Byla e2-1179-241/2017
Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Transmiva“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „CRT Partner“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Transmiva“ vadovo V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1962-264/2017 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Transmiva“ vadovo V. S. pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Transmiva“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „CRT Partner“.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas UAB „Transmiva“ vadovas V. S. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) iškelti UAB „Transmiva“ restruktūrizavimo bylą; 2) paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Verslo ir bankroto konsultantai“ įmonės restruktūrizavimo administratore; 3) patvirtinti, kad laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos ar nutarties nutraukti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos numatomas mokėti mėnesinis restruktūrizavimo administratoriui atlyginimas – 400 Eur plius PVM. Kitos administravimo išlaidos bus mokamos pagal faktinius išlaidų dokumentus; 4) iki nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo dienos pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Transmiva“ nuosavybės teise priklausantį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, esančius pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant juo disponuoti bei leidžiant mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas, sustabdyti UAB „Transmiva“ turto (lėšų) realizavimą ir (ar) išieškojimą bei paskirstymą pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus ir pagal juos išduotus vykdomuosius dokumentus; 5) leisti mokėti visus UAB „Transmiva" ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant privalomąsias įmokas eurais, iš bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų ( - ) AB „Citadele“ banke ir ( - ) AB „DNB“ banke, didžiausiai sumai per vieną mėnesį – 108 131,06 Eur.
  2. Nurodė, kad bendrovė veiklą vykdė Rusijos Federacijos rinkose, todėl 2013 m. Rusijos Federacijai pritaikius embargą importuojamiems produktams, bendrovė susidūrė su dideliais finansiniais sunkumais, tačiau 2013-2014 m. bendrovė dirbo pelningai. 2016 m. lapkričio 8 d. bendrovė susidūrė su dideliais finansiniais sunkumais. Dėl krovinio vagystės bendrovė patyrė 350 907,03 Eur nuostolį, nes užsakovas OOO Bizneslain krovinio pervežėjai UAB „Transmiva“ dėl patirtų nuostolių pateikė 350 907,03 Eur pretenziją. Dalis pretenzijos buvo apmokėta ir likusi įsiskolinimo užsakovui suma sudaro 60 000 Eur, tačiau bendrovė dėl šios priežasties pradėjo vėluoti mokėti kitus einamuosius mokėjimus. Bendrovė nėra nemoki, todėl iškėlus restruktūrizavimo bylą bei įgyvendinus pateikiamuose restruktūrizavimo plano metmenyse numatytas priemones, bendrovė galėtų išsaugoti ir toliau sėkmingai plėtoti ūkinę-komercinę veiklą, vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, išsaugoti darbo vietas bei išvengti bankroto. Siekiant veiklos pertvarkymo ir rezultatų pagerinimo numatoma: keisti veiklos kryptį ir iš Rytų rinkos pereiti į Vakarų rinką teikiant pervežimo ir ekspedijavimo paslaugas; planuojama parduoti likusius nuosavus (lizinguojamus) vilkikus, kurie dėl sugriežtėjusių reikalavimų nėra tinkami naudoti Vakarų Europos šalyse; siekiant sumažinti bendruosius veiklos kaštus, tiek siekiant juos tiksliau prognozuoti, atsisakoma nuosavo transporto pereinant prie nuomojamo, kas leis išvengti nenumatytų išlaidų; siekiant padengti dėl pavogto krovinio patirtus nuostolius parduota dalis transporto priemonių, o gautomis lėšomis sumažinti įsiskolinimai; vykdomi einamieji mokėjimai. Metmenyse nurodoma, kad restruktūrizavimo laikotarpiu pagrindiniai lėšų šaltiniai, iš kurių numatoma atsiskaityti su kreditoriais bei išspręsti atsakovės finansines problemas yra: iš įmonės veiklos uždirbamas pelnas; atgautos lėšos sumažinant debitorinius įsiskolinimus; pajamos už parduotą turtą.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Transmiva“ restruktūrizavimo bylą, panaikino teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi priimtą nurodymą leisti mokėti UAB „Transmiva“ darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas iš sąskaitų Nr. ( - ), esančios AB „Citadele“ banke, ir Nr. ( - ), esančios AB „DNB“ banke, nurodant, kad didžiausia bendra iš nurodytų banko sąskaitų naudojama lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams ir įmokoms mokėti, yra 108 131,06 Eur, taip pat teismas atnaujino UAB „Transmiva“ turto realizavimą ir (ar) išieškojimą.
  2. Teismas, įvertinęs 2016 m. įmonės balanso duomenis, nustatė, kad atsakovė iš viso turto turėjo už 479 289 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 290 037 Eur, trumpalaikis turtas – 189 252 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 254 162 Eur. 2016 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, įmonė patyrė 451 313 Eur dydžio nuostolius. 2017 m. vasario 17 d. parengto balanso duomenimis, įmonė turto turėjo už 481 881 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 287 430 Eur, trumpalaikis turtas – 197 451 Eur. Didžiąją ilgalaikio turto dalį sudaro transporto priemonės, kurių vertė 275 257 Eur. Iš 2017 m. sausio 31 d. ilgalaikio turto sąrašo teismas nustatė, kad jame nurodomų transporto priemonių likutinė vertė yra 268 749,79 Eur. Restruktūrizavimo plano metmenų 4.4 dalyje 8 lentelėje nurodomos transporto priemonės, kurias ketinama parduoti, tačiau ne visos šioje lentelėje esančios transporto priemonės atsispindi 2017 m. sausio 31 d. parengtame ilgalaikio turto sąraše (pvz., Volvo FH13 ( - )). Restruktūrizavimo plano metmenų 4.4 dalyje 8 lentelėje nurodoma, kad BMV X5 xDrive numatoma parduoti už 36 837 Eur, tačiau 2017 m. sausio 31 d. ilgalaikio turto sąraše šios transporto priemonės likutinė vertė nurodoma 30 412,83 Eur. Todėl teismas sprendė, kad toks duomenų prieštaravimas kelia pagrįstas abejones įmonės 2017 m. vasario 19 d. balanso, ilgalaikio turto bei metmenų duomenimis.
  3. Taip pat teismas nustatė, kad VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovės kaip savininkės teise priklauso dvi transporto priemonės, kurios išregistruotos nesant techninės apžiūros ar draudimo, o 2017 m. sausio 31 d. ilgalaikio turto duomenimis jų likutinė vertė yra tik 117,02 Eur. Nors UAB „Transmiva“ priklausančios transporto priemonės yra lizinguojamos, tačiau lizinguojamas turtas pagal Verslo apskaitos standartų nuostatas, įtraukiamas į bendrovės ilgalaikį turtą. VĮ Registrų centro duomenimis, įmonė nekilnojamojo turto, kuris jai priklausytų nuosavybės teise, neturi. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad transporto priemonių vertė yra ne 275 257 Eur, o 268 749,79 Eur, tuo tarpu viso ilgalaikio turto vertė yra 277 922,79 Eur.
  4. Vertindamas kitus 2017 m. vasario 17 d. balanso duomenis teismas nustatė, kad įmonė trumpalaikio turto turi už 197 451 Eur. Pagrindinę dalį šios sumos sudaro pirkėjų įsiskolinimas – 85 227 Eur. UAB „Transmiva“ vadovas nei pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nei papildomuose paaiškinimuose, atsikirtimuose nenurodė jokių argumentų dėl realios galimybės šias skolas išsiieškoti. Debitorių sąrašo duomenimis, atsiskaitymo terminai pasibaigę 2015, 2016 metais, tačiau skolos negrąžintos. Net 23 debitoriai yra užsienio subjektai, todėl tokių skolų atgavimo tikimybė yra dar mažesnė. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių debitorinių skolų iš turimų skolininkų atgavimo perspektyvas. Be to, debitoriumi nurodoma įmonė UAB „CERTUS SOLUTIONS", tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, ši įmonė yra bankrutavusi, o 2017 m. gegužės 25 d. buvo paskirtas teismo posėdis dėl įmonės veiklos pabaigos. Debitorė UAB „KLEVO LAPAS" pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Dėl UAB „Lola” 2017 m. sausio 26 d. priimtas teismo sprendimas dėl įmonės veiklos pabaigos. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pirkėjų įsiskolinimai negali būti vertinami kaip realios įmonės pajamos, kuriomis esant reikalingumui įmonė galėtų pasinaudoti, todėl tikėtinai reali atsakovės trumpalaikio turto vertė galėtų būti 112 224 Eur, o viso turto vertė – 390 146,79 Eur.
  5. 2016 m. balanso duomenimis, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 254 162 Eur, o 2017 m. vasario 17 d. balanso duomenimis per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 299 761 Eur, taigi įmonės įsipareigojimai padidėjo 45 599 Eur. Teismas pažymėjo, kad įmonės vadovas su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo kreipėsi 2017 m. kovo 22 d., tačiau kreditorių sąrašas pateiktas tik 2017 m. sausio 31 dienai. Įmonės vadovui 2017 m. kovo 24 d. nutartimi nustačius terminą šiam trūkumui pašalinti, įmonės vadovas pateikdamas paaiškinimus tik nurodė, kad visus duomenis teismui pareiškėjas yra pateikęs būtent 2017 m. sausio 31 dienai (balansas, pelno nuostolio ataskaita, kreditorių/debitorių sąrašai ir kt. dokumentai). Todėl ir 2017 m. vasario 15 d. nurodytos skolos 2017 m. sausio 31 dienai dar nebuvo pradelstos. Bendrovės vadovo įsitikinimu, visi dokumentai yra pateikti būtent 2017 m. sausio 31 d. duomenimis, todėl sprendžiant apie bendrovės mokumą, turto dydį ar įsipareigojimus, visus pateiktus dokumentus reikia vertinti sistemiškai būtent 2017 m. sausio 31 dienai. Teismo vertinimu, duomenys apie atsiskaitymo terminus su kreditoriais aktualūs klausimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ar atsisakymo ją iškelti dienai, o ne tie, kurie buvo 2017 m. sausio 31 d. Todėl teismas sprendė, kad pradelsti atsakovės įsipareigojimai sudaro 217 782,04 Eur.
  6. Viešai skelbiamais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis, klausimo nagrinėjimo dienai skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro

    55 923,98 Eur. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) viešai skelbiamais duomenimis, UAB „Transmiva“ turi deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką – 16 404,37 Eur. Todėl teismas konstatavo, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 233 613,75 Eur, o atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, atsakovės pateiktų duomenų informatyvumas kelia pagrįstų abejonių jų patikimumu bei įmonės mokumu.

  7. Iš atsakovės 2017 vasario 17 d. balanso ir kreditorių sąrašo nustačius, kad bendrovės turtas sudaro 390 146,79 Eur, o pradelsti įsipareigojimai – 233 613,75 Eur, t. y. viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, teismas sprendė, kad atsakovė yra faktiškai nemoki, todėl yra pagrindas atsisakyti iškelti jai restruktūrizavimo bylą.
  8. Teismas pažymėjo, jog atsakovės restruktūrizavimo metmenų 4.12 dalyje nurodoma, kad restruktūrizavimo laikotarpiu pagrindiniai lėšų šaltiniai, iš kurių numatoma atsiskaityti su kreditoriais bei išspręsti atsakovės finansines problemas, yra: iš įmonės veiklos uždirbamas pelnas; atgautos lėšos sumažinant debitorinius įsiskolinimus; pajamos už parduotą turtą. Tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių debitorinių skolų atgavimo perspektyvas. Metmenų 4.4 dalies 8 lentelėje numatoma iki 2017 m. birželio 30 d. parduoti dvi transporto priemones Volvo FH13 420HP po 37 216 Eur, o BMV X5 xDrive numatoma parduoti už 36 837 Eur. Tačiau 2017 m. sausio 31 d. ilgalaikio turto sąraše pastarosios transporto priemonės likutinė vertė nurodoma

    630 412,83 Eur. Nors įmonės vadovas ir nuodo, kad restruktūrizavimo atveju – sumokėjus visas įmokas, lizinguojamų transporto priemonių nuosavybei perėjus bendrovei, įmonė planuoja jas parduoti ir gauti kiek daugiau nei 100 tūkstančių Eur, tačiau iš kreditorių sąrašo matyti, kad „Citadele faktoringas ir lizingas“ (kreditorė pagal lizingo sutartis) 77 066,89 Eur kreditorinio reikalavimo atsiskaitymo terminas baigiasi tik 2021 m. balandžio 25 d., kai tuo tarpu restruktūrizavimo planas numatomas iki 2020 metų. Su kreditorėmis pagal lizingo sutartis „VFS lizingas“, „Citadele“ bankas, „Unicredit“ lizingas atsiskaitymo terminai baigiasi anksčiau, tačiau tai vis vien nepatvirtina aplinkybės, kad ir išmokėjus visas įmokas, lizinguojamų transporto priemonių nuosavybei perėjus bendrovei, pastaroji jas parduos ir gaus daugiau nei 100 tūkst. Eur. Be to, atsakovės vadovas nepateikė jokių realių duomenų apie šių transporto priemonių rinkos vertę. Teismas vertino, kad įmonės numatomos gauti lėšos atsiskaitymui su kreditoriais nėra objektyviai pagrįstos. Iš verslo plano matyti, kad įmonė toliau tęs vykdomą veiklą atsisakant nuosavo transporto ir pereinant prie nuomojamo transporto, tačiau tokiu būdu bus sumažinta įmonės ilgalaikio turto vertė, kas įmonės bankroto atveju dar labiau sumažintų įmonės kreditorių galimybes atgauti skolas.

  9. Įmonės restruktūrizavimo plano metmenų 4.2 dalyje nurodoma, kad siekiant veiklos pertvarkymo ir rezultatų pagerinimo numatoma: keisti veiklos kryptį ir iš Rytų rinkos pereiti į Vakarų rinką teikiant pervežimo ir ekspedijavimo paslaugas; planuojama parduoti likusius nuosavus (lizinguojamus) vilkikus, kurie dėl sugriežtėjusių reikalavimų nėra tinkami naudoti Vakarų Europos šalyse; siekiant sumažinti bendruosius veiklos kaštus, tiek siekiant juos tiksliau prognozuoti, atsisakoma nuosavo transporto pereinant prie nuomojamo kas leis išvengti nenumatytų išlaidų; siekiant padengti dėl pavogto krovinio patirtus nuostolius parduota dalis transporto priemonių, o gautomis lėšomis sumažinti įsiskolinimai; vykdomi einamieji mokėjimai, įmonė neturi pradelstų įsiskolinimų valstybės institucijoms. Šiuos pano metmenų duomenis teismas vertino tai tik kaip deklaratyvias prognozes, kurios negali vienareikšmiškai užtikrinti veiklos tęstinumo ir pelningumo. Be to, viešai skelbiamais duomenimis, įmonės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 5 923,98 Eur, o deklaruotų mokesčių mokestinė nepriemoka – 16 374,63 Eur. Šie duomenys paneigia metmenyse pateikiamus duomenis, kad įmonė neturi pradelstų įsiskolinimų valstybės institucijoms.
  10. Metmenų 7 lentelėje nurodoma, kad iki 2020 metų planuojama padengti įsiskolinimą kreditoriams 539 055 Eur sumai, tačiau balanso duomenimis įmonės finansiniai įsipareigojimai iš viso sudaro 598 660 Eur. Taigi pagal įsipareigojimų dengimo restruktūrizavimo laikotarpiu pateiktą grafiką net nebus užtikrintas visų įmonės kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas. Be to, nepaneigta aplinkybė, kad gali atsirasti ir naujų įmonės kreditorių, kurie padidintų mokėtinų sumų dydį.
  11. Teismas nurodytas įmonės veiklos pagerinimo priemones laikė abstrakčiomis. Be to, sprendė, kad ieškovas nepateikė objektyvių paaiškinimų, kad nurodytos priemonės įmonės veiklos pertvarkymui gali realiai padėti atkurti įmonės veiklą. Pateikti užsakymai nepatvirtina įmonės veiklos stabilumo, 11 lentelėje prognozuojamo pelno realumo. Per 2017 metus planuojama 1 544 257 Eur dydžio pardavimo pajamos, per 2018 metus – 1 698 683 Eur, per 2019 metus – 1 851 564 Eur, per 2020 metus – 1 981 174 Eur, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti nepateikta jokių realių paaiškinimų, skaičiavimų. Prielaidomis ateityje uždirbti pelną iš tos pačios veiklos, kuri 2016 metais buvo nuostolinga (451 313 Eur), paremtas įmonės veiklos atstatymo ir stabilizavimo planas nėra realiai įgyvendinamas. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodyta realių priemonių atsakovės mokumui ir normaliai ūkinei komercinei veiklai atkurti.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat priimti pateikiamus naujus įrodymus. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas, atsižvelgdamas į viešai pateikiamus VSDFV ir VMI duomenis, sprendė, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 233 613,75 Eur. Tačiau padarydamas tokias išvadas neįvertino fakto, kad per visą restruktūrizavimo bylos kėlimo laikotarpį, kreditorių sąrašas, sudarytas 2017 m. sausio 31 dienai, 2017 m. gegužės 4 d. galėjo būti visiškai pasikeitęs, pavyzdžiui, gal bendrovei pavyko dalį kreditorinių reikalavimų sumažinti, nukelti ar pan. Tą būtų galima nustatyti tik išreikalavus papildomus, naujesnius bendrovės finansinius duomenis. Tačiau vietoje to, kad teismas išsiaiškintų realią bendrovės finansinę padėtį, konstatavo, kad pradelsti įsiskolinimai yra beveik 3 kartus didesni nei nurodyta 2017 m. sausio 31 d. duomenimis sudarytame kreditorių sąraše.
    2. Tuo tarpu, skaičiuojant atsakovės turtą bei sprendžiant dėl jos nemokumo pagal 2017 m. sausio 31 d. duomenis, teismas nustatė, kad ilgalaikio turto vertė yra ne 284 430 Eur, o 277 922,79 Eur. Pagrindinis teismo motyvas – 2017 m. sausio 31 d. ilgalaikio turto sąraše transporto priemonių likutinė vertė yra 268 749,79 Eur, o ne 275 257 Eur kaip nurodyta 2017 m. sausio 31 d. balanse. Šiuo skirtumu teismas sumažino ilgalaikio turto vertę, bet neįvertino tos aplinkybės, kad tiek 2017 m. sausio 31 d. ilgalaikio turto sąraše, tiek 2017 m. sausio 31 d. įmonės balanse ilgalaikio turto vertė nurodyta ta pati, t. y. 284 430 Eur. Todėl nesuprantama, kodėl teismas sumažino visą ilgalaikio turto vertę.
    3. Restruktūrizavimo plano metmenų 4.4 dalyje 8 lentelėje nurodoma, kad BMW X5 automobilis planuojamas parduoti už 36 837 Eur, nors jo likutinė vertė 30 412,83 Eur, t. y. teismui tokia informacija atrodė prieštaringa, nors iš tikrųjų jokie teisės aktai nedraudžia planuoti parduoti turtą didesne kaina, nei jo likutinė vertė. Tuo labiau tokio automobilio rinkos vertė gali būti dar didesnė.
    4. Skaičiuodamas trumpalaikį turtą, teismas nurodė, kad pirkėjų įsiskolinimai negali būti vertinami kaip realios įmonės pajamos, kuriomis esant reikalui įmonė gali pasinaudoti, pavyzdžiui, atsiskaityti su kreditoriais, mokėti einamuosius mokėjimus. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių svarių argumentų dėl realios galimybės šias skolas išsiieškoti. Todėl teismas sumažino trumpalaikį turtą visa pirkėjų įsiskolinimų suma 85 227 Eur, nuo 197 451 Eur iki 112 224 Eur. Tačiau ieškovas buvo pateikęs teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose yra išdėstęs, kad atsakovė palaiko ilgalaikius, glaudžius komercinius santykius su debitorių/kreditorių sąraše nurodytais fiziniais/juridiniais asmenimis. Todėl bendrovė turi gana didelę debitorinių įsiskolinimų išsiieškojimo tikimybę.
    5. Palyginus 2017 m. sausio 31 d. bei apeliacinės instancijos teismui pateikiamą 2017 m. kovo 31 d. debitorių sąrašus, aiškiai matyti, kad debitorinių įsiskolinimų sumažėjo 13 470,20 Eur. Tai reiškia, kad atsakovė deda visas pastangas išsiieškoti debitorinius įsiskolinimus ir sėkmingai tą daro. Dėl šios priežasties, nesutiktina su išdėstytais teismo motyvais dėl bendrovės debitorinių įsiskolinimų ir trumpalaikio turto sumažinimo beveik per 2 kartus. Teismas nepareikalavęs naujesnių bendrovės finansinių dokumentų, padarė klaidingas, realybės neatitinkančias išvadas, kad atsakovė yra nemoki.
    6. Teismo vertinimu, atsakovės metmenyse nurodyti veiklos tikslai nėra realūs, metmenų turinys labiau atspindi abstrakčią ir objektyviais duomenimis neparemtą atsakovo verslo viziją, o ne konkrečius planus ir priemones, nukreiptus į sėkmingą mokumo atkūrimo procesą. Tačiau pateiktuose bendrovės restruktūrizavimo plano metmenyse yra nurodyti preliminarūs, bet gerai apsvarstyti, atitinkantys ekonominę logiką, detaliai ir kruopščiai parengti pagal įstatymo formaliuosius reikalavimus, planai bei priemonės, kurios kelių metų bėgyje padėtų bendrovei atkurti mokumą ir toliau vykdyti normalią komercinę veiklą. Metmenyse yra nurodytos prognozuojamos pajamos, sąnaudos, piniginiai srautai. Numatytos pagrindinės gairės, kokiu būdu yra planuojama padengti visus kreditorių įsiskolinimus (planuojama toliau vystyti atsakovės veiklą, sumokėjus įmokas pagal lizingo sutartis – parduoti bendrovei priklausančias 3 transporto priemones ir t. t.).
    7. Įmonė toliau tęsia veiklą, aktyviai ieško ir ieškos naujų rinkų ir būdų kaip grąžinti kreditoriams susidariusius įsiskolinimus ir atkurti ilgalaikį bendrovės mokumą. Atsakovei iškėlus restruktūrizavimo bylą, detalūs veiksmai bus aptariami restruktūrizavimo plane, su kuriuo visi kreditoriai bus supažindinti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl restruktūrizavimo plano metmenys visiškai atitinka įstatymu nustatytus reikalavimus, juose nurodytos bendrovės mokumo atkūrimui reikalingos priemonės ir planuojami vykdyti atitinkami veiksmai yra realūs ir galėtų padėti bendrovei atkurti mokumą bei toliau vykdyti normalią komercinę veiklą.
    8. Susiklosčius ne nuo atsakovės priklausančioms aplinkybėms (Rusijos Federacijos embargas importuojamiems produktams, vėliau pavogtas didelės vertės krovinys), įmonė patyrė didelių finansinių sunkumų, tačiau yra moki, skolų valstybei neturi, toliau tęsia ir vykdo veiklą (byloje yra pridėti važtaraščiai, apyvartos žiniaraščiai ir kiti šį faktą patvirtinantys dokumentai), yra pasiryžusi atkurti ilgalaikį mokumą, vystant dabartinę ūkinę komercinę veiklą ir tokiu būdu grąžinti kreditoriams visus įsiskolinimus per 4-erius metus – skolas pradedant grąžinti nuo 2017 m. paskutinio ketvirčio.
    9. Pagal 2017 m. kovo 31 d. kreditorių sąrašo duomenis, pradelsti atsakovės įsipareigojimai sudaro 120 359,46 Eur. Lyginant 2017 m. sausio 31 d. ir 2017 m. kovo 31 d. kreditorių sąrašus, bendrovė stengiasi padengti visus susidariusius įsiskolinimus. Iš viso kreditoriniai reikalavimai sumažėjo 25 784,75 Eur.
    10. Pagal pelno nuostolio ataskaitą bendrovės veikla rodoma nuostolinga tik dėl to, kad bendrovė patyrė didelius nuostolius dėl krovinio vagystės. Jei skaičiuoti įmonės pelną atmetus nusidėvėjimą ir nuostolį dėl vagystės – įmonės veikla būtų pelninga (apie 90 tūkst. Eur pelno. 4.12 metmenų dalis). Todėl manytina, kad yra realu per 4 metus padengti visus kreditorių finansinius reikalavimus.
  2. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „CRT Partner“ prašo tenkinti ieškovo atskirąjį skundą, Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Atskirojo skundo argumentai bei prie skundo pridėti nauji įrodymai leidžia spręsti, jog atsakovė pakankamai intensyviai vykdo komercinę-ūkinę veiklą ir yra moki, o atsakovės finansiniai sunkumai yra tik laikino pobūdžio.
    2. Teismas netinkamai vertino atsakovės turtą ir pradelstus įsipareigojimus. Bylos nagrinėjimas užtruko pakankamai ilgą laikotarpį (apie tris mėnesius), todėl teismas turėjo ieškovui suteikti galimybę patikslinti pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priedus (pvz., kreditorių sąrašą, duomenis apie turtą ir pan.), kad jie būtų adekvatūs ir aktualūs pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienai. Tačiau teismas skundžiamą nutartį priėmė vadovaudamasis neaktualiais duomenimis apie atsakovės turtą, įsipareigojimus kreditoriams ir kt., kurie turi esminę įtaką sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Dėl šios priežasties nebuvo atskleista bylos esmė, todėl pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo būtina išnagrinėti pakartotinai.
  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

8Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliaciniam teismui ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – atsakovės 2017 m. kovo 31 d. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą ir ilgalaikio turto sąrašą, taip pat banko sąskaitos išrašus. Šie duomenys, ieškovo vertinimu, yra reikalingi teisingam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, taip pat į pateiktų dokumentų ryšį su byloje sprendžiamu klausimu dėl atsakovės mokumo ir galimybių toliau vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

9Dėl bylos esmės

  1. CPK 1 straipsnyje numatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) reglamentuojamos procedūros, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). Įmonės restruktūrizavimas – visuma ĮRĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis).
  2. ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip penkeri metai. Be paminėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų, teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalis).
  3. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindai. Vadovaujantis minėta teisės norma teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka.
  4. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nei vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, taip pat jei įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti.
  5. Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti UAB „Transmiva“ restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. nustatęs, kad įmonė pagal pateiktus finansinius duomenis atitinka nemokios įmonės padėtį bei pagal parengtus restruktūrizavimo plano metmenis neturi objektyvių galimybių restruktūrizuodamasi atkurti sėkmingą veiklą.
  6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, taip pat apelianto papildomai apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovės finansinius dokumentus, jos realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais ir toliau vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, parengtus restruktūrizavimo plano metmenis, neatsižvelgė į įmonės dedamas maksimalias pastangas įmonę restruktūrizuoti, jos veiksmų operatyvumą ir sąžiningą įmonės faktinės situacijos atskleidimą, dėl ko padarė neteisingą išvadą dėl įmonės nemokumo. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada grindžiama žemiau nurodytais motyvais.
  7. Vienas iš pagrindų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti atsakovės vadovo prašymą dėl UAB „Transmiva“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo – įmonės nemokumas, konstatuojamas ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 4 straipsnio 3 punktas, 7 straipsnio 5 dalies 1 punktas, ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Tam, kad būtų atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548-381/2016, 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1829-381/2016).
  8. Įmonės nemokumą apibrėžia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, numatanti, kad tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.
  9. Teismų praktikoje, be kita ko, pažymima ir tai, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Šiame kontekste pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas konstatuoja, jog ir aptariamu atveju įmonės mokumo pagrindimo įrodinėjimo pareiga tenka pareiškimą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo padavusiam asmeniui.
  10. Pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumo būseną nustatė remdamasis įmonės 2017 m. sausio 31 d. balanso, pelno (nuostolių) ataskaitų duomenimis, taip pat atsakovės kreditorių ir debitorių sąrašo bei įmonės restruktūrizavimo plano metmenų duomenimis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017 metais įmonė turėjo 390 146,79 Eur turto (ilgalaikio – 277 922,79 Eur, trumpalaikio – 112 224 Eur). Remdamasis atsakovės vadovo pateikto kreditorių sąrašo duomenimis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai sudaro 233 613,75 Eur. Įvertinęs balanse apskaityto įmonės turto ir turimų pradelstų įsipareigojimų santykį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įmonės įsipareigojimai viršija pusę įmonės apskaityto turto vertės. Tačiau su tokiu teismo byloje esančių duomenų vertinimų apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
  11. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės turimą turtą, konstatavo, kad atsakovė realaus ilgalaikio turto turi už 277 922,79 Eur, t. y. mažiau nei apeliantas buvo nurodęs pateiktame įmonės 2017 m. sausio 31 d. balanse (290 037 Eur), argumentuodamas, jog įmonės ilgalaikio turto sąraše nurodoma mažesnė įmonei priklausančio automobilio BMW X5 xDrive kaina nei nurodyta restruktūrizavimo plano metmenyse ketinamo parduoti šio automobilio kaina. Tačiau teismas neatsižvelgė, kad įmonės ilgalaikio turto sąraše nurodyta šio automobilio vertė sutampa su atsakovės 2017 m. sausio 31 d. balanse nurodyta šio turto verte.
  12. Vertindamas įmonės trumpalaikį turtą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių atsakovės debitorinių skolų atgavimo tikimybę, kadangi įmonės debitorė UAB „CERTUS SOLUTIONS" yra bankrutavusi, o 2017 m. gegužės 25 d. buvo paskirtas teismo posėdis dėl įmonės veiklos pabaigos, UAB „KLEVO LAPAS" pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o dėl UAB „Lola” 2017 m. sausio 26 d. priimtas teismo sprendimas dėl įmonės veiklos pabaigos. Teismas pažymėjo, jog net 23 atsakovės debitoriai yra užsienio subjektai, todėl tokių skolų atgavimo tikimybė yra dar mažesnė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nėra realios galimybės atsakovei atgauti skolas iš bankrutavusių ar veiklą baigusių įmonių, tačiau kitų debitorinių įsiskolinimų atgavimo įvertinimui apeliacinės instancijos teismas negali pritarti. Kaip matyti iš apelianto pateiktų banko sąskaitos išrašų, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m, balandžio 7 d. atsakovė atgavo iš debitorių iš viso 32 581,40 Eur, dalis kurių yra Vokietijos Federacinės Respublikos ir Ispanijos Karalystės įmonės, todėl pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino realias įmonės galimybes išsiieškoti ir susigrąžinti debitorines skolas.
  13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bylos nagrinėjimo metu pradelsti įmonės įsipareigojimai sudaro 233 613,75 Eur, nors pagal pirmosios instancijos teismui pateiktą kreditorių sąrašą jie tesudarė 94 844,13 Eur. Teismas tokią išvadą padarė dėl to, kad apeliantas buvo pateikęs 2017 m. sausio 31 d. kreditorių sąrašą, o bylos nagrinėjimo metu suėjo jame nurodytų įsipareigojimų kreditoriams terminai, todėl šiuos įsipareigojimus pridėjo prie pradelstų. Taip pat teismas, remdamasis viešųjų registrų duomenimis, pridėjo viešai skelbiamus atsakovės įsiskolinimus VSDFV ir VMI, nes šios kreditorės nebuvo įtrauktos į kreditorių sąrašą. Kaip matyti iš apelianto pateikto 2017 m. kovo 31 d. kreditorių sąrašo, įsiskolinimai kreditoriams bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu galimai buvo iš dalies padengti, tačiau byloje nėra pateikta tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Be to, pagal viešai skelbiamus duomenis, atsakovė yra padengusi įsiskolinimą VMI.
  14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus duomenis – UAB „Transmiva“ 2017 m. kovo 31 d. balanse nurodyto turimo turto (441 533 Eur) bei iš tos pačios datos sudaryto debitorių sąrašo atėmus įmonių, iš kurių nėra realios galimybės atgauti skolas, įsipareigojimų dydį (1 725,08 Eur), atsakovės turimą turtą galimai sudaro 439 807,92 Eur, o pagal 2017 m. kovo 31 d. kreditorių sąrašo duomenis pradelsti įsipareigojimai kreditoriams galimai siekia 138 272,44 Eur. Pagal šiuos duomenis, kurių patikimumui nustatyti reikalingas papildomas ištyrimas, atsakovės pradelsti įsipareigojimai nesiekia pusės jos turimo turto vertės, tačiau byloje nėra pateikta pakankamai objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti apie realų atsakovės reikalavimo teisių ir pradelstų įsiskolinimų dydį.
  15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įmonės restruktūrizavimo plano metmenis ir spręsdamas dėl atsakovės galimybių išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, nenustatė, ar atsakovė šiuo metu vykdo veiklą, kokia ta veikla ir kokios šios veiklos perspektyvos. Tačiau kaip matyti iš apelianto pateikiamos 2017 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos, atsakovė laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. turėjo 13 816 Eur grynojo pelno.
  16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių tinkamai išaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su įmonės mokumu, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė nevisiškai pagrįstą išvadą apie UAB „Transmiva“ nemokumą, kas eliminuoja restruktūrizavimo bylos iškėlimo galimybę. Apeliacinės instancijos teismas negali iškelti įmonės restruktūrizavimo bylos (ĮRĮ 7 straipsnio 13 dalis), byloje būtina reikalauti ir įvertinti naujus įrodymus apie įmonės vykdomą veiklą, atsiskaitymus su kreditoriais, debitorinių įsiskolinimų sumažėjimą ir kt. Tai lemia būtinybę pareiškimą dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teisme išnagrinėti iš naujo. Todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kuris turės pakartotinai įvertinti ir restruktūrizavimo plano metmenis (CPK 185 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

11Panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį ir perduoti uždarosios akcinės bendrovės „Transmiva“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai