Byla 2A-35-826/2017
Dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės ir Jolantos Gailevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl 2016 m. liepos 13 d. Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V.-E. ieškinį atsakovui V. V., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – Šilutės rajono savivaldybės administracijos VTAS), dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas yra jos sūnaus H. V., gim. ( - ), tėvas, patikslinti įrašą vaiko H. V. gimimo liudijime AA Nr. 463483, išduotame 2007 m. vasario 12 d. Tauragės r. sav. civilinės metrikacijos skyriuje, grafoje „Tėvas“ įrašyti V. V., nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja – ieškove, priteisti iš atsakovo lėšas vaiko išlaikymui, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 232 Eur, pradedant mokėti nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, o jei sūnus mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymosi programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą iki 24 metų, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti iš atsakovo 8 352 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 3 metų laikotarpį.
  2. Paaiškino, kad jie su atsakovu draugavo, turėjo intymių santykių, po ko ( - ) jiems gimė sūnus H.. Atsakovas dar iki gimstant sūnui išvyko į Angliją, o sužinojęs apie sūnaus gimimą pradėjo vengti atsakovės, prie vaiko išlaikymo neprisideda, dėl sūnaus auklėjimo ar bendravimo su ja nesusitinka, į telefono skambučius neatsako.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Šilutės rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. nustatė, kad V. V. yra H. V. biologinis tėvas, vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove J. V.-E., priteisė iš atsakovo V. V. H. V. išlaikymui lėšas, mokant periodinėmis išmokomis po 232 Eur kas mėnesį, pradedant mokėti nuo ieškinio gavimo teisme dienos, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 12 d., iki vaiko pilnametystės, priteisė iš atsakovo 8 352 Eur išlaikymo įsiskolinimą, priteisė iš V. V. ieškovės J. V.-E. naudai 41,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo motyvai.
    1. Nors V. V. neigė savo tėvystę, tačiau teismas jį pripažino H. V. biologiniu tėvu atsižvelgęs į tai, kad jis pats reikalavo DNR ekspertizės, paskyrus DNR ekspertizę, pas ekspertus vykti atsisakė, į paskutinį teismo posėdį neatvyko. Be to, jo tėvystę patvirtina bylos medžiaga ir rašytiniai S. A. parodymai.
    2. Nepilnamečio H. V. gyvenamąją vietą nustatė su mama, nes jis su ja gyvena. Šilutės rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovė patvirtino, kad toks sprendimas atitinka vaiko interesus.
    3. Teismas, atsižvelgęs į visų aplinkybių visumą, šalių esamą ir galimą turtinę padėtį, į ieškovės apskaičiuotą vaiko išlaikymui reikalingų lėšų balansą bei vadovaudamasis protingumo, teisingumo principais, nutarė, kad iš atsakovo priteistino 232 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra pakankamas tenkinti nepilnamečio vaiko poreikius.
    4. Teismas netenkino ieškovės ieškinio reikalavimo dalies dėl išlaikymo priteisimo, iki kol sūnus mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymosi programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą iki 24 metų, nes jis pats įgyja teisę į reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo kaip pilnametis.
    5. Teismas priteisė iš atsakovo 8 352 Eur išlaikymo įsiskolinimą motyvuodamas tuo, kad atsakovas nuo pat gimimo prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, tos aplinkybės neginčijo.
    6. Teismas ieškovės reikalavimą dėl įrašo vaiko H. V. gimimo liudijime AA Nr. 463483, išduotame 2007 m. vasario 12 d. Tauragės r. sav. civilinės metrikacijos skyriuje, patikslinimo laikė pertekliniu, nes civilinės būklės aktų įrašus pildo, pakeičia, ištaiso Civilinės metrikacijos skyriai. Nurodė, kad teismo sprendimas dėl tėvystės nustatymo bus pakankamas pagrindas įgaliotoms institucijoms pakeisti civilinės būklės akto įrašą.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Atsakovas V. V. dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą ir prašė sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundo motyvai:
    1. Teismas nepagrįstai jį pripažino vaiko biologiniu tėvu remdamasis išimtinai ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Apie vaiko egzistavimą jis sužinojo tik gavęs procesinius dokumentus iš teismo. Neatsisakė vykti pasidaryti DNR tyrimo, tačiau neturėjo finansinių galimybių to padaryti. Teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir neišaiškino, kad jis turi teisę kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos skyrimo.
    2. Teismas sprendimą priėmė be jo dalyvavimo, nors pagal įstatymą jo dalyvavimas turėjo būti pripažintas būtinu, o jam neatvykus, skirta bauda ar nutarta jį atvesdinti. Apie tai, jog negalės atvykti į posėdį, informavo teismą telefonu, prašė posėdį atidėti, tačiau teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir sprendime nepagrįstai nurodė, jog jis vengia atvykti į posėdį.
    3. Teismas nustatydamas išlaikymo dydį ir išlaikymo įsiskolinimą neatsižvelgė į tai, kad jis turi dar vieną išlaikomą vaiką – P. V., gim. ( - ), jai mokamas išlaikymas po 87 Eur, jokio registruoto kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto neturi, jo pajamos per mėnesį yra 180 Eur.
    4. Pirmosios instancijos teismas į procesą neįtraukė jo sugyventinės R. K., kuri yra P. V. motina, todėl buvo pažeisti jos interesai.
  2. Ieškovė J. V.-E. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, kad skundas nepagrįstas, todėl turėtų būti netenkintas. Atsiliepimo motyvai:
    1. Apeliantas nors nedalyvavo paskutiniame posėdyje, tačiau dalyvavo ankstesniuose, turėjo galimybę būti išklausytas, susidaryti nuomonę ginčo klausimu, įvertinti pateiktus įrodymus. Teismas ilgą laiką laukė, kol atsakovas teiksis nuvykti dėl ekspertizės atlikimo, ne kartą derintos datos, tačiau jis taip ir nenuvyko atlikti DNR ekspertizės, kuri buvo paskirta jo paties prašymu.
    2. Nors apeliantas nurodė, kad jo sunki finansinė padėtis, tačiau iš rašytinių įrodymų matyti, jog nuo 2016 m. gegužės mėn. darbo užmokestis nesikeitė, t. y. bylos nagrinėjimo metu jis turėjo tokias pat finansines galimybes, tačiau tik po jam nepalankaus teismo sprendimo jis iš karto rado lėšų advokato pagalbai dėl apeliacinio skundo surašymo apmokėti ir ekspertizei atlikti.
    3. Nors apeliantas nesutinka dėl priteisto išlaikymo dydžio, tačiau pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad skiriasi atsakovo išlaikomų vaikų amžius (vienam ketveri, o kitam tuoj bus dešimt), todėl skiriasi ir jų poreikiai.
    4. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas neįtraukdamas į procesą jo sugyventinės pažeidė trečiojo asmens interesus. Atsakovas pats skunde nurodė, kad jo sugyventinė gyvena su juo, tad apie vykstantį teismo procesą ji buvo informuota tinkamai, pretenzijų nereiškė. Jos teisių ir pareigų priimtas sprendimas neliečia, nes jos vaikui jau priteistas išlaikymas po 87,00 Eur.
    5. Nors apeliantas nurodė, kad jis nebuvo informuotas apie nemokamą teisinę pagalbą, tačiau teismo patalpose yra iškabinta informacija apie šią galimybę.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

12Dėl naujų įrodymų priėmimo

13

  1. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2016 m. rugpjūčio 8 d. pažymą apie R. K. šeimos sudėtį, 2012 m. vasario 1 d. gimimo liudijimą Nr. 24, 2014 m. lapkričio 25 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-1195-476/2014 kopiją, 2016 m. rugpjūčio 9 d. pažymą apie priskaičiuotą darbo užmokestį. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas neatvyko į paskutinį teismo posėdį ir neturėjo galimybės pateikti anksčiau išvardytų įrodymų, o nagrinėjama šeimos byla, jais yra grindžiamos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir jie turi esminę reikšmę sprendžiant klausimus dėl išlaikymo dydžio ir įsiskolinimo priteisimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado tik apeliacinės instancijos teisme. Šiuo pagrindu apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus įrodymus ir juos vertina (CPK 314 straipsnis).
  2. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė J. V.-E. kreipėsi į teismą, reikšdama reikalavimus nustatyti, jog atsakovas V. V. yra nepilnamečio jos sūnaus biologinis tėvas, taip pat priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui, iki kol jis mokysis mokykloje iki 24 metų, išlaikymo įsiskolinimą ir pakoreguoti gimimo akto įrašą. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinio dalį ir nustatė, jog atsakovas yra H. V. tėvas, bei priteisė iš atsakovo išlaikymą iki jo pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas skundžia šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl šio sprendimo dalies.

14Dėl tėvystės nustatymo

15

  1. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.
  2. Nagrinėjamu atveju ieškovei J. V.-E. ( - ) gimė H. V. (įrašo Nr. 57). Vaiko gimimo liudijime duomenys apie tėvą nėra nurodyti. Pirmosios instancijos teismas V. V. pripažino H. V. biologiniu tėvu atsižvelgęs į bylos medžiagą, rašytinius S. A. parodymus ir tai, kad atsakovas, kuris prašė pats paskirti DNR ekspertizę, į ekspertizės įstaigą pas ekspertus neatvyko. Apeliantas su tokiu teismo sprendimu nesutiko motyvuodamas tuo, kad jis nepagrįstai pripažintas vaiko tėvu remiantis tik ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Be to, jis neturėjo finansinės galimybės nuvykti pas ekspertus, kad būtų atliktas DNR tyrimas tėvystei nustatyti.
  3. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos CPK išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystės nustatymo bylose ekspertizės išvada yra prima facie įrodymas (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis). Taigi tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).
  4. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. sausio 25 d. nutartimi paskyrė DNR ekspertizę. Apeliantas neginčija to fakto, kad jis nenuvyko atlikti DNR tyrimo pas ekspertus. Kaip savo nenuvykimo priežastis jis nurodė sunkią finansinę padėtį ir teismo kaltę, pasireiškusią tuo, kad jam nebuvo išaiškinta galimybė kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos skyrimo. Nesutiktina su tokiu apeliacinio skundo argumentu. Kiekviena proceso šalis turi teises ir pareigas, kurias išaiškina teismas posėdžio pradžioje (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 158 straipsnio 1 dalis). Įstatymas įpareigoja teismą išaiškinti asmeniui jo teisę į gynybą, tačiau jis jau sprendžia pats, kaip šią teisę realizuoti, t. y. ar vesti bylą pats, ar per pasirinktą atstovą, ar kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos. Atsakovas šiuo atveju atstovo pirmosios instancijos teisme pasirinkęs nebuvo. Civilinės bylos nagrinėjimo pradžioje jis pats prašė skirti ekspertizę ir nekėlė klausimo dėl savo finansinių galimybių sumokėti už paskirtą ekspertizę ar nuvykimo ją atlikti. Tik iš 2016 m. gegužės 23 d. posėdžio garso įrašo suprantama, jog atsakovui nurodžius, kad jis dėl finansinių galimybių negali nuvykti pas ekspertus atlikti DNR, bylą nagrinėjęs teismas į šią aplinkybę atsižvelgė ir įpareigojo pateikti duomenis, patvirtinančius nurodytas aplinkybes. Apeliantas į kitą teismo posėdį neatvyko, tad pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės spręsti susidariusios situacijos dėl paties apelianto neveikimo. Nors atsakovas nurodė, kad apie negalėjimą atvykti į posėdį informavo teismą, tačiau byloje nėra įrodymų, išskyrus apelianto paaiškinimą, kurie pagrįstų nurodytas aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai). Remiantis šiomis aplinkybėmis matyti, kad pirmosios instancijos teismas šioje vietoje buvo aktyvus, tinkamai aiškino apeliantui jo procesines teises ir pareigas.
  5. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta DNR ekspertizė iš naujo. Iš 2017 m. sausio 23 d. ekspertizės akto Nr. ES 11/2017(01) matyti, jog V. V. yra H. V. biologinis tėvas su 99,99999995 procento tikimybe (b. l. 130–133). Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek ekspertizės išvada, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, vienas kitam neprieštarauja ir sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog atsakovas yra nepilnamečio ieškovės vaiko tėvas, todėl ši priimto teismo sprendimo dalis yra pagrįsta, pagrindo jos naikinti nėra.

16Dėl išlaikymo priteisimo

17

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.
  2. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis).
  3. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).
  4. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
  5. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).
  6. Nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad priteisto išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, o pusiausvyrą tarp šių dviejų kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas.
  7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendimu, atsižvelgęs į aplinkybių visumą, į tai, jog ieškovė ir atsakovas niekur nedirba, į ieškovės apskaičiuotą vaiko išlaikymui reikalingų lėšų balansą bei vadovaudamasis protingumo, teisingumo principais, iš atsakovo priteisė 232 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį. Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų faktinių aplinkybių, kurios pagrindžia jo sunkią finansinę padėtį ir turimą dar vieną išlaikomą nepilnametį vaiką, todėl priteisė per didelį išlaikymą. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.
  8. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnio 1–2 dalys). Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas vaiko išlaikymo klausimą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, tai toks vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2008-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008 ir kt.). Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.).
  9. Pirmosios instancijos teismas vertindamas šalių finansinę padėtį nurodė, kad ieškovė ir atsakovas niekur nedirba, atsakovo finansinė padėtis nebuvo vertinta apskritai. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas, neišsiaiškindamas tikrosios šalių finansinės padėties, netinkamai sprendė klausimą dėl išlaikymo dydžio nustatymo. Pagal CK 3.192 straipsnį tėvų turtinė padėtis yra vienas iš esminių kriterijų nustatant priteistino išlaikymo dydį. Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas pagal CPK 376 straipsnio 1 dalį, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas surinko duomenis apie ieškovės turtinę padėtį ir gaunamas pajamas siekdamas nustatyti tikrąją šalių finansinę padėtį ir vertintini atsakovo su apeliaciniu skundu pateikti duomenys apie jo turtinę padėtį (CPK 179 straipsnis).
  10. Vertinant atsakovo turtinę padėtį nustatyta, kad atsakovas nuo 2015 m. sausio 20 d. iki 2015 m. balandžio 3 d. dirbo UAB „Makveža“ (b. l. 25). Nuo 2016 m. gegužės 6 d. dirba UAB „Rasetra“, jo gaunamas darbo užmokestis, atskaičius privalomus mokėti mokesčius, apie 145,13 Eur (v. l. 41, 80). Jokio registruoto kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto atsakovas neturi. Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką – dukrą P. V., gim. ( - ) Raseinių rajono apylinkės teismo teisėjos I. N. 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1195-476/2014 iš atsakovo priteistas išlaikymas jo dukrai P. V. po 86,89 Eur (300 Lt).
  11. Vertinant ieškovės finansinę padėtį nustatyta, kad ji savo vardu jokio nekilnojamojo turto neturi. Gyvena jos vyrui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu ( - ), Šilutė. Iš „Sodros“ pažymos apie asmens įdarbinimus matyti, jog ieškovė nuo 2014 m. gruodžio 16 d. augina vaiką iki trejų metų (iki 2017 m. gruodžio 16 d.). Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinio teismo nuomone, ieškovės ir atsakovo finansinė padėtis yra iš esmės vienoda, todėl abu tėvai privalo prie vaiko išlaikymo prisidėti vienodai.
  12. Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Nuo 2016 m. liepos 1 d. MMA Lietuvos Respublikoje dydis yra 380,00 Eur. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nuo šio orientacinio kriterijaus nukrypo ir priteisė 232,00 Eur išlaikymą. Teisėjų kolegijos nuomone, toks išlaikymo dydis yra per didelis ir nėra proporcingas tenkinant vaiko poreikius ir atsižvelgiant į vaiko tėvo finansines galimybes.
  13. Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad vaikas yra beveik 10 metų amžiaus. H. V. nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. pradėjo lankyti Šilutės Žibų pradinę mokyklą (b. l. 48). Iš 2015 m. gruodžio 28 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad vaikui diagnozuota šleivapėdystė, dėl kurios jis turi avėti ortopedinę avalynę (b. l. 49). Ieškovė pateikė vaiko išlaikymui reikalingų 464,00 Eur lėšų balansą, taip pat kvitus bei sąskaitas faktūras. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės pateiktas vaiko išlaikymui reikalingų lėšų balansas nėra pagrįstas pakankamais įrodymais, kurie leistų padaryti išvadą, kad visi byloje pateikti kvitai yra susiję tik su nepilnamečio vaiko išlaikymu, taip pat nepateikė įrodymų, kad pati galėtų skirti vaiko išlaikymui pinigų sumą, lygią 464,00 Eur. Ieškovės pateikta pažyma, kad vaikas serga šleivapėdyste, nėra pagrindas pripažinti, kad jam reikalingas didesnis išlaikymas nei minimalioji mėnesio alga. Apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, kad jo nepilnamečio vaiko interesus užtikrintų mažesnis nei minimalioji mėnesio alga išlaikymo dydis, nepateikė įrodymų, kad jis turi sveikatos problemų, dėl kurių jo galimybė susirasti geriau mokamą darbą ir teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui yra apribota, neteikė jokių įrodymų ir apie savo išlaidas (CPK 178 str.). Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pagrindo nukrypti nuo orientacinio kriterijaus nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo priteista 232,00 Eur suma nepilnamečiam vaikui išlaikyti, keistina ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistina suma mažintina iki 190,00 Eur, toks išlaikymo dydis laikytinas proporcingu nepilnamečio vaiko poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai. Pripažintina, kad tokio dydžio išlaikymo suma yra pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

18Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

19

  1. CK 3.200 straipsnis numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 8 352 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos, skaičiuojant po 232 Eur kas mėnesį. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino. Ieškovė teismo sprendimo neskundžia. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai vertino tik vaiko poreikius, o į jo finansinę padėtį atsižvelgė tik formaliai, neįvertinęs, kad jo pajamos yra nepakankamos priteisti 8 352 Eur įsiskolinimą. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apelianto argumentu.
  2. Kaip jau minėta, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisė į išlaikymą H. V. atsirado nuo gimimo, t. y. 2007 m. vasario 12 d. (CK 3.146 straipsnio 1 dalis), tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis minėta įstatymo nuostata, įsiskolinimą priteisė iš atsakovo už trejus metus. Apeliantas neginčija aplinkybės, kad jis neteikė išlaikymo vaikui. Tačiau pirmosios instancijos teismas išlaikymo įsiskolinimą apskaičiavo po 232 Eur x 36 mėn. Teisėjų kolegijos nuomone, priteistas išlaikymo įsiskolinimas yra per didelis, todėl jis perskaičiuotinas. Orientaciniu kriterijumi laikytinas MMA dydis, kitęs per laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 12 d. iki 2015 m. lapkričio 12 d. (CK 3.200 straipsnis). Nuo 2012 m. lapkričio 12 d. iki 2013 m. sausio 1 d. MMA buvo 246,18 Eur, todėl išlaikymo įsiskolinimas išeina 196,94 Eur (1 mėn. 18 d. x 246,18 / 2), nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. MMA buvo 289,62 Eur (1 000,00 Lt), tai įsiskolinimas bus 3 041,01 Eur (21 x 289,62 / 2), nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. MMA – 299,76 Eur (1 035 Lt), tai įsiskolinimas bus 449,64 Eur (3 x 299,76 / 2), nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d. MMA – 300,00 Eur, tai įsiskolinimas – 900,00 Eur (6 x 300 / 2); nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. lapkričio 12 d. MMA – 325,00 Eur, tai įsiskolinimas – 715,00 Eur (4 mėn. ir 12 d. x 325 / 2). Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas mažintinas iki 5 302,59 Eur.
  3. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas, nes jis į procesą neįtraukė jo sugyventinės R. K.. Nesutiktina su šiuo apeliacinio skundo argumentu.
  4. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Šiuo atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo iš atsakovo. R. K. į procesą įtraukta pagrįstai nebuvo, tokio prašymo pati pateikusi nebuvo, be to, jokios pareigos išlaikyti apelianto nepilnamečio vaiko ji neturi, ši byla su jos teisėmis ir pareigomis nesusijusi. Kito pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeisti R. K. interesai, nėra.
  5. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010;

    202010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

  1. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai taikė materialinės ir procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

21Dėl 2017 m. sausio 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties išaiškinimo

22

  1. Apeliantas 2017 m. vasario 15 d. pateikė Klaipėdos apygardos teismui prašymą išaiškinti

    232017 m. sausio 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį.

  2. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto prašymas dėl 2017 m. sausio 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties išaiškinimo yra nepagrįstas, kadangi joje aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodyta, kad DNR ekspertizės atlikimo išlaidas apmoka apeliantas, kuriam yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl šias išlaidas už apeliantą apmoka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius, kurio sprendimu jam yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (CPK 278 straipsnis).

24Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme

25

  1. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
  2. Bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 41,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas ieškovės už reikalavimą dėl tėvystės sustatymo, priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
  3. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, nustatyta, kad buvo patenkinta 86,25 proc. ieškovės reikalavimų.
  4. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), iš dalies patenkinus šiuos reikalavimus bei nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, atsižvelgus į tai, kad apeliantui valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta tik nuo 2017 m. sausio 4 d., iš atsakovo valstybės naudai priteistinas už šiuos reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 93 straipsnio 1 dalis).
  5. Kitos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 41,00 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 159,00 Eur dėl išlaikymo įsiskolinimo ir 68,00 Eur dėl išlaikymo priteisimo, 8,39 Eur pašto išlaidos, iš viso 276,39 Eur, valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 92 str., 93 str. 1 d., 96 str., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p.).

26Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

27

  1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo 41,00 Eur žyminio mokesčio, nors turėjo sumokėti 417,00 Eur žyminį mokestį, kitų įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
  2. Atsižvelgus į tai, kad apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo tik 41,00 Eur žyminį mokestį, jo reikalavimas, kuriuo jis ginčijo tėvystę, yra atmestas, apeliantui nuo 2017 m. sausio 4 d. yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 100 proc. išlaidų, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, iš apelianto trūkstamas žyminis mokestis valstybės naudai yra nepriteistinas.
  3. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 200,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Apeliacinis skundas buvo patenkintas 13,75 proc., todėl iš apelianto ieškovei priteistina 172,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

29Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

30ieškinį tenkinti iš dalies.

31Nustatyti, kad, V. V., asmens kodas ( - ) yra H. V., asmens kodas ( - ) biologinis tėvas.

32H. V., asmens kodas ( - ) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove J. V.-E., asmens kodas ( - )

33Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas ( - ) H. V., asmens kodas ( - ) išlaikymui lėšas, mokant periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur kas mėnesį, pradedant mokėti nuo ieškinio gavimo teisme dienos, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 12 d., iki H. V. sulauks pilnametystės. Priteista suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

34Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas ( - ) H. V., asmens kodas ( - ) išlaikymui 5 302,59 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

35Ieškovę J. V.-E. paskirti priteistų sūnaus išlaikymui lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

36Kitą ieškinio dalį atmesti.

37Priteisti iš atsakovo V. V. ieškovės J. V. - E. naudai 41,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

38Priteisti iš atsakovo V. V. valstybės naudai 276,39 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

39Priteisti iš atsakovo V. V. ieškovės J. V. - E. naudai 172,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

40Apelianto prašymo dėl 2017 m. sausio 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties išaiškinimo netenkinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas yra jos sūnaus H.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Šilutės rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9.
      1. Atsakovas V. V. dėl pirmosios instancijos teismo... 10. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 11. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
          12. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 13.
          1. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė... 14. Dėl tėvystės nustatymo... 15.
            1. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo... 16. Dėl išlaikymo priteisimo... 17.
              1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6... 18. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo... 19.
                1. CK 3.200 straipsnis numato, jog išlaikymas... 20. 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis... 21. Dėl 2017 m. sausio 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties išaiškinimo... 22.
                  1. Apeliantas 2017 m. vasario 15 d. pateikė... 23. 2017 m. sausio 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį.
                  2. Teisėjų... 24. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme... 25.
                    1. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme... 27.
                      1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 29. Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. sprendimą pakeisti ir... 30. ieškinį tenkinti iš dalies.... 31. Nustatyti, kad, V. V., asmens kodas ( - ) yra H. V., asmens kodas ( - )... 32. H. V., asmens kodas ( - ) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove J. V.-E.,... 33. Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas ( - ) H. V., asmens kodas ( - )... 34. Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas ( - ) H. V., asmens kodas ( - )... 35. Ieškovę J. V.-E. paskirti priteistų sūnaus išlaikymui lėšų tvarkytoja... 36. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 37. Priteisti iš atsakovo V. V. ieškovės J. V. - E. naudai 41,00 Eur... 38. Priteisti iš atsakovo V. V. valstybės naudai 276,39 Eur bylinėjimosi... 39. Priteisti iš atsakovo V. V. ieškovės J. V. - E. naudai 172,50 Eur... 40. Apelianto prašymo dėl 2017 m. sausio 13 d. Klaipėdos apygardos teismo...