Byla 2K-325-942/2017
Dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. apkaltinamasis nuosprendis ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis: J. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Rakauskienės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas), sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, išteisintajai J. J., jos gynėjui advokatui Edvinui Segaičiui, nukentėjusiajam Ž. M., civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“ atstovui advokatui Juliui Sakalauskui,

2teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Rimo Bradūno kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. apkaltinamasis nuosprendis ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis: J. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3Nukentėjusiojo Ž. M. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš J. J. ir draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“ civilinis ieškinys palikti nenagrinėti.

4Nukentėjusiojo Ž. M. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintas.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintosios ir jos gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, civilinio atsakovo atstovo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

61. Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nuosprendžiu J. J. buvo nuteista pagal BK 281 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2015 m. gegužės 12 d. apie 16.52 val. Kaune, vairuodama automobilį „Opel Astra“ (valst. Nr. ( - ) važiuodama Sukilėlių pr. link Šiaurės pr., pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 109 punktų reikalavimus tuo, kad nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių pavojui kitiems eismo dalyviams ar jų turto saugumui nekelti, sukdama į kairę iš Sukilėlių pr. į šalia kelio esančią teritoriją, nedavė kelio priešinga eismo kryptimi tiesiai važiuojančiam motociklui „Honda CBR“ (valst. Nr. ( - )), vairuojamam nukentėjusiojo Ž. M., ir su juo susidūrė; eismo įvykio metu buvo sužalotas motociklo vairuotojas Ž. M., jam buvo padarytas kūno sužalojimas, kuris sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

71.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, panaikindama pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimdama naują išteisinamąjį nuosprendį, nurodė, kad, esant prieštaravimams dėl nukentėjusiojo Ž. M. važiavimo greičio įvykio metu, nustačius abejones dėl jo veiksmų tinkamumo bei saugumo, pastebėjus kliūtį, nesurinkus neginčytinų įrodymų, kad J. J., tiriamoje eismo situacijoje darydama posūkio į kairę manevrą, galėjo ir turėjo pastebėti atvažiuojantį motociklą, taip pat įvertinus tai, kad nukentėjusysis, važiuodamas leistinu greičiu ir laiku stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu, J. J. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį išteisino.

82. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas R. B. prašo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 12 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

92.1. Kasatorius nurodo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas savo išvadas turi pagrįsti įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nurodytomis taisyklėmis, t. y. kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus būtina nustatyti, ar jie atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus, kurie yra išdėstyti šio straipsnio 3 ir 4 dalyse. Pagal teismų praktiką, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu laikomi atvejai, kai žemesnių instancijų teismų sprendimų išvados padarytos nevertinant visų proceso metu surinktų bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų, vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio ir pan. Nepagrįstai panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas pažeidė minėtus BPK reikalavimus.

103. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju būtinoji padarinių kilimo sąlyga buvo nukentėjusiojo Ž. M., o ne išteisintosios J. J. veiksmai, nes, kolegijos nuomone, ji neturėjo objektyvios galimybės išvengti eismo įvykio, t. y., darydama posūkio į kairę manevrą, ji neturėjo galimybės pastebėti atvažiuojančio motociklo. Darydama tokią išvadą, kolegija rėmėsi liudytojų A. L. (L.), I. Š., J. Z. bei pačios J. J. parodymais. Tačiau minėtų liudytojų parodymai apie eismo įvykio kilimo aplinkybes, t. y. nukentėjusiojo veiksmus prieš pat įvykį, palyginti tarpusavyje, nesutampa, yra nevienodi – liudytoja J. Z. parodė, kad motociklas buvo visiškai sustojęs prie perėjos, praleido pėsčiuosius, liudytoja I. Š. taip pat parodė, kad motociklas buvo sustojęs prie perėjos (jos tai matė, nes jų darbo vieta šalia perėjos), liudytojas A. L. nurodė, kad motociklininkas pradėjo stabdyti ir sustojo apie 50 m atstumu iki perėjos. Pats nukentėjusysis Ž. M. aiškino, kad prieš perėją pristabdė motociklą, važiavo pirma eismo juosta, antrąja juosta važiavo automobilis, kuris spėjo pravažiuoti pro J. J. automobilį. Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad vis dėlto nebuvo neginčijamai nustatytos kai kurios faktinės aplinkybės, t. y. kurioje vietoje motociklas sustojo ar buvo pristabdytas, ar iš viso buvo sustojęs ir pan. Todėl jeigu kolegija suabejojo pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl būtinosios eismo įvykio kilimo sąlygos, ji negalėjo besąlygiškai vadovautis pirmiau nurodytų liudytojų parodymais ir turėjo imtis procesinių priemonių šioms aplinkybėms išsiaiškinti, kadangi jos svarbios sprendžiant būtinosios eismo įvykio kilimo sąlygos klausimą.

113.1. Prokuroras nurodo, kad Kelių eismo taisyklės įpareigoja vairuotoją įsitikinti, kad manevras bus saugus, o J. J. vairuojamas automobilis neturėjo pirmumo teisės. Tai akcentavo ir teisme apklaustas išvadą pateikęs Lietuvos teismo ekspertizių centro specialistas, teigdamas, kad vairuotojas privalo įsitikinti, jog manevras bus saugus, kad šiuo atveju motociklo vairuotojas Ž. M. apie galimą kliūtį negalėjo žinoti ir nežinojo ir kad tai turėjo įtakos jo reakcijos į kliūtį laikui. Nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neįvertino ir tai lėmė, kad buvo padaryta priešinga, nei specialisto nurodyta, išvada dėl pagrindinės nagrinėjamo eismo įvykio kilimo sąlygos.

123.2. Apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada dėl kilusių padarinių būtinosios priežasties lėmė tai, kad skundžiamame išteisinamajame nuosprendyje liko nepasisakyta dėl automobilio „Opel Astra“ vairuotojos J. J. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir jo įtakos kilusiems padariniams. O kad išteisintoji pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, rodo ir specialisto išvada, ir teisme duoti ją pateikusio specialisto paaiškinimai, kur jis nurodė, kad net ir tuo atveju, jeigu motociklo „Honda ( - ) vairuotojas Ž. M. būtų važiavęs leistinu 50 km/h greičiu, prasilenkimas tarp jo ir automobilio „Opel Astra“ nebūtų buvęs saugus, motociklo vairuotojas vis tiek būtų turėjęs imtis vienų ar kitų priemonių, tuo tarpu Kelių eismo taisyklės įpareigoja duoti kelią, nedaryti nieko, kas priverstų kitas transporto priemones imtis manevravimo arba stabdymo (Kelių eismo taisyklių 3.2 p.), todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad būtų įvykdytas Kelių eismo taisyklių reikalavimas „duoti kelią“. Specialistas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų posėdžiuose patvirtino ir nuosekliai paaiškino, kad būtent automobilio „Opel Astra“ vairuotoja J. J. sudarė kliūtį pirmenybę turinčiai transporto priemonei, kuriai pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus privalu duoti kelią. Jeigu teisėjų kolegija padarė išvadą, kad būtent nukentėjusiojo veiksmai buvo būtina sąlyga eismo įvykiui įvykti, tai šiuo atveju reikia kalbėti apie abipusę – tiek automobilio „Opel Astra“ vairuotojos J. J., tiek motociklo vairuotojo nukentėjusiojo Ž. M. – kaltę, tačiau šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas nepasisakė.

133.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs (Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalga), kad būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos Kelių eismo taisyklės, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas bylos duomenų nevertino, o nagrinėjamu atveju aišku, kad jeigu „Opel Astra“ vairuotoja J. J. nebūtų sudariusi kliūties pirmenybę turinčiam nukentėjusiojo Ž. M. vairuojamam motociklui, jis nebūtų atsitrenkęs į J. J. vairuojamą automobilį, nebūtų įvykęs eismo įvykis ir kilę padariniai.

143.4. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodo, kad, priimdamas sprendimą dėl automobilio vairuotojos J. J. kaltės, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik viena specialisto išvados Nr. 11-1-/894(15) dalimi, t. y. nesirėmė ta specialisto išvados dalimi, kur nurodoma, kad, važiuodamas leistinu 50 km/h greičiu, motociklo vairuotojas nukentėjusysis Ž. M. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo. Kasatorius pažymi, kad nukentėjusysis taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes viršijo leistiną važiavimo greitį. Pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę atsižvelgė, savo nuosprendyje ją konstatavo ir, įvertinęs bylos duomenis, į ją motyvuotai atsižvelgė spręsdamas nukentėjusiojo civilinio ieškinio klausimą, tokiu būdu nenukrypdamas nuo teisminės praktikos analogiškose bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459-511/2015).

154. Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Rimo Bradūno kasacinis skundas atmestinas.

16Dėl kasatoriaus argumentų dėl baudžiamojo proceso normų pažeidimo bei kasacinio bylos nagrinėjimo ribų

175. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, vadovavosi prieštaringais liudytojų parodymais, nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Tokie kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

185.1. Toliau atsakant į kasacinio skundo argumentus, visų pirma pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), o nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, tikrina tai, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinės instancijos teismas pagal BPK 369, 376 straipsniuose nustatytas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas byloje surinktų įrodymų iš naujo netiria, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų funkcija. Pabrėžtina, kad proceso dalyvių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus.

195.2. BPK 329 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, turi nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus.

205.3. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nurodytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-587/2014).

215.4. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuojama, kad kasacine tvarka apskųstame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų neturi, o kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįstos.

225.5. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, atliko įrodymų tyrimą: dar kartą apklausė specialistą V. L., liudytoją J. Z., I. Š., dar kartą išanalizavo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nuosprendyje motyvuotai pasisakė, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl J. J. nuteisimo, priimdamas naują išteisinamąjį nuosprendį, vertino įrodymų visumą, nurodė apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas J. J. išteisinti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis kitaip įvertino pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio įrodymus. Toks įrodymų vertinimas ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys, priešingai nei nurodo kasatorius, atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 331 straipsnio 2 dalyje išdėstytus reikalavimus. Nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl kasaciniame skunde nurodytų argumentų nėra teisinio pagrindo. Tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, negu tikėjosi prokuroras, nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, dėl kurių reikėtų bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad šis teismas padarė išsamias ir motyvuotas išvadas, jog ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, priešingai nei konstatuota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, neleidžia daryti neabejotinų išvadų, patvirtinančių J. J. kaltumą padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

23Dėl BK 281 straipsnio 3 dalies taikymo

246. Prokuroras, nesutikdamas su J. J. išteisinimu, didžiausią dėmesį kreipia į specialisto išvadą Nr. 11-1894(15) ir specialisto V. L. paaiškinimus, nurodydamas, jog specialistas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose tvirtino, jog būtent automobilio „Opel Astra“ vairuotoja J. J. sudarė kliūtį pirmenybę turinčiam motociklui, kuriam privalėjo duoti kelią. Tuo pagrindu kelia klausimą dėl J. J. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo įtakos padariniams – Ž. M. sunkaus sveikatos sutrikdymui.

256.1. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, J. J. nuteisė pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad Ž. M., prieš eismo įvykį vairuodamas motociklą, viršijo leistiną greitį ir šis jo veiksmas turėjo didelės įtakos eismo įvykio atsiradimui, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti specialisto V. L. išvada ir paaiškinimais apie tai, kad pagrindinė eismo įvykio priežastis buvo J. J. veiksmai. Taigi esminis pirmosios instancijos teismo motyvas, lėmęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą, buvo specialisto išvada Nr. 11-1894(15) ir ją pateikusio specialisto paaiškinimai. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo nuomonė buvo priešinga – šis teismas J. J. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį išteisino, nurodęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendimą grindė taip pat minėta specialisto išvada bei ją pateikusio specialisto paaiškinimais, tačiau juos vertino visų byloje esančių įrodymų kontekste.

267. Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010).

277.1. Tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, sprendžiant priežastinio ryšio klausimus svarbu taikyti būtinosios sąlygos taisyklę ir ja remiantis nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo susijęs būtinuoju priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas leidžia daryti išvadą, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Ji nustatoma modeliuojant situaciją tokiu būdu: paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvio Kelių eismo taisyklių pažeidimas, paliekant kito eismo dalyvio KET pažeidimą, ir sprendžiama, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-31/2012). Teismų praktikoje neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina sąlyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė ar dėsninga sąlyga) eismo įvykiui kilti, o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-297/2009). Visais atvejais teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių veiksmų (padarytų pažeidimų) analize.

288. Nagrinėjamoje byloje nustatytas toks eismo įvykio mechanizmas: J. J., vairuodama automobilį, sukdama į kairę į šalia kelio esančią teritoriją, nedavė kelio priešinga eismo kryptimi tiesiai važiuojančiam motociklui, vairuojamam nukentėjusiojo Ž. M., ir su juo susidūrė; eismo įvykio metu buvo sužalotas motociklo vairuotojas Ž. M., kuriam buvo padarytas kūno sužalojimas, sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymą.

298.1. Taigi būtina išsiaiškinti, ar būtent J. J. padarytas KET pažeidimas buvo būtina padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) atsiradimo sąlyga ir priežastis. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. gruodžio 21 d. specialisto išvados Nr. 11-1894(15) matyti, kad automobilio „Opel Astra“ vairuotojos J. J. veiksmai buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Kasaciniame skunde prokuroras akcentuoja šią aplinkybę, nurodydamas, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl J. J. padaryto KET pažeidimo įtakos kilusiems padariniams. Šie prokuroro teiginiai yra nepagrįsti. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti visas abejones ir išspręsti klausimus dėl faktinių bylos aplinkybių, atliko įrodymų tyrimą ir ypač išsamiai pasisakė dėl įvykio mechanizmo ir abiejų asmenų – tiek J. J., tiek Ž. M. – veiksmų įtakos pačiam įvykiui ir kilusiems padariniams. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad specialisto išvadoje, be J. J. veiksmų įvertinimo, yra pasisakyta ir apie Ž. M. veiksmų įtaką įvykiui bei padariniams. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad: prieš pat stabdymą eismo įvykio vietoje motociklo „Honda ( - ) važiavimo greitis buvo apie 73 km/h; važiuodamas maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu, motociklo „Honda ( - ) vairuotojas Ž. M. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo, nes minimalus motociklo stabdymo kelias yra mažesnis nei atstumas, kuriuo nuo susidūrimo vietos buvo motociklas, vairuotojui sureagavus sustabdyti savo motociklą. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad šiuo atveju specialisto išvada nėra vienareikšmė ir ji teismo turi būti vertinama tik kaip vienas iš įrodymų sprendžiant asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimą. Specialistas V. L. buvo du kartus apklaustas pirmosios instancijos teisme ir vieną kartą apeliacinės instancijos teisme. Visais atvejais jis patvirtino savo išvadą ir nurodė, kad prieš pradėdamas stabdyti motociklo vairuotojas Ž. M. važiavo apie 73 km/h greičiu (buvo imti palankiausi nukentėjusiajam duomenys), taip pat tai, kad jeigu jis būtų važiavęs maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu, susidūrimo būtų išvengęs. Taip pat nagrinėjamu atveju netinkamas buvo ir motociklo stabdymas – Ž. M. stabdė galiniu ratu, paskui griuvo ant dešinio šono ir slydo. Tuo tarpu, kaip paaiškino specialistas, motociklas, stabdomas abiem ratais, išvysto dvigubai didesnį lėtėjimą nei slysdamas ant šono. Visas šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas įvertino, ko nebuvo padaręs pirmosios instancijos teismas.

308.2. Atsakant į kasacinio skundo argumentą, kad specialistas V. L. išvadoje ir paaiškinimuose teisme įvardijo J. J. veiksmus kaip pagrindinę eismo įvykio kilimo sąlygą, pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog specialisto išvada (ekspertizės aktas) BPK 20 straipsnio prasme gali būti priskirta prie įrodymų, nustatant kaltę asmens, kaltinamo padarius BK 281 straipsnio atitinkamoje dalyje numatytą nusikaltimą, tačiau tai yra tik vieni iš įrodymų baudžiamojoje byloje, jie neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti bylos duomenys ir turi būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, eismo įvykio ekspertizės akte (specialisto išvadoje) pateikiamos išvados yra tik prielaida teisinei išvadai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 598-489/2015). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas šių reikalavimų laikėsi, specialisto išvadą vertino kartu su visais byloje esančiais duomenimis ir padarė motyvuotas išvadas.

318.3. Prokuroras taip pat skunde nurodo, kad liudytojų parodymai dėl įvykio nesutampa: liudytoja J. Z. parodė, kad motociklas buvo visiškai sustojęs prie perėjos, praleido pėsčiuosius, liudytoja I. Š. taip pat parodė, kad motociklas buvo sustojęs prie perėjos, liudytojas A. L. parodė, kad motociklininkas pradėjo stabdyti ir sustojo apie 50 m atstumu iki perėjos, nukentėjusysis Ž. M. aiškino, kad prieš perėją pristabdė motociklą, važiavo pirma eismo juosta. Vis dėlto prokuroras pateikia tik liudytojų parodymų dalį, kuri neatspindi tikrosios jų esmės. Nors tam tikrų nesutapimų liudytojų J. Z., I. Š. parodymuose ir yra, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į esmines nurodytas aplinkybes: abi liudytojos parodė, kad motociklininkas labai greitai važiavo, greičiau, nei automobiliai pajudėjo, aplenkė automobilius. Liudytojas A. L. parodė, kad išgirdęs motociklo garsą suprato, jog jis važiuoja labai greitai, jo nuomone, daug greičiau, nei leistina mieste. Apeliacinės instancijos teismas įvertino liudytojų parodymus, taip pat J. J. parodymus, kad ji buvo sustojusi, praleido kelias važiuojančias mašinas, matė mašinas, sustojusias antroje juostoje, nes ėjo pėstieji, kadangi kelias buvo tuščias, važiavo iš vietos į kiemą, susidūrimas įvyko baigiant manevrą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertino ir Ž. M. parodymus apie tai, kad jis važiavo leistinu greičiu, o J. J. automobilis prieš jį iššoko staiga, tačiau tokią aplinkybę paneigė specialisto išvados duomenys, jog susidūrimo metu J. J. vairuojamo automobilio greitis buvo tik 8 km/h. Todėl aišku, kad automobilis ne iššoko iš vietos staiga, o lėtai judėjo darydamas posūkį.

328.4. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs specialisto išvadą, ją pateikusio specialisto paaiškinimus, abiejų įvykio dalyvių, taip pat liudytojų parodymus, visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, pripažino, kad Ž. M. taip pat yra atsakingas už kilusį įvykį. Byloje nustatyta, kad J. J. pažeidė KET 9 ir 109 punktų reikalavimus: nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ar jų turto saugumui, sukdama į kairę, į šalia kelio esančią teritoriją, nedavė kelio priešinga eismo kryptimi tiesiai važiuojančiam motociklui. Bylos aplinkybės patvirtina ir tai, kad Ž. M. taip pat pažeidė KET 127, 144, 150 punktų reikalavimus: viršijo leistiną greitį, važiuojamojoje dalyje sustojo ne eismo juostoje, pažeidė reikalavimą sustoti skiriamojoje juostoje. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad, pagal KET 128 punkto reikalavimus, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

338.5. Priežastinis ryšys itin glaudžiai susijęs su kaltės klausimu, nes, darant išvadą dėl asmens kaltės, vertinamas ir jo psichinis santykis su priežastinio ryšio eiga. Tačiau priežastinio ryšio tarp kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių nustatymas savaime nesuponuoja išvados dėl asmens kaltės. Tai skirtingi nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl negali būti tapatinami. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su dėl susidūrimo kilusiais padariniais. J. J., sukdama į kairę, nedavė kelio priešinga eismo kryptimi tiesiai važiuojančiam Ž. M., tačiau jis, viršijęs leistiną greitį ir važiuodamas 73 km/h greičiu, neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo. Kaip minėta, priežastinio ryšio nustatymas tarp kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal BK 281 straipsnį, jeigu nenustatoma eismo įvykį sukėlusio asmens kaltė. Todėl vertinant kaltininko veiksmus (neveikimą) bei sprendžiant priežastinio ryšio ir kaltės klausimus būtina nustatyti momentą, nuo kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes. Spręsdamas kaltės klausimą, teismas turi įvertinti objektyvių eismo įvykio aplinkybių visumą: kitų eismo dalyvių veiksmus, oro sąlygas ir temperatūrą, kelio ypatumus, matomumą bei kitas aplinkybes.

349. BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma. Jis padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo tada, kai kaltininkas suvokia rizikingą savo veikos pobūdį numatydamas, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas (pvz., greičio viršijimas, netinkamas manevravimas, išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, techniškai netvarkingos transporto priemonės vairavimas) gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikisi tokių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad kaltininkas minėtus padarinius numato kaip mažai tikėtinus ir tikisi, jog šiomis konkrečiomis aplinkybėmis jie nekils. BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo nerūpestingumo tada, kai kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo ir nenumatė, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstamų padarinių. J. J. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad motociklininko nematė. Pamatė jį jau prieš pat jam atsitrenkiant į jos vairuojamo automobilio vidurį. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų J. J. nurodytas aplinkybes, jog prieš pradėdama posūkio į kairę manevrą įsitikino, kad tai daryti saugu. Tai, kad prie perėjos buvo sustoję automobiliai abiejose eismo juostose, patvirtino visi liudytojai, o tai reiškia, kad prie perėjos sustojus automobiliams, jiems užimant abi eismo juostas, motociklininkas negalėjo būti sustojęs taip, kad būtų matomas. Specialisto V. L. išvadoje, jo paaiškinimuose nurodoma, kad, atsižvelgiant į užfiksuotus pėdsakus, motociklininkas perėją turėjo pervažiuoti nestabdydamas, o gal net greitėdamas, liudytojų A. L., J. Z. parodymuose teigiama, kad Ž. M. vairuojamas motociklas buvo sustojęs iki perėjos likus apie 50–150 metrų. Pagal teismų praktiką, nustatant asmens kaltę, būtina įvertinti ir tai, ar kito eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas neapribojo kaltininko (nagrinėjamu atveju išteisintosios J. J.) galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti. Pažymėtina ir tai, kad vairuojant transporto priemonę galioja pasitikėjimo principas, kuris reiškia, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis Kelių eismo taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2007, 2K-368/2015).

359.1. Apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kelių transporto priemonę vairavusio asmens kaltė dėl nusikaltimo, numatyto atitinkamoje BK 281 straipsnio dalyje, yra visiškai ir besąlygiškai įrodyta. Pirmiau išdėstytos aplinkybės, kaip pagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas, patvirtina J. J. parodymus, kad ji nematė ir neturėjo galimybės pastebėti motociklo bei negalėjo ir neturėjo galimybės nuspėti, kad, kitiems automobiliams sustojus prieš pėsčiųjų perėją praleisti einančių žmonių, per pėsčiųjų perėją, lenkdamas sustojusius automobilius ir tai darydamas neleistinu būdu, pažeisdamas kelių eismo saugumo taisykles, dideliu greičiu važiuos motociklas, vairuojamas Ž. M.. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadoms, kad J. J. neturėjo objektyvios galimybės išvengti susidūrimo, nes, pradėdama posūkio manevrą, buvo įsitikinusi dėl manevro saugumo – matė prie pėsčiųjų perėjos stovinčius automobilius jos manevro eismo juostoje.

3610. Prokuroras, kasaciniame skunde prašydamas perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, nurodo, kad byloje nebuvo išsamiai ir nešališkai ištirtos kai kurios faktinės aplinkybės (kurioje vietoje motociklas sustojo ir ar apskritai buvo sustojęs), nepašalinti tam tikri prieštaravimai. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teisme buvo apklausti visi eismo įvykį matę ar ką nors apie jį žinantys asmenys, kai kurie – ne po vieną kartą. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, taip pat buvo atliktas įrodymų tyrimas: dar kartą apklausti specialistas V. L., liudytojos J. Z., I. Š.. Nepavyko apklausti tik liudytojo A. L., nes jis buvo išvykęs į Turkiją, ir proceso dalyvių sutikimu byla baigta nagrinėti be jo, o jo teisme duoti parodymai apeliacinės instancijos teisme buvo perskaityti. Iš esmės vienintelis prieštaravimas, dėl kurio prašoma bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, yra tas, ar motociklą vairavęs Ž. M. buvo sustojęs prie pėsčiųjų perėjos ir ar dėl to J. J. turėjo objektyvią galimybę pastebėti atvažiuojantį motociklą. Apie tai, kad Ž. M. motociklas nebuvo sustojęs prie perėjos, jau pasisakyta pritariant apeliacinės instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms. Taigi atsižvelgtina į tai, kad apeliacinės instancijos teismas bylą ištyrė itin kruopščiai, atsakė į visus byloje abejones kėlusius klausimus, apklausė visus įmanomus asmenis ir padarė pagrįstas išvadas dėl kaltės nebuvimo J. J. veiksmuose. Prokuroras nenurodo, ką, grąžinus bylą nagrinėti apeliacine tvarka, dar būtų galima ištirti ar ką apklausti. Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas panaikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kai yra padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Tokių pažeidimų šioje byloje nenustatyta, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje visi byloje ištirti įrodymai yra dar kartą išanalizuoti, tarpusavyje palyginti tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma, laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, motyvai, kuriais vadovaudamasis šis teismas atmetė arba kitaip įvertino apskųsto nuosprendžio įrodymus, nurodyti.

3711. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuspręsdama J. J. pagrįstai pagal BK 281 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3812. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nenustatyta BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, atsižvelgiant į kasacinio skundo ribas, naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

40Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Rimo Bradūno kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno... 3. Nukentėjusiojo Ž. M. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos... 4. Nukentėjusiojo Ž. M. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą... 6. 1. Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nuosprendžiu J. J. buvo... 7. 1.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, panaikindama pirmosios... 8. 2. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro... 9. 2.1. Kasatorius nurodo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos... 10. 3. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju... 11. 3.1. Prokuroras nurodo, kad Kelių eismo taisyklės įpareigoja vairuotoją... 12. 3.2. Apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada dėl kilusių padarinių... 13. 3.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs (Teismų praktikos kelių... 14. 3.4. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrįstai skundžiamame... 15. 4. Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Rimo... 16. Dėl kasatoriaus argumentų dėl baudžiamojo proceso normų pažeidimo bei... 17. 5. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 18. 5.1. Toliau atsakant į kasacinio skundo argumentus, visų pirma pažymėtina,... 19. 5.2. BPK 329 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo... 20. 5.3. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti... 21. 5.4. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuojama, kad... 22. 5.5. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo... 23. Dėl BK 281 straipsnio 3 dalies taikymo... 24. 6. Prokuroras, nesutikdamas su J. J. išteisinimu, didžiausią dėmesį... 25. 6.1. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs... 26. 7. Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių... 27. 7.1. Tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo... 28. 8. Nagrinėjamoje byloje nustatytas toks eismo įvykio mechanizmas: J. J.,... 29. 8.1. Taigi būtina išsiaiškinti, ar būtent J. J. padarytas KET pažeidimas... 30. 8.2. Atsakant į kasacinio skundo argumentą, kad specialistas V. L. išvadoje... 31. 8.3. Prokuroras taip pat skunde nurodo, kad liudytojų parodymai dėl įvykio... 32. 8.4. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs specialisto išvadą,... 33. 8.5. Priežastinis ryšys itin glaudžiai susijęs su kaltės klausimu, nes,... 34. 9. BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės... 35. 9.1. Apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kelių... 36. 10. Prokuroras, kasaciniame skunde prašydamas perduoti bylą iš naujo... 37. 11. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal... 38. 12. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nenustatyta BPK 369... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 40. Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Rimo Bradūno...