paskirtis – pagrindinės prievolės mokėjimas, siejamas su šalių sudarytoje sutartyje nurodyta kaina. Taigi avansas yra pinigų suma, kuria nuomos sutarties pagrindu viena šalis iš anksto sumoka kitai šaliai už nuomojamą turtą. Sutarties nutraukimo atveju atsiskaitant pagal sutartį, pirmiausia naudojama avansu sumokėta pinigų suma ir, priklausomai nuo avanso sumos ir skolos pagal sutartį už nuomojamą turtą dydžio santykio, vienai iš šalių atsiranda piniginio reikalavimo teisė, o kitai – finansinė prievolė.

29Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad avansas, kaip išankstinis mokėjimas už nuomojamą turtą, ir įskaitymas, kaip prievolės pasibaigimo pagrindas, yra atskiri ir skirtingomis aplinkybėmis taikytini teisės institutai. Įskaitymui atlikti reikalingos pirmiau nurodytas sąlygas atitinkančios šalių priešpriešinės prievolės, t. y. kiekviena iš šalių kitos atžvilgiu turi tiek reikalavimo teisę, tiek prievolę. Šios priešpriešinės prievolės gali pasibaigti ar sumažėti jas įskaičius tarpusavyje. Tuo tarpu avansas atlieka mokėjimo funkciją ir yra vienos šalies iš anksto pagal sutartį kitai šaliai sumokama suma. Dėl to reikalavimo teisė atsiranda tik vienai iš šalių: arba avansą sumokėjusiai šaliai arba avansą gavusiai šaliai (jei avansas yra didesnis už nuomojamo turto kainą). Atitinkamai ir prievolę turi tik viena iš šalių.

30Byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad apeliantės pagal Nuomos sutarties 8.6 punktą sumokėtas avansas (7993,67 Eur, ekvivalentas litais – 27 600,54 Lt), kurio paskirtis – iš anksto apmokėti dalį nuomos mokesčio, neviršijo iki Nuomos sutarties nutraukimo susidariusio įskolinimo už nuomojamas patalpas (buvo mažesnis; 2013 m. spalio 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintas 5177,87 Lt atsakovės finansinis reikalavimas BAB Ūkio bankas bankroto byloje, neįtraukus apmokėjimui panaudotos avanso sumos), įsipareigojimai pagal Nuomos sutartį nebuvo įvykdyti, todėl apeliantė neturi teisinio pagrindo reikalauti grąžinti sumokėtą avansą. Apeliantei nesumokėjus pagal šalių sudarytą Nuomos sutartį nuomos mokesčio bei kitų mokėjimų už nuomojamas patalpas, nėra pagrindo pripažinti, kad egzistuoja apeliantės priešpriešiniai reikalavimai atsakovei grąžinti sumokėtą avansą, o taip pat nėra pagrindo išvadai apie buvusią atsakovės skolą ir atsakovės atliktą įskaitymą.

31Pažymėtina, kad šalys Nuomos sutartyje aptarė avanso paskirtį, nustatė disponavimo juo tvarką (Nuomos sutarties 8.6 p.), tačiau šalys detaliai nebuvo aptarę, kokiu momentu sumokėtas avansas bus užskaitomas į nuomos mokesčio dengimą nutraukiant nuomos sutartį prieš terminą. 2013 m. balandžio 16 d. Susitarime dėl nuomos sutarties nutraukimo šio klausimo taip pat neaptarė, o tik numatė nuomininko įsipareigojimą sumokėti nuomotojui skolą (Susitarimo 3 p.). Kaip spręstina iš 2013 m. gegužės 15 d. rašto (pranešimo) turinio, atsakovė avansą panaudojo mokėjimams pagal Nuomos sutartį už 2013 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesio dalį, o minėtu raštu tik informavo apeliantę apie avanso panaudojimą mokėjimams pagal Nuomos sutartį. Apeliantė nurodo, kad atsakovė avansą panaudojo tik po sutarties nutraukimo, tačiau aplinkybės, kaip jau paminėta, susijusios su avanso užskaitymo momentu, nekeičia jo esmės ir paskirties.

32Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės 2013 m. gegužės 15 d. raštas (pranešimas), kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra tik informacinis dokumentas, jo vertinti kaip savarankiško sandorio – įskaitymo CK 6.130 straipsnio prasme nėra teisinio pagrindo, todėl apeliantės argumentus šiuo aspektu atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

33Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nepagrindė ir neįrodė actio Pauliana taikymo pagrindų, kadangi egzistavo ir šiuo metu egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos, kad atsakovės atliktas įskaitymas būtų pripažintas negaliojančiu. Dėl actio Pauliana, kaip kreditorių interesų teisinės apsaugos būdo, išskirtinumo pastarąjį galima taikyti tik esant tam tikrų sąlygų visumai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB bankas v. A. M., D. M. ir D. K., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Pažymėtina, kad actio Pauliana pagrindu ieškovė ginčija ne 2008 m. balandžio 17 d. Nuomos sutartį, o 2013 m. gegužės 15 d. raštą (pranešimą), kuris, anot apeliantės, yra vienašalis sandoris – įskaitymas. Kaip jau konstatuota, įskaitymo CK 6.130 straipsnio nustatyta prasme, kur jis žymi atskirą, savarankišką civilinės teisės institutą, ginčo atveju nebuvo. Nuomos sutartis, kurios pagrindu apeliantė sumokėjo avansą ir kurioje jos šalys aptarė avanso paskirtį – iš anksto apmokėti dalį nuomos mokesčio, buvo sudaryta daug anksčiau (2008 m. balandžio 17 d.), nei Lietuvos Banko valdybos nutarimu Nr. 03-29 ieškovei buvo paskelbtas moratoriumas (2013 m. vasario 12 d.) ar buvo priimta (2013 m. gegužės 2 d., įsiteisėjo -2013 m. birželio 7 d.) teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovei panaudojus avansą mokėjimams pagal Nuomos sutartį, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio nuostatas.

34Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010).

35Išdėstyti motyvai yra pakankami, kad skundžiamą sprendimą kaip teisėtą ir pagrįstą palikti nepakeistą, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip dėl nebereikšmingų apeliacinio skundo išnagrinėjimui.

36Šioje nutartyje išdėstytų argumentų ir aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

37Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

38Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“,... 5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nei 2013-05-15 pranešimu, nei... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Ieškovė BUAB Ūkio bankas apeliaciniu skundu (b. l. 86-95) prašo panaikinti... 10. 1. Teismo argumentas, kad ieškovei nenuginčijus sutarties ar atskirų jos... 11. 2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė nesudarė naujų sandorių, o... 12. 3. Teismas, nurodydamas, jog administratorius, tiek teikdamas teismui... 13. 4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nepagrindė ir neįrodė actio... 14. 5. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl visų esminę reikšmę byloje... 15. Atsakovė UAB „Baltijos investicijų grupė“ atsiliepimu į apeliacinį... 16. 1. Teismas, sutikdamas su atsakovės suformuota pozicija, pripažino, kad... 17. 2. Ieškovės administratoriui 2013-05-15 atsakovės pranešimą vertinant kaip... 18. 3. Ieškovės reiškiamas reikalavimas neatitinka actio Pauliana sąlygų dar... 19. 4. Ieškovės apeliaciniame skunde ignoruojama aplinkybė, kad ieškinyje... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2008 m. balandžio 17... 23. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios... 24. Ginčas tarp šalių kilo, ar atsakovė turi pareigą grąžinti pagal 2008 m.... 25. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovei... 26. Įskaitymas – vienas prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1... 27. Nagrinėjamu atveju minėtas prievolės pasibaigimo pagrindas aktualus dėl to,... 28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog avanso sąvoka, nors ir... 29. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad avansas,... 30. Byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad apeliantės pagal... 31. Pažymėtina, kad šalys Nuomos sutartyje aptarė avanso paskirtį, nustatė... 32. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 33. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantės argumentus, jog pirmosios... 34. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 35. Išdėstyti motyvai yra pakankami, kad skundžiamą sprendimą kaip teisėtą... 36. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų ir aplinkybių pagrindu teisėjų... 37. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą....