Byla 2-1393-381/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs trečiojo asmens G. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutarties dalies, kuria uždaroji akcinė bendrovė „Ignalinos autocentras“ pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto civilinėje byloje Nr. B2-169-278/2017 pagal pareiškėjų E. Š., A. K., A. P., O. K., L. R., P. S., R. S., S. B., V. Z. pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignalinos autocentras“, tretieji asmenys G. V. ir R. P.,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ignalinos autocentras“ bankroto bylą, bendrovės administratoriumi paskyrė V. S. ir bendrovės kreditoriams nustatė 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pareikšti bankrutuojančiai įmonei savo finansinius reikalavimus. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 24 d.
  2. 2017 m. sausio 30 d. nutartimi teismas patvirtino, o 2017 m. kovo 28 d. nutartimi patikslino įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinių reikalavimų dydį, taip pat ir Utenos teritorinės darbo biržos 27 840 Eur bei E. Š. trečios eilės 97 088,15 Eur reikalavimus atsakovei.
  3. 2017 m. birželio 1 d. atsakovės bankroto administratorius pateikė teismui prašymą dėl kreditoriaus pakeitimo, kuriame prašė teismą patvirtinti E. Š. papildomą finansinį reikalavimą 27 840,01 Eur ir bendrą E. Š. reikalavimą 124 928,16 Eur.
  4. Bankroto administratorius nurodė, kad Utenos darbo birža pateikė prašymą išbraukti ją iš UAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių sąrašo, nes Ignalinos kredito unija tenkino jos reikalavimą įvykdyti prievolę ir pervedė į jos sąskaitą 27 840,01 Eur. Ignalinos kredito unija informavo bendrovės bankroto administratorių, kad ji atsisako 27 840,01 Eur finansinio reikalavimo. Kreditorinis reikalavimas pagal 2014 m. gegužės 30 d. pasirašytą Garantijos suteikimo sutartį Nr. NEB20145-000003 tarp Ignalinos kredito unijos ir UAB „Ignalinos autocentras“, kurio pagrindu buvo išduotas garantinis raštas Nr. 14-3, įvykdytas, nes įkaito davėjai E. Š. ir O. Š. sumokėjo 27 840,01 Eur Ignalinos kredito unijai. E. Š. pateikė bendrovės administratoriui pareiškimą, kuriame prašė pateikti Panevėžio apygardos teismui pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo bei pateikti teismui tvirtinti jo papildomą 27 840,01 Eur dydžio trečios eilės finansinį reikalavimą.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. birželio 5 d. nutartimi UAB „Ignalinos autocentras“ pripažino bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, patikslino 2017 m. kovo 28 d. nutartimi patvirtintą bendrovės kreditorių sąrašą ir jų finansinių reikalavimų dydį, išbraukė Utenos teritorinę darbo biržą iš bendrovės kreditorių sąrašo, padidino E. Š. trečios eilės 98 821,53 Eur reikalavimą įmonei 27 840 Eur suma, patvirtinant 124 928,16 Eur finansinį reikalavimą įmonei.
  2. Teismas nustatė, kad praėjus 3 mėnesiams nuo kreditorių sąrašo patvirtinimo, teismui nepateikti duomenys, kad įmonei būtų pateikta taikos sutartis (ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalis). 2017 m. balandžio 21 d. kreditorių susirinkimo protokolo duomenimis administratorius yra įpareigotas parengti bendrovės turto pardavimo tvarką. Įmonė, iškėlus jai bankroto bylą, veiklos neatnaujino. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Trečiasis asmuo G. V. atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria UAB „Ignalinos autocentras“ pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi patvirtino atsakovės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą. Trečiasis asmuo, būdamas bendrovės kreditoriumi ir nesutikdamas su šia nutartimi, 2017 m. vasario 15 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė 2017 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi tenkino atskirąjį skundą ir nusprendė klausimą dėl pirmosios eilės kreditorių reikalavimų dydžio nagrinėti administratoriui pateikus įsiskolinimą darbuotojams pagrindžiančius dokumentus bei įpareigojo administratorių iki 2017 m. kovo 30 d. pateikti teismui detalų bendrovės buvusių darbuotojų finansinių reikalavimų dydį patvirtinančius įrodymus ir reikalavimo dydžio apskaičiavimą. Administratoriui pateikus minėtus dokumentus, teismas 2017 m. kovo 28 d. nutartimi patvirtino atsakovės kreditorių sąrašą ir jų finansinių reikalavimų dydį. Pastaroji nutartis įsiteisėjo anksčiausiai 2017 m. balandžio 5 d. Taigi skundžiamos nutarties priėmimo metu Panevėžio apygardos teismas negalėjo pripažinti atsakovės bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, nes dar nebuvo praėję 3 mėnesiai nuo teismo nutarties, kuria patvirtinti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai, įsiteisėjimo.
    2. Iki šiol bankroto administratoriaus V. S. ataskaita nėra patvirtinta. Bendrovės administratorius neatliko jokių įmonės sandorių, sudarytų per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, patikrinimo, nepateikė apie tai kreditoriams jokios informacijos. Kadangi iki šiol nėra atlikti jokie veiksmai, susiję su įmonės sandorių patikrinimu, siekiant nustatyti priežastis, dėl kurių įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, kreditoriams negalint įgyvendinti ĮBĮ numatytų teisių bei spręsti klausimą dėl taikos sutarties sudarymo galimybės, teismas nepagrįstai pripažino įmonę bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto. Baigus atsakovės likvidavimo procedūrą ir teismui priėmus nutartį įmonę likviduoti, kreditoriai prarastų teisę ginčyti sandorius, taip pat kreiptis dėl tyčinio bankroto.
    3. Pareiškėjas nurodo, kad 2017 m. birželio 5 d. taip pat pateikė atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria atsisakyta padidinti jo finansinį reikalavimą 3 532,12 Eur suma. Kreditoriaus nuomone, šioje byloje ginčijama nutartis yra nepagrįsta ir todėl, kad vyksta ginčas dėl kreditorinių reikalavimų dydžio.
  3. Trečiasis asmuo R. P. atsiliepime į kreditoriaus G. V. atskirąjį skundą sutiko su jame išdėstytais argumentais ir prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria UAB „Ignalinos autocentras“ pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto. Kreditorius nurodė, kad 2017 m. birželio 22 d. vykusio bendrovės kreditorių susirinkimo metu kreditoriai, atsižvelgdami į tai, kad yra inicijuotas įmonės veiklos patikrinimas, priėmė sprendimą kreiptis į teismą su prašymu pratęsti 3 mėnesių terminą dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduotina. Per nurodytą laikotarpį būtų atliktas įmonės veiklos patikrinimas, kuris leistų nustatyti įmonės negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais priežastis ir galbūt atitinkamai spręsti klausimą dėl taikos sutarties sudarymo galimybės.
  4. Bankroto administratorius V. S. atsiliepime į kreditoriaus G. V. atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti nepakeistą. Bankroto administratorius nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2017 m. kovo 28 d. nutartimi tik patikslino atsakovės kreditorių reikalavimus, kurie skyrėsi 121 Eur, tuo tarpu kreditoriaus G. V. reikalavimas nepakito. Kreditorius administratoriaus ataskaitos neobjektyvumą grindžia tik tuo, jog jis nenustatė buvusio bendrovės vadovo veiksmų, kurie galėjo įtakoti bendrovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais.

3IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Pagrindinio bankroto proceso tikslo pasiekimas užtikrintas ĮBĮ įtvirtintu reglamentavimu, kurio vienas iš principų – bankroto proceso operatyvumas. Išvadą, kad bankroto procese svarbią reikšmę turi operatyvumo principas, suponuoja tai, kad tam tikroms procedūroms atlikti įstatyme yra nustatyti terminai, su kurių pasibaigimu siejama teismo pareiga priimti nutartį pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Kasacinis teismas, aiškindamas įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto sąlygas, yra konstatavęs, kad pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, kai yra šios sąlygos: 1) įsiteisėjusi nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimo patvirtinimo; 2) nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo trys mėnesiai; 3) nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo; 4) nepratęstas trijų mėnesių terminas taikos sutarčiai sudaryti. Jeigu trys mėnesiai praėjo ir terminas nepratęstas, tai teismas vykdo ĮBĮ nustatytą procedūrą ir savo iniciatyva sprendžia dėl pripažinimo įmonės bankrutavusia ir jos likvidavimo dėl bankroto, nelaukdamas kreditorių ar administratoriaus iniciatyvos. Esant šioms ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalies sąlygoms aišku, kad įmonės veikla neatnaujinama ir kreditoriai nesiekia jos atnaujinti, todėl teismas turi veikti pagal įstatymo nurodymus ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008; 2009 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2009; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).
  4. Apibendrindamas nurodytą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ĮBĮ įpareigoja teismą pripažinti įmonę bankrutavusia ir priimti nutartį ją likviduoti, kai per tris mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir kreditorių susirinkimo prašymu teismas nepratęsė termino taikos sutarčiai sudaryti. Vis dėlto perėjimas prie įmonės likvidavimo, kaip savarankiškos bankroto procedūrų stadijos, kurios metu turėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai, parduodant įmonės turtą ar perduodant jį kreditoriams, negali būti formalus ir savitikslis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014). Be to, vien ta aplinkybė, jog galiojantys teisės aktai nenumato galimybės įsiteisėjus nutarčiai dėl įmonės likvidavimo sureguliuoti įmonės ir kreditorių ginčą taikos sutartimi, negali būti kliūtis sudaryti taikos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2004).
  5. Taikos sutartis bankroto procese yra kreditorių ir bankrutuojančios įmonės susitarimas. Taikos sutarties šalis nėra kreditorių susirinkimas, kuris yra bankroto proceso subjektas, per kurį kreditoriai įgyvendina savo subjektines teises. Kreditorių susirinkimas nėra civilinių teisinių santykių subjektas, nes tokie yra patys bankrutuojančios įmonės kreditoriai. Taigi vienas iš kreditorių, kaip civilinių teisinių santykių subjektų, teisių įgyvendinimo būdų yra sprendimų priėmimas kreditorių susirinkime, vadovaujantis balsų daugumos principu, kuris atspindi kolektyvinę bankroto procedūrų prigimtį. ĮBĮ nėra numatytų atvejų, kad tam tikrais klausimais kreditorių susirinkimo nutarimai turi būti priimami vienbalsiai, todėl nutarimas dėl taikos sutarties sudarymo taip pat gali būti priimtas paprasta balsų dauguma vadovaujantis ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Kreditorių susirinkimo nutarimas sudaryti taikos sutartį išreiškia kreditorių iniciatyvą arba pritarimą anksčiau išreikštai iniciatyvai dėl taikos sutarties sudarymo. Toks nutarimas, priklausomai nuo jo turinio ir priėmimo aplinkybių, be kita ko, gali būti vertinamas kaip ĮBĮ 28 straipsnio 1 dalyje nurodytas pasiūlymas sudaryti taikos sutartį, kurio pagrindu toliau deramasi dėl konkrečių taikos sutarties sąlygų, siekiant surasti visiems suinteresuotiems asmenims priimtiną sprendimą. Kreditorių susirinkimo nutarimus vykdo bankroto administratorius (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punktas), kuris kreditorių susirinkimo nutarimo dėl taikos sutarties sudarymo pagrindu turėtų vykdyti galimus konkrečius kreditorių susirinkimo pavedimus (rengti taikos sutarties projektą, vykdyti derybas dėl taikos sutarties sudarymo ir kt.). ĮBĮ 28 straipsnis reglamentuoja ne kreditorių nutarimo dėl taikos sutarties sudarymo priėmimo procedūrą, o taikos sutarties sudarymo procesą, kaip tokį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).
  6. Byloje esančiais duomenimis Panevėžio apygardos teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi iškėlė UAB „Ignalinos autocentras“ bankroto bylą bei ta pačia nutartimi bendrovės kreditoriams nustatė 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pareikšti savo finansinius reikalavimus (civilinės bylos Nr. B2-448-278/2017). 2017 m. sausio 30 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas patvirtino bankrutuojančios bendrovės kreditorių sąrašą ir jų finansinių reikalavimų dydį. Bendrovės kreditoriai R. P. ir G. V. dėl pastarosios nutarties pateikė pirmosios instancijos teismui atskiruosius skundus, kuriuose prašė Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2017 m. sausio 30 d. nutarties dalį, kuria patvirtinti pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai UAB „Ignalinos autocentras“ panaikino, įpareigojo administratorių V. S. iki 2017 m. kovo 30 d. pateikti teismui detalų bankrutuojančios įmonės buvusių darbuotojų finansinių reikalavimų dydį patvirtinančius įrodymus bei reikalavimo dydžio paskaičiavimą bei nutarė šį kausimą nagrinėti administratoriui pateikus minėtus dokumentus. 2017 m. kovo 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas patvirtino bankrutuojančios UAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių sąrašą ir jų finansinių reikalavimų dydį.
  7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalis). Kreditorinių reikalavimų tvirtinimo prerogatyva priklauso išimtinai tik teismui (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Kreditorių ir jų sąrašo patikslinimai taip pat tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Tuo atveju, kai visi kreditorių reikalavimai yra patvirtinami viena teismo nutartimi, tai ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino eiga prasideda nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Tuo atveju, kai kreditorių reikalavimai tvirtinami atskiromis teismo nutartimis, tai šio termino eiga prasideda nuo pirmosios teismo nutarties, kuria bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai, įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008). Šiuo atveju Panevėžio apygardos teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi panaikino tik dalį 2017 m. sausio 30 d. nutarties, kuria buvo patvirtinti pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai atsakovei. 2017 m. sausio 30 d. nustatyti pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai (24 573,38 Eur) sudarė tik 4,9 proc. pateiktų ir teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos – 497 870,86 Eur. Be to, 2017 m sausio 30 d. bei 2017 m. kovo 28 d. nutartimis patvirtinti trečiųjų asmenų G. V. ir R. P. reikalavimų dydžiai nepakito. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas spendžia, kad skirtingai nei nurodo kreditorius G. V., pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 28 d. nutartimi, bankroto administratoriui pateikus detalų bankrutuojančios įmonės buvusių darbuotojų finansinių reikalavimų dydį patvirtinančius įrodymus bei reikalavimo dydžio paskaičiavimą, patikslino tik pirmos eilės kreditorių finansinius reikalavimų dydį atsakovei. Tuo tarpu nepanaikinta 2017 m. sausio 30 d. nutarties dalis dėl likusių atsakovės kreditorių bei jų finansinių reikalavimų patvirtinimo įsiteisėjo pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis bei teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, veikdamas pagal ĮBĮ nurodymus ex officio, esant ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms aplinkybėms, galėjo spręsti dėl bankrutuojančios UAB „Ignalinos autocentras“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, kadangi jau buvo praėję trys mėnesiai nuo 2017 m. sausio 30 d. nutarties, t. y. nutartis, kuria buvo patvirtinti atsakovės kreditorių finansiniai reikalavimai jau buvo įsiteisėjusi.
  8. Vienok, ĮBĮ nenumato išimčių iš CPK 234 straipsnyje nustatytos bendros taisyklės, pagal kurią civilinė byla teismo posėdyje nagrinėjama, kai yra pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. B2-448-278/2017 kortelės duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 5 d. klausimą dėl UAB „Ignalinos autocentras“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto išsprendė rašytinio proceso tvarka apie tai dalyvaujančių byloje asmenų neinformavęs. Pabrėžtina, kad nepriklausomai nuo to, ar įmonės pripažinimo bankrutavusia ir paskelbimo likviduojama klausimas nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka, jį teismas gali išnagrinėti tik tada, kai pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims, tarp jų kreditoriams, kurie, teismui patvirtinus finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei, tampa bankroto byloje dalyvaujančiais asmenimis – trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų, ir įgyja visas įstatymo suteiktas procesines teises, numatytas CPK, tarp jų ir teisę duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų byloje dalyvaujančių asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, tai yra dalyvauti bankroto bylos nagrinėjime (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-265/2006). Taigi, net ir tuo atveju, kai teismas klausimą dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto sprendžia ex officio, jį teismas gali išnagrinėti tik tada, kai pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas klausimą dėl UAB „Ignalinos autocentras“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto priėmė neišklausęs bankroto byloje dalyvaujančių asmenų (atsakovės, jos kreditorių, bendrovės administratoriaus) nuomonės sprendžiamu klausimu, tokiu būdu pažeisdamas CPK 12 bei 13 straipsniuose įtvirtintus rungimosi ir dispozityvumo principus, nes užkirto kelią bylos šalims įrodyti galimybę sudaryti taikos sutartį. Dėl šio proceso teisės normų pažeidimo negalima pripažinti, kad procesinį klausimą bankroto byloje teismas išsprendė teisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
  9. Bylos duomenimis 2017 m. birželio 22 d., t. y. po trečiojo asmens G. V. nagrinėjamo atskirojo skundo pateikimo teismui dienos, bankrutuojančios UAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių susirinkimas 58,48 proc. balsų priėmė nutarimą kreiptis į teismą su prašymu 3 mėnesiams pratęsti terminą dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto. 2017 m. birželio 29 d. Panevėžio apygardos teismui buvo pateiktas prašymas, kuriame kreditorių susirinkimo pirmininkas, atstovaujantis įmonės kreditorių susirinkimą, prašė teismo trims mėnesiams pratęsti terminą dėl UAB „Ignalinos autocentras“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduotina, t. y. iki tol, kol bus atliktas bendrovės veiklos auditas ir bus galima nustatyti priežastis, dėl kurių įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais bei atitinkamai spręsti klausimą dėl taikos sutarties sudarymo galimybių.
  10. Pažymėtina, kad taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo kreditoriai, kurių nepatenkintų reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos, arba jų įgaliotas atstovas ir administratorius, gavęs įmonės savininko (savininkų) sutikimą (ĮBĮ 28 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad įmonės pripažinimui bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto nepritaria kreditoriai, kurių teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma yra mažiausiai net 290 622,86 Eur arba 58,48 proc. nuo teismo patvirtintos visų kreditorių reikalavimų sumos (teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartį ginčijančio apelianto teismo patvirtintų reikalavimų suma yra 254 214,35 Eur bei atsiliepime į atskirąjį skundą jo argumentams pritariančio kreditoriaus R. P. teismo patvirtintų reikalavimų suma - 36 408,51 Eur), kas yra artima įstatyme numatytų minimaliai reikalingų taikos sutarčiai sudaryti kreditorių balsų (ĮBĮ 28 straipsnio 3 dalis).
  11. Atsižvelgdamas į ĮBĮ nuostatas bei jų aiškinimą teismų praktikoje, taip pat nustatytas aplinkybes, jog kreditoriai teismo nebuvo informuoti apie klausimo dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto nagrinėjimą, kad dauguma įmonės kreditorių priklausomai nuo įmonės veiklos patikrinimo rezultatų mato galimybę svarstyti klausimą dėl taikos sutarties sudarymo, kad įmonės kreditorių susirinkimas pateikė prašymą teismui dėl termino taikos sutarčiai sudaryti pratęsimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas išvadai, jog tarp įmonės kreditorių, kurių nepatenkintų reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos, ir įmonės gali būti pasirašyta taikos sutartis.
  12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas UAB „Ignalinos autocentras“ bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, netinkamai taikė proceso teisės normas, neatsižvelgė į nagrinėjamu klausimu suformuotą aktualią teismų praktiką, todėl nutarties dalis, kuria bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto naikintina. Spręsdamas klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto iš naujo, pirmosios instancijos teismas, visų pirma, turi išnagrinėti kreditorių susirinkimo prašymą dėl pagrindo atnaujinti terminą taikos sutarčiai sudaryti, nes pasibaigę procesiniai terminai negali būti pratęsiami, tačiau jie dėl svarbių priežasčių gali būti teismo atnaujinti (CPK 77, 78 straipsniai).
  13. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų skunde ir atsiliepime į jį išdėstytų argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui.

4Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

5Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutarties dalį, kuria UAB „Ignalinos autocentras“ pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto panaikinti ir perduoti klausimą dėl UAB „Ignalinos autocentras“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai