Byla e2-60-451/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovo ERGO insurance SE atstovei Ilonai Skaisgirienei, atsakovo UAB „Saturnitas“ atstovei advokato padėjėjai Olitai Remeikei, nedalyvaujant atsakovui R. K.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo ERGO insurance SE ieškinį atsakovams UAB „Saturnitas“ ir R. K. dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovas ERGO insurance SE patikslintu ieškiniu (b. l. 48-52) teismo prašo priteisti iš atsakovų UAB „Saturnitas“ ir R. K. solidariai 750,22 Eur žalos atlyginimą. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog reikalavimo teisę įgijo dėl to, kad atsakovas R. K. pasišalino iš įvykio vietos, o atsakovas UAB „Saturnitas“ laiku nepranešė eismo įvykį ir jo aplinkybes. Solidari atsakomybė atsakovams kyla - UAB „Saturnitas" kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui tiek TPVCAPDĮ, tiek CK prasme, o atsakovui R. K. - kaip tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui.

5Teismo posėdžio metu ieškovė atstovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes.

6Atsakovas UAB „Saturnitas“ atsiliepime į patikslintą ieškinį (b.l. 57-61) prašė ieškinį atmesti, nurodė, jog eismo įvykį sukėlęs asmuo R. K. netrukus po eismo įvykio pranešė UAB „Saturnitas“ apie eismo įvykį ir nurodė, jog pranešta transporto priemonės draudikui, šią aplinkybę patvirtina ir nukentėjusių asmenų raštai, taigi apie eismo įvykį ieškovui buvo pranešta laiku. UAB „Saturnitas“ nėra už žalą atsakingas asmuo, todėl žalos atlyginimo turi būti reikalaujama iš atsakingo už žalos padarymo asmens.

7Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Saturnitas“ atstovė palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį dalyje dėl žalos priteisimo iš UAB „Saturnitas“ atmesti.

8Atsakovas R. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė (patikslintas ieškinys atsakovui įteiktas 2016-02-17 (b.l. 67)), teismo posėdyje nedalyvavo (apie posėdį pranešta 2016-02-17 (b.l. 67)).

9Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10Byloje nustatyta, kad transporto priemonės PEUGEOT BOXER, valst. Nr. ( - ), valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ERGO Insurance SE 2013-10-01 sudarius draudimo sutartį Nr. 02 – 2369960 (b.l.76-78). 2014-08-19 nutarimu administracinėje byloje Nr. 20N-17014914-14 R. K. buvo nubaustas 150 Lt bauda už 2014-08-19 padarytą ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą (manevruodamas kieme nesilaikė saugaus atstumo iš šono ir kliudė bei apgadino du automobilius) (b.l. 74). Kauno apskrities VPK 2014-09-09 pranešė ieškovui apie 2014-08-19 eismo įvykio detales, nukentėjusiuosius asmenis, nubaustą asmenį R. K. (elektroninės bylos priedas, 2015-08-36 pateiktas kartu su ieškiniu). Žalą dėl apgadinto automobilio VW POLO, valst. Nr. ( - ), patyrė S. K. o žalą dėl apgadinto automobilio VW PASSAT, valst. Nr. ( - ), patyrė J. K., kurią ieškovas atlygino, išmokėdamas nukentėjusiems asmenims 750,22 EUR (2.590,35 Lt) dydžio draudimo išmoką (elektroninės bylos priedas, 2015-08-36 pateiktas kartu su ieškiniu). 2014-10-27/ 2015 -02-18 ieškovas kreipėsi į atsakovą UAB „Saturnitas“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, o 2015-03-30 atsakovas UAB „Saturnitas“ atsakymu nurodė, jog tokiam reikalavimui nėra pagrindo (elektroninės bylos priedas, 2015-08-36 pateiktas kartu su ieškiniu).

11Ieškovas byloje reiškia atgręžtinį draudiko reikalavimą į draudėją bei į kaltą dėl eismo įvykio sukėlimo asmenį, grįsdamas ieškinį trimis pagrindais:

121) atsakovo UAB „Saturnitas” nepranešimu tinkamai ir laiku apie eismo įvykį ir jo aplinkybes, nepateikimu draudikui turimų eismo įvykio ir žalos įrodymų (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d. , 12 str. 1 d. 5 p., Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 60.3, 60.5 p. )

132) atsakovo R. K. pasišalinimu iš įvykio vietos (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. )

143) atsakovui UAB „Saturnitas”, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, ir atsakovui R. K., kaip tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui (LR CK 270 str.).

15Dėl nepranešimo draudikui apie eismo įvykį ir jo aplinkybes bei nepateikimo draudikui turimų eismo įvykio ir žalos įrodymų

16Ieškovas Ergo Insurance SE ieškinyje nurodė, kad draudėjas UAB „Saturnitas” pažeidė draudimo sutartį, nevykdydamas savo pareigos atsitikus draudiminiam įvykiui - tinkamai nepranešdamas draudimo sutartyje nustatytu terminu apie eismo įvykį ir jo aplinkybes bei nepateikdamas draudikui turimų eismo įvykio ir žalos įrodymų apie draudiminį įvykį. Pareiga transporto priemonės valdytojui per tris darbo dienas raštu pranešti draudikui apie eismo įvykį nustatyta Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) 12 straipsnio 1 dalies 5 p. Tokią pareigą nustato ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau LR CK) 6.1012 straipsnis, kurio pirmoje dalyje nustatyta, kad „draudėjas, sužinojęs apie draudiminį įvykį, privalo apie tai pranešti draudikui ar jo atstovui per sutartyje nustatytą terminą ir sutartyje nustatytu būdu“.

17Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ((redakcija, aktuali nuo 2008 m. balandžio 11 d.) (toliau Taisyklės) 60.5 punkte nustatyta draudiko teisė reikalauti grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos iš valdytojo, jeigu atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas ar jo atstovas nepranešė jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui ar jo atstovui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką. TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. išdėstyti kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti draudikas, reikalaudamas grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo dėl to, jog draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas: nustatytų pareigų pažeidimas, priežastinis ryšys su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybes, Vyriausybės nustatyta Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarka. Vis dėl to pripažintina, kad nurodytas teisinis reguliavimas teisę reikalauti išmokėtos sumos ar jos dalies grąžinimo sieja tik su bendradarbiavimo pareigos nevykdymu (su apdraustojo elgesiu po eismo įvykio), apdraustojo atsakomybės atsiradimu, o ne su žalos draudikui atsiradimu. Nepranešimo apie eismo įvykį ir draudiminio įvykio nesieja ir negali sieti tiesioginis priežastinis ryšys, ir tik nustatant grąžintinos sumos dydį atsižvelgiama į įstatyme įtvirtintų aplinkybių visumą (nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, atsiradusios žalos dydį ir kt. aplinkybes) (Vilniaus apygardos teismo 2013-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-298-431-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007).

18Teismas, atsižvelgdamas į patikslintame ieškinyje ir atsiliepime nurodytas aplinkybes, ieškovo atstovės bei atsakovo UAB „Saturnitas” paaiškinimus teismo posėdžio metu, pripažįsta nustatytu faktą, kad UAB „Saturnitas” neįvykdė pareigos per tris darbo dienas raštu pranešti draudikui apie eismo įvykį. Atsakovas UAB „Saturnitas” iš esmės neginčijo aplinkybės, kad UAB „Saturnitas” valdymo organai ar jo įgaliotas asmuo nepranešė ieškovui apie 2014 m. rugpjūčio 19 d. įvykusį eismo įvykį. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad už eismo įvykį atsakingas asmuo (kuris nėra UAB „Saturnitas“ darbuotojas) po eismo įvykio jį informavo, kad pranešė draudikui apie eismo įvykį. Tačiau ši atsakovo nurodyta aplinkybė, jog atsakovas manė, kad draudikas yra informuotas apie eismo įvykį, ne tik nepagrįsta jokiais įrodymais, bet ir neturi teisinės reikšmės, nes nepašalino atsakovo pareigos pačiam pranešti apie eismo įvykį draudikui, taigi nepaneigia atsakovo pareigos nevykdymo bei TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 p. pažeidimo.

19Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė taisyklėse nustatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007). Atsakovo UAB „Saturnitas” nurodyta priežastis, jog nepranešė draudikui apie eismo įvykį todėl, kad už eismo įvykį atsakingas asmuo R. K. jį informavo, kad pats pranešė draudikui apie eismo įvykį, nepaneigia jo kaltės. Juo labiau, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes (kad R. K. pranešė draudikui apie eismo įvykį, ar bent jau kad jis taip teigė UAB „Saturnitas” direktoriui), o ieškovas neigia aplinkybę, kad apie eismo įvykį jam pranešė R. K.. Pažymėtina, kad R. K. šios civilinės bylos nagrinėjimo metu ignoravo bylos nagrinėjimą, nepateikė teismui atsiliepimo, neatvyko į teismo posėdžius ir savo paaiškinimų apie nagrinėjamas aplinkybes neteikė. Jo 2014 m. rugpjūčio 19 d. paaiškinime apie eismo įvykio eigą (b.l. 75), nėra nurodyta aplinkybė, jog jis pats pranešė draudikui apie įvykusį eismo įvykį, nors šiame paaiškinime labai detaliai aprašyti visi jo veiksmai po eismo įvykio. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad atsakovo UAB „Saturnitas“ pasyvumas ir savo pareigos neatlikimas nulėmė tai, jog išmokėdamas draudimo išmoką ieškovas turėjo remtis vien tik nukentėjusiųjų asmenų pateikta informacija. Reikalavimas pranešti apie įvykį yra svarbus dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis. Tačiau nustačius atsakovo, kaip draudėjo, pareigos pažeidimą, to nepakanka konstatuoti draudiko teisės reikalauti iš atsakovo UAB „Saturnitas” grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos. Tokios teisės pripažinimui būtina nustatyti ir tai, ar apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku, ar nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį turėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką (Taisyklių 60.5 p.), kitas reikšmingas aplinkybes (TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. ).

202014 m. rugpjūčio 19 d. S. K. ir J. K. pretenzijos (elektroninės bylos priedas, 2015-08-36 pateiktas kartu su ieškiniu), ant kurių yra uždėtas 2014 m. rugpjūčio 20 d. Ergo Insurance SE antspaudas „gauta“ patvirtina, kad draudikas apie 2014 m. rugpjūčio 19 d. įvykusį eismo įvykį sužinojo ne vėliau kaip 2014 m. rugpjūčio 20 d., t.y. kitą dieną po eismo įvykio. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta pagrįstu atsakovo UAB „Saturnitas“ teiginį, kad ieškovas apie eismo įvykį sužinojo laiku.

21Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl draudiko teisės susigrąžinti išmokėtą išmoką ar jos dalį nagrinėjamu pagrindu, svarbu įvertinti ir tai, ar apie eismo įvykį pranešus, atlygintinos žalos dydis (draudimo išmoka) būtų sumažėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007). Teismas vertina, kad atsakovui UAB „Saturnitas“ pačiam pranešus apie eismo įvykį Ergo Insurance SE, atlygintinos žalos dydis (draudimo išmoka) nebūtų sumažėjęs, nes ieškovas nukentėjusiems asmenims visais atvejais būtų išmokėjęs tokio paties dydžio draudimo išmoką. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios būtų nulėmę išmokėtos draudimo išmokos dydį vien dėl tos priežasties, kad ne atsakovas UAB „Saturnitas“, o nukentėjusieji asmenys laiku pranešė draudikui apie įvykusį eismo įvykį. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad tai neįtakojo žalos dydžio. Todėl teismas pripažįsta, kad atsakovas UAB „Saturnitas“ įrodė aplinkybes, jog apie draudžiamąjį įvykį ieškovas sužinojo laiku ir kad nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.

22Teismas pažymi, jog vienareikšmiškai tvirtinti, kad autoįvykį tiriant policijai, neginčijant autoįvykyje dalyvavusio vairuotojo kaltės, atsakovas neturėjo jokios papildomos informacijos, susijusios su eismo įvykiu, apie kurią būtų galėjęs pranešti draudikui, negalima, tačiau ieškovas, laiku sužinojęs apie eismo įvykį ir turėjęs teisę kreiptis į draudėją dėl informacijos pateikimo, to nepadarė. Taisyklių 60.3 punkte nustatyta draudiko teisė reikalauti grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos iš valdytojo, jeigu draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą UAB „Saturnitas“, o šis atsisakė bendradarbiauti, pateikti draudikui reikalingą informaciją. Taip pat ieškovas nenurodė, kokios svarbios informacijos nepateikimas įtakojo draudimo išmokos padidėjimą. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas UAB „Saturnitas“ neinformavo ieškovo apie tai, kad kaltas dėl eismo įvykio asmuo nėra jo darbuotojas, o ši aplinkybė tapo žinoma ieškovui tik pateikus teismui ieškinį. Tačiau svarbu tai, jog ieškovas niekada neprašė (nereikalavo) tokios informacijos iš UAB „Saturnitas“. Taigi, bendradarbiavimo pareigos šiuo atveju nevykdė abi sutarties šalies, tiek draudėjas, tiek draudikas, t.y. bendradarbiavimas nevyko ne tik dėl draudėjo nepranešimo apie eismo įvykį, bet ir dėl draudiko nesikreipimo į draudėją dėl reikiamos informacijos pateikimo. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta nepagrįstu ir neįrodytu ieškovo teiginį, kad UAB „Saturnitas” pažeidė bendradarbiavimo pareigą nepateikdamas draudikui turimų eismo įvykio ir žalos įrodymų.

23Dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos

24Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Viena iš pagrindinių vairuotojo pareigų yra tai, kad, įvykus eismo įvykiui, su ja susijęs transporto priemonės vairuotojas (eismo dalyvis) privalo nepasišalinti iš eismo įvykio vietos (Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 231.4 punktas (aktuali redakcija nuo 2013-01-19)). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Taisyklių 59.4 punkte nustatyta draudiko teisė reikalauti grąžinti sumokėtas dėl padarytos žalos sumas iš atsakingo už žalos padarymą asmens, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Ieškovas šiuo pagrindu prašo iš atsakovo R. K. (solidariai su atsakovu UAB „Saturnitas“) priteisti visą išmokėtą draudimo išmoką iš valdytojo.

25Nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti ir nustatyti, ar transporto priemonės valdytojas tinkamai vykdė teisės aktais jam nustatytas pareigas, ar dėl pasišalinimo iš įvykio vietos yra jo kaltės, kuri galėjo pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl draudiko teisės susigrąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš transporto priemonės valdytojo, suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant asmens atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą, o administracinio teisės pažeidimo byloje padarius išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti tyčinio pasišalinimo iš įvykio vietos fakto, sprendžiant dėl asmens administracinės atsakomybės, nėra pagrindo daryti išvadą civilinėje byloje, kad šis asmuo buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, vykdydamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2014).

26Atsakovas UAB „Saturnitas“ teigė, kad atsakovas R. K. nepasišalino iš įvykio vietos, tai patvirtina administracinio teisės pažeidimo byla, nes už tai jis nebuvo nubaustas administracine nuobauda. Tačiau, vadovaujantis minėtomis Lietuvos teismų praktikoje suformuluotomis įrodinėjimo taisyklėmis, vien ši atsakovo nurodyta aplinkybė nėra pagrindas spręsti šioje civilinėje byloje, kad atsakovas R. K. nepasišalino iš įvykio vietos. Byloje esantys įrodymai liudija priešingai ir patvirtina ieškovo nurodytą faktą, kad atsakovas R. K. pasišalino iš įvykio vietos. 2014 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės 5 – ojo būrio vyr. patrulė Ž. N. tarnybiniame pranešime nurodė, jog atvykus į 2014-08-19 eismo įvykio vietą, ją pasitiko nukentėjusieji S. K. ir J. K., kurie nurodė apie apgadintas savo transporto priemones, parodė įtariamą kaltojo vairuotojo automobilį (administracinio teisės pažeidimo bylos b.l. 3 (priedas prie bylos)). Šiame tarnybiniame rašte neužsiminta, kad buvo rastas kaltojo automobilio vairuotojas. 2014 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apskrities VPK KPV Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistas R. V. tarnybiniame pranešime nurodė, jog vairuotojas R. K., nepavykus prisiparkuoti automobiliui, pastatė automobilį kitame kieme ir tik forminant eismo įvykį jis prisistatė į policiją (administracinio teisės pažeidimo bylos b.l. 9 (priedas prie bylos)). Šie du policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai patvirtina aplinkybę, kad po eismo įvykio atsakovo R. K. eismo įvykio vietoje nebuvo. Šį faktą patvirtina ir nukentėjusių asmenų S. K. bei J. K. 2014-08-19 rašytiniai paaiškinimai po eismo įvykio ((administracinio teisės pažeidimo bylos b.l. 4, 5 (priedas prie bylos)), kuriuose nurodyta, kad eismo įvykio kaltininkas iš įvykio vietos pasišalino. Taip pat šią aplinkybę liudytojas J. K. dar kartą patvirtino teismo posėdžio metu, teigdamas, kad kaltininkas iš įvykio vietos pasišalino, nukentėjusieji ilgai laukė policijos, bet kaltininko įvykio vietoje visą šį laiką nebuvo, o jis prisistatė vėliau, po dviejų valandų, kai buvo atvykę policijos pareigūnai. Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, teismas pripažįsta įrodyta aplinkybę, kad atsakovas R. K. po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino ir tai padarė savavališkai, dėl savo kaltės (ne dėl patirtų sužalojimų ar kitų svarbių priežasčių, kurios pašalintų jo kaltę).

27Atsakovas R. K. 2014-08-19 paaiškinime dėl eismo įvykio (4), nurodė, jog manevruodamas pats nepastebėjo, jog kliudė kitas transporto priemones, todėl automobilį pastatė kitoje vietoje. Tačiau bylos aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą, kad atsakovas R. K. suvokė susidariusią situaciją, t. y. kad įvyko jo vairuojamos transporto priemonės susidūrimas su kitais objektais. Šią aplinkybę patvirtina paties atsakovo R. K. 2014-08-19 paaiškinimas, adresuotas ieškovui po eismo įvykio (b. l. 75), kuriame jis nurodo, jog po įvykusio eismo įvykio jis paskambino UAB „Saturnitas“ vadovui, kadangi įvykio vietoje nebuvo transporto priemonių vairuotojų, ir informavo jį apie eismo įvykį, susitarė susitikti su juo UAB „Saturnitas“ patalpose, automobilį pastatė artimiausioje matomoje nuo šio įvykio vietoje, kuri netrukdė kitų transporto priemonių judėjimui ir laukė mašinos savininko tolesniems veiksmams, nukentėjusiųjų paieškai. Šis atsakovo R. K. paaiškinimas paneigia jo paties nurodytą poziciją administracinėje byloje, kad jis nesuvokė, jog įvyko eismo įvykis ir patvirtina faktą, kad R. K. iš karto po eismo įvykio suvokė įvykus eismo įvykį, o automobilį pastatė į kitą vietą ne dėl to, jog nesuvoktų įvykus eismo įvykiui, o todėl, kad netrukdytų eismo. Šią išvadą patvirtina ir atsakovo UAB „Saturnitas“ atstovės teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, jog R. K. po eismo įvykio paskambino UAB „Saturnitas“ direktoriui, pranešė, kad yra įvykęs eismo įvykis, kad jis pranešė policijai ir draudimo bendrovei apie eismo įvykį, todėl nereikėtų nerimauti. Be to, administracinio teisės pažeidimo byloje yra duomenų apie tai, kad nuo R. K. vairuojamo automobilio Peugeot Boxer buvo nukritusi plastmasinė detalė, šį faktą teismo posėdžiu taip pat patvirtino liudytojas J. K.. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 d. laikoma, jog asmuo kaltas, jei, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Teismas daro išvadą, kad pakankamai atidus ir rūpestingas asmuo tokiomis aplinkybėmis (nepavykus manevruojant pastatyti automobilio, kliudžius dvi transporto priemones ir nuo jo valdomos transporto priemonės nukritus plastmasinei detalei) turėjo suvokti, jog įvyko eismo įvykis, ir elgtis taip, kaip reikalauja norminiai teisės aktai – nepasišalinti iš įvykio vietos. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, kitų civilinėje byloje surinktų įrodymų, liudytojo J. K. paaiškinimų teisme galima daryti išvadą, kad atsakovas R. K. suvokė, jog įvyko eismo įvykis, tačiau nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nedėjo pastangų realiai įvertinti situacijos, t. y. su kuo įvyko susidūrimas, ar nebuvo apgadintas kitų asmenų turtas, ir dėl savo kaltės pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atsakovui ignoravus bylos nagrinėjimo procesą, neteikus jokių paaiškinimų teismui, sunku įvertinti, ar pareigą nepasišalinti iš įvykio vietos atsakovas pažeidė tyčia, ar dėl neatsargumo, tačiau tai neturi teisinės reikšmės šioje byloje sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo ieškovui priteisimo, kadangi civilinėje teisėje prievolė atlyginti žalą atsiranda ne tik esant tyčinei kaltės formai, bet ir neatsargumui (CK 6.248 straipsnio 2 dalis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2014).

28Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, atsakovui R. K. neginčijant ieškovo reikalavimo ir neįrodinėjant ieškinį esant nepagrįstu, neginčijant grąžintinos sumos dydžio, o atsakovui UAB „Saturnitas“ atsiliepime nurodžius, jog ieškovas turi teisę reikšti reikalavimą grąžinti draudimo išmoką R. K., teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė, jog turi pagrindą reikšti ieškinį atsakovui TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

29Dėl solidariosios atsakomybės pagal CK 6.270 straipsnio 3 dalį taikymo ir atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų

30Skolininkų (pažeidėjų) daugetu deliktinėje atsakomybėje laikomi atvejai, kai už nukentėjusiojo patirtą žalą atsakyti privalo daugiau nei vienas asmuo. Pagal bendrąją Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintą taisyklę, esant skolininkų daugetui, jų pareiga kreditoriui yra dalinė (CK 6.5 straipsnis). Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, pagrįstą suvokimu, kad kiekvienas privalo atlyginti tik tą žalą, kurią savo veiksmais sukėlė, solidariosios atsakomybės taikymui konkrečiu atveju būtinas teisinis pagrindas – teisės norma, nustatanti solidariąją asmenų pareigą susiklosčiusioje situacijoje. CK yra tik kelios nuostatos, reglamentuojančios solidariosios atsakomybės klausimus: CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu, o CK 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Solidariąją atsakomybę įtvirtinančios CK 6.279 straipsnio 4 dalies, 6.265 straipsnio 1 ir 2 dalių, 6.270 straipsnio 3 ir 4 dalių normos taikytinos specialiems atvejams. Solidariosios atsakomybės taisyklės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu (solidariai).

31Kasacinis teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės taikymą deliktiniams santykiams yra konstatavęs, kad paprastai solidarioji atsakomybė tokiems santykiams taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2008).

32CK 6.270 straipsnyje reglamentuojama atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą, o šio straipsnio 3 dalis yra skirta specialiesiems atvejams. CK 6.270 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, jog galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Tačiau jeigu dėl didesnio pavojaus šaltinio valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai. Taigi, šioje byloje keliama atsakovo UAB „Saturnitas“ – kaip padidinto pavojaus šaltinio – transporto priemonės valdytojo atsakomybės už transporto priemone kito asmens padarytą žalą taikymo problema. Byloje nustatyta, kad žalą transporto priemone tretiesiems asmenims tiesiogiai padarė R. K. transporto priemone naudojęsis panaudos pagrindu, todėl atsakovo UAB „Saturnitas“ civilinės atsakomybės taikymui aktualus jo kaltės dėl transporto priemonės perdavimo R. K. teisėtumo klausimas.

33Civilinėje teisėje didesnio pavojaus šaltinis suprantamas kaip asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kuri kelia didesnį nei įprasta pavojų aplinkiniams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad dėl tam tikro objekto ar veiklos, kaip keliančių didesnį pavojų aplinkiniams, pobūdžio sprendžiama pagal šiuos kriterijus: 1) itin didelę žalos atsiradimo riziką; 2) negalėjimą jos pašalinti atsargumo priemonėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad transporto priemonė yra didesnio pavojaus šaltinis. (2011 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011; 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012, 2014 m. kovo 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Byloje nustatyta, kad transporto priemonė PEUGEOT BOXER, valst. Nr. ( - ), nuosavybės teise priklauso UAB „Saturnitas“. Automobilio savininkas gali įgyvendinti nuosavybės teisę valdydamas jam priklausantį turtą, juo naudodamasis ir disponuodamas (CK 4.37 straipsnis). Valdymas, kaip daiktinė teisė, reiškia juridiškai turėti daiktą savo žinioje, daryti jam fizinį ar ūkinį poveikį. Iš šios valdymo apibrėžties matyti, kad automobilio savininkas, įgyvendindamas valdymo teisę, gali veikti ir kaip automobilio valdytojas, t. y. asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams asmenims. Savininkas gali sudaryti sandorius dėl savo turto ir įstatymo nustatyta tvarka leisti naudotis automobiliu kitiems asmenims (2009 m. kovo 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis Nr. 3K-3-119/2009).

34Ieškovas ERGO Insurance Se teisme įrodinėjo, kad atsakovas UAB „Saturnitas“ yra kaltas dėl didesnio pavojaus šaltinio valdymo netekimo, todėl kartu su neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusiu asmeniu R. K., turi atsakyti solidariai. Šį teiginį ieškovas grindė tuo, kad UAB „Saturnitas“ pažeidė transporto priemonės perdavimo ne įmonės darbuotojui tvarką. Ieškovas nenurodė, kokią norminiuose aktuose nustatytą tvarką UAB „Saturnitas“ pažeidė, tačiau nurodė, jog UAB „Saturnitas“ netinkamai automobilio perdavimą įformino 2014-08-19 įsakymu, kuriuo įsakoma: „leisti R. K. pasinaudoti persivežti asmeninius daiktus UAB „Saturnitas“ įmonės automobiliu PEUGEOT BOXER, valst. Nr. ( - ), nuo 2014.08.19 10 val. iki 2014.08.19 18 val.“ .

35LR CK 6.629 straipsnyje, apibrėžiant panaudos sutarties sampratą, nurodyta, jog neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Vadovaujantis LR CK 6.629 str. 2 d., panaudos sutarties formai taikomi reikalavimai, nustatyti LR CK 6.478 str. 1 d., kurioje nustatyta, jog sutartis ilgesniam kaip ketverių metų terminui turi būti rašytinė. Byloje nustatyta, kad UAB „Saturnitas“ automobilį PEUGEOT BOXER R. K. panaudos pagrindais perdavė aštuonioms valandoms, kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovo atstovė, persivežti baldus. Taigi, nei įstatymas, nei joks poįstatyminis aktas šiuo atveju neįpareigojo UAB „Saturnitas“ sudaryti rašytinę panaudos sutartį, todėl ieškovas nepagrįstai įrodinėjo, jog atsakovas UAB „Saturnitas“ perduodamas automobilį R. K. pažeidė kokią nors privalomą automobilio perdavimo tvarką. Ieškovas pagrįstai nurodė, jog UAB „Saturnitas“ 2014-08-19 įsakymas (b.l. 81) yra lokalus įmonės dokumentas, skirtas įmonėje dirbantiems darbuotojams, o ne tretiesiems asmenims; šis dokumentas, nors ir neatstoja rašytinės panaudos sutarties, tačiau patvirtina, kad buvo sudaryta panaudos sutartis žodine forma. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nepagrįstai nurodė, jog neaišku, ar M. A., kuris pasirašė UAB „Saturnitas“ 2014-08-19 įsakymą tuo metu buvo įmonės vadovas, nes byloje esantis VĮ Registrų centro išrašas (b.l.8-11) patvirtina, kad M. A. nuo 2006-05-10 yra UAB „Saturnitas“ direktorius.

36Ieškovas, grįsdamas ieškinį, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2000 m. birželio 16 d. Senato nutarimu Nr. 27, kuriame nurodyta, kad “valdytojas, kuris leido naudotis didesnio pavojaus šaltiniu kitam asmeniui, pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką (neįforminęs dokumentų, kada tai būtina), išlieka didesnio pavojaus šaltinio valdytoju“. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2012). Ieškovo paminėtas Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato nutarimas neturi precedento galios kaip teismų sprendimai, sukurti analogiškose bylose, be to šis išaiškinimas buvo priimtas tuo metu, kai galiojo 1997 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 36-193 „Dėl dokumentų, suteikiančių teisę naudotis motorine transporto priemone“ nustatyta naudojimosi motorinėmis transporto priemonėmis tvarka, pagal kurią, jeigu kartu nebūdavo transporto priemonės savininko, motorinės transporto priemonės vairuotojas privalėjo su savimi turėti ir duoti policijos darbuotojams patikrinti nustatyta tvarka patvirtintus dokumentus, suteikiančius teisę naudotis transporto priemone. Šiuo metu tokios tvarkos nėra nustatyta, todėl minėtas išaiškinimas nėra reikšmingas šioje civilinėje byloje.

37Išanalizavęs bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad ieškovas ERGO Insurance Se neįrodė, jog yra pagrindas taikyti CK 6.270 straipsnio 3 dalį ir priteisti draudimo išmokėtą sumą solidariai iš atsakovų UAB „Saturnitas“ ir R. K.. Teismas nustatė, kad R. K. transporto priemonę valdė teisėtai (panaudos sutarties pagrindu), transporto priemonė jam buvo perduota techniškai tvarkinga (priešingų duomenų nenustatyta), R. K., perduodant jam automobilį, buvo blaivus, turėjo teisę vairuoto reikalingos kategorijos transporto priemonę, todėl UAB „Saturnitas“ nėra kaltas dėl neteisėto didesnio pavojaus šaltinio valdymo netekimo, o R. K. nėra neteisėtai transporto priemonę užvaldęs asmuo. Nei tai, kad draudėjas - automobilio savininkas, leido atsakingam už žalos padarymą asmeniui naudotis automobiliu, nei tai, kad draudėjas ir atsakingas už žalos padarymą vairuotojas sudarė žodinę panaudos sutartį, nėra tos faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis būtų teisinis pagrindas konstatuoti, kad draudikas įgyja regresinio reikalavimo teisę tiek į draudėją, tiek į atsakingą už žalos padarymą vairuotoją bei taikytina solidarioji jų atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Teismui nenustačius, kad atsakovas UAB „Saturnitas“ turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, nėra pagrindo spręsti ir esant priežastinį ryšį su žalos atsiradimu, todėl nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę.

38Sprendžiant klausimą dėl atsakovo R. K. civilinės atsakomybės, svarbu pažymėti tai, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtintas reglamentavimas nustato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės ir šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys, kurių patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatyta tvarka atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011). Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei transporto priemonės valdytojas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytas pareigas (CK 6.114 straipsnio 5 punktas, 6.988 straipsnio 3 dalis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Taisyklių 59.4 punktas). Teismas nustatė, kad R. K. pažeidė pareigą nepasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl civilinė atsakomybė jam kyla TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, o ne pagal CK 6.270 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, ieškinys dalyje dėl išmokėtos nukentėjusiesiems draudimo išmokos (750,22 Eur) priteisimo iš atsakovo R. K. tenkintinas. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

39Dėl procesinių palūkanų priteisimo

40Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys dalyje dėl 750,22 Eur draudimo išmokos priteisimo iš atsakovo R. K. tenkintinas, iš jo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (CK 6.210 str.), nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

41Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

42Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnis).

43Ieškovas, vadovaujantis LR CPK 101 str., 2015-11-25 pavedimu į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. ( - ) pervedė 100 Eur liudytojo J. K. iškvietimo į teismo posėdį užtikrinimui. Liudytojas J. K. teismui pateikė prašymą atlyginti jam 100 eurų už atsitraukimą nuo įprastinio darbo. Ieškovo iškviestas liudytojas J. K. į teismo posėdį atvyko du kartus: 2016 m. sausio 18 d. teismo posėdis truko 31 minutę, 2016-03-01 teismo posėdis truko 1 valandą 42 minutes. 2016-02-15 UAB „Kauno staklės“ išduota pažyma apie darbo užmokestį patvirtina, kad J. K. vidutinio darbo užmokestį per mėnesį sudaro 916,12 Eur, atitinkamai vidutinis valandinis darbo užmokestis sudaro 5,72 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad dėl šios civilinės bylos nagrinėjimo liudytojas J. K. teisme iš viso užtruko 2 val. 12 min., jam iš ieškovo 2015-11-25 pavedimu į Kauno apylinkės teismo sąskaitą pervestų 100 Eur išmokėtina 12,58 Eur suma už atsitraukimą nuo įprastinio darbo (LR CPK 89 str. 1 d.). Likusi 2015-11-25 pavedimu į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. ( - ) pervesta suma, kuri sudaro 87,42 Eur, grąžintina ieškovui.

44Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo R. K. ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 17, 00 Eur žyminio mokesčio, 27,30 Eur kuro išlaidų (b.l.69-71), 12,58 Eur suma, išskaičiuota išmokėti liudytojui J. K. iš ieškovo įmokėto užstato šio liudytojo iškvietimo į teismo posėdį užtikrinimui (CPK 93 str. 3 d., 79 str., 88 str. 1 d. 1 p., 9 p. ).

45Valstybei iš atsakovo R. K. priteistina 4,76 Eur. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

46Vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270 str., teismas

Nutarė

47Ieškinį tenkinti iš dalies.

48Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. ( - ) ( - ), 750,22 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų 22 ct) žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-09-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 56,88 Eur (penkiasdešimt šeši eurai 88 ct) bylinėjimosi išlaidų ERGO Insurance SE, atstovaujamam Ergo Insurance SE Lietuvos filialo, į.k. 302912288, buveinės adresas Geležinio Vilko g. 6A, Vilnius, a.s. Nr. ( - ) Swedbank AB, b.k. 73000, naudai.

49Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

50Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. ( - ) ( - ), 4,76 Eur (keturis eurus 76 ct) pašto išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

51Grąžinti ieškovui ERGO Insurance SE, atstovaujamam Ergo Insurance SE Lietuvos filialo, į.k. 302912288, buveinės adresas Geležinio Vilko g. 6A, Vilnius a.s. Nr. ( - ) Swedbank AB, b.k. 73000, 87,42 Eur (aštuoniasdešimt septyni eurai 42 ct), sumokėto 2015-11-25 pavedimu į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. ( - ) 100 eurų sumoje liudytojo iškvietimo į teismo posėdį užtikrinimui.

52Išmokėti liudytojui J. K., a.k. ( - ) 12,58 Eur (dvylika eurų 58 ct) už atsitraukimą nuo įprastinio darbo, šią sumą išmokant iš ieškovo 2015-11-25 pavedimu į Kauno apylinkės teismo sąskaitą pervestų 100 Eur sumos.

53Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo ERGO... 3. Teismas... 4. Ieškovas ERGO insurance SE patikslintu ieškiniu (b. l. 48-52) teismo prašo... 5. Teismo posėdžio metu ieškovė atstovė palaikė patikslinto ieškinio... 6. Atsakovas UAB „Saturnitas“ atsiliepime į patikslintą ieškinį (b.l.... 7. Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Saturnitas“ atstovė palaikė... 8. Atsakovas R. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė (patikslintas ieškinys... 9. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 10. Byloje nustatyta, kad transporto priemonės PEUGEOT BOXER, valst. Nr. ( - ),... 11. Ieškovas byloje reiškia atgręžtinį draudiko reikalavimą į draudėją bei... 12. 1) atsakovo UAB „Saturnitas” nepranešimu tinkamai ir laiku apie eismo... 13. 2) atsakovo R. K. pasišalinimu iš įvykio vietos (Lietuvos Respublikos... 14. 3) atsakovui UAB „Saturnitas”, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui,... 15. Dėl nepranešimo draudikui apie eismo įvykį ir jo aplinkybes bei nepateikimo... 16. Ieškovas Ergo Insurance SE ieškinyje nurodė, kad draudėjas UAB... 17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795... 18. Teismas, atsižvelgdamas į patikslintame ieškinyje ir atsiliepime nurodytas... 19. Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką... 20. 2014 m. rugpjūčio 19 d. S. K. ir J. K. pretenzijos (elektroninės bylos... 21. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl draudiko teisės... 22. Teismas pažymi, jog vienareikšmiškai tvirtinti, kad autoįvykį tiriant... 23. Dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos... 24. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo... 25. Nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti ir nustatyti, ar transporto... 26. Atsakovas UAB „Saturnitas“ teigė, kad atsakovas R. K. nepasišalino iš... 27. Atsakovas R. K. 2014-08-19 paaiškinime dėl eismo įvykio (4), nurodė, jog... 28. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, atsakovui R. K. neginčijant ieškovo... 29. Dėl solidariosios atsakomybės pagal CK 6.270 straipsnio 3 dalį taikymo ir... 30. Skolininkų (pažeidėjų) daugetu deliktinėje atsakomybėje laikomi atvejai,... 31. Kasacinis teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės taikymą... 32. CK 6.270 straipsnyje reglamentuojama atsakomybė už didesnio pavojaus... 33. Civilinėje teisėje didesnio pavojaus šaltinis suprantamas kaip asmens... 34. Ieškovas ERGO Insurance Se teisme įrodinėjo, kad atsakovas UAB... 35. LR CK 6.629 straipsnyje, apibrėžiant panaudos sutarties sampratą, nurodyta,... 36. Ieškovas, grįsdamas ieškinį, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2000... 37. Išanalizavęs bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad ieškovas ERGO... 38. Sprendžiant klausimą dėl atsakovo R. K. civilinės atsakomybės, svarbu... 39. Dėl procesinių palūkanų priteisimo ... 40. Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. nustato, kad terminą įvykdyti piniginę... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas... 43. Ieškovas, vadovaujantis LR CPK 101 str., 2015-11-25 pavedimu į Kauno... 44. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo R. K. ieškovui priteistinos... 45. Valstybei iš atsakovo R. K. priteistina 4,76 Eur. Išlaidų, susijusių su... 46. Vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270 str., teismas... 47. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 48. Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. ( - ) ( - ), 750,22 Eur (septynis šimtus... 49. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 50. Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. ( - ) ( - ), 4,76 Eur (keturis eurus 76 ct)... 51. Grąžinti ieškovui ERGO Insurance SE, atstovaujamam Ergo Insurance SE... 52. Išmokėti liudytojui J. K., a.k. ( - ) 12,58 Eur (dvylika eurų 58 ct) už... 53. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...