Byla 2-4242-400/2013
Dėl skolos pagal ieškovo UAB „Aukštaitijos vandenys“ ieškinį atsakovei A. B. dėl skolos, tretysis asmuo Beržų 33-ojo namo savininkų bendrija

1Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rima Šimbelytė, Sekretoriaujant Viktorijai Stalioraitienei dalyvaujant ieškovo atstovei B. L., atsakovei A. B., trečiojo asmens atstovui V. B. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos pagal ieškovo UAB „Aukštaitijos vandenys“ ieškinį atsakovei A. B. dėl skolos, tretysis asmuo Beržų 33-ojo namo savininkų bendrija ir

Nustatė

2Ieškovas UAB Aukštaitijos vandenys“ ( toliau tekste- ieškovas) ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei A. B. dėl skolos už patiektą vandenį, nuotekų šalinimą priteisimo. 2012-10-26 priimtas teismo sprendimas už akių, kuriuo ieškinys patenkintas, ieškovui UAB „Aukštaitijos vandenys“ priteista iš atsakovės 1 950,90 Lt skola, 71 Lt žyminio mokesčio. 2013-04-02 teismo nutartimi sprendimas už akių panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės. Nagrinėjimo metu ieškovas UAB „Aukštaitijos vandenys“ prašė priteisti iš atsakovės A. B. 1 950,90 Lt įsiskolinimą už patiektą vandenį, nuotekų šalinimą, 71,00 Lt žyminį mokestį. Ieškovas nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ). Minėtam butui ieškovas tiekia šaltą vandenį ir valo nuotekas. 1998-11-10 su atsakovę sudarė Atsiskaitymo už gyventojams patiektą šalta vandenį ir pašalintas nuotekas. Atsakovė nevykdo pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas, už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-07-31 už patiektą vandenį, nuotekų šalinimą jos įsiskolinimas ieškovui sudaro 1 950,90 Lt. Atsakovės suvartoto vandens kiekis nustatytas remiantis 2011-01-07 geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmens duomenimis, nes atsakovė nuo 1999m. sausio 1d. nevykdė pareigos deklaruoti suvartoto geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kiekio. Atsakovė A. B. prašo ieškinį jos atžvilgiu atmesti. Nurodo, jog ji ieškovės teikiamom paslaugom nesinaudoja, nes jai nuosavybės teise priklausančiame bute būna retai, todėl negalėjo jokiu būdu suvartoti tokio didelio kiekio virš 300 kub. metrų vandens.Atkreipė teismo dėmesį, kad 2007m. vyko ( - ) namo renovacija, buvo keičiami vamzdynai, jos bute buvo atjungtas ir išneštas apskaitos prietaisas. Pajungus vandens apskaitos prietaisą, jokių dokumentų niekas nesurašė. Trečiojo asmens atstovas prašo tenkinti ieškinį.Atsakovė naudojasi butu ir turi apmokėti už butui patiektą šaltą vandenį ir pašalintas nuotekas. Namo renovacijos metu ir vėliau, ieškovė į ( - ) namo savininkų bendrija dėl šalto vandens nuotekio renovacijos metu nesikreipė. Ieškinys atmestinas. VĮ Registrų centro duomenimis atsakovei A. B. nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ). Minėtam butui ieškovas tiekia šaltą vandenį ir valo nuotekas. 1998-11-10 su atsakovę sudarė Atsiskaitymo už gyventojams patiektą šaltą vandenį ir pašalintas nuotekas (toliau tekste- Sutartis). Šios sutarties pagrindu viešas vandens tiekėjas UAB „Aukštaitijos vandenys“ tikslu atsiskaityti už pateiktą šaltą vandenį ir pašalintas nuotekas apskaitė ir turėjo pareigą įtraukti į Respublikinį apskaitos prietaisų registrą atsakovės lėšomis įrengtą vandens skaitiklį Nr. ( - ) ( Sutarties 10 p., 11 p.), kurio parodymus naudojo paskaičiuojant atsakovei skolą, nors minėto apskaitos prietaiso patikra baigėsi 2010-12-02, o tuo pačiu ir galimybė naudoti jo parodymus atliekant priskaičiavus atsakovei už sunaudotą vandenį.

3Įstatyme nustatytais atvejais viešosios sutartys gali būti sudaromos pagal abiem šalims privalomas standartines sąlygas (CK 6.161 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad viešoji sutartis yra vieno iš pagrindinių civilinės teisės principų – sutarčių laisvės principo – išimtis, kvalifikuoti sutartį viešąja ir taikyti įstatymų nustatytus ribojimus teismai gali tais atvejais, kai nustatomi būtinų viešosios sutarties požymių kompleksas, o ne tik kai kurie jos elementai ar bruožai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 7 d. nutartis, priimta UAB ,,ŽVC“ v. mokslinė–gamybinė AB „Precizika“, bylos Nr. 3K-3-90/2012; 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-280/2009) Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešąja sutartimi laikytina tik tokia, kuri yra konkrečiai įstatyme įvardyta viešąja arba, nors taip įvardyta ir nėra, tačiau atitinka įstatyme įtvirtintus pagrindinius požymius: viešosios sutarties šalis – tiekėjas, pardavėjas, kuris verčiasi tam tikra veikla, šios veiklos produktą privalo parduoti, paslaugą teikti visiems, kurie į jį dėl šito kreipiasi (CK 6.161 straipsnio 2 dalis); paslauga ar prekės turi būti teikiamos vienodomis sąlygomis ir kainomis visiems tos pačios kategorijos vartotojams (CK 6.161 straipsnio 3, 4 dalys); įstatymų nustatytais atvejais viešosios sutartys gali būti sudaromos pagal abiem šalims privalomas standartines sąlygas, patvirtintas atitinkamos valstybės institucijos (CK 6.161 straipsnio 5 dalis); paslaugas teikiančio ar prekes parduodančio asmens veikla gali būti labiau kontroliuojama valstybės, pavyzdžiui, nustatant kainas, reikalaujant tam tikrų licencijų ir pan.; viešąsias paslaugas teikiančio subjekto pareiga sudaryti sutartį su visais, kurie į jį dėl to kreipiasi, lemia tai, jog verslo subjektai turi ribotas galimybes nutraukti tokias sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 7 d. nutartis, priimta UAB ,,ŽVC“ v. mokslinė–gamybinė AB „Precizika“, bylos Nr. 3K-3-90/2012; kt.). Kaip jau buvo minėta, viešojo tiekėjo ir vartotojo geriamojo vandens tiekimo santykiai gali būti sureguliuoti vandens tiekimo sutarčių pagrindu, bet ir nesant individualiai sudarytos sutarties, vandens tiekimas turi būti užtikrintas, jei vartotojas yra prisijungęs prie infrastruktūros. Tokiais atvejais laikoma, kad viešoji vandens tiekimo sutartis sudaryta pagal Viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis, Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 patvirtintų Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų (toliau – Standartinės sąlygos) 2 punktas). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad viešasis vandens tiekėjas 1998 m. lapkričio 10d. sudarė su atsakove A. B. vandens pirkimo–pardavimo ir nuotekų šalinimo sutartį, pagal kurią vandens tiekėjas įsipareigojo parduoti šaltą vandenį ir priimti nuotekas iki sutartyje nurodytų eksploatacijos ribų. Įsigaliojus Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymui bei jį įgyvendinantiems teisės aktams šalių sudaryta sutartis nebuvo pakeista, tačiau šio įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatos privalomos sutarties šalims. Taigi, įstatymu reglamentavus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teisinius santykius, atsakovės A. B. ir UAB ,,Aukštaitijos vandenys“ sudaryta sutartimi dėl vandens tiekimo neišspręstas geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros objektų reikalingumo ir naudojimo pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad vandens tiekimą reglamentuojančios nuostatos šalių sudarytai sutarčiai privalomos, darytina išvada, kad jei viešasis vandens tiekėjas, įgyvendindamas įstatyme nustatytą pareigą nepertraukiamai tiekti vandenį vartotojams, naudoja jam nepriklausančią vandens tiekimo infrastruktūrą, jam tenka pareiga užtikrinti šios infrastruktūros būklę. Atsakovės sudaryta su viešuoju vandens tiekėju sutartys atitinka viešųjų sutarčių kriterijus, tačiau toks jų kvalifikavimas nepaneigia išvados, jog jos kartu yra ir vartojimo sutartys. Kaip jau minėta, įsigaliojus Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymui, abonentų sutartys nebuvo keistos, todėl šis įstatymas bei jam įgyvendinti priimti kiti teisės aktai (Naudojimosi ir priežiūros taisyklės, Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinės sąlygos) privalomi šių sutarčių šalims (Standartinių sąlygų 2 punktas). Byloje nustatyta, kad su atsakove sudaryta vandens pirkimo–pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valdymo sutartimi, vandens tiekėjas įsipareigojo tiekti šaltą vandenį iki vandentiekio ir nuotekų tinklo priklausomybės arba eksploatacijos ribos, savo lėšomis atlikti vandens skaitiklių rodmenų patikrinimą, vandens apskaitos prietaisų patikrą, keitimą, vesti atsakovės sunaudoto vandens apskaitą, kas 30 dienų pateikiant atsakovei nustatytos formos apmokėjimo dokumentą (b.l. 11). Vandens tiekimo ir vartojimo riba yra tokia vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje vandens tiekėjas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį vandenį vartotojui, t. y. vartojimo riba laikoma vieta, kurioje yra ar turi būti įrengtas vandens apskaitos prietaisas (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 18 punktas, 21 straipsnio 1 dalis). Standartinių sąlygų 14.5 punkte nustatyta, kad vandens tiekėjas privalo savo lėšomis ties vandens tiekimo ir vartojimo riba įrengti geriamojo vandens apskaitos prietaisus, vandens skaitiklius, konkrečiai daugiabučiuose namuose – ties kiekvienam butui ar patalpai nustatyta tiekimo ir vartojimo riba. Vandens skaitiklis turi būti įtrauktas į Respublikinį apskaitos prietaisų registrą ir metrologiškai patikrintas. Už skaitiklio patikrą ir už parodymų objektyvumą galiojančios patikros laikotarpiu atsako jo savininkas (Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 9.2 p.). Be to, šia sutartimi nustatyta vandens tiekėjo atsakomybė už jo balanse ir jo eksploatacijos ribose esančio geriamojo vandens tiekimo įrenginių eksploatavimą, tame tarpe ir už vandens skaitiklio patikra ir parodymų objektyvumą, paties vandens tiekėjo nustatytą vandens skaitiklio rodmenų periodinį patikrinimą. Viešasis tiekėjas neatliko pareigos, numatytos Vandens ūkio naudojimo taisyklių 9.5p., nuo 1999m. atlikti periodinį vandens skaitiklio rodmenų patikrinimą. Teismas konstatuoja, kad ieškovas neatliko ir pareigos numatytos LR Vyriausybės 1997-12-31 Nutarime Nr. 1507 1.2 p.( toliau tekste Nutarimas Nr. 1507) ir Sutarties 3p. periodiškai pakeisti vandens skaitiklius pasibaigus skaitiklių patikros laikui LR Metrologijos įstatymo (Žin. 1196, Nr. 74-1768; 2006, Nr. 77-2966) 15 str. 2d.,19 str. 8d., 2006-12-01 Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-178, kas 4 metai atlikti vandens skaitiklių patikrą, ir suvartoto vandens apskaitai naudoti vandens apskaitos prietaisus, esant galiojančiai prietaiso patikrai, ir tik tokiu būdu neužtikrino reikalaujamo suvartoto vandens matavimų tikslumo (Viešosios vandens tiekimo sutarties sąlygų 14.5 p.). Teismas nesutinka su ieškovo argumentu, kad atsakovė nuolat negyvena jai priklausančiame bute ( - ), todėl ieškovas neturėjo galimybės patikrinti vandens skaitiklio parodymus, pakeisti netenkinanti apskaitos reikalavimų vandens skaitiklį (Nutarimo Nr. 1507 1.3 p.), nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad nuo 1999m. sausio 1d. iki 2011m. sausio 7d. atsakovei raštu, telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis ir pan. kreipėsi į atsakovę, kad ši sudarytų galimybę patekti į jos butą, tikslu patikrinti vandens apskaitos prietaisą. Juo labiau kad vandens skaitiklio kontrolės periodiškumą ir duomenų užrašymo dieną nustato vandens tiekėjas ir būtent jam yra nustatyta pareiga apie tai informuoti abonentą(vartotoją) (Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 9.4p., 9.19p.). Teismas atkreipė dėmesį, kad dar 2007m. lapkričio mėnesį buvo keičiami vamzdynai ir dalyvaujant ieškovės atstovui atsakovės bute buvo atliktas geriamajam vandeniui tiekti komunikacijų atjungimas ir ieškovas turėjo galimybę patikrinti skaitiklio vandens skaitiklio 15 PK Nr. 6900390, rodmenis, ar minimas apskaitos prietaisas atitinka LR Metrologijos įstatymo, Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių, Matavimo priemonių techninio reglamento nuostatoms, nustačius minėtų nuostatų neatitikimus atsakovės vandens skaitiklį pakeisti (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 14 p.), tačiau to nepadarė ir pagal atsiskaitymui netinkančio skaitiklio rodmenis 2011m. sausio vandens kaina atsakovei už laikotarpį nuo 2011 sausio mėnesio iki 2011m. liepos mėnesio apskaičiavo 1 950,90 Lt skolą (b.l. 19, 12-13), tuo pažeidė Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 9.14 p., 12.1p. nuostatas.

4Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje I. A. V. v. SP UAB „Karoliniškių būstas“, bylos Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. UAB ,,Ribenos prekyba“, bylos Nr. 3K-3-536/2008). Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje V. S. ir N. S. v. UAB „Abuva“, bylos Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje 791-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir Č. K. v. AB „Grigiškės“, bylos Nr. 3K-3-211/2008). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus. Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus.

5Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 str. 1d. nustatyta, kad apskaitos prietaisų įgijimo, įrengimo ir eksploatavimo sąnaudos įtraukiamos į vandens kainą. Todėl teismo nuomone, tokios vandens tiekėjo (ieškovo) nuostatos pripažintinos nesąžiningomis, nes jos kitaip nei įstatyme apibrėžia atsiskaitymo abonento(vartotojo) pareigą atsiskaityti už pateiktą geriamąjį vandenį.

6Esant tokioms aplinkybėms ieškovo ieškinys netenkintinas.

7Teismo nuomone, šioje byloje atsakovės pasyvumo priežastys, lėmusios sprendimą už akių priėmimą, buvo nesvarbios, todėl atsakovei priteisiama 50 procentų bylinėjimosi išlaidų, kurios priklauso CPK 93str. 2d. (CPK 288 str. 7d.). Vadovaudamasis CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

8ieškinį atmesti.

9Pritiesti iš UAB „Aukštaitijos vandenys“ į.k 147104754, buveinė Velžio kelias 13, Panevėžys 120 Lt (šimtą dvidešimt litų ) bylinėjimosi išlaidų A. B., a.k. ( - ) naudai

10Priteisti iš UAB „Aukštaitijos vandenys“ į.k 147104754, buveinė Velžio kelias 13, Panevėžys, 30 Lt (trisdešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas 5660, valstybei sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke AB Swedbank , banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5630.

11Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai