Byla 2S-386-828/2020

Dėl skolos priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovo R. A. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo R. A. pareikštus prieštaravimus dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. priimto preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5551-420/2019 pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės „Fintera“ ieškinį atsakovui R. A. dėl skolos priteisimo

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė ŽŪB „Fintera“ kreipėsi į teismą ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones -areštuoti atsakovui priklausantį turtą ar pinigines lėšas esančius pas ieškovą ar kitus asmenis, ieškinio sumoje.

62.

7Nurodė, kad teismui priėmus preliminarų sprendimą ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė nesikreipė į antstolį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl jos nustojo galioti. Atsakovas vengia atsiskaityti su ieškove, todėl palikus galioti preliminarų teismo sprendimą atsakovas ir toliau vengs atsiskaityti su ieškove. Atsakovas gali imtis nesąžiningų veiksmų, mažinti turimą turtą, jį apsunkinti, perleisti, padovanoti, kad iš jo turimo turto, išieškojimas būtų apsunkintas ar taptų neįmanomu. Ieškinio reikalavimo suma yra didelė. Duomenų apie atsakovo turtą ieškovė neturi, išskyrus duomenis apie atsakovui priklausančią galvijų bandą.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

93.

10Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2020 m. kovo 4 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – areštavo ieškovės naudai 17 390 sumai atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto, esančio pas atsakovą ir/arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims; nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui nekilnojamojo turto, areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį turtą, turtines teises ir/ar pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas trečiuosius asmenis. Atsakovui R. A. iš areštuotų sąskaitų, esančių kredito įstaigose, leido atlikti mokėjimus, susijusius su ūkio veikla (darbo užmokesčio mokėjimus darbuotojams, privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybės biudžetus ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui, mokėjimus žemės ūkio technikos remontui, priežiūrai, kurui, žemės ūkio darbams, galvijų priežiūrai) bei atsiskaityti su ieškove pagal civilinėje byloje Nr.2-188-664/2020 priimtą teismo sprendimą. Konkretų lėšų dydį, būtiną atlikti minėtoms operacijoms, taip pat lėšų sumą, per mėnesį skiriamą atsakovo asmeninėm išlaidom, nustato antstolis. Atsakovui nedraudžiama disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą areštuoti sumą.

114.

12Teismas sprendė, kad atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, ieškinio suma yra didelė, todėl tai sudaro objektyvų pagrindą užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą taikant laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nenustatė, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, todėl sprendė, kad yra grėsmė, jog priimto teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis civilinėje byloje Nr. 2-1737-277/2020 atsakovui yra pareikštas ieškinys 19 895 Eur sumai, o civilinėje byloje Nr. 2-234-664/2020 jau priimtas, nors dar neįsiteisėjęs sprendimas dėl 5 082 Eur priteisimo iš R. A.. Minėtos aplinkybės tik dar labiau padidina riziką dėl sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-188-664/2020 įvykdymo.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

145.

15Atskiruoju skundu atsakovas R. A. prašo Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020-03-04 nutartį panaikinti ir ieškovės ŽUB „Fintera“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

166.

17Nurodo, kad nesutinka su galutiniu (neįsiteisėjusiu) teismo sprendimu, kuriuo iš jo priteista 17 390 eurų skolos šioje nagrinėjamojoje byloje bei to paties teismo civilinėje byloje Nr. 2-234-664/2020 (joje priteista 5 082 eurų), kur ieškovė yra ta pati - ŽŪB „Fintera“, ir juos ginčys.

187.

19Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, buvo šališkas, nustatydamas grėsmę ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui, nes vien tik didelė ieškinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, pati savaime nėra pakankama antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai konstatuoti, o duomenų, kad egzistuoja reali tikimybė, jog aš turtą galiu paslėpti, sunaikinti ar perleisti tretiesiems asmenims, ieškovė į bylą nepateikė ir pirmosios instancijos teismas tokių duomenų nenurodė.

208.

