Byla 2A-601-798/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Tamošiūnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų T. S. ir K. L. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams T. S. ir UAB „Langemija“, dėl solidarios 97 404,27 Lt turtinės žalos valstybės biudžetui atlyginimo ir ieškovės teisių perėmėjos VĮ Turto bankas su bendraieškiu BUAB „Langemija“ patikslintą ieškinį atsakovams T. S. ir K. L. dėl solidarios 36 992,49 Eur žalos priteisimo bei bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Langemija“ atstovaujamos bankroto administratoriaus A. M. ieškinį atsakovams T. S. ir K. L., dėl 62 770,83 Eur žalos atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Dėl ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos apskrities VMI) ieškinio

  1. Ieškovė Klaipėdos apskrities VMI ieškinyje, kurį patikslinusi, prašė solidariai iš atsakovų T. S. ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Langemija“ priteisti 97 404,27 Lt (28 210,22 Eur) žalos valstybės biudžetui atlyginimą.
  2. Nurodė, jog atsakovė UAB „Langemija“, žinodama apie pareigą sumokėti mokesčius ir turėdama visas finansines galimybes, mokesčių valstybei nemokėjo, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo pareikšti kaltinimai UAB „Langemija“ vadovui T. S.. Plungės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pripažino T. S. kaltu ir jį nuteisė, o ieškovės civilinį ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš T. S. 97 404,27 Lt žalos atlyginimą. Klaipėdos apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą, panaikino Plungės rajono apylankės teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendžio dalį, kurioje iš T. S. priteista 97 404,27 Lt žalos atlyginimo suma, kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai T. S. pripažino vieninteliu civiliniu atsakovu bei pripažino jog Klaipėdos VMI turi teisę į civilinio ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti valstybės biudžetui padarytą žalą iš UAB „Langemija“ ir jos vadovo T. S. (t. I, b. l. 2–3, 14–15).
  3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė BUAB „Langemija“, atstovaujama bankroto administratoriaus A. M., prašė ieškinį atmesti.
  4. Nurodė, kad ieškovės reikalavimo dydis tikslintinas, nes Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartimi Klaipėdos apskrities VMI finansinis reikalavimas BUAB „Langemija“ bankroto byloje patvirtintas 127 727,67 Lt sumai. Visa ieškinio suma nukreiptina į buvusį vadovą T. S., kuris kaip įmonės vadovas turėjo pareigą sumokėti mokesčius, tačiau to nepadarė, dėl ko buvo pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje (t. I, b. l. 29–30).
  5. Atsiliepime į ieškinį atsakovas T. S. prašė ieškinį atmesti.
  6. Nurodė, jog ieškovė nepagrįstai rėmėsi baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, nes ieškinys dėl žalos atlyginimo nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartimi Klaipėdos apskrities VMI finansinis reikalavimas BUAB „Langemija“ bankroto byloje patvirtintas 127 727,67 Lt sumai, todėl ieškovė pareiškė perteklinį reikalavimą buvusiam įmonės vadovui (t. I, b. l. 65–68).

5Dėl ieškovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas (pradinės ieškovės Klaipėdos apskrities VMI teisių perėmėjos) ir bendraieškės BUAB UAB „Langemija“ ieškinio

  1. Ieškovė VĮ Turto bankas pateiktame teismui ieškinyje, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovų T. S. ir K. L. solidariai 36 992,49 Eur (127 727,67 Lt) žalos atlyginimą.
  2. Nurodė šiuos argumentus:
    1. Ieškovės VĮ Turto banko finansinis reikalavimas buvo patvirtintas BUAB „Langemija“ bankroto byloje Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartimi. Įsiteisėjusiu Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendžiu atsakovas T. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas įmonės vadovu, po VMI priminimo įteikimo dienos, žinodamas apie pareigą sumokėti mokesčius bei turėdamas finansines galimybes tai padaryti, nesumokėjo 97 404,27 Lt (28 210,29 Eur) mokesčių ir tokiu būdu padarė žalą valstybės biudžetui.
    2. Ieškovė reikalavimą reiškė abiems atsakovams, kaip akcininkams, ir atsakovui, kaip įmonės vadovui, kurie žinojo visas aplinkybes ir turėjo žinoti, jog privalo sumokėti valstybei mokestinę nepriemoką, tačiau to nepadarė. Prašė vadovautis įsiteisėjusiame Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m birželio 13 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje, nustatytais prejudiciniais faktais (t. I, b. l. 158–162).

6Dėl ieškovės BUAB „Langemija“ ieškinio

  1. Ieškovė BUAB „Langemija“, atstovaujama bankroto administratoriaus A. M., ieškinyje prašė priteisti solidariai iš atsakovų T. S. ir K. L. 62 770,83 Eur žalos atlyginimą.
  2. Nurodė šiuos motyvus:
    1. Ieškinį pareiškė BUAB „Langemija“ buvusiems akcininkams ir vadovui. Juridinių asmenų registrui atsakovai buvo apteikę BUAB „Langemija“ finansinės atskaitomybės dokumentus tik už 2012 metus; bankroto administratoriui jokie finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo perduoti. Administratorius nustatė, jog jau 2009 m. įmonė buvo nemoki, tačiau jos valdymo organai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. BUAB „Langemija“ jokio turto, iš kurio būtų galima padengti kreditorių finansinius reikalavimus ir administravimo išlaidas nėra.
    2. Kadangi įmonės akcininkais ir vadovas nuo 2009 m. delsė ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tokiu būdu kreditorinius reikalavimus didino, todėl prašė priteistą iš atsakovų solidariai žalą, lygią visų bankroto proceso metu patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumai (55 880,83 Eur) bei administravimo išlaidų sumai (6 890 Eur) (t. I, b. l. 91–94).
  3. Atsiliepime į ieškinius atsakovas T. S. prašė palikti ieškinį nenagrinėtą arba ieškinio reikalavimus atsakovui T. S. atmesti.
  4. Nurodė šiuos esminius nesutikimo su ieškiniais argumentus:
    1. UAB „Langemija“ prekiavo langais, kuriuos užsakydavo iš tiekėjų Lenkijoje ir juos parduodavo pirkėjams Lietuvoje. 2009 m. įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, didelė dalis užsakymų buvo atšaukta, o užsakytus langus vis tiek privalėjo įsigyti. Neturėdama galimybės realizuoti jau pagamintų langų negalėjo sumokėti mokesčių valstybei ir langų tiekėjams. Nepaisant finansinių sunkumų, atsakovų pastangomis veikla buvo tęsiama, 2009 m. buvusi 160 940 Lt skola 2012 m. sumažėjo iki 131 019 Lt.
    2. Ieškovės reikalavimas priteisti 6 890 Eur administravimo išlaidų sumą nepagrįstas, nes ši suma nelaikytina kreditorių patirtais nuostoliais, kuriuos galėjo sąlygoti atsakovų delsimas kreiptis į eismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to ieškovė nepagrįstai žalos dydį sutapatino su Klaipėdos apygardos teismo nutartimis, priimtomis BUAB „Langemija“ bankroto byloje (t. I, b. l. 114–119).
    3. Valstybei yra ir liko skolingas ne T. S., o BUAB „Langemija“, dėl ko T. S., kaip fiziniam asmeniui, mokesčių mokėjimo pareiga perkeliama nepagrįstai. Nesumokėtų įmokų į valstybės biudžetą skola susidarė ne dėl T. S. nesąžiningų veiksmų, bet dėl apyvartinių lėšų trūkumo įmonėje ir galimybės sumokėti mokesčius valstybei neturėjimo. Mokesčiai VMI buvo delsiami mokėti siekiant atsiskaityti su kitais kreditoriais ir toliau tęsti įmonės veiklą susidūrus su laikinais finansiniais sunkumais. Todėl visa ieškovo reikalaujama priteisti žala turi būti priteista ne iš T. S., o iš BUAB „Langemija“.
    4. Jau po UAB „Langemija“ bankroto bylos iškėlimo, Klaipėdos apskrities VMI pateikė tiesioginį ieškinį dėl 97 404,27 Lt (28 210,23 Eur) žalos atlyginimo solidariai iš UAB „Langemija“ ir bendrovės direktoriaus pareigas ėjusio atsakovo. Klaipėdos apygardos teismas BUAB „Langemija“ bankroto byloje patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus, įskaitant ir Klaipėdos apskrities VMI pateiktą 127 727,67 Lt (36 992,49 Eur) finansinį reikalavimą. Bankroto administratorius kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu dėl 62 770,83 Eur žalos atlyginimo iš atsakovų T. S. ir K. L., nurodydamas, kad žala įmonei pasireiškė dėl atsakovų laiku neinicijuoto įmonės bankroto. Atsakovo nuomone, bankroto administratorius, BUAB „Langemija“ vardu pareikšdamas ieškinį, įmonei padarytos žalos dydį sutapatino su Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 16 d. nutartimi dėl patvirtintų kreditorinių reikalavimų (55 880,83 Eur) ir administravimo išlaidų (6890 Eur) suma.
    5. Aiškinimas, kad žalos atlyginimas galėtų būti priteisiamas pavieniams kreditoriams, pareiškusiems ieškinį savo vardu, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai – sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto. T. S. atsakomybė prieš ieškovę VĮ Turto bankas yra subsidiaraus pobūdžio, todėl ieškovė savo turtinius reikalavimus į atsakovą T. S. galėtų nukreipti tik tuo atveju, jeigu BUAB „Langemija“ turimo turto neužtektų jos kreditorinio reikalavimo patenkinimui, ir jeigu bankroto byloje būtų nustatyti atsakovo T. S. neteisėti veiksmai, sąlygoję turtinės žalos padarymą ieškovei (t. I, b. l. 114–119, 174–180).
  5. Atsiliepime į ieškinius atsakovas K. L. prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  6. Nurodė šiuos nesutikimo su ieškiniais motyvus:
    1. Įvykus procesiniam teisių perėmimui VĮ Turto bankas perėmė reikalavimą dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo iš Klaipėdos apskrities VMI. Klaipėdos apskrities VMI patikslintame ieškinyje dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio panaikinimo, motyvuodamas tuo, kad apylinkės teismas nepagrįstai T. S. pripažino vieninteliu civiliniu atsakovu byloje, nurodė, kad dėl šios priežasties svarstytinas klausimas dėl juridinio asmens UAB „Langemija“ patraukimo civilinėn atsakomybėn. Todėl BUAB „Langemija“ nepagrįstai save nurodė bendraieške, kuomet turi būti atsakove.
    2. Ieškovės VĮ Turto bankas ieškinio dalykas – žalos atlyginimas, kurio dydis atitinka UAB „Langemija“ bankroto byloje teismo patvirtintą VĮ Turto bankas kreditorinį reikalavimą. O BUAB „Langemija“ ieškinio dalykas – žalos atlyginimas, kuris susideda iš visų bankroto byloje pareikštų kreditorinių reikalavimų, tarp kurių yra ir VĮ Turto bankas reikalavimas. Jeigu teismas patenkintų abiejų ieškovų reikalavimus, reikštų, kad VĮ Turto bankas reikalavimai būtų patenkinti du kartus, kas nulemtų jo nepagrįstą praturtėjimą. Skirtingi ir abiejų ieškovų pareikštų ieškinių pagrindai. BUAB „Langemija“ teigia, kad žala atsirado dėl to, kad atsakovai laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, o VĮ Turto bankas įrodinėja netinkamą mokestinių prievolių valstybei vykdymą.
    3. Be to, bendraieškiai savo suderintą valią reikšti bendrus reikalavimus turi išreikšti abu pasirašydami ieškinį. VĮ Turto bankas ieškinio rezoliucinėje dalyje prašo priteisti žalos atlyginimą tik ieškovės VĮ Turto bankas naudai, ieškinys pasirašytas tik VĮ Turto bankas įgalioto atstovo, todėl nėra teisinio pagrindo BUAB „Langemija“ laikyti bendraieške.
    4. Pareiga įrodyti juridinio asmens dalyvio nesąžiningumą tenka ieškovei. K. L. UAB „Langemija“ akcininku buvo nuo 2008 m. kovo 3 d., jam priklausė 50 procentų bendrovės akcijų, bet įmonės veikloje jis nedalyvavo, jokių bendrovės valdymo organui priskirtų funkcijų neatliko, jam nebuvo suteikti jokie įgaliojimai atstovauti įmonę ir priiminėti sprendimus. Įmonę valdė ir visus sprendimus priiminėjo jos kitas akcininkas ir įmonės vadovas T. S..
    5. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas ieškinyje nurodė, jog CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievoles savo turtu subsidiariai. Tačiau rezoliucinėje ieškinio dalyje prašo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovų solidariai (t. I, b. l. 172–175).
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu: ieškovės VĮ Turto bankas ieškinį dėl 36 992,49 Eur žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš atsakovų T. S. ir K. L., paliko nenagrinėtą; BUAB „Langemija“, atstovaujamos bankroto administratoriaus A. M., ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovo T. S. 2 875,22 Eur žalos atlyginimą; priteisė ieškovei iš atsakovų T. S. ir K. L. solidariai 59 682,68 Eur žalos atlyginimą. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

7Dėl ieškovės VĮ Turto bankas ir bendraieškės BUAB „Langemija“ ieškinio palikimo nenagrinėto

  1. Teismas nustatė, jog ieškovė VĮ Turto bankas pareiškė ieškinį, kuriame bendraieške nurodė BUAB „Langemija“ ir šiuo ieškiniu savo finansinius interesus gina atskirai nuo BUAB „Langemija“. Tuo tarpu ieškovė BUAB „Langemija“ pareikštu ieškiniu gina visų BUAB „Langemija“ kreditorių interesus, tame tarpe ir kreditorės VĮ Turto bankas. Ieškovės VĮ Turto bankas reikalavimo suma yra įtraukta į BUAB „Langemija“ administratoriaus ieškinio, nagrinėjamo šioje byloje, reikalavimo sumą. Vertino, jog ieškovės VĮ Turto bankas interesai dėl 36 992,40 Eur skolos priteisimo yra ginami BUAB „Langemija“ bankroto administratoriaus pareikštu ieškiniu, kadangi VĮ Turto bankas 36 992,40 Eur finansinis reikalavimas patvirtintas įsiteisėjusia nutartimi bankroto byloje ir yra įskaitytas į bendrą visų įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sumą. Konstatavo, jog teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl ieškovės VĮ Turto bankas (Klaipėdos apskrities VMI teisių perėmėjas) ieškinį dėl 36 992,49 Eur žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš atsakovų T. S. ir K. L. paliko nenagrinėtą. Teismo vertinimu, priešingas aiškinimas, kad kreditorius galėtų, esant iškeltai bankroto bylai, prisiteisti žalos atlyginimą iš juridinio asmens dalyvių, nors ši žala padaryta bendrai visiems kreditoriams, sumažinant juridinio asmens mokumą, prieštarautų pamatiniams nemokumo teisės principams – kreditorių lygiateisiškumo, jų reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir proporcingumo ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai - sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto.

8Dėl BUAB „Langemija“ ieškinio

  1. Teismas vertino, kad teismui pateikti duomenys patvirtina, jog įmonės veikla visais minėtais finansiniais metais buvo nuostolinga, nes jos įsipareigojimai kasmet viršijo turimą turtą. Bankroto administratoriaus nurodyta aplinkybė, kad UAB „Langemija“ finansinė situacija jau 2009 metais vertintina kaip atitikusi nemokumo sąvoką, nepaneigta. Todėl sutiko, kad žinodami apie įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, bet nuo 2009 metų nesikreipdami į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (pareiškimas teisme gautas tik 2014 m. spalio 10 d., kreipėsi VSDFV Mažeikių skyrius, įmonės akcininkai nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir didino įmonės nemokumą. Kadangi atsakovų pareiga elgtis sąžiningai ieškovės atžvilgiu, nepiktnaudžiauti ribota atsakomybe buvo ignoruojama, teismas sprendė, kad jie piktnaudžiavo savo teisėmis kol įmonėje visiškai neliko jokio turto (CK 2.50 straipsnio 3 dalis). Kadangi ieškovės mokumas nebuvo atstatytas, atsakovai privalėjo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Įmonės akcininkai T. S. ir K. L. apie įmonės finansinę padėtį turėjo visą informaciją ir faktinę padėtį suprato, šios aplinkybės byloje nepaneigtos. Aplinkybė, jog laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 25 d. iki 2013 m. gegužės 27 d. UAB „Langemija“ nemokėjo mokesčių valstybei akivaizdi iš Plungės rajono apylinkės 2014 m. birželio 13 d. įsiteisėjusio nuosprendžio, kuriuo nuteistas įmonės akcininkas ir direktorius T. S.. Kadangi byloje yra duomenys, kad finansinės ataskaitos juridinių asmenų registro tvarkytojui iki 2013 metų buvo teikiamos, todėl padarė išvadą, kad ir akcininkas K. L. apie finansinę įmonės padėtį taip pat žinojo. Teismas, vertindamas akcininkų sąžiningumą atsižvelgė į ikiteisminio tyrimo metu priimtus nutarimus ir neturėjo pagrindo pripažinti juos sąžiningais, kadangi K. L., būdamas bendrovės akcininku, ir supratęs, kad bendrovės finansinė veikla tampa nuostolinga, nesiėmė veiksmų leidžiančių bendrovei gauti naudą arba išvengti nuostolių, nesiūlė ir nesiėmė priemonių įmonės veiklai stabilizuoti, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau savo žinion pasiėmė įmonei priklausantį turtą, taip jį pasisavindamas. K. L. pripažino, kad automobilius pardavė, o gautas lėšas savavališkai pasiliko sau, vietoj to, kad būtų skyręs jas atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Transporto priemonių paėmimas nebuvo užfiksuotas jokiais dokumentais. Tuo tarpu kitas bendrovės akcininkas ir direktorius T. S., kuriam keliami didesni reikalavimai dėl atsakomybės, žinodamas, jog bendrovės finansinė veikla tampa nuostolinga, nesiūlė ir nesiėmė priemonių įmonės veiklai stabilizuoti, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir nesiėmė veiksmų, kad įmonės turtas būtų išsaugotas ar panaudotas atsiskaityti su kreditoriais, bet leido K. L. neatlygintinai pasiimti savo žinion įmonei priklausančias transporto priemones Ford Escord ir Mercedes Benz 200. Be to, šio įmonės turto perdavimo akcininkui sandorio neužfiksavo dokumentuose, t. y. niekaip neįteisino. Todėl šiuos duomenis teismas vertino kaip įrodančius UAB „Langemija“ abiejų akcininkų nesąžiningumą, lėmusį tai, kad įmonėje visiškai neliko jokio turto. Teismas, įvertinęs tai, kad tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės yra priežastinis ryšys, padarė išvadą, jog šių sąlygų visuma yra nustatyta. Nustatęs, kad juridinio asmens dalyvis atliko nesąžiningus veiksmus kreditoriui, laikė, kad šis juridinio asmens dalyvis yra kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo. UAB „Langemija“ akcininkų neveikimas, bei nagrinėjamu atveju bendrovės akcininkų sąmoningas delsimas priimti reikiamus sprendimus, teismo įvertintas kaip lemiantis akcininkų atsakomybę už juridinio asmens neįvykdomas prievoles. Apibendrinęs išdėstytą, teismas padarė išvadą, kad ir T. S. ir K. L. kyla civilinė atsakomybė, nes jie nevykdė ar vykdė netinkamai savo pareigas ir piktnaudžiavo teisėmis bei elgėsi nesąžiningai.

9Dėl žalos dydžio

  1. Teismas iš Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. įsiteisėjusio nuosprendžio nustatė, kad UAB „Langemija“ direktorius T. S. nesumokėjo valstybei 97 404,27 Lt (28 210,22 Eur) mokesčių. Įmonei iškėlus bankroto bylą, ši nesumokėtų mokesčių suma buvo įtraukta į VĮ Turto bankas finansinio reikalavimo sumą. Kadangi ieškovė vis tiek turėjo pareigą sumokėti priskaičiuotus mokesčius valstybei, vadinasi nepriklausomai nuo T. S. veiksmų ieškovei ši pareiga išliko. Vertino, kad nagrinėjamu atveju ieškovės patirta žala laikytina jai paskirtos baudos ir delspinigiai, apskaičiuoti už laiku aptariamų mokesčių nesumokėjimą. Kadangi T. S., eidamas UAB „Langemija“ direktoriaus pareigas, laiku nesumokėjo įmonei paskaičiuotų mokesčių, todėl paskaičiuotų netesybų atsiradimą lėmė neteisėti T. S. veiksmai. Netesybų dydis yra 9 626,39 Lt (2 787,99 Eur), todėl šią sumą teismas priteisė iš atsakovo T. S., kaip atsakingo už mokesčių mokėjimą laiku, juridinio asmens vadovo. Taip pat teismas nustatė, kad kreditorės VSDFV Mažeikių skyriaus reikalavimas sudaro 120,09 Eur nesumokėtų mokesčių sumą, iš kurios netesybos sudaro 87,23 Eur, todėl šią sumą taip pat priteisė iš UAB „Langemija“ direktoriaus T. S.. Be to teismas nustatė, jog visa bankroto byloje patvirtintų, bet nepatenkintų finansinių reikalavimų suma sudaro 55 667,90 Eur. Iš šios sumos atėmus iš T. S. priteistiną sumą lieka 52 792,68 Eur dydžio suma nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų. Kadangi UAB „Langemija“ buvo du akcininkai, valdę po 50 procentų tokios pat vertės akcijų, todėl dėl jų nesąžiningais pripažintinų veiksmų, įmonės turto neatsakingo praradimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, BUAB „Langemija“ kreditoriams padarytą žalą teismas priteisė solidariai iš abiejų akcininkų. Kadangi įmonėje neliko jokio turto, todėl ir 6 890 Eur dydžio administravimo išlaidų sumą taip pat solidariai priteisė iš akcininkų (t. II, b. l. 10–19).
  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
  1. Apeliaciniame skunde T. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB „Langemija“ ieškinį atmesti.
  2. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus:

10Dėl apelianto pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

    1. UAB „Langemija“ prekiavo langais, 2009 m. įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, didelė dalis užsakymų buvo atšaukta, o užsakyti langai privalėjo būti įsigyti; neturėdama galimybės realizuoti jau pagamintų langų negalėjo sumokėti mokesčių valstybei ir langų tiekėjams. Nepaisant finansinių sunkumų, atsakovų pastangomis veikla buvo tęsiama, 2009 m. buvusi 160 940 Lt skola 2012 m. sumažėjo iki 131 019 Lt. Apelianto nuomone, šios faktinės aplinkybės įrodo, kad įmonė veiklą vykdė, pagal išgales mokėjo darbuotojams darbo užmokesčius ir vykdė kreditorinius įsipareigojimus, o gavęs kelis didelius užsakymus, tikėjosi, jog įmonei pavyks pagerinti savo finansinę padėtį. Būtent verslo nesėkmė sąlygojo patiriamus nuostolius, o ne apelianto neteisėti veiksmai.

11Dėl įmonei (jos kreditoriams) padarytos žalos dydžio

    1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai sutapatino atsakovų tariamai neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydį įmonei (jos kreditoriams) su visų BUAB „Langemija“ bankroto byloje patvirtintų, tačiau nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų suma bei administravimo išlaidų suma. Apelianto nuomone, pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams yra reikšmingi vertinant įmonės nemokumo / mokumo būseną, o ne nustatant padarytos žalos dydį. Šiuo atveju turi būti vertinamas bendras išaugęs įmonės skolų dydis: kiek skolų įmonė turėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dienai (2009-12-31) ir kiek šios skolos padidėjo iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apelianto skaičiavimais skirtumas tarp bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos sudaro 9 269,29 Eur (55 880,83 Eur bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma – 46 6611,44 Eur pradelstų įsipareigojimų dydis atsakovų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momentu) (t. II, b. l. 21–27).
  1. Apeliaciniame skunde atsakovas K. L. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys paliktas nenagrinėtu ir dalyje, kurioje iš atsakovo K. L. priteista žala.
  2. Nurodo šiuos nesutikimo su skundžiamuoju sprendimu argumentus:
    1. Vienoje byloje nagrinėtų ieškinių dalykas, pagrindas ir šalys yra skirtingi, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko VĮ Turto bankas ieškinį nenagrinėtu: a) VĮ Turto bankas ieškinio dalykas yra žalos atlyginimas, kurį sudaro visų bankroto byloje pareikštų kreditorių finansinių reikalavimų suma, tame tarpe ir kreditorės VĮ Turto bankas finansinio reikalavimo suma; kadangi BUAB „Langemija“ yra bendraieškovė, todėl tenkinus pastarosios bei VĮ Turto bankas reikalavimus, šie ieškovai nepagrįstai praturtės; b) VĮ Turto bankas ir BUAB „Langemija“ ieškinių pagrindai skirtingi, nes BUAB „Langemija“ įrodinėjo, jog žala kilo dėl to, kad atsakovai laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o VĮ Turto bankas įrodinėjo, jog žala atsirado dėl mokestinių prievolių netinkamo vykdymo; c) pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl reikšmingos aplinkybės – VĮ Turto bankas ieškinys pasirašytas tik šio ieškovo įgalioto asmens ir nėra pasirašytas bendraieškovės BUAB „Langemija“.
    2. Pažymėjo, kad nuo pat akcijų įsigijimo dienos apeliantas K. L. jokių sprendimo nepriiminėjo, įmonės veikloje ir valdyme nedalyvavo. Visus sprendimus priėmė kitas akcininkas ir vadovas T. S.. Kokius sprendimus, susijusius su verslo rizika priėmė T. S. jam nežinoma. Jokių įstatymo reikalavimų apeliantas K. L. nepažeidė, todėl jam pareikšti reikalavimai nepagrįsti, todėl turi būti atmesti. Teismui pripažinus, jog K. L. neteisėtai parėmė du senus įmonės automobilius ir jam kiltų prievolė atlyginti tų automobilių vertę, nepagrįsta iš jo priteisti visų kreditorių finansinių reikalavimų sumą iš jo, kaip įmonės akcininko (t. II, b. l. 33–35).
  3. Atsiliepime į K. L. apeliacinį skundą atsakovas T. S. prašo skundą atmesti.
  4. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su atskiruoju skundu motyvus:
    1. Palaiko pirmosios instancijos teismo skundžiamojo sprendimo argumentus dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu.
    2. Būdamas daliniu įmonės akcininku ir eidamas direktoriaus pareigas atsakovas T. S. neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir vadovavosi išimtinai tik protingos verslo rizikos standartais, neviršijo jam suteiktų įgaliojimų, buvo lojalus įmonei ir veikė apdairiai.
    3. Apeliantas K. L., būdamas daliniu įmonės akcininku, elgėsi pasyviai, vengė dalyvauti įmonės valdyme ir akcininkų susirinkimuose, nedėjo pastangų atstatyti įmonės stabilią finansinę būklę. Aplinkybė, jog pardavė du įmonės automobilius paneigia apeliacinio skundo teiginį, jog apeliantas K. L. nedalyvavo įmonės veikloje ir sprendimų nepriėmė (t. II, b. l. 43–48).
  5. Atsiliepime į atsakovų T. S. ir K. L. apeliacinius skundus ieškovė BUAB „Langemija prašo skundus atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Taip pat prašo prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus, kuriais grindžia aplinkybes, jog UAB „Langemija“ klaidino savo kreditorius.
  6. Nurodo šiuos nesukimo su skundais argumentus:

12Dėl atsakovo K. L. apeliacinio skundo

    1. Apeliantas pripažįsta, kad bendrovė 2009 m. buvo nemoki, jos veikla buvo nuostolinga, tačiau jis savavališkai pasiėmė sau, kaip kompensaciją už suformuotą įstatinį kapitalą steigiant įmonę, dvi (iš trijų) transporto priemones, kurios sudarė įmonės ilgalaikį turtą (34 889 Lt). Taigi, kreditoriai buvo ilgą laiką klaidinami, kadangi realiai transporto priemonių įmonė neturėjo.
    2. Apeliantas K. L. nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų inicijuota nemokios įmonės bankroto byla, todėl jis atsakingas už žalos padarymą.

13Dėl atsakovo T. S. apeliacinio skundo

    1. Apeliantas pripažįsta, jog savo vardu pardavė ieškovei priklausiančią transporto priemonę į metalo laužo supirktuvę, o pinigus pasiėmė sau. FNTT, atlikusi patikrinimą nustatė, jog apeliantas pasisavino ne tik transporto priemonę, bet ir didelę piniginę sumą; juridinių asmenų registrui teikė klaidingas ataskaitas, jose nurodęs ilgalaikį turtą, kurio realiai neegzistavo. Tokiu būdu kreditoriai buvo klaidinami. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog apeliantas nuo 2009 m. pasisavino iš UAB „Langemija“ pinigines lėšas, iš kurių įmonė galėjo sumokėti mokesčius valstybei.
    2. Administratorius tapo įmonės kreditoriumi, nes apeliantas disponuoja neteisėtai pasiimtomis iš ieškovės piniginėmis lėšomis (t. II, b. l. 49–52).
  1. Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovė VĮ Turto bankas prašo skundus atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
  2. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentus:
    1. Apelianto T. S. neteisėti veiksmai nustatyti įsiteisėjusiame Plungės apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendyje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad T. S. pažeidė rūpestingumo, apdairumo ir protingo elgesio standartus. Dėl vengimo mokėti valstybei mokesčius nėra pagrindo taikyti verslo sprendimų priėmimo taisyklės.
    2. Abu apeliantai žinojo ir turėjo žinoti apie privalomus mokėti valstybei mokesčius, taip pat apie pareigą inicijuoti nemokiai įmonei bankroto bylą, tačiau jie tokių veiksmų nesiėmė, dėl ko nukentėjo UAB „Langemija“ kreditoriai (t. II, b. l. 58–61).

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Dėl faktinių bylos aplinkybių

  1. UAB „Langemija“ buvo įsteigta 2008 metais; jos vadovas – T. S., akcininkai – T. S. ir K. L. (po 50 proc. akcijų); (t. I, b. l. 98).
  2. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla atsakovei UAB „Langemija“, administratoriumi paskirtas A. M.. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartimi BUAB „Langemija“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; nustatyta supaprastinta bankroto procedūra; patvirtintas BUAB „Langemija“ kreditorių ir jų 55 667,90 Eur finansinių reikalavimų sąrašas, kuris 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi buvo patikslintas – į BUAB „Langemija“ trečios eilės kreditorių sąrašą įtrauktas kreditoriaus UAB „Bauresta“ 212,93 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Visų BUAB „Langemija“ teismo nutartimis patvirtintų kreditorių reikalavimų suma sudaro 55 880,83 Eur sumą (t. I, b. l. 73). Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi patvirtinta 8 000 Lt (2 317 EUR) suma, kurią administratorius A. M. turėjo teisę naudoti BUAB ,,Langemija“ administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartimi nustatyta, kad BUAB „Langemija“ administravimui supaprastinto bankroto proceso metu būtinų lėšų sąmata galiosianti nuo teismo nutarties taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos iki BUAB „Langemija“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro yra 6 890 Eur; administratoriui leista keisti išlaidų atskirose eilutėse sumas, neviršijant bendros patvirtintos administravimo išlaidų sumos.
  3. VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registrui pateikto BUAB „Langemija“ 2015 metų balanso duomenimis įmonė jokio turto neturi, o įsipareigojimai kreditoriams sudarė 55 881 Eur; paskutinio Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikto BUAB „Langemija“ 2012 m. balanso duomenimis, įmonė turto turėjo 468 095 Lt sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 599 114 Lt. Per 2011 m. ataskaitinį laikotarpį turto įmonė turėjo 214 609 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 365 449 Lt. Per 2010 m. ataskaitinį laikotarpį turto buvo už 144 315 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 253 859 Lt. Per 2009 m. ataskaitinį laikotarpį turto įmonė turėjo 103 191 Lt sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 264 131 Lt (t. I, b. l. 99, 100, 101, 103).
  4. Plungės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 13 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-192-404/2014, konstatavo, jog ūkinės finansinės veiklos tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31) UAB „Langemija“ direktorius T. S. nesilaikė: a) Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 90 straipsnio 1 dalies nuostatų, t. y. į valstybės biudžetą nesumokėjo 96.507,27 Lt pridėtinės vertės mokesčio; b) Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų, t. y. į valstybės biudžetą nesumokėjo iš viso 621,00 Lt; c) Lietuvos Respublikos 1999 m. gegužės 13 d. Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių įstatymo Nr. VIII-1183 7 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų reikalavimų, t. y. į valstybės biudžetą mokesčio už aplinkos teršimą, iš viso 277,00 Lt. Todėl teismas pripažino T. S. kaltu pagal BK 219 straipsnio 2 dalį ir jį nuteisė terminuoto laisvės atėmimo bausme 2 metus; bausmę atidėjo 1 metams ir įpareigojo T. S. visą šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; ieškovės Klaipėdos apskrities VMI ieškinį tenkino visiškai ir iš T. S. priteisė 97 404,27 Lt turtinės žalos atlyginimą valstybei (t. I, b. l. 7). Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 30 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-728-417/2014, pakeitė Plungės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 13 d. nuosprendį ir panaikino nuosprendžio dalį, kurioje iš T. S. priteistas 97 404,27 Lt turtinės žalos atlyginimas valstybei ir pripažinus Klaipėdos apskrities VMI teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl žalos atlyginimo priteisimo perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka (t. I, b. l. 8–9).
  5. Nagrinėjamojoje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 20 d. nutartimi į bylą, pagal Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui T. S., trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukė UAB „Langemija“ (t. I, b. l. 10). Ieškovė Klaipėdos apskrities VMI pateikė teismui patikslintą ieškinį dėl 97 404,27 Lt (28 210,22 Eur) turtinės žalos priteisimo iš atsakovų T. S. ir UAB „Langemija“ (t. I, b. l. 14–15). Ieškovė Klaipėdos apskrities VMI pranešė BUAB „Langemija“ bankroto administratoriui, jog savo 36 992,49 Eur kreditorinio reikalavimo teisę į UAB „Langemija“ perleido naujai kreditorei VĮ Turto bankas (t. I, b. l. 43). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. kovo 6 d. nutartimi iš BUAB „Langemija“ kreditorių sąrašo išbraukė antros eilės kreditorę VMI ir vietoje jos į BUAB „Langemija“ antros eilės kreditorių sąrašą įrašė kreditorę VĮ Turto bankas, perėmusią 36 992,49 Eur finansinį reikalavimą į BUAB „Langemija“. Toliau teisėjų kolegija pasisakys dėl šalių pateiktų rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų.

16Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų

  1. Ieškovė BUAB „Langemija“ kartu su atsiliepimu į apeliacinius skundus pateikė: 1) Telšių regiono Atliekų tvarkymo centro 2014 m. gruodžio 16 d. pažymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo (t. II, b. l. 53), 2) pažymą apie sąskaitas faktūras (t. II, b. l. 54), 3) VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimą dėl UAB „Langemija“ turto priverstinio įkeitimo (t. II, b. l. 55), 4) 2015 m. kovo 27 d. aktą (t. II, b.l. 56), 4) Telšių apskrities VMI Mokestinių prievolių skyriaus Plungės poskyriaus 2014 m. gruodžio 5 d. raštą dėl informacijos pateikimo (t. II, b. l. 57). Šiais dokumentais ieškovė įrodinėja, kad kreditoriai tęsė sutartis, nes nežinojo, kad UAB „Langemija“ jau nuo 2009 m. nemoki, todėl kreditoriai liko nukentėję, taip pat apie reikalavimą sumokėti mokesčius apeliantas K. L. buvo informuotas, tačiau į tai nereagavo. Atsakovas K. L. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodo, jog ieškovė BUAB „Langemija“ atsiliepime į apeliacinius skundus remiasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, kad K. L. 2009 m. pradžioje iš įmonės pasiėmė dvi transporto priemones, tačiau neatsižvelgė į aplinkybę, jog akcininkas UAB „Langemija“ veikloje nedalyvavo, o ir gauta už parduotus automobilius suma sudarė tik 1 000 Lt. Papildomai nurodo, jog apelianto T. S. pozicija nenuosekli, kadangi jis prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, tačiau teigia, kad civilinė atsakomybė turi būti taikoma ir kitam akcininkui bei prašo apelianto K. L. skundą atmesti (t. II. b. l. 67–69). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis riboja naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). Pagal CPK 323 straipsnis draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Taigi bet koks skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės BUAB „Langemija“ pateikti rašytiniai įrodymai ir apelianto K. L. pateikti rašytiniai paaiškinimai yra susiję su nagrinėjamu ginču, o jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jie prijungiami prie bylos medžiagos ir bus vertinami kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Toliau teisėjų kolegija pasisakys dėl apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų.

17Dėl ieškovės VĮ Turto bankas ieškinio

  1. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė VĮ Turto bankas ieškinyje bendraieškove nurodžiusi BUAB „Langemija“, savo finansinius interesus gina atskirai, o ieškovė BUAB „Langemija“ pareikštu ieškiniu gina visų BUAB „Langemija“ kreditorių interesus, tame tarpe ir VĮ Turto bankas dėl 36 992,40 Eur skolos priteisimo, todėl konstatavo, jog teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl ieškinį paliko nenagrinėtu. Apeliantas K. L. teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo ieškovės VĮ Turto bankas ir bendraieškės UAB „Langemija“ ieškinio dėl žalos atlyginimo iš atsakovų K. L. ir T. S. palikti nenagrinėtu, kadangi byloje nagrinėjamų ieškinių dalykas ir pagrindas bei šalys yra skirtingi.
  2. Nustatyta jog nagrinėjamojoje byloje buvo pareikštas ieškovės Klaipėdos apskrities VMI ieškinys dėl 28 210,22 Eur (97 404,27 Lt) turtinės žalos valstybės biudžetui atlyginimo solidariai iš atsakovų T. S. ir UAB „Langemija“ (t. I, b. l. 14–15). Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. protokoline nutartimi ieškovė Klaipėdos apskrities VMI pakeista ieškove VĮ Turto bankas (Klaipėdos apskrities VMI teisių perėmėja) (t. I, b. l. 62). Ieškovė BUAB „Langemija“, atstovaujama bankroto administratoriaus A. M., ieškinyje prašė priteisti 62 770,83 Eur žalos atlyginimą iš atsakovų T. S. ir K. L. (t. I, b. l. 91–94). Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinė byla pagal ieškovės BUAB „Langemija“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams T. S. ir K. L. sujungta su civiline byla pagal ieškovės VĮ „Turto bankas“ patikslintą ieškinį dėl 28 210,23 Eur (97 404,27 Lt) žalos valstybės biudžetui atlyginimo atsakovams T. S. ir BUAB „Langemija“ (t. I, b. l. 87–89). VĮ Turto bankas, perėmusi iš pradinės ieškovės Klaipėdos apskrities VMI teises, patikslintame ieškinyje bendraieške nurodė BUAB „Langemija“ ir prašė solidariai priteisti 36 992,49 Eur žalos atlyginimą iš atsakovų T. S. ir K. L.; savo reikalavimą grindė Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartimi, kuria patvirtintas VĮ Turto bankas (Klaipėdos apskrities VMI finansinio reikalavimo teisių perėmėjos) 34 204,49 Eur dydžio finansinis reikalavimas (t. I, b. l. 158–162). Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, jog: a) ieškovės VĮ Turto bankas ieškinys, kuriame bendraieške nurodyta BUAB „Langemija“ grindžiamas Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu, kuriuo T. S. pripažintas kaltu dėl 28 210,22 Eur (97 404,27 Lt) turtinės žalos valstybės biudžetui padarymo, t. y. vadovo ir akcininko pareigų už mokesčių nemokėjimą nevykdymu, o ieškovės BUAB „Langemija“, atstovaujamos bankroto administratoriaus A. M., ieškinys dėl 62 770,83 Eur žalos atlyginimo priteisimo grindžiamas įmonės vadovo ir akcininkų už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimu; b) ieškovė VĮ Turto bankas su bendraieške BUAB „Langemija“ ieškinyje žalos dydį įrodinėja Klaipėdos apygardos teismo BUAB „Langemija“ bankroto byloje patvirtinto kreditorės VĮ Turto bankas 34 204,49 Eur dydžio finansinio reikalavimo dydžiu, o ieškovė BUAB „Langemija“ įrodinėja žalos dydį visų BUAB „Langemija“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų dydžiu (55 880,83 Eur) ir administravimo išlaidų suma (6 890 Eur). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo K. L. apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, jog ieškovės VĮ Turto bankas (Klaipėdos apskrities VMI finansinio reikalavimo teisių perėmėjos) ir bendrieškės BUAB „Langemija“ ieškinio bei ieškovės BUAB „Langemija“ ieškinio dalykas ir pagrindas yra skirtingi. Taip pat apeliantas K. L. teisingai pastebėjo, jog VĮ Turto bankas ieškinyje bendraieškove įvardinta BUAB „Langemija“ nėra ieškinio pasirašiusi (CPK 111 straipsnio 2 dalis 7 punktas), bet kai jau yra iškelta bankroto byla, bankroto administratorius ex officio atstovauja visiems kreditoriams. Nustačius, kad VĮ Turto bankas ir bendrieškės BUAB „Langemija“ ieškinio bei ieškovės BUAB „Langemija“ ieškinio dalykas ir pagrindas yra skirtingi, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Todėl teisėjų kolegija sprendžia šioje dalyje Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalį pakeisti ir ieškinį dėl 36 992,49 Eur žalos priteisimo solidariai iš atsakovų T. S. ir K. L. išspręsti iš esmės.
  3. Nagrinėjamu atveju VĮ Turto bankas ieškinys dėl 36 992,49 Eur žalos priteisimo pareikštas buvusiam BUAB „Langemija“ vadovui bei akcininkui T. S. ir akcininkui K. L.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas įmonės vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės atribojimo klausimą, yra išaiškinęs, kad civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Jei dalyvis atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi vadovui, laikytina, kad jis veikia kaip faktinis vadovas ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.
  4. Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendyje bei Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartyje konstatuoti T. S., kaip buvusio BUAB „Langemija“ vadovo, kaltė bei žalos 28 210,22 Eur (97 404,27 Lt) dydis (žr. šios nutarties 32 punktą). Minėtuose teismų procesiniuose dokumentuose nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamojo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007 ir kt.).
  5. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą <...> atsako ūkio subjekto vadovas, o pagal šio Įstatymo 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas. Taip pat pagal 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalį, mokesčio mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“; pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, mokesčio mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Atsižvelgiant į tai, jog T. S., būdamas įmonės vadovu, atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, be kita ko, atsakingu taip pat ir už mokesčių mokėjimą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų tinkamą įvykdymą, neveikė pagal įstatymo reikalavimus ir prievolės mokėti mokesčius neįvykdė, dėl ieškovė patyrė nuostolių. Taigi nustatytas ir priežastinis ryšys, nes pareigą įmonei sumokėti mokesčius valstybei sąlygojo pareigos sumokėti mokesčius nevykdymas, už ką buvo atsakingas įmonės vadovas (CK 6.247 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad BUAB „Langemija“ buvusiam vadovui netinkamai vykdant teisės aktų reikalavimus, dėl tinkamo mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo, kilo pareiga sumokėti papildomai priskaičiuotas netesybas. Nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartimi patvirtintas VĮ Turto bankas 36 992,49 Eur dydžio finansinis reikalavimas, iš kurio 2 787,99 Eur (9 626,39 Lt ) sudaro netesybos. Konstatavus, kad žalos ieškovei atsiradimą lėmė vien tik neteisėti net nusikalstami T. S. veiksmai, už kuriuos jis buvo atsakingas įstatymų nustatyta tvarka, teisėjų kolegija sprendžia ieškovės BUAB „Langemija“ naudai priteisti 36 992,49 Eur nesumokėtų valstybei mokesčių žalos atlyginimą iš atsakovo T. S.. Tačiau esant iškeltai bankroto bylai, prisiteisti žalos atlyginimą iš juridinio asmens dalyvio tik vienam kreditoriui VĮ Turto bankas, nors ši žala iš esmės padaryta bendrai visiems kreditoriams, sumažinant juridinio asmens mokumą, kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, prieštarautų pamatiniams nemokumo teisės principams – kreditorių lygiateisiškumo, jų reikalavimų tenkinimo eiliškumo, proporcingumo ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai - sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto, todėl atsižvelgiant į proceso koncentruotumo ir operatyvumo principus, žala priteistina BUAB „Langemija“.

18Dėl ieškovės BUAB „Langemija“ ieškinio

  1. Byloje nustatyta, jog UAB „Langemija“ vadovas buvo T. S., kuriam taip pat priklausė 50 proc. šios įmonės akcijų, likusi 50 proc. akcijų dalis priklausė apeliantui K. L. (žr. šios nutarties 29 punktą). Apeliantas T. S. nesutinka su skundžiamojo sprendimo motyvais, jog UAB „Langemija“ 2009 m. finansinė padėtis vertintina kaip atitikusi nemokumo sąvoką, todėl įmonės akcininkai, žinodami apie įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais ir nesikreipdami į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir tik didino įmonės nemokumą; teigia, jog 2009 m. įmonė turėjo finansinių sunkumų, susijusių su jos veikla, tačiau savo veiklą tęsė, vykdė kreditorinius įsipareigojimus, tikėjosi pagerinti apyvartą, todėl nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
  2. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 10 dalis numato, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu, t. y. jo teisnumas ir veiksnumas yra neatsiejamas nuo juridinio asmens. Minėto straipsnio 12 dalis numato vadovo atsakomybės pagrindus; jų sąrašas nėra baigtinis. CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Pagal ABĮ 37 straipsnio 7 dalį bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, nuosekliai formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-266/2006; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014). Esminis dalyvio ir vadovo teisinės padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis: vadovu laikytinas valdymo ar priežiūros organo narys, kurio veikla susijusi su kasdienės juridinio asmens veiklos organizavimu ir jos priežiūra, o dalyvis yra įmonės kapitalo teikėjas ir bendrovės organo – dalyvių susirinkimo narys. Nors dalyvių susirinkimas nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 straipsnio 2 dalis), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų, tačiau jis sprendžia neišeidamas už jam įstatymo priskirtos kompetencijos ribų svarbiausius ir paprastai su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusius, nekasdienius veiklos klausimus, t. y. vykdo strateginį bendrovės valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2009; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; ir kt.). Atsižvelgiant į šių funkcijų skirtumus, šioje civilinės atsakomybės taikymo byloje spręstina, ar atsakovais nurodyti asmenys atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas.
  3. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis (redakcija galiojusi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) įtvirtino, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 2 straipsnio 9 dalis apibrėžia savininko sąvoką – įmonės dalyvis: akcininkas ar akcininkų grupė, kuriam priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, individualios įmonės savininkas, dalininkas, narys ir valstybės, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Bankroto byla keliama nustačius vieną iš ĮBĮ 7 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintų pagrindų, todėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Sprendžiant dėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos pažeidimo būtina nustatyti įmonės nemokumo momentą; ši aplinkybė reikšminga nustatant, kada atsakingas asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, kad įmonė nemoki (negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi). Sužinojimo apie pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo momentas lemia įmonės vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės, žalos, priežastinio ryšio – nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-421/2016).
  4. Byloje nustatyta, jog nuo 2009 m. ir vėlesniais finansinės atskaitomybės metais ieškovės įsipareigojimai kasmet viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (žr. šios nutarties 31 punktą). Apeliantas T. S. pripažįsta aplinkybę, jog 2009 m. gruodžio 31 d. bendras pradelstų įmonės įsipareigojimų dydis sudarė 160 940 Lt (46 611,44 Eur) (t. II, b. l. 25). Taigi, vertinat aplinkybę, kad 2009 metais BUAB „Langemija“ turto turėjo 103 191 Lt sumai, o jos pradelsti įsipareigojimai sudarė 160 940 Lt pradelstų įsipareigojimų kreditoriams sumą, akivaizdu, jog įmonė 2009 m. buvo nemoki, nes jos pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktas). Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė sužinojimo apie pareigą kreiptis į teismą momentą (2009 m. gruodžio 31 d.), nuo kurio apeliantai T. S. (vadovas ir akcininkas) ir K. L. (akcininkas), kaip apdairūs, atsakingi ir protingi savininkai galėjo ir turėjo sužinoti apie įmonės nemokumą (ĮBĮ 4 straipsnio 4 punktas; (redakcija galiojusi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.).
  5. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliantas T. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog tęsė įmonės veiklą, kadangi matė teigiamas perspektyvas ją išsaugoti, tačiau apeliacinės instancijos teismui šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-496/2013). Todėl aplinkybė, jog įmonė, vadovaujama T. S., nors ir nuostolingą, tačiau ūkinę-komercinę veiklą vykdė, negali pašalinti jo, kaip buvusio vadovo, atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai nustatomos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos.
  6. Akcininkui bei bendrovės vadovui (apeliantui T. S.), kuris atliko neteisėtus veiksmus, priskirtus vadovo kompetencijai, atsakomybė taikytina pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Akcininkui (apeliantui K. L.), atlikusiam neteisėtus veiksmus, priskirtus įmonės savininko kompetencijai, atsakomybė taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Tai reiškia, kad juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d.) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011). Kadangi UAB „Langemija“ veikla nuo 2009 m. (ir vėlesniais metais) buvo nuostolinga, nes jos įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, konstatuotina, jog apeliantams (įmonės vadovui bei akcininkui T. S. ir akcininkui K. L.) kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šios įstatyme nustatytos pareigos pažeidimas civilinės atsakomybės taikymo prasme vertinamas kaip neteisėti veiksmai.
  7. BUAB „Langemija“ atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, jog apeliantai nuo 2009 m. buvo pasisavinę įmonei priklausiusias transporto priemones, kurios sudarė įmonės ilgalaikį turtą, dėl ko kreditoriai buvo ilgą laiką klaidinami. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. įsiteisėjusiame sprendime už akių, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-1497-747/2015, konstatuota, kad atsakovas T. S. savo neteisėtais veiksmais, pasisavindamas ieškovui priklausanti materialų turtą ir pinigines lėšas, padarė ieškovei BUAB „Langemija“ 22 318,10 Eur žalą: a) 34324,48 Lt grynųjų pinigų, buvusių įmonės kasoje 2013 m. spalio mėn. 31 d.; b) 6831,97 Lt trūkumas per 2013 m. spalio mėn. langų ir kitų medžiagų, įsigytų iš PPHU „AMEX-BĄCZEK“; c) 861,43 Lt trūkumas langų ir kitų medžiagų 2013-11-13 įsigytų iš PPHU „AMEX-BĄCZEK“; d) 153,08 Lt trūkumas prekių 2013-11-08 įsigytų iš Konoržiausko privačios įmonės „Reda“; e) 34 889 Lt neperduotas administratoriui ilgalaikis materialus turtas. Byloje nustatyta, jog UAB „Langemija‘ nuosavybės teisėmis priklausiusios transporto priemonės: Ford Escort, valst Nr. ( - ) Mersedes Benz 200, valst. Nr. ( - ) VW LT31, valst. Nr. ( - ) po bankroto bylos iškėlimo bankroto administratoriui nebuvo perduotos, kadangi transporto priemonę VW LT31 apeliantas T. S. 2012 m. kovo 28 d. pardavė dalimis metalo laužo supirktuvei, taip pat apeliantas K. L. 2009 m. transporto priemones Ford Escort ir Mersedes Benz 200 pasiėmė savo žinion ir 2009 m. jas pardavė metalo laužo supirktuvei, o gautus pinigus pasiėmė sau (t. I, b. l. 114). Dėl BUAB „Langemija“ buvusio vadovo kaltės nuo 2009 m. valstybei nebuvo mokami mokesčiai, todėl 2014 m. sausio 16 d. buvo užvesta vykdomoji byla dėl 8 857,12 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo bei 2014 m. sausio 17 d. turto arešto aktu minėtos transporto priemonės buvo areštuotos bei Hipotekos registre 2014 m. balandžio 9 d. buvo įregistruotas minėtų transporto priemonių priverstinis įkeitimas (t. I, b. l. 141). Taigi, įmonės vadovas bei akcininkai pasiėmė įmonei priklausiančias transporto priemones, pasiėmimo fakto neįformino ir šiuos įmonės nuosavybės teisėmis priklausiančius automobilius realizavę pinigus pasiėmė sau, o kreditoriai nuo 2009 m. iki bankroto bylos iškėlimo įmonės bendro turto masėje matė esant transporto priemones, taikė joms areštus ir priverstinį įkeitimą, t. y. buvo ilgą laiką klaidinami ir jų interesai nukentėjo. Tokie įmonės vadovo ir akcininkų veiksmai, kuomet įmonės turtas perleistas į savininkų nuosavybę, turto perleidimo faktą nuslepiant nuo kreditorių ir tokiu būdu atimant iš kreditorių galimybę patenkinti savo reikalavimus iš įmonės turto, vertintini kaip nesąžiningi. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009). Apeliaciniame skunde K. L. nurodo, jog nuo 2009 m., kai pasiėmė automobilius ir daugiau UAB „Langemija“ veikloje nedalyvavo ir niekada jokių sprendimų, susijusių su įmonės valdymu nepriėmė. Su šiuo teiginiu teisėjų kolegija nesutinka, kadangi apeliantui buvo žinomas faktas, jog įmonė 2009 m. finansiškai nepajėgi įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams (K. L. pripažįsta aplinkybę, jog 2009 m. įmonės finansinė padėtis buvo sunki, t. y. jis žinojo ir turėjo žinoti apie nemokėtus mokesčius valstybei), pasiėmė iš įmonės transporto priemones jų pasiėmimo fakto tinkamai neįformino (kaltas už tokius atliktus nesąžiningus veiksmus), dėl tokių K. L. veiksmų buvo klaidinami kreditoriai (priežastinis ryšys tarp kreditorių klaidinimo ir buvusio akcininko nesąžiningumo). Sprendžiant dėl apelianto T. S. veiksmų, nustatyta, jog įmonės buvęs vadovas nesilaikė pareigos perleidžiamų įmonės savininkams transporto priemonių faktą įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka bei šį faktą atspindėti įmonės buhalterinėje apskaitoje, dėl ko kreditorių teisės ir interesai nukentėjo. Tokie veiksmai paneigia veikimo bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jis vadovauja, interesais prezumpciją, prieštarauja elementariausiems protingumo ir rūpestingumo standartams. Dėl šių pareigų pažeidimo ieškovė ir jos kreditoriai patyrė nuostolių, taigi nustatytas ir priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).

19Dėl žalos ir jos dydžio

  1. Apeliantas T. S. teigia, jog apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad ieškovės kreditoriams buvo padaryta žala, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas tik kaip skirtumas tarp bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumos (55 880,83 Eur) ir 2009 m. gruodžio 31 d. jau buvusių pradelstų įsipareigojimų (46 611,44 Eur) sumos. Bankroto administratorius atsiliepime į apeliacinius skundus teigia, jog dėl to, kad 2009 m. nebuvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o įmonės veiklą tęsiant buvo didinami kreditorių finansiniai įsipareigojimai, atsirado nauji kreditoriai, o esamos kreditorės VMI, VSDFV, UAB „Zalaksa“, UAB „Dextera“ nebuvo priskaičiavę netesybų, be to 2009 m. įmonė turto turėjo 103 191 Lt sumai, o 2014 m. pabaigoje jokio turto neturėjo. Todėl laikosi pozicijos, jog iš atsakovų turi būti solidariai priteista 62 770,83 Eur žalos atlyginimo suma, kurią sudaro 55 880,83 Eur teismo patvirtintų visų BUAB „Langemija“ kreditorių finansinių reikalavimų suma ir 6 890 Eur administravimo išlaidų suma.
  2. ĮBĮ nustatyta, kad likviduojant bankrutavusią įmonę bankroto administratorius grąžina bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais (ĮBĮ 31 straipsnio 6 punktas). Žalos dydis negali viršyti ieškovės bankroto byloje patvirtintų ir nepatenkintų kreditorinių reikalavimų bei patvirtintų administravimo išlaidų sumos, nes priešingu atveju būtų konstatuojama, jog asmuo gali padaryti žalos pats sau (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-510-186/2016). Iš bankrutuojančios bendrovės gautų pajamų tenkinami ne tik kreditorių reikalavimai, tačiau apmokamos ir administravimo išlaidos, todėl žalos dydis turėtų būti vertinamas ne tik pagal byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą, tačiau ir administravimui skirtas lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-481-241/2016). Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas priteisti žalos dydį sudaro bankroto byloje patvirtintų ir nepatenkintų kreditorinių reikalavimų bei patvirtintų administravimo išlaidų suma, todėl apelianto T. S. teiginys, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės (jos kreditorių) patirtos žalos dydį sutapatino su Klaipėdos apygardos teismo nutartimis dėl bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų (55 880,83 Eur) ir administravimo išlaidų (6 890 Eur) sumomis, yra tik iš dalies teisingas.
  3. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl svarstant apeliantų neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos dydį, turi būti nustatinėjama įmonės bendra nuo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo išaugusių skolų suma, nes apeliantai atsako tik už žalos padidėjimą, kuris atsirado dėl jų neteisėto delsimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams yra reikšmingi vertinant įmonės (ne)mokumą ir nustatant pareigos dėl bankroto bylos inicijavimo atsiradimo momentą, o ne nustatant padarytos žalos dydį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-521-178/2015).
  4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantų veiksmais įmonei (jos kreditoriams) buvo padaryta 55 667,60 Eur žala (nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų suma) ir 6 890 Eur dydžio administravimo išlaidų suma, iš viso 59 682,68 Eur bei šią sumą teismas solidariai priteisė iš atsakovų. Bylos duomenimis Klaipėdos apygardos teismo nutartimis patvirtinti BUAB „Langemija“ bankroto byloje kreditorių finansiniai reikalavimai viso sudaro 55 880,83 Eur sumą. Apeliantai bendro išaugusio įmonės skolų 55 880,83 Eur dydžio (nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos) nekvestionuoja.
  5. Pagal kasacinio teismo praktiką, nagrinėjamos bylos atveju apeliantai atsakingi tik už tokį žalos padidėjimą, kuris atsirado dėl jų neteisėto delsimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei neteisėtų veiksmų, kurių pasekmė – suklaidinti kreditoriai dėl galimybės patenkinti savo reikalavimus iš įmonės turto. Iš BUAB „Langemija“ 2010 m. balanso duomenų už 2009 finansinius metus matyti, kad visos įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 264 131 Lt (76 497,62 Eur) sumą, o pradelstos sumos ir įsipareigojimai – 160 940 Lt (46 611,45 Eur) (t. I, b. l. 101). Vadovaujantis teismų praktikos taisyklėmis dėl žalos dydžio nustatymo, spręstina, kad apeliantų neteisėtais veiksmais įmonei bei jos kreditoriams padaryta žala laikytina 16 159,38 Eur suma, kuri skaičiuotina kaip skirtumas tarp 62 770,83 Eur sumos (55 880,83 Eur bendras išaugęs įmonės skolų dydis + 6 890 Eur administravimo išlaidų suma) bei 2009 m. gruodžio 31 d. pradelstų įsipareigojimų (46 611,45 Eur) sumos.

20Dėl solidarios atsakomybės

  1. Bendrovės vadovo ir akcininko solidariosios atsakomybės taikymą patvirtina ir šiuo klausimu formuojama kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad nustačius, jog pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidė juridinio asmens vadovas ir savininkas, jie už padarytą žalą kreditoriams atsako kaip solidarieji skolininkai CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu – kai prievolė susijusi su kelių asmenų padarytos žalos atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-321/2014). Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).
  2. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidė juridinio asmens vadovas ir savininkai, todėl jie už padarytą žalą kreditoriams atsako kaip solidarieji skolininkai. Be to abu apeliantai kalti ir dėl bendrų veiksmų, kuriais klaidino kreditorius, todėl jie už padarytą 16 159,38 Eur dydžio žalą kreditoriams atsako kaip solidarieji skolininkai. Todėl skundžiamo sprendimo dalis, kurioje pirmosios instancijos teismui neteisingai įvertino dėl žalos dydį keistina – ieškovei BUAB „Langemija“ priteisiama 16 159,38 Eur žalos atlyginimo suma solidariai iš atsakovų T. S. ir K. L. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

21Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

22Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas ir apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs klausimą iš esmės, ieškinį pakeitė, todėl sprendžiamas apelianto patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmos instancijos teismo priimtą sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

  1. Apeliantas T. S. už apeliacinį skundą sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį ir pateikė teismui tai pagrindžiantį dokumentą (t. II, b. l. 30). Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartimi apeliantas T. S. buvo atleistas nuo likusios 1 055,00 Eur žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimo (t. II, b. l. 31 –32). Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartimi apeliantui K. L. atidėtas 1 594,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundą iki teismo sprendimo priėmimo (t. II, b. l. 36–37).
  2. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantų T. S. ir K. L. apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies, teisėjų kolegija sprendžia priteisti apelianto T. S. naudai iš ieškovės BUAB „Langemija“, atstovaujamos bankroto administratoriaus A. M., 50,00 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų, tačiau šią sumą užskaityti ir šia suma sumažinti priteistinos žalos dydį. Taip pat priteisti valstybės naudai iš apelianto K. L. 797,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

23Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 337 straipsniu,

Nutarė

24Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą pakeisti, sumažinant priteistos žalos dydį ieškovei BUAB „Langemija“, į. k. 301592718.

25Priteisti ieškovei BUAB „Langemija“, į. k. 301592718, iš atsakovo T. S., a. k. ( - ), 36 942,49 Eur nesumokėtų valstybei mokesčių žalos atlyginimą.

26Priteisti ieškovei BUAB „Langemija“, į. k. 301592718, solidariai iš atsakovų T. S., a. k. ( - ) ir K. L., a. k. ( - ) 16 159,38 Eur žalos atlyginimą.

27Priteisti valstybei iš apelianto K. L., a. k. ( - ) 797,00 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Dėl ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos... 5. Dėl ieškovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas (pradinės... 6. Dėl ieškovės BUAB „Langemija“ ieškinio
    7. Dėl ieškovės VĮ Turto bankas ir bendraieškės BUAB „Langemija“... 8. Dėl BUAB „Langemija“ ieškinio
    1. Teismas... 9. Dėl žalos dydžio
      1. Teismas iš Plungės rajono... 10. Dėl apelianto pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 11. Dėl įmonei (jos kreditoriams) padarytos žalos dydžio
          12. Dėl atsakovo K. L. apeliacinio skundo
              13. Dėl atsakovo T. S. apeliacinio skundo
                  14. Teisėjų kolegija... 15. Dėl faktinių bylos aplinkybių
                  1. UAB... 16. Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų
                      17. Dėl ieškovės VĮ Turto bankas ieškinio
                        18. Dėl ieškovės BUAB „Langemija“ ieškinio
                          19. Dėl žalos ir jos dydžio
                          1. Apeliantas T. S.... 20. Dėl solidarios atsakomybės
                            1. Bendrovės vadovo ir... 21. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 22. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 23. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 24. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą pakeisti,... 25. Priteisti ieškovei BUAB „Langemija“, į. k. 301592718, iš atsakovo T. S.,... 26. Priteisti ieškovei BUAB „Langemija“, į. k. 301592718, solidariai iš... 27. Priteisti valstybei iš apelianto K. L., a. k. ( - ) 797,00 Eur bylinėjimosi...