Byla 2K-297/2009
Dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 12 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Olego Fedosiuko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. (J. A.) kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 12 d. nutarties.

2Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. nuosprendžiu J. A. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, J. A. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį teikti nukentėjusiajam pagalbą, kol šis gydosi ir be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

3Iš J. A. nukentėjusiajam A. G. priteista 3000 Lt advokato pagalbai apmokėti, nukentėjusiajam pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

4Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi nuteistojo J. A. apeliacinį skundą atmetė.

5Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla ir išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą,

Nustatė

6J. A. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. 2007 m. liepos 17 d., apie 21.35 val., Vilniaus rajone, Skaidiškių kaime, Nemėžio – Rudaminos gatvių sankryžoje, J. A., vairuodamas automobilį „Audi A6“ (duomenys neskelbtini), dėl neatsargumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 50, 52, 53, 196 punktų reikalavimus, t. y. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir, įvažiuodamas į sankryžą iš šalutinio kelio, neįvykdė kelio ženklo 203 „Sankryža su pagrindiniu keliu“ reikalavimo, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio A. G. (A. G.) vairuojamo motociklo „Honda VFR 7500“ (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Dėl to motociklo vairuotojui buvo padarytas abiejų plaučių sumušimas su kraujo išsiliejimu į pleuros ertmes, išsivystė kvėpavimo takų nepakankamumas, lūžo kairė mentė ir kairys klubikaulis, buvo sumuštas pilvas ir plyšo bei buvo pašalinta blužnis, t. y. sunkiai sutrikdyta sveikata.

7Kasaciniu skundu nuteistasis J. A. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasatorius nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties išvadomis nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės (BPK 241 straipsnio 2 dalis), atmetė visus kaltinamojo ir jo gynėjo prašymus, atsisakė išnagrinėti ikiteisminio tyrimo metu pareikštus skundus, ir, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnį, neįvertino pagrindinių bylos įrodymų – tarnybinio pranešimo (b. l. 1), kurio lapai suklijuoti, ir apžiūros protokolo (b. l. 5), kurio 5 grafoje „kas paimta įvykio vietoje“ pasirašymo dieną buvo trumpas įrašas „nieko nepaimta“, o susipažinimo metu, skirtingu rašalu atsirado prierašas – „...išskyrus ir t. t“. Esminis bylos tyrimo ir nagrinėjimo trūkumas yra neobjektyvus eismo įvykio tyrimas, šališkas jo veiksmų vertinimas ir visiškas įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo A. G. padarytus KET pažeidimus, ignoravimas, nors šie pažeidimai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu.

8Kasatoriaus teigimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Vilniaus rajono NTS patrulių biuro specialistas A. A. yra ikiteisminio tyrimo pareigūnas, todėl visi jo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai yra neteisėti (BPK 18 straipsnis). Teismas nepatikrino ir nenustatė, kuriuo pagrindu specialistui V. M. buvo pavesta atlikti objekto tyrimą (BPK 89 straipsnis), nėra dokumentų patvirtinančių jo kaip eksperto kvalifikaciją, todėl specialisto V. M. paaiškinimo protokolo išvados (b. l. 86) ir jo parodymai teisme yra neteisėti ir neteisėtai pripažinti įrodymais byloje. Šiam specialistui neteisėtai buvo išaiškintos teisės ir pareigos pagal BPK 89-90 straipsnius ir atsakomybė pagal BK 235 straipsnį. Pažeidžiant BPK 284 straipsnio reikalavimus, specialistą V. M. į teismo posėdį iškvietė ne teismas, o prokuroras. Anot kasatoriaus, teismas neteisėtai apkaltinamąjį nuosprendį priėmė remiantis liudytojų – specialistų A. A. ir V. M. – parodymais, kurie nebuvo šio eismo įvykio liudytojais, o teisme jų parodymai neatitinka faktinių aplinkybių ir prieštarauja autotechninės ekspertizės išvadai. Anot kasatoriaus, specialisto A. A. parodymų tikslas buvo pateisinti ikiteisminio tyrimo metu padarytus procesinius pažeidimus.

9Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad specialistas A. A., pažeisdamas BPK 179 ir 187 straipsnių reikalavimus, įtariamojo apklausą atliko 2007 m. rugsėjo 19 d., neįteikdamas pranešimo apie įtarimą. Kasatorius nurodo, kad po įtariamojo apklausos J. A. kartu su nutarimu paskirti kardomąją priemonę specialistas įteikė ir pranešimą apie įtarimą, tačiau papildyti apklausos protokolą atsisakė, nors po susipažinimo su įtariamuoju tai buvo būtina. Todėl jis protokolą papildė savo ranka, o tai patvirtina minėtų pažeidimų buvimą. Be to, Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarimą dėl kardomosios priemonės taikymo kasatorius apskundė prokurorui, tačiau šis, pažeisdamas BPK 63 straipsnio reikalavimus, skundą atmetė. Minėtas nutarimas taip pat 2007 m. spalio 16 d. buvo apskųstas Vilniaus rajono apylinkės teismui, kuris skundo neišnagrinėjo.

10Kasatorius taip pat nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas, pažeisdamas BPK 63, 64, 65 straipsnius ir BPK 173 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atsisakė nagrinėti jo skundą dėl ikiteisminio pareigūno veiksmų, konstatuodamas, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas nekompetentingas nagrinėti skundą. Dėl to buvo suvaržytos įstatymo garantuojamos įtariamojo teisės (BPK 21 straipsnis), nes specialistas A. A. 2007 m. spalio 16 d. pagal prokuroro leidimą iškvietė J. A. susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau susipažinti su bylos medžiaga neleido, nes reikalavo šią procedūrą įforminti kaip susipažinimą su bylos medžiaga pasibaigus ikiteisminiam tyrimui. 2007 m. spalio 17 d. specialistas A. A. telefonu iškvietė jį į policijos komisariatą ir jam įteikė 2007 m. spalio 15 d. pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pabaigą pažeisdamas BPK 218 straipsnio reikalavimus, nes jo gynėjui nebuvo pranešta. Pranešime buvo nustatytas bylos susipažinimo terminas iki 2007 m. spalio 22 d., tačiau specialistas pareikalavo, kad jis protokolą pasirašytų 2007 m. spalio 17 d. Jis protokolų pasirašyti negalėjo, nes prokurorui prašymus pateikė 2007 m. spalio 16 d.

11Kasatorius nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės prokuratūra išnagrinėjo J. A. prašymą ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimu atsisakė atlikti papildomus ikiteisminius veiksmus, o 2007 m. spalio 26 d. nutarimu netenkino įtariamojo 2007 m. spalio 25 d. skundo dėl Vilniaus rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio specialisto A. A. veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad minėti nutarimai dar buvo apskųsti ir teismui, specialisto A. A. 2007 m. spalio 25 d. protokolas dėl paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigą (b. l. 103) ir 2007 m. spalio 25 d. du protokolai dėl visos bylos medžiagos pateikimo susipažinti baigus ikiteisminį tyrimą yra neteisėti (b. l. 101, 102).

12Kasatorius taip pat teigia, kad dėl atsisakymo atlikti papildomus ikiteisminius veiksmus liko nenustatytas motociklininko ir nuteistojo matomumas kelyje, neatliktas parodymų patikrinimas įvykio vietoje, nenustatyta liudytoja, mačiusi šį eismo įvykį, nenustatytas automobilis stovėjęs ant kelio. Specialistas A. A. informavo J. A. apie būtinumą dalyvauti motociklo ir automobilio apžiūroje, tačiau nustatytą dieną pas kasatorių neatvyko, o motociklą apžiūrėjo vienas. Specialistas A. A. apžiūros protokole nurodė, kad sugadinta motociklo stabdžio kojelė, tačiau kokio eismo įvykio metu tai įvyko, nėra žinoma, ekspertams tai nustatyti nebuvo pavesta. Neapklaustas ir nepatrauktas atsakomybėn motociklo savininkas Ž. V.. Be to, tai, kad įvardytų aplinkybių nustatymas buvo būtinas, įrodo nukentėjusiojo parodymai teisme, kuris pasakė, kad nieko neatsimena nuo momento, kai atsisėdo ant motociklo, o byloje yra surašyti jo parodymai. Pridedamų J. A. skundų nuorašai paneigia apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad jis galėjo apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus prokurorui BPK 64 straipsnio tvarka, tačiau savo galimybe nepasinaudojo. Anot kasatoriaus, visi įvardyti pažeidimai laikomi esminiais BPK pažeidimais, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymo garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ir nutartį (BPK 369 straipsnis).

13Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į nuteistojo J. A. kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti. Prokuroro teigimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. A. nėra ikiteisminio tyrimo specialistas. Kasatorius taip pat tokių aplinkybių nepateikė. Kasacinio skundo argumentai, kad, apskundus ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmus, šio veiksmai paskelbiant įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą ir protokolai dėl medžiagos pateikimo susipažinti yra neteisėti, atmestini, nes skundas nesustabdo skundžiamo veiksmo vykdymo, išskyrus atvejus, kai tai padaryti esant reikalinga pripažįsta pats ikiteisminio tyrimo pareigūnas (BPK 62 straipsnio 4 dalis). Prokuroras taip pat nurodo, kad tai, jog specialistui V. M. duodant paaiškinimą dėl eismo įvykio, jam buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos bei atsakomybė pagal BK 235 straipsnį, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo skundus išnagrinėjo laikinai einantis Vilniaus rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pareigas jo pavaduotojas (tai pagal pareigų pasiskirstymą jam ir priklauso atlikti), niekaip nesuvaržė įtariamojo teisių. Duomenų, kad J. A. būtų apklaustas jam nepranešus apie įtarimą, byloje nėra. Pranešimas apie įtarimą įteiktas ir jo apklausa atlikta 2007 m. rugsėjo 19 d. (T.1, b. l. 68-69).

14Nagrinėdamas J. A. apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir pripažino jį pagrįstu. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo paskirta autotechninė ekspertizė, kuri, priešingai nei teigia kasatorius, patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad automobilio „Audi A6“ vairuotojo J. A. veiksmai neduodant kelio motociklui „Honda VFR 7500“, artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu, sudarant neišvengiamą kliūtį, dėl to įvyko transporto priemonių susidūrimas, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog J. A. nurodytomis aplinkybėmis, kad prieš kelių sankryžą stovėjo automobilis, kuris ribojo matomumą iš kairės, vairuotojas, prieš sukdamas į kairę, privalėjo imtis atitinkamų priemonių įsitikinti, jog tai padaryti bus saugu, ir duoti kelią pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjančiam motociklui. Taigi šis ekspertizės aktas ir specialisto V. M. paaiškinimai ne prieštarauja, bet patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas. Priešingai nei teigia kasatorius, teismai įvertino visas bylos aplinkybes, atskiriems įrodymams išskirtinės galios nesuteikė, esminių BPK pažeidimų nepadarė, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

15Kasacinis skundas atmestinas.

16Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

17Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) ir tik BPK 369 straipsnyje numatytais pagrindais – jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryta esminių BPK pažeidimų. Kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Kasacinio skundo argumentai dėl tinkamai neįvertintų įrodymų trūkumų (tarnybinio pranešimo ir kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo), taip pat ikiteisminio tyrimo metu neva padarytų pažeidimų nagrinėjant įtariamojo skundus, supažindinant jį su bylos medžiaga ir paskelbiant apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti konkrečiais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, todėl paliktini nenagrinėti. Paliktini nenagrinėti ir kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl specialistų A. A. ir V. M. statuso ir kvalifikacijos, jų iškvietimo į teismą aplinkybių, motociklo apžiūros, įtariamojo apklausos ir pranešimo apie įtarimą įteikimo aplinkybių, būtinumo atlikti parodymų patikrinimą vietoje ir apklausti motociklo savininką Ž. V. bei kiti klausimai, kurių kasatorius nebuvo iškėlęs savo apeliaciniame skunde ir kurie nebuvo nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme. Be to, šie kasacinio skundo argumentai pagal turinį taip pat neatitinka apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų.

18Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį

19Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad J. A., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė KET 50, 52, 53, 196 punktų reikalavimus, dėl to susidūrė su motociklu, kurį vairavo nukentėjusysis A. G. ir kuriam dėl eismo įvykio sunkiai sutrikdyta sveikata. Be bendrojo pobūdžio KET pažeidimų (50, 52 ir 53 punktų), J. A. buvo inkriminuojamas ir KET 196 punkte nurodyto specialaus reikalavimo pažeidimas. Būtent šis pažeidimas atskleidžia J. A. pateikto kaltinimo esmę. KET 196 punkte nustatyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Byloje nustatyta, kad nuteistasis, nepaisydamas kelio ženklo 203 „Sankryža su pagrindiniu keliu“, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio A. G. ir būtent dėl šio reikalavimo pažeidimo įvyko eismo įvykis ir atsirado padariniai. Nustatęs šias faktines bylos aplinkybes, teismas pagrįstai kvalifikavo J. A. veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Kolegijai taip pat nekelia abejonių teismo sprendimas atmesti nuteistojo versiją, kad jo padarytą KET 196 punkto pažeidimą, nulėmė tai, jog kelyje stovėjęs automobilis apribojo matomumą. Ši nuteistojo versija prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, todėl teismas pagrįstai ja nesivadovavo ir tokios faktinės aplinkybės nenustatė.

20Kita vertus, nagrinėjant bylą iškilo klausimas, ar pats nukentėjusysis A. G. nėra padaręs KET pažeidimo, turėjusio įtakos eismo įvykiui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paties kaltinamojo, taip pat nukentėjusiojo, liudytojo S. G., specialisto V. M. parodymus, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolus, planus ir fotolenteles, transporto priemonių apžiūros protokolą, padarė išvadą, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo J. A. padaryti KET pažeidimai. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismas, tenkindamas nuteistojo gynėjo prašymą, paskyrė autotechninę ekspertizę, kurios išvadose (2008 m. spalio 29 d. ekspertizės aktas Nr. 11-1466(08)) nustatyta, kad motociklą vairavęs A. G. taip pat padarė KET pažeidimą (važiavo ne mažesniu kaip 61 km/val., t. y. viršijo leistiną greitį) ir kad šis pažeidimas turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykiu (išvadų 6 punktas). Kartu ekspertizės akte (išvadų 7 punktas) nurodyta, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo vairuotojo J. A. veiksmai išvažiuojant iš šalutinio kelio į pagrindinį, neduodant kelio motociklui, artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu ir taip sudarant jam neišvengiamą kliūtį.

21Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši autotechninės ekspertizės akto išvada (7 punktas) patvirtina pirmosios instancijos teismo J. A. padarytų veiksmų teisinio vertinimo pagrįstumą.

22Įvertinus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų priimtus sprendimus, kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad teismai pagrįstai nustatė būtinąjį priežastinį ryšį tarp J. A. padarytų KET pažeidimų ir eismo įvykio ir jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Kartu kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai KET pažeidimus padarė keli eismo įvykio dalyviai, teismas privalo ištirti kiekvieno jų padaryto KET pažeidimo galimą priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas tokiais atvejais apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009). Teismų praktikoje neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina sąlyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė sąlyga) eismo įvykiui kilti arba dėsninga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė, lemiama) jo priežastis, o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2008, 2K-2/2005, 2K-410/2008, 2K–520/2008 2K-179/2009). Tokia teismo išvada turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų analize, ypač tais atvejais, kai nuo priežastinio ryšio nustatymo priklauso, kuris eismo dalyvis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.

23Nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimuose J. A. padaryti KET pažeidimai pripažinti pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti, tačiau nukentėjusiojo A. G. KET pažeidimo (greičio viršijimo) įtaka eismo kilimui tinkamai neaptarta, nors ekspertizės akte nedviprasmiškai kalbama apie šio pažeidimo priežastinį ryšį su eismo įvykiu. Kita vertus, motyvavimo stoka šiuo atveju nesuteikia pagrindo naikinti ar keisti teismų sprendimų, nes baudžiamasis įstatymas nenumato baudžiamosios atsakomybės asmeniui už KET pažeidimą, sukėlusį sveikatos sutrikdymą jam pačiam. Tokio asmens veikoje gali būti įžvelgiamas tik ATPK pažeidimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-19/2007). Todėl net ir pripažinus faktą, kad ne tik J. A., bet ir nukentėjusiojo A. G. KET pažeidimas buvo eismo įvykio ir kilusių padarinių būtina sąlyga ir dėsninga priežastis, tai nesuteiktų pagrindo traukti jį baudžiamojon atsakomybėn arba kitaip vertinti J. A. padarytos veikos. Nukentėjusiojo A. G. KET pažeidimas ir jo santykis su eismo įvykiu bei jo metu patirta žala, gali turėti juridinę reikšmę sprendžiant civilinio ieškinio klausimą (pvz., nustatant nukentėjusio asmens didelį neatsargumą), kuris šiuo atveju teismo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

24Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, kad teismai neįvertino nukentėjusiojo A. G. padarytų KET pažeidimų ir dėl to neteisingai vertino kasatoriaus padarytus veiksmus.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

26Nuteistojo J. A. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. nuosprendžiu J. A.... 3. Iš J. A. nukentėjusiajam A. G. priteista 3000 Lt advokato pagalbai apmokėti,... 4. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008... 5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla ir išklausiusi teisėjo Olego... 6. J. A. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį už tai, kad, vairuodamas... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis J. A. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo... 8. Kasatoriaus teigimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Vilniaus... 9. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad specialistas A. A., pažeisdamas... 10. Kasatorius taip pat nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas,... 11. Kasatorius nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės prokuratūra išnagrinėjo J.... 12. Kasatorius taip pat teigia, kad dėl atsisakymo atlikti papildomus... 13. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus... 14. Nagrinėdamas J. A. apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismas patikrino... 15. Kasacinis skundas atmestinas.... 16. Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų... 17. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis patikrina... 18. Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 281... 19. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad J. A., vairuodamas kelių... 20. Kita vertus, nagrinėjant bylą iškilo klausimas, ar pats nukentėjusysis A.... 21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši autotechninės ekspertizės akto... 22. Įvertinus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų priimtus sprendimus,... 23. Nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų... 24. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija atmeta kasacinio skundo... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,... 26. Nuteistojo J. A. kasacinį skundą atmesti....