Byla 1A-44-478/2019
Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. B., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas laiduotojos Z. B. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą. Baudžiamoji byla V. B. atžvilgiu nutraukta

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui V. B., jo gynėjui advokatui Atui Moliui, išteisintajam V. A., jo gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. B. gynėjo advokato Ato Molio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. B., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas laiduotojos Z. B. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą. Baudžiamoji byla V. B. atžvilgiu nutraukta.

3V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta.

4Nukentėjusiųjų K. K., K. S., A. K. ir H. K. ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies:

5- iš civilinio atsakovo „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo nukentėjusiajai H. K. priteista 2000 Eur (du tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiosioms K. K., K. S. ir A. K. – po 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti;

6- iš kaltinamojo V. B. nukentėjusiosioms H. K., K. K., K. S. ir A. K. priteista po 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

7Kitoje dalyje nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atmestas.

8Nukentėjusiųjų K. K., K. S., A. K. ir H. K. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

9Šiuo nuosprendžiu taip pat buvo kaltinamas, tačiau išteisintas V. A., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

10Teisėjų kolegija

Nustatė

111.

12V. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 14 d., apie 18.51 val., ( - ), kryptimi nuo ( - ) link ( - ), vairuodamas automobilį „( - )“, valstybinis Nr. ( - ), ties namu Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9, 30 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio arba nesustojo prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, įžengus pėsčiajam į važiuojamąją kelio dalį ir kilus grėsmei eismo saugumui, laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės ir partrenkė per kelio važiuojamąją dalį bebaigiantį pereiti 1-ąją eismo juostą pėsčiąjį M. P. K., padarydamas jam dvigubus kairės pusės 2 - 11 šonkaulių lūžius su plaučio pažeidimais ir kairio inksto plyšimą, kas tapo mirties priežastimi.

132.

14Apeliaciniame skunde atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. B. gynėjas advokatas Atas Molis prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje, požymių.

152.1.

16Skunde advokatas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl neva V. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, netinkamai taikė materialinės teisės normas bei nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos nurodytais klausimais. Skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas.

172.2.

18Gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog būtinoji padarinių kilimo sąlyga buvo kaltinamojo V. B. veiksmai, kadangi jam nepažeidus KET, t. y. praleidus per perėją ėjusį pėsčiąjį, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Teismas konstatavo, jog V. B. nuskalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi jis nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, tamsiuoju paros metu nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, sudarė kliūtį pėsčiajam ir jį partrenkė, t. y. kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali kilti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes neva galėjo ir turėjo tai numatyti. Sprendžiant kaltės klausimą, o būtent nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo klausimą, būtina nustatyti, ar asmuo galėjo pastebėti pavojų keliančias aplinkybes ir tuo pačiu numatyti galinčius kilti padarinius. Spręsdamas kaltės klausimą, teismas turi įvertinti objektyvių eismo įvykio aplinkybių visumą: kitų eismo dalyvių veiksmus, oro sąlygas ir temperatūrą, kelio ypatumus, matomumą bei kitas aplinkybes. Vairuojant transporto priemonę, galioja pasitikėjimo principas, kuris reiškia, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis KET ir nesukels pavojaus eismo saugumui.

192.3.

20Vertinant byloje esančius įrodymus, V. B. negalėjo pastebėti ant kelio staiga atsiradusios kliūties, todėl pirmosios instancijos teismui visiškai nebuvo pagrindo konstatuoti, kad V. B. galėjo numatyti kilusius padarinius. Apylinkės teismas tinkamai neįvertino objektyvių eismo įvykio aplinkybių visumos. Teismas tinkamai neįvertino pėsčiojo M. P. K. veiksmų, kurie, manytina, rodo visus pagrindus bei sąlygas konstatuoti būtent pačio pėsčiojo kaltę, KET 41, 42, 44 punktų pažeidimus ir pagrindus išteisinti V. B. iš inkriminuojamos veikos padarymo. Įvykio metu buvo prastos oro sąlygos, lijo, buvo tamsus paros metas, o pėsčiasis, eidamas į kitą važiuojamosios dalies pusę, buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, nebuvo prie drabužių prisisegęs kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaito. Šios nustatytos aplinkybės rodo, jog pėsčiasis pažeidė KET.

212.4.

