Byla e2-897-241/2018
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Real Deal House“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-946-538/2018 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Real Deal House“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) kreipėsi į teismą prašydamas iškelti atsakovei UAB „Real Deal House“ bankroto bylą.
  2. Ieškovas nurodė, kad atsakovė yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 8 311,45 Eur sumą. VĮ „Registrų centro“ ir Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenimis atsakovės vardu registruoto turto nėra, VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu registruota viena transporto priemonė. Pagal 2014 metų balansą atsakovės turtas 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 98 358,72 Eur, mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 228 017,26 Eur. Vėlesnių metinės finansinės atskaitomybės dokumentų registro tvarkytojui atsakovė nėra pateikusi. Per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti ieškovo mokėjimo nurodymai nėra įvykdyti. UAB „Real Deal House“ yra 9 apdraustieji darbuotojai. Kadangi atsakovė nesumokėjo skolos ieškovui, tai ji laikytina nemokia įmone.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartimi iškėlė UAB „Real Deal House“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė R. S..
  2. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pagal 2014 metų balansą atsakovė turėjo 339 613 Eur vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 787 298 Eur, t. y. balanse nurodytos pradelstos skolos viršija puse į balansą įrašyto turto vertės. Atsakovė nepateikė duomenų, kad šiuo metu jos turtinė padėtis būtų pasikeitusi. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovė negali atsiskaityti su kreditoriais ir yra nemoki.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Real Deal House“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 19 nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-946-538/2018 panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neinicijavo nustatyti papildomų aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovė yra nemoki. Atsakovės nemokumą teismas vertino remdamasis 2014 metų finansinės atskaitomybės dokumentais ir prielaidomis, tačiau nevertino įmonės finansinės padėties ir informacijos apie planuojamą įmonės veiklą.
    2. Atsakovės turtas laikotarpiu nuo 2014 iki 2018 metų yra ženkliai padidėjęs. Bendrovė sudarinėja sutartis, vykdo daug pardavimų, ketina sudaryti naujas sutartis. Atsakovė inicijuoja teisminius procesus dėl skolų išieškojimo iš debitorių bei sudarinėja sandorius su naujais užsakovais, atsakovės planuojamos gauti pajamos iš debitorių sudaro 450 000 Eur.
    3. Atsakovė vykdė bendradarbiavimą su ieškove, siekė išspręsti ginčą taikiai, pateikė PVM sąskaitas faktūras, pagrindžiančias gautinas sumas iš debitorių artimiausiu metu. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, į minėtas aplinkybes apskritai neatsižvelgė, nevertino, jog atsakovė yra faktiškai moki ir gali atsiskaityti su kreditoriais.
    4. Šiuo metu UAB „Real Deal House“ dirba 16 darbuotojų ir iškėlus atsakovei bankroto bylą šie darbuotojai netektų darbo vietų ir pragyvenimo šaltinio. Tokiu būdu valstybės finansų sistema patirs papildomas išlaidas, nes privalės mokėti bedarbiams pašalpas ir suteikti jiems kitas lengvatas. Tai reiškia, jog bankroto bylos iškėlimas atsakovei pažeis viešąjį interesą ir turės neigiamą socialinę reikšmę.
  2. Ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius prašo atmesti atsakovės UAB „Real Deal House“ atskirąjį skundą, o Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos turtinės padėties pasikeitimą.
    2. VSDFV Klaipėdos skyrius 2017 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. (8.1) SI-66642 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo atsakovę apie skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sumokėjimo atidėjimo tvarką, nurodė, kokios informacijos / dokumentų trūksta prašymo dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui, tačiau atsakovė trūkstamų dokumentų, įskaitant paskutinio ataskaitinio laikotarpio įmonės finansinės ataskaitos, nepateikė.
    3. Atsakovė nepateikė teismui dokumentų, patvirtinančių atskirajame skunde nurodomas aplinkybes apie padidėjusį įmonės turtą, sudaromas sutartis, vykdomus pardavimus, inicijuotus teisminius procesus debitoriams, iš kurių planuojama gauti 450 000 Eur pajamų.
    4. Atsakovei buvo žinoma apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovė nepasinaudojo procesine teise pateikti pirmosios instancijos teismui mokumą įrodančius dokumentus.

5VI. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – elektroninio susirašinėjimo su VSDFV Klaipėdos skyriumi kopijas; PVM sąskaitų faktūrų apie 2018 m. vasario 20 d. ir kovo 3 d. medienos pardavimus pirkėjai UAB „GAISATRAS“ kopijas; 2018 m. kovo 12 d. Susitarimo prie Priedo Nr. 11 prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 445 skolininkė UAB „Golden cooperation“ kopiją; sandorio šalių nepasirašytos 2015 m. birželio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. RDH-12/2015 ir anglų kalba surašyto 2016 m. balandžio 14 d. važtaraščio Nr. RDH 000021 kopijas. Apeliantės nuomone, šie rašytiniai įrodymai pagrindžia atsakovės mokumą.
  2. Ieškovas savo poziciją dėl apeliantės pateiktų naujų įrodymų vertinimo išdėstė atsiliepime į atskirąjį skundą. Taip pat su atsiliepimu pateikė 2018 m. balandžio 3 d. parengtą Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų ataskaitą F4 pagal 2018 m. kovo 31 d. duomenis.
  3. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  4. Naujais rašytiniais įrodymais apeliantė siekia paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas dėl pagrindo kelti įmonės bankroto bylą egzistavimo, todėl spręstina, kad naujų įrodymų pateikimas atitinka vieną iš CPK 314 straipsnio išimčių, t. y. laikytina, kad su ginčo esme susijusių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 180 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į bankroto bylose vyraujantį viešąjį interesą ir šios kategorijos bylų nagrinėjimo ypatumus, apeliantės pateikti nauji rašytiniai įrodymai pridėtini prie bylos ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, išskyrus sandorio šalių nepasirašytos 2015 m. birželio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. RDH-12/2015 ir anglų kalba surašyto 2016 m. balandžio 14 d. važtaraščio Nr. RDH 000021 kopijas, kadangi šie rašytiniai įrodymai neatitinka formos reikalavimų, reglamentuotų CPK 114 straipsnyje ir 198 straipsnio 2 dalyje. Taip pat priimti ir ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji duomenys apie atsakovės skolos valstybinio socialinio draudimo fondų biudžetams dydį.
  5. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dieną – 2018 m. balandžio 26 d. apeliantė pateikė kelis prašymus priimti naujus rašytinius įrodymus – šalių nepasirašytas ne lietuvių kalba parengtas sutartis, namų komplektacijos aprašymus, apeliantės parengtą ieškinį atsakovui H. G. dėl skolos išieškojimo, kurį ketinama pateikti Klaipėdos apygardos teismui. Apeliantės vertinimu, šie įrodymai patvirtina apeliantės veiklos vykdymą ir gaunamas (gautinas) pajamas.
  6. Pateiktos sutartys neatitinka formos reikalavimų, reglamentuotų CPK 114 straipsnyje ir 198 straipsnio 2 dalyje. Civilinė byla apeliantės debitoriui neiškelta, pasak apeliantės, tik planuojama parengtą ieškinį pateikti teismui, todėl šis ieškinys nei patvirtina, nei paneigia esminę reikšmę bylai turinčių aplinkybių. Esant tokioms aplinkybėms, nauji įrodymai dėl leistinumo ir sąsajumo su byla trūkumų (CPK 180 straipsnis) nepriimtini.

7Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

8Dėl bylos esmės

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartimi iškėlė apeliantei bankroto bylą dėl nemokumo. Įmonės bankroto bylos iškėlimo pagrindai numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).
  2. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl apeliantės nemokumo padarė remdamasis apeliantės 2014 metų finansinės atskaitomybės dokumentais (balansu ir pelno (nuostolių) ataskaita laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.). Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino apeliantės turtinę padėtį remdamasis finansinės atskaitomybės dokumentais už 2014 metus, kurie sprendžiant apie apeliantės mokumo būseną nėra aktualūs. Taip pat nurodo, kad laikotarpiu nuo 2014 iki 2018 metų apeliantės finansinė padėtis yra pasikeitusi.
  3. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nurodytų apeliantės atskirojo skundo argumentų, pirmiausia, pažymi, kad nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2635/2013; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015). Tais atvejais, kai įmonės vadovas neteikia teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie įmonės mokumą gali spręsti iš paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013; 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1338/2013; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2203/2013 ir kt.). Vadinasi, būtent apeliantei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad UAB „Real Deal House“ yra moki bei turi realias galimybes toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais, įskaitant ieškovą.
  4. ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus kreditorius (kreditoriai) privalo pateikti įmonei. Teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir informaciją apie priimtą pareiškimą paskelbus viešai specialioje interneto svetainėje, pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus įmonės vadovas ar kitas asmuo, turintis teisę veikti įmonės vardu, privalo pateikti įmonės dalyviams jų prašymu (ĮBĮ 8 straipsnio 3 dalis). Kai įmonei yra įteikti ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai, įmonės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jų gavimo dienos pateikia teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Jeigu įmonės vadovas be pateisinamos priežasties per nurodytą terminą nepateikia teismui nurodytų dokumentų, teismas arba teisėjas gali skirti įmonės vadovui iki 2 896 eurų baudą (ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).
  5. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantė neįvykdė ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje jai nustatytos pareigos bei nepateikė pirmosios instancijos teismui duomenų, kurie leistų įvertinti įmonės finansinę būklę, sprendžiant įmonės mokumo klausimą. Apeliantė nepateikė jokių (net minimalių) įrodymų, kurie patvirtintų, kad apeliantės finansiniai sunkumai yra tik laikino pobūdžio. Šiuo aspektu sutiktina su ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad apeliantė nepateikė duomenų apie įmonės vykdomą veiklą bei duomenų, iš kokių šaltinių apeliantė ketina įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Vien apeliantės deklaratyvūs teiginiai, kad teismas įvertino apeliantės mokumo būseną pagal 2014 metų finansinės atskaitomybės duomenis, kurie nėra aktualūs, nepateikus šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, nesuteikia pagrindo vertinti, kad įmonė yra moki.
  6. Nors apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Real Deal House“, remdamasis įmonės balanso duomenimis už 2014 metus, tačiau teismų praktikoje pažymimas ir tas aspektas, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1179-241/2017; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1966-330/2017).
  7. Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas apeliantės mokumą, rėmėsi ieškovo teismui pateiktais apeliantės 2014 m. finansinės atskaitomybės duomenimis. Pagal 2014 m. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, apeliantė 2014 m. finansiniais metais turėjo turto iš viso už 339 613 Lt (98 359 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė net 787 298 Lt (228 017 Eur), t. y. daugiau kaip dvigubai viršijo turimą turtą, įmonė patyrė 299 698 Lt (89 799 Eur) nuostolių. Palyginus šiuos ir aptariamuose balanse bei pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytus praėjusio ataskaitinio laikotarpio (2013 m.) duomenis spręstina, kad per metus įmonės turtas nuo 404 958 Lt (117 284 Eur) sumažėjo iki 339 613 Lt (98 359 Eur), o vienerių metų įsipareigojimai nuo 552 945 Lt (160 144 Eur) padidėjo iki 787 298 Lt (228 017 Eur), patirti nuostoliai taip pat padidėjo beveik dvigubai – nuo 157 987 Lt (45 756 Eur) iki 299 698 Lt (89 799 Eur). Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo pirmosios instancijos teisme, byloje nebuvo jokių duomenų, kurie atsakovės turtinę padėtį leistų vertinti taip, kad 2017 metais ir 2018 metų pirmą ketvirtį atsakovė yra moki ir pajėgi įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, įskaitant ieškovą.
  8. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliantės turtinę padėtį ir spręsdamas apeliantės mokumą apeliacinėje instancijoje, nustatė, kad apeliantės vardu nėra registruota nekilnojamojo turto. Apeliantės vardu registruota transporto priemonė Opel Vectra, valstybinis registracijos numeris ( - ) kuriai taikomi arešto ir priverstinės hipotekos apribojimai. Informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad reikalavimus dėl piniginių sumų išieškojimo apeliantei yra pareiškę net keletas kreditorių. VĮ Juridinių asmenų registro duomenimis paskutinį kartą savo finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui apeliantė pateikė už 2014 metus. Vėlesnių finansinių metų atskaitomybės dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti įmonės turtinę padėtį aktualiu laikotarpiu, apeliantė registrui neteikė, jų nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tai leidžia spręsti, kad tikrosios savo turtinės padėties atsakovė neatskleidžia. Pagal ieškovo pateiktus duomenis, nors įmonės apdraustųjų skaičius padidėjo, tačiau ir apeliantės skola Valstybinio socialinio draudimo fondų biudžetams yra padidėjusi ir sudaro 9 897,03 Eur.
  9. Kartu su atskiruoju skundu apeliantės pateikti nauji įrodymai (PVM sąskaitos faktūros, apeliantės susirašinėjimas su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto Klaipėdos skyriumi, 2015 m. birželio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartis) taip pat, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepatvirtina apeliantės mokumo fakto. Nors atskirajame skunde nurodoma, kad apeliantės planuojamos gauti pajamos iš debitorių siekia daugiau nei 450 000 Eur, tačiau informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis nuo 2014 metų iki šios civilinės bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje apeliantė nėra pareiškusi nei vieno reikalavimo teismuose debitorių atžvilgiu, siekdama atgauti skolas. Vien apeliantės deklaratyvūs teiginiai apie planuojamas gauti pinigines sumas iš debitorių, nesant šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, nesuteikia pagrindo vertinti, kad apeliantės turtinė padėtis ateityje pagerės ir ji galės įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams.
  10. Atsižvelgdamas į nustatytą atsakovės turto sudėtį, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Real Deal House“ įsipareigojimų ir turto santykis atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą įmonės nemokumo kriterijų. Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, o apeliantė šio vertinimo nepaneigė (CPK 178 straipsnis).
  11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo bankroto bylos iškėlimo apeliantei pagrindo egzistavimą (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas), todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

10Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai