Byla 2K-38/2008
1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Vytauto Masioko ir pranešėjo Vytauto Piesliako, sekretoriaujant M. Čiučiulkai, dalyvaujant prokurorui L. Beinarytei, gynėjui advokatui Č. Žukauskui,
2teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Č. gynėjo ir nukentėjusiojo J. V. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 28 d. nutarties.
3Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu J. Č. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda.
4Priteista iš M. Č. IĮ „( - ) “ 40 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam J. V.
5Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 28 d. nutartimi pakeistas Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 12 d. nuosprendis. Panaikinta Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 12 d. nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio išsprendimo. Priteista iš M. Č. IĮ „( - )“ 18 273,60 Lt, o iš akcinės draudimo bendrovės „Baltikums draudimas“ – 1726,40 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam J. V. Likusi nukentėjusiojo J. V. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta. Išieškota iš nuteistojo J. Č. 60,72 Lt proceso išlaidų valstybei.
6Kita Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 12 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio nuteistojo gynėjo ir nukentėjusiojo kasacinius skundus atmesti, paaiškinimus,
Nustatė
8J. Č. nuteistas už tai, kad 2004 m. spalio 20 d., apie 7 val. 25 min., Šilalės r., Klabų k. teritorijoje, automagistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 217-me kilometre, Klaipėdos miesto kryptimi, vairuodamas M. Č. individualiai įmonei priklausantį sunkvežimį MAN 12.323, (valst. Nr. ( - )), pirma automagistralės juosta, artėdamas prie priekyje ta pačia kryptimi, daugiau dešiniuoju kelio kelkraščiu, važiuojančios specialios paskirties transporto priemonės – traktoriaus BELARUS 121 B, (valst. Nr. ( - )), vairuojamo šios įmonės darbuotojo J. V. priklausančio valstybės įmonei „Automagistralė“ ir ant kurio stogelio buvo įjungti mirksintys oranžinės spalvos švyturėliai bei prie galo prikabinta žoliapjovė, kurios kraštai buvo išsikišę už traktoriaus gabaritų, savalaikiai nepasirinko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 171 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės bei sužalotas traktoriaus vairuotojas J. V., kuriam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. muštinė žaizda galvoje, stuburo kaklinio VI slankstelio panirimas į priekį, trauminis mielitas, rankų parezė ir kojų paraplegija.
9Kasaciniu skundu nuteistojo J. Č. gynėjas prašo teismą panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 12 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 28 d. nutartį ir bylą nutraukti. Jis teigia, kad nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį nepagrįstai.
10Kasatoriaus manymu, net ir atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, liko neatsakyti šie esminiai klausimai, o būtent: kokia pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis ir ar nuteistasis, pamatęs į kitą eismo juostą išsikišusį ir žymiai viršijančius maksimaliai leistinus gabaritus tinkamai nepažymėtos šviesą atspindinčiais ženklais žoliapjovės galą, kai iki jos buvo likę 21 m, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo. Be to, teismai visiškai nevertino nukentėjusiojo padarytų KET pažeidimų įtakos kilusiam eismo įvykiui.
11Kasatorius teigia, kad ekspertizės išvados yra dviprasmiškos, todėl bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo siūloma kviesti ekspertą į teismo posėdį, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas.
12Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į 2005 m. birželio 23 d. eksperto išvadą, kad „susidariusioje kelio situacijoje traktoriaus vairuotojas techniniu požiūriu vykdydamas KET 53, 231 ir 249 punktų reikalavimus privalėjo važiuoti tamsiu paros metu tik su tinkamai pažymėtais už transporto priemonės gabaritų išsikišančiais žoliapjovės kraštiniais taškais“ ir įjungtiems ant traktoriaus kabinos stogo esantiems oranžinės spalvos švyturėliams suteikė išskirtinę reikšmę. Kasatoriaus manymu, teismai neteisingai konstatavo, kad du ant traktoriaus stogo trijų metrų aukštį esantys oranžiniai švyturėliai pakankamai įspėjo kitus eismo dalyvius, kad prie traktoriaus stogo yra prikabinta žoliapjovė.
13Pavojus lenkiant traktorių su žoliapjove iškilo todėl, kad žoliapjovės matmenys 1,10 cm viršijo maksimaliai leistinus transporto priemonių matmenis, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymą Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ 2.1 punktą, kuriame nurodyta, kad „transporto priemonių ar transporto priemonių junginių, kurių matmenys, masė su kroviniu ar be jo viršija Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduotą leidimą“. Taip pat buvo pažeistas KET 250 punktas bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 9 straipsnio 8 punktas, kuriuose nustatyta, kad važiuojant transporto priemone, kurios gabaritai viršija leistinas normas, reikalinga imtis papildomų eismo saugumo priemonių.
14Kadangi žybčiojantys oranžiniai švyturėliai ir ant traktoriaus galinės dalies esantys raudonos spalvos gabaritiniai žibintai suklaidino kitus eismo dalyvius apie priekyje ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės keliamą pavojų dėl išsikišusios žoliapjovės gabaritų, kurie nebuvo tinkamai pažymėti, todėl esant šioms aplinkybėms žoliapjovę buvo galima pastebėti tik visiškai priartėjus. Akivaizdu, kad nukentėjusiojo padaryti KET taisyklių pažeidimai (tinkamai nepažymėta žoliapjovė) buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis. Tai konstatuota ir 2005 m. birželio 23 d. ekspertizės akte, nurodant, kad „atsižvelgiant į transporto priemonių sugadinimus (susidūrimo mechanizmą), tikėtina, kad jeigu eismo įvykio metu žoliapjovė nebūtų išsikišusi iš už traktoriaus gabaritų, automobilis būtų pravažiavęs pro traktoriaus kairįjį šoną, o ne kliudęs.“ Ekspertizės akte taip pat pažymėta, kad kiti eismo dalyviai matydami švyturėlius buvo įspėjami tik apie priekyje važiuojančią lėtaeigę transporto priemonę ir dėl to galintį iškilti pavojų, tačiau tinkamai nepažymėjus žoliapjovės kraštų ir degant iš galo tik traktoriaus gabaritinėms šviesoms, kiti eismo įvykio dalyviai nebuvo informuojami apie transporto priemonės tikruosius gabaritus.
15Kasatoriaus manymu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė klaidingą išvadą konstatuodami, kad eismo įvykiui kilti neturėjo įtakos nukentėjusiojo veiksmai ir nekreipė dėmesio į tai, kad ir nukentėjusysis pažeidė atitinkamus KET punktų reikalavimus, kurie lėmė eismo įvykį.
16Teismai nevertino nuteistojo kaltę paneigiančių įrodymų, todėl buvo pažeistas BPK 7 straipsnis bei 20 straipsnio 3 dalis.
17Kasaciniu skundu nukentėjusysis J. V. prašo teismą pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 28 d. nutarties dalį, kurioje nukentėjusiojo civilinis ieškinys iš dalies tenkintinas, ir priteisti nukentėjusiajam iš M. Č. IĮ „( - )“ 38 273,6 Lt.
18Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad jis pažeidė Susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymą Nr. 3-66, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 9 straipsnio 8 dalį, KET 53, 217.1, 249 ir 250 punktų reikalavimus bei darbdavio nustatytas saugaus darbo taisykles. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad jis nesilaikė Susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ reikalavimų, nes neturėjo Susisiekimo ministerijos ir savivaldybių nustatyta tvarka išduoto leidimo, kurį privalo turėti transporto priemonių ar transporto junginių, kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus dydžius, vairuotojai. Susisiekimo ministerija Vyriausybės 2002 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 108 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintos „Mokesčio už važiavimą keliais Lietuvos Respublikos ir užsienio šalyse įregistruotoms transporto priemonėms (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) transporto priemonės (jų junginio) leidžiama bendroji masė, dydžiai ir mokėjimo tvarkos“ 5 punktu buvo įpareigota nustatyti maksimalius leidžiamus transporto priemonių matmenis, leidžiamas ašies (ašių) apkrovas, leidžiamą bendrąją masę ir šiuos duomenis paskelbti „Valstybės žinios“, ką ir padarė išleisdama ir paskelbdama minėtą 2002 m. vasario 18 d. įsakymą Nr. 3-66. Šiuo įsakymu reguliuojami klausimai yra susiję su kelių apmokestinimu ir yra taikomi nestandartinių gabaritų transporto priemonėms, prie kurių kasatoriaus vairuojamas traktorius nėra priskiriamas (minėto įsakymo 1 punktas). Norėdamos važiuoti šalies keliais, nestandartinės transporto priemonės turi mokėti Vyriausybės 2002 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 108 nustatyto dydžio mokesčius.
19Be to, pagal KET 44 punktą transporto priemonė yra įrenginys, skirtas žmonėms ir (arba) kroviniams vežti, todėl žoliapjovėms nėra ir negali būti taikomi transporto priemonėms nustatyti reikalavimai. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje ir KET 250 punkte įtvirtinta, kad „transporto priemonių ar transporto priemonių junginių, kurių matmenys, masė su kroviniu ar be jo viršija Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduotą leidimą“. KET 45 punktas transporto priemonių junginį apibrėžia kaip kelias sujungtas transporto priemones, kurios eisme dalyvauja kaip vienetas. Žoliapojvė nėra ir negali būti transporto priemone, todėl traktorius ir žoliapjovė nelaikytini transporto priemonių junginiu. Esant šioms aplinkybėms, kasatorius Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 9 straipsnio 8 dalies, KET 250 punkto bei Susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 reikalavimų nepažeidė, nes šie reikalavimai yra taikomi transporto priemonės ir jų junginiams.
20Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad kasatorius pažeidė KET 217.1 punktą, draudžiantį keliuose, pažymėtuose ženklu „Automagistralė“, važiuoti traktoriams, kitoms transporto priemonėms ir savaeigėms mašinoms, kurių maksimalus konstrukcinis greitis dėl jų techninės būklės mažesnis kaip 40 km/h. Pažymėtina, kad VĮ „Automagistralė“, kurioje eismo įvykio padarymo metu dirbo kasatorius, yra valstybės įmonė vykdanti kelių priežiūrą vadovaujantis Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiūros tvarka. Kasatorius nurodo, kad jis eismo įvykio padarymo metu vyko vykdyti kelio priežiūros darbų – pjauti kelkraštyje augančios žolės bei pažymi, kad laikėsi KET 231 punkto reikalavimų ir važiavo dešiniuoju kelkraščiu įsijungęs du oranžinės spalvos švyturėlius ir taip tinkamai įspėjo kitus eismo dalyvius apie galimą pavojų, t. y. apie savo važiavimo greitį bei matmenis.
21Kadangi kasatorius vairuodamas traktorių su prikabinama žoliapjove jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, lieka neaišku, kuo pasireiškė jo didelis neatsargumas ir kodėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis, sumažino jam priteistos neturtinės žalos dydį proporcingai jo kaltei. Priešingai, kasatorius elgėsi apdairiai ir rūpestingai, važiavo įsijungęs oranžinės spalvos švyturėlius, tuo tarpu nuteistasis nors ir matė mirksinčius oranžinės spalvos švyturėlius, tačiau nesiėmė jokių atsargumo priemonių, kad būtų galima išvengti eismo įvykio.
22Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis taip pat pažeidė KET reikalavimus, todėl ir jo paties didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad dėl kilusio eismo įvykio yra trečdalis jo kaltės, ir dėl to sumažindamas jam priteistos neturtinės žalos dydį nuo 40 000 Lt iki 20 000 Lt, neatsižvelgė į eilę kriterijų, į kuriuos teismas turi atsižvelgti įvertindamas padarytos neturtinės žalos dydį, o būtent į: žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
23Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltę. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė kasatoriui dėl eismo įvykio kilusias pasekmes ir dėl to patirtus dvasinius išgyvenimus, t. y. sužalojimo sunkumą, išlikusį sveikatos ir išvaizdos pakenkimą ir galimybių praradimą. Taip pat LAT yra pabrėžęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Taigi nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta į tai, kad kasatoriui eismo įvykio metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (muštinė žaizda galvoje, stuburo kaklinio VI slankstelio panirimas į priekį, trauminis mielitas, rankų parezė, kojų paraplegija). Taip pat teismas turi atsižvelgti į tai, kad kasatorius po eismo įvykio tapo pirmos grupės invalidu – jam nustatyta pirmos grupės negalia, o visiško pasveikimo galimybė yra neįmanoma, todėl jam reikalinga nuolatinė slauga. Kadangi nukentėjusysis, kuris iki eismo įvykio dirbo VĮ „Automagistralė“, neteko 100 proc. profesinio darbingumo, yra nedarbingas, todėl negali išlaikyti savo šeimos, nuolat pergyvena dėl jos ateities.
24LAT praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydis priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra patiariama dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo ar grėsmės gyvybei sukėlimo, šie išgyvenimai yra ypač dideli. Kadangi žala buvo padaryta kasatoriaus sveikatai, jo išgyvenimai yra ypač dideli. Eismo įvykio metu patirtas sunkus sveikatos sutrikdymas kasatoriui kelia nuolatinius fizinius skausmus bei iš to kylančius dvasinius išgyvenimus, todėl neįmanomas civilinės atsakomybės tikslo pasiekimas – visiškai atlyginti patirtus nuostolius. Kadangi šiuo atveju įmanoma tik iš dalies kompensuoti kasatoriaus nuolat patiriamą žalą, manytina, kad 40 000 Lt suma neturtinei žalai kompensuoti yra pagrįsta.
25Nuteistojo J. Č. gynėjo kasacinis skundas netenkintinas, o nukentėjusiojo J. V. kasacinis skundas tenkintinas.
26Dėl J. Č. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių
27BK 281 straipsnio 3 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kadangi BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, veikos kvalifikavimui pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą) ir padarinius (sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), bet ir priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo.
28Pažymėtina, kad šioje byloje kelių eismo saugumo taisykles pažeidė abu eismo įvykio dalyviai. J. Č. pažeidė KET 53 punkto, kuriame nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo saugumo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšių linijų ir želdinių, ir KET 171 punkto, kuriame nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, reikalavimus, nes važiuodamas pirma automagistralės juosta ir artėdamas prie priekyje ta pačia kryptimi, daugiau dešiniuoju kelio kraštu važiuojančios specialios paskirties transporto priemonės – traktoriaus, ant kurio stogelio buvo įjungti mirksintys oranžinės spalvos švyturėliai bei prie galo prikabinta žoliapjovė, kurios kraštai buvo išsikišę už traktoriaus gabaritų, savalaikiai nepasirinko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, ir taip įvažiavo į ta pačia kryptimi važiavusį traktorių su žoliapjove, dėl ko apsivertė traktorius, o jo vairuotojui J. V. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Traktoriaus su prikabinama žoliapjove vairuotojas J. V. pažeidė KET 53 punktą, kuriame nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinųjų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo saugumo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšių linijų ir želdinių, bei KET 249 punktą, kuris reikalauja tuo atveju, jeigu krovinys priekyje arba gale išsikiša už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m arba jo šoninis kraštas bent kiek išsikiša už transporto priemonės šoninio gabarito, jis turi būti pažymėtas kaip numatyta šių taisyklų 3 priede, dėl ko J. Č. per vėlai pastebėjo kliūtį ir įvažiavo į ta pačia kryptimi važiavusį traktorių su žoliapjove, dėl ko apsivertė traktorius, o jo vairuotojui J. V. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
29Tuo atveju, kai kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, labai svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio veikos buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis) ar atsitiktinis.
30Padaryta veika (kelių eismo taisyklių pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų. Priežastinio ryšio nustatymui šioje byloje yra reikšmingas J. Č. padarytas KET 171 punkto pažeidimas ir J. V. KET 249 punkto pažeidimas, kadangi nuosprendžiu nustatyti abiejų kasatorių padaryti KET 53 punkto pažeidimai yra bendro pobūdžio.
31Teismai pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo J. Č. padarytas KET 171 punkto reikalavimų pažeidimas buvo būtinoji padarinių, t. y. sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam J. V., kilimo sąlyga, nes jei J. Č. būtų laiku pastebėjęs prie traktoriaus prikabintą žoliapjovę, laikytųsi saugaus atstumo ir nebūtų taip arti priartėjęs prie traktoriaus, eismo įvykio nebūtų, transporto priemonės būtų prasilenkusios, nežiūrint į J. V. padarytą KET 249 punkto pažeidimą.
32J. Č. teigia, kad jis traktoriaus gabaritinius žibintus pastebėjo likus 200 m., o prikabintos žoliapjovės kontūrus – likus 3-4 m, todėl neturėjo galimybės išvengti susidūrimo. Siekiant išaiškinti, kokiu atstumu būdamas nuo priekyje važiuojančio su įjungtais oranžinės spalvos švyturėliais traktoriaus nuteistasis turėjo objektyvią galimybę pamatyti eismo įvykio metu buvusiomis sąlygomis prie traktoriaus prikabintą žoliapjovę bei kokiu tiksliai atstumu žoliapjovės kairysis kraštinis šonas išsikišo už traktoriaus kairiojo šono gabarito, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, vadovaujantis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir atlikta eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių apžiūra, eksperimentas bei ekspertizė. 2006 m. lapkričio 8 d. atliktu eksperimentu nustatyta, kad įspėjamąjį mirksintį oranžinės spalvos švyturėlį nuteistasis turėjo pastebėti maždaug prieš kilometrą, gabaritinius traktoriaus žibintus - likus 441 m, o prie traktoriaus prikabintos žoliapjovės kontūrus – likus 21 m. Taigi laiku pastebėjęs prie traktoriaus prikabintą žoliapjovę, t.y. nepažeidęs KET 171 punkto reikalavimų, J. Č. būtų išvengęs kilusių padarinių.
33Šią išvadą patvirtina ir 2007 m. balandžio 18 d. ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad automobilio greičio sumažinimui iki traktoriaus judėjimo greičio ir neatsitrenkimui į žoliapjovę važiuojant 70 km/h greičiu buvo reikalingas 27,1 m atstumas, važiuojant 80 km/h greičiu – 37,7 m atstumas, važiuojant 85 km/h greičiu – 43,5 m atstumas. Be to, ekspertizės akte nustatyta, kad mažiausias atstumas, kada sunkvežimio vairuotojas galėjo pastebėti žoliapjovės kontūrus yra nuo 43,8 iki 57,9 m. Šis atstumas yra netgi didesnis negu eksperto paskaičiuotas minimalus atstumas, reikalingas imtis saugos priemonių ir išvengti susidūrimo pastebėjus nepažymėtos žoliapjovės kontūrus. Esant šioms aplinkybėms, ekspertizės akte nustatyta, kad jeigu prieš eismo įvykį susidariusioje eismo ir kelio situacijoje traktoriaus su žoliapjove matomumo sąlygos iš automobilio vairuotojo darbo vietos buvo tokios, kaip nustatyta 2006 m. lapkričio 8 d. eksperimento metu, tai automobilio vairuotojui J. Č. prieš įvykį traktoriaus pralenkimui pasirinkus saugų eismą galintį užtikrinti tarpą tarp transporto priemonių, susidūrimas nebūtų įvykęs. KET 231 punktas nustato, kad oranžinį švyturėlį leidžiama įjungti tik tada, kai trukdoma eismui (transporto priemonės matmenims su kroviniu ar be jo viršijant leistinus, dirbant kelyje, sustojus ir stovint, važiuojant lėtai, vežant pavojingus krovinius ir panašiai). Žybčiojantis oranžinis švyturėlis nesuteikia pirmenybės, tačiau atkreipia dėmesį ir įspėja kitus eismo dalyvius apie galimą pavojų. Todėl kiekvienas eismo dalyvis pamatęs mirksintį oranžinės spalvos švyturėlį turi imtis papildomų atsargumo priemonių (sulėtinti greitį ar pan.), nes šis ženklas įspėja apie galimą kliūtį. Taigi J. Č. KET 171 punkto reikalavimų nepaisymas, o būtent pamačius mirksinčius oranžinės spalvos traktoriaus švyturėlius bei traktoriaus gabaritinius žibintus, nesiėmimas jokių priemonių saugiam eismui užtikrinti, t. y. greičio nesumažinimas ir nepasitraukimas kairiau, arčiau antros eismo juostos, kad saugiai aplenkti priekyje esančią transporto priemonę, buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir dėsningas KET pažeidimo padarinys.
34Nors traktoriaus su prikabinama žoliapjove vairuotojas J. V. pažeidė KET 249 punktą, kuris reikalauja tuo atveju, jeigu krovinys priekyje arba gale išsikiša už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m arba jo šoninis kraštas bent kiek išsikiša už transporto priemonės šoninio gabarito, jis turi būti pažymėtas kaip numatyta šių taisyklų 3 priede, šie padaryti pažeidimai nebuvo būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga, nes jeigu nuteistasis, turėdamas realią galimybę laiku pastebėti prie traktoriaus prikabintus žoliapjovės kontūrus, būtų buvęs pakankamai rūpestingas bei atidus ir pasirinkęs saugų šoninį tarpą reikalingą traktoriui aplenkti, nepaisant to, ar traktoriaus vairuotas būtų pažeidęs KET 249 punkto reikalavimus ar ne, eismo įvykis nebūtų įvykęs.
35Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija laiko, kad baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai, o nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.
36Dėl neturtinės žalos dydžio
37Nukentėjusysis J. V. pateikė 40 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Apylinkės teismas visiškai patenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį ir priteisė 40 000 Lt iš M. Č. IĮ „( - )“ nukentėjusiajam J. V. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkindamas nuteistojo gynėjo ir civilinio atsakovo apeliacinius skundus sumažino priteistos neturtinės žalos dydį iki 20 000 Lt, iš kurių 18 273,60 Lt priteisė M. Č. IĮ „( - )“, o 1726,40 Lt – iš akcinės draudimo bendrovės „Baltikums draudimas“. Savo sprendimą teismas motyvavo dviem momentais: teismų praktikoje nusistovėjusiu neturtinės žalos priteisimo vidurkiu ir trečdaliu nukentėjusiojo kaltės.
38Priimdama sprendimą dėl nukentėjusiojo kasacinio skundo teisėjų kolegija pažymi, kad dėl eismo įvykio nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jis tapo pirmos grupės invalidu. Dėl sveikatos stovio jis net negalėjo dalyvauti teismų posėdžiuose nagrinėjant bylą pirmos, apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose.
39Vadovaujantis teismų praktika dėl pareikštų civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo eismo saugumo taisyklių pažeidimų bylose dydžių, kai nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas ir jie lieka I-os grupės invalidai, kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dydis nėra pernelyg didelis. Jis yra normalus tokios kategorijos bylose.
40Apygardos teismas, mažindamas priteistinos žalos dydį, pirmiausia pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, kuomet neatsargiais nusikaltimais asmuo sunkiai sužalojamas, neturtinės žalos dydis sudaro apie 30 000 Lt, o esant mišriai kaltei mažinamas proporcingai nukentėjusiojo kaltės daliai. Apygardos teismas savo sprendimą motyvavo pasiremdamas trimis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis.
41Kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo baudžiamosiose bylose nuostatos buvo įteisintos tik įsigaliojus naujam Baudžiamojo proceso kodeksui, t. y. nuo 2003 m. gegužės 1 d. Teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo dar tik formuojasi, ir kolegija neturi pagrindo sutikti su apygardos teismo išvada, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas orientuoja teismus į 30 000 Lt žalos priteisimą dėl neatsargių nusikaltimų. Neatsargūs nusikaltimai yra labai įvairūs ir pagal savo faktines aplinkybes, ir pagal kilusius padarinius. Apygardos teismo teisėjų kolegija savo sprendimą sumažinti priteisiamos neturtinės žalos dydį motyvuoja trimis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis nagrinėjant neatsargių nusikaltimų bylas. Tačiau tik viena iš trijų minimų apygardos teismo nutartyje bylų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-492/2006) susijusi su nusikaltimu, numatytu BK 281 straipsnio 3 dalyje, kai nukentėjusiajam padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, šioje byloje teismo priteistą 30 000 Lt neturtinės žalos dydį ginčijo nuteistasis, o ne nukentėjusysis, kuris prašė ne padidinti, o sumažinti priteistą neturtinės žalos dydį. Todėl kolegija nelaiko šios bylos analogiška J. Č. bylai. Teismų praktikos analizė rodo, kad teismai bylose, sukeliančiose analogiškus padarinius, priteisia ir žymiai didesnes sumas neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 2K-114/2008 (priteista neturtinės žalos 60 000 Lt); Nr. 2K-228/2007 (priteista neturtinės žalos 90 000 Lt). Todėl kolegija laiko, kad apygardos teismo sprendimas mažinti priteistos neturtinės žalos dydį šioje byloje teismo įvardytais motyvais nėra pagrįstas.
42Be to, apygardos teismas dar trečdaliu sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį, konstatavęs abipusę, t. y. ir nuteistojo, ir nukentėjusiojo kaltę dėl įvykusio eismo įvykio. Apygardos teismas konstatavo, kad kelių eismo taisykles pažeidė ir nukentėjusysis, ir nusprendė, kad yra trečdalis jo kaltės, todėl proporcingai jo kaltės daliai sumažino priteistos neturtinės žalos dydį. Kolegija laiko, kad toks sprendimas nėra pagrįstas.
43Kolegija sutinka, kad kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė ir nukentėjusysis, tačiau ne jo padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai lėmė eismo įvykį ir kilusius padarinius. J. V. vyko vykdyti darbo santykiais paremtos užduoties, susijusios su kelių priežiūros darbais – pjauti kelkraštyje augančios žolės, ir važiavo dešiniuoju kelkraščiu. Kaip reikalauja KET 231 punktas buvo įjungti ir švietė du mirksintys oranžinės spalvos švyturėliai, kurių tikslas buvo atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį ir įspėti juos apie galimą pavojų, apie tai, kad jie būtų dėmesingi priartėję prie šios transporto priemonės. Be to, degė užpakaliniai traktoriaus žibintai. Kolegija laiko, kad šios priemonės suteikė pakankamai informacijos kitiems eismo dalyviams apie galimą pavojų. Taigi šioje dalyje J. V. KET reikalavimų nepažeidė. Tačiau prie traktoriaus buvo prikabinta žoliapjovė, kurios gabaritai buvo platesni negu traktoriaus gabaritai ir žoliapjovė buvo 0,7 m. išsikišusi už traktoriaus ir buvo iš dalies pirmoje eismo juostoje. Šiuo atveju KET 249 punkto reikalavimai buvo pažeisti, nes ji turėjo būti pažymėta šviesą atspindinčiais ženklais. To nebuvo padaryta. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad žoliapjovė buvo ne J. V., o valstybinės įmonės “Automagistralė“ nuosavybė ir pirmiausia įmonės atsakingi darbuotojai turėjo pasirūpinti, kad ji būtų matoma, įrengti šviesas ar šviesą atspindinčius ženklus. Taigi faktas, kad žoliapjovė nebuvo tuo aprūpinta, yra daugiau įmonės kaltė negu vairuotojo. Teisėjų kolegija nemato J. V. kaip traktoriaus vairuotojo veiksmuose tokio didelio neatsargumo, kuris turėtų nulemti priteistinos žalos dydžio mažinimą. Kolegija laiko, kad būtent J. Č. didelis neatsargumas, nedėmesingumas nulėmė tokią įvykių eigą ir kilusius padarinius. Artėdamas prie transporto priemones, ant kurios švietė keli oranžinės spalvos švyturėliai, J. Č. turėjo suprasti, kad transporto priemonė vykdo kažkokius darbus ir būti itin dėmesingas. To jis nepadarė.
44Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1,6 punktais,
Nutarė
45Nuteistojo J. Č. gynėjo kasacinį skundą atmesti.
46Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 28 d. nutarties dalį, kuria buvo pakeista Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 12 d. nuosprendžio dalis dėl priteistos neturtinės žalos nukentėjusiajam J. V. iš M. Č. IĮ sumažinimo iki 18 273,60 Lt ir palikti galioti šioje dalyje Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu priteistą nukentėjusiajam J. V. 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nustatant atlygintinos žalos dydžius: iš M. Č. IĮ „( - )“ 38 273,60 Lt, o iš akcinės draudimo bendrovės „Baltikums draudimas“ – 1726,40 Lt nukentėjusiajam J. V.
47Kitą Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 12 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.