Byla 1A-486-312-2013
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažinta kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 260 str. 1 d. (2011 m. vasario mėnesio veika) ir nubausta laisvės atėmimu dvejiems metams

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, teisėjų Artūro Pažarskio, Lauretos Ulbienės, sekretoriaujant Agnei Čižienei, dalyvaujant prokurorui Jūratei Radišauskienei, gynėjoms advokatėms Loretai Guižauskienei, Kristinai Sandaraitei-Butvilienei, Eleonorai Adai Unčiurienei, nuteistajai M. G., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. G., J. T. (J. T.) ir M. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažinta kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 260 str. 1 d. (2011 m. vasario mėnesio veika) ir nubausta laisvės atėmimu dvejiems metams.

2Taip pat ji pripažinta kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (2011 m. spalio mėnesio veika) ir nubausta laisvės atėmimu dvejiems metams.

3Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir M. G. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

4Tuo pačiu nuosprendžiu J. T. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., ir nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams.

5Tuo pačiu nuosprendžiu M. S. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

6Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., taikant dalinį sudėjimą, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. nuosprendžiu, ir galutinė bausmė M. S. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

7Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8M. G. ir J. T. nuteisti už tai, kad jie kartu neteisėtai, turėdami tikslą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, 2011 m. vasario 7 d., 23.20 val., ties prekybos centru „( - )“, esančiu ( - ), Vilniuje, automobilyje „( - ) valstybinis numeris ( - ) iki medžiagų paėmimo iš M. G. rankinės ir 2011 m. vasario 8 d., 00.50 val., minėto automobilio apžiūros, laikė narkotines ir psichotropines medžiagas - 0,047 g metamfetamino bei 3,321 g kanapių (ir jų dalių), o M. G., turėdama tikslą platinti, bute, esančiame adresu ( - ), Vilniuje, iki 2011 m. vasario 8 d., 16.30 val., kratos, laikė 58,90 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių).

9Taip pat M. G. nuteista už tai, kad ji neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2011 m. spalio 26 d., 5,161 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,951 g metamfetamino, sufasuotus į 15 užspaudžiamų polietileninių maišelių, laikė su savimi, kai tą pačią dieną Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, policijos pareigūnų minėtas kiekis psichotropinės medžiagos – metamfetamino buvo rastas, o likusią dalį, 0,261 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,003 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ji laikė iki 2011 m. spalio 26 d., 20.10 val., kol kratos bute, esančiame ( - ), Vilniuje, metu, minėtos medžiagos buvo surastos.

10M. S. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. spalio 26 d., apie 20.05 val., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi 16,596 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,368 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 0,820 g psichotropinės medžiagos PMMA, kai jo asmens kratos metu bute, esančiame adresu ( - ), Vilniuje, policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį, 16,596 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,368 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 0,820 g psichotropinės medžiagos PMMA.

11Apeliaciniu skundu M. G. prašo sušvelninti jai paskirtą bausmę, ir jeigu galima, skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nes ji nori auginti dukrą, dirbti ir gyventi pilnavertį gyvenimą.

12Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantei bausmę, neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog ji yra mažamečio vaiko motina, neteista, administracinėmis nuobaudomis nebausta, neįrašyta į Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro ir Vilniaus miesto priklausomybės ligų centro įskaitą, yra seniai dirbanti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ji yra vieniša mama ir jai atliekant bausmę, nebus kam prižiūrėti jos mažametės dukros.

13Apeliaciniu skundu J. T. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nuosprendį, perkvalifikuoti jo veiką iš Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

14Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagristai pripažino, jog 2011 m. vasario 7 d., nuo 23.20 val. iki 2011 m. vasario 8 d., 00.50 val., prie prekybos centro „( - )“ esančiame automobilyje „( - ) valstybinis numeris ( - ) jis su M. G. laikė 0,047 g metamfetamino bei 3,321 g kanapių (ir jų dalių) su tikslu juos platinti. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek apeliantas, tiek M. G. patys vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas (tai patvirtina specialisto išvada, medicininės apžiūros aktas, nuteistųjų parodymai, ankstesnis apelianto teistumas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis), tad įsigydavo jų savo reikmėms. Apelianto vertinimu, byloje nėra duomenų, kad rastos medžiagos būtų skirtos platinimui, ar kad jas įsigyjant, apeliantas ir M. G. turėjo tikslą jas platinti, todėl teismo išvada paremta prielaida. Faktas, kad M. G. pripažino anksčiau platinusi narkotines medžiagas, negali būti dirbtinai pritempta prie nuteistajam pareikšto kaitinimo ir laikomas pagrindu teiginiui, kad inkriminuotu laiku nuteistasis laikė narkotikus su tikslu juos platinti. Be to, M. G. viso proceso metu duoti parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas, pašalindamas apeliantui iš kaltinimo inkriminuotą neteisėtą kanapių laikymą su tikslu jas platinti. Teisme M. G. kategoriškai tvirtino, kad narkotikų apeliantas neplatino, tik pats vartojo amfetaminą ir kanapes, kurias įsigydavo čigonų tabore Kartu su ja automobilyje rastas metamfetaminas ir kanapės buvo skirtos asmeniniam vartojimui. Ikiteisminio tyrimo metu ji taip pat nurodė, kad automobilyje rasti narkotikai buvo skirti savoms reikmėms, kad sulaikymo dieną apeliantas ir ji susimetė pinigus ir čigonų tabore ji nupirko narkotikus bendram vartojimui. Šie jos parodymai, apelianto teigimu, atitiko objektyvią tiesą. Vienoje iš apklausų ikiteisminiu tyrimo metu 2012 m. vasario 28 d., M. G. nurodė, jog ji supratusi, kad apeliantas prekiauja narkotikais, nors to nėra pati mačiusi. Tokie parodymai prilygsta jos nuomonei, kuri susiformavo dėl tam tikrų jos pačios įvardintų aplinkybių. Tačiau M. G. pabrėžė, kad nežinanti ar apeliantas pardavinėjo narkotikus. Tokie parodymai neleidžia daryti neginčijamos išvados, kad automobilyje rasti narkotikai buvo skirti platinimui, todėl apeliantui nepagrįstai inkriminuotas narkotikų laikymas su tikslu platinti.

15Apklausti policijos pareigūnai taip pat nenurodė konkrečių faktų, kad apeliantas būtų platinęs narkotines ar psichotropines medžiagas, todėl daryti išvadą, kad rasti automobilyje narkotikai buvo laikomi su tikslu juos platinti, remiantis pareigūnų parodymais, nėra jokio pagrindo. Apeliantas yra teistas už narkotikų laikymą savo reikmėms, tačiau niekada nebuvo pripažintas kaltu už narkotikų platinimą.

16Iš byloje esančių telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio matyti, jog apeliantas su M. G. galimai kalba apie narkotikus, nes abu juo vartojo. Kai kuriuose pokalbiuose užduodami klausimai, kaip pvz.: ,,O tu likusį ragavai?“, kaip tik patvirtina, jog narkotikai skirti vartojimui. Nuteistojo pokalbis su nenustatyta mergina, kurio metu ji klausia ar jis turi „vitamino“, į ką apeliantas pasiteirauja ,,ko?“ ir paklausia jos ar ji žinanti iš kur paimti. Tai kaip tik patvirtina, kad nuteistasis neplanavo, bet pats ieškojo įvairių šaltinių narkotikams įsigyti. Kita vertus, pokalbiai fiksuoti gerokai po apeliantui inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, todėl jais grįsti konkretų jam pareikštą kaltinimą dėl 2011 m. vasario 7 d., 23.20 val., iki 2011 m. vasario 8 d., 00.50 val., automobilyje „( - ) valstybinis numeris ( - ) laikytų su tikslu platinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nėra jokio pagrindo.

17Be to, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad nuteistasis turėjo tikslą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, vertino jų radimo automobilyje aplinkybes, t. y. išfasuotos į atskirus maišelius, padėtos skirtingose automobilio vietose, rasta 19 plastikinių maišelių, svarstyklės. Tačiau žinodamas, kad metamfetamino ir kanapių laikymas net ir savo reikmėms taip pat užtraukia baudžiamąją atsakomybę, joks narkotikus vartojantis asmuo nelaikys šių medžiagų gerai matomoje vietoje vienoje krūvoje. Kita vertus, didesnis įgyjamų narkotikų kiekis visuomet kainuoja pigiau, o svarstyklės yra būtinos tam, kad neperdozuotum. Iš nuosprendžio visiškai neaišku, kokiais duomenimis teismas rėmėsi atmesdamas nuteistojo parodymus, jog jis įgijo narkotikus savo reikmėms. Praktikoje yra ne vienas atvejis, kuomet įgydamas ar laikydamas narkotikus, asmuo gali turėti du tikslus, t. y. dalį savo reikmėms, o dalį platinimui. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-195/2009), tokiu atveju būtina nustatyti, kokia dalis neteisėtai įgytų narkotikų buvo skirta pačiam vartoti ir kokia dalis - parduoti. Pripažindamas nuteistąjį kaltu, šių aplinkybių teismas visiškai nesiaiškino, teisiškai įvertino tik tikslą platinti, kurį nuteistasis ginčija, todėl buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir apelianto veika neteisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., kas įtakojo ir neteisingos bausmės paskyrimą.

18Apeliaciniu skundu M. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nuosprendį ir pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, pakeisti bausmės rūšį į alternatyvią sankcijoje numatytą bei sumažinti bausmės dydį, o taip pat įskaičiuoti laiką, praleistą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2012 m. gegužės 31 d. iki 2013 m. liepos 18 ir laiką, praleistą pataisos namuose nuo 2012 m. liepos 18 d. iki 2013 m. balandžio 19 d. į skirtos bausmės laiką.

19Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl keistinas. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, netinkamai parinko bausmės rūšį ir dydį, klaidingai nustatė atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus ir pripažino savo neteisėtus veiksmus, policijos pareigūnams parodė, kur laiko narkotines medžiagas, savo kaltę pripažino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, dėl padarytos veikos gailėjosi, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tokio savo sprendimo pirmosios instancijos teismas taip pat nemotyvavo, dėl ko pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kur laikomasi nuostatos, jog kaltininkui pripažįstant esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų, neesminių neigiant, teismai vertina, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Apelianto įsitikinimu, klaidingos pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nebuvimo, lėmė netinkamos savo rūšimi ir dydžiu bausmės parinkimą.

20Toliau skunde nuteistasis nurodo, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, jog jis platino narkotines medžiagas. Liudytoja I. B. duodama parodymus nurodė, kad 2011 m. spalio 26 d. M. G. psichotropinę medžiagą – metamfetaminą pirko iš kaimyno ( - ) mikrorajone. Minėta liudytoja nuteistąjį pažįsta kaip narkomaną, kuris prašydavo pagalbos pas M. G. įsigyti psichotropinių medžiagų. 2011 m. spalio 26 d. pas nuteistąjį darytos kratos metu nerasta jokių svarstyklių ar šiaip kokių įrankių narkotinių medžiagų dalijimui ir prekiavimui. Kratos metu rasta užrašų knygutė „Vilnius“ su skolininkų vardais, apelianto teigimu, yra nuo senos bylos ir nesusijusi su nagrinėjama byla. Tai įrodyti, nuteistojo vertinimu, galima tuo, kad suėmimo metu iš nuteistojo paimtame telefono aparate ir SIM kortelės atmintyje nėra tokių vardų, kurie yra surašyti minėtoje užrašų knygutėje. Nuteistojo nekaltumą taip pat įrodo 2011 m. lapkričio 10 d. mobiliojo telefono aparato apžiūros protokole užfiksuotos žinutės.

21Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir gynėjos prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

22Apeliaciniai skundai atmestini.

23Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši įstatyminė norma apibrėžia apeliacinio proceso ribas ir kartu reiškia tai, kad apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo. Apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tas faktines aplinkybes, dėl kurių yra paduotas apeliacinis skundas. Pažymėtina, ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo bei suformuotoje nacionalinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją).

24Kaip matyti iš nuteistosios M. G. apeliacinio skundo turinio, jame nesutinkama su jai paskirta bausme, prašoma skirti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

25Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

26Apeliantė padarė du baigtus tyčinius nusikaltimus, priskiriamus sunkių nusikaltimų kategorijai. Dėl padarytų nusikalstamų veikų ji tik formaliai pripažino kaltę, keitė parodymus, todėl pirmosios instancijos teismas toko prisipažinimo nelaikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe. M. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas bausmę nuteistajai, pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, kad ji neteista, administracinėmis nuobaudomis nebausta, neįrašyta į Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro ir Vilniaus miesto priklausomybės ligų centro įskaitą, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta, turi mažametę dukrą. Dar kartą atsižvelgti į nurodytas aplinkybes ir švelninti apeliantei paskirtą bausmę nėra pagrindo. Pažymėtina, kad pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. M. G. įteiktas 2011 m. spalio 26 d. (t. 2, b. l. 45), tačiau ji, net ir žinodama, apie jos atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą, 2011 m spalio 25 d. vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės ir apeliantės vaidmuo narkotinių medžiagų laikyme, turint tikslą jas platinti, rodo kad ji nėra kritiška savo ankstesniam elgesiui ir linkusi nusikalsti. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas už du sunkius nusikaltimus skyrė jai bausmę, artimą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numatytos sankcijos minimumui.

27Baudžiamasis įstatymas numato atvejus, kai teismas gali paskirti bausmę, švelnesnę, negu numatyta įstatymo sankcijoje (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d.; 62 str.), tačiau tam turi būti nustatyti įstatyme numatyti pagrindai. Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusią teismų praktiką taikant Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d., švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių aplinkybių, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik esant minėtų sąlygų visumai, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-625/2007, 2K-511/2012 ir kt.). Reikia pažymėti ir tai, kad net ir esant Lietuvos Respublikos BK 62 str. nustatytoms sąlygoms bylą nagrinėjantis teismas gali bausmės nešvelninti, jei nustato, kad, paskyrus švelnesnę bausmę, jos paskirtis nebūtų pasiekta.

28Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, kas pagal suformuotą teismų praktiką jau laikytina kliūtimi Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatų taikymui. Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 2 p. numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir, kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Todėl nepakanka turėti mažametį vaiką, kuriam reikalinga priežiūra ir išlaikymas. Turi būti nustatyta ir kita aplinkybė, t. y. kad dėl kaltininkui paskirtos bausmės nebus kam vaiko prižiūrėti. Tačiau kaip matyti iš apeliantės parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, savo dukros apsigyvenusi su J. T. ji neišlaikė, buvo palikusi ją prižiūrėti savo mamai. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju, nėra galimybės skirti apeliantei švelnesnės bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d.

29Taikydamas švelnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmės paskyrimą (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d.), teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aplinkybė, kad apeliantė nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteista, nebausta administracine tvarka, taip pat, kad ji turi mažametę dukrą, yra vieniša mama, nelaikytinos išimtinėmis. Tai, kad apeliantė dirba, nori pati rūpintis savo dukra ir gyventi normalų gyvenimą yra įprastinis, bet kuriam doram visuomenės nariui būdingas elgesys, o ne išskirtinės aplinkybės, dėl kurių galėtų būti švelninama už dviejų nusikalstamų veikų, priskiriamų sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymą paskirta bausmė. Įvertinus aukščiau aptartų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas M. G. atitinka bausmės tikslus ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams, todėl nėra pagrindo paskirti nuteistajai švelnesnės bausmės Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. pagrindu, ir jos apeliacinis skundas atmetamas.

30Kaip matyti iš J. T. apeliacinio skundo turinio, jame nesutinkama su jo veikos kvalifikacija. Konstatuotina, kad apelianto argumentai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, kvalifikuojant jo veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.1 d., kuriais jis ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį, yra nepagrįsti.

31Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti bent vienam asmeniui. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant, ar kaltininkas „turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti“ narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi faktas, ar pats kaltininkas vartoja šias medžiagas, taip pat rastų medžiagų kiekis, paruoštų vartoti dozių skaičius, šių medžiagų įsigijimo, radimo aplinkybės ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Taigi, tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2009). Vadinasi, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyvių požymių ir tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. nurodytas nusikaltimas yra baigtas, kai asmuo padaro bent vieną iš įstatymo dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų. Bet kurio kito dispozicijoje nurodyto alternatyvaus veiksmo įvykdymo stadija (baigtumas) ar tai, kad nusikaltimo dalykas nebuvo realizuotas (nepasiekė adresato) dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, neturi įtakos visos nusikalstamos veikos kvalifikavimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2007, 2K-585/2010, 2K-618/2010, 2K-124/2011).

32Kaip jau minėta, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai, prie kurių priskiriamas ir jos tikslas, nustatomi ne tik iš paties kaltininko parodymų, bet ir iš byloje surinktų objektyvių duomenų. Tokia nuostata atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. užfiksuotą reikalavimą teisėjams įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Be to, Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

33Iš bylos duomenų matyti, kad spręsdamas dėl tikslo platinti narkotines medžiagas J. T. veikoje buvimo, teismas įvertino narkotinių medžiagų būklę (išfasuotos į atskirus maišelius, padėtos skirtingose automobilio vietose, dalis medžiagų – M. G. rankinėje, automobilyje viso rasta 19 plastikinių maišelių, naudojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymui, taip pat ir svarstyklės, naudotos medžiagų fasavimui (ant svarstyklių rasti psichotropinių ir narkotinių medžiagų, tarp jų ir kanapių ir jų dervų bei kanapių dervos sudėtyse esančių kanabinoidų, pėdsakai)), jų kiekį (0,047 g metamfetamino bei 3,321 g kanapių (ir jų dalių)), apelianto ir M. G. šlapimo tyrimo rezultatus (M. G. šlapime rasta metamfetamino ir amfetamino, kanabinoidų ir etilo alkoholio nerasta (t. 2, b. l. 72-73), apelianto - metamfetamino ir amfetamino ir tetrahidrokanabinolio (t. 2, b. l. 131)), M. G. ir J. T. parodymus apie narkotinių medžiagų gavimo aplinkybes, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus ir tik po to padarė atitinkamas išvadas. Todėl nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, kad teismas savo išvadas grindė prielaidomis, yra nepagristas.

34Pažymėtina, kad apelianto ir M. G. parodymai dėl narkotikų įgijimo aplinkybių buvo prieštaringi. J. T. teigė, kad 2011 m. vasario 8 d. automobilyje „BMW“ rastas narkotines medžiagas čigonų tabore už savo pinigus pirko M. G., tuo tarpu, nuteistoji ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jas pirko abu, paskui, kad apeliantas už pinigus, kuriuos narkotinėms medžiagoms įgyti jie susimetė. Duodama parodymus pirmosios instancijos teisme, teigė, kad pirko ji čigonų tabore pas kažkokią moterį vardu Liuba. Akcentuotina, kad net iš karto po sulaikymo ikiteisminio tyrimo metu duoti M. G. ir J. T. parodymai buvo prieštaringi (t. 2, b. l 36, 97). M. G. teigė, kad 2011 m. vasario 7 d. su J. T. nuvažiavo į čigonų taborą, susimetė po 50,00 Lt kiekvienas, užėjo į kažkokį namą ir pas romų tautybės nepažįstamą vyrą nupirko penkis maišelius kanapių ir du ar tris maišelius amfetamino bendram naudojimui. Apeliantas teigė, kad narkotinių medžiagų pirkti nuėjo M. G., jis pinigų šių narkotikų pirkimui nedavė. Abu nuteistieji nurodė, kad po narkotikų įgijimo jie jų pavartojo, t. y. susileido po vieną švirkštą amfetamino ir surūkė po vieną dozę kanapių. Pirmosios instancijos teisme nuteistoji teigė, kad kanapių nerūkė, o apeliantas liko prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Šiuos jo parodymus paneigia nuteistosios šlapimo rezultatai. Be to, pirmosios instancijos teisme nuteistoji nurodė, kad dozes vartojimui gamino kartu su apeliantu, tuo tarpu apeliantas teigė, kad dozes vartojimui pagamino M. G. (t. 3, b. l. 83, 89). Tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuoplovose, paimtose nuteistosios ir apelianto rankų narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (t. 1, 48-53). Be to, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2011 m. kovo 1 d. išvados Nr. ( - ) duomenimis bespalvio skysčio iš vienkartinio 1 ml talpos švirkšto su adata ir antgaliu, 2011-02-07 rasto automobilyje BMW, kurį vairavo J. T., po priekiniu vairuotojo pusės kilimėliu, sudėtyje yra metamfetaminas, kurio masė yra 0,034 g. Ant tuščio 1 ml talpos vienkartinio švirkšto bei adatos, rastų po galiniu vairuotojo pusės kilimėliu, vidinių paviršių narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta. Ant tuščio 1 ml talpos vienkartinio švirkšto ir adatos, rastų po galiniu vairuotojo pusės kilimėliu, vidinių paviršių yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai. Bespalvių skysčių iš dviejų vienkartinių 1 ml talpos švirkštų su adatomis ir antgaliais, rastų pas priekyje važiuojančią keleivę M. P. rankinėje, sudėtyse narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta (t. 1, 48-53). Įvertintina ir aplinkybė, kad 2011 m. vasario 8 d. kratos M. G. tėvų bute, esančiame ( - ), metu rasta 58,90 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), nors ji pati šių narkotinių medžiagų nevartojo, todėl nelogiška, kad asmuo, turėdamas tokį kiekį kanapių, papildomai jas pirktų iš trečiųjų asmenų. Esant nurodytų aplinkybių visumai, nuteistųjų iškelta gynybinė versija, kad 2011 m. vasario 7 d. automobilyje „BMW“ rastas narkotines medžiagas jie įsigijo čigonų tabore savo vartojimui vertintina kritiškai, jos nepatvirtina nei baudžiamosios bylos medžiaga, nei pačių nuteistųjų parodymai. Akcentuotina, kad abu nuteistieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo bedarbiai, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, tačiau kaip nurodė patys, gan dažnai vartojo narkotines medžiagas, o tam neabejotinai reikalinga turėti pakankamai daug piniginių lėšų. Be to, apeliantas taip pat nurodė, kad M. G. žinojo kaip narkotikų prekeivę, iš jos pirkdavo narkotines medžiagas. Abu nuteistieji patvirtino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kartu gyveno. M. G. pripažino, jog iki apsigyvenimo kartu su J. T., ji užsiėmė prekyba narkotikais, tačiau teigė 2011 metų vasario mėnesį to jau nebedarė, nes neva nenorėjo daugiau taip uždirbinėti pinigus. Tačiau kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistoji, net ir žinodama, kad jai pareikšti įtarimai dėl 2011 m. vasario 7 d. veikos, toliau platino narkotines medžiagas, ką patvirtina 2011 m. spalio 26 d. veika bei jos pačios teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šią nuteistosios gynybinę versiją. 2012 m. spalio 12 d. protokole užfiksuotų M. P. ir J. T. pokalbių 2011 m. balandžio mėnesį turinio, galima suprasti, kad šie asmenys kalbasi apie prekybą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis – „rezervas“, už kopūstus“, „sniegas“ ir kt. Šių pokalbių turinys rodo, kad asmenys, siekdami konspiracijos, vartojo žodžius ir jų junginius ne jų įprastine tiesiogine reikšme, kad nebūtų demaskuoti teisėsaugos pareigūnų. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėtu procesiniu dokumentu kaip netiesioginiu nuteistųjų kaltės įrodymu. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi tik tais M. G. parodymais, kuriuos, be visa ko, patvirtino ir baudžiamosios bylos medžiaga. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad jos parodymai yra nepatikimi. Nors pirmosios instancijos teisme apklausti policijos pareigūnai ir negalėjo patvirtinti, kad apeliantas platino narkotines medžiagas, jų parodymai reikšmingi, nes patvirtina kitas baudžiamosios bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas jais pagrįstai vadovavosi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Tai, kad nuteistasis pats vartoja narkotikus ir nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nuo jų apsvaigęs, anksčiau nebuvo baustas už narkotikų platinimą, nepaneigia jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (kasacinės bylos 2K-453/2011, 2K-162/2009). Apelianto skunde nurodytos bylos faktinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos, todėl pirmosios instancijos teismas neprivalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine nutartimi Nr. 2K-7-195/2009.

35Kolegija daro išvadą, kad pagal nustatytų bylos aplinkybių visumą baudžiamasis įstatymas – Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. – nuteistojo J. T. padarytai nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai, todėl nėra pagrindo kvalifikuoti nuteistojo veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir dėl to keisti paskirtą bausmę.

36Kaip matyti iš M. S. apeliacinio skundo turinio, jis teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, pritaikė baudžiamąjį įstatymą, parinko bausmės rūšį ir dydį, klaidingai nustatė atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šie apelianto teiginiai laikytini deklaratyviais. 2011 m. spalio 26 d. protokolo duomenimis kratos pas M. S. adresu ( - ), Vilniuje, metu, prie durų, pakėlus linoleumą, rasti du tušti polietileniniai maišeliai, tarp lovų, pakėlus linoleumą, rastas vienas polietileninis maišelis su miltelių likučiais. Ant lentynos, puodelyje, rasti trys tušti polietileniniai maišeliai. Ant lentynos prie durų rasta knygelė „Vilnius“ su užrašais ir du SIM kortelių apvalkalai (t. 1, b. l. 175-176). Asmens kratos 2011 m. spalio 26 d. protokolo duomenimis pas M. S. striukės vidinėje kišenėje rastas ir paimtas žalsvos spalvos polietileninis maišelis, kuriame yra šviesios spalvos milteliai, mobilaus ryšio telefonas Nokia IMEI ( - ) su Tele 2 Pildyk SIM kortele ( t. 1, b. l. 177). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2012 m. sausio 10 d. išvados Nr. ( - ) duomenimis baltos spalvos miltelių iš plastikinio maišelio, rasto M. S. 2011 m. spalio 26 d. asmens kratos metu, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 0,368 g ir PMMA, kurio masė yra 0,820 g. Plastikinio užspaudžiamo maišelio, 2011 m. spalio 26 d. rasto pas M. S. bute, adresu ( - ), Vilniuje, miltelių likučių sudėtyje rasta kofeino pėdsakų ir psichotropinių medžiagų – metamfetamino ir PMMA pėdsakų (t. 1, b. l. 183-184). Nurodyti įrodymai patvirtina, kad 2011 m. spalio 26 d., apie

3720.05 val., nuteistasis neteisėtai laikė su savimi 16,596 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,368 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 0,820 g psichotropinės medžiagos PMMA.

38Iš bylos duomenų matyti, kad vertindamas įrodymus dėl tikslo platinti narkotines medžiagas M. S. veikoje buvimo, teismas įvertino, kad apelianto gyvenamojoje vietoje buvo rasti trys polietileniniai maišeliai, skirti fasuoti narkotines medžiagas; rastų medžiagų kiekį – bendras svoris 16,596 g, 2011 m. lapkričio 10 d. protokolą, kuriame užfiksuoti mobilaus ryšio telefone, rastame ir paimtame M. S. asmens kratos 2011 m. spalio 26 d. metu esantys pranešimai ( t. 1, b. l. 190-192), 2011 m. lapkričio 10 d. daiktų, rastų pas M. S. 2011 m spalio 27 d. kratos metu, apžiūros protokolo duomenis, kuriuo apžiūrėta užrašų knygelė su įrašais (t. 1, b. l. 186-189). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pranešimų turinys M. S. telefone yra informatyvus, susijęs su prekyba narkotinėmis medžiagomis, M. S. bute rasti užrašai taip pat susiję su prekyba psichotropinėmis medžiagomis. M. S. paaiškinimas, kad jie susiję tik su ankstesne jo byla, atmesti pagrįstai, nes apeliantas nenurodė su kokia konkrečia jo byla susiję minėti užrašai, be to, jie rasti ikiteisminio tyrimo nagrinėjamoje byloje metu. Tai, kad M. S. pats vartoja narkotikus, nepaneigia jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti surinktų įrodymų, apelianto skundo argumentai nepatvirtina, kad narkotines medžiagas jis laikė savo reikmėms, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog 2011 m. spalio 26 d., apie 20.05 val., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, nuteistasis laikė su savimi 16,596 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,368 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 0,820 g psichotropinės medžiagos PMMA.

39Pagal susiformavusią teismų praktiką, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.) tada, kai asmuo savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė reiškiasi tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina, kad jis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) (baudžiamoji byla Nr. 2K-539/2006). Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, nuteistojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme turinį, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad M. S. pripažino kaltę dalinai, tik siekdamas sušvelninti savo atsakomybę, nepripažino esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, jo nusikalstama veika buvo išaiškinta teisėsaugos institucijų pagalba. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo nuteistojo atžvilgiu.

40Kolegija daro išvadą, kad pagal nustatytų bylos aplinkybių visumą baudžiamasis įstatymas – Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. – nuteistojo M. S. padarytai nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai, todėl nėra pagrindo kvalifikuoti nuteistojo veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir dėl to keisti paskirtą bausmę. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu M. S. buvo laikinai sulaikytas 2011 m. spalio 26 d. ir iš laikino sulaikymo paleistas 2011 m. spalio 27 d. Šis laikotarpis įskaitytas į jam paskirtos bausmės laiką. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., taikant dalinį sudėjimą, nuteistajam už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. nuosprendžiu, ir galutinė bausmė M. S. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu į paskirtą bausmę įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal minėtą nuosprendį, taigi papildomai į bausmės laiką įskaityti apelianto skunde nurodytus laikotarpius apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

42nuteistųjų M. G., J. T. (J. T.) ir M. S. apeliacinius skundus atmesti.

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Taip pat ji pripažinta kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos... 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos... 4. Tuo pačiu nuosprendžiu J. T. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą,... 5. Tuo pačiu nuosprendžiu M. S. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą,... 6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., taikant dalinį... 7. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 8. M. G. ir J. T. nuteisti už tai, kad jie kartu neteisėtai, turėdami tikslą... 9. Taip pat M. G. nuteista už tai, kad ji neteisėtai, turėdama tikslą parduoti... 10. M. S. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. spalio 26 d., apie 20.05 val.,... 11. Apeliaciniu skundu M. G. prašo sušvelninti jai paskirtą bausmę, ir jeigu... 12. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas... 13. Apeliaciniu skundu J. T. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013... 14. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagristai pripažino,... 15. Apklausti policijos pareigūnai taip pat nenurodė konkrečių faktų, kad... 16. Iš byloje esančių telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos... 17. Be to, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad nuteistasis... 18. Apeliaciniu skundu M. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013... 19. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas,... 20. Toliau skunde nuteistasis nurodo, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, jog... 21. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir gynėjos prašė... 22. Apeliaciniai skundai atmestini.... 23. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 320... 24. Kaip matyti iš nuteistosios M. G. apeliacinio skundo turinio, jame nesutinkama... 25. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio... 26. Apeliantė padarė du baigtus tyčinius nusikaltimus, priskiriamus sunkių... 27. Baudžiamasis įstatymas numato atvejus, kai teismas gali paskirti bausmę,... 28. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas nuteistosios atsakomybę... 29. Taikydamas švelnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmės... 30. Kaip matyti iš J. T. apeliacinio skundo turinio, jame nesutinkama su jo veikos... 31. Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam,... 32. Kaip jau minėta, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos... 33. Iš bylos duomenų matyti, kad spręsdamas dėl tikslo platinti narkotines... 34. Pažymėtina, kad apelianto ir M. G. parodymai dėl narkotikų įgijimo... 35. Kolegija daro išvadą, kad pagal nustatytų bylos aplinkybių visumą... 36. Kaip matyti iš M. S. apeliacinio skundo turinio, jis teigia, kad pirmosios... 37. 20.05 val., nuteistasis neteisėtai laikė su savimi 16,596 g miltelių, kurių... 38. Iš bylos duomenų matyti, kad vertindamas įrodymus dėl tikslo platinti... 39. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kaltininko prisipažinimas padarius... 40. Kolegija daro išvadą, kad pagal nustatytų bylos aplinkybių visumą... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 42. nuteistųjų M. G., J. T. (J. T.) ir M. S. apeliacinius skundus atmesti....