21Ieškovė nenurodė (neįrodinėjo) šios antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos egzistavimo, taip pat nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie apelianto nesąžiningumą, t. y. kad jis ketintų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Vien aplinkybė, kad jis žino apie egzistuojančią prievolę ieškovei, tačiau jos nevykdo, savaime nesudaro pagrindo spręsti apie jo nesąžiningus ketinimus išvengti tokios prievolės vykdymo, nes kol neįsiteisėjo galutinis teismo sprendimas jis tokios prievolės neturi.

229.

23Pažymi, jog didelės ieškinio sumos kriterijus gali būti vertinamas tik kaip papildomas argumentas, esant atsakovo nesąžiningumo įrodymų, tačiau ne kaip savaime pakankamas asmens turto areštui, siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą, taikyti. Mano, jog ieškovės niekuo nepagrįstu manymu, kad apeliantas neatsiskaito, todėl gali imtis nesąžiningų veiksmų, mažindamas turimą turtą, jį apsunkinti, perleisti padovanoti, teismas negalėjo pagrįsti ginčijamos nutarties. Teismas nepagrįstai nustatė, jog byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių gerą apelianto turtinę padėtį ir taip paneigtų grėsmę, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Iš tiesų į bylą ieškovė pateikė 2019-06-24 išrašą iš Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro, patvirtinantį atsakovui priklausančių gyvulių deklaruotų bandų sąrašą, pagal kurį jam priklauso 57 vnt. galvijų, kurių bendra vertė yra didesnė, nei priteista 17 390 eurų skola. Be to, apeliantas teismui teikia ratinio traktoriaus registracijos liudijimą, patvirtinantį, kad 2020-01-07 papildomai įsigijo turto (išsimokėtinai), neskaitant, kad jam nuosavybės teise priklauso 3 žemės sklypai (viso-3,5 ha), esantys ( - ), viename iš jų pastatytas 300 kv. m. arkinis sandėlis bei Vilniaus mieste žemės sklypas su gyvenamuoju namu. Tokiu būdu, ieškovės prielaidos niekaip nepatvirtina teismo teiginio, jog apeliantas gali slėpti, perleisti, apriboti teises į jam priklausantį turtą ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdamas išvengti ieškovei palankaus sprendimo šioje byloje įvykdymo. Be to, ieškovė, būdama nesąžininga, ilgą laiko tarpą nevykdė įsiteisėjusio sprendimo, t. y. už darbo ginčų komisijos 2019-10-30 sprendimo nevykdymą laikotarpiu nuo 2019-10-30 iki 2020-02-05 sprendimu nuspręsta išieškoti iš ŽŪB „Fintera“ apelianto naudai 3 500 Eur baudą ir po 250 eurų už kiekvieną uždelstą savaitę nuo 2020-02-05 iki įvykdymo dienos.

2410.

25Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai konstatavo, kad egzistuoja reali grėsmė, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar pasidaryti neįmanomas.

2611.

27Atsiliepimų į atsakovo atskirąjį skundą nepateikta. Teismas

konstatuoja:

28Atskirasis skundas tenkintinas.

29IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3012.

31Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

3213.

33Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

3414.

35CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba ne įmanomumo. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.

3615.

37Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, tik preliminariai įvertina ieškovės reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar ieškovei palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Preliminarus ieškovės pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės ar joje pateiktų įrodymų įvertinimo ieškinio reikalavimų pagrįstumo kontekste. Preliminarus vertinimas taip pat neturi ir prejudicinės galios, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant galutinį procesinį sprendimą dėl ginčo esmės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad preliminariai įvertinus su ieškiniu pateiktus įrodymus, buvo pagrindas konstatuoti, jog ieškinys prima facie yra pagrįstas, todėl teismui buvo pagrindas svarstyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

3816.

39Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, nusprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, o vien tik šis faktas negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas tokiai grėsmei pripažinti. Šio išimtinio ir itin apelianto interesus (nagrinėjamos bylos atveju – atsakovo interesus) varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie apelianto nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo.

