Byla e2A-1322-613/2016
Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo R. V

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Aušros Maškevičienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovui P. A. dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo R. V.,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 1750,39 Eur žalos atlyginimą, 36,30 Eur automobilio žalos įvertinimo išlaidas bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad 2015 m. birželio 7 d., apie 23 val. 11 min., Telšių r., Varnių sen., kelyje Užventis–Varniai, atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiuojantį vežimą, vadeliojamą atsakovo.
  3. 2015 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas administracinėje byloje

    3Nr. II163526/2015 konstatavo, kad vežimu važiavę trys asmenys nevilkėjo šviesą atspindinčių liemenių, vežimas buvo paženklintas kelio ženklinimo stulpeliais, o ne reikiamų spalvų atšvaitais bei žibintais, todėl neatitiko šiai transporto priemonei keliamų reikalavimų, ieškovas negalėjo pamatyti techninių reikalavimų neatitinkančio vežimo, įvykio kaltininku pripažintas atsakovas. Įvykio metu apgadinta ieškovui priklausanti transporto priemonė – automobilis VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. ( - )

  4. Padarytą žalą ieškovo prašymu specialistai įvertino 1750,39 Eur suma. Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus: vadeliojo privalomų KET reikalavimų neatitinkantį vežimą neleistinoje vietoje, būdamas neblaivus. Atsakovo transporto priemonė nėra drausta privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, eismo įvykis taip pat nepatenka į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atlyginamos žalos atvejus, todėl atlyginti žalą turi atsakovas.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 36,30 Eur automobilio žalos įvertinimo išlaidų, 14,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui.
  2. Teismas nurodė, jog iš byloje esančios automobilio VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. ( - ) 2015 m. gegužės 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties matyti, jog A. T. minėtą automobilį pardavė R. V.. Ši sutartis nėra nuginčyta, nėra pradėtas / vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl dokumento suklastojimo, sutarties pagrindu viešajame registre automobilio VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. ( - ) savininke nurodyta R. V., todėl pripažintina, kad sutartyje nurodyti duomenys yra teisingi: R. V. sumokėjo 1000 eurų už automobilį VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. ( - ) ir yra faktinė jo savininkė, dėl to pirmosios instancijos teismas atmetė A. T. argumentą, jog jis, o ne dokumentuose įrašytas asmuo yra automobilio savininkas.
  3. Teismas nurodė, jog automobilis yra trečiojo asmens R. V. žinioje, automobilis neremontuotas, ieškovas nėra patyręs automobilio remonto išlaidų, o bylose dėl žalos atlyginimo turi būti vadovaujamasi tuo, jog ieškovas turi teisę į realiai remontui išleistų lėšų atlyginimą tiek, kiek remontas neviršijo automobilio likutinės vertės iki avarijos, jeigu automobilį remontuoti buvo ekonomiška.
  4. Teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė reikalavimo dėl patirtos 1750,30 Eur žalos pagrįstumo, dėl to šį reikalavimą atmetė.
  5. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovui priteisė ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. ieškovui priteisė 14 Eur išlaidų už teisines paslaugas.
  1. Apeliacinio skundo argumentai
  1. Teisme gautas ieškovo apeliacinis skundas. Ieškovas nesutinka su ta Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo

    41 750,39 Eur žalos atlyginimą bei atitinkamai priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 700,00 Eur advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bei 39,00 Eur žyminis mokestis. Prašo sprendimą pakeisti ir ieškovo A. T. ieškinį tenkinti visą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

    1. automobiliui esant nesuremontuotam pareiškėjui turi būti atlyginta suma, kuri reikalinga transporto priemonei suremontuoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A- 858-513-14);
    2. žalos padarymo faktas buvo konstatuotas 2015 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimtame nutarime administracinėje byloje Nr. 11-163- 526/2015. Žalos dydį ieškovas įrodinėja UAB „Autlit“ darbuotojų sudarytu Transporto priemonės techninės apžiūros-defektų aktu. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepateikė jokių kitų įrodymų, kad ieškovo automobiliui būtų padaryta kitokio dydžio, nei nustatė UAB „Autlit“ specialistai, žala, ieškovo nurodytas jam padarytos žalos dydis nebuvo paneigtas jokiais kitais leistinais įrodymais, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad ieškovas žalos dydžio neįrodė;
    3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išreikalaudamas iš ieškovo automobilio pirkimo–pardavimo sutartis bei jomis remdamasis nustatinėdamas automobilio vertę bei paneigdamas kitus ieškovo pateiktus įrodymus dėl jo patirtos žalos dydžio, buvo šališkas bei pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. Susidarė situacija, kad atsakovas net ir būdamas pasyvus bei sąmoningai ignoruodamas teismo pranešimus ir šaukimus, nepateikęs atsiliepimo į ieškinį, neatvykęs į teismo posėdžius, buvo tarsi atstovaujamas teisėjos bei jo naudai buvo išreikalauti papildomi įrodymai, kurie neva paneigė ieškovo pateiktus žalos įrodymus;
    4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepagrįstai automobilio pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytą automobilio kainą įvertino kaip realią automobilio vertę. Byloje nėra duomenų apie realią automobilio vertę rinkoje, kuri dėl daugybės priežasčių gali nesutapti su automobilio pirkimo ir pardavimo kaina. Konkrečiu atveju ieškovas dėl asmeninių priežasčių nenurodė tikrosios automobilio pirkimo kainos sutartyje (ją nurodė mažesnę, nei faktiškai mokėjo už automobilį), be to, automobilį po įsigijimo remontavo bei padidino jo vertę. Ieškovo nuomone, nenustačius tikrosios automobilio vertės, negali būti daroma išvada, kad automobilį remontuoti būtų netikslinga.
    5. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad žalos atlyginimą prašo priteisti ne automobilio savininkas, bet faktinis automobilio valdytojas. Pažymi, kad tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad visas automobilio savininko teises ir pareigas įgyvendina jis, būtent ieškovas valdo, naudoja automobilį bei juo disponuoja, todėl jis yra laikytinas faktiniu automobilio savininku. Ieškovas įsigijo automobilį savo lėšomis bei užregistravo jį trečiojo asmens R. V. vardu, kuri yra jo sutuoktinės motina, nes tuo metu neturėjo deklaruotos gyvenamosios vietos. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir trečiasis asmuo R. V., kurios vardu yra registruota transporto priemonė, kartu nurodydama, kad ji žalos nepatyrė, o žalą patyrė būtent ieškovas, kuris yra faktinis automobilio savininkas. Priešingai, nei teismo posėdžio metu nurodė teisėja, „faktinio savininko“ sąvoka yra naudojama teismų praktikoje. Eismo įvykio metu padaryta žala turi būti atlyginama tam asmeniui, kuris ją faktiškai patyrė. Konkrečiu atveju žalą patyrė ieškovas, kuris yra faktinis automobilio savininkas.
  2. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

5Teismas konstatuoja:

  1. Apeliacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
  1. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).
  3. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
  4. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

6Dėl ieškovo, kaip faktinio automobilio savininko, teisės į žalos atlyginimą

  1. Iš byloje esančios 2015 m. gegužės 8 d. automobilio VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. ( - ) pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, jog formali minėto automobilio savininkė yra R. V.. Ieškovo atstovės advokato padėjėjos E. M. teismui pateiktame lydraštyje-paaiškinime (30–31 b. l.) nurodyta, jog automobilis VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. ( - ) yra registruotas R. V. vardu, tačiau faktinis jo savininkas, įgyvendinantis visas daikto savininko teises ir pareigas, yra ieškovas A. T.. Nurodo, jog įsigijo automobilį savo lėšomis bei užregistravo jį R. V., kuri yra jo sutuoktinės motina, vardu, nes tuo metu neturėjo deklaruotos gyvenamosios vietos. Teismui taip pat pateiktas R. V. paaiškinimas (33 b. l.), jame trečiasis asmuo R. V. patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę, jog faktinis automobilio savininkas yra ieškovas.
  2. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti aplinkybe, jog faktinis automobilio VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. ( - ) savininkas yra ieškovas. Trečiasis asmuo

    7R. V. yra tik formali šio automobilio savininkė, kadangi šis automobilis yra registruotas jos vardu viešajam registre.

  3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje byloje

    8Nr. 3K-7-309/2010 nurodo: „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. P. v. UAB ,,Amžiaus pasaka”, bylos Nr. 3K-3-509/2004, konstatavo, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešame registre, ir kad ši prezumpcija gali būti nuginčijama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB ,,Gloksinija“ v. S. M., A. B., UAB ,,Vilniaus altas“, Klaipėdos rajono policijos komisariatas, bylos Nr. 3K-3-436/2009, nesirėmė tuo faktu, kad automobilio įregistravimas reiškia ir jo savininką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2010 m. spalio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. D., bylos Nr. 3K-7-300/2010, be kita ko, konstatavo, kad atsakovas, įregistruotas registre automobilio savininku, gali gintis nuo jam pareikšto reikalavimo sandorio sudarymo faktu. Taigi iš šių nutarčių, nors bylos aplinkybės ir netapačios nagrinėjamai bylai, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. A. V., bylos Nr. 3K-3-448/2010, darytina išvada, kad daikto įregistravimas atitinkame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas. Taip pat darytina išvada, kad pagal formuojamą teismų praktiką tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Ši taisyklė taikytina ir sprendžiant ginčą, kuris asmuo privalo atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir jo saugojimo išlaidas.“

  4. Šiuo konkrečiu atveju, vadovaudamasi nurodyta kasacinio teismo praktika bei atsižvelgdama į ieškovo ir trečiojo asmens R. V. paaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog faktinis automobilio VOLKSWAGEN GOLF savininkas yra ieškovas, todėl kritiškai vertintinas pirmosios instancijos teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo argumentas, jog R. V. yra faktinė automobilio VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. ( - ) savininkė.
  5. Nustačius, jog faktinis automobilio VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. ( - ) savininkas yra ieškovas, sutiktina su ieškovo apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog eismo įvykio metu padaryta žala turi būti atlyginama tam asmeniui, kuris ją faktiškai patyrė. Konkrečiu atveju žalą patyrė ieškovas, kuris yra faktinis automobilio savininkas.

9Dėl žalos atlyginimo faktiškai nepatyrus automobilio remonto išlaidų

  1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą, nurodė, jog, ieškovui nepateikus įrodymų, pagrindžiančių patirtą 1750,30 Eur žalą, ieškinio reikalavimas dėl 1750,30 Eur priteisimo atmestinas.
  2. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo, besivadovaujančio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-858-513-14, apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog automobiliui esant nesuremontuotam, pareiškėjui (ieškovui) turi būti atlyginta ta suma, kuri reikalinga transporto priemonei suremontuoti. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir kiti apygardų administraciniai teismai (žr., pvz., Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. IV-844-422/2011, 2011 m. liepos 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. IV-809-402/2011, 2013 m. birželio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. IV-678-505/2013 ir kt.).
  3. Atsižvelgdama į šios nutarties 22 punkte nurodytą teismų praktiką bei joje suformuotą taisyklę, jog automobiliui esant nesuremontuotam, pareiškėjui turi būti atlyginta ta suma, kuri reikalinga transporto priemonei suremontuoti, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, todėl ieškovui dėl eismo įvykio metu apgadinto automobilio žalos atlyginimas priteistinas.

10Dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio

  1. Ieškovas pateikė teismui UAB „Autlit“ sudarytą transporto priemonės techninės apžiūros-defektų aktą (11 b. l.) bei remonto sąmatą (15–20 b. l.), iš kurių matyti, jog automobilio VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. ( - ) remontas kainuotų 1750,39 Eur.
  2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pateiktoje sąmatoje nurodyta, jog automobiliui suremontuoti reikalinga 1750,39 Eur, kas beveik du kartus viršija pačio automobilio vertę (įgytas už 1000 eurų).
  3. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta automobilio verte – 1000 Eur. Mano, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepagrįstai automobilio pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytą automobilio kainą įvertino kaip realią automobilio vertę. Byloje nėra duomenų apie realią automobilio vertę rinkoje, kuri dėl daugybės priežasčių gali nesutapti su automobilio pirkimo ir pardavimo kaina. Konkrečiu atveju ieškovas dėl asmeninių priežasčių nenurodė tikrosios automobilio pirkimo kainos sutartyje (ją nurodė mažesnę, nei faktiškai mokėjo už automobilį), be to, automobilį po įsigijimo remontavo bei padidino jo vertę. Ieškovo nuomone, nenustačius tikrosios automobilio vertės, negali būti daroma išvada, kad automobilį remontuoti būtų netikslinga.
  4. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovo argumentais. Ieškovas jokių įrodymų dėl kitokios automobilio vertės, negu nurodyta automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje, nepateikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokie įrodymai taip pat nepateikti ir paduodant apeliacinį skundą.
  5. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas bei pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, netinkamai nustatė automobilio vertę, pirmiausia pasisakytina dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs prieštaravimus (administracinėje byloje automobilio savininke nurodyta R. V., o civilinėje byloje ieškovas nurodė, jog automobilio savininkas yra jis), pagrįstai iš ieškovo išreikalavo automobilio pirkimo–pardavimo sutartį minėtiems prieštaravimams pašalinti. Dėl to ieškovo argumentas, jog teismas buvo šališkas ar pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, atmestinas kaip nepagrįstas.
  6. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).
  7. Vadovaudamasi nurodyta teismų praktika, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis, jog 2015 m. gegužės 8 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartis nėra nuginčyta, nėra pradėtas / vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl dokumento suklastojimo, todėl pripažintina, jog sutartyje nurodyti duomenys yra teisingi: R. V. sumokėjo 1000 eurų už automobilį VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. ( - ) ir neturi pagrindo sutikti su ieškovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė automobilio vertę.
  8. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog bylose dėl žalos atlyginimo turi būti vadovaujamasis tuo, jog ieškovas turi teisę į realiai išleistų lėšų atlyginimą tiek, kiek remontas neviršijo automobilio likutinės vertės iki avarijos, jeigu automobilį remontuoti buvo ekonomiška. Jeigu automobilį remontuoti buvo neekonomiška, tai ši nuostolių suma turi būti mažinama automobilio likutine verte po avarijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2000). Automobilio likutinė vertė nebuvo nustatinėjama. Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika bei konstatavus, jog automobilio vertė yra 1000 Eur, automobilio likutinė vertė nenustatyta, ieškovui priteistinas eismo įvykio metu apgadinto automobilio vertės – 1000 Eur dydžio žalos atlyginimas.
  9. Remdamasi nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas ieškovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, ieškovui A. T. iš atsakovo P. A. priteisiant 1000 Eur žalos atlyginimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

11Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo

  1. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei patenkinus dalį ieškovo reikalavimo, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Ieškovas pateikė įrodymus, jog pirmosios instancijos teisme patyrė 700 Eur dydžio išlaidas už teisines paslaugas (45–46 b. l.) bei sumokėjo 39 Eur žyminį mokestį (12 b. l.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus dalį ieškovo ieškinio reikalavimų, ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovas reiškė reikalavimą dėl 1750,39 Eur dydžio žalos atlyginimo, teismas patenkino reikalavimą iš dalies ir priteisė 1000 Eur dydžio žalos atlyginimą, tai sudaro 57 procentus ieškinio reikalavimo, ieškovui priteistina 399 Eur už teisines paslaugas ir 22,23 Eur žyminio mokesčio išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

12Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

  1. Ieškovas pateikė įrodymus, jog patyrė 39 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis) (69 e. b. l.) apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniu skundu ieškovas ginčijo 1750,39 Eur nepriteisto žalos atlyginimo dydį, ieškovo reikalavimas patenkintas iš dalies, priteistas 1000 Eur dydžio žalos atlyginimas. CPK 93 straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl, patenkinus 57 proc. ieškovo apeliacinio skundo reikalavimo, ieškovui priteistina 57 proc. sumokėto žyminio mokesčio dalis, t. y. ieškovui A. T. iš atsakovo P. A. priteistinos 22,23 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

14Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą pakeisti:

15Priteisti ieškovui A. T., a. k. ( - ) adresas ( - ), iš atsakovo P. A., gim. data ( - ), adresas ( - ), 1000 Eur dydžio žalos, padarytos eismo įvykio metu apgadinus automobilį VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. ( - ) atlyginimą.

16Priteisti ieškovui A. T. iš atsakovo P. A. 421,23 Eur dydžio pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

18Priteisti ieškovui A. T. iš atsakovo P. A. 22,23 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.