Byla e2-46-464/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės E. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-1073-560/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Encorium Lithuania“ ieškinį atsakovei E. L. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė BUAB „Encorium Lithuania“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės jos naudai 478 919,43 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, įskaitant piniginių lėšų ir turtinių teisių, esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą ieškinio reikalavimų dydžio, t. y. 478 919,43 Eur sumai. Nurodė, jog ginčas vyksta dėl didelės pinigų sumos, kuri objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovei priklauso žemės sklypas ( - ) ir gyvenamasis namas. Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 14 087 Eur, o gyvenamojo namo – 72 695 Eur. Ieškovė neturi duomenų apie atsakovės turimą kokį nors kitą vertingesnį turtą, kuris galėtų lemti išvadą, kad jai ieškinio suma nėra didelė.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016-07-22 nutartimi ieškovės BUAB „Encorium Lithuania“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino: ieškovės reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovei E. L. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą pareikšto reikalavimo, t. y. 478 919,43 Eur sumai, uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims; nesant (trūkstant) tokio turto, nutarė areštuoti 478 919,43 Eur reikalavimo sumai atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ir / ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, bet leidžiant atsakovei gauti darbo užmokestį ir jam prilygintas pajamas, disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, neviršijant Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), bei atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį; nutarties vykdymą pavedė ieškovės pasirinktam antstoliui, įpareigodamas antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms, susijusioms su atsakovės interesų ir pareigų tenkinimu.
  2. Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, taip pat jog egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, įvertinus tai, kad prašoma priteisti suma – 478 919,43 Eur, fiziniam asmeniui laikytina didele, o visų duomenų apie atsakovės turimą turtą bei gaunamas pajamas nutarties priėmimo dieną teismas neturi.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovė E. L. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016-07-22 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Atsakovei 2012-11-15 nustojus eiti ieškovės vadovės pareigas, ieškovės turtą sudarė tik finansiniai reikalavimai ir piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje. Tokio turto (finansinio, nematerialaus) perdavimas iš esmės yra neįmanomas, todėl ieškovės pretenzijos atsakovei dėl esą neperduoto turto ir žalos atlyginimo neturi jokio pagrindo. Atsakovė iš ieškovės vadovės pareigų pasitraukė teisės aktų numatyta tvarka, apie tai iš anksto informavo ieškovės valdybos narius, o šie nepriėmė jokio sprendimo dėl naujo ieškovės vadovo paskyrimo.
    2. Ieškovės bankroto administratorei atsakovė iškart nurodė, kur ieškovės bankroto administratorė turėtų kreiptis, norėdama gauti bendrovės dokumentus, t. y. į UAB „Leinonen“. Tačiau ieškovės bankroto administratorė iš UAB „Leinonen“ dokumentų nereikalavo, bet pareiškė ieškinį, nutylėdama apie atsakovės pateiktą administratorei informaciją.
  2. Ieškovė BUAB „Encorium Lithuania“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
    1. Teismas pagrįstai pripažino, kad reikalavimai tikėtinai pagrįsti. Ieškinio reikalavimai kildinami iš atsakovės pareigos perduoti bankrutuojančios bendrovės turtą ir dokumentus nevykdymo. Tai, kad pareiškus nagrinėjamoje byloje ieškinį bendrovės dokumentus (ar dalį jų) atsakovė ieškovei perdavė, įrodo, kad ji minėtos pareigos ieškinio pareiškimo dieną nebuvo įvykdžiusi, nors tam turėjo visas galimybes. Tačiau jokio turto atsakovė iki šiol neperdavė, todėl ieškinys išlieka aktualus.
    2. Atsakovė nepaneigė, kad ieškinio suma jai yra didelė. Teismų praktikoje pasisakoma, kad jeigu atsakovas nepateikia įrodymų, kurie patvirtintų gerą jo finansinę padėtį, tai negalima daryti išvadą, kad atsakovui ieškinio suma nėra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-567/2012).
    3. Negali būti laikoma, kad įrodymų rinkimas ar rengimas yra svarbi priežastis, dėl kurios atsakovė praleido atskirojo skundo pateikimo terminą, todėl atsakovės prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo netenkintinas.

4Teisėja

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta taikyti laikinąsias apsaugos priemones (turto areštą), teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantė (atsakovė) E. L. šią teismo nutartį skundžia iš esmės dviem pagrindiniais argumentais: 1) ieškinio preliminariu nepagrįstumu; 2) reikšmingų bylos aplinkybių, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nutylėjimu bei klaidingo įspūdžio sudarymu, kad apeliantė vengė komunikuoti su bankroto administratore.
  2. Ieškovė atsiliepime, be kitų, pateikė argumentus, kodėl apeliantės praleistas terminas atskirajam skundui pateikti neturėtų būti atnaujintas. Tačiau, kaip matyti iš elektroninės bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas 2016-08-29 rezoliucija pateiktą atskirąjį skundą priėmė. Procesinio termino atnaujinimo ir atskirojo skundo priėmimo klausimus išsprendžia skundžiamą procesinį dokumentą priėmęs pirmosios instancijos teismas savo rezoliucija / nutartimi, būtent jo prerogatyvai priskirtinas šių klausimų išsprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo nepasisako (CPK 78 str. 5 d., 315 str. 1 d., 335 str. 1 d., 338 str.).

5Dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo

  1. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas laikinąsias apsaugos priemones taiko nustatęs, kad pateiktas ieškinys gali būti vertinamas kaip tikėtinai pagrįstas ir egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nesant bent vienos iš šių būtinųjų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra galimas. Spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismas preliminariai įvertina ieškovo reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas.
  2. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštame ieškinyje savo reikalavimus kildino iš atsakovės, buvusios bankrutuojančios įmonės vadovės, pareigos perduoti bankroto administratorei įmonės dokumentus bei įmonės turtą neįvykdymo (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p.), prašomą priteisti žalą apskaičiuodama pagal paskutinėje sudarytoje finansinėje atskaitomybėje už 2011 metus nurodyto viso įmonės turto vertę. Taigi galima daryti išvadą, kad ieškovė finansinėje atskaitomybėje nurodytą ieškovės turtą prilygino prarastam turtui vien remdamasi ieškovės finansinės atskaitomybės duomenimis.
  3. Jokių kitų įrodymų (be finansinės atskaitomybės duomenų), kurie galėtų pagrįsti balanse nurodyto turto praradimą, ieškovė teismui neteikė, nors, vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, balanso duomenys yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti. Tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys, kurie yra išvestiniai iš kitų dokumentų. Balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Taigi vien balanso duomenys ne visada atspindi realią įmonėje apskaityto turto rinkos vertę ir ne visada gali būti pakankamas pagrindas nustatyti žalos, kurį įmonė ar jos kreditoriai patyrė dėl turto praradimo, dydį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).
  4. Kita vertus, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pabrėžiamas ir toks aspektas, kad preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas, kaip teismo pareiga jau šioje bylos proceso stadijoje, t. y. sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo galimybės, nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų pakankamumo ieškiniui patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015).
  5. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
  6. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ieškinį preliminaraus vertinimo metodu pagal byloje tuo metu buvusią informaciją, padarė tinkamą išvadą apie tikėtiną ieškinio pagrįstumą. Toks materialinis teisinis reikalavimas (dėl žalos bankrutavusiai įmonei atlyginimo už įmonės vadovo neperduotą turtą ar dokumentus, įskaitant ir patvirtinančius reikalavimo teises į įmonės skolininkus) gali būti reiškiamas teisme, o dėl įrodymų pakankamumo ir jo patenkinimo galimybės visa apimtimi ar iš dalies teismas pasisako tik pagal CPK nuostatas įgyvendinęs byloje įrodinėjimo procesą, t. y. tik ginčą išnagrinėjęs iš esmės. Buvusių pareikštų reikalavimų akivaizdaus nepagrįstumo, nevertinant iš esmės įrodymų, negali identifikuoti ir apeliacinės instancijos teismas.
  7. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad apeliantė neturėjo galimybės išsakyti savo nuomonės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui, aptaria atskirojo skundo argumentų, susijusių su vėlesniu dokumentų perdavimu administratorei, reikšmę laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui. Kaip matyti iš apeliantės su skundu pateiktų duomenų, 2016-04-26 elektroniniu laišku apeliantė informavo bankroto administratorę apie tai, kad ieškovės dokumentai yra perduoti UAB „Leinonen“, kuri tvarkė įmonės buhalteriją. Be to, elektroninės bylos duomenys (CPK 179 str. 3 d.) leidžia įsitikinti, kad apeliantė 2016-08-03 bankroto administratorei perdavė dokumentus, kas lėmė ir atitinkamus ieškovės procesinius veiksmus – ši pateikė pirmosios instancijos teismui 2016-12-12 pareiškimą dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo.
  8. Iš pateikto patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovė jau nebepalaiko pirminio ieškinio reikalavimo priteisti jai žalos, siejamos su prarastu įmonės turtu ir skaičiuojamos pagal įmonės turto balansinę vertą, atlyginimą, o reikalauja priteisti žalą, kildinamą iš įmonės vadovo pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdymo, prašomą priteisti sumą prilygindama ieškovės kreditorių finansinių reikalavimų sumai. Ieškovė patikslintame ieškinyje taip pat išreiškė prašymą sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą iki naujai pareikšto reikalavimo dydžio – 23 790,68 Eur.
  9. Nors pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti patikslintą ieškinį, konstatavęs, kad ieškinys, kuriame pakeistas tiek ieškinio dalykas, tiek pagrindas turėtų būti reiškiamas naujoje byloje, šie ieškovės veiksmai įrodo, jog pradinių reikalavimų ieškovė jau nebepalaiko (ar nebepalaikys). Pažymėtina, kad nauji reikalavimai, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, apeliantei atskiroje byloje kol kas nėra pareikšti (CPK 179 str. 3 d.). Susiklosčius tokiai situacijai nebelieka pagrindo vertinimui, jog tokia būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, kaip tikėtinas ieškinio pagrįstumas, nagrinėjamoje byloje tebeegzistuoja.

6Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

  1. Konstatavus, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlygos jau nėra, negalima ir išvada apie grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Sutiktina su apeliante, kad jos pateikti duomenys nepatvirtina atsisakymo bendradarbiauti su bankroto administratore ar perduoti jai įmonės dokumentus (toks reikalavimas buvo įvykdytas). Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apie grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui sprendė vien remdamasis didelės ieškinio sumos kriterijumi bei faktu, kad teismas nutarties priėmimo dieną neturėjo visų duomenų apie apeliantės turtinę padėtį. Su tokiu vertinimu apeliacinis teismas nesutinka.
  2. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, skolininko turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
  3. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, o tai suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-769/2014; 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.).
  4. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie apeliantės nesąžiningumą ar jos ketinimus išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, juolab kad galiojantys įstatymai asmens nesąžiningumo, sprendžiant dėl jo turto arešto ar kitų ribojimų jam nustatymo, nepreziumuoja, taigi įrodyti tokias aplinkybes pareiga tenka ieškovei. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad apeliantei nėra iškelta jokių kitų bylų, kuriose jai būtų pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai (CPK 179 str. 3 d.). Be to, pačios ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad apeliantė turi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, iš kurio (ar iš jo dalies) taip pat būtų galimas išieškojimas ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju.
  5. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra prielaidų pripažinti ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, t. y. grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo.
  6. Tokiu atveju skundžiama teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

7Dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas

  1. Ieškovė atsiliepime į skundą pateikė prašymą priteisti jai apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į skundą surašymą. Tačiau bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra išsprendžiamas priimant toje byloje galutinį procesinį sprendimą, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, į priežastis, dėl kurių šios išlaidos susidarė, bei į šalių elgesį (CPK 93 str., 270 str. 5 d. 3 p.). Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Atitinkamai, bylinėjimosi išlaidų, kurios yra patirtos rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, atlyginimo klausimas turės būti sprendžiamas pirmosios instancijos teismui priimant baigiamąjį procesinį sprendimą šioje byloje.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

9Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Encorium Lithuania“ (įmonės kodas 111800820) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės E. L. (asmens kodas ( - ) turto areštą.

10Šios nutarties kopiją siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Proceso dalyviai
Ryšiai