4017.

41Byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet, visų pirma, jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1352-943/2018). Laikinųjų apsaugos priemonių siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybė negali būti siejama su tokiomis aplinkybėmis, kurias kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą įvardija ieškove, t. y. su atsisakymu gera valia įvykdyti prievolę, ar kreipimusi į teismą dėl skolos priteisimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-614-464/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-720-196/2018).

4218.

43Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien ieškinio faktinis pagrindas nėra priežastimi šioje proceso stadijoje konstatuoti nesąžiningus atsakovo veiksmus, kaip pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės nurodytos aplinkybės – atsakovo vengimas atsiskaityti su ieškove – savaime nepagrindžia atsakovo nesąžiningumo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o yra prielaida kreiptis ieškovei į teismą dėl jos teisių gynimo. Ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytos aplinkybės nepaneigia atsakovo sąžiningumo prezumpcijos, jų pagrįstumo klausimas yra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir bus nustatytas tik bylą išnagrinėjus iš esmės ir įsiteisėjus teismo sprendimui. Todėl ir pirmosios instancijos teismo argumentai, kad atsakovas turi ir kitų civilinių bylų, vengia atsiskaityti su ieškove, neturi esminės įtakos, sprendžiant klausimą dėl grėsmės sprendimo įvykdymui egzistavimo.

4419.

45Sutiktina su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų pagrindas spręsti apie atsakovo ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas ar kitaip šį turtą apsunkinti (kaip nurodoma anksčiau minėtoje teismų praktikoje), turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti ieškovės naudai priimtą teismo sprendimą (CPK 178 str.). Tuo tarpu, turto arešto paskirtis yra būtent nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne atsakovo lėšų, iš kurių vėliau būtų galima atsiskaityti su kreditoriumi pagal teismo sprendimą, sukaupimas.

4620.

47Nenustačius atsakovo nesąžiningumo, atsakovo turtinės padėties vertinimas, kaip ir nurodoma minėtoje naujausioje teismų praktikoje, neturi esminės teisinės reikšmės. Be to nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, ir kokia yra reali atsakovo finansinė padėtis, tik pažymėta, kad pagal „Liteko“ duomenis atsakovas turi ir kitų civilinių bylų dėl skolos priteisimo. Tokiu atveju pripažintina, kad nėra byloje duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis yra sudėtinga, o ieškinio suma jam yra didelė. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bylos duomenis atsakovas užsiima žemės ūkio veikla, ūkininkauja, turi galvijų, nekilnojamojo turto. Nors atsakovo atžvilgiu nagrinėjamos kitos bylos, tai nesudaro pagrindo išvadai nei apie vengimą atsiskaityti su ieškove, nei vengimą vykdyti teismo sprendimus, nei juo labiau apie tai, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė.

4821.

49Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip ir nurodoma teismų praktikoje, asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai, tik, kaip minėta anksčiau, konstatavus atsakovo nesąžiningumą. Kitu atveju, t. y. jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti apelianto turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

5022.

51Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, apelianto atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai taikė apelianto atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė apelianto nesąžiningumo (t. y. jo ketinimų paslėpti, perleisti kitiems asmenims jam priklausantį turtą bet kokia forma, įkeisti šį turtą ar jį apsunkinti bet kokia kita forma ir pan.), kas sukeltų grėsmę ar apsunkintų galimai palankų ieškovei teismo sprendimo įvykdymą. Teismas nepagrįstai nustatė antrąją laikinųjų apsaugos taikymo priemonių sąlygą – grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui, nukrypdamas nuo aktualios Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos, nepagrįstai ją susiejo vien tik su didelės ieškinio sumos kriterijumi, neatlikdamas savarankiško subjekto, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesąžiningumo vertinimo.

5223.

53Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

54Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Nutarė

55Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. kovo 4 d. nutartį, kuria patenkintas ieškovės ŽŪB „Fintera” prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo R. A. atžvilgiu, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą atmesti.