Byla 2A-73-524/2012
Dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, nuostolių atlyginimo, atsakovų G. J. ir V. J. bei ieškovės B. J. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011-04-22 sprendimo civilinėje byloje

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. J. ieškinį atsakovams G. J. ir V. J. dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, nuostolių atlyginimo, atsakovų G. J. ir V. J. bei ieškovės B. J. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011-04-22 sprendimo civilinėje byloje ir

Nustatė

2ieškovė prašo išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo jai nuosavybės teise priklausančius gyvulius: 3 telyčaites, kurių vertė 1500 Lt, bei 1500 Lt vertės buliuką, už realizuotus arba neišsaugotus gyvulius (kumelę, veislinę kiaulę su penkiais paršiukais, vieną karvę, šešias žąsis, aštuonias vištas ir gaidį, du bekonus) iš atsakovų priteisti 8380 Lt. Nurodė, kad 2010 m. sausio mėn. pablogėjus sveikatai apsigyveno pas atsakovę G. J., kuri parsivežė ieškovės gyvulius ir paukščius bei dokumentus. Atsakovės iniciatyva ieškovė parašė testamentą, kuriuo visą turtą po mirties paliko atsakovei, tačiau vėliau, pašlijus tarpusavio santykiams, 2010-07-30 parašė pareiškimą dėl testamento panaikinimo. Pas atsakovus ieškovė gyveno iki 2010 m. gegužės pabaigos. Ieškovė teigia, kad jai priklausantys gyvuliai be jos sutikimo yra perregistruoti atsakovų vardu, kai kurie jų ir perleisti tretiesiems asmenims. Kadangi atsakovai į ieškovės prašymus grąžinti gyvulius nereaguoja, ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei priklausančius gyvulius, priteisti ieškovei iš atsakovų 8380 Lt už realizuotus gyvulius.

3Plungės rajono apylinkės teismas 2011-04-22 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovus G. J. ir V. J. grąžinti B. J. 2 telyčias Nr. ( - ), ( - ), kiekvienos vertė po 1500 Lt, 1500 Lt vertės karvę Nr. ( - ), 1000 Lt vertės jautuką Nr. ( - ); priteisė iš G. J. ir V. J. lygiomis dalimis 1598,22 Lt už realizuotą turtą, 457 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 2055,22 Lt, B. J., 360 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Kitą ieškinio dalį atmetė. Nurodė, kad ieškovė atsakovams pavedė tik laikinai prižiūrėti jai priklausančius gyvulius ieškovės ligos laikotarpiu. Nors dėl turto patikėjimo tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, tačiau žodžiu šalys susitarė dėl turto (gyvulių) priežiūros, jų išlaikymo, ieškovė savo turtą (gyvulius) patikėjimo teise perdavė atsakovams, o atsakovai įsipareigojo šį turtą valdyti, naudoti ieškovės interesais. Teismo nuomone, tarp šalių susiklostė faktiniai turto patikėjimo sutarties santykiai. Teismas padarė išvadą, kad turtą atsakovams ieškovė buvo patikėjusi jos ligos laikotarpiui, todėl pasibaigus sutarčiai atsakovai privalėjo ieškovei grąžinti jiems patikėjimo teise perduotą turtą – 4 galvijus. Teismas nustatė, kad atsakovai realizavo ieškovei priklausančią karvę Nr. ( - ), gaudami 1598,22 Lt pajamų, todėl šią sumą priteisė iš atsakovų. Kadangi ieškovės gyvulius prižiūrėjo ne tik atsakovai, bet ir kiti asmenys, sodyba buvo apvogta, gyvuliai nebuvo tinkamai prižiūrėti, todėl atsakovai negali būti atsakingi už turtą, kuris, jų teigimu, neišliko dar iki tol, kol jį perėmė atsakovai, todėl likusią ieškinio dalį atmetė.

4Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2011-04-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Paaiškina, kad ginčo galvijai yra registruoti atsakovo vardu, todėl turėjo būti keliamas sudarytų sandorių naikinimo klausimas, o ne daiktų išreikalavimas iš neteisėto valdymo. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas šalių santykius kaip prievolinius – turto patikėjimo, išėjo už ieškinio ribų. Jeigu ieškovė būtų reiškusi kitaip suformuotą reikalavimą pagal kitus teisinius pagrindus, atsakovai savo teises būtų gynę kitais pagrindais. Pažymi, kad teismo išvadą dėl patikėjimo sutartinių santykių buvimo paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, atsakovų liudijimai. Paaiškina, kad pagal 2010-04-22 PVM sąskaitą faktūrą yra gauti 1320,84 Lt už karvę bei 277,38 Lt PVM, kurio ieškovė kaip fizinis asmuo nebūtų gavusi, todėl teismas nepagrįstai nustatė šį dydį. Nurodė, kad teismo sprendimu priteisti du galvijai yra nugaišę, todėl teismo sprendimas taptų neįmanomas.

5Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2011-04-22 sprendimo dalį, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas dėl Pinigių lėšų priteisimo už realizuotus gyvulius ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovų 4380 Lt už realizuotus gyvulius, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Teigia, kad atsakovai neginčija, jog iš ieškovės parsigabeno gyvulius, tik nurodė, kad pargabentą kumelę ieškovė pardavė. Turėtą ieškovės gyvulių kiekį patvirtina liudytojai. Nurodė, kad tarp šalių susiklostė faktiniai turto patikėjimo santykiai, todėl atsakovai turėjo rūpintis perduotu turtu. Kadangi atsakovai tinkamai nesirūpino perduotais gyvuliais bei naudos gavėjos interesais, turi atlyginti padarytus nuostolius – 4380 Lt už realizuotus gyvulius.

6Atsakovai atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovės nurodyti liudytojai nepatvirtino ieškinio aplinkybių, nes nė vienas nedalyvavo parvežant gyvulius. Teigia, kad teismas tinkamai nustatė gyvulių kiekį, todėl ieškovės argumentai nepagrįsti.

7Apeliaciniai skundai atmesti.

8Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2010 m. sausio mėn. pablogėjo ieškovės sveikata, todėl ji apsigyveno pas atsakovę G. J., kuri parsivežė ieškovės gyvulius ir paukščius bei dokumentus. Pas atsakovus ieškovė pragyveno iki 2010 m. gegužės mėn. pabaigos, nes susirado kitus namus ir išėjo gyventi. Ieškiniu prašo atsakovų grąžinti jos gyvulius ir atlyginti nuostolius dėl jau realizuotų gyvulių.

9Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį iš dalies priimtą sprendimą grindė įrodymų pakankamumo taisykle ir nustatė, kad ieškovė įrodė savo reikalavimo pagrįstumą dėl dalies gyvulių išreikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiomis apylinkės teismo išvadomis.

10Atsakovai apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas išėjo iš ieškinio ribų, nes sprendė ginčą ne pagal ieškinyje nurodytą teisinį pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliacinio teismo argumentus laiko nepagrįstais. Teisėjų kolegija pažymi, kad LR CPK 135 str. nustatyta pareiga ieškovui nurodyti tik ieškinio dalyką ir jo faktinį pagrindą, tačiau nenustatyta pareigos nurodyti teisinį ieškinio pagrindą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, pareikšdama ieškinį, nurodė faktinį (iš atsakovų susigrąžinti gyvulius ir prisiteisti nuostolius už realizuotus gyvulius) ir teisinį (vindikaciją reglamentuojančios teisės normos) ieškinio pagrindus, ieškinio dalyką suformulavo kaip reikalavimą įpareigoti atsakovus grąžinti gyvulius ir priteisti pinigines lėšas už realizuotus gyvulius. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatyti, kokiu būdu ieškovės subjektinės teisės turėtų būti apgintos ir nurodyti konkrečią pažeistos teisės gynimo būdą įtvirtinančią teisės normą, turi bylą nagrinėjantis teismas, vertindamas faktines aplinkybes, susijusias su ieškinio dalyku. Kitaip tariant, ieškovės nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nesaisto teismo, nes faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva (lot. iura novit curia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje V. P. v. V. Z., bylos Nr. 3K-3-598/2009). Minėta, kad tik tinkamai kvalifikavęs šalių teisinį santykį, teismas gali šiems santykiams taikyti materialiosios teisės normas, nustatančias, be kita ko, ir pažeistų teisių gynimo būdus. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas iš faktinių bylos aplinkybių pagrįstai nustatė šalis siejusius tarpusavio turto patikėjimo teisinius santykius, tinkamai ir pagrįstai juos kvalifikavo pagal LR CK 6.953 str. normas. Išaiškintina, kad pagal minėtą teisės normą turto patikėjimo sutartimi viena šalis perduoda kitai šaliai savo turtą patikėjimo teise tam tikram laikui, o kita šalis įsipareigoja tą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėtojo ar jo nurodyto asmens interesais. Šioje byloje tarp šalių nekyla ginčo dėl gyvulių priklausymo nuosavybės teise, t. y. kad gyvuliai priklausė nuosavybės teise ieškovei. Atsakovai neginčija šios aplinkybės. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovai gyvulius valdė ir jais disponavo patikėjimo teise, t. y. nebuvo sudaryta jokių sandorių dėl nuosavybės teisės į gyvulius perleidimo atsakovams, ieškovė gyvendama pas ieškovus galėjo disponuoti jai priklausančiais gyvuliais. Išaiškintina, kad testamento sudarymas yra valios išreiškimas, kai asmuo nusprendžia, kam paliks savo turtą po mirties. Pažymėtina, kad pagal savo paskirtį testamento sudarymas nėra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (LR CK 4.47 str.). Darytina išvada, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovė buvo sudariusi testamentą dėl savo turto palikimo atsakovams, nepatvirtina nuosavybės teisės perėjimo ieškovei priklausantiems gyvuliams. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų nuosavybės teisės į ieškovei priklausiusių gyvulių perėjimą atsakovams, t. y. atsakovai neįrodė, kad ieškovė buvo perleidusi ginčo gyvulius jiems nuosavybės teise (LR CPK 178 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalių tarpusavio santykiams netaikytinos vindikaciją reglamentuojančios teisės normos. Pažymėtina, kad iš esmės šalių ginčas kyla tik dėl gyvulių kiekio ir rūšies, t. y. kokių gyvulių ir kiek atsakovai persivedė pas save.

11Ieškovė ir atsakovai apeliaciniais skundais nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Teisėjų kolegija šiuos motyvus laiko nepagrįstais. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (LR CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (LR CPK 178 str.). Pagal LR CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymai yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (LR CPK 177 str. 1 d.).

12Kasacinis teismas formuodamas teismų praktiką ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LR CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. R. S., I. S., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

13Nagrinėjamos bylos specifika yra ta, kad iš esmės reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumas vertintinas tik liudytojų parodymais. Iš bylos duomenų nustatyta, kad byloje kaip liudytojais apklausti asmenys yra susiję glaudžiais tarpusavio santykiais, t. y. giminystės, bičiulystės, kaimynystės. Byloje apklaustų liudytojų parodymai buvo prieštaringi, todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustatė pagal vidinį savo įsitikinimą. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis konstatuoja, kad iš esmės tarp šalių kyla ginčas dėl naminių gyvulių ir paukščių kiekio, t. y. kiek gyvulių ir paukščių buvo perduota atsakovams turto patikėjimo pagrindu. Liudytojai P. A., kuris padėdavo ieškovei darbuotis sodyboje, L. V., kuris dirbo ieškovės sodyboje vasarą, padėjo šienauti, B. V., kuri yra ieškovės dukra, ir kt. asmenys patvirtino ir nurodė vieną gyvulių ir paukščių kiekį, t. y. kiek apskritai ieškovė laikė, prižiūrėjo gyvulių ir naminių paukščių savoje sodyboje (b. l. 107–117). Kiti kaip liudytojai apklausti asmenys: V. J., J. B., Z. B., nurodė kitą gyvulių ir naminių paukščių kiekį, t. y. kiek ir kokių gyvulių ir naminių paukščių atsakovai parsivežė į savo sodybą (b. l. 120–127). Atkreiptinas dėmesys, kad gyvulių ir naminių paukščių kiekiai skiriasi, nes ieškovės ligos metu gyvulius prižiūrėjo skirtingi asmenys, sodyba sudegė, buvo apvogta, todėl tikėtina, kad dalis gyvulių ir paukščių neišliko. Pati ieškovė patvirtina, kad nežino ir nematė, kiek ir kokių gyvulių parsivedė atsakovai, nežino, kur dingo jos žąsys (b. l. 96), kad gavo pinigus už kumelę (b. l. 95), už paršiukus ir paršavedę (b. l. 106), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė pinigų sumų už šiuos gyvūnus. Liudytojas V. Š. taip pat patvirtina, kad pirko ir sumokėjo pinigus už paršavedę ir paršelius (b. l. 118–119). Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų pakankamumo taisyklę ir įvertinęs liudytojų parodymus bei rašytinius duomenis (b. l. 9–10) pagrįstai nustatė, kad šiuo metu pas atsakovus yra keturi ieškovės galvijai, todėl juos įpareigojo grąžinti. Išaiškintina, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kokius galvijus pagal inventorizacinius numerius reikia grąžinti bei nustatyta jų vertė. Darytina išvada, kad atsakovams negrąžinus ieškovei gyvulių natūra, jie turėtų sumokėti teismo sprendime nurodytas pinigų sumas.

14Kiti apeliacinių skundų motyvai neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

15Atmetus abiejų šalių apeliacinius skundus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (LR CPK 93 str.).

16Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių tarpusavio santykius, laikėsi įrodinėjimą reglamentuojančių nuostatų taikymo taisyklių, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinių skundų nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1, 2 dalimis, teisėjų kolegija

Nutarė

18Plungės rajono apylinkės teismo 2011-04-22 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai