Byla 1-43-785/2013

1Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius,

2sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Germinai Nabažienei,

3dalyvaujant prokurorei Editai Ročytei, nukentėjusiesiems V. D., D. V., I. A., A. M., nukentėjusiojo V. Š. atstovei S. Š., kaltinamojo A. B. gynėjai advokatei Liudmilai Žiubikienei, kaltinamojo J. T. gynėjui advokatui Adomui Jonauskui,

4viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

5A. B., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą ( - ), teistas: 1) 2004-09-28 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. 2 metams laisvės atėmimo, 2) 2005-02-01 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 1 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. subendrinus su 2004-09-28 Mažeikių r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, 2006-08-25 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos ( - ) str. paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos neatlikus 7 mėn. 20 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 138 str. 2 d. 10 p., 286 str., 290 str.

6J. T., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis specialų vidurinį išsilavinimą, nesusituokęs, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą ( - ), teistas: 1) 2003-02-28 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., 3 mėnesiams laisvės atėmimo su turto už 200 Lt konfiskavimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 47 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2006-03-03 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 str.; 3) 2006-04-11 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., 6 MGL (750 Lt) dydžio bauda; 4) 2008-04-04 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda; 5) 2008-12-22 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda, bauda sumokėta; 6) 2009-06-04 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., 7) 2013-02-20 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 286 str., 290 str.,

7Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

8A. B. atvirai pagrobė svetimą turtą, tai yra 2007 m. rugsėjo 2 d., nuo 20 iki 21 val., susitaręs daryti nusikalstamą veiką kartu su J. T. atvirai, matant liudytojai V. K., iš gyvenamojo namo, esančio ( - ), koridoriaus, pagrobė svetimą, A. M. priklausantį turtą -150 litų vertės, motorinį dviratį „Ryga-8“.

9Be to, A. B. kaltinamas, kad panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui ir A. B. tyčia nesunkiai sužalojo asmenis vykdžiusius tarnybines pareigas, tai yra jis 2007 m. rugsėjo 2 d., apie 21.30 val., ( - ), P. B. priklausančios sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nevykdydamas teisėtų policijos pareigūno reikalavimų bei siekdamas išvengti sulaikymo, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnams, vykdžiusiems tarnybos pareigas ir juos nesunkiai sužalojo, o būtent:

10- sudavė, V. D., vieną smūgį ranka į veidą, trenkė, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, galimai medine lazda, nenustatytą skaičių smūgių į dešinę ranką, sudavė, nenustatytą skaičių smūgių rankomis į krūtinę, padarydamas nukentėjusiajam V. D. dešinio peties sąnario ir dešinio riešo sąnario sumušimus, peties sąnario raiščių patempimą, menties raumens plyšimą, taip sukėlė nesunkų V. D. sveikatos sutrikdymą,

11- koja įspyrė V. Š. į dešinę ranką padarydamas nukentėjusiajam V. Š. dešinės plaštakos V-o piršto II-o pirštikaulio lūžį, taip sukėlė nesunkų V. Š. sveikatos sutrikdymą,

12- D. V. suplėšė tarnybinę liemenę, įspyrė, nenustatytą skaičių kartų, į pilvą ir kojas, padarydamas nukentėjusiajam D. V. kairės pėdos V-o piršto kraujosruvą, taip sukėlė nežymų D. V. sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu, kaltinamas, kad panaudojęs fizinį smurtą, pasipriešino Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjui V. D., Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir Eismo priežiūros poskyrio vyresniajam patruliui V. Š. ir patruliui D. V. ir taip nesunkiai sutrikdė V. D. bei V. Š. sveikatą, jiems vykdant tarnybos pareigas.

13Be to, A. B. kaltinamas, kad įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus, tai yra jis 2007 m. rugsėjo 2 d. apie 21.30 val., ( - ), P. B. priklausančios sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, policijos pareigūnus, siekusius sulaikyti jį ir J. T., pavadino necenzūriniais žodžiais ir kaltinamas, kad įžeidė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėją V. D., Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir Eismo priežiūros poskyrio vyresnįjį patrulį V. Š. ir patrulius D. V., I. P., T. M..

14J. T. atvirai pagrobė svetimą turtą, tai yra, jis 2007 m. rugsėjo 2 d., nuo 20 iki 21 val., susitaręs daryti nusikalstamą veiką kartu su A. B., atvirai, matant liudytojai V. K., iš gyvenamojo namo, esančio ( - ), koridoriaus, pagrobė svetimą, A. M. priklausantį turtą -150 litų vertės, motorinį dviratį „Ryga-8“.

15Be to, J. T. grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, tai yra jis 2007 m. rugsėjo 2 d., apie 21.30 val., ( - ), P. B. priklausančios sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nevykdydamas teisėtų policijos pareigūno reikalavimų bei siekdamas išvengti sulaikymo, spyrė kojomis ir smūgiavo kumščiais T. M. ir I. P., kurie smūgių išvengė, tokiu būdu, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir Eismo priežiūros poskyrio pareigūnams - patruliams T. M. ir I. P..

16Be to, J. T. įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus, tai yra jis 2007 m. rugsėjo 2 d., apie 21.30 val., ( - ), P. B. priklausančios sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, policijos pareigūnus, siekusius sulaikyti jį ir A. B., pavadino necenzūriniais žodžiais ir tokiu būdu įžeidė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėją V. D., Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir Eismo priežiūros poskyrio vyresnįjį patrulį V. Š. ir patrulius D. V., I. P., T. M..

17A. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pas jį namuose su J. T. ir A. M. gėrė alų, po to A. M. išėjo ir kartu sugalvojo nueiti pas kaimyną A. M. pasiskolinti motorinį dviratį, kad su juo už 5 km galėtų nuvažiuoti į parduotuvę dar nusipirkti alaus. A. M. jiems skoloj nebuvo. Jam buvo pakeistas klubo sąnarys, todėl vaikščiojo šlubuodamas su ramentu. Nuėjus pas A. M., jo namuose nebuvo. J. T. kalbėjosi su jau mirusiu A. M. tėvu, kuris jam paskolino motorinį dviratį. Iš pradžių jis kalbėjosi su A. M. tėvu, tačiau vėliau išėjo į lauką ir J. T. ir A. M. tėvo pokalbio negirdėjo, nes buvo lauke. J. T. pasiėmė A. M. motorinį dviratį iš koridoriaus, nes jam jį paskolino nukentėjusiojo tėvas. J. T. jam neaiškino kodėl pasiėmė motorinį dviratį, mano, kad be reikalo nebuvo ėmęs, nes jis tokiais dalykais tarp savų neužsiima. Motorinį dviratį išsivarė J. T., jis bėgdamas bandė jį užvesti, tačiau neužvedė ir nusivarė motorinį dviratį pas jį į sodybą. Jis liko namuose, o J. T. vienas išėjo į parduotuvę ir parnešė dar alaus. Jie su J. T. sėdėjo ir gėrė alų virtuvėje, jo mama buvo kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Į kambarį įėjo du policijos pareigūnai ir neprisistatę paklausė kur yra motorinis dviratis, jiems sėdėdamas atsakė, kad jeigu jiems reikia, tegul patys jo ir ieško, po šių žodžių jis gavo per veidą. J. T. nieko nedarė, nesipriešino, tačiau jam virtuvėje uždėjo antrankius ir išsivedė į lauką. Jam policininkai pasakė, kad reikės važiuoti su jais. Tada jis su vienu pareigūnu liko namuose, nes jam reikėjo persirengti. Kai išėjo į lauką pamatė kaip lauke 2-3 policininkai gulintį J. T. spardo. Jis gynė J. T. nuo policininkų, užgulė J. T., blokavo smūgius rankomis, lazdos nenaudojo, neprisileido policininkų artyn, o jo jie niekaip negalėjo sulaikyti, nors jų buvo daugiau. Mama su policininke buvo lauke prie šulinio. Tame įkarštyje policininkams galėjo ką įžeidžiamo pasakyti, ant jų nespjaudė, policininko liemenės nesuplėšė. Jis pasakė, kad prisileis tik policininkę moterį, kuri priėjusi prie jo uždėjo jam antrankius. Tada juos išvežė į policijos komisariatą. Jie su J. T. irgi buvo sužaloti, tačiau dėl sužalojimų niekur nesikreipė. Su pareikštais civiliniais ieškiniai nesutinka.

18A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su J. T. ėjo pas kaimyną A. M. degtinės arba pasiskolinti A. M. motorinį dviratį, kuriuo planavo J. T. nuvažiuoti ir nupirkti degtinės. Namo duris atidarė V. M., kuris pasakė, kad sūnaus A. M. nėra, išeinant iš namo koridoriaus J. T. išsivarė motorinį dviratį, kurį sakė, kad V. M. jam paskolino. Kadangi motorinis dviratis neužsivedė, todėl parsivarė iki savo kiemo kur kažkuriame pagalbiniame pastate J. T. jį pastatė Būnant namuose du policijos pareigūnai įėjo į virtuvę kur su J. T. gėrė. Vienas uniformuotas, kitas ne, jų pavardžių nežino. Kažkuris policininkų paklausė kur padėjo motorinį dviratį. Jis atsakė policininkui, kad jeigu jam reikia tegul eina ir ieško. Tada jam tas, kalbėjęs pareigūnas, smogė į veidą, kuris pareigūnas su juo kalbėjo ir smogė, nepamena ar su jais buvo teisme susitikęs, bet neatsimena, kuris jų smogė, jam visi vienodi, neįsidėmėjo. Kažkuris iš pareigūnų iš namo išėjo ieškoti motorinio dviračio, kitas liko su jais virtuvėje, jam liepė rengtis ir važiuoti į policiją ir dar pasikvietė kitą pareigūną, kuris buvo su uniforma, kad išvesti J. T.. J. T. nesipriešino, jam sėdinčiam tas iš lauko įėjęs pareigūnas uždėjo antrankius ir išsivedė lauk. Jis tuo metu rengėsi kitame kambaryje. Persirengus, kartu su pareigūnu išėjo į lauką. Tik išėjęs iš koridoriaus, pamatė gulintį J. T., kurio rankos surakintos antrankiais, spardo du uniformuoti policijos pareigūnai. Pareigūnė, kaip vėliau sužinojo I. P. stovėjo prie namo kampo, šalia jos jo mama, kuri šaukė, kad spardo J. T.. Tai pamatęs, užgulė ant J. T., kad jo nemuštų, tada pareigūnai puolė ant jo, jis atrėmė jų veiksmus rankomis, kojomis negalėjo. Šaukė kad tegul prieina pareigūnė mergina ar moteris ir, kad jis jai pasiduos. Ji priėjo prie jo, gulinčiam ant J. T. uždėjo antrankius ir nuvedė pareigūnė I. P. į automobilį. Pirma į automobilį įsodino J. T. (3 t., 34-35 b. l.).

19J. T. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad gėrė pas A. B. namuose, norėjo pasipildyti alkoholio atsargų ir kartu su A. B. nuėjo pas A. M., kad jis nuvažiuotų parvežtų jiems alaus iš parduotuvės. A. M. namuose nebuvo kalbėjo su A. M. tėvu, kuris jam davė motorinį dviratį. A. M. jiems skoloje nebuvo. Be to namuose buvo taip pat ir A. M. tėvo sygyventinė. Pasiėmęs motorinį dviratį jį stūmė, bandė užkurti, tačiau neužkūrus nuvarė jį pas A. B. į sodybą. A. B. ėjo su ramentais. Po to jis vienas išėjo į parduotuvę parnešti alaus, tačiau į parduotuvę nebėjo, nes prisiminė, kad namuose pas močiutę turi alaus ir parsinešė pas A. B., su kuriuo gėrė toliau virtuvėje, o jo mama buvo kambaryje, žiūrėjo televizorių. Atėjo policininkai ir paklausė kur yra motorinis dviratis, A. B. atsakė, kad jie patys gali eiti jo ieškoti, ir gavo nuo jų į ausį. Jis bandė stotis ir jam į akis papurškė dujų. A. B. liko sėdėti toliau virtuvėje, o jis norėjo išeiti į lauką prie šulinio akis nusiplauti ir jam policininkai uždėjo antrankius. Jį išsivedė į lauką, jis norėjo prieiti prie šulinio, o jį policininkai vedė į mašiną, jis muistėsi, nenorėjo eiti, jam graužė akis. Policininkai jį parvertė ir pradėjo spardyti. A. B. išėjo į lauką ir jį užgulė. Sulaikymo metu jis pripažįsta, kad policininkus išvadino necenzūriniais žodžiai ir juos įžeidė. Policininkams nebandė įspirti, suduoti smūgius. Kam A. B. sudavė nelabai matė. A. B. be ramento, jokios lazdos neturėjo. Kaip policininkui suplyšo liemenė nežino, mano gal kur už vinies užkliuvo. Policininkai gal atvyko susižaloję, juos pirmą kartą matė. Policininkų buvo gal 3-4, jį į automobilį nuvedė du policininkai vyrai. Anksčiau yra skolinęsis iš A. M. jo dviratį. Neturėjo tikslo dviračio pavogti. Galvojo, kad nuvažiuos, nusipirks alaus ir grąžins tą patį vakarą, bet motorinis dviratis neužsikūrė. Su civiliniais ieškiniais nesutinka.

20J. T. apklaustas įtariamuoju parodė, kad su A. B. ėjo pas A. M. pasiskolinti motorinio dviračio, kuriuo planavo važiuoti parsivežti degtinės. A. M. jiems paskolino motorinį dviratį, bet jo niekaip nepavykus užvesti nusprendė palikti pas A. B. sodyboje, kad ryte A. M. atėjęs pasiimtų. Nurodė, kad nesipriešino policijos pareigūnams, nesispardė ir nesmūgiavo kumščiais. (3 t., 93 b. 1.).

21Nukentėjusysis A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad su kaltinamaisiais tą dieną negėrė, pas juos nebuvo nė užėjęs. Grįžo iš darbo su motoriniu dviračiu namo, pažiūrėjo televizorių. Pamatė, kad ateina neblaivūs A. B. ir J. T.. Jis nenorėjo su jais bendrauti ir prašė namuose buvusio tėvo ir jo sugyventinės V. K. jiems pasakyti, kad jo nėra namuose, ir nuėjo į namo antrą aukštą. Girdėjo, kad jie buvo atėję į kambarį, kur buvo 10-15 min. Kai jie išėjo, jis nusileido iš antro aukšto ir išgirdo bei pamatė, kad koridoriuje nebėra jo motorinio dviračio, su kuriuo jam ryt iš ryto reikėjo važiuoti į darbą. Nei tėvas nei V. K. nesakė, kad jiems paskolino jo motorinį dviratį, nes jie to daryti be jo žinios, esant jam namuose ir negalėjo. Jis šaukė dar jiems nueinantiems ir kažkuriam varant jo motorinį dviratį, tačiau jie į jį nekreipė dėmesio. Mano, kad A. B. ir J. T. neteisėtai ir „naglai“ pasiėmė jo motorinį dviratį, jiems skoloje jis nebuvo. Su brolio patarimu, nežinodamas ką daryti ir kaip atgauti savo daiktą, nes jie buvo neblaivūs ir žinojo, kad yra teisti, todėl jų bijojo, paskambino policijai ir pranešė apie vagystę. Ėjo kartu su V. K. pasitikti policijos pareigūnų ant kelio, kuriems atvažiavus viena mašina abu su V. K. papasakojo, jiems apie vagystę. Po to dar atvažiavo policijos pareigūnų. Laukė prie policijos automobilio į kiemą pas A. B. nėjo. Kieme girdėjo šauksmus, bet kas ten vyksta nematė. Kai buvo sulaikyti A. B. ir J. T., tada policininkas atvarė jam ir tik tada atgavo savo motorinį dviratį. Parašė pareiškimą apie vagystę. Kaltinamiesiems atleido, ant jų nepyksta, jiems pretenzijų neturi.

22Nukentėjusysis A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2007 m. rugsėjo 2 d., apie 20.00 -21.00 val., grįžus iš darbo, atėjo A. B. ir J. T.. Abu vyriškius pažinojo iš ankščiau, tačiau matė, kad jie yra neblaivūs, todėl nenorėjo su jais susitikti. Būtent todėl nuėjo į antrą gyvenamojo namo aukštą ir nutarė palaukti kol šie išeis. Tuo metu namuose buvo jo tėvas ir pastarojo sugyventinė. Girdėjo, kad vyrai pasakojo apie tai, kad jis jiems skolingas pinigų, nors tai buvo netiesa, būtent todėl jie pasiima koridoriuje stovintį motorinį dviratį Ryga. Neva kai jis atiduos pinigus, tai jie gražins motorinį dviratį. Matė kaip vyrai išeina, dar išbėgęs iš gyvenamojo namo jiems šaukė, tačiau šie kažką suburbėjo ir nuėjo. Vyrai buvo stipriai išgėrę. Minėtą motorinį dviratį buvo pirkęs prieš pusę metų už 175 litus, tačiau dabartiniu metu vertiną jį 150 litų. Apie vagystės informavo Mažeikių rajono PK. Su policininkais kartu važiavo pas A. B. į namus, kur jam priklausantį motorinį dviratį policininkai rado A. B. sodybos pagalbinėje patalpoje. Pastarieji motorinį dviratį grąžino, liepė parsivaryti namo (1t., 13 b. l.; 2 t., 28, 29 b.l.).

23A. M. savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas vietą iš kur buvo pagrobtas jam priklausantis motorinis dviratis (2 t., 35- 36 b. l.).

24Nukentėjusysis D. V. teisiamojo posėdžio metu palaikė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kada parodė, jog 2007 m. rugsėjo 2 d., dirbamas Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir Eismo priežiūros poskyrio patruliu kartu su patrule I. P. (A.), budėtojo nurodymu vyko kartu su kriminalinės policijos tyrėju V. D. į ( - ), dėl motorinio dviračio vagystės. ( - ), autobusų sustojime laukė nukentėjęs asmuo, kuris nurodė žinąs, kas pavogė jo motorinį dviratį bei paaiškino, kad jis yra agresyvus, todėl paprašė kolegų pastiprinimo. Tada atvyko vyresnysis patrulis V. Š. ir patrulis T. M.. Tada buvo jau vakaras, tamsu, motorinio dviračio savininkas važiavo jo vairuojamame automobilyje ir rodė kelią. Atvažiavo į vienkiemį, kuriame buvo du ar vienas nepažįstamas vyriškis. Su vyriškiu ar vyriškiais bendravo tyrėjas V. D., pradžioje jie kalbėjosi normaliai. Konfliktas prasidėjo nuo to, kai pradėjo aiškintis dėl motorinio dviračio vagystės. Vyriškis, kurio pavardę išsiaiškino policijos komisariate, A. B., pradėjo pykti ir neigti, kad jis vogęs motorinį dviratį. Jis pradėjo keiktis, tiksliai jo pasakytų keiksmažodžių nebepamena, atleidinėjo juos iš darbo. A. B. keikdamasis puolė prie jo, kibo už tarnybinės šviesą atspindinčios liemenės, už jos sugriebęs suplėšė. Liemenė buvo išduota policijos komisariato. Kai A. B. įsikibo į jo vilkėtą liemenę, jį sulaikyti į pagalbą atėjo V. Š. ir V. D.. A. B. priešinosi, smūgiavo rankomis ir kojomis. Pamena pataikė A. B. V. D. į veidą, dėl ko V. D. nukrito akiniai ir juos susirado jau sulaikius A. B.. Kur konkrečiai A. B. sudavė smūgius V. Š., nepamena. Sulaikant A. B. turėjo pagalį, kam jis juo sudavė nepamena. Jis avėjo vasarinius batelius, ir sulaikinėjant A. B. pajuto, skausmą kairės kojos mažajame piršte. Jis buvo sužalotas A. B., pastarąjį sulaikant, tik kaip tiksliai nepamena, ar įspyrus, ar užmynus. A. B. uždėjo antrankius ir įsodino į tarnybinį automobilį (1 t., 28, 29, 186-187 b. l.; 2 t., 76 b. l.). Nurodė, kad kiek prisimena į namo vidų įėję nebuvo, bent jo viduje jokios konfliktinės situacijos nebuvo. Civilinį ieškinį dėl 10000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš A. B. palaiko, prašo jį tenkinti, nes jis patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, buvo nedarbingas 3 savaites, buvo apribota jo bendravimo galimybė, tai buvo išskirtinis ir reikšmingas įvykis.

25Nukentėjusioji I. A. (P.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kada parodė, jog 2007 m. rugsėjo 2 d., dirbo ekipaže kartu su patruliu D. V. ir Mažeikių r. PK KP NTS tyrėju V. D.. 21.05 val., buvo gautas pranešimas, kad ( - ) kaime pavogtas A. M. motorinis dviratis. Tarnybiniu automobiliu buvo nuvykta į ( - ) kaimą, kur prie autobusų stotelės laukė nukentėjusysis A. M.. Pastarasis paaiškino, kad į jo namus buvo atėję du piliečiai, abu teisti, agresyvūs ir paėmė jam priklausantį motorinį dviratį. Vyriškis aiškino jog tikrai žinąs, kad motorinį dviratį pavogė J. T. ir A. B. ir nurodė, kad jis jų bijo ir pas juos jis neis. Gavus informaciją, jog nusikaltimą įvykdę asmenys yra agresyvūs, išsikvietė pastiprinimą ir tik tada buvo vykta į A. B. sodybą. Kaip pastiprinimas atvažiavo „Lūšė 51“ ekipažas, kurį sudarė Mažeikių r. PK VP VTS VT ir EPP vyresnysis patrulis V. Š. ir patrulis T. M.. Abu ekipažai nuvyko prie A. B. gyvenamojo namo. Kieme stovėjo A. B. ir J. T.. Pastarųjų pavardes ir vardus sužinojo jau vėliau. Vyriškiai pradžioje bendravo normaliai, aiškino, kad jokio motorinio dviračio jie nevogė. Kai vyrų buvo pareikalauta važiuoti į policijos komisariatą, jie pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais, atleidinėjo pareigūnus iš darbo. Pastarųjų buvo pareikalauta sėstis į tarnybinius automobilius. Tuo metu A. B. pradėjo spjaudytis, stumdytis, spardytis kojomis, kadangi V. Š., V. D. ir D. V. bandė jį nuvesti iki tarnybinio automobilio. Ji ir T. M. tuo metu sulaikinėjo J. T.. Pastarasis taip pat priešinosi, spyrė koja, norėjo suduoti smūgius kumščiu, tačiau buvo neblaivus, sunkokai laikėsi ant kojų. Kol jie sulaikinėjo J. T., kolegos sulaikė A. B., juos pasodino jį į tarnybinį automobilį. Kiek ir kam smūgių sudavė A. B. negali nurodyti, kadangi kieme buvo tamsu. Sulaikant abu vyriškiai, tiek A. B., tiek J. T. keikėsi, grubiai visus policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo, žemino. Į kiemą buvo išėjusi senyvo amžiaus moteris, kuri stovėjo atokiau ir ji su ja nebendravo. A. B. negynė J. T. ir ant jo užvirtęs nebuvo. Ji A. B. antrankių neuždėjinėjo. Kai grįžo į policijos komisariatą, V. Š. dėl sulaužyto piršto iš karto nuvažiavo į ligoninės priėmimo skyrių, sužalojimais taip pat skundėsi V. D. ir D. V., kurie prieš tai jokių sužalojimų neturėjo. Kadangi ji sužalota nebuvo, civilinio ieškinio nereiškia (1 t., 35 b. l., 2 t., 129, 130, 131 b. l.).

26Nukentėjusiojo, mirusio V. Š. atstovė teisiamajame posėdyje parodė, kad jos vyras V. Š. išėjo į darbą policijoje į naktinę pamainą ir grįžo apie pusiaunaktį, tačiau dar prieš tai paskambino iš ligoninės ir pasakė, kad buvo įvykis, kad lūžo jam pirštas ir ligoninėje laukia kol jį sugipsuos. Jam buvo sulaužytas dešinės rankos mažasis pirštas. V. Š. buvo išduotas nedarbingumo lapelis, daugiau kaip mėnesį gydėsi, skundėsi skausmu, buvo nusiminęs, kad negali eiti į darbą, buvo apribotas jo bendravimas, lūžęs pirštas jam buvo deformuotas, negalėjo atlikti darbų, reikėjo jį raminti. V. Š. policijoje dirbo 17-18 metų ir toks išskirtinis įvykis, kada jis buvo sužalotas tarnybos metu, buvo pirmas. Ji palaiko V. Š. pareikštą civilinį ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš A. B., nes tokia buvo jo valia.

27Nukentėjusysis V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2007 m. rugsėjo 2 d., nuo 19 val., dirbo Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyrio vyriausiuoju patruliu iki 2007 m. rugsėjo 3 d., 7.00val., ekipaže su patruliu T. M.. Pagal komisariato budėtojo nurodymą apie 21.30 val., nuvyko į ( - ), nes ekipažas „Lūšė 38“ paprašė pagalbos. ( - ) kaimo autobusų stotelėje laukė ekipažas „Lūšė 38“, kurį sudarė pareigūnai: Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyrio patruliai: I. P., D. V. ir Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjas V. D.. Su pareigūnais buvo nepažįstamas vyriškis. Kaip paaiškino tyrėjas V. D., tai asmuo, kuriam pavogtas motorinis dviratis. Nukentėjusysis žinojo, kas pavogė jo motorinį dviratį, todėl prieš važiuojant pas įtariamuosius paprašė komisariato budėtojo pastiprinimo, nes iš nukentėjusiojo pateiktos informacijos, įtariamieji buvo neblaivūs, anksčiau teisti, agresyvūs. Kelią, kur važiuoti, rodė motorinio dviračio savininkas. Nuvažiavo į vienkiemį, tada jau buvo pradėję, temti. Kieme buvo du nepažįstami vyriškiai abu neblaivūs. Su jais pradėjo kalbėtis tyrėjas V. D. ir kilo žodinis konfliktas, abu kieme buvę vyriškiai, ar vienas jų pradėjo pareigūnus vadinti necenzūriniais žodžiais. Kadangi vyrai nepakluso teisėtiems policijos pareigūno reikalavimams, tai yra nepavyko vietoje išsiaiškinti dėl mopedo, jie buvo girti, keikėsi, todėl buvo priimtas sprendimas juos pristatyti į policijos komisariatą, tačiau jie vykti į policijos komisariatą atsisakė ir priešinosi, todėl jis padėjo į automobilį įsodinti, kaip vėliau paaiškėjo komisariate, nustačius tapatybę A. B.. Dabar nepamena su kuriais pareigūnais A. B. sulaikinėjo, kuris sulaikymo metu smūgiavo rankomis, spardėsi kojomis. Nepamena tiksliai ar jam, ar kitam pareigūnui A. B. rankomis uždaužė, jam konkrečiai įspyrė koja į dešinę ranką, ko pasėkoje lūžo penktas pirštas. Prieš A. B. panaudojo kovinius imtynių veiksmus, jam buvo uždėti antrankiai ir jis buvo įsodintas į policijos automobilį. Tuo metu, kai A. B. sulaikinėjo, pastarasis turėjo rankoje kažkokią lazdą ir ja mosikavo, tačiau ar šia lazda sudavė kam smūgius, nepamena, be to buvo tamsoka ir neįžiūrėjo koks tiksliai tai buvo daiktas. Sulaikomi abu asmenys, tiek A. B., tiek J. T. įžeidinėjo ir žemino visus buvusius policijos pareigūnus, jiems grasindami, vartodami necenzūrinius žodžius. Kartu su D. V. ir I. P. automobiliu VW CADY abu sulaikytuosius pristatė į policijos komisariatą, kurie vežami keikėsi, A. B. grasino susidorojimu. V. D. ir T. M. liko įvykio vietoje kartu su motorinio dviračio savininku. Pristačius sulaikytuosius į komisariatą, dėl skaudančio piršto kreipėsi į VšĮ „Mažeikių ligoninė“ priėmimo skyrių, kur jam diagnozavo dešinės rankos V - to piršto lūžimą (l t., 14,15,184-185 b. l., 2 t., 47 b. l.).

28V. Š. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., 49-52 b.l.).

29Nukentėjusysis V. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimo tyrimo skyriaus tyrėju ir 2007 m. rugsėjo 2 d., dirbo operatyvinėje grupėje. Gavus iš komisariato budėtojo informaciją, kad ( - ) pavogtas motorinis dviratis, kartu su patruliais I. P. (A.) ir D. V. nuvažiavo į ( - ), kur autobusų stotelėje laukė A. M. ir V. K., kurie papasakojo, kad A. M. pažįstamas A. B. su draugu J. T. iš jo gyvenamojo namo prieangio pagrobė motorinį dviratį bei nurodė, kad šie asmenys yra girti, agresyviai nusiteikę. A. M. pasakojo, kad jie buvo atėję girti, agresyviai nusiteikę, jų bijodamas name pasislėpė, ir jo neradę pavogė jo motorinį dviratį. Įvertinus galimą grėsmę komisariato budėtojo buvo paprašyta atsiųsti į pagalbą dar vieną ekipažą. Į pagalbą atvyko patruliai T. M. ir V. Š.. A. M. rodė, kur važiuoti, atvažiavo į A. B. kiemą, ( - ). Tada buvo apie 21.30 val., jau buvo sutemę, šlapia, po lietaus. Sodybos teritorijoje buvo didelė žolė, kiemas neapšviestas. Kieme stovėjo du vyriškiai. Jiems prisistatė, kad yra iš policijos, buvo neuniformuotas su liemene, ant kurios užrašas POLICIJA. Kiti pareigūnai buvo uniformuoti. Paprašė vyriškių pasakyti savo pavardes, vienas jų atsakė, kad yra A. B., o antrasis vietoj to pradėjo keiktis. Jo pareikalavo pasakyti kas toks yra, tada jau ir A. B. pradėjo keiktis. Paaiškino, kad atvažiavo dėl motorinio dviračio vagystės. A. B. sakė, kad nieko neėmė, nevogė, kad jiems reikia patys ir gali eiti ieškoti to motorinio dviračio. Paprašius leisti apžiūrėti pastatus, A. B. pradėjo pareigūnams grasinti susidorojimu, tai yra, kad gerai nesibaigs, kad bus atleisti iš darbo, bus patvarkyti, tarp tų žodžių įterpdamas ir keiksmažodžių. Po to lauke Jiedu stovėjo šalia vienas kito ir A. B. apspjovė jam veidą, po to A. B. smogė ranka jam į veidą, dėl ko nukrito akiniai, kuriuos surado vėliau, tačiau jų vėliau sutvarkyti nebepavyko, jie sulūžo. Po smūgio jam, kiti pareigūnai padėjo sulaikyti A. B., o būtent V. Š. ir D. V.. A. B. kažkokiu pagaliu, jam trenkė į dešinę ranką kelis smūgius, kiek konkrečiai nepamena. Jam sužalojo dešinės rankos riešą, dilbį, peties sąnarį, taip pat patyrė didelį stresą. A. B. spardėsi kojomis, pataikė kolegoms, kur konkrečiai nematė, nes buvo tamsu. Jam sudavė į krūtinę kelis smūgius. Ar V. Š., ar D. V. A. B. uždėjo antrankius ir nuvedė į automobilį, kuris net ir vedamas spardėsi, keikėsi ir grasino. J. T. sulaikė I. A. su T. M., kaip jis jiems priešinosi, nematė, nes sulaikinėjo A. B.. D. V. sakė, kad jam suplėšė tarnybinę liemenę. Tiek A. B., tiek J. T. juos keiksmažodžiai grubiai keikė, įžeidinėjo, žemino, grasino. Sulaikant A. B. ir J. T. dujos naudojamos nebuvo, todėl J. T. plauti akis nebuvo jokio reikalo. Niekas sulaikinėjamų asmenų nemušė, nespardė, tik naudojo kovinių imtynių ir savigynos veiksmus, kadangi jie priešinosi sulaikymui, naudodami fizinį smurtą. A. B. J. T. negynė, užgriuvęs ant jo nebuvo, jie kiek vienas atskirai buvo sulaikinėjami lauke. Nematė ar į kiemą buvo atėjusi senyvo amžiau moteris, nes buvo tamsu. I. A. A. B. antrankių neuždėjo, juos jam uždėjo ar V. Š. ar D. V., nes I. A. su T. M. sulaikinėjo J. T.. A. B. jam kažkokiu pagaliu sužalojo dešinę ranką, dešinį petį, dėl to juto stiprų fizinį skausmą, jam nepraėjus kreipėsi į medikus, gulėjo ligoninėje 11 ar 12 dienų, patyrė stresą, pažeminimą, buvo nedarbingas apie 3 mėn., su dešine ranka ir šiuo metu negali atlikti judesių, kuriuos seniau galėjo atlikti, todėl jaučia nepatogumus, diskonfortą, gydytojai rekomendavo daryti peties operaciją. Jis patyrė 730 Lt turtinę žalą, kuria sudaro išlaidos už magnetinį rezonanso tyrimą, vaistus, pakartotinę apžiūrą, transporto išlaidas, kuriuos patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, ją prašo priteisti iš A. B.. Patirtą neturtinę žalą vertina 10000 Lt, kuriuos prašo solidariai priteisti iš A. B. ir J. T..

30V. D. savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., 60-63 b.l.).

31Liudytoja V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pas juos į namus atėjo A. B. ir J. T., kuriems A. M. tėvas V. M. paskolino A. M. motorinį dviratį, su kuriuo jie norėjo nuvažiuoti nusipirkti alaus. A. M. tuo momentu namuose nebuvo. Po kokių 15 – 20 min. A. M. nusileido iš antro aukšto, kuriame miegojo ir ieškojo motorinio dviračio, jam tėvukas sakė, kad jį paskolino. Nežinojo, kad A. M. yra namo antrame aukšte. J. T. sakė, kad A. M. jam yra skolingas, už ką nežino. Vėliau A. M. tą patį vakarą parsivarė tą motorinį dviratį, sakė, kad rado pas A. B..

32Nukentėjusysis A. M. po liudytojos V. K. apklausos nurodė, kad nesutinka su jos parodymais.

33Liudytoja V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo namuose ( - ) su V. M. ir jo sūnumi A. M., kai atėjo pažįstamas J. T. ir garsiai šaukė „A. kur esi“. A. M. buvo pasislėpęs namuose ir prašė pasakyti, kad jo nėra. J. T. buvo atėjęs su A. B.. J. T. sakė, kad A. M. yra skoloje, todėl jis pasiima jo motorinį dviratį. J. T. motorinį dviratį išsivarė jai matant, o A. B. ėjo kartu. A. M. išbėgęs iš namo šaukė, kad paliktų jo motorinį dviratį, O J. T. atsakė: „ateisi ir pasiimsi pats, žinai už ką“. Tada A. M. iškvietė policiją dėl vagystės (2 t., 136, 137 b. 1.).

34V. K. ir nukentėjusiojo A. M. parodymai užfiksuoti akistatos protokole, kuriame nurodyta, kad V. K. nurodė, kad A. M. buvo namuose, tačiau pamatęs ateinančius J. T. ir A. B. pasislėpė antrame namo aukšte. J. T. A. M. ieškojo po kambarius, tačiau į antrą aukštą nelipo, o išeidamas iš koridoriaus išsivarė A. M. motorinį dviratį, o A. B. ėjo kartu su juo. Po to ji pašaukė A. M., kad išvaro jo motorinį dviratį, o A. M. išbėgęs šaukė, kad jie paliktų jo motorinį dviratį. A. M. nurodė, kad išbėgęs iš namo šaukė, kad jie paliktų jo motorinį dviratį, tačiau jie buvo girti ir tolokai nuėję, kažką sumurmėjo, bet jo motorinio dviračio nepaliko (2 t., 37-38 b.l.).

35Liudytojas T. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2007-09-02 dirbo VP VTS EPP patrulio pareigose, buvo atsakingas už eismo įvykius, dirbo nuo 19 val. vakaro iki 2007-09-03 7 val. Kartu su juo viename ekipaže dirbo EPP vyr. patrulis V. Š.. Apie 21 val. 30 min. iš OVP gavo pranešimą kad reikalinga pagalba ekipažui „Lūšė“ 38. Nuvykus į ( - ) prie autobusų soties sutiko ekipažą „Lūšė 38“. Ekipaže buvo VP VTS ir EPP patruliai: I. P., D. V. ir KP NTS tyrėjas V. D. ir nukentėjęs pilietis. KP tyrėjas V. D. paaiškino, kad tiriamas įvykis dėl motorinio dviračio vagystės ir kad nukentėjusysis nurodė, kad motociklą pavogė A. B. ir J. T. gyvenantis ( - ) Tyrėjas V. D. paaiškino, kad įtariami asmenys yra girti, agresyviai nusiteikę ir anksčiau teisti, todėl ir kvietėsi į pagalbą. Nuvykus į A. B. sodybą kieme rado girtus piliečius A. B. ir J. T.. Minėtus piliečius turėjo pristatyti į policijos komisariatą, kadangi nukentėjusysis A. M. nurodė, kad būtent jie pavogė motorinį dviratį. Minėti piliečiai vykti į komisariatą atsisakė, pradėjo vadinti juos necenzūriniais žodžiais. A. B. pripuolė prie D. V. ir įsikibo į jo drabužius, suplėšydamas tarnybinę liemenę. Tarp jų kilo susistumdymas. Jis su pareigūne I. P. sulaikinėjo J. T., o V. Š., V. D. ir D. V. sulaikinėjo A. B.. Kaip buvo sulaikytas A. B. nematė, kadangi tuo metu jis su I. P. dėjo antrankius J. T.. Beje abu piliečiai kaip jau minėjau buvo neblaivūs. A. B. ir J. T. buvo pristatyti į policijos komisariato operatyvaus valdymo poskyrį. Visas konfliktas vyko gyvenamojo namo kieme. Beje motorinis dviratis buvo rastas ir gražintas nukentėjusiajam. Abu sulaikyti piliečiai vadino pareigūnus necenzūriniais žodžiais, grasino susidorojimu (1 t., 36, 182-183 b. l.).

36Liudytoja P. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena su sūnumi A. B.. Ji buvo savo kambaryje, buvo kažkokie vyrai atėję į virtuvę. Po to išgirdo triukšmą lauke išėjo pažiūrėti ir pamatė, kad A. B. mušą, o jis nieko nemušė. Buvo išsigandusi nelabai ką matė. Kai A. B. paleido, grįžo namo.

37Liudytoja P. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sūnus A. B. su draugu Jonu (T.) sėdėjo virtuvėje ir gėrė alų. Ji buvo kambaryje žiūrėjo televizorių. Ar A. B. su draugu buvo kur išėję negali pasakyti, nes nematė. Jos nuomone jie niekur nebuvo išėję ir visą laiką buvo namuose. Tą dieną A. M. pas ją namuose nematė. Apie 22 val. išgirdo lauke triukšmą. Pasiėmė lazdelę ir pasiramsčiuodama išėjo į lauką kur pamatė, kad J. T. guli ant žemės, o ant jo užgulęs guli jos sūnus A. B. ir juos abu spardo policininkai. Po to jos sūnų ir J. T. policininkai išsivežė. Įvykį stebėjo stovėdama su policininke prie šulinio su kuria kalbėjosi. Kam ir kiek buvo suduota smūgių nežino dėl senyvo amžiaus nepamena (1 t., 180-181 b. l., 2 t., 144-145 b. l.).

382007-09-02 informaciniame pranešime Nr. 57-11453 užfiksuota, kad 2007-09-02 21.05 val., Mažeikių rajono policijos komisariate buvo gautas pranešimas A. M., kad kaimynas iš kiemo išvarė motorinį dviratį (1 t., 7 b. l.).

392007-09-02 protokole pareiškime užfiksuota, kad A. M. pareiškė apie tai, kad 2007 m. rugsėjo 2 d., apie 21.30 val., iš jo namo, esančio ( - ) pavogtas jam priklausantis motorinis dviratis „Ryga-8“ (1 t., 11 b. l.).

402011-12-28 daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusysis A. M. pateikė motorinį dviratį „Ryga-8“ (2 t., 39, 40 b.1.).

412011-08-12 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytoja V. K. atpažino J. T., kuris ieškojo A. M. ir išsivarė motorinį dviratį (2 t., 138-139 b. l.).

422011-08-12 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytoja V. K. atpažino A. B., kuris buvo su J. T., išsivariusiu A. M. motorinį dviratį (2 t., 140-141 b. l.).

432007-09-03 informaciniame pranešime Nr. 57-11458 užfiksuota, kad 2007-09-03 00.42 val., Mažeikių rajono policijos komisariate buvo gautas pranešimas iš VšĮ „Mažeikių ligoninė“ priėmimo skyriaus, apie tai, kad 2007-09-02 23.45 val., į priėmimo skyrių kreipėsi V. Š., kuriam diagnozuotas dešinės plaštakos penkto piršto antros falangos lūžimas. Trauma darbe sulaikant įtariamąjį (1 t., 8 b. l.).

442007-09-03 informaciniame pranešime Nr. 57-11464 užfiksuota, kad 2007-09-03 02.51 val., Mažeikių rajono policijos komisariate buvo gautas pranešimas iš VšĮ „Mažeikių ligoninė“ priėmimo skyriaus, apie tai, kad 2007-09-03 apie 2 val., į priėmimo skyrių kreipėsi V. D., kuriam diagnozuotas dešinio riešo sumušimas. Trauma darbe sulaikant įtariamąjį (1 t., 9 b. l.).

452007-09-03 informaciniame pranešime Nr. 57-11491 užfiksuota, kad 2007-09-03 16.07 val., Mažeikių rajono policijos komisariate buvo gautas pranešimas iš Všį „Mažeikių ligoninė“ priėmimo skyriaus, apie tai, kad 2007-09-03 10.15 val., į priėmimo skyrių kreipėsi D. V., kuriam diagnozuotas kairės pėdos 5 piršto bazinis lūžimas. Trauma 2007-09-02 darbe sulaikant įtariamąjį. (1 t., 10 b. l.).

462011-09-22 protokole-pareiškime užfiksuota, kad V. Š. nurodė, jog 2007-09-02 sulaikant įtariamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį A. B. buvo jo sužalotas, kadangi šis asmuo sudavė smūgius rankomis, spardėsi ir įspyrė į dešinę ranką, dėl ko lūžo V-tas pirštas. Be to, tuo pat metu buvo įžeidinėjamas, buvo grasinama susidorojimu (2 t., 46 b. l.).

472011-09-22 protokole-pareiškime užfiksuota, kad V. D. nurodė, jog 2007-09-02 sulaikant įtariamus nusikalstamos veikos padarymu asmenis A. B. ir J. T., pastarieji nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, aktyviais veiksmais pasipriešino, būtent A. B. jam smūgiavo į veidą, dėl ko buvo numesti turėti akiniai, po to A. B. turėtu pagaliu sudavė per dešinės rankos riešą ir petį, spardėsi kojomis. Be to, tuo pat metu buvo įžeidinėjamas, buvo grasinama susidorojimu bei atleidimu iš darbo (2 t., 56 b. l.).

482011-09-28 protokole-pareiškime užfiksuota, kad D. V. nurodė, jog 2007-09-02 apie 21.30 val., sulaikant įtariamą nusikalstamos veikos padarymu A. B., pastarasis suplėšė jo vilkėtą šviesą atspindinčią liemenę bei sužalojo kairės kojos mažąjį pirštą, įžeidinėjo vadindamas necenzūriniais žodžiais, grasino atleidimu iš darbo (2 t., 75 b. l.).

492007-09-07 specialisto išvadoje Nr. G. 289/07(13) nurodyta, kad V. Š. padaryti sužalojimai: dešinės plaštakos V-to piršto II-ro pirštakaulio lūžis. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (l t., 20 b. l.).

502007-09-07 specialisto išvadoje Nr. G 291/07(13) nurodyta, kad V. D. padaryti sužalojimai: dešinio riešo, dešinio peties sąnario, krūtinės ląstos sumušimas, kraujosruva dešiniame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, mažiausiai 3 trauminiais poveikiais. Sužalojimai kvalifikuojami nežymių sveikatos sutrikdymu. Bendras darbingumo sutrikdymas laikinai. (1 t., 27 b. l.).

512007-11-14 papildomoje specialisto išvadoje Nr. G 405/07(13) nurodyta, kad V. D. padaryti sužalojimai: dešinio peties sąnario sumušimas, sąnario raiščių patempimas, menties raumens plyšimas. Peties sąnario trauma sukėlė sveikatos sutrikdymą daugiau kaip 10 dienų. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 159 b. l.).

522011-08-18 papildomoje specialisto išvadoje Nr. G 186/11(13) nurodyta, kad V. D. nustatyta: dešinio peties sąnario ir dešinio riešo sąnario sumušimai, peties sąnario raiščių patempimas, menties raumens plyšimas. Sužalojimai padaryti kontaktų su kietais bukais daiktais metu, grumtynių metu, ne mažiau 2 trauminiais poveikiais. Peties sąnario raiščių patempimas ir menties raumens plyšimas sukelia sveikatos sutrikdymą daugiau negu 10 dienų. Sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (2 t., 66 b. l.).

532007-09-07 specialisto išvadoje Nr. G 290/07(13) nurodyta, kad D. V. padaryti sužalojimai: kairės pėdos V-to piršto artimojo pirštikaulio lūžis, kraujosruva kairės pėdos V-e piršte. Pirštikaulio lūžis sukelia sveikatos sutrikdymą daugiau negu 10 dienų. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Bendras darbingumas sutrikdytas laikinai (1 t., 34 b. l.).

542011-11-30 papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 112/11(03) nurodyta, kad D. V. padaryta kairės pėdos V piršto kraujosruva. D. V. kairės pėdos V pirštas sužalotas vienu trauminiu poveikiu. D. V. padaryta kairės pėdos V piršto kraujosruva vertinama, kaip sužalojimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą. 2007-09-03 Mažeikių ligoninėje D. V. nepagrįstai diagnozuotas kairės pėdos V piršto pamatinio pirštikaulio lūžimas bei taikyta mobilizacija, todėl remtis šia diagnoze ekspertas negali. Ilgiau nei 10 dienų trukęs D. V. gydymas dėl sužalojimo, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktu 13.2, taip pat negali būti ekspertiniu kriterijumi, nustatant sveikatos sutrikdymo mastą, nes susijęs su diagnostikos klaida, todėl pirminėje specialisto išvadoje Nr. G 290/07 (13) nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas kečiamas į nežymų (2 t., 127-128 b. l.).

552011-09-22 protokole-pareiškime užfiksuota, kad V. Š. vykdydamas tarnybines pareigas 2007-09-02 ( - ), buvo įžeidinėjamas (2 t., 46 b. l.).

562011-09-22 protokole-pareiškime užfiksuota, kad 2007-09-02 ( - ) V. D. vykdydamas valstybės tarnautojo pareigas su kolegomis buvo įžeidinėjamas A. B. ir J. T., vadinant necenzūriniais žodžiais (2 t., 56 b. l.).

572011-09-28 protokole-pareiškime užfiksuota, kad D. V. 2007-09-02 ( - ), A. B. įžeidinėjo, vadino necenzūriniais žodžiais (2 t., 75 b. l.)

58Alkotesterio šaknelėje Nr. 0188 užfiksuotas J. T. 3,63 ‰ neblaivumas 2007-09-02 23.03 val. (1 t, 41 b.l.).

