Byla 2K-618/2010

1

2Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Vladislovo Ranonio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. ir jo gynėjo kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. nuteistas:

3pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už 2008 m. birželio 30 d. psichotropinių medžiagų laikymą, turint tikslą jas parduoti ir kitaip platinti) – laisvės atėmimu ketveriems metams trims mėnesiams;

4pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (už 2008 m. birželio 30 d. didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą ir gabenimą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti) – laisvės atėmimu aštuoneriems metams šešiems mėnesiams.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas devyneriems metams dviem mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008 m. birželio 30 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

6Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 10 d. nutartis, kuria nuteistojo V. L. gynėjo V. Žarkovo apeliacinis skundas atmestas.

7Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nuosprendžiu nuteisti ir O. L., R. P., J. A., tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta.

8Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

9V. L. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, būtent: iki 2008 m. birželio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 38 vienetus baltos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,019 g psichotropinės medžiagos – fenazepamo, kurias neteisėtai parsigabeno ir laikė bute, esančiame Klaipėdoje ( - ), kol 2008 m. birželio 30 d., apie 23.25 val., kratos metu jos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų.

10Be to, V. L. neteisėtai gabeno ir laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, būtent: 2008 m. birželio 30 d., apie 19.00 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Vilniuje, tiksli vieta tyrimo metu nenustatyta, iš tyrimu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir taip platinti, įgijo polietileninį maišelį su 49,914 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis, t. y. 7,825 g narkotinės medžiagos – heroino, kurias neteisėtai gabeno automobiliu „Audi A4“ ( - ), kol tą pačią dieną, apie 22.00 val., automagistralės Vilnius–Klaipėda 307 kilometre J. A., pastebėjusi policijos pareigūnus, šią narkotinę medžiagą paslėpė savo kelnaitėse, kurią tą pačią dieną, apie 22.40 val., asmens kratos metu pas ją surado ir paėmė policijos pareigūnai.

11Kasaciniu skundu nuteistasis V. L. ir jo gynėjas V. Žarkovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 10 d. nutartį ir baudžiamąją bylą V. L. nutraukti.

12Kasatoriai nurodo, kad teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

13Kasatoriai mano, kad dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų buvo suvaržytos Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir BPK garantuotos teisės, sukliudžiusios teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus sprendimus. Be to, kasatoriai teigia, kad nuteistojo veikoje nėra nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio l ir 2 dalyje, požymių.

14Pasak kasatorių, dauguma apeliacinio skundo motyvų liko neišnagrinėta. Iš bylos medžiagos matyti, kad įrodymų apie V. L. kaltę šaltiniai yra policijos pareigūno G. S. parodymai, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauti duomenys, specialisto išvada, kratos protokolai. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nutartyje V. L. kaltė grindžiama įrodymais, kurie nebuvo ištirti teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme ir suvaržė kaltinamojo teisę pačiam apklausti „kaltintojo liudytojus“. Teismas neanalizavo BPK 154 straipsnio taikymo pagrįstumo, neišdėstė motyvų dėl tikslo platinti narkotines medžiagas buvimo.

15Kasatoriai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, ne tik gali (BPK 324 straipsnio 6 dalis), bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pavyzdžiui, neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 26 (naujoji redakcija) 11 punkto 1 dalis). Apeliantas ir jo gynėjas žodžiu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydami atlikti įrodymų tyrimą, būtent pakartotinai apklausti policijos pareigūną G. S. Tai buvo svarbu, nes nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas tarp visų V. L. kaltinančių įrodymų nurodė ir pareigūno G. S. parodymus. Apeliacinės instancijos teismas atmetė žodinius apelianto gynėjo ir apelianto V. L. prašymus dėl įrodymų tyrimo, nutartyje nemotyvavo savo atsisakymo iš naujo tirti įrodymus. Kasatorius mano, kad šie esminiai BPK 324 straipsnio pažeidimai sukliudė apeliacinės instancijos teismui kruopščiai patikrinti apskųsto Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikantis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

16Kasatorių manymu, nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas neanalizavo BPK 154 straipsnio taikymo pagrįstumo, o tai suvaržė įstatymo garantuotas kaltinamojo (nuteistojo) teises į nepriklausomą ir nešališką teismą. Kaip matyti iš BPK 154 straipsnio konstrukcijos, teismas, spręsdamas klausimą dėl Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės sankcionavimo, privalo įsitikinti, ar yra pagrindas taikyti procesines šios rūšies prievartos priemones. Tokią išvadą teismas gali padaryti tik susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Kasatoriaus teigimu, iš bylos medžiagos matyti, kad teismai, leisdami klausytis V. L. telefoninių pokalbių, neįsitikinę priemonių pagrįstumu, pažeidė BPK 154 straipsnio nuostatas. Sankcionuodami ir atlikdami BPK 154 straipsnyje numatytus veiksmus, ikiteisminio tyrimo teisėjai ir policijos pareigūnai ignoravo galiojančius teisės aktus, apskritai nesivadovavo jokiomis įstatymų nuostatomis. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje nurodyta, kad teisės į privatumą ir susirašinėjimo slaptumą gerbimo ribojimas galimas tik pagal įstatymą, kuriuo įtvirtinamos tikslios apribojimo sąlygos (apribojimo leistinumas, apimtis, kontrolė ir pan.). Duomenų rinkimo procesas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, todėl jo metu gauta informacija neturi jokios įrodomosios vertės. Byloje nėra galimybių paneigti esminės aplinkybės – ar iš tikrųjų G. S. turėjo operatyvinę informaciją apie V. L. veiką, jo nusikalstamus ryšius su broliu O. L. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto teisingo bylos išnagrinėjimo principo vienas aspektų yra reikalavimas garantuoti, kad procesinės prievartos priemonių taikymas būtų pagrįstas patikima informacija, su kuria galima susipažinti. Teisingas turi būti visas procesas, įskaitant ir reikšmingų bylai tirti bei nagrinėti duomenų rinkimo būdus. Operatyvinė informacija ne tik nebuvo teisminio tyrimo objektas, bet ir tapo apeliacinio teismo išvados dalimi dėl V. L. kaltės pagrįstumo.

17Kasatoriai nurodo, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismo nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271 –292 straipsniuose nustatyta tvarka.

18Kasatorių teigimu, atsisakęs atlikti įrodymų tyrimą, Klaipėdos apygardos teismas savo išvadą dėl V. L. kaltės grindė įrodymais, neištirtais pirmosios instancijos teisme ir neišvardytais nuosprendyje (teismo posėdyje neperskaitytais įtariamosios J. A. apklausos protokolais). Neatlikęs įrodymų tyrimo, apeliacinis instancijos teismas negalėjo remtis J. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Be to, ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausiant J. A. kaip įtariamąją, dalyvavo prokuroras, tačiau kaltinamasis V. L. ir O. L. bei jų gynėjai šioje apklausoje nedalyvavo. Taip jiems buvo atimta teisė užduoti klausimus. Teismas, grįsdamas V. L. kaltę neištirtais teismo posėdyje įrodymais (nuteistosios J. A. parodymais), suvaržė nuteistojo V. L. teises, įtvirtintas BPK 44 straipsnio 7 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte – pačiam apklausti kaltinimo liudytojus. Įtariamojo ar kaltinamojo teisė užduoti klausimus liudytojams yra suprantama kaip viena iš teisių, išreiškiančių teisingo bylos išnagrinėjimo principą.

19Pasak kasatorių, nuteistasis V. L. turi pagrindą abejoti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, vertinusių įrodymus, vidinis įsitikinimas buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismų išvados yra daugiau grįstos prielaidomis, o ne faktais, teismas atskirai neįvertino įrodymų jų tarpusavio leistinumo aspektu; taip teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir šie pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

20Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai neteisingai įvertino nuteistojo V. L. veiksmus pagal BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes neįrodytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ narkotines bei psichotropines medžiagas.

21Kasatoriai nurodo, kad V. L. kaltė grindžiama tik netiesioginiais įrodymais – duomenimis, gautais kontroliuojant telekomunikacijų priemones.

22Pasak kasatorių, Klaipėdos apygardos teismas vietoje bylos įrodymų viseto analizės, motyvuotų išvadų dėl tikslo platinti narkotikus juos gabenat įvykio dieną nustatymo, deklaratyviai, remdamasis spėliojimais ir prielaidinio pobūdžio telefoninių pokalbių analize, atmetė nuteistojo V. L. motyvus dėl jo kaltės nebuvimo. Apeliacinės instancijos teismas tarpinius faktus ir išvadas, gautas telefoninių pokalbių klausymosi metu su nenustatytu vyriškiu, turėjo sujungti į logišką grandinę su 2008 m. birželio 30 d. įvykiais, nuosekliai išdėstyti ir atskleisti jų tarpusavio ryšį bei padaryti išvadą apie V. L. kaltę.

23Kasaciniame skunde neigiamas bet koks V. L. nusikalstamas veikimas dėl narkotikų – 49,914 g heroino miltelių gabenimo, teigiant nesant kaltę patvirtinančių duomenų, o dėl 38 tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,019 g fenazepamo, nurodoma, jog V. L. veika turėjo būti perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnio 2 dalį, nes nenustatytas subjektyvusis požymis – tikslas psichotropinę medžiagą platinti.

24Atsiliepimu į nuteistojo V. L. ir jo gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo jų kasacinį skundą atmesti.

25Pasak prokuroro, nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys liudija, kad įrodymų vertinimas abiejų instancijų teismuose duomenų leistinumo bei sąsajumo prasme atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl procesinės normos nei svarstant bylą bei priimant nuosprendį, nei jį revizuojant apeliacine tvarka, nebuvo pažeistos. Be to, nepagrįsti ir kasatorių teiginiai apie tai, kad asmens (nuteistojo) stebėjimo ir jo ryšių priemonių kontrolės teismo sankcijos buvo išduotos be jokio pagrindo ir nesant jokios informacijos apie V. L. nusikalstamus veiksmus. Prokuroras nurodo, kad, prieš pradedant V. L. telekomunikacinių priemonių kontrolę, jau buvo gautas ir registruotas namo, kuriame gyveno R. P., gyventojų kolektyvinis skundas dėl narkotikų platinimo, įvardijant vieną iš platintojų L., nenurodžius jo vardo ar išsamesnių asmens duomenų. Pirmiausia buvo pradėtas kitų asmenų, tarp jų ir nuteistojo brolio O. L. veiksmų bei pokalbių stebėjimas ir kontrolė, o per šiuos asmenis buvo stengiamasi nustatyti ir kitus susijusius asmenis. Tik tokiomis pirminėmis priemonėmis užfiksavus informaciją apie galimus ir V. L. ryšius bei neteisėtus jo veiksmus, buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo teisėją leidimo (sankcijos) kontroliuoti ir V. L. elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, kad reikšmingi duomenys būtų užfiksuoti, o vėliau ir panaudoti procese. Prokuroras pabrėžia, kad gauti duomenys vėliau iš esmės pasitvirtino: pagal turimą informaciją apie galimą narkotikų gabenimą autostradoje, buvo sulaikytas V. L. vairuojamas automobilis „Audi A4“ su jame gabenamomis narkotinėmis medžiagomis. Kasatorių teiginiai, jog sankcija buvo grindžiama vien pareigūno G. S. niekaip nepatikrinta ir nepatikima operatyvine informacija, yra deklaratyvūs ir neatitinkantys objektyvios tiesos. Teismas aptariamos prievartos priemonės taikymą sankcionavo tinkamai įsitikinęs jos pagrįstumu. Duomenys, užfiksuoti naudojant telekomunikacijų kontrolę, turi lygiavertę įrodomąją galią kaip ir kitais būdais gauti. Procesiniu požiūriu jokių normų (procesinių) pažeidimų nepadaryta, kaip ir nepažeista Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, garantuojanti asmens privatumą, veiksmų slaptumą ir kt., nes leidimas stebėjimui bei kontrolei gautas įstatymo nustatyta tvarka.

26Prokuroras nesutinka su kasatorių teiginiais dėl kitų procesinių suvaržymų ar procesinių pažeidimų. Tvirtinimas, kad J. A. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti V. L. taip atmetant galimybę užduoti klausimus, dalyvauti įrodymų tyrime, atmestinas, nes BPK 189 straipsnis reglamentuoja teisę, o ne imperatyvų reikalavimą kitam įtariamajam dalyvauti pagrindinio apklausiamo įtariamojo apklausoje. Šio straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodyta, kad tokioje apklausoje dalyvauja prokuroras, o įtariamojo prašymu – ir apklausiamojo gynėjas. Klausimus užduoti ar kitaip dalyvauti tyrime nuteistajam buvo sudarytos galimybės po tokios apklausos, galiausiai – susipažinus su bylos medžiaga. Taip pat tokia galimybe įtariamasis pasinaudojo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

27Kasatoriai nurodė, kad neištirti įrodymai buvo panaudoti apeliacinės instancijos teisme. Tokiais įrodymais, anot prokuroro, galima būtų įvardyti tuos rašytinius duomenis, užfiksuotus ikiteisminio tyrimo eigoje apklaustų asmenų protokoluose, jeigu apklaustieji po to nebūtų dalyvavę nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nuoroda į J. A. apklausas ikiteisminiame tyrime ar pas ikiteisminio tyrimo teisėją nėra teisinga, nes visi užfiksuoti jos paaiškinimai sudaro vieningą jos paaiškinimų visumą ir negali būti vertinami atskirai vieni nuo kitų. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai akcentavo ir tas J. A. apklausas, kuriose užfiksuoti duomenys paneigia kasatoriaus teiginius apie tai, jog jis nevykdė prekybos narkotikais ir nedisponavo narkotinėmis medžiagomis.

28Atsiliepime pažymima, kad nuteistojo V. L. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Dauguma kasacinio skundo teiginių yra susiję su įrodymų vertinimu, įrodymų leistinumo ir sąsajumo aspektais. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą išanalizavo bylos medžiagą, pagrindė pirmosios instancijos išvadas dėl kaltės nustatymo ir jas patvirtino, atmesdamas bei paneigdamas apeliacinio skundo teiginius. Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje taip pat analizavo nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų juridinio įvertinimo teisingumą. Buvo aptarti ir J. A. bendrininkavimo, įgyjant bei gabenant narkotines medžiagas automobiliu, taip pat psichotropinių medžiagų laikymo namuose klausimai. Teismas paminėjo, kad pakanka duomenų V. L. tikslams (įsigijimo, turint tikslą platinti, o ne sau ar kt.) patvirtinti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad išnagrinėtoje byloje įrodymų V. L. kaltei įrodyti pakanka. Visi duomenys gauti teisėtais būdais, o įrodymų šaltinių patikimumas patikrintas teismo procese BPK nustatyta tvarka.

29Kasacinis skundas atmestinas.

30Dėl BPK 376 straipsnio taikymo

31

32BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, jog kasacinės instancijos teismas apskųstus įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu BPK 369 straipsnyje numatytais pagrindais, susijusiais su skundų teisiniais argumentais dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ar padarytų esminių BPK pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai netinkamai pritaikytos Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti, o esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Be to, pagal BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacine tvarka galima skųsti tik apeliacine tvarka apskųstą ir nagrinėtą nuosprendį ar nutartį ir tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacine tvarka.

33Iš nuteistojo V. L. ir jo gynėjo advokato V. Žarkovo kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatoriai, neigdami V. L. kaltę, ginčija faktines bylos aplinkybes, įrodymų vertinimą ir teismų išvadas. Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas bei V. L. inkriminuotas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl paliktini nenagrinėti. Be to, kasaciniame skunde iš esmės pakartojami apeliacinio skundo argumentai, kurie išsamiai išnagrinėti apeliacine tvarka ir pagrįstai paneigti.

34Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalis

35Kasatoriai neteisūs, teigdami, kad V. L. veiksmai neteisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalis. Pasak kasatorių, nuteistasis neturėjo tikslo platinti narkotinių medžiagų.

36Nors pats nuteistasis V. L. nepripažino savo kaltės, tačiau ji pagrįsta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais: specialisto išvadomis, kratos protokolu, nuteistosios J. A. parodymais, telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės įrašų darymo protokolu bei kitais teismų išnagrinėtais ir pripažintais įrodymais faktiniais bylos duomenimis.

37Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šioje dispozicijoje nustatyta keletas alternatyvių šio nusikaltimo sudėties objektyviųjų (veikos) požymių. Veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas dispozicijoje išvardytų alternatyvių požymių ir tikslas jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Atlikus bent vieną iš nusikaltimo sudėtyje nurodytų objektyviųjų (veikos) požymių, kurie įstatyme nurodyti kaip alternatyvūs, laikoma, kad yra padarytas baigtas nusikaltimas.

38Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Didelis kiekis – veiką kvalifikuojantis požymis. Spręsdami klausimą, ar kaltininko veikoje yra šis požymis, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis. Remiantis specialisto išvadomis bei kita bylos medžiaga įrodyta, kad V. L. neteisėtai gabeno ir laikė didelį kiekį narkotinių bei psichotropinių medžiagų ir turėjo tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.

39Nusikalstamos veikos padarymo tikslas apibūdina kaltininko siekius, susijusius su nusikalstamos veikos padarymu. Tikslas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai (kitaip platinant) perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Kaltininko tikslas parduoti ar kitaip platinti gali susiformuoti jau įgijus narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba prieš įsigyjant šias medžiagas. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą apie kaltininko kaltės turinį, tikslus parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. BK 260 straipsnyje numatytas tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ir psichotropines medžiagas suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti bent vienam asmeniui. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

40Dėl BPK 154 straipsnio taikymo

41Kasatorius teigia, kad ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismai neanalizavo BPK 154 straipsnio taikymo pagrįstumo. Toks kasacinio skundo argumentas neteisingas.

42Iš bylos duomenų matyti, kad iš pradžių buvo gautas gyventojų, gyvenančių Klaipėdoje, Šaulių g. 27 name, kolektyvinis skundas apie narkotikų platinimą, įvardijant kaip vieną iš platintojų L., nenurodžius jo vardo ar išsamesnių jo asmens duomenų. Pirmiausia buvo pradėtas kitų asmenų, tarp jų ir nuteistojo brolio O. L. veiksmų ir pokalbių stebėjimas bei kontrolė, o per šiuos asmenis buvo stengiamasi nustatyti ir kitus susijusius asmenis. Tik tokiomis pirminėmis procesinėmis prievartos priemonėmis užfiksavus informaciją apie galimus ir V. L. ryšius bei neteisėtus jo veiksmus, buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo teisėją leidimo (sankcijos) kontroliuoti ir V. L. elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, kad reikšmingi duomenys būtų užfiksuoti, o vėliau ir panaudoti procese. Pagal prokuratūros prašymus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis buvo leista klausytis O. L., R. P., V. L. telefoninių pokalbių mobiliojo ryšio telefonais. BPK 154 straipsnyje nustatyta tvarka dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo nebuvo pažeista. Ši informacija ištirta teisiamojo posėdžio metu. Telekomunikacijų tinklais gautos informacijos pagrindu buvo sulaikytas automagistrale važiuojantis V. L. automobilis „Audi A4“ su narkotinėmis medžiagomis.

43Kasatoriai pirmosios instancijos teisme apklausto policijos pareigūno liudytojo G. S. parodymus nepagrįstai vertina kaip pirmiau turėtos operatyvinės informacijos apie nuteistojo V. L. prekiavimą narkotinėmis medžiagomis panaudojimą, nustatant šioje byloje jo tikslą platinti narkotines medžiagas. Šioje byloje įrodymai surinkti ne pagal operatyvinės veiklos įstatymą, o pradėjus ikiteisminį tyrimą ir jau minėtu būdu surinkus įrodymus. Dėl to teismai neturėjo jokio įstatyminio pagrindo tirti menamus duomenis, kuriais nebuvo įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Taigi apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė nuteistojo V. L. gynėjo prašymą atlikti įrodymų tyrimą ir dar kartą apklausti šį liudytoją.

44Pažymėtina, kad kasacinio skundo teiginiai dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimo, BPK 44 straipsnio pažeidimų, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

45Dėl įrodymų vertinimo

46Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, esą bylą nagrinėjusių teisėjų vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pasak kasatorių, teismų išvados daugiau grįstos prielaidomis, o ne faktais, teismas atskirai neįvertino įrodymų jų leistinumo aspektu. Išnagrinėjusi bylos medžiagą ir teismų baigiamuosius aktus, teisėjų kolegija su šiuo teiginiu sutikti negali. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad bylos duomenų pripažinimas įrodymais, jų įvertinimas leistinumo ir liečiamumo aspektais, bylos aplinkybių išnagrinėjimo apimtis atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus. Taigi procesinės normos, nei priimant nuosprendį, nei jį tikrinant apeliacine tvarka, nebuvo pažeistos.

47Pažymėtina ir tai, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartyje tokie motyvai išdėstyti.

48Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė įrodymus, kuriais vadovaudamasis pripažino V. L. kaltu. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, vykdydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir kvalifikavo nuteistojo V. L. nusikalstamas veikas.

49Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo netirtus bylos duomenis apie nuteistosios J. A. viso baudžiamojo proceso metu duotus parodymus ir pats jų netyręs, pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Iš tikrųjų teisiamojo posėdžio protokole nėra užfiksuota, kad pirmosios instancijos teismas, kaltinamajai J. A. duodant skirtingus negu ikiteisminio tyrimo teisėjui parodymus, būtų tuos parodymus paskelbęs arba tikrindamas byloje esančius įrodymus būtų perskaitęs jos ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus (BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 4 dalis). Tačiau J. A. parodymų turinys patvirtina, kad teismas šias aplinkybes tyrė, nes ji aiškino, kodėl pirmiau yra davusi vienokius ar kitokius parodymus. Kaip nuteistasis V. L., taip ir jo gynėjas yra susipažinę su visa bylos medžiaga, gynėjas yra gavęs apklausos protokolų kopijas, teisiamajame posėdyje visi proceso dalyviai turėjo galimybę užduoti J. A. klausimų, gynėjas šia teise pasinaudojo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, itin smulkiai išanalizavęs visus nuteistosios J. A. parodymus, sugretinęs juos tarpusavyje ir su kitais bylos duomenimis, turėjo teisę pasisakyti ir pasisakė, kuriuos iš jų ir kodėl laiko teisingais. Dėl to kasatorių nurodomas BPK pažeidimas nepripažįstamas esminiu, nes dėl jo nebuvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir jie nesukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus nuosprendį ir nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

50BPK 189 straipsnis, reglamentuojantis ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamos įtariamojo apklausos tvarką, nenumato, kad toje apklausoje turi teisę dalyvauti kitas įtariamasis. Įtariamasis turi teisę dalyvauti ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamoje liudytojo apklausoje (BPK 184 straipsnio 4 dalis). Dėl to kasatorių argumentas apie nuteistojo V. L. teisių pažeidimą, jam nedalyvavus įtariamosios J. A. ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktoje apklausoje, yra nepagrįstas. Nuteistasis V. L. savo teisę užduoti jai klausimus galėjo įgyvendinti teisiamajame posėdyje.

51Teisėjų kolegija pagal kasacinio skundo motyvus nenustatė BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties pakeitimo ar panaikinimo pagrindų.

52Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

53Atmesti nuteistojo V. L. ir jo gynėjo kasacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. ... 2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 3. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už 2008 m. birželio 30 d. psichotropinių... 4. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (už 2008 m. birželio 30 d. didelio kiekio... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 6. Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 7. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nuosprendžiu... 8. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 9. V. L. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė psichotropines medžiagas,... 10. Be to, V. L. neteisėtai gabeno ir laikė didelį kiekį narkotinių... 11. Kasaciniu skundu nuteistasis V. L. ir jo gynėjas V. Žarkovas prašo... 12. Kasatoriai nurodo, kad teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes... 13. Kasatoriai mano, kad dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso normų... 14. Pasak kasatorių, dauguma apeliacinio skundo motyvų liko neišnagrinėta. Iš... 15. Kasatoriai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra... 16. Kasatorių manymu, nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės... 17. Kasatoriai nurodo, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismo nuosprendis... 18. Kasatorių teigimu, atsisakęs atlikti įrodymų tyrimą, Klaipėdos apygardos... 19. Pasak kasatorių, nuteistasis V. L. turi pagrindą abejoti, kad pirmosios ir... 20. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai neteisingai įvertino nuteistojo V. L.... 21. Kasatoriai nurodo, kad V. L. kaltė grindžiama tik netiesioginiais įrodymais... 22. Pasak kasatorių, Klaipėdos apygardos teismas vietoje bylos įrodymų viseto... 23. Kasaciniame skunde neigiamas bet koks V. L. nusikalstamas veikimas dėl... 24. Atsiliepimu į nuteistojo V. L. ir jo gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo... 25. Pasak prokuroro, nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties... 26. Prokuroras nesutinka su kasatorių teiginiais... 27. Kasatoriai nurodė, kad neištirti įrodymai buvo panaudoti apeliacinės... 28. Atsiliepime pažymima, kad nuteistojo V. L. nusikalstamos veikos teisingai... 29. Kasacinis skundas atmestinas.... 30. Dėl BPK 376 straipsnio taikymo... 31. ... 32. BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, jog kasacinės instancijos teismas... 33. Iš nuteistojo V. L. ir jo gynėjo advokato V. Žarkovo kasacinio skundo... 34. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 ir 2... 35. Kasatoriai neteisūs, teigdami, kad V. L. veiksmai neteisingai kvalifikuoti... 36. Nors pats nuteistasis V. L. nepripažino savo kaltės, tačiau ji pagrįsta... 37. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo,... 38. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje numatyta... 39. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas apibūdina kaltininko siekius, susijusius... 40. Dėl BPK 154 straipsnio taikymo ... 41. Kasatorius teigia, kad ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismai... 42. Iš bylos duomenų matyti, kad iš pradžių... 43. Kasatoriai pirmosios instancijos teisme apklausto policijos pareigūno... 44. Pažymėtina, kad kasacinio skundo teiginiai dėl Žmogaus teisių ir... 45. Dėl įrodymų vertinimo ... 46. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5... 47. Pažymėtina ir tai, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų... 48. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė įrodymus, kuriais... 49. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios... 50. BPK 189 straipsnis, reglamentuojantis ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamos... 51. Teisėjų kolegija pagal kasacinio skundo motyvus nenustatė BPK 369... 52. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1... 53. Atmesti nuteistojo V. L. ir jo gynėjo kasacinį skundą....