Byla 2A-481-241/2016
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos administratorių biuras“, valstybės įmonė Turto bankas, R. M

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Gudžiūnienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Izadora“ ir trečiojo asmens valstybės įmonės Turto banko apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Izadora“ ieškinį atsakovui R. C. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos administratorių biuras“, valstybės įmonė Turto bankas, R. M..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje keliamas bendrovės vadovo civilinės atsakomybės klausimas jam netinkamai vykdant fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui ir sudarant nuostolingą sandorį.

5Ieškovė BUAB „Izadora“, atstovaujama bankroto administratorės, kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 500 000 Lt (144 810 Eur) žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, kaip buvęs ieškovės vadovas, būdamas atsakingu vadovu nevykdė iš įstatymo jam kylančių pareigų veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus juridiniam asmeniui ir veikti jo naudai. Šias pareigas atsakovas pažeidė 2009 m. gegužės 5 d. sudarydamas reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Izadora“ iš R. M. už 500 000 Lt įsigijo reikalavimo teisę į UAB „Amber golf club“ 981 431,43 Lt (284 242,19 Eur) skolą. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 28 d., t. y. reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo metu, jau buvo priėmęs nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Amber golf club“. Atsižvelgiant į tai, kad sutarties sudarymo metu ieškovės finansinė padėtis buvo sudėtinga, atsakovas pažeidė įmonės vadovo elgesio standartus ir tokiu būdu UAB „Izadora“ padarė 500 000 Lt dydžio žalą, kadangi už šią sumą buvo įsigytas bevertis kreditorinis reikalavimas.

6Atsakovas R. C. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškinys turi būti atmestas, kadangi yra įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1246-265/2011 dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Be to, reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dieną UAB „Amber golf club“ turimas turtas žymiai viršijo mokėtinas sumas ir atsakovo veiksmuose nebuvo netinkamo ir nesąžiningo pareigų vykdymo. Atsakovas teismo prašė taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo.

7UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinio patenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

8VĮ Turto bankas su ieškiniu sutiko, teismo prašė priteisti ieškovei iš atsakovo 500 000 Lt žalos atlyginimo, kadangi byloje įrodytos visos atsakovo, kaip įmonės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovas, prieš sudarydamas tokios didelės vertės sandorį, elgdamasis protingai, turėjo pasidomėti potencialaus debitoriaus mokumu, finansine būkle, skolos išieškojimo galimybėmis.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui R. C. iš ieškovės BUAB „Izadora“ 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11Teismas nustatė, kad UAB „Izadora“ įsteigta 1992 m. rugsėjo 25 d., iki 2010 m. sausio 26 d. įmonės vadovu buvo atsakovas R. C.. UAB „Izadora“ 2008 m. pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį pastatą, todėl 2009 m. jai atsirado pareiga sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai 357 214,05 Lt pelno mokestį. 2009 m. gegužės 5 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Izadora“ už 500 000 Lt įsigijo iš R. M. 981 431,43 Lt reikalavimo teisę į UAB „Amber golf club“. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi UAB „Amber golf club“ iškelta bankroto byla. Nors ieškovė buvo įtraukta į BUAB „Amber golf club“ kreditorių sąrašą, tačiau teismo patvirtintas jos kreditorinis reikalavimas nebuvo patenkintas.

12Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartimi UAB „Izadora“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Klaipėdos administratorių biuras“. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartimi bankroto administratorė pakeista ir ja paskirta UAB „Šiauleksa“.

13Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria pakeista BUAB „Izadora“ bankroto administratorė, įsiteisėjo 2013 m. rugsėjo 19 d. ir tik po šios datos naujajai administratorei buvo perduoti BUAB „Izadora“ dokumentai, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo teismui paduotas 2014 m. kovo 28 d. Įvertinęs tokias aplinkybes, teismas sprendė, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti nėra praleistas, todėl atmetė atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį.

14Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog sandorio sudarymo metu UAB „Izadora“ grynais pinigais turėjo virš 1 300 000 Lt, todėl nenustatė pagrindo išvadai, kad sandorio sudarymo metu įmonė buvo sunkioje finansinėje padėtyje. 2008 m. UAB „Izadora“ pelningai pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Pirkdamas reikalavimo teisę į UAB „Amber golf club“, UAB „Izadora“ vadovas turėjo žinoti ir žinojo, kad už parduotą nekilnojamąjį turtą 2009 m. įmonė turės sumokėti valstybei 357 241,05 Lt pelno mokestį, tačiau net ir sudarius reikalavimo teisių perleidimo sutartį, bendrovei liko virš 800 000 Lt grynųjų pinigų, todėl teismas nenustatė pagrindo teigti, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartis pažeidė įmonės ir jos kreditorių interesus. Be to, įsigyta reikalavimo teisė buvo galiojanti, o cedentas negarantavo, kad cesioras visiškai bei tinkamai atgaus įsiskolinimą iš UAB „Amber golf club“. Pagal 2008 m. ir 2009 m. balandžio 28 d. balansus, UAB „Amber golf club“ neatitiko ĮBĮ įtvirtintos nemokumo sąvokos, todėl skolininkės finansinė būklė atsakovui nesukėlė įtarimų. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad atsakovas, sudarydamas reikalavimo teisės perleidimo sutartį, elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai, o sudaryta sutartis nepažeidė nei įmonės, nei jos kreditorių interesų. Minėto sandorio sudarymas buvo susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, todėl negali būti pagrindas vadovo civilinei atsakomybei kilti.

15III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

16Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje VĮ Turto bankas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – BUAB „Izadora“ ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

171. Skundžiamame sprendime nebuvo įvertintas procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių visetas, teismas daugumos ieškovės pateiktų įrodymų nevertino. Teismas nenurodė, dėl kokių priežasčių ieškovės pateikti įrodymai atmetami. Dėl to teismas pažeidė įstatymo nustatytus sprendimo turinio reikalavimus.

182. Nepaisant to, kad 2009 m. gegužės 5 d. jau buvo žinomas mokestinės prievolės dydis, atsakovas, turėdamas pareigą atsiskaityti su valstybės biudžetu, išmokėjo trečiajam asmeniui R. M. 500 000 Lt. Tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip nenaudingi įmonei, jos kreditoriams ir pažeidžiantys jų teises bei interesus.

193. Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą būtų sukurtas precedentas nesąžiningiems įmonių vadovams piktnaudžiaujant savo įgaliojimais iššvaistyti įmonės turtą per įmonei akivaizdžiai nenaudingus sandorius pasiteisinant paprastu neatsargumu ir ūkine komercine rizika.

204. Pinigų išmokėjimo metu jau buvo įsiteisėjusi Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Amber golf club“, todėl būdamas apdairus, rūpestingas ir atidus įmonės vadovas privalėjo nedelsiant nutraukti tokį sandorį ir sustabdyti mokėjimus.

215. 2009 m. jau buvo įvykusi nekilnojamojo turto krizė, todėl atsakovas privalėjo suprasti, kad balansinė turto vertė neatspindi tikrosios nekilnojamojo turto vertės – pirkimas niekuo neužtikrintos reikalavimo teisės į bankrutuojančią įmonę, iš kreditų vysčiusią nekilnojamojo turto projektus, negali būti vertinamas tik kaip paprastas neatsargumas.

226. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti verslo sprendimų priėmimo taisyklę ir preziumuoti, kad atsakovas veikė geriausiais bendrovės, kuriai jis vadovavo, interesais. Atsakovo veiksmai akivaizdžiai pažeidžia fiduciarines pareigas bendrovei.

237. Atsakovo civilinę atsakomybę nulemia jo ne tik kaip BUAB „Izadora“ vadovo, bet ir akcininko veiksmai (CK 2.50 str. 3 d.).

24Ieškovė BUAB „Izadora“ apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

251. Atsakovas, sudarydamas 2009 m. gegužės 5 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, įsigijo finansinį reikalavimą į įmonę, kuri teismo pripažinta nemokia. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, kad nebūtų sudaręs sandorio, jei būtų žinojęs, kad UAB „Amber golf club“ iškelta bankroto byla, tačiau prieš sudarydamas šį sandorį, kaip apdairus ir rūpestingas vadovas, nepasidomėjo skolininkės padėtimi.

262. Atsakovas sąmoningai privedė ieškovę prie bankroto ir per trečiuosius asmenis siekė pasisavinti lėšas, skirtas atsiskaityti su kreditoriais. Pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

27Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas nurodė, kad prisideda prie ieškovės BUAB „Izadora“ apeliacinio skundo.

28UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ atsiliepimuose į apeliacinius skundus prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundus atmesti. Teismui paduoti atsiliepimai yra identiški ir grindžiami šiais argumentais:

291. Byloje nėra įrodytas akivaizdus atsakovo aplaidumas ir neapdairumas, įmonės ir/ar jos kreditorių interesų pažeidimas.

302. Vien ta aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus.

313. Teismas pagrįstai sprendė, kad reikalavimo perleidimo sutartis negalėjo pažeisti įmonės ir/ar jos kreditorių interesų, nes jo sudarymo metu įmonė neturėjo pradelstų prievolių kreditoriams, prievolės įvykdymo terminas VĮ Turto bankui suėjo tik 2009 m. spalio 1 d., o po sandorio sudarymo UAB „Izadora“ turėjo daugiau nei 800 000 Lt.

324. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžė ieškovė savo ieškiniu, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad teismas turėjo spręsti ir tyčinio bankroto pripažinimo klausimą.

33Atsakovas R. C. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

341. Apeliantų argumentai, kad prieš reikalavimo teisės perleidimo sandorio sudarymą atsakovas nesikreipė į teisininkus ir kitus specialistus yra teorinio pobūdžio ir nepagrįsti argumentais.

352. Teismas objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus bei atsakovo paaiškinimus, kad sudarytu sandoriu buvo siekiama naudos įmonei. Byloje neįrodyta, jog atsakovo ir įmonės interesai nesutapo.

363. Oficiali, auditoriaus patikrinta UAB „Amber golf club“ padėtis sutarties sudarymo metu rodė, jog įmonės turto 9 504 286 Lt vertė viršijo visas skolas.

37IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas.

39Dėl faktinių aplinkybių

40Byloje nustatyta, kad UAB „Izadora“ buvo įsteigta 1992 m. rugsėjo 25 d., jos vadovu iki 2010 m. sausio 26 d. buvo akcininkas atsakovas R. C. (1 t., b. l. 11-16). UAB „Izadora“ 2008 metais pardavė nekilnojamąjį turtą – sandėlį, esantį Liepų g., Klaipėdoje, todėl 2009 metais jai atsirado pareiga sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai 357 214,05 Lt (103 456,34 Eur) pelno mokesčio.

412009 m. gegužės 5 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Izadora“ už 500 000 Lt (144 810 Eur) įsigijo iš BUAB „Amber golf club“ direktoriaus R. M. 981 431,43 Lt (284 242,19 Eur) dydžio reikalavimo teisę į UAB „Amber golf club“ (1 t., b. l. 17-21, 22-23). Pagal 2009 m. birželio 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. 287 ir 2009 m. birželio 15 d. kasos išlaidų orderį Nr. 296 UAB „Izadora“ išmokėjo R. M. grynais pinigais 500 000 Lt (2 t., b. l. 31-32).

42Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi UAB „Amber golf club“ iškelta bankroto byla, kuri įsiteisėjo 2009 m. gegužės 8 d. (2 t., b. l. 60-61). UAB „Izadora“ trečios eilės kreditorinis reikalavimas UAB „Amber Golf Club“ bankroto byloje, teismo sprendimu pripažinus BUAB „Amber Golf Club“ veiklos pabaigą, liko nepatenkintas (2 t., b. l. 74-76).

43Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartimi UAB „Izadora“ iškelta bankroto byla (1 t, b. l. 4), bankroto administratore paskirta UAB „Klaipėdos administratorių biuras“. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartimi bankroto administratorė buvo pakeista, ja tapo UAB „Šiauleksa“. Nutartis pakeisti bankroto administratorę įsiteisėjo 2013 m. rugsėjo 19 d. (1 t., b. l. 5-6, 7-10). Teismo patvirtintų BUAB „Izadora“ kreditorinių reikalavimų suma yra

44415 393,61 Lt, iš jų trečiojo asmens VĮ Turto banko, perėmusio kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimą, reikalavimas sudaro 395 625,35 Lt arba 95,24 procentus visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos.

45Dėl atsakovo veiksmų vertinimo

46Ieškinys dėl žalos atlyginimo buvusiam bankrutuojančios įmonės vadovui iš esmės grindžiamas netinkamu fiduciarinių pareigų vykdymu – įmonei esant sunkioje finansinėje padėtyje sudarius sandorį, kuriuo už pusę milijono litų įmonė įsigijo reikalavimo į bankrutuojančią įmonę teisę.

47Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu ir kita (1–6 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas šių nuostatų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra ne kartą pabrėžęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013). Be to, bendrovės vadovas, atlikdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose jam nustatytas (tiek konkrečiai įvardytas, tiek fiduciarines) pareigas, turi atsižvelgti ne tik į akcininkų, bet ir į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų.

48Aptartų bendrovės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali lemti jo civilinės atsakomybės atsiradimą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jie privalo atlyginti padarytą žalą. Pagrindo taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę atsiradimą gali lemti tiek imperatyviai teisės aktuose nustatytų, tiek fiduciarinių pareigų įmonei pažeidimas. Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui.

49Šioje byloje sprendžiamas uždarosios akcinės bendrovės vadovo civilinės atsakomybės už įmonės (ieškovės) vardu sudarytą nuostolingo reikalavimo teisės įsigijimo sandorio sudarymą taikymo klausimas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė visų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Teismas sprendė, kad sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis nepažeidė nei įmonės, nei jos kreditorių interesų, o atsakovas sudarydamas šią sutartį elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai, todėl žalos atlyginimo ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, teismas netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumą ir dėl to nepagrįstai ieškinį atmetė.

50Siekiant įvertinti, ar atsakovas, įmonės vardu sudarydamas reikalavimo teisės įsigijimo sutartį, nepažeidė jam kaip įmonės vadovui įstatyme nustatytų pareigų, būtina nustatyti, ar, prieš sudarydamas sandorį, jis buvo surinkęs visą reikalingą informaciją apie skolininkės finansinę padėtį ir sandorio sąlygas, ar buvo įvertinęs, kokios ekonominės naudos įmonei turės jo sudarymas ir ar tokia prognozė, atsižvelgiant į įmonės finansinę padėtį, buvo pakankamai pagrįsta, taip pat ar sprendimas sudaryti sandorį neviršijo įprastos įmonės ūkinės komercinės rizikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje neįtvirtinta reikalavimo, jog bendrovės vadovo neteisėtiems veiksmams konstatuoti būtina nustatyti konkrečių aplinkybių – sandorio akivaizdaus žalingumo, nepateisinamo rizikingumo, neatitikties įstatymams, vidaus dokumentams ar geriems verslo standartams ir ekonominio nenaudingumo (nereikalingumo) – visumą. Pažymėtina, jog bendrovės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti gali pakakti nustatyti vieną šių aplinkybių, tačiau nepakanka nustatyti vien tą aplinkybę, jog sudarytas sandoris įmonei buvo nenaudingas. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl atsakovo veiksmų, sudarant reikalavimo įsigijimo sutartį, neteisėtumo, kaip vienos civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, esminę reikšmę turi ne tai, ar nurodytas sandoris ieškovei buvo nuostolingas, bet tai, ar atsakovas nepažeidė įstatymuose konkrečiai nustatytų ir/ar fiduciarinių pareigų.

51Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, jog sandorių, iš kurių ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žalos, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius sandorius, arba sprendimas sudaryti žalą nulėmusį sandorį būtų priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, ją nerūpestingai įvertinus ir pan.) taip, jog protingas ir apdairus bendrovės vadovas tokiomis pačiomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrovės įprastą veiklos praktiką, bendrovės vadovas prisiimtų neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2013). Taigi, bendrovės vadovas, prieš sudarydamas konkretų sandorį, turi maksimaliai atidžiai ir rūpestingai įvertinti visas reikšmingas tokiam sandoriui sudaryti aplinkybes, apsvarstyti, kokios ekonominės naudos tokio sandorio sudarymas turės bendrovei ir ar jo sudarymas nereikš pernelyg didelės rizikos, atsižvelgiant į įmonės finansinę padėtį ir kreditorių interesus.

52Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 53 straipsnio 1 dalimi, iki 2009 m. birželio 1 d. už 2008 metais parduotą nekilnojamąjį turtą atsakovas, kaip ieškovės vadovas, turėjo pateikti pelno mokesčio deklaraciją ir iki 2009 m. spalio 10 d. sumokėti į valstybės biudžetą 357 241,05 Lt pelno mokesčio. Tai reiškia, jog reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu, atsakovui jau turėjo būti žinomas ieškovės mokestinės prievolės dydis, tačiau atsakovas 2009 m. gegužės 5 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi už 500 000 Lt sumą įsigijo 981 431,43 Lt dydžio reikalavimą į bankrutuojančią įmonę. Atsakovas, neatsižvelgdamas į atsiradusią mokestinę prievolę atsiskaityti su valstybės biudžetu ir jos dydį, grynais pinigais atsiskaitė su reikalavimo teisės į bankrutuojančią įmonę perleidėju R. M.. Vien ta aplinkybė, jog reikalavimo teisių perleidimo sutartimi buvo įsigytas, nors ir beveik dvigubai didesnis, reikalavimas į bankrutuojančią, t. y. ne laikinų finansinių sunkumų turinčią, įmonę, suteikia pagrindo abejoti tokios reikalavimo teisės realizavimo realumu ir faktiniu įsigytos skolos atgavimu. Atsakovo nurodyti argumentai, jog prieš įsigydamas reikalavimo teisę, jis buvo nuvykęs į UAB „Amber golf club“ apžiūrėti jos turto natūroje bei vertino jam pateiktus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, nepaneigia fakto, jog reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu teismo nutartimi jau buvo konstatuotas skolininkės nemokumas ir jai buvo iškelta bankroto byla. Nepaisant to, jog teismo nutartis iškelti UAB „Amber golf glub“ bankroto bylą įsiteisėjo tik po reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo, tačiau atsakovui turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl sudaromos sutarties ekonominio naudingumo ir galimybių realizuoti įsigytą reikalavimo teisę. Tai, kad atsakovas ieškovės vardu įsigijo beviltišką reikalavimo teisę patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimas UAB „Amber golf club“ bankroto byloje, kuriuo pripažinta, kad skolininkės veikla pasibaigė, ir UAB „Izadora“ 981 431,43 Lt finansinis reikalavimas yra nepatenkintas (2 t., b. l. 74-75).

53Be to, pagrįstų abejonių dėl įsigyjamos reikalavimo teisės realizavimo bei skolos atgavimo galimybių atsakovui turėjo sukelti faktas, kad reikalavimo teisę perleido skolininkės UAB „Amber golf club“ vadovas, kuriam geriausiai buvo žinoma vadovaujamos bendrovės finansinė padėtis bei tolimesnės veiklos perspektyvos. Todėl atsakovui turėjo kilti klausimų, kodėl beveik milijono vertės reikalavimas parduodamas už per pus mažesnę kainą, jeigu šį reikalavimą skolininkė dėl geros savo padėties galėjo įvykdyti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pardavėjas neužtikrino ir negarantavo reikalavimo teisės patenkinimo. Ši teismo nustatyta aplinkybė ir reikalavimo teisės pardavėjo asmuo kaip tik turėjo lemti atsakovo didesnį atidumą ir būtinybę patikrinti skolininkės turtinę padėtį iš viešų duomenų, iš kurių buvo galima nustatyti, kad sandorio sudarymo metu skolininkė yra nemoki. Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje yra teismo neįvertinti duomenys – 2009 m. balandžio 5 d., t. y. iki reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo, teismui pateiktas UAB „Amber golf club“ vadovo R. M. atsiliepimas į kreditoriaus ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriame pripažintas įmonės nemokumas (2 t., b. l. 8-9). Taigi, spręstina, kad atsakovas, sudarydamas sandorį, privalėjo domėtis viešai skelbiamais duomenimis apie skolininkę, o ne pasikliauti pateiktais tikrovės neatitinkančiais balansais, be to, turėjo įvertinti priežastis, kurios lėmė reikalavimo teisės pardavimą, jeigu šios teisės pagrindu turimą reikalavimo patenkinimą buvo galima gauti.

54Pirmosios instancijos teismo vertimu, sudarytas sandoris nepažeidė nei ieškovės UAB „Izadora“, nei jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Teisėjų kolegija nurodo, kad nors sudarius minėtą sandorį ieškovei liko virš 800 000 Lt grynųjų pinigų, ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad sudarytas sandoris ekonomiškai ieškovei buvo nenaudingas. Teisėjų kolegija pažymi, kad sudaryto sandorio ekonominis naudingumas negali būti vertinamas vien tuo aspektu, kad po jo sudarymo įmonei dar liko lėšų. Nurodytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad ne vieną dešimtmetį įmonei vadovaujantis atsakovas prieš sudarydamas tokios didelės vertės sandorį, galėjo ir privalėjo išsiaiškinti įsigyjamos reikalavimo teisės realizavimo galimybes ir suvokti, jog įsigyjant bankrutuojančios įmonės trečiąja eile tenkinamą reikalavimą beveik nėra galimybių ne tik uždirbti, bet ir atgauti už įsigytą reikalavimo teisę sumokėtą 500 000 Lt sumą. Nustatytų aplinkybių visuma teikia pagrindą spręsti, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis sudaryta nevisapusiškai ir aplaidžiai įvertinus dėl jos sudarymo ieškovei ir jos kreditoriams galinčius kilti padarinius, nepagrindus jos ekonominio naudingumo, ir kad protingas bei apdairus vadovas, žinodamas, kad įsigyja reikalavimą į bankrutuojančią įmonę, tokios sutarties nebūtų sudaręs.

55Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad sudarytas sandoris ne tik nuostolingas ieškovei, bet ir sudarytas pažeidžiant bendrovės vadovo fiduciarines pareigas bei akivaizdžiai pažeidžia protingą ūkinę komercinę riziką.

56Nepagrįstas trečiojo asmens UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ argumentas, kad reikalavimo perleidimo sutarties nepripažinimas negaliojančia savaime reiškia atsakovo, kaip bendrovės vadovo, veiksmų, ją sudarant, teisėtumą ir pagrįstumą. Klausimo dėl sandorio negaliojimo išsprendimas Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1246-265/2011 neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Atsakovo civilinės atsakomybės pagrindas – fiduciarinių pareigų veikti maksimaliai atidžiai, protingai, rūpestingai, išimtinai bendrovės interesams, pažeidimas, kuris, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, šioje byloje konstatuotas.

57Minėta, kad, nustačius bendrovės vadovo neteisėtus veiksmus, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), o bendrovės vadovui tenka pareiga šią prezumpciją paneigti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką jis būtų kaltas, jeigu tyčia būtų siekęs pažeisti kreditorių interesus arba veikęs itin neatsargiai, o šiuo atveju jo veiksmai vertintini tik kaip paprastas neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos vykdymu. Nesutikdama su atsakovo pozicija, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju byloje nustatyta ir įvertinta aplinkybių visuma sudaro pagrindą atsakovo atliktus sandorio sudarymo veiksmus vertinti kaip didelį neatsargumą, pasireiškusį aiškiai aplaidžiu pareigų vykdymu. Be to, sutiktina su trečiojo asmens VĮ Turto banko apeliaciniame skunde nurodyta pozicija, jog šiuo atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo taikyti verslo sprendimų priėmimo taisyklę (angl. business judgement rule) ir daryti prezumpcija, kad atsakovas veikė geriausiais bendrovės, kuriai vadovavo, interesais.

58Dėl kitų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų

59Minėta, kad bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.).

60Civilinės atsakomybės taikymas negalimas, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų –priežastinio ryšio. Ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp asmens atliktų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio apibrėžtį skiriamas tiesioginis ir netiesioginis priežastinis ryšys. Tiesioginiu priežastiniu ryšiu laikomas toks priežastinis ryšys, kai dėl neteisėtų asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai, t. y. teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmai yra tiesiogiai susiję su kilusiais neigiamais padariniais. Netiesioginis priežastinis ryšys konstatuojamas tada, kai asmens veiksmai tiesiogiai nelemia žalos padarymo, tačiau sudaro sąlygas žalai atsirasti ir jai padidėti, t. y. asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda, tam tikru laipsniu lemia neigiamų padarinių atsiradimą.

61Nagrinėjamoje byloje konstatuotinas tiesioginis atsakovo neteisėtų veiksmų ir dėl jų atsiradusios žalos, t. y. finansinių nuostolių, priežastinis ryšys. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus bei faktines aplinkybes nustatė, kad jau reikalavimo teisės perleidimo įsigijimo metu, atsakovui, kaip sąžiningam bei įmonės interesais veikiančiam vadovui, turėjo būti žinoma, kad įsigyjant reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę ne tik kad praktiškai yra neįmanoma gauti pelno, bet ir atgauti už reikalavimo teisę sumokėtą pinigų sumą. Jau sandorio sudarymo metu atsakovas, įsigydamas bevertę reikalavimo teisę, padarė įmonei tiesioginę 144 810 Eur (500 000 Lt) dydžio finansinę žalą, šia suma sumažindamas įmonės piniginių lėšų aktyvą. Be kita ko, šio sandorio sudarymas, nepaisant to, kad po jo sudarymo įmonei grynaisiais pinigais dar liko 800 000 Lt suma, padarė netiesioginę žalą ir įmonės kreditoriams. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovui už 144 810 Eur įsigijus bevertę reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, buvo sumažintos ieškovės kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus, nepaisant to, jog tokių reikalavimų tenkinimo terminai dar nebuvo suėję. Pažymėtina, jog nuostolingo reikalavimo teisės perleidimo sandorio sudarymo metu, atsakovui turėjo būti žinoma apie mokestinę prievolę atsiskaityti su valstybės biudžetu, sumokant pelno mokestį už parduotą nekilnojamąjį turtą. Būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sudarant jokia verslo rizika nepateisinamą sandorį, buvo pakeista ieškovės turto sudėtis, jos turtas sumažėjo 144 810 Eur suma, tuo pačiu sumažėjo ir ieškovės galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Vien ta aplinkybė, kad po reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo, ieškovei dar liko 800 000 Lt grynais pinigais, iš kurių ji galėjo atsiskaityti su kreditoriais, iš esmės paneigiama trečiojo asmens VĮ Turto banko nurodytais ir atsakovo neginčijamais teiginiais, kad atsakovas ieškovės vardu nepraėjus ilgam laiko tarpui po nuostolingos reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo, t. y. 2009 m. rugsėjo 15 d., įsigijo žemės sklypą tikslu vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, tačiau jau jo įsigijimo metu buvo aišku, kad jame negalima vykdyti veiklos dėl registruotų ūkinės veiklos apribojimų. Be to, šis žemės sklypas ieškovės bankroto proceso metu buvo parduotas tik už 10 200 Eur. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog nesumokėtas pelno mokestis į valstybės biudžetą galėjo būti išieškotas iki žemės sklypo įsigijimo dienos, kadangi prievolės sumokėti pelno mokestį valstybės biudžetui galėjo būti įvykdyta iki 2009 m. spalio 10 d.

62Dėl priteistinos žalos dydžio

63Teisėjų kolegija pažymi, jog asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek žalos faktą, tiek jos dydį.

64CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015).

65Vadovaujantis nurodyta teismų praktika akivaizdu, jog atsakovo nerūpestingas fiduciarinių pareigų vykdymas ieškovei, sudarant nuostolingą sandorį, sukėlė 144 810 Eur, t. y . kainos, už kurią buvo įsigyta bevertė reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, žalą. Tai, kad šis sandoris buvo nuostolingas ir jo pagrindu ne tik, kad ieškovė negavo jokio pelno, bet ir neatgavo sumokėtos kainos ir savo finansinę padėtį pablogino 144 810 Eur suma patvirtina ir ta aplinkybė, kad UAB „Amber golf club“ bankroto byloje patvirtintas ieškovės trečios eilės kreditorinis reikalavimas liko nepatenkintas.

66Ieškovė teismo prašo iš atsakovo patirtai žalai atlyginti priteisti visą už reikalavimo teisę sumokėtą sumą, t. y. 144 810 Eur, tačiau nagrinėjamu atveju, priteistinas tik realiai patirtos žalos dydis. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 6 punktą likviduojant bankrutavusią įmonę bankroto administratorius grąžina bankrutavusios įmonės savininkui turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais. Pagal teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius ieškovės bankroto bylos duomenis, teismo patvirtintų ieškovės kreditorių reikalavimų suma iš viso yra 403 414 Lt (116 836,77 Eur), todėl ieškovės prašomų priteisti 500 000 Lt (144 810 Eur) žalos dalis, viršijanti patvirtintų kreditorių reikalavimų sumą ir bankroto administravimo išlaidas, būtų grąžinta ieškovės akcininkui atsakovui R. C..

67Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš bankrutuojančios bendrovės gautų pajamų tenkinami ne tik kreditorių reikalavimai, tačiau apmokamos ir administravimo išlaidos, todėl žalos dydis turėtų būti vertinamas ne tik pagal byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą, tačiau ir administravimui skirtas lėšas. Duomenų apie kreditorių susirinkimo patvirtintą ieškovės administravimo išlaidų sąmatą byloje nėra. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-24-163/2016, kurioje vykdomos ieškovės bankroto procedūros, ieškovės 2009 m. rugsėjo 15 d. įsigytas žemės sklypas buvo parduotas už 10 200 Eur. Pagrįstai tikėtina, jog šios lėšos buvo panaudotos administravimo išlaidoms padengti pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį.

68Atsižvelgiant į tai, kad žalos dydis negali viršyti bankrutuojančios bendrovės įsipareigojimų tretiesiems asmenims, konstatuotina, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė 116 836,77 Eur žalą ieškovei (t. y. visi teismo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai) ir ši suma yra priteistina iš atsakovo.

69Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nevisapusiškai ištyrė reikalavimo perleidimo sandorio sudarymo aplinkybes, nepagrįstai sprendė dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo ir dėl to nepagrįstai ieškovės reikalavimą atmetė, todėl yra pagrindas priimtą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 185 str., 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

70Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

71Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl bankrutavusios įmonės buvusio vadovo veiksmų teisėtumo ir civilinės atsakomybės jam taikymo. Dėl to pirmosios instancijos teismas neprivalėjo vertinti apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu ar civilinės atsakomybės atsakovui taikymo CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimui dėl įmonės tyčinio bankroto pripažinimo tenkinti nustatinėjamos kitokios faktinės aplinkybės negu sprendžiant dėl buvusio bankrutavusios įmonės vadovo atsakomybės. Taikant akcininko civilinę atsakomybę pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, reikia įrodinėti ir nustatinėti atsakovo nesąžiningumą, tačiau nagrinėjamu atveju ieškinys paduotas ne šiuo pagrindu ir šios aplinkybės byloje nebuvo įrodinėjamos ir nustatinėjamos.

72Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų pagal vieno iš apeliantų prašymą taikyti CPK 300 straipsnį ir apie byloje dalyvaujančių asmenų veiksmus pranešti prokurorui.

73Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

74Dėl bylinėjimosi išlaidų

75Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, todėl atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teismas atsakovui iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų priteisė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies ir iš atsakovo priteista 116 836,77 Eur, iš ieškovės administravimo išlaidų atsakovui priteistina suma turi būti proporcinga ieškovės teismo atmestų reikalavimų daliai ir sudaro 193,17 Eur, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija perskirto bylinėjimo išlaidas ir nurodo, kad atsakovui iš ieškovės administravimo išlaidų priteistini 193,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.

76Ieškovės ir jos pusėje dalyvaujančio trečiojo asmens apeliacinius skundus teismas iš esmės patenkino, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo (CPK 93 str. 1 d.).

77Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

78panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Izadora“ ieškinį atsakovui R. C. dėl žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

79Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Izadora“ (juridinio asmens kodas 140576535) iš atsakovo R. C. (asmens kodas ( - ) 116 836,77 Eur (vieną šimtą šešiolika tūkstančių aštuonis šimtus trisdešimt šešis eurus 77 ct) žalos atlyginimo.

80Kitą ieškinio dalį atmesti.

81Priteisti atsakovui R. C. (asmens kodas ( - ) iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Izadora“ (juridinio asmens kodas 140576535) administravimui skirtų lėšų 193,17 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje keliamas bendrovės vadovo civilinės atsakomybės klausimas jam... 5. Ieškovė BUAB „Izadora“, atstovaujama bankroto administratorės, kreipėsi... 6. Atsakovas R. C. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškinys turi būti... 7. UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ pateikė atsiliepimą į... 8. VĮ Turto bankas su ieškiniu sutiko, teismo prašė priteisti ieškovei iš... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas nustatė, kad UAB „Izadora“ įsteigta 1992 m. rugsėjo 25 d., iki... 12. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartimi UAB „Izadora“... 13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo... 14. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog sandorio sudarymo metu... 15. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 16. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje VĮ Turto... 17. 1. Skundžiamame sprendime nebuvo įvertintas procesiniuose dokumentuose... 18. 2. Nepaisant to, kad 2009 m. gegužės 5 d. jau buvo žinomas mokestinės... 19. 3. Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą būtų sukurtas... 20. 4. Pinigų išmokėjimo metu jau buvo įsiteisėjusi Klaipėdos apygardos... 21. 5. 2009 m. jau buvo įvykusi nekilnojamojo turto krizė, todėl atsakovas... 22. 6. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti verslo sprendimų priėmimo... 23. 7. Atsakovo civilinę atsakomybę nulemia jo ne tik kaip BUAB „Izadora“... 24. Ieškovė BUAB „Izadora“ apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos... 25. 1. Atsakovas, sudarydamas 2009 m. gegužės 5 d. reikalavimo teisių perleidimo... 26. 2. Atsakovas sąmoningai privedė ieškovę prie bankroto ir per trečiuosius... 27. Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas nurodė, kad prisideda prie ieškovės BUAB... 28. UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ atsiliepimuose į apeliacinius... 29. 1. Byloje nėra įrodytas akivaizdus atsakovo aplaidumas ir neapdairumas,... 30. 2. Vien ta aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė... 31. 3. Teismas pagrįstai sprendė, kad reikalavimo perleidimo sutartis negalėjo... 32. 4. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžė ieškovė savo ieškiniu, todėl nėra... 33. Atsakovas R. C. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo skundžiamą... 34. 1. Apeliantų argumentai, kad prieš reikalavimo teisės perleidimo sandorio... 35. 2. Teismas objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus bei atsakovo... 36. 3. Oficiali, auditoriaus patikrinta UAB „Amber golf club“ padėtis... 37. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 39. Dėl faktinių aplinkybių... 40. Byloje nustatyta, kad UAB „Izadora“ buvo įsteigta 1992 m. rugsėjo 25 d.,... 41. 2009 m. gegužės 5 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Izadora“ už... 42. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi UAB „Amber... 43. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartimi UAB „Izadora“... 44. 415 393,61 Lt, iš jų trečiojo asmens VĮ Turto banko, perėmusio kreditorės... 45. Dėl atsakovo veiksmų vertinimo ... 46. Ieškinys dėl žalos atlyginimo buvusiam bankrutuojančios įmonės vadovui... 47. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės... 48. Aptartų bendrovės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų nevykdymas ar... 49. Šioje byloje sprendžiamas uždarosios akcinės bendrovės vadovo civilinės... 50. Siekiant įvertinti, ar atsakovas, įmonės vardu sudarydamas reikalavimo... 51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės vadovas... 52. Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 53 straipsnio 1 dalimi, iki 2009 m.... 53. Be to, pagrįstų abejonių dėl įsigyjamos reikalavimo teisės realizavimo... 54. Pirmosios instancijos teismo vertimu, sudarytas sandoris nepažeidė nei... 55. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad sudarytas sandoris ne... 56. Nepagrįstas trečiojo asmens UAB „Klaipėdos administratorių biuras“... 57. Minėta, kad, nustačius bendrovės vadovo neteisėtus veiksmus, jo kaltė... 58. Dėl kitų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų ... 59. Minėta, kad bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti... 60. Civilinės atsakomybės taikymas negalimas, nenustačius vienos iš būtinųjų... 61. Nagrinėjamoje byloje konstatuotinas tiesioginis atsakovo neteisėtų veiksmų... 62. Dėl priteistinos žalos dydžio... 63. Teisėjų kolegija pažymi, jog asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi... 64. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 65. Vadovaujantis nurodyta teismų praktika akivaizdu, jog atsakovo nerūpestingas... 66. Ieškovė teismo prašo iš atsakovo patirtai žalai atlyginti priteisti visą... 67. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš bankrutuojančios bendrovės... 68. Atsižvelgiant į tai, kad žalos dydis negali viršyti bankrutuojančios... 69. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 70. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų... 71. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens... 72. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų... 73. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės... 74. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 75. Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir priimtas naujas... 76. Ieškovės ir jos pusėje dalyvaujančio trečiojo asmens apeliacinius skundus... 77. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 78. panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir... 79. Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Izadora“ (juridinio... 80. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 81. Priteisti atsakovui R. C. (asmens kodas ( - ) iš bankrutavusios uždarosios...