Byla 2A-1009-459/2017
Dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir santuokoje įgyto turto padalijimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko,

2rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. B. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui K. B. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė:
  1. Ieškovė A. B. pateikė ieškinį, vėliau jį patikslindama, ir prašė santuoką tarp ieškovės ir atsakovo K. B., sudarytą 1980 m. rugsėjo 27 d. Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 442), nutraukti dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo A. B. palikti pavardę – B.; padalinti santuokoje įgytą turtą jos nurodytu būdu; priteisti K. B. 9 187,85 Eur kompensaciją už jam tenkančią mažesnę turto dalį; priteisti ieškovei iš atsakovo K. B. 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsakovas sutiko su dalimi ieškinio, tačiau prašė santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės ir padalinti santuokoje įgytą turtą jo nurodytu būdu.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė:
  1. Šilalės rajono apylinkės teismas 2017-03-02 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: santuoką tarp A. B. ir K. B., sudarytą 1980 m. rugsėjo 27 d. Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 442), nutraukė, nustatydamas abiejų sutuoktinių kaltę; po santuokos nutraukimo A. B. paliko pavardę – B., o K. B. – B.; santuokoje įgytą turtą padalino sprendime nurodytu būdu: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė 48/100 (114.14 kv. m) gyvenamojo namo lAlp, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 8160 Eur, 57/100 ūkinio pastato 211p, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 3414,3 Eur, 1/2 0,2500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 680 Eur, 1/2 kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 437,5 Eur, esančių ( - ); taip pat priteisė kito turto, viso už 26 070,8 Eur; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė 52/100 (125.31 kv. m) gyvenamojo namo lAlp, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 8840 Eur, 43/100 ūkinio pastato 2llp, unikalus Nr( - ) vidutinė rinkos vertė 2575,7 Eur, 1/2 0,2500 žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1032-3952, kadastro Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 680 Eur, 1/2 kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 437,5 Eur, esančių ( - ), taip pat kito turto, viso už 28 866,2 Eur; nustatė naudojimosi priteistu turtu tvarką; įpareigojo ieškovę savo darbu ir lėšomis atlikti tokius darbus: iš lauko į patalpą 1-11 iškirsti angą ir įstatyti duris, užmūryti durų angą iš lauko į patalpą 1-1, tarp patalpų 1-3 ir 1-11 užmūryti durų angą, patalpoje 1-12 įsirengti sanitarinį mazgą, tarp patalpų 1-12 ir 1-3 padaryti pertvarą, iš patalpų 1-11 ir 1-9 į patalpą 1-10 iškirsti dvi angas ir įstatyti duris; priteisė ieškovei A. B. iš atsakovo K. B. 1 397,7 piniginę kompensaciją už atsakovui priteistą didesnę santuokinio turto dalį; pripažino, kad A. B. asmeninės nuosavybės teise yra įgijusi sprendime nurodytą nekilnojamąjį turtą; grąžino A. B. 80 Eur daugiau nei numatyta įstatyme sumokėto žyminio mokesčio; priteisė iš K. B. valstybės naudai 824 Eur žyminio mokesčio ir 4,73 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė iš A. B. valstybei 4,73 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė iš K. B. ieškovei 594,5 išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; likusią ieškinio dalį atmetė; priėmė ieškovės A. B. atsisakymą dėl ieškinio reikalavimų priteisti jai paveikslą su arkliais 125 Eur vertės, auksinę grandinėlę ant kaklo 140 Eur vertės ir auksinį pakabuką 120 Eur vertės ir šią civilinės bylos dalį nutraukė.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
  1. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2017-03-02 sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą: santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės; žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su kitais statiniais, esančius ( - ), priteisti ieškovei, atsakovui priteisiant 12 612,50 Eur kompensacijos; priteisti atsakovui papildomai grūdų sėjamąją, 5 t talpos cisterną srutoms vežti, žoliapjovę, kabinamą prie traktoriaus, grėblį, kabinamą prie traktoriaus, vagotuvą, kabinamą prie traktoriaus, o ieškovei priteisti 3 706 Eur kompensaciją už jai tenkančią mažesnę kilnojamojo turto dalį; priteisti ieškovei iš atsakovo 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; netenkinus ieškovės prašymo priteisti jai gyvenamąją namą, nurodyti, kad gyvenamojo namo pertvarkymo darbus abi šalys turi atlikti proporcingai lygiomis dalimis tenkančiam turtui; ištaisyti sprendime padarytą klaidą, nurodant, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise yra įgijusi sklypą, unikalus Nr. ( - ), 1,19 ha ploto; ištaisyti sprendime padarytą klaidą iš dalintino turto išbraukiant telyčaitę, individualus Nr. ( - ); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
    1. Ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodo, jog atsakovas ne kartą prieš ją naudojo smurtą, o 2016-12-08 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p. už tai, kad 2015-12-27 smurtavo prieš ieškovę. Taigi atsakovo kaltė preziumuojama, o pagrindo preziumuoti ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo nėra. Nėra jokio pagrindo teigti, jog ieškovė iš ūkinės veiklos gaunamas pajamas naudojo jas nuslėpdama nuo atsakovo, t. y. savo, o ne šeimos poreikiams. Visiškai nepagrįsti teismo argumentai, jog taip ieškovė pažeidė sutuoktinės pareigas. Savarankiškas ūkininko veiklos vykdymas, kaip profesinė veikla, neatspindi santuokinių pareigų tinkamo vykdymo ar jų pažeidimo. Ūkinė veikla ir šeimos teisiniai santykiai yra atskiri institutai, kurie negali būti sutapatinami. Ieškovė nuo santuokos sudarymo pradžios gerbė sutuoktinį, jį mylėjo ir rūpinosi šeimos ūkio gerove, o iš ūkininko veiklos gaunamos pajamos buvo skirtos šeimos interesams tenkinti.
    2. Apeliantė nesutinka, jog gyvenamasis namas ir sklypas, esantys ( - ), būtų padalinti natūra. Po to, kai ieškovė buvo sumušta, ji baimindamasi dėl savo gyvybės, į namus negrįžo. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016-01-13 sprendimu ieškovei buvo suteikta laikinojo apgyvendinimo paslauga. Apeliantė baiminasi gyventi vienuose namuose su atsakovu, nes jo elgesys neprognozuojamas ir keliantis grėsmę ieškovės sveikatai bei gyvybei. Dėl šios priežasties nurodytas turtas turėtų būti priteistas ieškovei, o atsakovui turėtų būti priteista pusės turto vertės kompensacija. Kadangi turto vertė 2016-01-01 sudarė 25 225 Eur, atsakovui priteistina 12 612,50 Eur kompensacija.
    3. Ieškovė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria jai priteisti du karučiai, du melžimo aparatai, dvi cisternos, du melžimo bakeliai, t. y. po kelis tos pačios rūšies daiktus, atsakovui nepriteisiant nei vieno iš jų. Ieškovė sutiktų, jog jai būtų priteista nors viena transporto priemonė, pvz. VW Transporter, valst. Nr. ( - ) Teismas dėl nesuprantamų priežasčių atsakovui priteisė traktorių, o ieškovei – prie jo kabinamus žemės ūkio padargus. Ieškovė mano kad žemės ūkio technika, kabinama prie traktoriaus, turėtų būti priteista atsakovui, o apeliantei iš atsakovo priteistina – 3 706 Eur kompensacija.
    4. Ieškovė teigia, jog gyvendama santuokoje, dėl atsakovo elgesio patyrė 2 500 Eur neturtinės žalos. Dėl atsakovo elgesio ieškovė jaučia baimę, įtampą, ją kankina miego sutrikimai, neurologiniai skausmai visame kūne.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti.

55.1. Atsakovas nurodo esantis įsitikinęs, jog teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovės teiginiai, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka faktinių aplinkybių. Dėl konfliktų santykiuose buvo kaltos abi šalys. Dėl šios priežasties visiškai nepagrįstas ir ieškovės reikalavimas priteisti jai neturtinę žalą.

6Teismas

konstatuoja:

7IV.

8Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

9Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas vertins, ar toks pagrindas nagrinėjamu atveju egzistuoja (LR CPK 329 str., 338 str.).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Ieškovė ginčija tam tikras pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, priimtas byloje dėl ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Toliau kolegija pasisakys dėl ginčijamų sprendimo dalių.

11Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės

  1. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jos reikalavimas nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Mano, jog egzistuoja atsakovo kaltės prezumpcija.
  2. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas <...> ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).
  3. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).
  4. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).
  5. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D.. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos 3K-3-2/2011).
  6. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija „Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikru įrodinėjimo dalyk konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta UAB „Elektrotonas“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2012; kt.).
  7. Remdamasi pirmiau nurodytomis CK normomis dėl sutuoktinių kaltės fakto nustatymo, įrodymų vertinimo taisyklėmis tokiam faktui nustatyti ir jų aiškinimo bei taikymo praktika, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
  8. Byloje neginčytinai nustatyta, jog atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove. Tą faktą pripažino pirmosios instancijos teismas, neginčijo ir atsakovas. Taigi šiuo atveju taikytina Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo prezumpcija.
  9. Pirmosios instancijos išsamiai ištyrė su prezumpcijos taikymu susijusias faktines aplinkybes ir padarė išvadą, jog ieškovės paaiškinimus apie smurto naudojimą patvirtina byloje esantys procesiniai dokumentai, kuriuose buvo tiriami ieškovės pranešimai dėl atsakovo smurto jos atžvilgiu. 2003 m. balandžio 30 d. Šilalės r. PK nutarimu nustatyta, kad 2003-04-21 apie 18.30 val. automobilyje asmeninio konflikto metu K. B. sudavė kumščiu du kartus žmonai A. B. ir įkando jai į kairįjį skruostą. Tokiais veiksmais K. B. padarė A. B. lengvą kūno sužalojimą, sukėlusį trumpalaikį sveikatos sutrikdymą. Sužalojimus patvirtina 2003-04-21 teismo medicinos specialisto išvada Nr. 185 (tomas II, b. l. 116-117). 2013 m. sausio 24 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjos, ikiteisminis tyrimas dėl A. B. sumušimo ir jo metu sukelto fizinio skausmo, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja, nutrauktas (tomas I, b. l. 81). Ieškovė nurodo, kad ji buvo sumušta K. B. 2015-12-27 vakare. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Tauragės poskyrio 2015-12-30 išvada Nr. 330/15(11), nustatyta, kad A. B. dėl sumušimo 2015-12-27, apie 16 val. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (tomas II, b. l. 14-15). Atsakovas pripažįsta, kad jis tuo metu naudojo smurtą prieš atsakovę, tačiau tai padarė po to, kai A. B. pirma prieš jį panaudojo smurtą, tai yra su šake sudavė jam per rankas. Atsakovas pateikė teismui pranešimą apie kreipimąsi į Europos žmogaus teisių teismą dėl valstybės veiksmų nutraukiant ikiteisminį tyrimą A. B. atžvilgiu dėl smurto panaudojimo (tomas IV, b. l. 12). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad net ir paaiškėjus ieškovės smurtiniams veiksmams, ši aplinkybė nepaneigia ir nepateisina atsakovo smurto prieš ieškovę ir ji nėra reikšminga vertinant atsakovo smurtinius veiksmus prieš ieškovę. Be to, ieškovė pateikė į bylą duomenis, jog 2016-12-08 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p. už tai, kad 2015-12-27 (jau po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo) smurtavo prieš ieškovę. Nuosprendyje nustatyta, jog atsakovas nukentėjusiajai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes jos sveikata buvo sutrikdyta daugiau nei 10 dienų. Teismas už šį nusikaltimą paskyrė atsakovui vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, atidėdamas jos vykdymą vieneriems metams ir 6 mėnesiams. Nuosprendis yra įsiteisėjęs. Nors šis nuosprendis priimtas jau po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, taigi iš esmės jau iširus sutuoktinių šeiminiams santykiams, tačiau jis vertintinas kaip papildomas įrodymas, liudijantis žiaurių atsakovo elgesį su ieškove ir sustiprinantis faktines aplinkybes atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo prezumpcijai taikyti.
  10. Faktą, kad atsakovas naudojo smurtą ieškovės atžvilgiu, teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu patvirtino liudytoja ir S. L.. Liudytoja nurodė, kad tėvas dažnai naudojo smurtą mamos atžvilgiu, konfliktuodavo. Konfliktų metu tėvas daužydavo daiktus. Liudytoja J. D. paaiškino, kad A. B., 2016 m. sausio mėnesio pradžioje apsigyvenusi Socialinių paslaugų namuose, po K. B. smurto 2015 m. pabaigoje buvo labai įbauginta. Jai pasakojo, kad savo namuose yra nesaugi, kentė vyro priekaištus, smurtą, kuris buvo lydimas alkoholio vartojimo. Liudytoja J. M. paaiškino, kad ji krizių centre gyveno greta A. B., todėl bendraudavo su ja. A. B. pasakojo, kad patyrė smurtą nuo savo vyro. Liudytoja pati matė mėlynes antakyje. Ieškovė jai pasakojo, kad vyras priekaištavo dėl svetimų vyrų, naudojo psichologinį smurtą. Liudytojos R. Z. ir I. Ž. paaiškino, kad ieškovė A. B. joms pasakojo, jog vyras smurtaudavo prieš ją, skriaudė, mušė, varydavo iš namų. Smurto prieš A. B. panaudojimo faktą patvirtina ir Šilalės specializuoto pagalbos centro informacija (tomas II, b. l. 19-20), psichologo konsultacijos pažyma (tomas II, b. l. 17).
  11. K. B. proceso metu įrodinėjo, kad dėl santuokos iširimo yra ir ieškovės A. B. kaltė, nes ji buvo neištikima jam, girtavo, kaltino jį nebūtais dalykais, pastoviai provokuodavo jį. Šeimos ūkininko ūkis buvo registruotas A. B. vardu, ji tvarkė visus piniginius reikalus. Duodavo tik konkrečią pinigų sumą, kai reikėdavo ką nors nupirkti ūkiui. Ieškovė jam jokios informacijos apie ūkio piniginius reikalus neteikė, tai yra gaunamų pajamų ir jų panaudojimo su atsakovu neaptarinėjo. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybės apie žemės sklypų įsigijimą, kuriuos, atsakovo žiniomis, šalys pirko už ūkio pinigus. Tačiau ieškovė žemės sklypus įformino dovanojimo sutartimis, kuriomis ji įgijo sklypus asmeninėn nuosavybėn.
  12. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad 1,54 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 2002-04-10 pirkimo - pardavimo sutartimi iš I. S. įgijo šalių dukra S. A. (B.). 2004-09-24 dovanojimo sutartimi šį žemės sklypą iš dukros S. A. (B.) įgijo A. B. (tomas II, b. l. 27-28, t. 3, b. l. 121-122). Ieškovė pripažino, kad dalis pinigų, mokėtų už sklypus, buvo ir jos, o kita dalis dukros. Atsakovas paaiškino, kad žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), iš V. ir G. G., bei žemės sklypus, unikalus Nr. ( - ) ir unikalus Nr. ( - ), iš M. L. (tomas II, b. l. 53-56, 61-64) jis su ieškove taip pat įsigijo už bendras santuokines lėšas, tačiau ieškovė šiuos sklypus įformino dovanojimo sutartimis, kuriomis ji juos įgijo asmeninėn nuosavybėn. Teismas iš aptartų duomenų padarė išvadą, kad ieškovė santuokines lėšas naudojo didindama savo asmenine nuosavybe įgytą turtą. Liudytoja S. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tėvų konfliktai kildavo ir dėl to, kad tėvas persekiodavo mamą, klausinėdavo kiek išleisdavo pinigų. Ūkininko ūkis registruotas A. B. vardu. Pinigai iš Nacionalinės mokėjimo agentūros buvo pervedami į ieškovės banko sąskaitą. Bylos nagrinėjimo metu pati ieškovė informacijos apie iš ūkio gaunamas pajamas neteikė. Tokie duomenys buvo pateikti atsakovo iniciatyva, teismo nutartimi išdavus liudijimą gauti duomenis iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM, banko „Swedbank“, Šilalės kredito unijos. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovė slėpė nuo atsakovo iš ūkininko ūkio gaunamas pajamas ir dalimi šių pajamų disponavo be atsakovo žinios. Pasak pirmosios instancijos teismo, sudarydama dovanojimo sutartis be sutuoktinio žinios bei jo neinformuodama ir neįtraukdama į šiuos sandorius, viena tvarkydama ir viena disponuodama ūkininko ūkio pajamomis, ieškovė nebuvo lojali savo sutuoktiniui, neveikė kito sutuoktinio ir visos šeimos interesais, supriešino savo asmeninius ir kito sutuoktinio interesus, nepaisė sutuoktinio nuomonės, nesiekė iškilusių klausimų spręsti abipusiu sutarimu, taip ieškovė pažeidė sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.28, 3.35, 3.85, 3.92, straipsniuose. Kolegija atmeta šiuos pirmosios instancijos teismo argumentus ir jų pagrindu padarytas išvadas kaip nepagrįstus.
  13. Visų pirma, pažymėtina, jog šiuo atveju nėra pagrindo preziumuoti ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo, todėl atsakovas, teigdamas, jog dėl santuokos nutraukimo kalta ir ieškovė, saistomas pareigos įrodyti ieškovės kaltę.
  14. Visų antra, nurodyti sklypai, kuriuos neva ieškovė asmeninėn nuosavybėn įsigijo už bendras sutuoktinių lėšas, teismo sprendimu pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe. Atsakovas šios teismo sprendimo dalies neginčijo, kaip ir neginčijo pačių dovanojimo sutarčių, taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi šiuo faktu kaip sudarančiu pagrindą konstatuoti netinkamą ieškovės, kaip sutuoktinės, elgesį.
  15. Visų trečia, pažymėtina, jog pagrindinis teismo motyvas konstatuoti ir ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo buvo susijęs su turtinių reikalų tvarkymu, nes kitų savo teigtų aplinkybių (ieškovės smurto, neištikimybės) atsakovas neįrodė. Atsakovas teigė, kad ieškovės kaltė dėl šeimos iširimo pasireiškė netinkamu bendro santuokinio turto tvarkymu ne šeimos interesais. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši priežastis savaime negali būti vienintelė sukelianti šeimos iširimą, nes jį nulemia asmeniniai sutuoktinių santykiai. Nesutarimai dėl bendro santuokinio turto tvarkymo, persikėlę į asmeninių sutuoktinių santykių lygmenį, gali būti faktinė santuokos iširimo priežastis. Kaltindamas ieškovę, kad dėl šios priežasties iširo santuoka, atsakovas šeimos išsaugojimą sieja su šeimos turto, materialinių vertybių tinkamu tvarkymu. Tačiau sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis). Atsakovo žiaurus elgesys su ieškove, kuris pirmą kartą užfiksuotas dar 2003 metais, skatino ieškovę ieškoti būdų, kaip išgyventi šeimoje ir užtikrinti ūkininko ūkio veiklą. Svarbu ir tai, jog atsakovas, teigdamas, kad ieškovė viena disponavo visomis iš ūkio gautomis lėšomis, neprašė priteisti jokios kompensacijos už bendrosios nuosavybės sumažinimą. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės: galiojant atsakovo kaltės prezumpcijai ir atsakovui neįrodžius, jog ieškovė taip pat pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, kolegija pripažįsta, jog šiuo atveju ieškovės ir atsakovo šeiminiai santykiai nutrūko dėl atsakovo kaltės, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina.

12Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

  1. Ieškovė ginčija teismo sprendimo dalį, kuria teismas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė 48/100 (114.14 kv. m) gyvenamojo namo lAlp, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 8160 Eur, 57/100 ūkinio pastato 211p, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 3414,3 Eur, 1/2 0,2500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 680 Eur, 1/2 kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 437,5 Eur, esančių ( - ); atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė 52/100 (125.31 kv. m) gyvenamojo namo lAlp, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 8840 Eur, 43/100 ūkinio pastato 2llp, unikalus Nr. ( - ) vidutinė rinkos vertė 2575,7 Eur, 1/2 0,2500 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 680 Eur, 1/2 kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 437,5 Eur, esančių ( - ); nustatė naudojimosi priteistu turtu tvarką; įpareigojo ieškovę savo darbu ir lėšomis atlikti tokius darbus: iš lauko į patalpą 1-11 iškirsti angą ir įstatyti duris, užmūryti durų angą iš lauko į patalpą 1-1, tarp patalpų 1-3 ir 1-11 užmūryti durų angą, patalpoje 1-12 įsirengti sanitarinį mazgą, tarp patalpų 1-12 ir 1-3 padaryti pertvarą, iš patalpų 1-11 ir 1-9 į patalpą 1-10 iškirsti dvi angas ir įstatyti duris. Ieškovė nesutinka su turto padalijimu natūra, nes šalių santykiai konfliktiški, po atsakovo smurto prieš ją ji bijojo grįžti namo, yra priversta gyventi įtampoje ir patirdama baimę.
  2. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra, taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus ir, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad būtų galima ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. N. R., bylos Nr. 3K-3-411/2012). Dalindamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-686/2013). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo, taip pat yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes labiausiai atitinka savininko teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2011-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam turto padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti. Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiai, jų galimybė objektą bendrai valdyti ir naudoti.
  3. Nagrinėjamu atveju teismas šalių gyvenamąjį namą ir sklypą padalino šalims natūra, nustatydamas naudojimosi namu ir sklypu tvarką bei įpareigodamas ieškovę savo lėšomis ir darbu atlikti namo pertvarkymo darbus. Kolegija nesutinka su šiuo teismo parinktu turto padalijimo būdu, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, egzistuoja subjektyvios priežastys netaikyti turto padalijimo natūra. Ginčo šalių santykiai yra konfliktiški, tikėtina, kad padalijus namą natūra, būtų sukurta terpė šalims ir toliau konfliktuoti tiek asmeninių santykių srityje, tiek sprendžiant klausimus dėl nekilnojamojo turto valdymo, disponavimo bei naudojimosi juo. Tai gali turėti neigiamos įtakos šalių psichoemocinei būsenai. Kaip jau minėta, po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, 2016-12-08 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p. už tai, kad 2015-12-27 smurtavo prieš ieškovę. Nuosprendyje nustatyta, jog atsakovas nukentėjusiajai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes jos sveikata buvo sutrikdyta daugiau nei 10 dienų. Teismas už šį nusikaltimą paskyrė atsakovui vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, atidėdamas jos vykdymą vieneriems metams ir 6 mėnesiams. Nuosprendis yra įsiteisėjęs. Po šio įvykio Šilalės rajono savivaldybės administracijos Socialinės pramos skyriaus 2016-01-13 sprendimu ieškovei buvo suteikta laikino apgyvendinimo paslauga Šilalės rajono socialinių paslaugų namuose. Kaip teigia pati ieškovė, ji baiminosi grįžti namo. Posėdžio pirmosios instancijos teisme metu apklausta liudytoja J. D. paliudijo, kad A. B., 2016 m. sausio mėnesio pradžioje apsigyvenusi Socialinių paslaugų namuose, po K. B. smurto 2015 m. pabaigoje buvo labai įbauginta. Jai pasakojo, kad savo namuose yra nesaugi, kentė vyro priekaištus, smurtą, kuris buvo lydimas alkoholio vartojimo. Liudytoja J. M. paaiškino, kad ji krizių centre gyveno greta A. B., todėl bendraudavo su ja. A. B. jai pasakojo, kad patyrė smurtą nuo savo vyro. Ieškovė jai taip pat pasakojo, kad vyras priekaištavo dėl svetimų vyrų, naudojo psichologinį smurtą. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog šalių gyvenimas viename name neįmanomas, nes sukuria prielaidas tolesniems konfliktams, kurių eiga ir pasekmės neprognozuojami. Todėl siekiant užtikrinti šalims tinkamas gyvenimo sąlygas, atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, kad jis nuosprendžiu nuteistas už smurtą prie ieškovę, namas ir sklypas natūra priteistini ieškovei, atsakovui priteisiant kompensaciją, kurią ieškovė sutinka mokėti.
  4. Ieškovė prašo priteisti atsakovui 12 612,50 Eur kompensacijos už jai tenkantį namą ir sklypą. Pirmosios instancijos teisme atsakovas žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), esančius adresu ( - ), prašė įvertinti pagal UAB „Capital vertinimas“ pateiktą glaustos formos informacinę pažymą, kurioje bendra nurodytos sodybos su žemės sklypu ir priklausiniais vertė – 37000 Eur (tomas II, b. l. 94-101). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, nors atsakovo pateiktas įvertinimas atliktas apžiūrint objektus vietoje, tačiau iš įvertinimo nėra aišku, kokia yra kiekvieno sodyboje esančio objekto vertė, todėl toks vertinimas nėra išsamus ir juo remtis vertinant kiekvieno objekto vertę nėra galimybės. Todėl teismas sutiko su ieškovės siūlomu šio turto vertinimu. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė naujausią žemės sklypo su priklausiniais įvertinimą, sudarytą 2016-01-01 (tomas III, b. l. 54-57). Remdamasis VĮ Registrų centro turto vertinimu, teismas nustatė, jog bendra žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais vertė 2016-01-01 dienai yra 25 225 Eur. Pažymėtina, jog atsakovas neginčija teismo nustatytos turto vertės, ieškovė, prašydama priteisti kompensaciją atsakovui, taip pat remiasi šia verte, todėl ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo jos dydžio aspektu vertintinas kaip pagrįstas ir atsakovui iš ieškovės priteistina 12 612,50 Eur kompensacija už didesnę ieškovei tenkančią turto dalį.
  5. Ieškovė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria jai priteisti du karučiai, du melžimo aparatai, dvi cisternos, du melžimo bakeliai, t. y. po kelis tos pačios rūšies daiktus, atsakovui nepriteisiant nei vieno iš jų. Ieškovė sutiktų, jog jai būtų priteista nors viena transporto priemonė, pvz. VW Transporter, valst. Nr. ( - ) Teismas dėl nesuprantamų ieškovei priežasčių atsakovui priteisė traktorių, o ieškovei – prie jo kabinamus žemės ūkio padargus. Ieškovė mano, kad žemės ūkio technika, kabinama prie traktoriaus, turėtų būti priteista atsakovui. Taigi ieškovė prašo priteisti atsakovui papildomai grūdų sėjamąją, 5 t talpos cisterną srutoms vežti, žoliapjovę, kabinamą prie traktoriaus, grėblį, kabinamą prie traktoriaus, vagotuvą, kabinamą prie traktoriaus, o ieškovei priteisti 3 706 Eur kompensaciją už jai tenkančią mažesnę kilnojamojo turto dalį.
  6. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje), taip pat kitas svarbias aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011).
  7. Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą.
  8. Pirmosios instancijos teismas, dalindamas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą kilnojamąjį turtą, jį padalijo iš esmės natūra. Ieškovė pageidauja, kad atsakovui būtų priteista dar didesnė dalis kilnojamojo turto, priteisiant iš atsakovo kompensaciją. Iš esmės ieškovė savo nesutikimą su turto padalijimu motyvuoja tuo, jog jai buvo priteisti padargai, kabinami prie traktoriaus, o traktorius – atsakovui. Kolegijos nuomone, šis ieškovės argumentas nesudaro pagrindo keisti teismo parinkto padalijimo būdo. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje aiškinama, jog situacija, kai vienas iš bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų. Kai teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalinimo natūra principo, teismas turi konstatuoti objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, kurie pateisintų tokį nukrypimą, egzistavimą. Tai yra teismas turi įvertinti, ar yra sąlygos spręsti, kad natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, todėl turtas gali būti priteisiamas natūra vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Taigi toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams. Toks aiškinimas atitiktų anksčiau minėtos CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą šios teisės normos aiškinimą. Šiuo atveju akivaizdu, jog nėra jokių objektyvių kliūčių padalinti turtą natūra: ieškovės nenoras gauti tam tikrų daiktų nesudaro pagrindo juos priteisti atsakovui, tuo labiau, jog akivaizdu, kad ji nenorimus daiktus gali realizuoti arba įsigyti traktorių jiems naudoti. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės ginčijama teismo sprendimo dalis dėl kilnojamojo turto padalijimo paliktina nepakeista.

13Dėl neturtinės žalos atlyginimo

  1. Civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
  2. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, byla Nr. 3K-3-450/2006). Tačiau asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Pagal teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt.; bylos Nr. 3K-3-394/2006), vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala.
  3. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iš nutartyje aptartų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų akivaizdu, jog atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove. Dėl to ieškovė buvo priversta gyventi baimėje ir įtampoje, po paskutinio smurto epizodo ieškovė nuo 2016-01-14 iki 2016-04-14 gyveno socialinių paslaugų namuose, nes bijojo grįžti namo (tomas II, b. l. 21), Šilalės rajono socialinių paslaugų namuose ieškovei suteiktos psichologo konsultacijos metu nustatyta, jog matyti, kad moteris patiria psichologinį ir fizinį smurtą, jai užeina galvos skausmai, temsta akyse, sutrikęs miegas, atsiradęs baimės ir bejėgiškumo jausmas, užeina viso kūno tremoras, didžiulis nerimas. Moteris yra pažeidžiama emociškai, stipriau išreikšti depresyvūs jausmai, pasireiškia bejėgiškumo, nerimo, įtampos, liūdesio jausmai, bendras pasitenkinimas gyvenimu žemas. Iš nurodytų įrodymų, akivaizdu, jog atsakovas smurtiniu elgesiu kėsinosi į vieną pagrindinių vertybių – ieškovės sveikatą, dėl sutuoktinio elgesio ir jo sukeltų fizinių negalavimų ieškovė patyrė didelę emocinę įtampą, turinčią įtakos jos gyvenimo kokybei, yra priversta patirti nuolatinį baimės ir įtampos jausmą, tai atsiliepia ir jos psichosomatinei būsenai. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas tenkinti jos reikalavimą dėl 2 500 Eur neturtinės žalos priteisimo.

14Dėl klaidų ištaisymo

  1. Ieškovė teigia, jog teismas neteisingai nurodė jos asmenine nuosavybe pripažinto sklypo, unikalus Nr. ( - ), plotą, kuris iš tiesų yra ne 0,2500 ha, bet 1,19 ha. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, jog nurodyto sklypo plotas yra toks, kaip teigia ieškovė, todėl šis rašymo apsirikimas taisytinas (CPK 276 str.) (tomas I, b. l. 22).
  2. Ieškovė taip pat nurodo, jog telyčaitė, individualus Nr. ( - ), kurios vertė 434, 2016-08-22 buvo parduota už 280 Eur, pusę šios sumos pervedant atsakovui, todėl išbrauktina iš dalintino turto sąrašo. Esant nurodytoms aplinkybėms, telyčaitė išbrauktina iš dalintino turto sąrašo.
  3. Nurodytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, dėl dalies reikalavimų priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl sprendimas keistinas: nutartyje nurodytos sprendimo dalys naikintinos ir dėl šių dalių priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Kitos teismo sprendimo dalys dėl materialinių reikalavimų paliktinos nepakeistos.

15Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo ir priteisimo

  1. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, nurodė, jog iš esmės ieškovės reikalavimas dėl turto padalijimo pagal priteisto turto apimtį ir kiekį patenkintas, o reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės atmestas, taigi konstatavo, jog patenkinta 50 proc. ieškovės reikalavimų. Be to, teismas nustatė, jog ieškovė tinkamais įrodymais pagrindė tik 1 189 Eur atstovavimo išlaidų. Kadangi kolegija padarė išvadą, kad pakeistina teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo ir konstatuotina ją nutrūkus dėl atsakovo kaltės, ieškovei iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma didintina iki 1 189 Eur. Kitos teismo sprendimo dalys dėl bylinėjimosi išlaidų paliktinos nepakeistos (CPK 98 str.).
  2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas. Pateikė įrodymus, jog patyrė 600 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (tomas IV, b. l. 109), už apeliacinį skundą sumokėjo 200 Eur, likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimas Šilalės rajono apylinkės teismo 2017-03-30 nutartimi buvo atidėtas iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Kadangi ieškovė ginčijo teismo sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (už šį reikalavimą mokėtinas 41 Eur žyminis mokestis), taip pat reiškė 18 818,50 Eur dydžio turtinius reikalavimus (už kuriuos mokėtinas 564,56 Eur žyminis mokestis), vadinasi, ieškovė iš viso turėjo sumokėti 605,56 Eur žyminio mokesčio. Patenkinus 80 proc. jos turtinių reikalavimų ir 100 proc. neturtinio, iš atsakovo turėtų būti priteista 492,65 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Kadangi ieškovė sumokėjo 200 Eur, o likusios dalies mokėjimas buvo atidėtas, ieškovei iš atsakovo priteistina 200 Eur žyminio mokesčio, o iš atsakovo valstybei – 292,65 Eur. Taip pat iš viso patenkinus 90 proc. ieškovės skundo reikalavimų (tiek turtinių, tiek neturtinių), ieškovei iš atsakovo priteistina 540 Eur advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 98 str.).

16Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

17Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimą pakeisti.

18Nurodyti, jog santuoka tarp A. B., asmens kodas ( - ) ir K. B., asmens kodas ( - ) sudaryta 1980 m. rugsėjo 27 d. Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 442), nutraukiama dėl atsakovo K. B. kaltės.

19Panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškovei A. B. asmeninės nuosavybės teise priteista 48/100 (114,14 kv. m : 239.92 kv. m) gyvenamojo namo lAlp, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 8160 Eur, 57/100 ūkinio pastato 211p, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 3414,3 Eur, 1/2 0,2500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 680 Eur, 1/2 kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 437,5 Eur, esančių ( - ), o atsakovui K. B. asmeninės nuosavybės teise priteista 52/100 (125,31 kv. m : 239.92 kv. m) gyvenamojo namo lAlp, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 8840 Eur, 43/100 ūkinio pastato 2llp, unikalus Nr. ( - ) vidutinė rinkos vertė 2575,7 Eur, 1/2 0,2500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 680 Eur, 1/2 kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 437,5 Eur, esančių ( - ) ir ieškovei A. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), 0,2500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ).

20Panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo rezoliucinės dalies 4, 5, 6, 7, 8, 9 punktus, kuriais nustatyta naudojimosi turtu, esančiu ( - ), tvarka ir ieškovė A. B. įpareigota savo darbu ir lėšomis atlikti tokius darbus: iš lauko į patalpą 1-11 iškirsti angą ir įstatyti duris, užmūryti durų angą iš lauko į patalpą 1-1, tarp patalpų 1-3 ir 1-11 užmūryti durų angą, patalpoje 1-12 įsirengti sanitarinį mazgą, tarp patalpų 1-12 ir 1-3 padaryti pertvarą, iš patalpų 1-11 ir 1-9 į patalpą 1-10 iškirsti dvi angas ir įstatyti duris.

21Panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei A. B. iš atsakovo K. B. priteista 1 397,7 Eur piniginė kompensacija už atsakovui priteistą didesnę santuokinio turto dalį, ir ieškovei A. B. iš atsakovo K. B. priteisti 1 477 Eur kompensaciją už didesnę atsakovui tenkančią kilnojamojo ir nekilnojamojo turto dalį, o atsakovui K. B. iš ieškovės A. B. priteisti 12 612,50 Eur kompensaciją už didesnę ieškovei tenkančią nekilnojamojo turto dalį; atlikus kompensacijų įskaitymą, atsakovui K. B. iš ieškovės A. B. pritiesti 11 135,50 Eur kompensaciją.

22Ieškovei A. B. iš atsakovo K. B. priteisti 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

23Panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kuria iš K. B. A. B. priteista 594,5 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir ieškovei A. B. iš atsakovo K. B. priteisti 1 189 Eur advokato teisinės pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidų.

24Ištaisyti rašymo apsirikimus Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendime, nurodant, jog ieškovei A. B. asmenine nuosavybe pripažinto sklypo, unikalus Nr. ( - ), plotas yra 1,19 ha, o telyčaitę, individualus Nr. ( - ), kurios vertė 434 Eur, išbraukti iš dalintino turto sąrašo.

25Kitas Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

26Ieškovei A. B. iš atsakovo K. B. priteisti 540 Eur advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų ir 200 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

27Valstybei iš atsakovo K. B. priteisti 292,65 Eur už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio.

1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. B. apeliacinį... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė:
  1. Ieškovė A. B.... 5. 5.1. Atsakovas nurodo esantis įsitikinęs, jog teismo sprendimas yra teisėtas... 6. Teismas... 7. IV.... 8. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai... 9. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 10.
    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 11. Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės
        12. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
        1. Ieškovė... 13. Dėl neturtinės žalos atlyginimo
          1. Civilinio... 14. Dėl klaidų ištaisymo
            1. Ieškovė teigia, jog... 15. Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo ir priteisimo
                16. Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija... 17. Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimą pakeisti.... 18. Nurodyti, jog santuoka tarp A. B., asmens kodas ( - ) ir K. B., asmens kodas (... 19. Panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo... 20. Panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo... 21. Panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo... 22. Ieškovei A. B. iš atsakovo K. B. priteisti 2 500 Eur neturtinės žalos... 23. Panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo... 24. Ištaisyti rašymo apsirikimus Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo... 25. Kitas Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo dalis... 26. Ieškovei A. B. iš atsakovo K. B. priteisti 540 Eur advokato teisinės... 27. Valstybei iš atsakovo K. B. priteisti 292,65 Eur už apeliacinį skundą...