59Alkotesterio šaknelėje Nr. 0189 užfiksuotas A. B. 2,93 ‰ neblaivumas 2007-09-02 23.14 val. (1 t, 81 b.l .).

60Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

61Motorinis dviratis „Ryga- 8“ perduotas nukentėjusiajam A. M. (2 t., 41, 42 b. l.).

62D. V. kaltinamajam A. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 litų neturtinės žalos (1 t., 31-32 b.l., 2 t., b.l. 79).

63V. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 730,87 litų turtinės A. B. ir dėl 10 000 litų neturtinės žalos A. B. ir J. T. (1 t., 24-25 b.l., 2 t., 72-74 b. l.).

64V. Š. pareiškė civilinį ieškinį A. B. dėl 5 000 litų neturtinės žalos (1 t., 17-18 b. l.).

65Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras pareiškė civilinį ieškinį Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos naudai dėl 157,30 Lt priteisimo iš A. B. (1 t., 39-40 b. l.).

66Telšių AVPK pareiškė A. B. civilinį ieškinį dėl 11 788,69 Lt žalos atlyginimo Telšių AVPK (3 t., 140-141 b. l.).

67Telšių AVPK pareiškė A. B. civilinį ieškinį dėl 25 528,08 Lt žalos atlyginimo Vidaus reikalų ministerijai (3 t., 142-145 b. l.).

68Nors kaltinamieji A. B. ir J. T. savo kaltę pripažino tik iš dalies, tai yra tik dėl savo pareigas einančių valstybės tarnautojų įžeidimo, tačiau jų kaltę įrodo ankščiau nurodytų įrodymų visuma, tai yra liudytojų, nukentėjusiųjų, jų pačių parodymai, asmens parodymo pagal jo nuotrauką, parodymų patikrinimo vietoje, specialisto išvados, daiktų pateikimo, apžiūros protokolai, kiti byloje esantys įrodymai.

69Nors kaltinamieji neigė, kad atvirai pagrobė A. M. priklausantį turtą – motorinį dviratį, nurodydami, kad jį norėjo tik pasiskolinti, tačiau šių jų parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti ir teismo ištirti objektyvūs, neginčytini įrodymai, kadangi nukentėjusysis A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kategoriškai, nurodė, kad jam namuose buvę ir su kaltinamaisiais kalbėję jo tėvas V. M. ir V. K. jam nesakė, kad jiems paskolino jam priklausantį ir kasdieną į darbą vykti reikalingą turtą, nes jie to daryti ir negalėjo žinodami, kad jis yra namo antrame aukšte, ir be jo žinios, ir leidimo, to padaryti negalėjo. Nors anksčiau A. B. A. M. gal ir buvo skolinęs paprastą dviratį, tačiau tai nereiškia, kad jie galėjo savavališkai pasiimti jo kur kas vertingesnį ir reikalingą į darbą nuvykti susisiekimo priemonę – motorinį dviratį. A. M. nurodė, kad jis dar bandė vytis nueinančius kaltinamuosius jiems šaukdamas, kad paliktų jo motorinį dviratį, tačiau jie kažką sumurmėjo į jį nekreipdami dėmesio ir vis tiek nusivarė jo motorinį dviratį. Vytis ir prašyti gražinti jam motorinį dviratį A. M. bijojo, kadangi matė ir girdėjo, kad A. B. ir J. T. yra neblaivūs, agresyviai nusiteikę, kadangi, J. T. jo ieškojo net po namo pirmo aukšto kambarius, taip pat ir dėl žinomos jų kriminalinės praeities, todėl siekdamas atgauti savo nuosavybę ir apginti savo, kaip turto savininko teises, pagalbos kreipėsi į policiją. Ikiteisminio tyrimo metu V. K. nurodė, kad J. T. jai matant ir jiems suvokiant, kad ji juos stebi, savavališkai pasiėmė A. M. motorinį dviratį ir kartu einant su A. B. jį nusivarė, nors į lauką išbėgęs A. M. šaukdamas prašė jam gražinti jo daiktą. Iš bylos duomenų matyti, kad A. M. paskambinus į policiją, jis kartu su V. K. ėjo ir pasitiko atvykusius policijos pareigūnus ir kartu jiems nurodė apie atvirą motorinio dviračio vagystę ir parašė pareiškimą dėl vagystės. Kadangi motorinį dviratį, kuris buvo pas A. B. sodyboje A. M. atgavo padedant policijos pareigūnams, jis pretenzijų dėl pagrobto turto kaltinamiesiems nereiškia.

70Apklausiant teisiamojo posėdžio metu liudytoją V. K., ji pakeitė parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, atkartodama kaltinamųjų A. B. ir J. T. teisme pateiktą versiją dėl kaltinimo apie motorinio dviračio vagystę, neva A. M. motorinį dviratį davė ir leido išsivežti J. T. ir A. B., A. M. tėvas V. M.. Tačiau šie liudytojos V. K. parodymai akivaizdžiai prieštaringi byloje nustatytoms aplinkybėms ir paneigti kitais įrodymais, o būtent nukentėjusiojo A. M. parodymais, kuris teismo posėdžio metu nurodė, jog jam priklausantis motorinis dviratis buvo pagrobtas A. B. ir J. T., tai patvirtino ir iškviesti policijos pareigūnai V. D., D. V., V. Š., I. P., T. M., kadangi jiems atvykus nukentėjusysis A. M. kartu su V. K. nurodė vagystės faktą ir ją įvykdžiusius asmenis, būtent kur, pas vieną iš kaltinamųjų A. B., gyvenamoje sodyboje ir buvo surastas A. M. priklausantis motorinis dviratis. Be to, liudytojos V. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo užfiksuoti ne tik atliekant jos apklausą, bet ir akistatos su nukentėjusiuoju A. M. metu ir po kiekvieno procesinio veiksmo ji susipažinusi su protokoluose užfiksuotais parodymais pasirašydavo, o netikėti pareigūnais atlikusiais šiuos tyrimo veiksmus nėra jokio pagrindo ir jiems nėra jokio motyvo užrašyti liudytojos parodymus kitaip, nei ji nurodė procesinių veiksmų atlikimo metu. Be to, ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu atpažino A. B. ir J. T., kaip asmenis, kurie išsivarė A. M. priklausantį dviratį ir tai užfiksuota protokoluose, kuriuose liudytoja su jais susipažinusi pasirašė. Atsižvelgiant į tai, kad liudytoja V. K. yra artimiausia A. B. kaimynė, palaiko su juo draugiškus santykius, todėl laikytina, kad ji suinteresuota A. B. palankia bylos baigtimi, todėl jos parodymai duoti teisme vertintini kritiškai ir atmestini.

71A. B. ir J. T. versiją, kad jie tik pasiskolino A. M. motorinį dviratį paneigia ir jų pačių veiksmai, kad atvykus policijos pareigūnams tariamai pasiskolinto motorinio dviračio ne tik neatidavė, policijos pareigūnams nepaaiškino aplinkybių vietoje, nei geranoriškai vyko į policijos komisariatą, tačiau ir kategoriškai neigė, kad turi A. M. motorinį dviratį, siekdami išlaikyti savo dispozicijoje, bei po to nepagarbiai nurodė, jeigu pareigūnams jo reikia, gali eiti ir ieškoti jo patys. Motorinis dviratis „Ryga- 8“ buvo perduotas nukentėjusiajam A. M., kuris policijos pareigūnų buvo surastas ir išimtas iš A. B. mamos sodyboje esančio ūkinio pastato – daržinės, į kurį pareigūnai nusekė pagal rastus žolėje motorinio dviračio pėdsakus. Be to, A. M. atpažino šį motorinį dviratį kaip savąjį, kuris ir buvo pagrobtas. Teisiamojo posėdžio metu tiek abu kaltinamieji, tiek nukentėjusysis A. M. patvirtino, kad jis kaltinamiesiems skolingas nebuvo ir, kad kaltinamieji jo motorinį dviratį už esamą ar tariamą skolą neišsivarė.

72Pagrobto turto vertė kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., nusikalstamos veikos kvalifikavimui įtakos neturi.

73Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 7 punkte ir teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas, neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Pagrobimo sąvokos turinys (objektyvieji požymiai) visada turi būti atskleidžiami kartu su subjektyviaisiais veikos požymiais. Pagrobimo sąvokos turinys yra platesnis nei vien tik fizinis svetimo turto užvaldymas, nes pagrobimu nukentėjusiajam atimama ne tik galimybė valdyti bei naudotis, bet ir disponavimo turtu galimybė, arba ji apsunkinama. Tai reiškia, jog pagrobdamas svetimą turtą kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos. Atsižvelgiant į tai, kad svetimo turto pagrobimas yra tyčinė veika, reikia pripažinti, jog pagrobimo turinyje, siejant jį su subjektyviaisiais veikos požymiais, turi būti ir svetimo turto pasisavinimo elementas. Veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnį gali turėti įtakos kaltininko veiksmų su paimtu turtu turinys, kuriais remiantis atskleidžiamas ir subjektyviųjų požymių turinys, patvirtinantis, ar turto paėmimas buvo, ar nebuvo susijęs su ketinimais jį pasisavinti. Tokiais atvejais svarbu nustatyti kaltininko tyčią t. y. jo ketinimus svetimo turto atžvilgiu.

74Atsižvelgiant į tai, matyti, kad kaltinamieji savavališkai, būdami kartu, atvirai pasiėmė matant kitiems asmenims svetimą turtą, daikto savininko raginami gražinti jį, nereagavo, pagrobto daikto ne tik negražino, tačiau ir nepaliko jo, o vėliau policijos pareigūnų tiesiogiai ir betarpiškai prašomi gražinti paimtą svetimą daiktą, neigė, kad jį iš viso turi, ir atsisakė geranoriškai jį gražinti, tokiu būdu iš šių kaltinamųjų A. B. ir J. T. veiksmų matyti, kad jie tyčia pagrobdami svetimą turtą siekė įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdami turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos, atimdami jam ne tik galimybė valdyti bei naudotis ja, bet ir disponavimo turtu galimybę, arba ja apsunkindami, pasireiškiančia svetimo turto pasisavinimu, todėl jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

75Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 10 d. numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino nukentėjusįjį dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo. Įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme (BK 138 str.) saugo tokią vertybę kaip asmens sveikata. Ši nusikalstama veika kaltininko kaltais veiksmais gali būti padaroma tiesiogine ir netiesiogine tyčia.

76Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šiame BK straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, numatytas BK 286 straipsnyje, pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiškia aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-321/2009, 2K-664/2010).

77BK 290 straipsnyje nustatyta atsakomybė už valstybės ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą. Šia teisės norma saugoma normali pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, autoritetas, taip pat jo asmeninė ir profesinė garbė bei orumas. Įstatyme nenumatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas. BK 290 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvusis požymis – valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas tuo metu, kai jis atlieka savo pareigas. Įžeidimas reiškia, kad kaltininkas prieš pareigas vykdantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Šio nusikaltimo sudėtis – formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Nusikaltimo baigtumui nustatyti ir jam kvalifikuoti nesvarbu, kaip nukentėjusysis reagavo į kaltininko veiką: piktinosi, tylėjo, iškvietė kitus pareigūnus ar kt. Kvalifikuojant veiką pagal BK 290 straipsnį, svarbu nustatyti nusikaltimo motyvą, kuris parodo ryšį tarp kaltininko veiksmų ir nukentėjusiojo pareigų. Įžeidimas padaromas būtent kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų vykdymą.

78Pagal Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 5 punktą vienas iš policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas. Pagal šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalį policijos pareigūnas turi teisę, įgyvendindamas policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus. Pagal Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti; pagal 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą policijos pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. To paties įstatymo 23 straipsnis, kuriame reglamentuotos prievartos rūšys ir jos panaudojimo sąlygos, nustato, kad policijos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Pagal Policijos veiklos įstatymą įgyvendinančio poįstatyminio teisės akto – Policijos patrulių veiklos instrukcijos 119.1 punktą pareigūnai turi teisę tikrinti dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti įtardami asmenis padarius teisės pažeidimą.

79Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2007-09-02 apie 20-21 val., policijos pareigūnai V. D., V. Š., D. V., I. P. (A.), T. M. vykdydami tiesiogines tarnybines pareigas, atvykę į P. B. priklausančią sodybą, esančią ( - ), prisistatė A. B. ir J. T. bei nurodė atvykimo pagrindą – dėl A. M. motorinio dviračio vagystės aplinkybių nustatymo. Teisminio nagrinėjimo metu apklausti nukentėjusieji nurodė, kad į minėtą sodybą pareigūnai V. D., V. Š., D. V. atvyko nesužaloti. Faktą, kad V. D., V. Š., D. V., I. P., T. M. yra pareigūnai, A. B. ir J. T. žinojo, tai patvirtino jie patys teismo posėdžio metu duodami parodymus, be to pareigūnai išskyrus V. D. buvo uniformuoti, o V. D. buvo su policijos specialia liemene. Pareigūnams nepavykus išsiaiškinti motorinio dviračio pagrobimo aplinkybių vietoje, ir pareikalavus vykti į policijos komisariatą, motorinio dviračio aplinkybių išsiaiškinimui, A. B. ir J. T. nepakluso ir ėmė aktyviai priešintis: A. B. pavartojo fizinį smurtą prieš V. D., V. Š., D. V., sudavė V. D. vieną smūgį ranka į veidą, trenkė, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, galimai medine lazda, nenustatytą skaičių smūgių į dešinę ranką, sudavė, nenustatytą skaičių smūgių rankomis į krūtinę; koja įspyrė V. Š. į dešinę ranką, D. V. suplėšė tarnybinę liemenę, įspyrė, nenustatytą skaičių kartų į pilvą ir kojas. Po įvykio V. D. nustatyti sužalojimai: dešinio peties sąnario ir dešinio riešo sąnario sumušimai, peties sąnario raiščių patempimas, menties raumens plyšimas, kurie, pagal specialisto išvadą, padaryti ne mažiau 2 trauminiais poveikiais, kontaktų su kietais bukais daiktais metu, grumtynių metu bei nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. V. Š. nustatytas dešinės plaštakos V-o piršto II-o pirštikaulio lūžis, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą bei D. V. nustatyta kairės pėdos V piršto kraujosruva, kuri vertinama kaip sužalojimas sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą. O J. T. grasindamas panaudoti fizinį smurtą spyrė ir smūgiavo kumščiais pareigūnams I. P. ir T. M., tačiau jie smūgių išvengė. Vertinant šias aplinkybes konstatuotina, jog būtent tiesiogine tyčia, sąmoningai suvokdami, kad pareigūnai vykdo savo tiesiogines pareigas, A. B. panaudojo fizinį smurtą ir taip sužalojo V. D., V. Š., D. V., o J. T. pasipriešino valstybės tarnautojams grasindamas panaudoti fizinį smurtą.

80Kaltinamųjų A. B. ir J. T. kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikaltimų padarymo įrodo iš dalies pačių kaltinamųjų A. B. ir J. T. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kurie prieštaringi ir jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys ir ištirti įrodymai, taip pat nukentėjusiųjų V. D., V. Š., D. V., I. P. bei liudytojo T. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie buvo perskaityti teisme įstatymo nustatyta tvarka, bei byloje esantys rašytiniai įrodymai. Liudytojos kaltinamojo A. B. motinos P. B. parodymai nenuoseklūs, neišsamūs ir jų nepatvirtina, jokie kiti byloje ištirti įrodymai, todėl jie vertintini kaip siekis padėt išvengti kaltinamiesiems baudžiamosios atsakomybės arba ją sušvelninti.

81Byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusieji šioje byloje būtų atlikę neteisėtus veiksmus prieš A. B. ar J. T., jie tik vykdė savo tarnybines pareigas, tačiau pastarieji, siekdami išvengti atsakomybės už pagrobtą A. M. priklausantį motorinį dviratį bei išsaugoti pagrobtą daiktą, be to būdami apsvaigę nuo alkoholio, nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams, įžeidinėjo pareigūnus ir priešinosi jiems, grasinant panaudoti fizinį smurtą ir panaudojant fizinį smurtą, tokiais veiksmais A. B. dviems iš pareigūnų padarė nesunkius sveikatos sutrikdymus, o vienam nežymų sveikatos sutrikdymą.

82Kaltinamieji A. B. ir J. T. pripažino, kad keikė ir įžeidinėjo policijos pareigūnus, be to policijos pareigūnai V. D., V. Š., D. V., T. M., I. A. vienareikšmiškai nurodė, jog abu kaltinamieji grasino pareigūnams susidorojimu, keikė juos rusiškais keiksmažodžiais, pravardžiavo juos necenzūriniais žodžiais, žemino juos, o A. B. dar spjaudė į pareigūnus, kas sukėlė nukentėjusiems pažeminimo, įžeidimo ir kitus neigiamus jausmus.

83Kaltinamieji A. B. ir J. T. žeminančiais ir įžeidžiančiais žodžiais, demonstravo neigiamą požiūrį į policijos pareigūnus, jų veiklą, jie diskreditavo ir kenkė nukentėjusiųjų moraliniam prestižui, policijos, kaip valstybės institucijos, užtikrinančios visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, įvaizdžiui, o keikdami, grasindami ir spjaudydami įžeidė savo pareigas einančių policijos pareigūnų garbę ir orumą. Policijos pareigūnus kaltinamieji įžeisdami demonstravo kaip atsaką į teisėtai pareigūnams pavestų pareigų vykdymą.

84Nukentėjusiųjų policijos pareigūnų, prisiekusių valstybei V. D., D. V., I. A., liudytojų V. Š., T. M., parodymai nuoseklūs, išsamūs, juos patvirtina kiti byloje esantys ir teismo ištirti anksčiau nurodyti įrodymai, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais abejoti ar netikėti, o kaltinamųjų parodymai, kaip minėta, yra prieštaringi ir jų nepatvirtina jokie kiti, teismo pripažinti pagrįstais, objektyviais, neginčijamais ir abejonių nekeliančiais įrodymai, todėl jie laikytini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės arba ją sušvelninti.

85A. B. ir J. T. darydami šią jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, suprato, kad jų veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami, suvokė savo nusikalstamų veikų pobūdį ir norėjo taip veikti.

86Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu yra įsitikinęs, kad A. B. ir J. T. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

87Taigi byloje esančiais surinktais ir teisme išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad A. B. ir J. T. įvykdė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, t.y. A. B. atvirai pagrobė svetimą turtą, įžeidė valstybės tarnautojus, einančius savo pareigas ir pavartodamas fizinį smurtą pasipriešino trims valstybės tarnautojams, vykdantiems savo pareigas, iš jų dviems padarydamas nesunkius sveikatos sutrikdymus ir šie A. B. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 290 straipsnį, 286 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir J. T. atvirai pagrobė svetimą turtą, įžeidė valstybės tarnautojus, einančius savo pareigas ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino dviems valstybės tarnautojams, vykdantiems savo pareigas ir šie J. T. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 290 straipsnį, 286 straipsnį.

88Kaltinamojo A. B. ir J. T. veikos kvalifikuotinos pagal BK 290, 286 straipsnius, kaip tęstiniai nusikaltimai, nes jie tą pačią dieną, tuo pačiu metu, trumpu laikotarpiu, toje pačioje vietoje, tyčia demonstratyviai išsakydami žeminančius žodžius, įžeidė valstybės tarnautojus, einančius savo pareigas, juos diskreditavo bei pasipriešino jiems, A. B. panaudodamas fizinį smurtą, o J. T. grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. A. B. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 286 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, kaip idealioji nusikaltimų sutaptis, nes jis tyčia panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino tarnybines pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams, dviems iš jų sukeldamas nesunkius sveikatos sutrikdymus (kasacinės nutartys Nr. 2K-138/2011, 2K-70/2012).

89BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių, numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas. Baudžiamosios atsakomybės senaties terminai bei jų skaičiavimo taisyklės nustatytos ne Baudžiamojo proceso kodekse, o Baudžiamojo kodekso 95 straipsnyje, todėl bylos nutraukimą taikant BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą lemia tinkamas baudžiamosios teisės normos išsiaiškinimas ir pritaikymas.

90BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Tais atvejais, kai yra aišku, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai yra suėję ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas, kaip nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukiamas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas teisinis reguliavimas netrukdo teismui vykdyti teisingumo, šio įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos kaip įpareigojančios teismą visais atvejais nutraukti procesą remiantis tik formaliu pagrindu, t. y. net ir tuo atveju, kai, pvz., iš kaltinamajame akte aprašytų nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti neteisingai ir tai turi reikšmę senaties instituto taikymui.

91Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, todėl darytina išvada, kad nepradėjus ar nebaigus bylos nagrinėti iš esmės teismo galutinis sprendimas, kuriuo byla nutraukiama, gali būti priimamas tik tada, kai pagal bylos medžiagą senaties trukmės nustatymui svarbios aplinkybės (Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyti nusikalstamos veikos požymiai, jos baigtumo momentas) yra pakankamai akivaizdžios. BK 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Pagal BK 95 straipsnio 4 dalį, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta ir senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Tai reiškia, kad senaties laikas, praėjęs nuo pirmosios iki antrosios nusikalstamos veikos padarymo momento, anuliuojamas, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už kiekvieną nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti iš naujo nuo antros nusikalstamos veikos padarymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-100/2008).

92Už kaltinamajam A. B. ir J. T. inkriminuotas nuskalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 286 str., 290 str., vadovaujantis BK 95 str., 1 d. 1 p. b) papunktis numato penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą (2003-04-10 įstatymo Nr. IX -1495, įsigal., 2003-05-01 (Žin., 2003, Nr. 38-1733 redakcija)). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad A. B. ir J. T. nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 str., 290 str., padarė 2007-09-02, taigi nuo jų padarytų nusikalstamų veikų yra praėję daugiau nei 5 metai, t.y. 2012-09-02, dar prieš bylą perduodant į teismą, yra suėjęs baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. Per 5 metų laikotarpį nenustatyta, jog A. B. būtų įvykdęs naują nusikalstamą veiką ar slėpęsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei teismo, kadangi senaties eiga už šiuos nusikaltimus A. B. nebuvo sustojusi, kaltinamajam A. B. dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 286 str., 290 str., 2012-09-02 yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p., byla šioje dalyje dėl BK 286 str., 290 str., A. B. nutrauktina.

93Kadangi kaltinamasis J. T. 2013-02-20 Mažeikių rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., paskutinė veika buvo padaryta 2011-06-17, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 95 str. 4 d., jam minėta 5 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis pagal BK 286 str. ir 290 str., skaičiuojama nuo 2011-06-17 ir dar nėra suėjusi.

94Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis – fakto klausimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-117/2010).

95Atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. D. ieškinio reikalavimus, pagrįstus rašytiniais įrodymais, ir žodiniais paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu, jo pareikštas civilinis ieškinys, dėl kaltinamojo A. B. veiksmų jam padarytos 730,87 Lt turtinės žalos, kurią sudaro teismo medicinos specialisto išvados apmokėjimas, gydymo išlaidos, tyrimų apmokėjimas, transporto išlaidos, yra laikytinas realiu, teisėtu ir pagrįstu, todėl jis yra tenkintinas visiškai, V. D. priteisiant iš A. B. 730,87 Lt turtinę žalą.

96Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė civilinį ieškinį dėl 11 788,69 Lt turtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi vidaus tarnybos pareigūnai, taip pat ir policijos pareigūnai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje yra privalomai draudžiami pensijų ir nedarbo socialiniais draudimais. Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – Vidaus tarnybos statutas), 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laikino nedarbingumo dėl ligos, nelaimingo atsitikimo ar slaugos trukmę, pareigūnų nėštumo ir gimdymo atostogų trukmę, apmokėjimo sąlygas (išskyrus išimtis, nustatytas šio straipsnio 3 dalyje), taip pat laikino nedarbingumo pažymėjimo išdavimo tvarką reglamentuoja privalomojo valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Pagal Vidaus tarnybos statuto to paties straipsnio 3 dalį laikino nedarbingumo laikotarpiu pareigūnams mokamas vidutinis jų darbo užmokestis. Vidaus tarnybos statuto 52 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad statute teikiamos socialinės garantijos pareigūnams teikiamos finansuojant iš tų pačių šaltinių, iš kurių išlaikomos atitinkamos vidaus reikalų įstaigos, t.y., iš finansinių asignavimų, skirtų pareigūnų atlyginimams. Išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ligos atveju pareigūnams nepriklauso ir nėra mokamos. Vadovaujantis minėtais teisės aktais, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariatas V. D. ir V. Š. laikino nedarbingumo laikotarpiu išmokėjo 11 769,81 Lt ligos pašalpos be to minėtų įvykių metu buvo suplėšyta policijos pareigūno D. V. įvykio metu vilkėta tarnybinė liemenė 18,88 Lt vertės, išlaidos pagrįstos byloje esančiais dokumentais. Minėtos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato išlaidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsniu, 6.290 straipsniu, pripažintinos turtine žala ir atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo A. B. nusikalstamų veiksmų V. D. ir V. Š. buvo laikinai nedarbingi, buvo sugadintas komisariatui priklausantis turtas – liemenė, o tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, dėl ko Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išmokėjo aukščiau nurodytas sumas, bei į tai, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 str. 1 d.), todėl Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui iš kaltinamojo A. B. priteistina 11 788,69 Lt žalos atlyginimo.

97Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškė ieškinį dėl 25 528,08 Lt turtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalimi pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vieno mėnesio iki 5 metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyta, kad kompensacija lengvo sveikatos sutrikdymo atveju yra nuo 1 iki 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 patvirtintos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarka policijos generalinis komisaras, kaip asignavimų valdytojas, valstybės biudžeto lėšas naudoja pavaldžioms įstaigoms finansuoti nustatyta tvarka. Vadovaujantis aukščiau minėtomis teisės normomis, atsižvelgdamas į 2008-08-19 Policijos departamento Finansų valdybos viršininko R. V. išvadą, tai, kad Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atlikęs tarnybinį patikrinimą priėmė 2008-10-20 išvadą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo V. D. tarnybos metu patirto sveikatos sutrikdymo, kurioje nurodė, kad Mažeikių r. PK skirti 25 528,08 Lt 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginei kompensacijai išmokėti kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjui V. D., kadangi V. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą patyrė vykdydamas tarnybines pareigas ir šiuo pagrindu 2008-02-20 pareigūnui V. D. į jo asmeninę sąskaitą sumokėta 25 527,84 Lt, mokėjimo Nr. 118, kompensacija dėl patirtos traumos.

98Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Bet koks žalos padarymas laikomas deliktu, jeigu žalos padaręs asmuo neįrodo esant aplinkybių, dėl kurių jo civilinė atsakomybė negalima. Ši norma įtvirtina kiekvieno asmens (tiek fizinio, tiek juridinio) bendrąją pareigą elgtis atsargiai. Kaltinamasis A. B. pažeidė bendrąją pareigą elgtis atsargiai, savo neteisėtais veiksmais V. D. sveikatai, jam vykdant tarnybines pareigas, padarė žalos. Pagal CK 6.263 str. 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo A. B. nusikalstamų veiksmų V. D. buvo laikinai nedarbingas, tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, į tai, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.), bei į tai, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimo Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ 26 p.), civilinio ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai, ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš kaltinamojo A. B. priteistina 25 528,08 Lt turtinės žalos atlyginimo.

99Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras pareiškė civilinį ieškinį Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos naudai dėl 157,30 Lt turtinės žalos atlyginimo. VšĮ Mažeikių ligoninė 2007-09-02/03 laikotarpiu suteikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas V. D., V. Š., D. V. už 157,30 Lt, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Atsižvelgiant į tai ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo A. B. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priteistina 157,30 Lt turtinės žalos atlyginimo.

100Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra ne tik turtinė, bet ir (ar) neturtinė žala.

101Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-117/2010).

102Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove: Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė; Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad psichikos sveikata – natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Taigi, vadovaujantis minėtų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

103Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-68/2008).

104Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009, 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

105Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai sužalojama asmens sveikata, esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra sveikatos sužalojimo pobūdis ir pasekmės.

106Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet į sukauptą teismų praktiką. Tai taikytina ir nustatant neturtinės žalos dydį.

107V. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamųjų A. B. ir J. T.. V. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos ir D. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt turtinės priteisimo iš A. B..

108Atsižvelgiant į nukentėjusiojo V. D. nurodytas aplinkybes, jo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį, emocinį sukrėtimą, patirtą didelį pažeminimą kaip policijos pareigūno ir kaip žmogaus, bendravimo galimybių sumažėjimą, matyti, kad kaltinamasis A. B. suduodamas nukentėjusiajam vieną smūgį ranka į veidą, trenkė, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, galimai medine lazda, nenustatytą skaičių smūgių į dešinę ranką, sudavė, nenustatytą skaičių smūgių rankomis į krūtinę, padarydamas nukentėjusiajam V. D. dešinio peties sąnario ir dešinio riešo sąnario sumušimus, peties sąnario raiščių patempimą, menties raumens plyšimą, sukėlusius nesunkų V. D. sveikatos sutrikdymą, dėl to nukentėjusysis gulėjo ligoninėje, gydėsi ambulatoriškai, buvo nedarbingas virš trijų mėnesių. Teismas vertina ne tik paties sveikatos sutrikdymo sunkumą, tačiau ir jo pobūdį, kad policijos pareigūnui, vykdančiam savo tiesiogines pareigas, buvo sužalota gyvybiškai svarbi žmogaus kūno dalis – dešinė ranka, taip pat atsižvelgia į pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius - negali atlikti kai kurių judesių, negali kelti svorio, kad nukentėjusiajam sužalojimo padariniai dar yra jaučiami dar ir po kelių metų, o nukentėjusiojo jaučiamas nerimas dėl sukeltų padarinių, turinčio nepataisomą poveikį ir tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui, yra pagrįstas, nes pasekmės susijusios su asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, nepatogumo, diskonforto yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, ir jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimu (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), ir yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

109Nukentėjusieji V. Š. ir D. V. taip pat patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį, emocinį sukrėtimą, patirtą didelį pažeminimą kaip policijos pareigūno ir kaip žmogaus, bendravimo galimybių sumažėjimą, kada kaltinamasis A. B. koja įspyrė V. Š. į dešinę ranką padarydamas nukentėjusiajam V. Š. dešinės plaštakos V-o piršto II-o pirštikaulio lūžį, sukėlusį nesunkų V. Š. sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajam D. V. suplėšė tarnybinę liemenę, įspyrė, nenustatytą skaičių kartų, į pilvą ir kojas, padarydamas nukentėjusiajam D. V. kairės pėdos V-o piršto kraujosruvą, ir sukeldamas nežymų D. V. sveikatos sutrikdymą. V. Š. buvo nedarbingas daugiau nei vieną mėnesį, o D. V. buvo nedarbingas apie 3 savaites.

110Kaltinamasis A. B. nusikaltimus padarė sąmoningai suvokdamas, kad bus padaryta žala nukentėjusiesiems, ir to siekdamas, t.y. veikė tyčia, todėl, pagal susiformavusią teisminę praktiką, veikiant tyčia, t.y. siekiant, kad nukentėjęs patirtų pažeminimą, stresą, dvasinius išgyvenimus, jiems būtų sukeltas fizinis skausmas, yra padaroma kur kas didesnė neturtinė žala, nei neatsargios kaltės atveju, todėl neturtinės žalos dydis turi būti atitinkamai didesnis. Teismas taip pat atsižvelgia, kad kaltinamasis A. B. iki 2008-02-20 buvo 60 % nedarbingas, šiuo metu nedarbingumo lygio nėra nusistatęs dėl nerūpestingumo, registruotas darbo biržoje, jo nusikalstamomis veikomis padaryta didelė turtinė žala. J. T. yra jaunas darbingas žmogus, tačiau niekur nedirbantis, neturintis jokio oficialaus pragyvenimo šaltinio, jam reikalavimai dėl turtinės žalos nepareikšti, tiktai nukentėjusysis V. D. nurodė, kad jam neturtinę žalą atlygintų abu kaltinamieji, tai yra ir J. T..

111Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, taip pat į suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-12/2012, 2K-269/2011, 2K-605-2011, 2K-117/2010, 2K-534-2009, 2K-434/2009, 2K-77/2009, 2K-115-2007, 2K-303/2006) bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. D. civilinis ieškinys dėl 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai, individualizuojant kaltinamųjų veiksmus, priteistina jam 8000 Lt neturtinės žalos iš kaltinamojo A. B. ir 2000 Lt neturtinės žalos iš kaltinamojo J. T.. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. Š. civilinis ieškinys dėl patirtos 5000 Lt neturtinės žalos tenkintinas visiškai ir nukentėjusiajam mirus 5000 Lt neturtinė žala priteistina iš kaltinamojo A. B., nukentėjusiojo atstovei S. Š.. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. V. civilinis ieškinys dėl 10 000 Lt neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo A. B. jam 4000 Lt neturtinės žalos.

112Kaltinamųjų A. B. ir J. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamas veikas (BK 178 str. 2 d., 286 str., 290 str.) padarė bendrininkų grupėje.

113Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. ir atsižvelgia į bausmės paskirtį (BK 41 str.).

114Skiriant bausmę A. B. atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į atsakomybę sunkinančias aplinkybes. A. B. padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą nuosavybei bendrininkų grupėje būdamas bendravykdytoju, ir vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai. A. B. niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje, iki 2008-02-20 buvo 40 % darbingas, šiuo metu nedarbingumo lygis nenustatytas, turi pastovią gyvenamąją vietą, laikoma, kad administracine tvarka nebaustas, anksčiau teismo teistas, bausmę atlikęs, neišnykus teistumui padarė šioje byloje inkriminuotas tyčines nusikalstamas veikas, šiuo metu teistumas išnykęs. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. B. už nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d., ir 138 str. 2 d. 10 p., paskyrus laisvės atėmimo bausmes, tačiau mažesnes nei šių baudžiamojo kodekso straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiai.

115Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Vadinasi, nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti motyvuojamas ne tik bausmės skyrimas, bet ir sprendimas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, nurodant BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bei pagrindžiant išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-181/2012).

116Esant Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. numatytiems pagrindams bei teismui sprendžiant, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamajam A. B. bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam 3 metų terminui, paskiriant kaltinamajam kelias pareigas. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, nes teismui nėra pateikta duomenų kad jis po 2007-09-02, kada įvykdė šioje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas, dar būtų įtariamas padaręs kitų nusikalstamų veikų, teismas mano, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjus A. B. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals bei jam bus suteikta didesnė galimybė atlyginti nukentėjusiesiems ir visiems civiliniams ieškovams padarytas žalas.

117Skiriant bausmę J. T. atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamas veikas formą ir rūšį, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į atsakomybę sunkinančias aplinkybes. J. T. padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą nuosavybei bendrininkų grupėje būdamas bendravykdytoju, ir du nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus valstybės tarnautojo veiklai bendrininkų grupėje būdamas bendravykdytoju. J. T. niekur nedirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, administracine tvarka baustas, teistas, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, neišnykus teistumui padarė šioje byloje inkriminuotas tris tyčines nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad iš ankstesnio teistumo J. T. jokių išvadų nepadarė, o tai jį charakterizuoja kaip asmenį, atkakliai nenorintį keisti gyvenimo būdo. Kadangi teistumas už tyčinį nusikaltimą kaltinamajam nebuvo neišnykęs, o jis ir vėl padarė tyčinius nusikaltimus, todėl pagal Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnį jis yra laikomas recidyvistu. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 56 str., bei manant, kad kitos rūšies bausmės kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, tačiau mažesnės nei straipsnio sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmę atliekant pataisos namuose.

118Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str.1 d. 2 p., 297, 301-305, 307-308 str., teismas

Nutarė

119A. B. pripažinti kaltu:

120pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir nubausti jį vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

121pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 10 p. ir nubausti jį dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

122Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendriną trijų metų laisvės atėmimo bausmę.

123Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 8 p., bausmės vykdymą atidėti trejiems metams bei paskirti jam pareigas per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nekentėjusiųjų V. D., D. V., I. A., mirusio nukentėjusiojo V. Š. atstovės S. Š., bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

124Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., A. B. į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2007-09-03 nuo 3.45 val., iki 2007-09-03 17.15 val.

125Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

126Nutraukti kaltinamajam A. B. baudžiamąją bylą dalyje, pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir 290 str., suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

127Palikti galioti A. B. paskirtas kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

128J. T. pripažinti kaltu:

129pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir nubausti jį vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

130pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. ir nubausti jį vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

131pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. ir nubausti jį dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme.

132Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 1 p., 4 d., 6 d., paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str., 290 str., subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir šią bausmę subendrinti su bausme paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti subendriną dviejų metų laisvės atėmimo bausmę.

133Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2013-02-20 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausme, ir paskirti galutinę subendrintą dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

134Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

135Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., 63 str. 9 d., į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2007-09-03 3.50 val. iki 2007-09-03 17.10 val., nuo 2013-01-28 iki 2013-02-20, bei į bausmės laiką įskaityti iš dalies atliktą bausmę pagal 2013-02-20 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį.

136J. T., šiuo metu atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

137Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. D. civilinį ieškinį dėl 730,87 litų turtinės žalos ir 10 000 Lt neturtinės žalos patenkinti visiškai ir priteisti jam iš kaltinamojo A. B., 730,87 Lt turtinei žalai ir 8 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, bei iš kaltinamojo J. T. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

138Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. V. civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos patenkinti iš dalies ir priteisti jam iš kaltinamojo A. B. 4 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

139Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. Š. civilinį ieškinį dėl 5 000 Lt neturtinės žalos patenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. B. 5 000 Lt V. Š. atstovei S. Š., kadangi V. Š. yra miręs.

140Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos civilinį ieškinį dėl 25 528,08 Lt tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. B. 25 528,08 Lt Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

141Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį dėl 11 788,69 Lt tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. B. 11 788,69 Lt Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariatui.

142Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareikštą civilinį ieškinį ginant viešąjį interesą Valstybinių ligonių kasai dėl 157,30 Lt patenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. B. 157,30 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

143Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - motorinį dviratį „Ryga- 8“, perduotą saugoti nukentėjusiajam A. M., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti nukentėjusiajam A. M..

144Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

1. Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius,... 2. sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Germinai Nabažienei,... 3. dalyvaujant prokurorei Editai Ročytei, nukentėjusiesiems V. D., D. V., I. A.,... 4. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 5. A. B., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos... 6. J. T., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos... 7. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 8. A. B. atvirai pagrobė svetimą turtą, tai yra 2007 m. rugsėjo 2 d., nuo 20... 9. Be to, A. B. kaltinamas, kad panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino... 10. - sudavė, V. D., vieną smūgį ranka į veidą, trenkė, ikiteisminio tyrimo... 11. - koja įspyrė V. Š. į dešinę ranką padarydamas nukentėjusiajam V. Š.... 12. - D. V. suplėšė tarnybinę liemenę, įspyrė, nenustatytą skaičių... 13. Be to, A. B. kaltinamas, kad įžeidė savo pareigas einančius valstybės... 14. J. T. atvirai pagrobė svetimą turtą, tai yra, jis 2007 m. rugsėjo 2 d., nuo... 15. Be to, J. T. grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino... 16. Be to, J. T. įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus, tai yra... 17. A. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pas jį namuose su J. T. ir... 18. A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su J. T. ėjo pas kaimyną A. M.... 19. J. T. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad gėrė pas A. B. namuose,... 20. J. T. apklaustas įtariamuoju parodė, kad su A. B. ėjo pas A. M. pasiskolinti... 21. Nukentėjusysis A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad su kaltinamaisiais... 22. Nukentėjusysis A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2007 m. rugsėjo 2... 23. A. M. savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino parodymų patikrinimo... 24. Nukentėjusysis D. V. teisiamojo posėdžio metu palaikė ikiteisminio tyrimo... 25. Nukentėjusioji I. A. (P.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad palaiko... 26. Nukentėjusiojo, mirusio V. Š. atstovė teisiamajame posėdyje parodė, kad... 27. Nukentėjusysis V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2007 m. rugsėjo 2... 28. V. Š. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t.,... 29. Nukentėjusysis V. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo Mažeikių... 30. V. D. savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino parodymų patikrinimo... 31. Liudytoja V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pas juos į namus... 32. Nukentėjusysis A. M. po liudytojos V. K. apklausos nurodė, kad nesutinka su... 33. Liudytoja V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo namuose ( - ) su V.... 34. V. K. ir nukentėjusiojo A. M. parodymai užfiksuoti akistatos protokole,... 35. Liudytojas T. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2007-09-02 dirbo VP VTS... 36. Liudytoja P. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena su sūnumi A.... 37. Liudytoja P. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sūnus A. B. su... 38. 2007-09-02 informaciniame pranešime Nr. 57-11453 užfiksuota, kad 2007-09-02... 39. 2007-09-02 protokole pareiškime užfiksuota, kad A. M. pareiškė apie tai,... 40. 2011-12-28 daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad... 41. 2011-08-12 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta,... 42. 2011-08-12 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta,... 43. 2007-09-03 informaciniame pranešime Nr. 57-11458 užfiksuota, kad 2007-09-03... 44. 2007-09-03 informaciniame pranešime Nr. 57-11464 užfiksuota, kad 2007-09-03... 45. 2007-09-03 informaciniame pranešime Nr. 57-11491 užfiksuota, kad 2007-09-03... 46. 2011-09-22 protokole-pareiškime užfiksuota, kad V. Š. nurodė, jog... 47. 2011-09-22 protokole-pareiškime užfiksuota, kad V. D. nurodė, jog 2007-09-02... 48. 2011-09-28 protokole-pareiškime užfiksuota, kad D. V. nurodė, jog 2007-09-02... 49. 2007-09-07 specialisto išvadoje Nr. G. 289/07(13) nurodyta, kad V. Š.... 50. 2007-09-07 specialisto išvadoje Nr. G 291/07(13) nurodyta, kad V. D. padaryti... 51. 2007-11-14 papildomoje specialisto išvadoje Nr. G 405/07(13) nurodyta, kad V.... 52. 2011-08-18 papildomoje specialisto išvadoje Nr. G 186/11(13) nurodyta, kad V.... 53. 2007-09-07 specialisto išvadoje Nr. G 290/07(13) nurodyta, kad D. V. padaryti... 54. 2011-11-30 papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 112/11(03) nurodyta, kad D.... 55. 2011-09-22 protokole-pareiškime užfiksuota, kad V. Š. vykdydamas tarnybines... 56. 2011-09-22 protokole-pareiškime užfiksuota, kad 2007-09-02 ( - ) V. D.... 57. 2011-09-28 protokole-pareiškime užfiksuota, kad D. V. 2007-09-02 ( - ), A. B.... 58. Alkotesterio šaknelėje Nr. 0188 užfiksuotas J. T. 3,63 ‰ neblaivumas... 59. Alkotesterio šaknelėje Nr. 0189 užfiksuotas A. B. 2,93 ‰ neblaivumas... 60. Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:... 61. Motorinis dviratis „Ryga- 8“ perduotas nukentėjusiajam A. M. (2 t., 41, 42... 62. D. V. kaltinamajam A. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 litų... 63. V. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 730,87 litų turtinės A. B. ir dėl... 64. V. Š. pareiškė civilinį ieškinį A. B. dėl 5 000 litų neturtinės žalos... 65. Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras pareiškė... 66. Telšių AVPK pareiškė A. B. civilinį ieškinį dėl 11 788,69 Lt žalos... 67. Telšių AVPK pareiškė A. B. civilinį ieškinį dėl 25 528,08 Lt žalos... 68. Nors kaltinamieji A. B. ir J. T. savo kaltę pripažino tik iš dalies, tai yra... 69. Nors kaltinamieji neigė, kad atvirai pagrobė A. M. priklausantį turtą –... 70. Apklausiant teisiamojo posėdžio metu liudytoją V. K., ji pakeitė parodymus,... 71. A. B. ir J. T. versiją, kad jie tik pasiskolino A. M. motorinį dviratį... 72. Pagrobto turto vertė kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal Lietuvos... 73. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52... 74. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad kaltinamieji savavališkai, būdami kartu,... 75. Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 10 d. numatyta atsakomybė tam, kas... 76. Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat... 77. BK 290 straipsnyje nustatyta atsakomybė už valstybės ar viešojo... 78. Pagal Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 5 punktą vienas iš policijos... 79. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2007-09-02 apie 20-21 val., policijos... 80. Kaltinamųjų A. B. ir J. T. kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikaltimų... 81. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusieji šioje byloje būtų... 82. Kaltinamieji A. B. ir J. T. pripažino, kad keikė ir įžeidinėjo policijos... 83. Kaltinamieji A. B. ir J. T. žeminančiais ir įžeidžiančiais žodžiais,... 84. Nukentėjusiųjų policijos pareigūnų, prisiekusių valstybei V. D., D. V.,... 85. A. B. ir J. T. darydami šią jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką,... 86. Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame... 87. Taigi byloje esančiais surinktais ir teisme išnagrinėtais įrodymais... 88. Kaltinamojo A. B. ir J. T. veikos kvalifikuotinos pagal BK 290, 286... 89. BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas... 90. BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis... 91. Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo... 92. Už kaltinamajam A. B. ir J. T. inkriminuotas nuskalstamas veikas, numatytas... 93. Kadangi kaltinamasis J. T. 2013-02-20 Mažeikių rajono apylinkės teismo... 94. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 95. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. D. ieškinio... 96. Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė civilinį... 97. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos... 98. Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d. numato, kad kiekvienas asmuo turi... 99. Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras pareiškė... 100. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas... 101. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį... 102. Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala... 103. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo... 104. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas... 105. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes,... 106. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką,... 107. V. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos... 108. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo V. D. nurodytas aplinkybes, jo patirtą... 109. Nukentėjusieji V. Š. ir D. V. taip pat patyrė fizinį skausmą, dvasinius... 110. Kaltinamasis A. B. nusikaltimus padarė sąmoningai suvokdamas, kad bus... 111. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, taip pat į suformuotą teismų... 112. Kaltinamųjų A. B. ir J. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių... 113. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių... 114. Skiriant bausmę A. B. atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų... 115. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje... 116. Esant Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. numatytiems pagrindams bei teismui... 117. Skiriant bausmę J. T. atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų... 118. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str.1 d. 2 p., 297, 301-305, 307-308... 119. A. B. pripažinti kaltu:... 120. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir nubausti jį... 121. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 10 p. ir nubausti... 122. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d.,... 123. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 8 p., bausmės... 124. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., A. B. į paskirtą bausmę... 125. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio... 126. Nutraukti kaltinamajam A. B. baudžiamąją bylą dalyje, pagal Lietuvos... 127. Palikti galioti A. B. paskirtas kardomąsias priemones - įpareigojimą... 128. J. T. pripažinti kaltu:... 129. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir nubausti jį... 130. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. ir nubausti jį... 131. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. ir nubausti jį... 132. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 1 p., 4 d., 6 d.,... 133. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu... 134. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.... 135. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., 63 str. 9 d., į paskirtą... 136. J. T., šiuo metu atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, iki nuosprendžio... 137. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. D. civilinį ieškinį dėl 730,87... 138. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. V. civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt... 139. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. Š. civilinį ieškinį dėl 5 000 Lt... 140. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos... 141. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį dėl... 142. Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareikštą... 143. Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti -... 144. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių...