Byla 1-2187-891/2014
Dėl tokių E. M. veiksmų J. K. buvo padaryti kūno sužalojimai: nubrozdinimai kairėje juosmens pusėje, krūtinkaulio (kardinės ataugos) projekcijoje, nugaroje, kairio inksto plyšimas bei kairio VIII-ojo šonkaulio lūžis, t. y. nesunkiai sutrikdė jo sveikatą

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,

2sekretoriaujant Agnei Sarnačinskaiei,

3dalyvaujant prokurorui Vytautui Kukaičiui,

4kaltinamojo gynėjui advokatui Gintarui Algirdui Peredniui,

5nukentėjusiajam J. K.,

6teismo ekspertui Antanui Klaidui Bečeliui,

7vertėjoms Erikai Venskienei, Katerinai Chvatovai,

8viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( - ), turintis aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, dirbantis ( - ), neteistas, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį.

9Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

10Kaltinamasis E. M., būdamas valstybės tarnautoju – Lietuvos policijos pareigūnu, eidamas ( - ) pareigas, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir viršijo tarnybinius įgaliojimus šiomis nustatytomis aplinkybėmis:

11E. M. tyčia, viršydamas policijos pareigūno įgaliojimus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktus, 24 straipsnio 1 dalį, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.1 punktą, 4.2 punktą, 4.3 punktą, 4.4 punktą, 2013-01-14 apie 8.07 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato, esančio Algirdo g. 20, Vilniuje, viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio tarnybinėse patalpose panaudojo psichinę prievartą prieš sulaikytąjį J. K., tai yra reikalavo, kad pastarasis pasirašytų 2013-01-14 Daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolą, surašytą J. K. vardu, 2013-01-14 Administracinio sulaikymo protokolą Nr. 13S-2252601-13 ir 2013-01-14 Administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 13P-2252600-13, o J. K. atsisakius pasirašyti šiuos dokumentus, dešine ranka trenkė J. K. keturis kartus į krūtinės-pilvo sritį bei apatinę pilvo dalį, dėl tokių E. M. veiksmų J. K. buvo padaryti kūno sužalojimai: nubrozdinimai kairėje juosmens pusėje, krūtinkaulio (kardinės ataugos) projekcijoje, nugaroje, kairio inksto plyšimas bei kairio VIII-ojo šonkaulio lūžis, t. y. nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.

12Tokiu būdu, E. M., panaudodamas psichinę prievartą ir fizinio smurto veiksmus prieš J. K., pastarajam padarė didelės fizinės žalos, nes jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat, dėl šių E. M. veiksmu didelę žalą patyrė Lietuvos policija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas, kadangi buvo iškraipyti valstybinės teisėsaugos institucijos – Lietuvos policijos, funkcijos ir veiklos principai, sumenkintas ir diskredituotas Lietuvos policijos, kaip valstybės institucijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato įvaizdis ir autoritetas. T. y., šiais savo veiksmai E. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje.

13Kaltinamasis E. M. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl jam pareikštų kaltinimu nepripažino. Jis paaiškino, jog 2013-01-14 ryte prieš 8 valandą atvyko į darbą. Praeidamas pro patalpas girdėjo, kad kažkas sulaikytas rėkė. Vėliau jam pasakė, kad sulaikytas ir atskirai uždarytas J. K., yra jo sulaikymo protokolas. Jis patikrino, ar yra visi sulaikymo popieriai: sulaikymo protokolas, daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolas. Po 8 valandos J. V. pasakė, kad baigiasi nukentėjusiojo sulaikymo terminas. Kadangi J. K. yra agresyvus, ne pirmą kartą atvežamas į jų policijos komisariatą, J. V. paprašė jo – kaltinamojo, pagalbos. Išvedus iš kameros J. K. elgėsi agresyviai, grasino jam ir J. V., sakė jo neliesti, kad jį apskųs ir atleis. Pasodinus prie stalo jis elgėsi agresyviai, dėl tokio elgesio buvo ne kartą perspėtas. Nukentėjusysis buvo girtas, galimai nevaldė savo veiksmų. Pareigūnas, kuris išleidžia asmenį iš laikino sulaikymo, yra atsakingas už grąžinamus daiktus. Be išleidžiamo asmens parašo jie negali grąžinti daiktų. Kadangi J. K. jau buvo sulaikytas ne kartą, jis skųsdavosi, kad dingę daiktai, atsisakydavo pasirašyti. Jis paprašė J. K., kad pastarasis pasirašytų ant protokolo. J. K. pradėjo agresyviai elgtis, įžeidinėjo, jis jam paaiškino, kad nusiramintų, nes kitaip bus panaudoti koviniai veiksmai ir spec. priemonės. J. K. koja jam spyrė į koją bei vėliau ranka trenkė į pilvą. Taip jam sukėlė fizinį skausmą. Jis – kaltinamasis, J. K. apie keturis kartus sudavė į koją su ta pačia koja, į kurią jam įspyrė. Taip jį įspėjo, kad elgtųsi ramiai, nes kitaip bus uždarytas į laikino sulaikymo kamerą. Jis jį suėmė už rankų ir su J. V. vėl uždarė į kamerą. Agresyvaus asmens jie negali paleisti į laisvę, jis gali sužaloti kitus ar save. Jam esant, J. K. neprašė medikų pagalbos. Neprisimena, ar jis pasirašė administracinio teisės pažeidimo protokole. Jis nuolat juos provokuodavo, sukeldavo muštynes tarp sulaikytų asmenų, tai daug kartų užfiksuota. Jis jam vis grasindavo, kad skųs ir paduos į teismą. Pirmą kartą jis nukentėjusįjį pamatė eidamas į darbą, girdėjo, kad kažkas rėkauja ir pažiūrėjo per langelį. Jį atpažino, nes jis ne kartą buvo pristatytas už smurtą, chuliganiškus veiksmus. Jam buvo pasakyta, kad J. K. buvo pristatytas 4.15 val. ryte. Jam buvo skirtas administracinis areštas, nes Prūsų gatvėje girtas mušėsi, pasipriešino pareigūnams, elgėsi agresyviai komisariate, trukdė dirbti. Dėl to jis buvo uždarytas atskirai. Jie jį galėjo laikyti ilgiau, nes buvo neblaivus. Budintis A. N. rašė sulaikymo protokolą. Jis iš pradžių buvo uždarytas atskiroje kameroje. Jį pasodino specialioje bendroje salėje priešais kameras. J. K. sėdėjo, o jis stovėjau prieš J. K.. J. K. jam spyrė į koją ir ranka sudavė į pilvo sritį. Tai J. K. padarė sėdėdamas. Salė buvo filmuojama, J. K. veiksmai turėjo būti nufilmuoti. Su juo buvo J. V.. Pastarasis yra smulkesnis, o jis, kaip stambesnio sudėjimo, turėjo ginti kolegą. Jis – kaltinamasis, J. K. sudavė apie 4 kartus į koją. Į pilvą netrenkė, net fiziškai negalėjo – trukdė stalas. Jis pripažįsta tik tai, kad sudavė jam į koją. Jei būtų jį taip sumušęs, jis būtų kraujuotas. Kaltinime nurodytų smūgių nebuvo. Jis – kaltinamasis, sudavė apie 4 kartus su ranka J. K. į koją, į pilvą nesudavė. J. K. jam prieš tai įspyrė bent vieną kartą ir dar pataikė į pilvą, kas jam sukėlė skausmą. Po šio įvykio jis iškart panaudojo fizinę jėgą, nes J. K. galėjo ir atsistoti, ir stalą pakelti, ir suolą pakelti. Jis buvo girtas ir nenuspėjamas. Kai prieš jį J. K. panaudojo fizinę jėgą, jis – E. M., panaudojo fizinę jėgą prieš J. K., pastarasis buvo uždarytas į kamerą. Jei jis būtų sudavęs J. K. į galvą, nebūtų reikalo suduoti į kitas kūno vietas. Ant nukentėjusiojo galvos matėsi seni sužalojimai, naujų nebuvo. Po kovinių veiksmų panaudojimo nukentėjusysis buvo uždarytas 10 min. į sulaikymo kamerą. Po to jie paklausė, ar pastarasis nusiramino. Jis patvirtino, kad nusiramino ir pasirašys ant dokumentų. Jis pasirašė ir išėjo. Po to, kai J. K. sudavė smūgius, pastarąjį uždarė į kamerą. Daugiau jo nelietė. Vidaus organų jis nežalojo, nes inkstai yra nugaros apačioje. Asmeniui sėdint prie stalo jis fiziškai negalėjo suduoti. 2013-01-09 gydymo paslaugų sąskaitos išraše matosi, jog jis gulėjo ligoninėje dėl krūtinės ląstos sumušimo. Jis dar gulėjo urologijos skyriuje, gulėjo dėl inksto sumušimo ir hematomos. Anksčiau padaryti sužalojimai J. K. yra inkriminuojami jam. J. V. yra mažesnis už jį, todėl paimdamas nukentėjusįjį už sprando, jis – kaltinamasis, ėmėsi priemonių, kad kolega nenukentėtų. Anot kaltinamojo, jei žmogus yra su sulaužytais šonkauliais ir plyšusiu inkstu, jis negali paeiti. Žmogus su tokiais sužalojimas paprastai iš policijos komisariato negali išeiti. Smūgių į pilvo sritį jis nesudavė. Dėl smūgių sudavimo nukentėjusiajam į koją tarnybinio pranešimo jis nerašė, nes jis buvo surašytas anksčiau dėl pasipriešinimo policijai. Tai tas pats pažeidimas. Jis negali pasakyti, ar girdėjo policijos pareigūnų šauksmus, jog užtenka. Įvykio dieną jo psichinė būklė buvo stabili. Tarnybine tvarka jis kažkada buvo baustas. 24 metus dirba, visko buvo. Taip pat buvau skatintas. Viskas yra jo byloje. Apskritai problemų dėl smurto neturi. Darbe stengiasi naudoti smurtą tik išimtiniais atvejais. Kai jis atėjo į darbą, ant J. K. kūno buvo sumušimo žymės (kairės akies sumušimas, nosies nubrozdinimas). To žymės užfiksuotos nuotraukose. Kai asmuo pristatomas be asmens dokumentų, jis fotografuojamas. Per savo budėjimą jis J. K. nevedė į tualetą ir nežino, ar tai darė kiti pareigūnai. Išvedant iš sulaikymo patalpos matosi, kaip asmuo vedamas į tualetą. Sprendimą paleisti sulaikytąjį priima budintis pareigūnas. Jis atsakingas už asmenų pristatymą ir paleidimą. J. V. atiduoda dokumentus budinčiam pareigūnui ir jis priima sprendimą. Jei asmuo nepasirašo už grąžinamus daiktus, jie jam negali atiduoti daiktų, nes yra atsakingi už juos. Asmuo turi parašyti, ko trūksta, atsisakymą pasirašyti priežastį. Šiuo atveju nukentėjusysis nepasirašė. Jei asmuo nepasirašo, jie rašo tarnybinį pranešimą kaip liudytojai, kad nuo parašo atsisakė. Yra buvę atvejų, kai asmuo atsisakęs pasirašyti po savaitės ateina ir reiškia pretenzijas, kad jie paėmė jo daiktus. Jie turi didelių problemų dėl tų parašų, nes neblaivūs asmenys patys neprisimena, ką turėjo ir ko ne. Budintis turi patikrinti ar yra parašai. Asmuo negali būti išleidžiamas, kol nėra surinkta visa medžiaga.

14Nukentėjusysis J. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog 2013-01-14 policininkai jį sulaikė, nes jis buvo girtas. Jis buvo Prūsų g. 8, Vilniuje, prie namų. Jis policininkams sakė, kad grįš namo, bet jį išvežė į komisariatą. Kai reikėjo pasirašyti sulaikymo protokolą, jis nesutiko pasirašyti, nes su pažeidimu nesutiko. Kai prie jo stovėjęs J. V. įsakmiai liepė pasirašyti, jis nesutiko. Iš kitos pusės priėjo E. M.. Jis jam trenkė kelis smūgius. Jo kojos buvo po stalu, ten jis negalėjo trenkti E. M.. Pirmas smūgis buvo į galvos sritį. Jis pasilenkė, tada jam trenkė į nugarą. Turi būti nufilmuota, kaip jis atsisakė pasirašyti. Tada jį uždarė į kamerą. Jam labai skaudėjo, dėl to pasirašė dokumentus ir jį paleido. Nuo komisariato paėjus kelis žingsnius jam pasidarė labai bloga, moteris jam iškvietė policiją. Iš pradžių pareiškimo nenorėjo rašyti, bet ligoninėje jo klausė, kur jis buvo sumuštas. Vėliau atvyko kiti pareigūnai. Jis nežino, ar jį mušė J. V.. Po to kai jį sumušė, E. M. dar buvo už kaklo jį paėmęs. Kai jį sulaikė Prūsų gatvėje, jis nebuvo sumuštas. Jei būtų lūžęs šonkaulis ir trūkęs inkstas, tai, kaip sakė kaltinamasis, nebūtų galėjęs vaikščioti po komisariatą. Jis neprisimena ar 2013-01-09 buvo ligoninėje. Buvo jam sutrenkta krūtinės ląsta, bet lūžių nebuvo. 2013-01-14 jis buvo neblaivus. Komisariate jį pralaikė 4 valandas. Po 4 valandų jis vis dar buvo neblaivus, ne viską prisimena, kas ten vyko. Ankščiau jis buvo teistas pagal BK 140 straipsnį, jam buvo inkriminuojamas išžaginimas, bet nebuvo įrodyta. Už pasipriešinimą pareigūnams greičiausiai nebuvo baustas, buvo baustas už kitus administracinius pažeidimus. E. M. jis nespyrė ir ranka netrenkė į pilvą. Jų kūno sudėjimas labai skiriasi. Koja gal netyčia ir įspyrė, bet ranka tikrai netrenkė. Atsimena smūgius į nugarą ir skausmą. Prima jam trenkė į galvą, paskui jam pasilenkus į priekį trenkė į nugarą. Jis nežino, ar E. M. rašė tarnybinį pranešimą dėl jo sužalojimo. Po sumušimo jam buvo labai bloga. Jis užsirūkė, pasidarė dar blogiau. Per 10 min. nuo paleidimo iš policijos komisariato naujų sumušimų negavo. Greitąją medicinos pagalbą iškvietusi moteris buvo nepažįstama. Jam buvo silpna, jis negalėjo paeiti. Į greitąją paskambino moteris. Jis jai sakė, kad sumušė policijos komisariate. Pasitikėjimo telefonu skambino jis. Jam tai padaryti pasiūlė pažįstamas, nesakys kas. Nenorėjo, kad policijos pareigūnai kam nors kitam taip padarytų. Telefoną gavo ligoninėje, iš nepažįstamo asmens. Atvykus į ligoninę pasakė, kad jį sumušė policijos komisariate. Jis mano, kad jį sumušė dėl to, kad jis nepasirašė ant dokumentų. Kitos priežasties negali nurodyti. Su E. M. jis anksčiau problemų neturėjo. J. V. pažįsta, jis jo dėdės giminė. Jis iš ankščiau neturėjo sužalojimų galvos ir pilvo srityje. Jį policijos pareigūnai rado su šortais netoli nuo jo gyvenamosios vietos Prūsų g. 8, laiptinėje, nes savo laiptinėje jis gali būti apsivilkęs kaip nori. Jis nežino, ką veikė laiptinėje, greičiausiai rūkė. Jis nežino už ką jį sulaikė. Jis atsisakė važiuoti su pareigūnais, tai jie jam uždėjo antrankius ir pasodino į automobilį. Jie jo nemušė. Prieš tai jis gėrė su kaimynu iš 30 ar 31 buvo. Jie gyvena vienoje laiptinėje. Jis neprisimena, ar šlubavo atvežtas į policijos komisariatą. Galbūt jį policijos komisariate vedė į tualetą, neprisimena. Jis taip pat neprisimena asmens, iš kurio pasiprašė telefono paskambinti pasitikėjimo telefonu. Jo vardo neprisimena. Kai buvo iškviestas pas tyrėją, iš pradžių atsisakė rašyti pareiškimą. Vėliau jį iškvietė antrą kartą ir sakė, kad reikia rašyti. Tyrėja jam sakė rašyti tiesą. Iš pradžių jis atsisakė, nes nenorėjo. Vėliau jam tyrėja sakė, kad vis tiek reikia rašyti, kad pareigūnai taip ir toliau nesielgtų. Jis nenorėjo jokių teismų. Tyrėja jo negąsdino, tačiau įkalbinėjo, sakė, kad reikia rašyti pareiškimą. Jis persigalvojo ir parašė pareiškimą. Vaistus, išrašytus Lazdynų ligoninėje, vartoja. Negavo jokio dokumento, kad jam reikia darytis echoskopiją. Jam išrašė vaistus ir paleido. Daugiau į ligoninę nėjo. Vėliau turėjo trumą darbe ir turėjau problemų su stuburu, kilnojo sunkius darbus. Jo rankos traumos su byla nesusijusios. Dėl rankos jis jokių pretenzijų kaltinamajam neturi. Po inksto plyšimo pas gydytoją nebėjo, bet gydėsi, vartojo vaistus. Kai jį pristatė į policiją, galbūt galėjo būti sužalota kakta ir nosis. Gali būti, kad jį atvežus į policijos komisariatą – nufotografavo. Nosis nebuvo sulaužyta, buvo įdrėskimas. Neprisimena iš kur jis atsirado, gal užkliuvo kažkur. Šie sužalojimai negalėjo atsirasti policijos komisariate. Civilinio ieškinio jis nereiškia.

15Liudytoja L. K. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad nukentėjusįjį pamatė prie Algirdo g. 32, Vilniuje, pastato. Jis stovėjo prie namo susilenkęs, ranka laikė pilvą. Jis paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Ji nežinojo, kokį numerį rinkti, jis jai pasakė ir ji iškvietė greitąją pagalbą. Jis jai nepasakojo, kas jam atsitiko, tik paprašė kartu palaukti greitosios pagalbos. Dar buvo vyras, kuris norėjo suteikti pagalbą, bet nuėjo. Nuo jo sklido alkoholio kvapas. Nukentėjusysis nieko konkrečiai nepasakojo. Ji jo kalbų rimtai nepriėmė, nes buvo išgėręs. Jis pasakydavo padrikas frazes. Jis sakė, „ar jums į gerklę piltų“, tiesiog nieko nesuprato. Matėsi, kad jam skauda, jis sėdėjo ant laiptelių. Buvo šalta, jis vilkėjo striukę, kelnes, avėjo batus. Greitoji atvažiavo greitai ir jį išsivežė. Ji daugiau nieko nematė. Apie sužalojimus jis nekalbėjo. Kažką minėjo, kad buvo policijoje ir kad kažkas jį sumušė. Nelabai suprato, ką jis sakė, murmėjo po nosimi. Kai su juo laukė, matė, kad jis negali pastovėti, tad nuėjo atsisėsti. Aplinkui žmonių nebuvo, jis buvo vienas, kalbėjo rusiškai. Jis jai sakė kažką apie policiją, bet konkrečiai nesakė, kad jį sumušė policijoje. Ji nesuprato, kad jį sumušė konkrečiai policijoje. Atstumas iki policijos komisariato buvo apie 500 m.

16Liudytoja E. S. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad ji dirba Vilniaus miesto 2 policijos komisariate postine. E. M. pažįstu, jis yra jos kolega, santykiai normalūs, draugiški. Nukentėjusįjį iš matymo žino. Nakties metu apie 3-4 valandą ryto buvo pristatytas J. K., pusnuogis, agresyvus. Jis šaukė, rėkė. Jis neturėjo asmens dokumentų. Jis buvo nufotografuotas ir uždarytas į kamerą. Ji dirbo su pristatytais asmenimis ir patalpoje buvo kartu su patruliais. Nustatinėjo jo asmenybę, paėmė daiktus. J. K. buvo neblaivus, jos nurodymų nevykdė, nes jį reikėjo laikyti prie sienos, kad galėtų nufotografuoti. Jis muistėsi stipriai, viena nebūtų galėjusi jo nulaikyti. Nukentėjusiojo veidas nebuvo sužalotas. Kai surinko jo duomenis, jį dar matė, nes pas juos yra stiklas. Tada jis buvo uždarytas į kamerą, buvo surakintas antrankiais. Ji matė, kaip nuketėjusysis buvo išleidžiamas. Neprisimena, ar ji jį išleido iš kameros, ar E. M.. Ji buvo toje pačioje patalpoje. Jie jį pasodino bendrojoje patalpoje prie stalo pasirašyti protokolo. Jis atsisakinėjo pasirašyti protokolą, keikėsi. E. M. jį pakėlė, bet smūgių nesutrenkė. Neprisimena, ar J. K. pasirašė. Po to, ji arba E. M. nukentėjusįjį išleido. Pirma jis buvo už grotų, po to buvo uždarytas į laikino sulaikymo kamerą, kad jis ten nusiramintų ir netriukšmautų. J. K. E. M. atžvilgiu smurto nenaudojo, tik labai muistėsi, bendravimo kaip ir nebuvo, J. K. buvo surašytas protokolas, ar jis pasirašė, nematė. J. K. muistėsi ir rėkavo. Gali būti, kad J. K. E. M. spyrė su koja. Ji nematė, kad E. M. suduotų į pilvą. Nematė, kad M. suduotų J. K.. Tiesiog jį gražiai pakėlė, kad išeitų. Ji viso vaizdo įrašo nematė, tik tą vietą, kur ji buvo. Neprisimena, ar šaukė, kad užtenka.

17Pagarsinus E. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 63), pastaroji nurodė, jog neprisimenu, ar J. K. spyrė kaltinamajam. Ikiteisminio tyrimo metu ji davė teisingus paaiškinimus. J. K. muistėsi, rėkavo. Pasirašant dokumentus ji nematė, kas vyko patalpoje. Neprisimena kaip viskas vyko. Pas juos komisariate toje vietoje yra stiklinė siena. Prisimena, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju buvo, bet neprisimena, kas tarp jų vyko. Kai panaudojamas smurtas prieš pareigūnus, kviečiama pagalba, kiti pareigūnai. Prieš J. K. smurtas nebuvo naudotas. Jai niekada neteko panaudoti fizinio smurto. Gintis irgi neteko. Dėl panaudoto smurto reikia rašyti tarnybinį pranešimą, kad sulaikytasis buvo agresyvus asmuo ir pan. Dėl J. K. tarnybinio pranešimo nerašė, nežino, ar kas kitas rašė. Ji nieko nežino apie greitosios pagalbos atvykimą. Ji prie J. K. nebuvo prisilietusi, smurto nenaudojo. Ji neprisimena, ar sulaikymo metu J. K. buvo vedamas į tualetą. Vedamas asmuo matosi vaizdo įraše. J. K. buvo nufotografuotas iškart jį pristačius į komisariatą. Nuotrauka buvo įkelta į policijos duomenų bazę ir pridėta prie bylos medžiagos.

18Liudytojas A. K. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad kaltinamąjį jis pažįsta, jis yra jo kolega. Nukentėjusiojo neprisimena ir nepažįsta. 2013-01-14 įvykių nelabai prisimena. Ryte keitėsi pamaina. Patalpose buvo triukšmas, jis stovėjo prie budėtojo, kadangi jo pagalbos nereikėjo, tai jis nesikišo. Jis dirba postiniu, dažniausiai vairuotoju. Neprisimena, kada buvo atvežtas J. K.. Tuo metu kaip tik keitėsi pamaina.

19Pagarsinus A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 53), pastarasis nurodė, jog jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Jis nežino, ar E. M. prieš J. K. naudojo smurtą. Apklausos metu, tyrėja jo – liudytojo, neįtikinėjo duoti paaiškinimų, bet jis jautė spaudimą. Ji reiškė nepasitenkinimą, kad jis neprisimena. Tyrėja jo negąsdino ir negrasino.

20Liudytojas A. N. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad jis dirba ( - ) specialistu. Kaltinamąjį pažįsta, jis yra jo kolega, jie dirba tame pačiame padalinyje. Nukentėjusįjį žino iš matymo. Nakties metu patruliai sulaikė J. K.. Jis buvo pristatytas iš Naujininkų rajono, nes buvo girtas, kažkas iškvietė policiją. Sulaikant jis priešinosi ir keikėsi, dėl to buvo pristatytas į policijos komisariatą. Kiek prisimena, jis buvo ne pagal sezoną apsirengęs. Ir vežant, ir policijos komisariate jis buvo girtas ir triukšmingas, spardė grotas. Atvežus pirmiausiai nustatoma tapatybė, surenkami duomenys. Kiek vėliau, paryčiais, nukentėjusiajam buvo surašytas protokolas. Neblaivumą tikrino postinis pareigūnas. Protokolą rašė jo padėjėjas J. V.. Nukentėjusysis policijos komisariate triukšmavo. Neprisimena, ar jį asmeniškai įžeidė. Apie 8 valandą ryto J. V. norėjo nukentėjusįjį supažindinti su protokolu, tai standartinė procedūra. Kiek žino, nukentėjusysis iš pirmo karto nepasirašė. Jis – liudytojas, nuėjo į ginklų kambarį išvalyti ginklo, atėjo kiti darbuotojai ir jis ten užsibuvo. Kai jo nėra, jį pavaduoja jo padėjėjas. Jiems savaime aišku, kaip viskas vyksta. Jo padėjėjas žino visas funkcijas, kai reikia neprašomas padeda. Visi atlieka savo funkcijas ir daro tai, kas jiems pavesta. J. K. paleidimas buvo standartinė procedūra, jam niekam nieko aiškinti ar raginti nereikėjo. J. V. pats nusprendė, kad reikia paleisti nukentėjusįjį. Jie laukė, kol nukentėjusysis išsiblaivys ir galės surašyti protokolą. Apie 8 valandą liko tik supažindinti ir paleisti, jo atskiro pasakymo J. V. net nereikėjo. Dėl to ji nuėjo į ginklinę. Kai grįžo, nukentėjusysis jau buvo paleistas. Supažindinimo su protokolu procedūros pradžios nematė. Buvo atidarytos ginklinės durys, nukentusysis kažką rėkavo ir keikėsi. Mažą dalį įvykių matė, bet nieko neteisėto nematė. Jis nematė, ar kas nors naudojo jėgą. Tik atvežtas nukentėjusysis lyg ir nebuvo sužalotas, nekraujavo, pagalbos jam nereikėjo. Kaip J. K. išėjo iš komisariato, jis nematė. Vaizdo įrašo jis taip pat nematė. Taip pat jis nematė kaip galimai buvo sumuštas nukentėjusysis. Jie su E. M. dirba apie 5 metus. Jo galva, jis normalus pareigūnas, niekuo neišsiskiriantis iš kitų. Emociškai stabilus. Blogo nieko negali pasakyti. Jis draugiškas, dalykiškas, turi gerą humoro jausmą. Po įvykio praėjus kažkiek dienų, viršininkas per kameras pamatė, kad buvo naudojama fizinė prievarta. Jo – liudytojo, paklausė, ar kaltinamasis mušė nukentėjusįjį. Kai pareigūnas naudoja fizinį smurtą, tie veiksmai turi būti nutraukti, surašomas tarnybinis pranešimas. Dėl E. M. veiksmų tarnybinis pranešimas nebuvo surašytas. Konfliktą jis pats matė. Nukentėjusysis pats daugiau konfliktavo, triukšmavo, pareigūnai kaip tik gerai pareigas vykdė. Pranešimo, kad E. M. užpuolė, kad gynėsi, nebuvo nei raštu, nei žodžiu. Tarnybiniai pranešimai adresuojami viršininkui, viskas sudedama į administracinio teisės pažeidimo medžiagą. Tarnybiniai pranešimai surašomi pagal Policijos padalinių darbo instrukciją. Budinčios dalies specialistų yra 4. Įvykio dieną budėtojų perdavimo knygoje jis pasirašė nuo 8 iki 9 valandos ryto.

21Pagarsinus liudytojo A. N. paaiškinimus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 67), pastarasis nurodė, jog jei taip parašyta jo paaiškinimuose, taip ir buvo. Papildomo tyrimo ar dar kažko dėl J. K. nereikėjo, reikėjo atlikti standartinę procedūrą – supažindinti su protokolu, duoti pasirašyti ir informuoti, kada atvykti į teismą. Nukentėjusiajam dar buvo duota laiko prablaivėti. Jie turėjo įsitikinti, kad asmuo tinkamai vertina situaciją. E. M. ėjo padėti J. V. supažindinti sulaikytąjį su protokolu. Tuo metu jis – A. N., išėjo į ginklų kambarį. Kiek prisimena, nukentėjusysis viršutinėje dalyje buvo mažai apsirengęs, buvo girtas, priešinosi sulaikymui.

22Liudytojas V. J. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad dabar dirba SĮ „Susisiekimo paslaugos“, įvykio metu dirbo Vilniaus miesto 2 policijos komisariate postiniu. Viskas vyko labai seniai, kai kurių detalių neprisimena. Nukentėjusįjį žino, ne kartą buvo atvežtas. Kai būdavo girtas tapdavo labai agresyvus. Neprisimena ar įvykio dieną dirba. J. K. nuolat pas juos atveždavo, dažniausiai už sugyventinės sumušimą.

23Pagarsinus V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 52), pastarais nurodė, jog nieko tiksliai pasakyti negali, viskas, kas parašyta protokole ir paaiškinimuose, yra tiesa. Negali pasakyti ar J. K., E. M. ir J. V. matė viename kabinete. Patvirtina ankstesnius savo paaiškinimus. VPK dirbanti moteris jį apklausinėjo. Ji sakė, kad yra vaizdo įrašas, kad matosi kaip kaltinamasis mušė nuketėjusįjį, klausė, kodėl jis nematė. Jis – liudytojas, sakė, kad E. M. nieko nemušė. Vaizdo įrašo jam nerodė, gal ji jį ir spaudė. Prie jo akių niekas nieko nemušė.

24Liudytojas O. A. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kas jis dirba ( - ). 2013 m. sausį jis dirbo 2 policijos komisariato teritorijoje kartu su V. J.. Jie gavo iškvietimą į Prūsų g. 8 esantį namą, kad laiptinėje guli J. K.. Jis gulėjo be kelnių. Jie bandė jį pažadinti, tačiau jis pradėjo priešintis. Buvo uždėti antrankiai ir jis pristatytas į 2 policijos komisariatą. Jis nepastebėjo, ar J. K. buvo sužalotas. Jie užlaužė jam rankas, uždėjo antrankius ir pristatė į policijos komisariatą. Komisariate J. K. elgėsi agresyviai, keikėsi. Jis surašė tarnybinį pranešimą ir išvažiavo. Kai surašinėjo tarnybinį pranešimą, pamatė, kad nukentėjusysis daro kažką neleistino, lygtai kažką turėjo. Jis įėjo į kamerą, o nukentėjusysis bandė sugriebti už ginklo. Tuomet jis nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį į šoną. Smūgių į galvą nebuvo. Jis sudavė vieną smūgį į šoną tuo tikslu, kad nuketėjusysis nutrauktų neleistiną veiklą. Tikslo žaloti neturėjo. Jei būtų sudavęs rimtą smūgį, jis būtų susirietęs. Kai atvykę į iškvietimo vietą pakėlė nukentėjusįjį, mano, kad nukentėjusysis suprato, kad jie yra policijos pareigūnai. Sunku pasakyti, ar jis buvo sužalotas, buvo tamsu, nelabai matėsi. E. M. jis pažįsta, tačiau kai jis – O. A., sudavė smūgį, kaltinamojo šalia nebuvo. Dėl sulaikymo yra tarnybinis pranešimas, dėl smūgio yra filmuota medžiaga, o tarnybinio pranešimo nerašė. Smūgis nežymus, pasekmių nebuvo dėl to tarnybinio pranešimo ir nerašė. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas kaip specialus liudytojas. Tais paaiškinimais galima vadovautis, jie yra teisingi.

25Liudytoja I. D. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog ji dirba tyrėja ypatingų tyrimų skyriuje nuo 2003-05-01. Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl Vidaus tyrimų skyriaus tarnybinio pranešimo ir tik tyrimo eigoje J. K. buvo apklaustas kaip liudytojas, jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingus paaiškinimus. Pirmiausia J. K. buvo apklaustas kaip liudytojas, prieš tai buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o po to savo iniciatyva parašė pareiškimą, nes tokią teisę turi. Asmens, su kuriuo J. K. gulėjo ligoninėje, paaiškinimai buvo užrašyti ir pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Skambučio policijos pasitikėjimo telefonu garso įrašas yra. Nustatyta, kad J. K. skambino 112 ir pranešė, kad yra sumuštas. J. K. gal ir neatsiminė asmens, kurio telefoną pasiskolino. Suklysti dėl telefono savininko nukentėjusysis galėjo. Ji nebandė įtikinti J. K. duoti paaiškinimų prieš E. M.. Ji J. K. surado po metų praėjus nagrinėjamam įvykiui, jam buvo išsiųstas šaukimas. Kai buvo byloje surinkta pakankamai įrodymų, J. K. buvo iškviestas, apklaustas, ir priimtas sprendimas pripažinti jį nukentėjusiu. Tyrėjas turi teisę surašyti nutarimą pripažinti asmenį nukentėjusiuoju, net jei nukentėjusysis jokių priekaištų neturi ar neigia buvus nusikalstamai veikai. Liudytojams spaudimo ji nedarė. Čia yra jų atsakomybės klausimas, jei jie meluoja. Visi paaiškinimai, kiek įmanoma, pažodžiui buvo surašyti į apklausos protokolus. Liudytojui A. K. paaiškinimų ji neprisimena. A. K. pasirašė po savo paaiškinimais. J. K. paaiškinimus davė laisva valia, niekas spaudimo nedarė. Byloje buvo gautas pranešimas iš Vilniaus apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriaus su vaizdo medžiaga. Ten buvo išdėstytos aplinkybės, pridėtas kompaktinis diskas su įrašu, kuriame matėsi veiksmai, padaryti prieš J. K.. Šiuo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. J. K. apklausoje yra užfiksuoti J. K. paaiškinimai kiek galima pažodžiui. Pirminiais J. K. paaiškinimais ji netikėjo, nes vaizdo įraše matosi galimai neteisėti veiksmai. Jis nenorėjo rašyti pareiškimo, nes buvo pristatytas į 2 policijos komisariatą, tai turbūt bijojo, kad galėjo prieš jį vėl smurtą naudoti. Jos nuomone, J. K. buvo išsigandęs ir nenorėjo ten būti.

26Liudytojas J. V. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas kaip specialus liudytojas. Jis dirba Vilniaus miesto 2 policijos komisariate. Šiuo metu gali duoti paaiškinimus, jo sveikatos būklė gera. Kaltinamąjį jis pažįsta, nes kaltinamasis – jo kolega. Tikslios datos neprisimena, naktį, patruliai pristatė J. K. į 2 policijos komisariatą, čia jis buvo sulaikytas. Tuo metu jis – J. V., dirbo vyr. postiniu (budėtojo padėjėju). Ji bendrauja su interesantais, su pristatytais žmonėmis, surašo administracinius protokolus, suveda duomenis. Jis nelabai prisimena kaip buvo pristatytas J. K., tik patvirtina savo anksčiau duotus paaiškinimus. Tokie konfliktai kaip su J. K. yra dažni jų policijos komisariate. J. K. jis žino iš matymo. Prieš 8-10 metų jie dalyvavo vestuvėse, jis buvo piršlys, o J. K. – pabrolys. J. K. yra jo žmonos pusseserės giminaitis. Vestuvėse buvo kažkoks incidentas, bet tai buvo seniai. Pristačius J. K. į komisariatą, pastarasis buvo patalpintas už grotuoto užtvaro.

27Pagarsinus liudytojo J. V. paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 87, 82; t. 1, b. l. 91, 92), pastarasis nurodė, jog J. K. už ausies paėmė, nes nesusilaikė, jis keikėsi, įžeidinėjo. Jis – J. V., negali E. M. veiksmų vertinti. Liudytoją nukentėjusysis išvedė iš kantrybės, E. M. irgi kantrybė galėjo pasibaigti. J. V. atrodo, kad nuo J. K. veiksmų ir prasidėjo konfliktas. Pats nematė, kaip E. M. J. K. trenkė. Nežino, iš kur žino apie smūgius, gali būti, kad pats E. M. įvykio dieną pasakė. Tokia praktika, t. y. asmens paėmimas už sprando ir nutempimas prie stalo, yra nenormali. Jeigu būtų parašytas tarnybinis pranešimas dėl panaudotos jėgos, tuomet būtų normali praktika. Šiuo atveju nerašė, nes J. K. nebuvo sumuštas. Kas buvo su J. K. po to, kai jis išėjo iš policijos komisariato, nežino. Protokolo dėl įžeidinėjimo policijos komisariate nesurašė. Jam jau buvo surašytas protokolas dėl nepaklusimo policijos pareigūnams ir chuliganiškų veiksmų. Jis nežino, kodėl nesurašė protokolo. Nebuvo tokio fizinio smurto, dėl kurio būtų reikėję pranešti vadovybei. Jis nemano, kad paėmimas už ausies yra didelis smurtas. Be to, jis nemano, kad policijos komisariate J. K. plyšo inkstas. Jis – J. V. šaukė „užtenka“, nes E. M. veiksmai buvo neteisėti. Jis matė kolegos neteisėtus veiksmus, bet niekam nieko nesakė. Apie suduotus smūgius sužinojo iš vaizdo įrašo, kurį matė pas tyrėją. Jis neprisimena įvykio aplinkybių. Tyrėja I. D. nemaloniai su juo bendravo, tyrėja jam davė pasirinkimą būti arba kaltinamuoju, arba specialiuoju liudytoju. Jis pasirinko duoti paaiškinimus kaip specialusis liudytojas. Pabijojo būti teisiamas. Su E. M. jis dirba apie 2-5 metus. Jį vertina kaip kolegą su humoro jausmu. Jis savo kalba moka apraminti pažeidėjus. Nežino, kodėl šįkart vien kalbų neužteko J. K. nuraminti. Paprasčiausiai J. K. išvedė patį E. M. iš kantrybės. Anksčiau tokių fizinio smurto panaudojimo atvejų nėra buvę. Paskutinį kartą su E. M. policijos komisariate jis dirbo 2014-07-14 - 2014-07-15. Tuomet jį užpuolė ir sulaužė ranką, sutrenkė smegenis.

28Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas ekspertas Antanas Klaidas Bečelis paaiškino, jog jis dirba Valstybinės teismo medicinos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teismo medicinos ekspertu. Šioje byloje jis teikė specialisto išvadą dėl J. K. sužalojimų. Po to, ikiteisminio tyrimo metu, buvo apklaustas kaip liudytojas. Jis nori pasakyti, kad pirminiai parodymai buvo neaiškūs, prieštaringi, nes buvo nurodyta, kad J. K. galėjo būti sumuštas dar prieš kelias dienas. Sunku spręsti dėl sužalojimų laiko, nes paviršiniai sužalojimai nebuvo tinkamai užfiksuoti dokumentuose, o apie sužalojimus jis sprendė iš dokumentų, paties J. K. nematė. Iš dokumentų buvo matyti, kad J. K. buvo lūžęs šonkaulis. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir prieš įvykį, ir įvykio dienos metu. Inksto plyšimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Vaizdo įrašą iš policijos komisariato matė. Apklausos metu sakė tiesą. Smūgiai į pilvo apačią galėjo sąlygoti šonkaulio lūžį ir inksto plyšimą. Vieno asmens veiksmai galėjo sukelti minėtas pasekmes. Jam buvo pateikti dokumentai apie J. K. gydymosi trukmę. Iš viso jis gydėsi 11 dienų. Į echoskopiją neatvyko. Duomenis apie J. K. turimus gerti vaistus žino, jų išvardinti dabar negali. Dabar neprisimena, ar buvo nurodyta, kuo J. K. anksčiau sirgo. Nuo užduotyje nurodytų trijų aplinkybių J. K. negalėjo taip būti sužeistas. Įvykio aplinkybės nurodytos nekonkrečiai, nėra detalaus medicininio aprašymo, negali tiksliai pasakyti. Negalima tiksliai pasakyti, kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas J. K.. Pagal vaizdo įrašą negalima pasakyti kūno sužalojimo lygio. Galima pasakyti tik tikimybę. Jo parašyta išvada yra tikimybinė. Suėmimas už ausies ir pirmojo pareigūno smūgis, užfiksuotas vaizdo įraše 5.43 val., tokių pasekmių negalėjo sukelti. Inksto trūkimas – tai jo struktūros pažeidimas. Priklausomai nuo žmogaus, gyja ilgiau nei 10 dienų. Trūkus inkstui, pavojaus asmens gyvybei gali nebūti, pasišlapins krauju ir viskas. Negali atmesti galimybės, kad J. K. inkstas buvo trūkęs kelios dienos prieš incidentą policijos komisariate. Inkstas gali plyšti ir be trauminio pobūdžio veiksmų. Jei nėra ligos ar kitos priežasties, inkstas praktiškai negali plyšti. Dėl mechaninio smūgio staigiai susidaro didelis slėgis pilve ir plyšta inkstas. Smūgis buvo į kairės pusės šoną. Plyšimas pasireiškia po minutės. Pasekmės jaučiamos tuoj pat. Skausmas yra individualus. Pats inkstas nėra skausmingas organas. Skausmą sudaro krešuliai ir inkstų sąlytis su kitais organais. Alkoholis, kaip narkotinė medžiaga, šiek tiek slopina skausmą. Kuo daugiau alkoholio, tuo didesnis slopinimas. Jei yra ūmus skausmas ir nesuteikiama pagalba, blogiausiu atveju, asmuo patiria šoką dėl didelio skausmo. Šoko būsenoje kraujo spaudimas kyla, paskui krenta, širdis susitraukinėja dažniau, gali svaigti galva. Dėl inksto plyšimo sukelto šoko galima netekti sąmonės. Mirtis gali ištikti dėl nukraujavimo. Šonkaulio ir inksto plyšimas galėjo įvykti dėl vienos traumos. Lūžęs šonkaulis nurodo smūgio vietą. Smūgis, kad lūžtų kaulai, turi būti nuo 1000 niutonų. Inksto parenchimos defektai – tai pažeidimai, kurie galėjo atsirasti prieš kelias dienas iki įvykio. Naujas pakraujavimas galėjo atsirasti paros laikotarpyje. J. K. nustatytas plyšimas yra didelis. Bet jo praktikoje yra pasitaikę tokių atvejų, tad čia nieko stebėtino. Jei nėra jokių kitų papildomų duomenų, išvada tokia, kad plyšimas vyko tuo metu, kai buvo suduoti smūgiai. Inkstas plyšti galėjo dėl krūtinės ląstos sumušimo. Taip pat yra užfiksuotas apsilankymas pas urologą, tai kelia įtarimą. Galėjo būti, kad inkstas plyšo anksčiau, o šviežiai pakraujavo nuo įvykių policijos komisariate. Nors J. K. ligoninėje buvo tik tris dienas, jie skaičiuoja visą gydymo laikotarpį. Jį greitai iš ligoninės paleido dėl to, kad toliau gydytųsi ambulatoriškai. Asmuo gali pats susižaloti taip, kad plyštų inkstas, pavyzdžiui, atsitrenkti į stalą.

29Papildomai teisminio nagrinėjimo metu apklaustas nukentėjusysis J. K. paaiškino, jog trys dienos iki įvykio jokių problemų dėl inksto ir šonkaulio neturėjo. Neprisimena, kodėl ėjo pas urologą. Jis neprisimena turėjęs problemų su inkstu ir šonkauliu. Sausio 9 d. į Naujininkų polikliniką jis kreipėsi, po to jį nusiuntė į „Kardiolitą“. Jis kreipėsi dėl nugaros, neatsimena, kad būtų kreipęsis dėl inkstų.

30Specialisto išvadoje nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktus medicinos dokumentus nustatyta, jog J. K. padaryti nubrozdinimai kairiame smilkinyje, kairiame antakyje, nosies nugarėlėje, pakaušyje, juosmens kairėje, nugaroje, krūtinkaulio projekcijoje, kraujosruvos kairės akies vokuose, kairio inksto plyšimas, paveikus kietais bukais daiktais keletą parų laikotarpyje iki patekimo į gydymo įstaigą (2013-01-14). Dėl inksto plyšimo, kurio gydymas užtruko ilgiau nei 10 dienų, nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kraujosruvos su nubrozdinimais atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai septyniais trauminiais požymiais. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistui, atlikusiam J. K. kūno tyrimą, pateiktoje Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės J. K. gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 2013/1181 užfiksuota, kad pacientas gydytas nuo 2013-01-14 (1151) iki 2013-01-17. Diagnozė: kairio inksto plyšimas, daugybiniai kūno sumušimai (galvos, krūtinės ląstos, juosmens, pilvo), kairės pusės VIII šonkaulio lūžis (t. 1, b. 1. 198-200).

31Ikiteisminio tyrimo metu ekspertas A. K. Bečelis, susipažinęs su vaizdo ir garso įrašu, padarytu Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo PK VPS OVP tarnybinėse patalpose, apklaustas paaiškino, kad 2013-04-12 specialisto išvadoje Nr. G 1010/13(01) 1 punkte greta kitų J. K. konstatuotų sužalojimų turi būti konstatuotas ir kairės pusės VlII-ojo šonkaulio lūžis, kas nebuvo nurodyta dėl techninės spausdinimo klaidos. Visi jo konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti J. K. kelių dienų bėgyje iki jo pateikimo į gydymo įstaigą. Pirmojo policijos pareigūno, panaudojusio prieš J. K. fizinius veiksmus 2014-01-14 apie 05.43 val. jokios įtakos J. K. kūno sužalojimams, nurodytiems minėtoje specialisto išvadoje, neturėjo, jokių pasekmių nesukėlė. Antrojo policijos pareigūno, 2013-01-14 apie 08.07 val. tempusio J. K. už dešinės ausies, jokios įtakos J. K. kūno sužalojimams, nurodytiems minėtoje specialisto išvadoje, neturėjo, jokių pasekmių nesukėlė. Trečiojo policijos pareigūno veiksmai, padaryti 2013-01-14 nuo 08.07 val. iki 08.07.47 val. J. K. atžvilgiu, pasireiškę vienu smūgiu į galvą ir keturiais smūgiais į pilvą ir pilvo apatinę dalį sudavimu, galėjo sukelti šiuos J. K. kūno sužalojimus: nubrozdinimus juosmens kairėje, nugaroje, kairio VIII - ojo šonkaulio lūžį, kairio inksto plyšimą. Išsamiau nurodyti šių sužalojimų padarymo laiko nėra galimybių, nes medicinos dokumentuose nėra aprašytas sužalojimų morfologiniai ypatumai (spalva, sužalojimų dydis). Kairio VIII šonkaulio lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes jo gydymas užtrunka ilgiau nei 10 dienų. Kairės pusės inksto plyšimas su kairio VlII-ojo šonkaulio lūžimu galėjo atsirasti dėl mažiausiai vieno trauminio poveikio (t. 1, b. l. 201-203).

32Apžiūros protokole užfiksuota tyrimo metu iš Vilniaus apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriaus 2013-01-24 gauto kompaktinio disko (toliau – CD) Platinum DVD -R 16X ir jame esančio 2013-01-14 nuo 05.09.30 val. iki 08.13.47 val. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo PK VPS OVP tarnybinėse patalpose padaryto vaizdo ir garso įrašo apžiūra. CD yra keturios rinkmenos, kurių pavadinimai: 1) 01-14-2PK, 2) 01-14-2PK (1), 3) 01-14- 2PK (2) ir 4) 01-14 2 PK (3). Šiose rinkmenose užfiksuotos Vilniaus apskrities Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio tarnybinės patalpos. Kiekvienoje iš nurodytų rinkmenų yra po 4 tarnybinių patalpų vaizdo įrašus, kurių pavadinimai – „salėl“, „salė2“, „tarnyb“ ir „koridorius“. „01-14-2 PK“ rinkmenoje esančio vaizdo įrašo pradžia nurodyta – 2013-01-14 05.09.30 val. Nurodytos rinkmenos vaizdo įraše „salėl“ iš kairės pusės matosi praėjimas į kitas patalpas, iš dešinės pusės – metalinių grotų fragmentai, patalpos viduryje prie sienos priešais grotas yra stalas, prie stalo šiek tiek matosi sėdimos vietos, tarpusavyje sujungtos. Šios rinkmenos vaizdo įraše „salė2“ matosi įėjimo durys, iš kairės pusės – matosi 3 laikino sulaikymo patalpų durys, iš dešinės pusės nuo įėjimo durų – grotuotos patalpos su langu, patalpoje iš dešinės pusės yra kėdės, sujungtos tarpusavyje, prie jų – stalas. Įrašuose „salėl“ ir „salė2“ filmuojama ta pati patalpa skirtingu rakursu. Įraše „tarnyb“ filmuojamos greta su anksčiau nurodyta patalpa, patalpos, su langu, pro kurį matosi anksčiau nurodyta patalpa, iš kairės pusės nuo lango yra įėjimas į anksčiau nurodytą patalpą. Šioje patalpoje prie lango stovi stalas, spintelė, priešingoje pusėje iš kairės stovi stalas, ant kurio yra monitorius. Įraše „koridorius“ filmuojamas koridorius.

33Įraše „salė2“ 2013-01-14 05.12 val. matosi, kai pro duris iš lauko pusės užeina vienas uniformuotas policijos pareigūnas, kuris įveda vaikiną, kuris tik su trumpikėmis ir marškinėliais trumpomis rankovėmis, jo rankos surakintos antrankiais už nugaros. Minėtas policijos pareigūnas pasodina šį vaikiną ant kėdės. Į patalpą ateina antras uniformuotas policijos pareigūnas, kuris atneša ir padeda drabužius.

3405.13.40 val. vaikinas, pakeliamas policijos pareigūnų, atsistoja prie suoliuko veidu į sieną, pakelia rankas, esančias už nugaros, į viršų.

3505.14.11 val. policijos pareigūnai jam nuima antrankius. Vaikinas stovi šalia patalpoje esančio stalo. Šalia stovi du uniformuoti policijos pareigūnai. Girdisi pokalbiai rusų kalba, tačiau žodžiai neaiškūs, nes trūkinėja garsas.

3605.15 val. vaikinas bando ranka pastumti policijos pareigūną. Vaikino judesiai nekoordinuoti.

3705.16 val. policijos pareigūnas duoda vaikinui papūsti į alkoholio matuoklį, jis fotografuojamas.

3805.16.50 val. vaikinas uždaromas į grotuotas patalpas, jis atsisėda ant suoliuko, girdisi neaiškūs balsai.

3905.18 val. vaikinas rengiasi, girdisi jo keiksmažodžiai rusų kalba.

4005.19 val. vaikinas nusirengė marškinėlius, kalbasi su dviem priėjo priėjusiais policijos pareigūnais. Girdisi žodžiai „Jarek“.

4105.21 val. policijos pareigūnai išeina iš šios patalpos.

4205.22-05.24 val. vaikinas sėdi grotuotose patalpose.

4305.25 val. prie vaikino prieina ir su juo per grotas kalbasi vienas uniformuotas policijos pareigūnas, kuris vizualiai panašus į vyr. postinį J. V..

4405.28 ateina policijos pareigūnė moteris ir fotografuoja vaikiną.

4505.29-05.42 val. vaikinas yra už grotų, girdisi jo keiksmažodžiai, prie jo periodiškai prieina ir išeina policijos pareigūnai. Vaikinas garsiai šaukia - „Jarek idi siuda“, keikiasi, šaukia daug kartų „Jarek“, girdisi žodžiai „debilas“.

4605.43.45 val. prie grotuotos patalpos prieina vienas aukšto ūgio, stambaus kūno sudėjimo, tamsių plaukų, uniformuotas policijos pareigūnas, vilkintis policijos uniformos geltoną liemenę, atidaro grotuotų patalpų duris, įeiną į vidų. Matosi, kad policijos pareigūnas lygtai tampo vaikiną už drabužių, galbūt vieną kartą ranka trenkė vaikinui į pilvą, tačiau policijos pareigūnas stovi nugara j kamerą, todėl pastarojo veiksmai gerai nesimato. Pareigūnas kažką sako vaikinui, girdisi žodžiai „apsiramink“. Vaikinas apsiramina, sėdi ant suoliuko. Po to ateina antras policijos pareigūnas (galbūt J. V.), pastarasis užeina j patalpą, nesimato, kad jis butų vartojęs fizinius veiksmus prieš vaikiną.

4705.44.30 val. policijos pareigūnai išeina iš šios patalpos. Vaikinas toliau šaukia, keikiasi.

4805.47 val. prie vaikino prieina policijos pareigūnas (galbūt J. V.), per grotas apie kažką kalba, girdisi žodžiai „eto ne ja, eto tu popal“, po to pareigūnas išeina.

4905.48.26 val. matosi, kad vaikinas rūko patalpoje.

5005.48.42 val. į grotuotą patalpą užeina uniformuotas policijos pareigūnas, kuris galbūt atėmė iš vaikino cigaretę, po to išeina.

5105.49 val. į grotuotą patalpą užeina policijos pareigūnas, galbūt J. V., atrodo, apieško vaikiną, po to į patalpą įeina tas pats aukšto ūgio policijos pareigūnas, kuris kažką daro vaikinui (nesimato, nes stovi nugara į kamerą), panašu, kad kažko ieško pas vaikiną.

5205.50 val. pareigūnai išeina.

53Patalpoje girdisi triukšmas, keiksmažodžiai, vyksta vaikino stebėjimas.

5406.07.07 val. prie grotų prieina praplikęs policijos pareigūnas, kuris atrakina patalpą, išveda iš jos vaikiną ir jį nuveda ir uždaro į laikino sulaikymo patalpą (toliau – LSP), esančią pirma nuo įėjimo durų.

55Iki 06.42 val. vyksta šios LSP policijos pareigūnų stebėjimas pro durų langelį, į patalpas niekas neužeina. Vaizdo įrašas baigėsi.

56Rinkmena „2013-01-14 2 PK (2)“ – „salė2“ įrašo pradžia – 06.42-07.11 val. vyksta nuolatinis policijos pareigūnų LSP, kurioje yra vaikinas, stebėjimas pro durų langelį, tuo metu policijos pareigūnai kalbasi su vaikinu. Girdisi triukšmas, trenkimas į duris, keiksmažodžiai. Kartais dingta apšvietimas patalpoje.

57Rinkmena „2013-01-14 2 PK (1)“ – „salė2“ vaizdo įrašo pradžia – 07.11 val. Nuo 07.11 val. iki 07.47.40 val. vyksta nuolatinis policijos pareigūnų LSP, kurioje yra vaikinas, stebėjimas pro durų langelį, kurio metu policijos pareigūnai kalbasi su vaikinu. Girdisi triukšmas, trenkimas į duris, keiksmažodžiai, kartais dingta apšvietimas patalpoje, vaizdo įrašo nėra.

58Rinkmena „2013-01-14 2 PK(3)“ – „salė2“ vaizdo įrašo pradžia – 07.47.05 val. Nuo 07.47.05 val. iki 08.05.30 val. įraše „salė2“, „salė 1“ girdisi šauksmai, keiksmažodžiai, triukšmas. 07.50 val. prie LSP, kurioje yra vaikinas, prieina policijos pareigūnas, kuris vykdo LSP stebėjimą pro LSP durų langelį.

5908.05.30 val. prie šios LSP prieina du uniformuoti policijos pareigūnai, vienas iš jų tamsių plaukų, panašus į J. V., kitas stambaus kūno sudėjimo – į E. M..

608.05.32 val. policijos pareigūnai atidaro LSP duris, girdisi žodžiai rusų kalba – „vihodi, idi siuda“. Po to iš LSP išeina vaikinas, vienas iš policijos pareigūnų jam nurodo kur atsisėsti, vaikinas nueina prie sujungtų kėdžių ir atsisėda. Po to atsistoja. Jam stambaus kūno sudėjimo policijos pareigūnas (E. M.) ranka vėl nurodo atsisėti. Kitas policijos pareigūnas (J. V.) išeina į kita patalpą. Vyksta pokalbis, bet žodžiai blogai girdisi, garsas trūkinėja. Girdisi žodžiai rusų kalba „ne tykaj mne“.

6108.06.20 val. tas pats policijos pareigūnas tamsių plaukų atneša ir padeda ant stalo prie J. K. dokumentus, jam duoda tušinuką pasirašyti.

6208.06.50 val. vaikinas bando atsistoti, bet stambaus kūno sudėjimo policijos pareigūnas jį jėga pasodina ant kėdės. Kitas tamsių plaukų pareigūnas stovi šalia.

6308.07.25-28 val. tie patys du policijos pareigūnai stovi šalia vaikino. Girdisi žodžiai rusų kalba – „pasidiš na 15 sutok“, „za eto?“, „seicas uznajes za eto“.

6408.07.29 val. vaikinas, sėdintis prie stalo, padaro kažkokį judesį dešine ranka link stambaus kūno sudėjimo policijos pareigūno.

6508.07.30-08.07.35 val. stambaus kūno sudėjimo policijos pareigūnas (E. M.) galbūt vieną kartą dešine ranka trenkia sėdinčiam vaikinui į galvą, po to į pilvą. Kitas pareigūnas tamsių plaukų stovi šalia, jo veiksmų beveik nesimato, nes kamera beveik nefilmuoja tos vietos, kur jis stovi. Lyg tai pastarasis tampo vaikiną už dešinės ausies. Vaikinas muistosi, bando atsistoti, stambaus kūno sudėjimo policijos pareigūnas jį pakelia ir jėga pasodina atgal ant kėdės. Kitas pareigūnas iš šono prilaiko vaikiną.

6608.07.36-08.07.40 val. stambaus kūno sudėjimo policijos pareigūnas (E. M.), tris kartus dešine ranka trenkia sėdinčiam vaikinui į pilvą bei lytinius organus, kitas policijos pareigūnas stovi šalia. Girdisi šauksmai „užtenka, užtenka“.

6708.07.41-08.07.46 val. stambaus kūno sudėjimo policijos pareigūnas sugriebia vaikiną už kaklo, pakelia nuo kėdės ir, laikydamas jį už kaklo iš nugaros, stumia jį prieš save per patalpą prie sienos, kurioje yra LSP durys. Vaikinas tuo metu stovi ant kojų veidu į sieną. Tuo metu minėtas policijos pareigūnas filmuojamas iš nugaros, jo konkrečių veiksmų nesimato. Prie jų prieina antras policijos pareigūnas tamsių plaukų. Girdisi žodžiai rusų kalba – „ja tebe daju 5 minut ctobu uspokoilsia“.

6808.07.47 val. stambaus kūno sudėjimo policijos pareigūnas, laikydamas vaikiną už kaklo iš nugaros tempia jį prie stalo, kur paleidžia, vaikinas griūna ant grindų, kur guli ant nugaros iki 08.08.16 val. Po to vaikinas atsikelia, atsisėda prie stalo ant kėdės. Tarp kitų žodžių girdisi žodžiai rusų kalba „tu v policijų popal, o ne v detskij sad“, „ručka“, „piši“. Stambaus kūno sudėjimo policijos pareigūnas pateikia vaikinui dokumentus, kuriuos jis pasirašo. Tuo metu vaikinui iš dešinės pusės stovi tamsių plaukų policijos pareigūnas, kuris kažką garsiai sako vaikinui, žodžiai neaiškūs.

6908.09.18 val. tamsių plaukų policijos pareigūnas tampo vaikinui už dešinės ausies ir kažką sako. Stambus pareigūnas stovi prie stalo, priešais vaikiną ir pateikinėja dokumentus.

7008.13.47 val. vaikinas ir minėti du policijos pareigūnai išeina iš patalpos į kiemą (t. 1, b. l. 1-3, 27-31).

71Teisminio nagrinėjimo metu apžiūrėjus nurodytą kompaktinį diską ir peržiūrėjus jame esančią filmuotą medžiagą matyti, jog apžiūros protokole nurodyti duomenys iš esmės, sutampa su duomenimis esančiais kompaktiniame diske, išskyrus nurodytą aplinkybę, kad 08.07.30-08.07.35 val. stambaus kūno sudėjimo policijos pareigūnas (E. M.) galbūt vieną kartą dešine ranka trenkia sėdinčiam vaikinui į galvą, po to į pilvą. Kaltinamasis E. M. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog ten kur apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdo įraše yra galimai E. M., iš tikrųjų yra jis – E. M.. J. K. taip pat patvirtino save vaizdo įraše atpažįstantis. Vaizdo įraše 01-14-2PK.exe matyti, jog J. K. buvo pristatytas į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą 2014-01-14 5.12 val. neblaivus, be kelnių, jis buvo nufotografuotas ir patalpintas į grotuotas patalpas. Grotuotose patalpose J. K. elgėsi agresyviai, nuolat kvietė Jarek, keikėsi, kalbėjo nerišliai, nusirengė marškinėlius, daužė grotas, beldė į sieną, t. y. buvo pakankamai judrus ir aktyvus. Kokių nors sužalojimų ant nukentėjusiojo nematyti. Iš to pačio vaizdo įrašo ir O. A. paaiškinimų matyti, jog 5.43.45 val. į grotuotą patalpą užeina O. A. ir suduoda vieną smūgi J. K. į pilvą, tačiau J. K. ir toliau keikiasi ir šūkauja, rūko, kalbasi su J. V., kitais policijos pareigūnais, mosikuoja rankomis, daužo grotas, vaikšto, 6.00.54 val. pradeda itin garsiai rėkti, o vėliau intensyviai daužyti grotas. 6.07 val. J. K. uždaroms į laikino sulaikymo kamerą, tačiau ir ten nenusiramina, keikiasi, stipriai daužo kameros duris. Vaizdo įraše 01-14-2PP(3).exe užfiksuota, kad 8.05.30 val. prie laikino sulaikymo kameros prieina J. V. ir E. M., pastarasis reikalauja J. K. išeiti iš patalpos. J. K. išeina iš patalpos, panašu, kad basas. Jam liepiama sėstis duodami pasirašyti dokumentai. J. K. pasodinamas šalia stalo ant vienos iš kėdžių, kurios tarpusavyje sujungtos, E. M. stovi priešais J. K., stalas neužstoja E. M. priėjimo prie J. K.. J. K. atsistoja, tačiau E. M. jį vėl pasodina. J. V. ir E. M. paspiria J. K. batus. E. M. 08.07.21 val. liepia J. K. pasirašyti, duoda rašymo priemonę J. K. į kairę ranką, o pastarasis 08.07.29 val. bando dešine ranka suduoti E. M.. Tuomet E. M. iš karto suduoda vieną smūgį J. K. į pilvo-krūtinės sritį, tuomet dar toliau patraukia stalą, laiko viena ranka J. K. ir jam suduoda dar tris smūgius į pilvo sritį. Girdisi balsai „užtenka, užtenka“. E. M. paima su ranka J. K. už kaklo ir nutempia jį prie laikino sulaikymo kamerų, trenkia jį į duris, prie grotų lieka J. K. batai, tuomet paėmęs už kaklo nutempia J. K. atgal prie kėdžių ir numeta. J. K., kurį laiką nesikelia, 8.08.15 val. prieina E. M. ir siūlo padėti, J. K. nurodo, kad jis pats, 8.08.20 val. pats sunkiai keliasi, atsisėda, vykdo visus policijos pareigūnų reikalavimus – pasirašo dokumentus. 8.10.54 val. girdimas E. M. nurodymas rašyti „su pažeidimu sutinku“, 8.12.41 val., prieš išeinant iš policijos komisariato, J. V. sunkiai eina susiėmęs už kairio šono.

72Iš byloje esančios greitos medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, jog iš telefono Nr. ( - ) buvo praeivio kviesta greitoji medicinos pagalba į Algirdo g. 23, Vilniuje, dėl apie 30 m. amžiaus vyro sumušimo. Kvietimas priimtas 08.23 val., kvietimas perduotas 08.24 val., išvykimo laikas 08.25 val., atvykimo laikas 08.32 val., grįžimo laikas 09.24 val. Atvykus nustatytas ligonis – J. K.. Diagnozė – šonkaulių lūžimas iš kairės krūtinės pusės, pilvo sumušimas, girtumas. Iš ligonio žodžių – jį sumušė nepažįstami žmonės, išsamiai įvykio aplinkybių nepasakoja (t. 1, b. l. 112).

73Iš VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stotis“ gautame 2013-01-14 08.23.33 val. padarytame garso įraše dėl greitosios medicinos pagalbos iškvietimo J. K., girdėti, kaip moteris nurodo, jog vaikinas prašo iškviesti pagalbą į Algirdo g. 32, nes vaikinui šonkauliai sulaužyti (t. 1, b. 1. 114-118)

74Iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gautame garso įraše, padarytame 2013-01-16 17.13 val., kuomet iš mobiliojo ryšio abonento, kurio Nr. ( - ) buvo paskambinta į policijos pasitikėjimo telefoną, kurio abonento Nr. ( - ), girdėti, jog skambinantysis prisistato J. K. bei praneša, kad buvo sumuštas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK (t. 1, b. 1. 119-133).

75Iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, jog J. K. į VšĮ Naujininkų polikliniką kreipėsi 2013-01-09 dėl krūtinės ląstos sumušimo ir jam suteikta chirurgo konsultacija, 2013-01-09 – dėl inksto sumušimo bei hematomos ir jam buvo suteikta urologo konsultacija, 2013-01-14 – dėl inksto plyšimo, ir jam suteiktos paslaugos dėl kitų inksto ir šlapimo takų ligos – kai yra pavojingų gyvybei ar sunkių komplikacijų ir (ar) gretutinių ligų (t. 1, b. l. 45)

76Iš VšĮ Naujininkų poliklinikos pateiktų J. K. 2012-04-13 – 2014-02-11 medicinos dokumentų kopijų matyti, kad 2013-01-09 J. K. buvo diagnozuotas infekcinės kilmės gastroenteritas, nukreiptas pas chirurgą, jei sustiprės pilvo skausmai. 2013-01-14 nustatytas kairio inksto plyšimas, kairės pusės VIII šonkaulio lūžis, daugybiniai kūno sumušimai (galvos, krūtinės ląstos, juosmens, pilvo). Urologo ir chirurgo konsultacijos suteiktos 2013-01-30 (t. 1, b. 1. 178-195).

77Iš administracinio teisės pažeidimo bylos kopijos matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-20 nutarimu J. K. buvo nubaustas administracine nuobauda pagal ATPK 174 straipsnį, 187 straipsnio 1 ir 2 dalis už 2013-01-14 04.50 val. Prūsų g. 8, Vilniuje, padarytus administracinius teisės pažeidimus. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, asmens paaiškinimo vietoje yra atspausdinti žodžiai „Su pažeidimu sutinku“ ir J. K. įrašas ranka „nesutinku, jo parašai. Ant administracinio sulaikymo protokolo ties J. K. pavarde yra parašas. Ant Daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo, ties užrašu „Paimtus daiktus gavau“, pretenzijų netusiu, yra parašas (t. 1, b. l. 205-222).

78Iš duomenų apie E. M. tarnybinę veiklą matyti, jog jis policijoje dirba nuo 1991 m., buvo tris kartus baustas tarnybinėmis nuobaudomis, taip pat skatintas, jo atžvilgiu atlikta eilė tarnybinių patikrinimų, charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 46-116).

79Nors kaltinamasis ir neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, tačiau byloje surinktų, aukščiau nurodytų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų bei patikrintų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam E. M. pareikštą kaltinimą.

80Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu iš esmės sutiko su tuo, jog jis nukentėjusiajam sudavė apie 4 smūgius ir dėl to ginčo byloje nėra. Tačiau E. M. nurodė, kad jis sudavė ne į pilvą, o į kojos sritį, nes nukentėjusysis sėdėjo už stalo ir tiesiog fiziškai nebuvo galimybės nukentėjusiajam suduoti į pilvą, be to, jis žino kaip suduoti smūgius, kad nesužaloti žmogaus. Anot kaltinamojo, nukentėjusysis pirmas jam spyrė koja ir sudavė ranka į pilvo sritį. Kadangi sudavus smūgius nukentėjusiajam pastarasis nenusiramino, buvo paimtas už rankų ir nuvestas į kamerą. Inksto sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti ankščiau, nes pagal bylos duomenis jis buvo ligoninėje 2013-01-09 dėl inkstu hematomos ir krūtinės ląstos sumušimo. Tačiau tokie kaltinamojo teisminio nagrinėjimo metu duoti paaiškinimai neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų. Iš byloje esančios filmuotos medžiagos, iš dalies nukentėjusiojo ir liudytojo J. V. parodymų matyti, kad priešingai nei nurodo E. M., J. K. nebandė koja spirti E. M. koja. E. M. parodymai, jog jis negalėjo suduoti smūgių į pilvą, nugarą ir pažeisti J. K. inksto, taip pat yra atmestini, kaip neatitinkantys kitų byloje esančių ir abejonių nekeliančių įrodymų. Iš vaizdo medžiagos aiškiai matyti, jog, priešingai nei nurodo E. M., joks stalas jam priėjimo prie J. K. netrukdė ir jis laisvai smūgiavo keturis kartus J. K. į pilvo sritį, o pirmas smūgis buvo atliktas netgi aukščiau, labiau į krūtinės sritį. Ekspertas A. K. Bečelis teisminio nagrinėjimo metu nevienareikšmiškai nurodė, jog nuo tokių smūgių pilnai tikėtina jog gali lūžti šonkaulis, o nuo smūgio metu susidariusio spaudimo būti pažeistas inkstas. Tai, jog E. M. smūgiavo J. K. ne į koją, patvirtina ir specialisto išvada, nes joje neužfiksuota jokių duomenų apie J. K. kojų sužalojimus. E. M. pateikta versija, jog nukentėjusysis inksto traumą patyrė ankščiau, nes dėl jos kreipėsi į gydymo įstaigą 2013-01-09, taip pat atmestina. Priešingai nei nurodo E. M., į gydymo įstaigą chirurgo ir urologo konsultacijos J. K. kreipėsi 2013-01-30 (t. 1, b. l. 193), o 2013-01-09 jam buvo diagnozuotas infekcinės kilmės gastroenteritas (t. 1, b. l. 192). Nurodyti baudžiamoje byloje esantys dokumentai leidžia teismui daryti vienareikšmišką išvadą, jog Gydymo paslaugų apskaitos išraše yra klaidingai nurodytos kreipimosi į gydymo įstaigą datos (t. 1, b. l. 45), todėl jokių duomenų apie tai, kad inksto traumą J. K. patyrė iki 2013-01-14 įvykio 2 policijos komisariate, byloje nėra. Tai, kad inksto ir šonkaulių sužalojimai padaryti policijos komisariate 2013-01-14, patvirtina vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog po smūgių nukentėjusysis atsikėlė sunkiai, o prieš išeinant iš komisariato jis laikėsi susiėmęs ranka už kairio šono. Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad nubrozdinimai juosmens kairėje, nugaroje, krūtinkaulio projekcijoje, kairio inksto plyšimas, padaryti keletą parų laikotarpyje iki patekimo į gydymo įstaigą, neatmetant galimybės, jog sužalojimai J. K. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis 2013-01-14 (t. 1, b. l. 200). Specialistas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog į specialisto išvada dėl apsirikimo neįtraukė aplinkybės, jog J. K. buvo sulaužytas ir kairės pusės VII šonkaulis. Specialisto konstatuoti sužalojimai – nubrozdinimai nugaroje, juosmens srityje, šonkaulio lūžis, atitinka duomenis užfiksuotus vaizdo įraše, nes jame matyti, kad E. M. smūgius suduoda J. K., kuris pusiau guli ant atlenkiamos kėdės, t. y. praktiškai remiasi į kėdę nugara. Smūgiai suduodami labiau į kairę J. K. pilvo pusę. Greitos medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenys, garso įrašas dėl greitosios medicinos pagalbos iškvietimo į Algirdo g. 32, liudytojos L. K. ir paties J. K. parodymai patvirtina, jog praėjus vos 10 minučių po J. K. paleidimo iš 2 policijos komisariato, kuris yra Algirdo g. 20, Vilniuje, buvo iškviesta medicinos pagalba J. K., kuris skundėsi, jog jam sulaužyti šonkauliai. Tai, jog J. K. medikams nurodė, jog buvo sumuštas nepažįstamų žmonių ir detaliau nieko nepasakė, atsižvelgiant į J. K. bendravimo su policija istoriją, policijos pareigūnų elgesį su juo, jo atžvilgiu išsakytas replikas (vaizdo įraše, po to kai J. K. buvo suduoti smūgiai ir jis pasirašinėjo jam pateiktus dokumentus, girdėti tokie žodžiai „pridušų kak ščenką“, „vtaroj ras papodioš, po drugomų budet“, „budu znat v lico“) yra suprantama. Dėl tų pačių priežasčių yra suprantama ir tai, kad J. K. ikiteisminio tyrimo metu norėjo išvengti duoti parodymus, kaltinti policijos pareigūnus, prašė nutraukti bylą, nurodė, kad pretenzijų jis policijai neturi. Vertinant laiką – apie 10 minučių, kurios praėjo nuo J. K. paleidimo iš komisariato iki greitosios medicinos pagalbos iškvietimo, reikia įvertinti ir tas aplinkybes, jog J. K. per tą laiką dar turėjo nueiti atstumą iki Algirdo g. 32, pabendrauti su liudytoja L. K., todėl teismas daro išvadą, jog nėra jokio pagrindo netikėti J. K. parodymais duotais teisminio nagrinėjimo metu toje dalyje, kad išėjęs iš policijos komisariato jis nebuvo sumuštas.

81E. M. gynėjo pateikta versija, jog J. K. galėjo plyšti inkstas po to, kai jam sudavė smūgi O. A., yra paneigta byloje esančiais įrodymais. Specialistas teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog jis matė vaizdo įrašą, kaip policijos komisariate galimai buvo sužalotas J. K. ir patvirtino, jog nuo O. A. smūgio inkstas negalėjo plyšti. Be to, iš vaizdo medžiagos matyti, jog J. K. po O. A. smūgio ir toliau elgiasi labai aktyviai, keikiasi, šūkauja, rūko, kalbasi su J. V., kitais policijos pareigūnais, mosikuoja rankomis, daužo grotas, vaikšto, 6.00.54 val. pradeda itin garsiai rėkti, o vėliau intensyviai daužyti grotas. 6.07 val. J. K. uždaroms į laikino sulaikymo kamerą, tačiau ir ten nenusiramina, keikiasi, stipriai daužo kameros duris, nesiskundžia jokiais sužalojimais ir priešingai, po E. M. suduotų smūgių, prieš išeinant iš policijos komisariato, jis jau yra susiėmęs už kairiojo šono.

82Kita vertus, iš vaizdo medžiagos matyti, jog J. K. bando suduoti smūgį E. M. dešine ranka į pilvo sritį, po ko, E. M. suduoda stiprų smūgį J. K. į pilvo-krūtinės sritį. Iš J. K. reakcijos matyti, kad E. M. suduotas smūgis stiprus – įraše silpnai girdimas J. K. švokštimas, susilenkimas ir visiškas nebesipriešinimas suduodamiems kitiems smūgiams. Aplinkybė, jog J. K. pirmas bandė suduoti E. M. į pilvo sritį nepateisina E. M. veiksmų prieš J. K.. Vertinant šias aplinkybes svarbu atkreipti dėmesį, jog J. K., nors ir neblaivus, buvo policijos komisariate, šalia jo stovėjo du policijos pareigūnai, pats J. K. yra smulkaus kūno sudėjimo, jo bandymas smūgiuoti jokios žalos E. M. nepadarė ir nebuvo jokio pagrindo gintis nuo J. K., t. y. J. K. veiksmai, nors ir provokuojantys, nepripažintini pavojingu kėsinimųsi ir nesudaro pavojingos situacijos, kurioje galima būtinoji gintis, nes šis baudžiamosios teisės institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi (kasacinė nutartis Nr. 2K-173/2011). Juo labiau, kad iš vaizdo įrašo matyti, kad J. K. po pirmo smūgio sudavimo apskritai nesipriešino, E. M. viena ranka laikė nesipriešinantį J. K. ir sudavė jam stiprų smūgį, tuomet pastūmė stalą, kad būtų patogiau ir dar tris kartus, viena ranka laikydamas J. K., jam smūgiavo, vėliau jį dėl nesuprantamų priežasčių tampė paėmęs ranka už gerklės po salę ir tiesiog numetė prie kėdžių. Tokie E. M. veiksmai negali būti pripažinti ir kaip profesinių pareigų vykdymas (BK 30 straipsnis), kadangi jie akivaizdžiai viršijo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus policijos pareigūno įgaliojimus. Akivaizdu, kad specialisto išvadoje nurodytų sužalojimų padarymas, asmens tampymas paėmus už kaklo, nebuvo neišvengiamas. Be to, nei koviniai veiksmai sutramdant asmenį, nei būtinoji gintis neapima daugkartinio smūgiavimo asmeniui į pilvą ir krūtinę, todėl šie kaltinamojo veiksmai pripažintini tyčiniais ir neteisėtais. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš vaizdo įrašo matyti, jog E. M. yra aiškiai susierzinęs dėl to, jog J. K. vengė pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, kitus kaltinime nurodytus dokumentus. Tai, jog J. K. nenorėjo pasirašyti dokumentų, E. M. patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu, nurodė, kad buvo būtina gaut iš jo parašus, kad J. K. vėliau nereikštų pretenzijų dėl negražintų daiktų. Tačiau, sudavus eilę smūgių J. K. viską pasirašė, jam buvo įsakmiai liepta tai padaryti. Šios nustatytos aplinkybės atskleidžia tikrąjį kaltinamojo smūgių sudavimo motyvą – išgauti J. K. parašus administracinio teisės pažeidimo byloje, bei leidžia daryti išvadą, jog fizinis ir psichinis smurtas prieš J. K. buvo panaudotas ne siekiant nuo jo apsiginti ar jį sulaikyti nuo fizinio smurto prieš policijos pareigūnus. Tokie kalinamojo veiksmai vertintini kaip padaryti esant netiesioginiai kaltinamojo tyčiai, kadangi jis nors tokių pasekmių (nesunkaus sveikatos sutrikdymo) nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai įvertinti kaip nesunkus kūno sužalojimas, kadangi nuo E. M. smūgių J. K. plyšo kairysis inkstas bei lūžo kairys VIII-asis šonkaulis, ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

83Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus byloje, daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl tokių motyvų. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis E. M. Lietuvos policijoje dirba jau nuo 1991-10-28, o nuo 2013-01-02 jis dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato viešosios policijos skyriaus operatyvaus valdymo poskyrio postiniu (t. 2, b. l. 53, 81-84). Pagal Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 10-V-65 patvirtintą pareigybės aprašymą jis yra statutinis valstybės tarnautojas (t. 2, b. l. 49). Tokiu būdu E. M. kaip statutinis valstybės tarnautojas, vadovaujantis BK 230 straipsniu, turėjo specialaus subjekto požymius.

84228 straipsnyje yra numatytos dvi alternatyvios nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi bei įgaliojimų viršijimas. BK 228 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas realizuojant bent vieną iš šių dvejų veikų. Teismų praktika rodo, kad sprendžiant bylas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, o įgaliojimų viršijimas – įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas.

85Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes, t. y. šis straipsnis garantuoja žmogaus asmens neliečiamumą. Ši fundamentali vertybė Lietuvos teisinėje sistemoje ginama, be kita ko, baudžiamosios teisės priemonėmis, t. y. BK nustatant baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai bei ją įgyvendinant. 2000-10-17 Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad policijos veikla grindžiama demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, veiklos viešumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos proporcingumo principais, 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad policijos pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais, 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves, 3 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnas privalo užtikrinti sulaikyto ar pristatyto į policijos įstaigą asmens teises ir teisėtus interesus, 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad policijos pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą: gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio gyvybei ar sveikatai kėsinimosi; sulaikydamas teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo; kai kėsinamasi į policijos kontroliuojamą ar saugomą objektą, transporto priemonę, šaunamąjį ginklą, sprogstamąsias medžiagas, specialiąsias ryšio, aktyvios ar pasyvios gynybos priemones ar kitą policijos turtą; masinių riaušių ar grupinių veiksmų, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka, metu; esant tarnybiniam būtinumui, stabdydamas transporto priemonę. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.1 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi gerbti ir ginti kiekvieno žmogaus orumą bei pagrindines teises ir laisves, 4.2 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi užtikrinti kiekvieno sulaikyto asmens teisių ir laisvių apsaugą, o prireikus imtis neatidėliotinų priemonių, kad jam būtų suteikta medicinos ar kita būtina pagalba, 4.3 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi neatlikti, neskatinti ir kitaip netoleruoti jokių kankinimo, nežmoniško ar žeminančio orumą elgesio aktų, 4.4 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi „naudoti jėgą tik tuo atveju, kai tai neišvengiamai būtina, ir tik teisėtam tikslui pasiekti. Atlikdamas fizinio (padarydamas nesunkų kūno sužalojimą nukentėjusiajam, tampydamas nukentėjusįjį už kaklo) ir psichologinio (reikalaudamas pasirašyti dokumentus) smurto veiksmus, kaltinamasis pažeidė aukščiau nurodytus teisės aktų reikalavimus, peržengė nurodytais įstatymais ir kitais teisės aktais statutiniam valstybės tarnautojui suteiktų įgaliojimų ribas. Kaltinamojo veiksmų neteisėtumas pasireiškė fizinės prievartos ribų peržengimu, nes žala buvo padaryta ne atremiant kokį nors realų kėsinimąsi. Nukentėjusįjį buvo galima sutramdyti nepadarant jam specialisto išvadoje nurodytų sužalojimų, t. y. tokios apimties žalos padarymas nebuvo neišvengiamas. Vertimas nukentėjusįjį pasirašyti dokumentus, tampymas nukentėjusiojo už kaklo, taip pat nebuvo būtinas, kadangi asmeniui atsisakius pasirašyti dokumentus yra galimybė tai pažymėti dokumente, surašyti tarnybinį pranešimą.

86Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą kaip nusikalstamą veiką nuo tarnybinio (drausminio) nusižengimo yra didelės žalos požymis. Pagal teismų praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo. Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-108/2009, Nr.2K-232/2012, Nr. 2K-573/2012, 2K-190/2013, 2K-7-335/2013).

87Vertinant nustatytas J. K. sužalojimo aplinkybes, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad dėl šio įvykio padaryta ne bet kokia, o didelė žala. Dėl nagrinėjamo įvykio buvo padaryti Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimai (5 straipsnio 3 dalies ir 21 straipsnio 3 dalies nuostatos), dėl E. M. veiksmų tiesiogiai nukentėjo fizinis asmuo. Be to, nusikalstama veika buvo ypatingai pakenkta Lietuvos policijos autoritetui – kaltinamasis iškraipė aukščiau nurodytas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme numatytas policijos funkcijas ir veiklos principus, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso nuostatas ir tokiu būdu diskreditavo valstybės tarnautojo ir policijos pareigūno vardą, pakirsdamas visuomenės pasitikėjimą policijos institucija, nes buvo sudarytas įspūdis, jog asmenys pakliuvę į policiją yra mušami, verčiami pasirašyti dokumentus, todėl E. M. padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei. Ši žala susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su padaryta pavojinga veika. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog jei policijos darbuotojas, viršydamas savo tarnybinius įgaliojimus, nukentėjusiajam padaro net ir nedidelę žalą sveikatai, tokia fizinė žala savaime vertintina kaip didelė žala BK 228 straipsnio prasme ne tik nukentėjusiajam, bet ir policijos prestižui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011). Atsižvelgiant į tai, ta aplinkybė, jog J. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o jis nereiškė jokio civilinio ieškinio baudžiamojoje dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, yra vertintina kaip didelė žala tiek nukentėjusiajam, tiek ir valstybės institucijai.

88Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas tyčia viršija įgaliojimus tuomet, kai suvokia, kad jo veiksmai pavojingi ir peržengia kompetencijos ribas, numato, kad dėl tokio elgesio neišvengiamai atsiras arba realiai gali atsirasti didelė žala, nori tokių padarinių arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia arba netrukdo jiems atsirasti. Akivaizdu, jog suduodamas nukentėjusiajam stiprius smūgius į krūtinę ir pilvą, tampydamas asmenį už kaklo po salę ir versdamas asmenį pasirašyti dokumentus E. M. suvokė, jog jo veiksmai gali būti vertinami kaip pavojingi, galintys sukelti BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius. Tarp subjektyvaus nusikaltimo sudėties požymio – kaltės ir objektyvaus požymio – padarinių, yra tiesioginis ryšys. Dėl E. M. veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė Lietuvos policija, kaip valstybės institucija. E. M. nenorėjo, kad kiltų neigiami padariniai. Kaltinamasis norėjo užtikrinti, kad būtų sutramdytas agresyvus nukentėjusysis, apsaugotas jo silpnesnis kolega J. V., kad nukentėjusiajam nepasirašius nebūtų apkaltintas nukentėjusiojo daiktų vagyste. Todėl, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog E. M. veikė netiesiogine tyčia, t. y. nors ir to nenorėdamas sąmoningai leido kilti BK numatytiems padariniams.

89Jeigu viršijant įgaliojimus nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veikos kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas) ir BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas) (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37/2010).

90Ikiteisminio tyrimo metu E. M. buvo inkriminuota, jog jis ne tik viršijo įgaliojimus, bet ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi – tai pasinaudojimas savo tarnybine padėtimi priešingais tarybai interesais. Šios veikos mechanizmą sudaro tai, kad tarnautojas ar jam prilygintas asmuo formaliai atlieka jam paskirtas pareigas, išoriškai įgyvendina jam suteiktas teises ir pareigas, tačiau iš tikrųjų savo veikimu ar neveikimu pažeidžia tarnybos principus ir tikslus. Piktnaudžiavimas būna tada, kai atsakingo asmens veikloje ar jos epizode dominuoja ne viešas, bet jo asmeninis arba savanaudiškas interesas. Be abejo, galimas variantas, kad kaltininkas skirtingais veiksmais padaro tiek piktnaudžiavimą, tiek ir įgaliojimų viršijimą. Tokiu atveju kaltinant asmenį būtina nurodyti, ką konkrečiai asmuo padarė ir kokiais konkrečiais veiksmai pasireiškė piktnaudžiavimas, kokiais – įgaliojimų viršijimas. Šiuo atveju kaltinime yra nurodyta, kad tais pačias veiksmais pasireiškė tiek piktnaudžiavimas, tiek ir įgaliojimų viršijimas. Atsižvelgiant į tai, kad E. M. inkriminuojamoje veikoje jokio asmeninio ar savanaudiško intereso nenustatyta, teismas laiko jog iš kaltinimo turi būti šalintina aplinkybė, kad E. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje padarė piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi.

91Ikiteisminio tyrimo metu E. M. buvo inkriminuota, jog jis dešine ranka trenkė J. K. vieną kartą į galvos kairę pusę ir J. K. buvo sukeltas fizinis skausmas bei padaryti kūno sužalojimai: kraujosruvos kairės akies vokuose, nubrozdinimai kairėje juosmens pusėje, krūtinkaulio (kardinės ataugos) projekcijoje, nugaroje, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Liudytojai E. S., A. N., J. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė, jog ant pristatyto J. K. sužalojimų nepastebėjo, sveikatos problemomis jis nesiskundė. Tačiau O. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog J. K. pristatė su apibrozdinta kakta, kitų sužalojimų nebuvo. Iš byloje esančios nuotraukos (t. 1., b. l. 7), kuri yra nepakankamai ryški, matyti J. K. nosies sužalojimas. Kaip galima spręsti iš vaizdo įrašo, nuotrauka buvo daryta tik ką pristačius J. K. į policijos komisariatą (5.16 val.), t .y dar iki atvykstant į darbą E. M.. O. A. ir A. J. tarnybiniuose pranešimuose, kurie buvo pridėti prie administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje J. K. buvo nubaustas už 2014-01-14 4.50 val. pasipriešinimą policijos pareigūnams, nurodyta, kad J. K. buvo apdraskyta galvos sritis (kakta) (t. 1, b. l. 210, 211). Nors nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu ir nurodė, jog pirmą smūgį E. M. jam sudavė į galvos sritį, iš vaizdo medžiagos to nematyti. Apskritai J. K. paaiškinimai ne visi yra nuoseklūs, ir tai suprantama, kadangi jam buvo nustatytas 2,54 promilės girtumas (t. 1, b. l. 209, 217). Pats J. K. pripažino, jog gali būti, kad kai kurias aplinkybes jis nurodo ne visai teisingai, nes įvykis buvo senai, o jis pats ne vieną kartą buvo sulaikytas ir atsidūręs policijos komisariate. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, jog nėra galimybės neabejotinai daryti išvados, jog būtent E. M. veiksmų pasekmė yra specialisto išvadoje konstatuoti nubrozdinimai kairiajame smilkinyje, kairiajame antakyje, nosies nugarėlėje, pakaušyje, karaujosruvos kairės akies vokuose, kurie bendrai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šios aplinkybės šalintino iš E. M. pateikto kaltinimo.

92Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2013-01-30 pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, gavus informaciją policijos pasitikėjimo telefonu apie galimai neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus atliktus 2013-01-14 prieš sulaikytąjį J. K. (t. 1, b. l. 12). J. K. policijos pasitikėjimo telefonu skambino 2013-01-16 17.33 val. (t. 1, b. l. 124). Pranešimo, gauto pasitikėjimo telefonu, registracijos kortelė užpildyta 2013-01-18 (t. 1, b. l. 3). J. K. 2013-02-06 pateikė prašymą nutraukti bylą dėl jo sužalojimų, kadangi pretenzijų jis policijai neturi, tačiau ikiteisminis tyrimas, priešingai nei nurodo E. M. gynėjas, buvo pagrįstai tęsiamas toliau, kadangi BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nėra įtrauktos į sąrašą nusikalstamų veikų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas pradedamas tik gavus nukentėjusiojo skundą (BPK 167 straipsnio 1 dalis).

93Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo J. K. provokuojantis elgesys. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis bandė suduoti smūgį į pilvą tarnybines pareigas einančiam E. M. (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

94Teismas, skirdamas kaltinamajam E. M. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną nesunkų ir 1 apysunkį nusikaltimus), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, administracinėn atsakomybėn netrauktas, nuo 1991 m. dirbo policijos pareigūnu, buvo skatintas bei baustas tarnybinėmis nuobaudomis), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Vadovaujantis BK 55 straipsniu, asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą paprastai skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, jog ilgalaikių pasekmių dėl sužalojimo nukentėjusiajam neliko, pretenzijų kaltinamajam jis neturi, į nukentėjusiojo agresyvų elgesį policijos komisariate. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus už nusikaltimus sankcijose numatytas švelniausias bausmes – laisvės apribojimą ir baudą. Nustatydamas bausmių dydį, teismas atsižvelgia, jog nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam skirtinas bausmės dydis artimesnis galimos skirti laisvės apribojimo bausmės ir baudos minimumui.

95Kadangi kaltinamasis E. M. padarė tyčinį nusikaltimą valstybės tarnybai, būdamas policijos pareigūnu, vykdydamas savo funkcijas, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 682 straipsniu, jam tikslinga atimti teisę dirbti Lietuvos policijoje terminui, kuris artimesnis maksimaliam teisės atėmimo terminui. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktu, E. M. skirtinas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti atitinkamą kiekį valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kadangi šis įpareigojimas, teismo manymu padės keisti kaltinamojo smurtinį elgesį.

96Skirtinos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo būdu.

97Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas 1736,94 Lt civilinis ieškinys pagrįstas, kadangi civilinis ieškovas patyrė išlaidas gydant nukentėjusiojo nusikaltimo metu patirtus sužalojimus, pateikė tai pagrindžiančius dokumentus (b. l. 43-45), todėl tenkintinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Teismas aukščiau nuosprendyje aptarė Gydymo paslaugų apskaitos išraše (t. 1, b. l. 45) esančius netikslumus, todėl jų iš naujo nekartoja.

98Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

99Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

Nutarė

100E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti:

101-

102pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

103-

104pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – 50 (penkiasdešimties) MGL dydžio baudą.

105Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

106Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 682 straipsniu, E. M. atimti teisę 4 metus dirbti Lietuvos policijoje.

107Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktu įpareigoti E. M. per pirmus keturis laisvės apribojimo bausmės mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

108E. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

109Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą.

110Civilinį ieškinį tenkinti ir iš E. M. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 1736,94 Lt nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

111Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 kompaktinius diskus, palikti saugoti prie bylos.

112Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,... 2. sekretoriaujant Agnei Sarnačinskaiei,... 3. dalyvaujant prokurorui Vytautui Kukaičiui,... 4. kaltinamojo gynėjui advokatui Gintarui Algirdui Peredniui,... 5. nukentėjusiajam J. K.,... 6. teismo ekspertui Antanui Klaidui Bečeliui,... 7. vertėjoms Erikai Venskienei, Katerinai Chvatovai,... 8. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E.... 9. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 10. Kaltinamasis E. M., būdamas valstybės tarnautoju – Lietuvos policijos... 11. E. M. tyčia, viršydamas policijos pareigūno įgaliojimus, pažeisdamas... 12. Tokiu būdu, E. M., panaudodamas psichinę prievartą ir fizinio smurto... 13. Kaltinamasis E. M. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl jam pareikštų... 14. Nukentėjusysis J. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog 2013-01-14... 15. Liudytoja L. K. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad nukentėjusįjį... 16. Liudytoja E. S. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad ji dirba Vilniaus... 17. Pagarsinus E. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 63),... 18. Liudytojas A. K. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad kaltinamąjį jis... 19. Pagarsinus A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 53),... 20. Liudytojas A. N. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad jis dirba ( - )... 21. Pagarsinus liudytojo A. N. paaiškinimus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1,... 22. Liudytojas V. J. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad dabar dirba SĮ... 23. Pagarsinus V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 52),... 24. Liudytojas O. A. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kas jis dirba ( - ).... 25. Liudytoja I. D. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog ji dirba tyrėja... 26. Liudytojas J. V. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad ikiteisminio... 27. Pagarsinus liudytojo J. V. paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.... 28. Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas ekspertas Antanas Klaidas Bečelis... 29. Papildomai teisminio nagrinėjimo metu apklaustas nukentėjusysis J. K.... 30. Specialisto išvadoje nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktus medicinos... 31. Ikiteisminio tyrimo metu ekspertas A. K. Bečelis, susipažinęs su vaizdo ir... 32. Apžiūros protokole užfiksuota tyrimo metu iš Vilniaus apskrities VPK Vidaus... 33. Įraše „salė2“ 2013-01-14 05.12 val. matosi, kai pro duris iš lauko... 34. 05.13.40 val. vaikinas, pakeliamas policijos pareigūnų, atsistoja prie... 35. 05.14.11 val. policijos pareigūnai jam nuima antrankius. Vaikinas stovi šalia... 36. 05.15 val. vaikinas bando ranka pastumti policijos pareigūną. Vaikino... 37. 05.16 val. policijos pareigūnas duoda vaikinui papūsti į alkoholio... 38. 05.16.50 val. vaikinas uždaromas į grotuotas patalpas, jis atsisėda ant... 39. 05.18 val. vaikinas rengiasi, girdisi jo keiksmažodžiai rusų kalba.... 40. 05.19 val. vaikinas nusirengė marškinėlius, kalbasi su dviem priėjo... 41. 05.21 val. policijos pareigūnai išeina iš šios patalpos.... 42. 05.22-05.24 val. vaikinas sėdi grotuotose patalpose.... 43. 05.25 val. prie vaikino prieina ir su juo per grotas kalbasi vienas... 44. 05.28 ateina policijos pareigūnė moteris ir fotografuoja vaikiną.... 45. 05.29-05.42 val. vaikinas yra už grotų, girdisi jo keiksmažodžiai, prie jo... 46. 05.43.45 val. prie grotuotos patalpos prieina vienas aukšto ūgio, stambaus... 47. 05.44.30 val. policijos pareigūnai išeina iš šios patalpos. Vaikinas toliau... 48. 05.47 val. prie vaikino prieina policijos pareigūnas (galbūt J. V.), per... 49. 05.48.26 val. matosi, kad vaikinas rūko patalpoje.... 50. 05.48.42 val. į grotuotą patalpą užeina uniformuotas policijos pareigūnas,... 51. 05.49 val. į grotuotą patalpą užeina policijos pareigūnas, galbūt J. V.,... 52. 05.50 val. pareigūnai išeina.... 53. Patalpoje girdisi triukšmas, keiksmažodžiai, vyksta vaikino stebėjimas.... 54. 06.07.07 val. prie grotų prieina praplikęs policijos pareigūnas, kuris... 55. Iki 06.42 val. vyksta šios LSP policijos pareigūnų stebėjimas pro durų... 56. Rinkmena „2013-01-14 2 PK (2)“ – „salė2“ įrašo pradžia –... 57. Rinkmena „2013-01-14 2 PK (1)“ – „salė2“ vaizdo įrašo pradžia –... 58. Rinkmena „2013-01-14 2 PK(3)“ – „salė2“ vaizdo įrašo pradžia –... 59. 08.05.30 val. prie šios LSP prieina du uniformuoti policijos pareigūnai,... 60. 8.05.32 val. policijos pareigūnai atidaro LSP duris, girdisi žodžiai rusų... 61. 08.06.20 val. tas pats policijos pareigūnas tamsių plaukų atneša ir padeda... 62. 08.06.50 val. vaikinas bando atsistoti, bet stambaus kūno sudėjimo policijos... 63. 08.07.25-28 val. tie patys du policijos pareigūnai stovi šalia vaikino.... 64. 08.07.29 val. vaikinas, sėdintis prie stalo, padaro kažkokį judesį dešine... 65. 08.07.30-08.07.35 val. stambaus kūno sudėjimo policijos pareigūnas (E. M.)... 66. 08.07.36-08.07.40 val. stambaus kūno sudėjimo policijos pareigūnas (E. M.),... 67. 08.07.41-08.07.46 val. stambaus kūno sudėjimo policijos pareigūnas sugriebia... 68. 08.07.47 val. stambaus kūno sudėjimo policijos pareigūnas, laikydamas... 69. 08.09.18 val. tamsių plaukų policijos pareigūnas tampo vaikinui už... 70. 08.13.47 val. vaikinas ir minėti du policijos pareigūnai išeina iš patalpos... 71. Teisminio nagrinėjimo metu apžiūrėjus nurodytą kompaktinį diską ir... 72. Iš byloje esančios greitos medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, jog... 73. Iš VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stotis“ gautame 2013-01-14... 74. Iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus... 75. Iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, jog J. K. į VšĮ Naujininkų... 76. Iš VšĮ Naujininkų poliklinikos pateiktų J. K. 2012-04-13 – 2014-02-11... 77. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos kopijos matyti, jog Vilniaus... 78. Iš duomenų apie E. M. tarnybinę veiklą matyti, jog jis policijoje dirba nuo... 79. Nors kaltinamasis ir neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK... 80. Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu iš esmės sutiko su tuo, jog jis... 81. E. M. gynėjo pateikta versija, jog J. K. galėjo plyšti inkstas po to, kai... 82. Kita vertus, iš vaizdo medžiagos matyti, jog J. K. bando suduoti smūgį E.... 83. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus byloje,... 84. 228 straipsnyje yra numatytos dvi alternatyvios nusikalstamos veikos –... 85. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valdžios įstaigos tarnauja... 86. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą kaip nusikalstamą... 87. Vertinant nustatytas J. K. sužalojimo aplinkybes, yra pakankamas pagrindas... 88. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, padaromas tiesiogine... 89. Jeigu viršijant įgaliojimus nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos... 90. Ikiteisminio tyrimo metu E. M. buvo inkriminuota, jog jis ne tik viršijo... 91. Ikiteisminio tyrimo metu E. M. buvo inkriminuota, jog jis dešine ranka trenkė... 92. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2013-01-30 pagal BK 228 straipsnio 1 dalį,... 93. Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai,... 94. Teismas, skirdamas kaltinamajam E. M. bausmę, atsižvelgia į padarytų... 95. Kadangi kaltinamasis E. M. padarė tyčinį nusikaltimą valstybės tarnybai,... 96. Skirtinos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu,... 97. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas 1736,94 Lt civilinis ieškinys... 98. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,... 99. Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas... 100. E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1... 101. -... 102. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo... 103. -... 104. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – 50 (penkiasdešimties) MGL dydžio baudą.... 105. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias... 106. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 682 straipsniu, E. M. atimti teisę 4... 107. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktu įpareigoti E. M. per pirmus... 108. E. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo... 109. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti... 110. Civilinį ieškinį tenkinti ir iš E. M. priteisti Vilniaus teritorinei... 111. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4... 112. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...