Byla e2-9973-1003/2018
Dėl skolos priteisimo ir atsakovės I. B. priešieškinį ieškovui V. B. dėl laidojimo išlaidų priteisimo

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovui V. B., jo atstovui advokatui Jurijui Malininui, atsakovei I. B., jos atstovei advokatei Irinai Petkienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei I. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovės I. B. priešieškinį ieškovui V. B. dėl laidojimo išlaidų priteisimo,

Nustatė

21. ieškovas V. B. pareikštu ieškiniu atsakovei I. B. prašo priteisti iš atsakovės 744,34 Eur skolą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

32. Ieškinyje nurodyta, kad ( - ) mirus V. B. jo turtą pagal įstatymą, įskaitant butą, esantį ( - ), paveldėjo ieškovas ir atsakovė. Po palikėjo mirties atsakovė naudojosi ir šiuo metu naudojasi aptariamu butu, tačiau nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio nemoka mokesčių už butui teikiamas komunalines paslaugas. Susidariusį 385,09 Eur įsiskolinimą už komunalines paslaugas apmokėjo ieškovas, todėl ši suma priteistina iš atsakovės. Mirus V. B., atsakovė iš mirusiojo sąskaitų bankuose išgrynino ir pasisavino 958 Eur. Iš šių paveldėtų lėšų ieškovui priklauso 359,25 Eur suma, kuri priteistina ieškovui iš atsakovės.

43. Ieškovas patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, paaiškindamas, kad atsakovės skola už butui teikiamas komunalines paslaugas susidarė laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. kovo mėnesio pabaigos. 2018 m. balandžio mėnesį atsakovė įsiteisino savo paveldėtą dalį ir už ją moka mokesčius. Kadangi atsakovė nesumokėjo mokesčių iki 2018 m. kovo mėnesio pabaigos, ieškinio reikalavimas dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo mažintinas nuo 385,09 Eur sumos iki 359,43 Eur sumos, o visa ieškinio reikalavimo suma mažintina iki 718,68 Eur. Jis atsisako reikalavimo priteisti iš atsakovės 25,66 Eur skolą. Atsakovė nuolat gyvena bute adresu ( - ), išimtinai naudojasi butui teikiamomis paslaugomis, dėvi turtą, todėl turi apmokėti visus butui paskaičiuotus mokesčius. Dėl atsakovės trukdymų, atsisakymo atidaryti duris, bendrauti telefonu, ieškovas negalėjo patekti į butą ir naudotis paveldėta buto dalimi. Iš palikėjo V. B. banko sąskaitų atsakovė išėmė 958 Eur sumą, įskaitant ir jam palikimu priklausančią 359,25 Eur sumą, kuri priteistina iš atsakovės. Prašo tenkinti ieškinį, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

54. Pareikštu priešieškiniu atsakovė I. B. prašo ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovės 95,22 Eur skolą už butui teiktas komunalines paslaugas, taip pat prašo priteisti atsakovei iš ieškovo 695,15 Eur atsakovės patirtas laidojimo išlaidas bei byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

65. Priešieškinyje nurodyta, kad po palikėjo V. B. mirties ieškovas paveldėjo ¾ dalis turto, atsakovė paveldėjo ¼ dalį turto. Atsakovė sutinka, kad yra skolinga ieškovui 61 Eur už butui tiektą vandenį ir 34,22 Eur bendrijos mokesčių nuo ieškovo sumokėtos 136,90 Eur mokesčių bendrijai dalies, iš viso 95,22 Eur. Kitus paskaičiuotus butui mokesčius privalo susimokėti pats ieškovas proporcingai jam priklausančiai buto daliai. Atsakovė sutinka su ieškovo reikalavimu priteisti iš jos 359,25 Eur sumą, ši suma paveldėjimo teise priklauso ieškovui. Iš palikėjo V. B. banko sąskaitų atsakovė išgrynino 958 Eur sumą, kuri buvo panaudota V. B. laidotuvėms, t. y. 83,21 Eur atsakovė panaudojo pirkdama maisto produktus šermenims, ieškovas apie tai žinojo ir pretenzijų nereiškė, be to, laidotuves organizavusiems gedulo namams atsakovė sumokėjo 530 Eur, ši suma paskaičiuota atėmus Sodros ir Socialinės paramos skyriaus išmokas, taip pat atsakovė sumokėjo 206 Eur už gedulingus pietus, 112,66 Eur už velionio drabužius, iš viso laidotuvėms išleido 926,87 Eur. ¾ dalis laidotuvių išlaidų sumos, t. y. 695,15 Eur, privalo sumokėti ieškovas, ši suma atsakovei priteistina iš ieškovo.

76. Atsakovė patvirtino priešieškinyje išdėstytas aplinkybes, paaiškindama, kad po palikėjo V. B. mirties ji gyvena viena bute adresu ( - ), viena naudojasi butui teikiamomis komunalinėmis paslaugomis. Aplankyti ateina draugas. Ieškovas ginčo bute negyvena, savo kambarį abipusiu susitarimu užsirakino tik 2018 m. rugsėjo 18 d. Niekas netrukdė ieškovui anksčiau naudotis paveldėta buto dalimi, pasiimti raktą, įeiti į butą, kambarį. Ieškovui aptariamo įvykio 2018 m. balandžio 26 dieną neatidarė buto durų, nes manė, kad į duris beldžia draugas, ji bijojo atidaryti duris, be to, prastai jautėsi. Ji nežinojo, kad už durų laukia policijos pareigūnai, įlipęs į butą pro balkoną ieškovo sūnus ją išgąsdino. Ieškovo daiktų bute nebuvo. Ji naudojosi abiem kambariais. Mano, kad už butui teikiamas komunalines paslaugas turi mokėti abi šalys, kaip bendraturčiai, pagal paveldėtas buto dalis. Ji sutinka sumokėti už sunaudotą šaltą vandenį ir dalį mokesčio bendrijai, iš viso 95,22 Eur. Mirusiojo laidotuvėms išleido iš viso apie 926,87 Eur sumą. Velionio darbovietės sumokėta 326 Eur suma skirta jai kaip pašalpa ir neturėjo būti naudojama laidotuvių išlaidoms padengti. Laidojimą organizavusi įmonė paėmė pinigus už tas pačias paslaugas ir iš jos, ir iš mirusiojo darbdavio, tačiau ji nieko nedarė, kad permokėtus pinigus susigrąžinti. 112,66 Eur sumokėjo morge už velionio aprengimą, veido, kūno sutvarkymą. Ieškovas prie laidotuvių neprisidėjo, jokių pinigų jai nedavė. Raštelį, kad ieškovas dėl patirtų laidotuvių išlaidų jai neskolingas, pasirašė todėl, kad išgryninusi velionio pinigus iš banko sąskaitų juos panaudojo laidotuvėms, manydama, jog ieškovas jų nereikalaus, todėl, ieškovui pareiškus reikalavimą dėl skolos priteisimo, šalių pasirašytas skolos raštelis yra niekinis. Prašo iš dalies tenkinti ieškinį ir visiškai tenkinti priešieškinį.

87. Ieškovas dėl priešieškinio reikalavimų paaiškino, kad su priešieškiniu nesutinka, nes dėl atsakovės patirtų laidojimo išlaidų jai nėra skolingas, šią aplinkybę atsakovė patvirtino, pasirašydama šalių susitarimą, jog jokių pretenzijų dėl laidojimo išlaidų ieškovui neturi. Susitarimą atsakovė pasirašė laisva valia, neverčiama kitų asmenų. Dėl atsakovės nurodytų laidotuvių išlaidų jis sutinka, tačiau mano, kad Sodros, Socialinės paramos skyriaus, mirusiojo darbdavio išmokomis pilnai buvo padengtos laidojimo išlaidos. Be to, giminaičiai ir draugai šermenų metu jam perduotais vokeliais surinko 180 Eur sumą, kuria jis, sudėjęs į vieną vokelį, perdavė atsakovei. Prašo priešieškinį atmesti.

9Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

108. Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 718,68 Eur skolą, kurią sudaro 359,43 Eur reikalavimas dėl butui adresu ( - ), iki 2018 m. kovo mėnesio pabaigos paskaičiuotų komunalinių mokesčių priteisimo bei 359,25 Eur reikalavimas dėl ieškovo paveldėtų pinigų priteisimo. Ieškovas atsisako reikalavimo dėl 25,66 Eur skolos už komunalinius mokesčius priteisimo. Pareikštu priešieškiniu atsakovė I. B. prašo priteisti ieškovui iš atsakovės 95,22 Eur skolą už butui teiktas komunalines paslaugas, taip pat prašo priteisti atsakovei iš ieškovo 695,15 Eur atsakovės patirtas laidojimo išlaidas.

11Dėl ieškinio reikalavimų

129. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad po palikėjo V. B. mirties ( - ) jo turto, įskaitant ir butą adresu ( - ), ¾ dalis paveldėjo ieškovas V. B., ¼ dalį paveldėjo atsakovė I. B. (6-12 b. l.). Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas už butui teiktas komunalines paslaugas sumokėjo šias sumas: 2018-03-27 mokėjimo nurodymu sumokėjo 61,44 Eur skolą UAB „Šiaulių vandenys“ (13-14 b. l.); 2018-05-21 mokėjimo nurodymu sumokėjo 136,90 Eur skolą DNSB ( - ) (15-16 b. l.); 2018-04-12, 2018-04-19 mokėjimo nurodymais sumokėjo 173,37 Eur skolą, paskaičiuotą iki 2018 m. kovo mėnesio pabaigos, AB „Šiaulių energija“ (17-20 b. l.). Atsakovė pateikė 2018-05-17 mokėjimo dokumentą, kad sumokėjo 115,93 Eur skolą AB „Šiaulių energija“ (98 b. l.).

1310. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog įpėdinis laikomas priėmusius palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Mirus V. B., ieškovas ir atsakovė, paduodami pareiškimus notarui, priėmė mirusiojo palikimą. Ieškovui Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas išduotas 2018-03-09, atsakovei – 2018-04-05 (6-7, 10-12 b. l.). Šalys neginčija CK 5.52 straipsnio nuostatų, kad priimdamos mirusiojo palikimą kartu atsako ir už palikėjo skolas. Šalių ginčas kyla dėl to, kas turi mokėti už paveldėtam butui teiktas komunalines paslaugas.

1411. Pagal CK 4.72 straipsnį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 str.). Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Ir kitose CK ketvirtosios knygos V skyriaus ketvirtojo skirsnio normose bendraturčių tarpusavio teisiniams santykiams reguliuoti įtvirtintas proporcingumo principas, t. y. nustatyta, kad iš bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių bendraturčiams kilusios teisės ir pareigos paskirstomos proporcingai kiekvieno jų turimai turto daliai, jeigu bendraturčiai nesusitaria kitaip. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas.

1512. Ieškovui, kaip buto, esančio ( - ), ¾ dalių savininkui, DNSB ( - ) išrašė sąskaitą apmokėjimui, skolą už 2017 m. rugpjūčio – gruodžio mėnesius, 2018 m. sausio – kovo mėnesius (8 mėnesiai) sudaro 124,62 Eur, ieškovas šią sąskaitą apmokėjo (15-16 b. l.). DNSB Rasos g. 5 sąskaitoje nurodytos šios buto ( - ), savininkams paskaičiuotos išlaidos: eksploatacinės išlaidos, administracinės išlaidos, kaupimas, laiptinių apšvietimas. Atsižvelgiant į sprendimo 11 punkte aptartą teisinį reglamentavimą, ieškovo, kaip ¾ buto dalių savininko, mokėtina DNSB Rasos g. 5 paslaugų suma yra 93,46 Eur, o atsakovės, kaip ¼ buto dalies savininkės, - 31,16 Eur. Atsakovė sutinka su pareiga apmokėti jai tenkančią mokesčių dalį pagal DNSB Rasos g. 5 sąskaitą, taip pat sutinka su ieškovo reikalavimu sumokėti 61,44 Eur skolą pagal UAB „Šiaulių vandenys“ išrašytą ir ieškovo apmokėtą sąskaitą (13-14 b. l.).

1613. Kasacinis teismas, aiškindamas šilumos energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, yra konstatavęs, kad šilumos pirkimo – pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas; nepaisant to, kas realiai naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo – pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas; šilumos energijos vartojimo teisinių santykių dalyviu gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas; šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalimi, tačiau jeigu tokio susitarimo nėra, šilumos energijos sutarties šalis yra patalpų, kurioms tiekiama šiluma, savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2009; kt.).

1714. Ieškovas ir atsakovė, būdami atitinkamai ¾ ir ¼ dalių buto, esančio ( - ), savininkai, nuosavybės teises į minimo buto dalis įgiję Paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu, įgijo teisę ir pareigą šiomis buto dalimis naudotis, valdyti ir jomis disponuoti, t. y. visiškai realizuoti savininko teises ir vykdyti pareigas dėl buto dalių.

1815. Byloje nėra ginčo dėl to, kad po V. B. mirties bute liko gyventi ir juo toliau naudojosi mirusiojo sutuoktinė atsakovė I. B.. Tačiau į bylą nepateikta pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas, mirusiojo V. B. sūnus, po tėvo mirties negalėjo įgyvendinti savo, kaip dalies buto savininko, teisių, kad jam būtų kliudoma naudotis, valdyti, disponuoti buto dalimi. Aplinkybė, kad 2018 m. balandžio 26 d. bei 2018 m. rugsėjo 25 d. ieškovas negalėjo patekti į butą, nes atsakovė neatidarė buto durų, ir į butą 2018 m. balandžio 26 d. pateko tik tuomet, kai ieškovo sūnus įėjo į butą per balkoną, o 2018 m. rugsėjo 25 d. į butą pateko policijos pareigūnų pagalba (90-91 b. l.), nepatvirtina, kad laikotarpiu nuo ( - ), kai mirė V. B., iki 2018 m. kovo mėnesio pabaigos ieškovas dėl atsakovės veiksmų negalėjo tinkamai valdyti, naudotis paveldėta buto dalimi. Nepaneigtos byloje atsakovės nurodytos aplinkybės, kad 2018 m. balandžio 26 d. buto durų ji neatidarė, nes manė, kad į butą bando patekti jos draugas, be to, ji buvo prastos savijautos. Būdamas sąžiningu, rūpestingu, atidžiu buto dalies paveldėtoju, suvokdamas pareigą rūpintis turimu turtu ir jį išlaikyti, mokėti mokesčius už jį ir pan., ieškovas galėjo aktyviais veiksmais leistinomis teisinėmis priemonėmis realizuoti teisę naudotis paveldėta buto dalimi, t. y. dėl pažeistos teisės gynimo kreiptis į teismą prašydamas išduoti leidimą patekti į butą, konstatuoti faktines negalėjimo patekti į butą aplinkybes antstolio pagalba ir pan. Ieškovo pateiktas šalių susirašinėjimas nepatvirtina, kad atsakovė sistemingai, nuolat trukdė ieškovui patekti ir naudotis pavekdėto buto dalimi. Iš šalių susirašinėjimo sms žinutėmis matyti, kad 2018 m. balandžio 26 d. atsakovė prastai jautėsi, siūlė ieškovui bet kurią patogią susitikimo datą nuo gegužės 4 d. Spręstina, kad iš esmės vienkartinis negalėjimo ieškovui laisvai patekti į butą atvejis, kuris įvyko netgi ne skolos, kurią reikalauja priteisti ieškovas, susidarymo laikotarpiu, nepatvirtina, jog ieškovui sistemingai, periodiškai, nuolat buvo trukdoma patekti į butą, valdyti, naudotis paveldėta buto dalimi. Pažymėtina, kad liudytojos I. B. parodymais ieškovas ketino patekti į butą tam, kad jį apžiūrėtų, nes turi tikslą paveldėtą buto dalį parduoti, o ne ja faktiškai naudotis. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą Mažeikių rajone, į bylą nepateikta duomenų, kad ieškovas imtųsi veiksmų keisti nuolatinę gyvenamąją vietą ir apsigyventi paveldėtame bute Šiauliuose.

1916. Kaip nepagrįstą teismas vertina ieškovo argumentą, kad jis neturi pareigos apmokėti skolos už butui tiektą šilumos energiją, kadangi ieškovas ginčo bute negyvena ir nesinaudoja paveldėta buto dalimi. Nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo – pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Atsižvelgiant į šalių paveldėtas buto dalis, AB „Šiaulių energija“ pagrįstai išrašė sąskaitą 173,37 Eur sumai būtent ieškovui, sąskaitoje nurodyta suma apskaičiuota už paslaugų teikimą ieškovo paveldėtai buto daliai – 33,30 kv.m buto plotui, vandens skaitliukų rodmenys į sąskaitą neįskaičiuoti (17-20 b. l.). Atsakovei taip pat buvo pateikta apmokėjimui sąskaita jos paveldėtai buto daliai – 11,10 kv. m, kurią atsakovė apmokėjo (98 b. l.). Spręstina, kad ieškovas sumokėjo AB „Šiaulių energija“ 173,37 Eur sumą už tiektą šilumos energija jam priklausančioms ¾ buto dalims, todėl ieškovė neturi pareigos sumokėti ieškovo reikalaujamos 173,37 Eur sumos, ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

2017. Ieškovas pateikė į bylą mirusio V. B. bankų sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, kad po V. B. mirties iš jo sąskaitų buvo išgryninta 958,01 Eur suma (23-26 b.l.). Atsakovė pripažįsta, kad iš V. B. sąskaitų išgrynino ieškovo nurodytą sumą ir sutinka su ieškinio reikalavimu priteisti iš jos 359,25 Eur ieškovo paveldėtų pinigų sumą.

2118. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru butu, esančiu ( - ), privalo proporcingai apmokėti išlaidas butui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, jei bendraturčiai nesusitaria kitaip. Įvertinus, kad atsakovė sutinka sumokėti 61,44 Eur skolą pagal UAB „Šiaulių vandenys“ išrašytą ir ieškovo apmokėtą sąskaitą bei sutinka sumokėti jai tenkančią mokesčių dalį pagal DNSB Rasos g. 5 sąskaitą, taip pat sutinka su ieškovo reikalavimu dėl 359,25 Eur ieškovo paveldėtų pinigų priteisimo, ieškovui iš atsakovės priteistina 451,85 Eur skolos suma, likusioje dalyje ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

2219. Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdyje ieškovas nurodė, jog atsakovės skola už butui teikiamas komunalines paslaugas susidarė laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. kovo mėnesio pabaigos, ir jis atsisako reikalavimo priteisti iš atsakovės 25,66 Eur skolą už vėlesnį laikotarpį, ieškovo ieškinio atsisakymas dalyje dėl 25,66 Eur skolos priteisimo priimtinas, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.).

23Dėl priešieškinio reikalavimų

2420. Pareikštu priešieškiniu atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 695,15 Eur atsakovės patirtas laidojimo išlaidas.

2521. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad po palikėjo V. B. mirties ( - ), dėl jo laidotuvių buvo išmokėtos šios išmokos ir atsakovės patirtos išlaidos: šarvojimo ir laidojimo paslaugos Romualdo J. J. įmonėje sudarė 1182,20 Eur, atsakovė, išskaičiavus 304 Eur ir 343,09 Eur VSDFV ir Socialinės paramos skyriaus išmokėtas laidojimo pašalpas, sumokėjo Romualdo J. J. įmonei 530 Eur (63, 84, 99 b. l.); 112,66 Eur atsakovės patirtos išlaidos morge už velionio aprengimą, veido, kūno sutvarkymą (65, 104 b. l.); 206 Eur atsakovės patirtos išlaidos už gedulingus pietus (66, 97, 100 b. l.); VšĮ „Aksida“, kurioje dirbo V. B., išmokėta I. B. 326 Eur laidojimo pašalpa (79-80 b. l.); VšĮ „Aksida“ dėl V. B. mirties išmokėta šarvojimo salės ir transporto paslaugas laidojant suteikusiai Romualdo J. J. įmonei 270 Eur suma (81-82 b. l.); VSDFV Šiaulių skyriaus dėl V. B. mirties išmokėta šarvojimo ir laidojimo paslaugas suteikusiai Romualdo J. J. įmonei 343,09 Eur laidojimo pašalpa (84-85 b. l.); Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus dėl V. B. mirties išmokėta šarvojimo ir laidojimo paslaugas suteikusiai Romualdo J. J. įmonei 304 Eur laidojimo pašalpa (84-85 b. l.). Be to, atsakovė nurodė, kad 83,21 Eur sumą ji išleido iš asmeninių lėšų pirkdama maisto produktus (sumuštinius, sausainius, kavą, arbatą ir kt.) šermenims. Ieškovas iš esmės neginčija atsakovės patirtų laidojimo išlaidų, tačiau mano, kad atsakovei jos patirtos laidojimo išlaidos yra pilnai atlygintos valstybės institucijų ir mirusiojo darbdavio.

2622. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė privalo įrodyti ne tik tai, kad ji patyrė finansinių išlaidų po sutuoktinio V. B. mirties mirties, bet ir tai, kad ieškovas yra jai skolingas, t. y. privalo įrodyti skolos egzistavimo faktą.

2723. Šarvojimo ir laidojimo paslaugas suteikusiai R. J. J. įmonei, išskaičiavus 304 Eur ir 343,09 Eur VSDFV ir Socialinės paramos skyriaus išmokėtas laidojimo pašalpas, atsakovė sumokėjo 530 Eur sumą. Taip pat atsakovė sumokėjo 112,66 Eur sumą morge už velionio aprengimą, veido, kūno sutvarkymą, sumokėjo 206 Eur sumą už gedulingus pietus, be to, 83,21 Eur sumą atsakovė išleido pirkdama maisto produktus (sumuštinius, sausainius, kavą, arbatą ir kt.), iš viso atsakovė sumokėjo 931,87 Eur sumą. Liudytojai I. B., D. B., Ž. B. patvirtino, kad per šermenis atsakovė buvo nupirkusi užkandžių, sausainių, kavos, arbatos. Ieškovas sutiko su atsakovės patirtomis laidojimo išlaidomis. VšĮ „Aksida“ išmokėjo atsakovei I. B. 326 Eur sumą, tiek 2017-12-14 pažymoje, tiek ir 2016-09-29 kasos išlaidų orderyje nurodyta išmokos paskirtis – ilgamečio darbuotojo V. B. laidojimo pašalpa (79-80 b. l.), todėl nesutiktina su atsakovės teiginiais, kad 326 Eur suma jai buvo išmokėta už praeities nuopelnus įstaigai „Aksida“. Be to, į atsakovės patirtas laidojimo išlaidas įskaitytina VšĮ „Aksida“ dėl V. B. mirties išmokėta šarvojimo salės ir transporto paslaugas laidojant suteikusiai Romualdo J. J. įmonei 270 Eur suma (81-82 b. l.), kuria turėjo būti mažinama atsakovės sumokėta 530 Eur suma už suteiktas analogiškas laidojimo paslaugas. Teismo posėdyje atsakovė patvirtino, kad nesiėmė jokių veiksmų ir nebandė iš Romualdo J. J. įmonės susigrąžinti 270 Eur permokos. Spręstina, kad atsakovė, organizavusi laidotuves, administravusi laidojimo paslaugas ir už jas apmokėjusi, nebuvo pakankamai rūpestinga, aktyvi, sąžininga, nesikreipdama į laidojimo paslaugas suteikusią įmonę dėl 270 Eur permokos grąžinimo savo pasyviu elgesiu nepagrįstai padidino patirtas laidojimo išlaidas. Iš atsakovės sumokėtos 931,87 Eur sumos išminusavus 326 Eur ir 270 Eur sumas, darytina išvada, kad realiai atsakovė patyrė 335,87 Eur laidojimo išlaidas, kurios paskirstytinos proporcingai šalių paveldėto turto daliai.

2824. Nors ieškovas teigia, kad giminaičiai ir draugai šermenų metu jam perduotais vokeliais surinko 180 Eur sumą, kuria jis, sudėjęs į vieną vokelį, perdavė šermenų metu atsakovei, tačiau byloje parodymus davę liudytojai I. B., D. B., Ž. B. nepatvirtino ieškovo nurodytų aplinkybių dėl 180 Eur sumos perdavimo atsakovei ieškovo nurodytomis aplinkybėmis. Liudytoja I. B. parodė, kad aštuoniais vokeliais (30, 40, 50 Eur sumomis) giminės ir artimieji surinko 180 Eur sumą, visi aštuoni vokeliai su pinigais buvo perduoti atsakovei. Liudytojas D. B. parodė, kad 180 Eur suma atsakovei buvo perduota tuomet, kai jo tėvai V. B. ir I. B. nuvyko po laidotovių į atsakovės I. B. butą. Liudytojas Ž. B. parodė, kad jam nežinomą sumą tėvai V. B. ir I. B. perdavė po V. B. laidotovių atsakovei I. B.. Įvertinus ieškovo paaiškinimų ir liudytojų parodymų prieštaringumą dėl 180 Eur sumos perdavimo atsakovei aplinkybių (perduotų vokelių skaičiaus, perdavimo laiko, vietos) ir esant atsakovės neigimui, jog pinigai jai buvo peduoti, spręstina, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, kad 180 Eur sumą jis perdavė atsakovei.

2925. Aplinkybę, kad atsakovei dėl jos patirtų laidojimo išlaidų nėra skolingas, ieškovas grindžia šalių 2018-05-11 sudarytu rašytiniu susitarimu dėl laidojimo išlaidų, iš kurio turinio matyti, kad atsakovė sutiko, jog ieškovas nėra jai skolingas dėl patirtų laidojimo išlaidų laidojant V. B. (78 b. l.).

3026. Vertindamas tarp šalių susiklosčiusius santykius, teismas pažymi, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys sprendžia, kokią sutartį sudaryti, su kuo ją sudaryti ir kokiomis sąlygomis sudaryti. Versti kitą asmenį sudaryti sutartį draudžiama (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis).

3127. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšminga visuomeninės savireguliacijos priemone. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sund servanda), ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).

3228. Kilus ieškovo ir atsakovės ginčui dėl sutartinių santykių pobūdžio ir abipusių įsipareigojimų vykdymo, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, turi aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, nustatyti, ar sutartį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Aiškinant CK 6.193 straipsnyje išdėstytą reglamentavimą, kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes bei kitas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, teismui taikant įstatyme išdėstytus ir kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2010; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013; kt.).

3329. Atsakovė neneigia, kad sudarė su ieškovu 2018-05-11 susitarimą dėl laidojimo išlaidų, kuriuo susitarė, jog ieškovas jai nėra skolingas dėl patirtų laidojimo išlaidų, tačiau susitarimą sudarė todėl, kad objektyviai tikėjosi, jog ieškovas elgsis sąžiningai ir nereikalaus iš mirusio V. B. sąskaitų išgrynintos ieškovui priklausančios 359,25 Eur sumos (23-26 b.l.), kurią atsakovė taip pat panaudojo mirusiojo laidotuvių išlaidoms padengti. Atsakovė mano, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai jos atžvilgiu, sudaręs 2018-05-11 susitarimą, jis 2018-05-23 kreipėsi į teismą dėl skolos, įskaitant jos išgrynintus iš mirusiojo sąskaitų pinigus, priteisimo iš atsakovės.

3430. CK 1.81 straipsnyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka ar gera moralė“ turinys; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Šios formuluotės turinys yra įvairialypis, šių teisinių vertybių kategorijų turinys gali kisti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad „viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-26/2014).

3531. Teismui, vadovaujantis CK 1.78 straipsnio 5 dalies nuostatomis, konstatuojant ex officio (savo iniciatyva) šalių 2018-05-11 susitarimo niekinį pobūdį pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį, svarbu atsižvelgti į faktines bylos aplinkybes bei jų teisinį įvertinimą ieškovo ir atsakovės sąžiningumo aspektu, todėl susitarimo šalių ketinimai iš tiesų turi labai svarbią reikšmę. Pagal CK 1.81 straipsnio prasmę, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ieškovo ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, prieštaraujančio viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokį ieškovo ketinimą, jeigu jis nėra akivaizdus, privalo įrodyti susitarimą ginčijantis asmuo. Ieškovo nesąžinigumas gali būti vertinamas pagal atliktus (neatliktus) veiksmus iki susitarimo pasirašymo ir po jo pasirašymo.

3632. Byloje nėra ginčo dėl to, kad mirusio V. B. laidojimo organizacinius, išlaidų apmokėjimo veiksmus atliko atsakovė, patirtas laidojimo išlaidas apmokėjusi tiek savomis, tiek valstybės institucijų bei mirusio darbdavio skirtomis lėšomis. Ieškovas, paveldėjęs ¾ dalis mirusiojo tėvo turto, prie laidojimo išlaidų iš esmės neprisidėjo. Atsakovės teiginius, kad ji 2018-05-11 susitarimą dėl laidojimo išlaidų sudarė objektyviai tikėdama, jog ieškovas elgsis sąžiningai ir nereikalaus iš mirusio V. B. sąskaitų jos išgrynintos ieškovui priklausančios 359,25 Eur sumos, kurią atsakovė taip pat panaudojo mirusiojo laidotuvių išlaidoms padengti, patvirtina aplinkybės, jog ieškovas ilgą laiką (daugiau kaip pusantrų metų) nereiškė atsakovei jokių pretenzijų dėl iš banko sąskaitų išgrynintų pinigų, be to, tik sudaręs 2018-05-11 susitarimą dėl laidojimo išlaidų, ieškovas 2018-05-23 pareiškimu kreipėsi į teismą dėl skolos, įskaitant atsakovės išgrynintą iš mirusiojo sąskaitų 359,25 Eur sumą, priteisimo iš atsakovės. Pažymėtina, kad šalių santykiai ilgą laiką yra įtempti, konfliktiški, tam taip pat turi įtakos jų ginčas Šiaulių apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-591-1042/2017 dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe (38-47 b. l.). Atsižvelgiant į ieškovo veiksmus (neveikimą) tiek iki, tiek ir po 2018-05-11 susitarimo sudarymo, spręstina, kad ieškovas susitarimu turėjo siekį pažeisti fundamentalias vertybes, t. y. atlikti veiksmus, neteisėtus civilinės teisės požiūriu, todėl 2018-05-11 šalių susitarimas dėl laidojimo išlaidų teismo pripažintinas ex officio (savo iniciatyva) niekiniu ir negaliojančiu, nes prieštarauja gerai moralei (CK 1.78 str. 1 d., 5 d., 1.81 str.).

3733. CK nėra normos, reglamentuojančios ginčo tarp šalių teisinį santykį – laidojimo išlaidų priteisimo iš įpėdinių klausimą, t. y. egzistuoja teisės spraga. Todėl šiuo atveju ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, taikant teisės analogiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012). Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, į faktinius bylos duomenis bei nustatytas bylos aplinkybes, konstatuojama, jog tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis, dėl to ieškovas turi prievolę atlyginti atsakovei jos patirtas laidojimo išlaidas proporcingai paveldėto turto daliai (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str., 1.8 str. 2 d., 5.59 str. 2 d. 1 p., 6.1, 6.2 str., CPK 3 str. 6 d.). Atsakovė dėl mirusio sutuoktinio laidotuvių patyrė 335,87 Eur laidojimo išlaidas, ¾ dalis šių išlaidų ji turi teisę atgauti iš mirusiojo turto paveldėtojo ieškovo (vadovaujantis aukščiau nurodyta teisės analogija), priešingu atveju tai prieštarautų teisingumo, proporcingumo ir protingumo principams (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str.). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, atsakovės priešieškinys tenkintinas iš dalies, jai iš ieškovo priteistinos 251,90 Eur laidojimo išlaidos.

3834. Ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies, įskaičius priešpriešines priteistinas šalims 451,85 Eur skolos ir 251,90 Eur laidojimo išlaidų sumas, ieškovui iš atsakovės priteistina 199,95 Eur skolos suma.

3935. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinės palūkanos yra skaičiuojamos nuo visos priteistos sumos, išskyrus bylinėjimosi išlaidas. Kadangi reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo buvo suformuluotas ieškinyje, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2018-05-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4036. Ieškovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad nagrinėjamoje byloje patyrė 677 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 17 Eur žyminis mokestis ir 660 Eur teisinių paslaugų išlaidos (4, 50, 51, 87 b. l.; CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p.). Ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 62,87 proc. ieškinio reikalavimų ir atmesta 63,76 proc. priešieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistinas 10,69 Eur žyminis mokestis ir 417,88 Eur teisinių paslaugų išlaidos, iš viso 428,57 Eur (CPK 93 str. 2 d.).

4137. Atsakovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus (67-68 b. l.), kad nagrinėjamoje byloje jai buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, atsakovė atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei nagrinėjamoje byloje mokėjimo. 2018 m. spalio 15 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad dėl atsakovei teikiamos teisinės pagalbos valstybė patyrė 160,29 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Įvertinus tenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalis, kad atmesta 37,13 proc. ieškinio reikalavimų ir tenkinta 36,24 proc. priešieškinio reikalavimų, valstybei priteistinas iš atsakovo 5 Eur žyminis mokestis ir 58,80 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 96 str. 3 d., 99 str.).

4238. Teismo patirtos 2 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos iš ieškovo, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355).

43Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu, teismas

Nutarė

44ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

45Pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento ex officio 2018-05-11 susitarimą dėl laidojimo išlaidų.

46Priteisti V. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ), iš I. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ), 199,95 Eur (vieno šimto devyniasdešimt devynių eurų 95 ct) skolą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (199,95 Eur) nuo 2018-05-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 428,57 Eur (keturių šimtų dvidešimt aštuonių eurų 57 ct) bylinėjimosi išlaidas.

47Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

48Priteisti valstybei iš V. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ), 5 Eur (penkių eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

49Priteisti valstybei iš V. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ), 58,80 Eur (penkiasdešimt aštuonių eurų 80 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

50Priimti V. B. ieškinio dalies dėl 25,66 Eur skolos priteisimo atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukti.

51Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas,... 2. 1. ieškovas V. B. pareikštu ieškiniu atsakovei I. B. prašo priteisti iš... 3. 2. Ieškinyje nurodyta, kad ( - ) mirus V. B. jo turtą pagal įstatymą,... 4. 3. Ieškovas patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, paaiškindamas, kad... 5. 4. Pareikštu priešieškiniu atsakovė I. B. prašo ieškinį tenkinti iš... 6. 5. Priešieškinyje nurodyta, kad po palikėjo V. B. mirties ieškovas... 7. 6. Atsakovė patvirtino priešieškinyje išdėstytas aplinkybes,... 8. 7. Ieškovas dėl priešieškinio reikalavimų paaiškino, kad su... 9. Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.... 10. 8. Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 718,68 Eur... 11. Dėl ieškinio reikalavimų... 12. 9. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad po palikėjo V. B. mirties ( - )... 13. 10. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog įpėdinis laikomas priėmusius... 14. 11. Pagal CK 4.72 straipsnį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar... 15. 12. Ieškovui, kaip buto, esančio ( - ), ¾ dalių savininkui, DNSB ( - )... 16. 13. Kasacinis teismas, aiškindamas šilumos energijos pirkimo – pardavimo... 17. 14. Ieškovas ir atsakovė, būdami atitinkamai ¾ ir ¼ dalių buto, esančio... 18. 15. Byloje nėra ginčo dėl to, kad po V. B. mirties bute liko gyventi ir juo... 19. 16. Kaip nepagrįstą teismas vertina ieškovo argumentą, kad jis neturi... 20. 17. Ieškovas pateikė į bylą mirusio V. B. bankų sąskaitų išrašus, iš... 21. 18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aptartą teisinį... 22. 19. Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdyje ieškovas nurodė, jog... 23. Dėl priešieškinio reikalavimų... 24. 20. Pareikštu priešieškiniu atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 695,15... 25. 21. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad po palikėjo V. B. mirties ( -... 26. 22. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12... 27. 23. Šarvojimo ir laidojimo paslaugas suteikusiai R. J. J. įmonei,... 28. 24. Nors ieškovas teigia, kad giminaičiai ir draugai šermenų metu jam... 29. 25. Aplinkybę, kad atsakovei dėl jos patirtų laidojimo išlaidų nėra... 30. 26. Vertindamas tarp šalių susiklosčiusius santykius, teismas pažymi, kad... 31. 27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas... 32. 28. Kilus ieškovo ir atsakovės ginčui dėl sutartinių santykių pobūdžio... 33. 29. Atsakovė neneigia, kad sudarė su ieškovu 2018-05-11 susitarimą dėl... 34. 30. CK 1.81 straipsnyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei... 35. 31. Teismui, vadovaujantis CK 1.78 straipsnio 5 dalies nuostatomis,... 36. 32. Byloje nėra ginčo dėl to, kad mirusio V. B. laidojimo organizacinius,... 37. 33. CK nėra normos, reglamentuojančios ginčo tarp šalių teisinį santykį... 38. 34. Ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies, įskaičius... 39. 35. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad... 40. 36. Ieškovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad nagrinėjamoje... 41. 37. Atsakovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus (67-68 b. l.), kad... 42. 38. Teismo patirtos 2 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei... 43. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260,... 44. ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.... 45. Pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento ex officio... 46. Priteisti V. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ), iš I. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ),... 47. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.... 48. Priteisti valstybei iš V. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ), 5 Eur (penkių eurų)... 49. Priteisti valstybei iš V. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ), 58,80 Eur... 50. Priimti V. B. ieškinio dalies dėl 25,66 Eur skolos priteisimo atsisakymą ir... 51. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...