Byla e2-614-464/2018
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Composite Lithuania“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutarties, kuria patenkintas atskirasis skundas ir panaikintos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-1393-773/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Composite Lithuania“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Traidenis“ dėl skolos priteisimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė UAB „Composite Lithuania“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Traidenis“ 197 240,63 Eur skolą, 4 197,30 Eur palūkanas ir 8 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė parduodavo, o atsakovė pirkdavo prekes, kurios buvo nurodomos išrašomose PVM sąskaitose faktūrose. Pažymėjo, kad neapmokėta sąskaitų suma sudaro 197 240,63 Eur, atsakovė į raginimus atsiskaityti nereaguoja.
  2. Savo reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovės UAB „Traidenis“ kilnojamąjį ir / ar nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Nurodė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Atsakovė gali perleisti turimą turtą, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Atsakovė jau ilgą laiką neatsiskaito už prekes, į raginimus nereaguoja, o ieškinio suma yra didelė, įmonės finansinė padėtis sunki.
  3. Kauno apygardos teismas 2017-12-20 nutartimi šį ieškovės prašymą patenkino.
  4. Atsakovė UAB ,,Traidenis“ 2018-01-11 pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017-12-20 nutarties, kuriuo prašė panaikinti minėta teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės teigimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ji yra nesąžininga ir gali vengti atsiskaityti su ieškove. Priešingai, nuo pat pirmojo raginimo sumokėti skolą gavimo dienos buvo bandoma susitarti dėl mokėjimų išdėstymo, dalis skolos – 26 000 Eur – buvo sumokėta. Be to, grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui eliminuoja ir atsakovės turtinė padėtis (atsakovė skolų valstybės biudžetui neturi, daugiau civilinių bylų jos atžvilgiu nėra iškelta, moka įmokas bankams ir kt.).

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Kauno apygardos teismas 2018-01-16 nutartimi patenkino atsakovės UAB ,,Traidenis“ atskirąjį skundą ir panaikino 2017-12-20 teismo nutartį, o ieškovės UAB ,,Composite Lithuania“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
  2. Teismas, įvertinęs kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus, t. y. atsakovės 2017-12-12 raštą ieškovei, šalių elektroninį susirašinėjimą, nustatė, kad atsakovė bendradarbiavo su ieškove dėl susidariusio įsiskolinimo grąžinimo, pripažino skolą ir siūlė išdėstyti jos mokėjimą dalimis, dalį jos (26 000 Eur) sumokėjo. Tokiu atveju vien aplinkybė, jog atsakovė laiku neatsiskaitė už suteiktas prekes, savaime neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovė yra nesąžininga ir dėl to kyla grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
  3. Iš atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų (2016 metų ir 2017-09-30 balansų) teismas nustatė, kad atsakovės turimo turto vertė ne tik nemažėja, tačiau priešingai – didėja. Debitorių įsipareigojimai atsakovei sudaro 811 991,89 Eur, ji kiekvieną mėnesį grąžina paskolą, t. y. vykdo savo įsipareigojimus hipotekos kreditoriui, kitų civilinių bylų jos atžvilgiu nėra iškelta. Be to, jos turimas nekilnojamasis turtas įkeistas, todėl jo perleidimas jau yra apsunkintas net ir netaikant disponavimo turtu ribojimų.
  4. Teismo vertinimu, nurodyti duomenys apie atsakovės turtinę padėtį nepatvirtina, kad jos finansinė padėtis yra prasta ir ji negalėtų įvykdyti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo, juolab kad vien pareikšto ieškinio suma ir neleidžia konstatuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą. Be to, areštavus atsakovei priklausantį turtą ar pinigines lėšas būtų apsunkinta jos ūkinė komercinė veikla ir šiomis aplinkybėmis tai neatitiktų šalių lygiateisiškumo, proporcingumo, ekonomiškumo principų (CPK 145 str. 2 d.).

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Ieškovė UAB ,,Composite Lithuania“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018-01-16 nutartį panaikinti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017-12-20 nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

    9

    1. Grėsmė teismo sprendimo įvykdymui praktikoje paprastai skirstoma į kelias rūšis – faktinę ir hipotetinę. Faktinė grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra tais atvejais, kuomet turima duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, t. y. apie tai, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir kiti panašūs atvejai. Tuo tarpu hipotetinė grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra paremta ne konkrečiais duomenimis apie atsakovo nesąžiningumą patvirtinančius veiksmus, bet tikimybe, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių byloje, teismo sprendimo įvykdymas galės būti teoriškai neįmanomas.
    2. Tuo atveju, kai ieškovo reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra grindžiamas ne faktine, bet hipotetine (teoriškai įmanoma) grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui dėl didelės ieškinio sumos dydžio (didelės ieškinio sumos prezumpcija), laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas vien tik tuo pagrindu, kad ieškovas nėra pateikęs jokių duomenų apie faktinę grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, t. y. atsakovo nesąžiningumą, apskritai nėra galimas. Todėl net jei būtų vertinama, kad ieškovė kartu su prašymu nėra pateikusi jokių duomenų apie atsakovės nesąžiningumą nurodytu aspektu, pateiktas prašymas taikyti nurodytu pagrindu negalėjo būti atmestas. Vien tai, jog ieškovė rėmėsi hipotetine grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kurią sąlygoja didelės ieškinio sumos prezumpcija, suponuoja, jog tokia pareiga įrodyti faktinę grėsmę būsimo teismo įvykdymui ieškovei iš viso negalėjo būti taikoma.
    3. Atsakovės bendravimas su ieškove dėl skolinių įsipareigojimų įvykdymo negali būti vertinamas ir suprantamas kaip bendradarbiavimas siekiant geranoriškai padengti susidariusį įsiskolinimą. Tai tik pagrindžia nesąžiningus atsakovės tikslus kuo ilgiau vilkinti skolos sumokėjimą ir tokiu būdu atitolinti prievolių įvykdymo momentą. Tokie atsakovės veiksmai negali būti vertinami kaip sąžiningi.
    4. Sistemingi ir itin ilgą laiką trunkantys atsakovės veiksmai, klaidinant ieškovę apie artimiausiu metu neva planuojamus atlikti mokėjimus, kurie iki ieškinio byloje pareiškimo taip ir nebuvo atlikti, tik pagrindžia atsakovės veiksmų nesąžiningumą, siekiant visomis įmanomomis priemonėmis išvengti skolinių įsipareigojimų įvykdymo. Teismo nurodyta 26 000 Eur suma buvo sumokėta tik tuomet, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo.
    5. Priešingai nei sprendė teismas, atsakovės 2017-09-30 balanso duomenys jos geros finansinės padėties nepagrindžia. Skola susidarė per itin ilgą laiką, sistemingai nevykdant savo turimų finansinių įsipareigojimų pagal jai išrašytas PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2017-05-29 iki 2017-11-08. Pati atsakovė patvirtino, kad negali mokėti po 9 740,63 Eur – 25 000 Eur per mėnesį. Atsakovė 2016 m. patyrė 399 942,00 Eur nuostolius, jos turto vertė nuolat mažėja.
    6. Aplinkybė, kad atsakovė turi ir kitų kreditorių, kurių reikalavimams patenkinti kas mėnesį mokamos atitinkamos pinigų sumos, ne tik nepaneigia, bet, priešingai, patvirtina grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
  1. Atsakovė UAB ,,Traidenis“ atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

    10

    1. Atsakovė atskirajame skunde įrodė, kad ieškinio suma jai nėra reikšminga, o jos turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo. Teismas pagrįstai nustatė, kad nei faktinės, nei hipotetinės grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nėra.
    2. Atsakovė nuolat bei aktyviai bendradarbiavo su ieškove, skolą pripažino, dalį jos – 46 000 Eur, grąžino. Todėl laikytini nepagrįstais teiginiai, kad siekiama visomis įmanomomis priemonėmis išvengti skolinių įsipareigojimų įvykdymo.
    3. Atsakovė nuo pat įsiskolinimo ieškovei atsiradimo – 2017-05-01 iki dabar iš viso atliko 15 mokėjimų, kurių suma yra beveik 360 000 Eur.
    4. Faktas, kad atsakovė turi hipotekos kreditorių, tik parodo, jog ji dalyvauja komerciniuose santykiuose. Tai neturi nieko bendro su pradelstais įsiskolinimais.
    5. Priešingai nei teigia ieškovė, pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis atsakovės turimo turto vertė ne mažėja, bet didėja, jos finansinė padėtis gerėja.
    6. Laikotarpiu nuo Kauno apygardos teismo 2017-12-20 nutarties, kuria atsakovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo iki šio atsiliepimo pateikimo dienos atsakovė padengė nemažą dalį įsiskolinimo, t. y. 72 000 Eur. Šiai dienai skola sudaro 125 240,63 Eur. Todėl prašymas areštuoti turtą 201 437,93 Eur yra nepagrįstas. Be to, į šią sumą įskaičiuotos ir palūkanos.

11Teisėja

konstatuoja:

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

  1. Apeliantė UAB ,,Compostie Lithuania“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – elektroninių laiškų kopijas, o atsakovė UAB ,,Traidenis“ su atsiliepimu taip pat pateikė naujus rašytinius įrodymus – skolų suderinimo aktą, 2018-01-17, 2018-01-31 atliktų mokėjimų kopijas. Nors šalys prijungti šių naujų įrodymų neprašo ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių jų pateikimui apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja (CPK 338 str.), tačiau nurodytais dokumentais jos siekia pagrįsti savo argumentus dėl grėsmės galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimo ar nebuvimo. Tokiu atveju spręstina, kad šalių tikslas yra tokių duomenų prijungimas prie bylos medžiagos ir jų įvertinimas, todėl apeliacinės instancijos teismas apsvarsto naujų įrodymų priėmimo klausimą.

    14

  2. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
  3. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą bei tvarką, taip pat siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir įvertinti, ar nagrinėjamo ginčo atveju egzistuoja sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta vėliau kilusį poreikį teikti naujus įrodymus, juos priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais. Bylos šalys, kurios yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotojos, turėjo galimybę ir yra su jais susipažinusios.

15Dėl grėsmės kaip sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aiškinimo

  1. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma kaip nepagrįstus atmeta tokius atskirojo skundo argumentus, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką laikinosios apsaugos priemonės taikytinos esant bent vienai iš alternatyvių grėsmės teismo sprendimo įvykdymui rūšių, t. y. konstatavus arba faktinę (siejamą su atsakovo veiksmų nesąžiningumu), arba hipotetinę (siejamą išimtinai su ieškinio sumos dydžiu) grėsmę.
  2. Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantė tokius savo argumentus grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2014-2016 m. priimtose nutartyse pateiktais išaiškinimais, kad teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas preziumuojamas turtinių ginčų atvejais, kai ginčas tarp šalių kilęs dėl didelės pinigų sumos. Tačiau teismų praktika, kuria savo poziciją dėl tokių kriterijų reikšmingumo grindžia apeliantė, jau yra modifikuota (pasikeitusi).
  3. Naujausioje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai pasisako, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ar nėra didelė, vien ši aplinkybė nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kaip yra įsitikinusi apeliantė, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Ribojimai disponuoti turtu gali būti nustatomi tik tada, kai yra konkrečių duomenų apie atsakovo buvusį / esamą / tikėtinai būsiantį nesąžiningumą, pavyzdžiui, kai atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turėdamas tikslą neatsiskaityti su savo kreditoriumi pagal galimai atsakovui nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017;2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-457-464/2018).
  4. Toks naujausias aiškinimas yra paremtas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo paskirtimi. Šios procesinės priemonės nėra skirtos materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Taip pat jos neskirtos suteikti šaliai, kuri prašo arešto antrosios šalies turtui taikymo, pranašumą ar dar vieną svertą, siekiant kuo greitesnio savo reikalavimų patenkinimo, jeigu dėl to kyla ginčas su antrąja šalimi arba toji šalis turi dar ir kitų kreditorių. Vadinasi, ir šiuo konkrečiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio negali pagrįsti atskirojo skundo teiginiai apie tam tikro dydžio skolos susikaupimą, atsakovei kurį laiką nevykdant atsiskaitymo prievolės, apie dalies skolos sumokėjimą tik po apeliantės kreipimosi į teismą su ieškiniu, apie kitų atsakovės kreditorių buvimą ar apie skolos dydžio reikšmingumą atsakovei.
  5. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime, priimtame byloje Nr. 26-07, yra pasisakęs, jog rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Precedentų konkurencijos atveju būtina įvertinti precedento sukūrimo laiką ir kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; teismo argumentacijos įtikinamumą; reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį procesinį teismo sprendimą, ir pan.
  6. Todėl nagrinėjamoje byloje aktuali bei taikytina yra būtent pastarųjų metų (nuo 2016 m. vidurio) analogiškose bylose Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojama praktika, kad turto arešto taikymo prašanti šalis turėtų šiame prašyme įvardinti bei įrodinėti antrosios šalies veiksmus, keliančius grėsmę sėkmingam būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Be to, priešingai nei yra įsitikinusi apeliantė, aplinkybė, jog teismų praktika nagrinėjamu klausimu buvo keičiama ir plėtojama, nereiškia, jog tiek teismams, tiek ginčo šalims suteikiama alternatyva laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį grįsti arba faktine, arba hipotetine grėsme. Apeliantės pozicija, kad grėsmė teismo sprendimo įvykdymui teismų praktikoje yra skirstoma į šias dvi rūšis, nėra teisinga.
  7. Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui turi būti reali, o ne hipotetinė, antraip tektų pripažinti, kad vien kreipimosi į teismą faktas dėl didelės sumos priteisimo savaime yra pakankamas tokio išimtinio procesinio instituto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, taikymui. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtektų bet kokios teorinės galimybės, jog be tokių priemonių taikymo galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi kiekvienoje byloje dėl didelės sumos reikalavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).
  8. Antra vertus, net ir teigdama, kad pakanka nustatyti vien hipotetinę grėsmę, apeliantė visgi su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, kurie, pasak jos, patvirtina taip pat ir faktinės grėsmės buvimą. Tačiau iš pateikto šalių susirašinėjimo matyti tik tiek, kad atsakovė laiku už parduotas prekes neatsiskaitė. Be to, atsakovė atsakė į siunčiamus raginimus, nesislapstė, siekė taikiai išspręsti susidariusią situaciją – skolą sumokėti dalimis. Iki apeliantė kreipėsi į teismą, atsakovė atliko 15 mokėjimų, kuriais padengė daugiau nei pusę įsiskolinimo, o su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė įrodymus, kad ir po ieškinio pateikimo teismui dienos atliko dar du mokėjimus 46 000 Eur sumai. Jokių kitokių faktinių duomenų apie atsakovės galimą vengimą vykdyti jai nepalankų teismo sprendimą apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

    16

  9. Kitaip nei nurodoma atskirajame skunde, ir atsakovės finansinė padėtis neleidžia preziumuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo, nepateiktus duomenų apie jos nesąžiningumą. Šiame kontekste pažymėtina, kad nesąžiningumo įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti. Negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est), todėl kitoks įrodinėjimo naštos šalims aptariamoje procesinėje situacijoje paskirstymas reikštų, kad atsakovė, aiškiai nežinodama, ką apeliantė laiko grėsmę jos turtiniams interesams sukeliančiais veiksmais, objektyviai negali net atsikirsti, o tai nėra suderinama su šalių procesinės lygybės principu (CPK 17 str.).
  10. Atskirojo skundo argumentai, kad atsakovės gaunamas pelnas yra mažas, kad dalis jos turto yra įkeista, taip pat nepatvirtina grėsmės teismo sprendimo įvykdymui dėl atsakovės noro išvengti šio vykdymo, tokie aspektai taip pat jau buvo vertinami teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-319-186/2017). Pažymėtina, kad asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Kitu atveju, t. y. jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti atsakovo turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
  11. Aptarti ir kiti skundo argumentai neteikia pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui ir šio procesinio klausimo išsprendimui taip, kaip to siekia apeliantė.

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.