22Pėsčiasis M. P. K. buvo neatidus aplinkai: būdamas apsvaigęs nuo alkoholio - sunkaus girtumo laipsnio (kraujyje rasta 2,59 promilės, o šlapime 3,83 promilės etilo alkoholio), išėjo į neapšviestos gatvės važiuojamąją dalį, kada link jo judėjo transporto priemonės, t. y. neįvertino atstumo iki artėjančios transporto priemonės, automobilio greičio, neįsitikino, jog yra saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Šiuos faktus patvirtino ir byloje esantis 2017 m. rugsėjo 29 d. ekspertizės aktas Nr. 11-1916(17), kurio išvadų 3 punkte nurodyta, jog „buvusioje kelio eismo situacijoje pėsčiojo M. P. K. veiksmai, - prieš įžengdamas į kelio važiuojamąją dalį, tinkamai neįsitikino, kad kirsti kelio važiuojamąją dalį bus saugu, eidamas per kelio važiuojamąją dalį sudarė kliūtį automobilio „( - )“ judėjimui, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo jo partrenkimą“. Ekspertizės akto 8 punkte konstatuota, kad pėsčiasis tinkamai neįsitikino, jog kirsti kelio važiuojamąją dalį bus saugu, eidamas per kelio važiuojamąją dalį sudarė kliūtį automobilio „( - )“ judėjimui, - tokie veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastini ryšį su jo partrenkimu, t. y. išvadoje konstatuota, jog būtent pėsčiojo veiksmai lėmė eismo įvykį. Jei pėsčiasis nebūtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių, šio įvykio išvis nebūtų įvykę, o pėsčiasis nebūtų žuvęs.

232.5.

24Teismas taip pat neįvertino bylos nagrinėjimo metu eksperto Juozo Vėlavičiaus duotų paaiškinimų, jog nukentėjusiajam nerūpėjo saugumas, jis bėgte įbėgo į perėją, „( - )“ vairuotojas tikėjosi aplenkti, bet nukentėjusysis užgriuvo jį, nukentėjusysis išgriuvo į kelią. V. B. nematė nukentėjusiojo, šis užgriuvo ant važiuojančios transporto priemonės kapoto. Įvykio metu matomumas buvo blogas, eismas intensyvus, akino automobilių šviesos, greitis 40 - 45 km/h, todėl iš 21 - 25 metrų atstumo pastebėti tamsiai apsirengusį pėsčiąjį neapšviestoje perėjoje ir išvengti susidūrimo staigiai stabdant, vertinant nukentėjusiojo užkritimą ant dešinės automobilio dalies, buvo techniškai neįmanoma. Eksperto Irmanto Gransko išvados negali būti objektyvios ir patikimos, nes atliekant ekspertizę, jis realiai neapžiūrėjo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių, teisiamajame posėdyje negalėjo įvardinti liniuotės, esančios ekspertizės akto 3 pav., matmenų, 2 pav. esančio stiklo dūžio atstumo iki automobilio „( - )“ išorės, priekinio bamperio aukščio, kas turi reikšmę matematinių skaičiavimų, su tuo susijusių išvadų, nukentėjusiojo sužalojimų vietų, aukščių, atstumų nustatymo teisingumui ir patikimumui.

252.6.

26Teismas konstatavo, jog V. B. laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės ir partrenkė per kelio važiuojamąją dalį bebaigiantį pereiti 1-ąją eismo juostą pėsčiąjį M. P. K., padarydamas jam dvigubus kairės pusės 2-11 šonkaulių lūžius su plaučio pažeidimais ir kairio inksto plyšimą, kas neva tapo mirties priežastimi. Šie sužalojimai buvo vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Gynėjo manymu, toks vertinimas yra nepagrįstas. Ginamojo parodymai nuo pat pradžių buvo išsamūs, nuoširdūs ir nuoseklūs, todėl jie turėtų būti vertintini kaip objektyvūs ir patikimi. Ginamasis prisipažino inkriminuojamos veikos padarymu, t. y. kad jis vairavo transporto priemonę, partrenkė pėsčiąjį, tačiau dėl medicininio išsilavinimo neturėjimo, jis negali spręsti, ar padaryti sužalojimai - dvigubi kairės pusės šonkaulių lūžiai su plaučio pažeidimais ir kairio inksto plyšimas galėjo sukelti nukentėjusiajam mirtį. V. B. parodė, kad iš dešinės jo vairuojamos transporto priemonės pusės nukentėjusysis krito ant jo vairuojamo automobilio, ant statramsčio, tarpe tarp stiklo ir variklio dangčio, todėl instinktyviai stabdė automobilį ir suko vairą į kairę, nes tuo metu buvo laisvas tarpas ir tokiu būdu jis siekė išvengti susidūrimo. Atkreipiamas dėmesys, kad visos išvados ekspertizės akte Nr. 11-908(17) yra ne konstatuojančios, bet hipotetinės, kas negali kategoriškai patvirtinti sužalojimų ir mirties priežasties, dėl to negalima pripažinti ginamąjį padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. taikyti griežčiausią atsakomybės formą.

272.7.

28Ekspertizės akte Nr. 11-908(17) nustatyti kairio inksto sužalojimai tarpusavyje prieštaringi, nes penktame lape yra teigiama, kad revizuojant kairį šoną rasta kairio inksto smulkių įtrūkimų vartų srityje, nepažeidžiant kapsulių, o išvadoje teigiama, kad nustatytas kairio inksto plyšimas. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas kairio inksto plyšimą ar smulkius įtrūkimus laiko sunkiu sveikatos sutrikdymu. Teismo ekspertai vertindami tuos pačius sužalojimus, t. y. inksto plyšimą ar smulkius įtrūkimus, juos vertina kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pavyzdžiui, teismo ekspertas Antanas Klaidas Bečelis Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-2187-891/2014 inksto plyšimą vertina tik kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.10. punkte numatyta, jog sunkiu sveikatos sutrikdymu laikomas tik atviras inkstų, šlapimtakių, antinksčių, kasos, šlapimo pūslės, šlaplės, priešinės liaukos ar tiesiosios žarnos sužalojimas. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog pėsčiasis būtų patyręs atvirą inkstų sužalojimą, be to, ir ekspertas Juozas Vėlavičius teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad nukentėjusiajam nebuvo nustatytas atviras inkstų plyšimas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog V. B. veiksmais pėsčiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

292.8.

30Pėsčiojo patirti kiti sužalojimai - dvigubi kairės pusės 2 - 11 šonkaulių lūžiai su plaučio pažeidimais priskiriami taip pat nesunkiam sveikatos sutrikdymui. Tai ne kartą konstatuota teismų praktikoje, sprendžiant dėl tokio pobūdžio sužalojimų, pavyzdžiui Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-5-446/2011, Šiaulių apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-36-309/2017. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, jog pėsčiojo nepartrenkus antrajam automobiliui, pėsčiajam suteikus medicininę pagalbą, jis galėjo išgyventi. Tą patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas Irmantas Granskas. Ekspertizės akto Nr. 11-908(17) 5 išvadoje nurodyta, jog tikėtina, kad po pirmojo automobilio kontakto nukentėjusysis galėjo bandyti keltis ir judėti. Iš šių aplinkybių akivaizdžiai matyti, jog V. B. nukentėjusiajam sukelti sužalojimai nebuvo mirtini ar lemiantys mirtį. Todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog būtent V. B. veiksmais padaryti sužalojimai pėsčiajam lėmė šio mirties priežastį. Ekspertas Irmantas Granskas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog po antrojo vairuotojo pėsčiajam padarytų sužalojimų, atvykus greitajai pagalbai, ši nukentėjusiajam nebegalėtų padėti, nes buvo pažeistos smegenys ir širdis, t. y. ekspertas patvirtino, jog tik po antrojo automobilio sukeltų sužalojimų pėsčiajam, net jam suteikus medicininę pagalbą, pėsčiasis neišgyventų, kadangi sužalojimai buvo mirtini.

312.9.

32Kauno apylinkės teismas iš V. B. nukentėjusiosioms H. K., K. K., K. S. ir A. K. priteisė po 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje nukentėjusiųjų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atmetė. Gynėjo manymu, neturtinė žala iš V. B. neturėjo būti priteista ne tik dėl to, jog jo veiksmai nebuvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, bet ir todėl, jog teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareikštų civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos taip, kaip nusprendė nenagrinėti turtinės žalos padarymo. Byloje nėra jokių įrodymų, jog žuvusįjį M. P. K. su H. K., K. K., K. S. ir A. K. sietų giminystės, šeiminiai ar kažkokie kitokie ryšiai. Nors teismas nurodė, jog H. K. yra žuvusiojo žmona, tačiau byloje nėra santuokos liudijimo ar kitų įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius ar juridinį faktą. Todėl vien tai sudarė pagrindą teismui civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

332.10.

34Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog vien giminystės ryšio ar bendros buities vedimo fakto nepakanka neturtinei žalai pagrįsti. Mirusysis gyveno Lietuvoje, atskirai nuo civilinius ieškinius pareiškusių asmenų. Šie asmenys nedalyvavo nė viename teisiamajame posėdyje, nepasisakė dėl juos ir žuvusįjį siejusio ryšio, nepateikė jokių įrodymų dėl civiliniais ieškiniais įrodinėjamų žalų. Byloje nėra jokių duomenų, jog mirusysis bendravo su šiais asmenimis, jog juos sietų artimi ir stiprūs emociniai ryšiai, žuvusysis šiuos asmenis išlaikytų ir pan. Todėl apylinkės teismas nepagrįstai iš dalies tenkino civilinių ieškovų ieškinius.

353.

36Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. B. ir jo gynėjas advokatas Atas Molis prašė tenkinti skundą, išteisintasis V. A. ir jo gynėjas advokatas E. L. dėl apeliacinio skundo paliko spręsti teismui savo nuožiūra, o prokurorė apeliacinį skundą prašė atmesti.

374.

38Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. B. gynėjo advokato Ato Molio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

395.

40Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos neviršijant apeliacinio skundo ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Remiantis minėta norma, teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo, tikslumo, t. y. pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis, ar tik jo dalis, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės griežtumas (švelnumas) ir pan.

416.

42Apeliacinio skundo autoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas, atleisdamas kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl neva V. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, netinkamai taikė materialinės teisės normas bei nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos nurodytais klausimais. Apeliaciniame skunde detalizuojama, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, t. y. nesutinkama su įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis, kad V. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

437.

44Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-158-976/2017). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

458.

46Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą bei pati atlikusi įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas išvadas dėl V. B. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, tinkamai grindė byloje esančiais įrodymais. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas tam tikrais aspektais neatitinka atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėjo lūkesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą ar nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę.

479.

48Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šio neatsargaus nusikaltimo objektyviąją pusę bendriausia prasme apibūdina kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas, padarytas vairuojant kelių transporto priemonę. Jo sudėtis yra materiali. Tai reiškia, kad turi būti įrodomi tiek nukentėjusiam asmeniui kylantys padariniai, tiek ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytų nusikalstamų veiksmų bei kylančių padarinių (objektyvieji būtinieji materialiosios sudėties nusikalstamų veikų požymiai).

4910.

50Nagrinėjamu atveju objektyviais byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog V. B. 2016 m. gruodžio 14 d. 18.51 val. ( - ), kryptimi nuo ( - ) link ( - ), vairuodamas automobilį „( - )“, valstybinis Nr. ( - ), ties namu Nr. ( - ) nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė per kelio važiuojamąją dalį baigiantį pereiti 1-ąją eismo juostą pėsčiąjį M. P. K., po ko partrenktą ir kelio važiuojamoje dalyje gulintį pėsčiąjį kliudė V. A. vairuojamas automobilis ,,( - )“, valst. Nr. ( - ), važiavęs paskui V. B. vairuojamą automobilį. Nuo patirtų sužalojimų visumos nukentėjusysis įvykio vietoje mirė. Kaltinamajame akte kaltinimas padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikaltimą buvo pateiktas tiek V. B., tiek V. A.. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, pripažino V. B., o V. A. dėl šios nusikalstamos veikos išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

5111.

52Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. B. 2016 m. gruodžio 14 d. 18.51 val. ( - ), kryptimi nuo ( - ) link ( - ), vairuodamas automobilį „( - )“, valstybinis Nr. ( - ), ties namu Nr. ( - ) pažeidė KET 9, 30 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio arba nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, įžengus pėsčiajam į važiuojamąją kelio dalį ir kilus grėsmei eismo saugumui, laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės ir partrenkė per kelio važiuojamąją dalį bebaigiantį pereiti 1-ąją eismo juostą pėsčiąjį M. P. K., padarydamas jam dvigubus kairės pusės 2 - 11 šonkaulių lūžius su plaučių pažeidimais ir kairio inksto plyšimą, kas tapo mirties priežastimi.

5312.

54Pirmosios instancijos teismo sprendimu konstatuota, kad tarp V. B. padarytų KET 9, 30 numatytų reikalavimų pažeidimų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl už padarytą veiką jis turi atsakyti. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl priežastinio ryšio tarp V. B. veiksmų ir kilusių padarinių yra teisingos, nes eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, eismo įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų eismo įvykis nebūtų įvykęs. Šiuo atveju, jeigu V. B. būtų vykdęs KET 30 punkto reikalavimą - artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, būtų sulėtinęs greitį arba sustojęs prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, būtų ėmęsis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tuo atveju, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinęs, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, kurį turėtų praleisti, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Taigi, V. B. turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio, jeigu būtų nepažeidęs KET, juo labiau, kai pėsčiasis nuo dešiniojo kelkraščio, pagal V. B. važiavimo kryptį, buvo nutolęs didesniu nei 2,5 metrų atstumu ir baigiąs pereiti pirmąją eismo juostą.

5513.

56V. B. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais: kelių eismo vietos apžiūros protokolu, sudarytu eismo įvykio planu, fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad eismo įvykis įvyko ( - ), ties nereguliuojama pėsčiųjų perėja, prie kurios buvo pastatyti kelio ženklai, žymintys pėsčiųjų perėją, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad automobiliui „( - )“ sugadintas priekinis dešinės pusės stiklas, priekinis dešinės pusės žibinto stiklas, teisiamojo posėdžio metu apklaustų ekspertų Irmanto Gransko, Juozo Vėlavičiaus duotais paaiškinimais, paties atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. B. parodymais, specialistų išvadomis, ekspertizės aktu, kitais ištirtais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Visapusiškai išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad V. B., vairuodamas transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio žuvo žmogus, šiai išvadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

5714.

58Nepagrįsti skundo argumentai, kad V. B. negalėjo pastebėti ant kelio staiga atsiradusios kliūties, nes įvykio metu buvo prastos oro sąlygos, lijo, buvo tamsus paros metas, o pėsčiasis, eidamas į kitą važiuojamosios dalies pusę, buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, nebuvo prie drabužių prisisegęs kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaito, buvo sunkaus girtumo laipsnio ir pats pažeidė KET reikalavimus, kas buvo jo partrenkimo priežastimi. Sutiktina, kad įvykio metu buvo prastos oro sąlygos (1 t., b. l. 93), buvo tamsus paros metas, tačiau UAB „( - )“ pranešime Nr. S-897 nurodyta, kad ( - ) gatvių apšvietimas 2016 m. gruodžio 14 d. buvo įjungtas 16.09 val., išjungtas 2016 m. gruodžio 15 d. 8.17 val., minėtą dieną ( - ) gatvė buvo apšviesta, visi gatvės įrenginiai veikė, jokių gedimų ar nusiskundimų dėl šios gatvės apšvietimo užregistruota nebuvo (1 t., b. l. 90). Aplinkybę, kad apšvietimas ( - ) gatvėje ir ties pėsčiųjų perėja veikė, patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos (1 t., b. l. 19-24) prie kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo. Ekspertas Irmantas Granskas, apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, paaiškino, kad jeigu žmogus eina pėsčiųjų perėja, įmanoma pastebėti 60 metrų atstumu, tai yra matomumas iš vairuotojo pusės transporto priemonei tamsiu paros metu, įjungus skirtingų šviesų žibintus, kelio matomumas nebuvo ribotas dėl metrologinių sąlygų, nes bylos duomenimis nustatyta, jog kelio važiuojamoji dalis buvo apšviesta, buvo dirbtinis apšvietimas (3 t., b. l. 191-194). Kad matomumas yra 60 metrų iš vairuotojo pusės transporto priemonėje tamsiu paros metu, įjungus artimųjų šviesų žibintus, pažymėta ir kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 13-18). Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-1916(17) konstatuota, kad jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje tuo momentu, kai pėsčiasis įžengė į kelio važiuojamąją dalį ir kilo grėsmė eismo saugumui, V. B. vairuojamas, automobilis, judantis 40,0÷45,0 km/h greičiu, buvo didesniu negu 21,1÷25,1 m atstumu iki pėsčiojo partrenkimo vietos, tai tokiu atveju automobilio „( - )“ vairuotojo V. B. veiksmai – tuo momentu, kai pėsčiasis įžengė į kelio važiuojamąją dalį ir kilo grėsmė eismo saugumui, laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės ir partrenkė per kelio važiuojamąją dalį judantį pėsčiąjį – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo pėsčiojo partrenkimą (1 t., b.l.141-151).

5915.

60Sutiktina ir su skundo argumentu, kad pėsčiasis tamsiu paros metu buvo apsirengęs tamsiais rūbais ir nebuvo prie drabužių prisisegęs kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaito bei pats pažeidė KET reikalavimus, tačiau šios aplinkybės nešalina V. B. kaltės. KET 41 punkte nurodyta, kad pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. Rekomenduojama, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui pėstieji, eidami į kitą važiuojamosios dalies pusę, neštųsi šviečiantį žibintą arba vilkėtų ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būtų prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą (KET 42 punktas). Įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu (KET 44 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi šias Kelių eismo taisyklių nuostatas ir bylos medžiagą, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju KET 41 punkto reikalavimai nėra aktualūs, nes nagrinėjamu atveju pėsčiasis ėjo apšviestoje gatvėje per pėsčiųjų perėją, o ne neapšviestu kelkraščiu ar važiuojamosios dalies kraštu. KET 42 punkte nurodyta norma yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl jos nesilaikymas negali būti vertinamas kaip KET pažeidimas.

6116.

62Nuteistojo kaltės dėl KET pažeidimų, sukėlusių M. P. K. mirtį, padarymo nešalina ir apeliacinio skundo argumentai, jog M. P. K. pats nesilaikė KET reikalavimų, t. y. kad jis buvo neatidus aplinkai: būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – sunkaus girtumo laipsnio (kraujyje rasta 2,59 promilės, o šlapime 3,83 promilės etilo alkoholio) išėjo į gatvės važiuojamąją dalį, kada link jo judėjo transporto priemonės, t. y. neįvertino atstumo iki artėjančios transporto priemonės, automobilio greičio, neįsitikino, jog yra saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms, kad ekspertizės išvadoje konstatuota, jog būtent pėsčiojo veiksmai lėmė eismo įvykį. Pripažintina, kad M. P. K. iš tiesų buvo sunkaus girtumo būsenoje, kas leidžia spręsti, kad jo orientacija buvo apsunkinta ir jis galimai neįsitikino, ar per perėją eiti yra saugu, jis buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, tačiau jis gatvę kirto ne bet kurioje kitoje vietoje, o būtent pėsčiųjų perėja. Pažymėtina, kad teismų praktikoje tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio kilimo būtina sąlyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė ar dėsninga sąlyga), o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-297/2009, 2K-325-942/2017). Iš byloje išnagrinėtų įrodymų matyti, kad būtent V. B. padaryti KET pažeidimai: artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio arba nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tuo atveju, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, kurį turėtų praleisti, - buvo pagrindinė padarinių – eismo įvykio, dėl kurio žuvo M. P. K., kilimo sąlyga, todėl M. P. K. galimas didelis neatsargumas nešalina V. B. kaltės.

6317.

64Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pėsčiojo sužalojimai (dvigubas kairės pusės 2 – 11 šonkaulių lūžiai su plaučio pažeidimu ir kairio inksto plyšimas), atsiradę V. B. partrenkus pėsčiąjį, neatitiko sunkaus sveikatos sutrikdymo ir nepagrįstai pripažinti jo mirties priežastimi. Bylos duomenimis nustatyta, kad pėsčiojo M. P. K. mirties priežastis yra sužalojimų visuma, kurią padarė abu automobiliai (1 t., b. l. 64-69). Pirmosios instancijos teisme ekspertas Juozas Vėlavičius paaiškino, kad atsitrenkimas į stiklą ir kapotą buvo labai stiprus, nes lūžo dvigubi 2-11 šonkauliai, kurie pažeidė kairįjį plautį, tai yra jį pradūrė, todėl kvėpavimo funkcija buvo sutrikdyta, po 10 ar 15 min. nustoja funkcionuoti ir kitas plautis, ir žmogus miršta. Nuo smūgio taip pat buvo pažeistas kairysis inkstas, kuris sukelia vidinį kraujavimą. Šie sužalojimai vertintini kaip sunkus sveikatos sutrikdymas ir galėjo tapti mirties priežastimi (2 t., b. l. 186-187). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ekspertas Juozas Vėlavičius paaiškino, kad vertinant atsietai abiem automobiliais padarytus sužalojimus, t. y. kaip monotraumas, tai po pėsčiojo kontakto su V. B. vairuojamu automobiliu atsiradę sužalojimai yra mažiau pavojingi gyvybei nei V. A. vairuojamu automobiliu padaryti sužalojimai, tačiau šiuo atveju padarytus sužalojimus reikėtų vertinti visų padarytų sužalojimų apimtyje. Įvertinus tai, kad po V. A. vairuojamu automobiliu padarytų sužalojimų pėsčiasis neteko kraujospūdžio, V. B. automobiliu padaryti sužalojimai taip pat tapo pavojingi pėsčiojo gyvybei ir galėjo būti mirties priežastimi (3 t., b. l. 188-191). Ekspertas Juozas Vėlavičius paneigė ir apeliacinio skundo argumentą, kad inksto plyšimą ar smulkius įtrūkimus ekspertai vertina kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės reglamentuoja, kad vidaus organų su ar be krūtinės ir pilvo sienos pažeidimai klinikinėje plotmėje laikomi atitinkantys sunkų sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad V. B. pėsčiųjų perėjoje partrenktą pėsčiajį kliudė ir V. A. vairuojamas automobilis, kurio vairuotojas negalėjo numatyti tokios situacijos ir jos išvengti. Taigi, V. B. veika buvo eismo įvykio metu kilusių padarinių pagrindinė priežastis, todėl ji teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, ir baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas tinkamai.

6518.

66Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nuosprendžio dalimi, kuria iš kaltinamojo V. B. nukentėjusiosioms H. K., K. K., K. S. ir A. K. priteista po 4000 (keturis tūkstančius) Eur neturtinei žalai atlyginti, šią nuosprendžio dalį skundžia ir nurodo, kad neturtinė žala yra priteista nepagrįstai dėl to, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad žuvusįjį M. P. K. su H. K., K. K., K. S. ir A. K. sietų giminystės ar šeimyniniai ryšiai, šie asmenys nedalyvavo nė viename teisiamajame posėdyje, nepasisakė dėl juos ir žuvusįjį siejusio ryšio, nepateikė jokių įrodymų dėl civiliniais ieškiniais įrodinėjamų žalų.

6719.

68Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žalos ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai.

6920.

70Pagal ( - ) straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant pareiškimą prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliami specialūs (imperatyvūs) reikalavimai civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, tačiau teismų praktikoje dėl teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose nurodyta, kad teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai ieškinio turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame išsamiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas (kasacinės nutartys bylose 3K-7-245/2010, 2K-526-693/2015, 2K-7-124-648/2016). Ieškinio pareiškimai savo forma ir turiniu turėtų atitikti bendruosius procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai). Juose turėtų būti nurodomos šalys (ieškovas, atsakovas), dalyvaujančios procese, aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, žalos pobūdis ir dydis, motyvai, kuriais nustatomas žalos dydis. Atsižvelgiant į neturtinės žalos įrodinėjimo specifiką, ieškiniuose turėtų būti pateikiami bylai reikšmingi žalos dydžio nustatymo kriterijai, išsamiai išdėstomos aplinkybės apie veikos pasekmes, nurodomos materialinės teisės normos.

7121.

72Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiaisiais įvardintų asmenų pateiktą prašymą dėl žalos jiems priteisimo (t. 2, b. l. 38-39), kurio pagrindu buvo priteista neturtinė žala, nustatė, kad jis neatitinka civiliniam ieškiniui keliamų reikalavimų – jis nepasirašytas, nenurodyti ieškovai, atsakovai, nenurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, taip pat nenurodyti motyvai, kuriais nustatomas žalos dydis, dokumentais nepagrįsta teisė reikšti ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu yra ginčijamas neturtinės žalos priteisimas, o neturtinės žalos dydis priklauso nuo patirtų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos ir pan., apie šias aplinkybes byloje esančiame prašyme dėl žalos priteisimo taip pat nėra duomenų. Įvertinus šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pateiktas prašymas neatitinka civiliniam ieškiniui keliamų turinio ir formos reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. B. ir draudimo bendrovės Ergo Insurance SE Lietuvos filialo neturtinę žalą, o ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas, o nukentėjusiesiems išaiškintina jų teisė kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu civilinio proceso tvarka.

7322.

74Apibendrinus tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino V. B. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, tačiau byloje neteisingai sprendė civilinio ieškinio klausimą, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

75Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

76atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. B. gynėjo advokato Ato Molio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

77Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 4 d. nuosprendį.

78Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiųjų K. K., K. S., A. K. ir H. K. ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies ir iš civilinio atsakovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo nukentėjusiajai H. K. priteista 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiosioms K. K., K. S. ir A. K. – po 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti; iš kaltinamojo V. B. nukentėjusiosioms H. K., K. K., K. S. ir A. K. – po 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitoje dalyje nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atmestas.

79Išaiškinti nukentėjusiesiems K. K., K. S., A. K. ir H. K., kad jie turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 4 d. nuosprendį palikti nepakeistu.

80Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti,... 4. Nukentėjusiųjų K. K., K. S., A. K. ir H. K. ieškinys dėl neturtinės... 5. - iš civilinio atsakovo „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo... 6. - iš kaltinamojo V. B. nukentėjusiosioms H. K., K. K., K. S. ir A. K.... 7. Kitoje dalyje nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos... 8. Nukentėjusiųjų K. K., K. S., A. K. ir H. K. ieškinys dėl turtinės žalos... 9. Šiuo nuosprendžiu taip pat buvo kaltinamas, tačiau išteisintas V. A.,... 10. Teisėjų kolegija... 11. 1.... 12. V. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad... 13. 2.... 14. Apeliaciniame skunde atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal... 15. 2.1.... 16. Skunde advokatas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas... 17. 2.2.... 18. Gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą,... 19. 2.3.... 20. Vertinant byloje esančius įrodymus, V. B. negalėjo pastebėti ant kelio... 21. 2.4.... 22. Pėsčiasis M. P. K. buvo neatidus aplinkai: būdamas apsvaigęs nuo alkoholio... 23. 2.5.... 24. Teismas taip pat neįvertino bylos nagrinėjimo metu eksperto Juozo... 25. 2.6.... 26. Teismas konstatavo, jog V. B. laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės... 27. 2.7.... 28. Ekspertizės akte Nr. 11-908(17) nustatyti kairio inksto sužalojimai... 29. 2.8.... 30. Pėsčiojo patirti kiti sužalojimai - dvigubi kairės pusės 2 - 11... 31. 2.9.... 32. Kauno apylinkės teismas iš V. B. nukentėjusiosioms H. K., K. K., K. S. ir A.... 33. 2.10.... 34. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog vien giminystės ryšio ar... 35. 3.... 36. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje atleistasis nuo... 37. 4.... 38. Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. B. gynėjo advokato Ato Molio... 39. 5.... 40. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir... 41. 6.... 42. Apeliacinio skundo autoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas,... 43. 7.... 44. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20... 45. 8.... 46. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą bei pati... 47. 9.... 48. Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kad vairuodamas kelių transporto... 49. 10.... 50. Nagrinėjamu atveju objektyviais byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog V.... 51. 11.... 52. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. B. 2016 m. gruodžio 14 d. 18.51... 53. 12.... 54. Pirmosios instancijos teismo sprendimu konstatuota, kad tarp V. B. padarytų... 55. 13.... 56. V. B. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą... 57. 14.... 58. Nepagrįsti skundo argumentai, kad V. B. negalėjo pastebėti ant kelio staiga... 59. 15.... 60. Sutiktina ir su skundo argumentu, kad pėsčiasis tamsiu paros metu buvo... 61. 16.... 62. Nuteistojo kaltės dėl KET pažeidimų, sukėlusių M. P. K. mirtį, padarymo... 63. 17.... 64. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pėsčiojo sužalojimai... 65. 18.... 66. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nuosprendžio dalimi, kuria iš... 67. 19.... 68. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos... 69. 20.... 70. Pagal ( - ) straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas... 71. 21.... 72. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiaisiais įvardintų... 73. 22.... 74. Apibendrinus tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 75. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 76. atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. B. gynėjo advokato Ato Molio... 77. Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 4 d. nuosprendį.... 78. Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 4 d.... 79. Išaiškinti nukentėjusiesiems K. K., K. S., A. K. ir H. K., kad jie turi... 80. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos....