Byla 2-548-381/2016
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Modus“ direktoriaus R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2659-221/2015 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Modus“ direktoriaus R. K. pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Modus“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėjas R. K. prašė iškelti atsakovei UAB „Modus“ restruktūrizavimo bylą, bankroto administratoriumi įmonės restruktūrizavimo laikotarpiu skirti UAB „Renavita“.

4Pareiškėjas nurodė, kad bendrovės vykdoma veikla išimtinai susijusi su transporto sektoriumi (tarptautinių automobilių transporto, logistikos, ekspedijavimo, pervežimo paslaugos). Pareiškėjas teigė, kad bendrovė patiria laikinus finansinius sunkumus dėl šių priežasčių: įmonės apyvartinis kapitalas buvo didinamas skolintomis lėšomis; prasidėjus ekonominei krizei pasiskolinti tapo sudėtinga; prasidėjo teisminiai ginčai su lizingo bendrovėms; dėl lizingo sutarčių nutraukimo bendrovė neįvykdė prisiimtų prievolių kitiems kreditoriams ir negavo apie 14 mln. Eur pajamų bei patyrė apie 3 mln. Eur nuostolių; bendrovė patyrė atitinkamus nuostolius grąžindama lizingo bendrovėms turtą, kurio likutinė vertė buvo didesnė nei nepadengtas įsipareigojimas; dėl lizingo sutarčių nutraukimo atsirado 650 tūkst. Eur nepriemoka valstybės biudžetui, bendrovės nuostolius didino ir skaičiuojamos baudos, delspinigiai bei teisinės išlaidos. Nurodytų aplinkybių visuma lėmė, kad UAB „Modus“ negali tinkamai vykdyti veiklos, užtikrinti visų savo įsipareigojimų vykdymo. Pareiškėjas teigė, kad iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą, toliau bus vykdoma ūkinė – komercinė veikla ir uždirbamos pajamos, sumažinti veiklos kaštai, optimizuojama valdymo struktūra, pasirašomos ilgalaikės sutartys su partneriais dėl vežimų vykdymo 2015 m. Pareiškėjas pažymėjo, kad bendrovė aktyviai derasi su transporto priemonių nuomotojais dėl papildomų 40 vilkikų nuomos, restruktūrizavimo laikotarpiu bus išnaudojami rezervai apyvartinėms lėšoms padidinti, UAB „Modus“ vykdo aktyvų darbą su debitoriais, siekdama sumažinti susidariusius debitorinius įsiskolinimus. Prognozuojama, kad UAB „Modus“ 2016 m. pasieks ne mažesnę kaip 3,5 mln. Eur metinę apyvartą, 2017 m. – 5,9 mln. Eur, 2018 m. – 7,6 mln. Eur, 2019 m. – 7,9 mln. Eur metines apyvartas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Modus“ restruktūrizavimo bylą.

7Įvertinęs pateiktus bendrovės 2015 m. birželio 12 d. balanso duomenis, teismas nustatė, kad pirmąjį 2015 m. pusmetį bendrovės balanse apskaityta 14 176 193 Eur turto, iš kurio ilgalaikio – 537 634 Eur, trumpalaikio – 13 638 559 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 18 949 902 Eur sumą. Pareiškėjas pateikė 2015 m. birželio 12 d. duomenimis sudarytą kreditorių sąrašą, pagal kurį pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudaro 5 434 139 Eur. Teismų informacinės sistemos LITEKO ir VĮ „Regitra“ duomenimis teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodyti finansinės atskaitomybės bei pradelstų įsipareigojimų kreditoriams duomenys neatitinka tikrovės. Kauno apygardos teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. eB2-860-413/2015 dėl UAB „Modus“ bankroto bylos iškėlimo duomenys patvirtina, kad pradelstą bendrovės finansinį reikalavimą kreditoriui AS Reverta sudaro 217 391 Eur, tuo tarpu pareiškėjas 2015 m. birželio 12 d. kreditorių sąraše nurodo 152 238,06 Eur įsiskolinimą minėtam kreditoriui. Teismas taip pat nustatė, kad į bendrovės balansą įtrauktos transporto priemonės, kurių vertė 64 168 Eur, yra išregistruotos. Teismas pažymėjo, kad 2015 m. birželio 12 d. balanso duomenimis pagrindinį bendrovės turtą sudaro per vienerius metus gautinos sumos – 13 602 954 Eur. Šis turtas bendrovės restruktūrizavimo plano metmenyse (toliau – ir Metmenys) nurodytas kaip kompensacija negautoms pajamoms dėl lizingo sutarčių nutraukimo atlyginti. Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos teismo sprendimais konstatuota, jog UAB „Swedbank lizingas“ ir AB „DnB lizingas“ teisėtai ir pagrįstai nutraukė lizingo sutartis su UAB „Modus“ (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3833-661/2013 ir 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3833-661/2013), kad teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, jog UAB „Modus“ būtų pareiškusi ieškinį lizingo bendrovėms dėl kompensacijos priteisimo ar nuostolių atlyginimo. Teismas sprendė, kad didžiąją dalį UAB „Modus“ turto sudaranti suma buvo be pagrindo įtraukta į bendrovės balansą. Nustatęs, kad bendrovės turtą sudaro ne daugiau kaip 573 239 Eur suma, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams ne mažiau kaip 5 434 139 Eur, teismas konstatavo, kad UAB „Modus“ yra faktiškai nemoki, o ši aplinkybė – viena iš Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ) nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą.

8Įvertinęs Metmenyse numatytų priemonių mokumui atstatyti realumą, teismas padarė išvadą, kad Metmenyse numatytos bendrovės mokumo atkūrimo bei veiklos stabilizavimo priemonės yra abstrakčios, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Teismas pažymėjo, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nenumatyta atsisakyti nuostolingos veiklos, atlikti struktūrinius pertvarkymus. Teismas pažymėjo, kad bendrovė iš turėtų 160 darbuotojų šiuo metu turi devynis, iš kurių tik vienas dirba vairuotoju. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad bendrovė šiuo metu nuomojasi transporto priemones ir darbuotojus, reikalingus automobilių transporto, logistikos, ekspedijavimo ir kitoms su transportu, pervežimais susijusioms paslaugoms teikti. Teismas pažymėjo, kad su pareiškimu dėl įmonės restruktūrizavimo kreipiamasi penktą kartą, visus kartus restruktūrizavimo bylą buvo atsisakyta iškelti, tuo tarpu UAB „Modus“ veiklos rodikliai tik prastėjo.

9III. Atskirojo skundo argumentai

10Pareiškėjas UAB „Modus“ direktorius R. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:

111. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką, atsisakant iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą dėl nemokumo, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, kad įmonės finansiniai sunkumai yra tokio pobūdžio, kad jie niekaip negalės būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Formalus pagrindų iškelti bankroto bylą buvimas nesudaro pagrindo visais atvejais atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2082/2011; 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1949/2013).

122. Dėl ankstesnių teismų procesinių sprendimų atsisakyti iškelti UAB „Modus“ restruktūrizavimo bylą buvo užkirstas kelias finansinių sunkumų turinčiai bendrovei atstatyti mokumą ir patenkinti visus įsipareigojimus kreditoriams. Išvengti bankroto UAB „Modus“ siekia jau nuo 2013 m. Dėl teismų atsisakymo pripažinti bendrovę restruktūrizuotina, ji buvo priversta atsiskaitinėti su kreditoriais be restruktūrizavimo metu turimo plano. Ši aplinkybė patvirtina, kad net ir susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais, bendrovė dėjo visas pastangas, kad jos veikla nenutrūktų, būtų užtikrintas įsipareigojimų kreditoriams patenkinimas bei darbo vietų išlaikymas.

133. Bendrovė nuostolingai pradėjo dirbti dėl to, kad jos kreditoriai, neatsižvelgdami į bendrovės pastangas išsaugoti lizingo sutartis, pradėjo lizinguojamų transporto priemonių atsiėmimą. Dėl to bendrovė pradėjo prarasti klientus ir su jais sudarytus sandorius dėl krovinių gabenimo.

144. Bendrovei priklausiusios transporto priemonės buvo išregistruotos pasibaigus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimų galiojimui. Ši aplinkybė neturi įtakos transporto priemonių techninei būklei, vertei, nes pagal galiojančius Verslo apskaitos standartus, turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jeigu atitinka įmonės nustatytus priskyrimo ilgalaikiam turtui kriterijus, nepriklausomai nuo to, ar toks turtas einamuoju metu naudojamas, ar ne.

155. AS Reverta į bendrovės kreditorių sąrašą yra įtraukta su 152 238,06 Eur suma, nes bendrovė su likusia šio kreditoriaus finansinio reikalavimo suma, kurią sudaro palūkanos ir delspinigiai, nesutinka. Be to, teismo nustatytas įsipareigojimo šiam kreditoriui skirtumas yra nereikšmingas lyginant pradelstų sumokėti skolų sumą su bendrovės balanse nurodyta turto verte.

166. Teismas nepagrįstai 13 602 954 Eur sumos neįtraukė į bendrovės turto bendrą vertę. Verslo apskaitos standartai nedraudžia ateityje gautinos kompensacijos negautoms pajamoms atlyginti įtraukti į įmonės balansą. Be to, bendrovė šiuo metu tikslina dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų patirtą žalą, kurią patikslinus, negautų pajamų suma turėtų padidėti. Atlikus galutinius negautų pajamų vertinimo veiksmus, bendrovė pradės kompensacijos dėl negautų pajamų susigrąžinimo procesą.

177. Restruktūrizavimo plano metmenims nėra pagrindo kelti reikalavimus, kurie keliami pačiam planui. Metmenyse yra nurodyta, kad bendrovė planuoja keisti vykdomą veiklą, pereinant nuo lizinguojamo transporto priemonių ūkio prie nuomojamo. Kaip rodo veiklos patirtis, tai leis bendrovei taupyti kaštus, sumažins ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, naujų transporto priemonių kuro sąnaudos bus ženkliai mažesnės bei bus išvengiama problemų dėl nusidėvėjusios technikos. Metmenyse buvo nurodytos tik apibendrintos priemonės bendrovės finansinei būklei gerinti, kurios, atsižvelgiant į kreditorių nuomonę ir pasiūlymus, bus detalizuotos restruktūrizavimo plane. Metmenyse nurodytų priemonių nekonkretizavimas negali būti laikomas ĮRĮ nuostatų pažeidimu.

188. Pareiškimu ir restruktūrizavimo plano metmenimis buvo aiškiai pagrįsta, kad bendrovė ilgamečio sėkmingo bendradarbiavimo pagrindu turi galimybę atnaujinti verslo santykius su stambiomis Vakarų Europos logistikos kompanijomis HCS Transport & Spedition ir LKW Walter Internationale Transportorganisation AG, tačiau teismas visiškai nevertino šių kompanijų pateiktų 2014 m. pabaigos patvirtinimų, kad jos yra pasirengusios bendrauti su UAB „Modus“ teikiant krovinių tarptautinio vežimo užsakymus.

199. Aplinkybė, kad bendrovėje dirba tik 1 vairuotojas nesudaro pagrindo spręsti, kad UAB „Modus“ nevykdo veiklos ar negalės atstatyti veiklos apimčių į anksčiau buvusį lygį. Bendrovėje pagal darbo sutartis yra įdarbinta 10 darbuotojų, o vairuotojus, esant poreikiui, bendrovė pasitelkia kitais pagrindais.

2010. Bendrovė aktyviai siekia bendradarbiauti su savo kreditoriais bei įvykdyti jų reikalavimus. Dėl šių tikslų buvo dar kartą inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Atskirasis skundas netenkintinas.

23CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

24Apeliantas, penktąjį kartą kreipdamasis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), kvestionuoja pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą atsisakyti kelti UAB „Modus“ restruktūrizavimo bylą, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo įmonės nemokumą bei įmonės restruktūrizavimo plano metmenų neatitikimą ĮRĮ reikalavimams, dėl ko nepagrįstai buvo atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą.

25Dėl nemokumo kaip pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą

26ĮRĮ reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, teismas kompleksiškai vertina pateiktus dokumentus ir įmonės finansinę būklę bei restruktūrizavimo plano metmenis, tačiau nustatęs, kad egzistuoja bent viena iš ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant turi būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, teismas neprivalo nustatinėti ir įsitikinti, kad įmonė neatitinka kiekvienos iš minėtame straipsnyje nurodytų sąlygų.

27Taigi pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktą įmonės nemokumas yra vienas iš pagrindų atsisakyti iškelti jos restruktūrizavimo bylą. Įmonės nemokumą apibrėžia Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalis, numatanti, kad tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Apeliantas, atskiruoju skundu ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, teigia, kad teismas netinkamai įvertino bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis. Su tokiu skundo argumentu nesutiktina. Spręsdamas restruktūrizavimo bylos kėlimo klausimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi apelianto pateikta įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų visuma, apelianto pateiktais restruktūrizavimo plano metmenimis bei kitais teismui prieinamų informacinių sistemų duomenimis, kurių visuma išsamiai detalizuoja įmonės finansinę situaciją, tuo labiau, kad restruktūrizavimo bylos kėlimo klausimas spręstas jau ne kartą.

28Formaliai vertinant UAB „Modus“ 2015 m. birželio 12 d. balanso, kreditorių sąrašo duomenis konstatuoti bendrovės nemokumą pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį nebūtų pagrindo, nes minėtame bendrovės balanse apskaityta 14 176 196 Eur turto, pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma – 5 434 139 Eur (t.1, b. l. 114-115). Pagal bendrąją taisyklę faktinė įmonės mokumo būsena vertinama pagal aktualius (naujausius) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, tačiau rėmimasis balanso duomenimis, nustatant įmonės mokumą (nemokumą), paprastai yra pakankamas tik kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-678-381/2015). Šioje byloje kilus abejonių dėl atsakovo balanse apskaitytos turto vertės, pradelstų kreditoriams įsipareigojimų masto, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bendrovės (ne)mokumo klausimą, pagrįstai rėmėsi ne tik apelianto pateiktų balanso, kreditorių sąrašo duomenimis, bet ir kitais, viešai prieinamais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismas, nustatęs, kad didžiąją dalį UAB „Modus“ turto (14 176 193 Eur) sudaro trumpalaikis turtas (13 638 559 Eur), iš kurio 13 601 500 Eur gautinos sumos, pagrįstai įvertino bendrovės disponavimo nurodytos vertės trumpalaikiu turtu galimybę. UAB „Modus“ restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad 13 601 500 Eur suma gautina kaip kompensacija atlyginus negautas pajamas UAB „Swedbank lizingas“ ir AB „DnB lizingas“ nutraukus lizingo sutartis su UAB „Modus“ ir atsiėmus lizinguojamą turtą. Nustatęs, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais minėtų lizingo sutarčių nutraukimai buvo pripažinti teisėtais ir pagrįstais (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3833-661/2013 ir 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3833-661/2013), kad bendrovė net nėra iniciavusi balanse apskaitytų negautų pajamų sumos priteisimo proceso, teismas pagrįstai sprendė, jog UAB „Modus“ 13 601 500 Eur trumpalaikiu turtu realiai nedisponuoja, kad šios sumos atgavimo perspektyva neįrodyta ir tėra tik niekuo nepagrįsta prielaida (CPK 178, 185 straipsniai). Apelianto skundo argumentas, kad Verslo apskaitos standartai nedraudžia ateityje gautinos kompensacijos negautoms pajamoms atlyginti įtraukti į įmonės balansą, nepaneigia minėtų teismo išvadų pagrįstumo. Skunde nurodytos aplinkybės, kad bendrovė dar tik tikslina dėl lizingo bendrovių neteisėtų veiksmų patirtos žalos dydį, kad negautų pajamų suma turėtų padidėti, kad negautų pajamų susigrąžinimo procesas bus inicijuotas, grindžiamos apelianto prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis (CPK 178 straipsnis), todėl nesudaro pagrindo teigti, kad teismas nepagrįstai sumažino balanse apskaitytą bendrovės turto vertę nuo 14 176 193 Eur iki 573 239 Eur. Vertindamas UAB „Modus“ ilgalaikio turto sudėties duomenis, teismas nustatė, kad į balansą įtrauktos 64 168 Eur vertės transporto priemonės yra išregistruotos. Nors minėta suma teismas papildomai nesumažino bendrovės turto vertės, tačiau nustatyta aplinkybė sudarė pagrindą teismui abejoti ir balanse apskaityto ilgalaikio turto vertės pagrįstumu, spręsti, kad UAB „Modus“ disponuoja ne didesnės kaip 573 239 Eur vertės turtu. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad bendrovei priklausiusios transporto priemonės buvo išregistruotos pasibaigus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimų galiojimui, tačiau nepateikia įrodymų, patvirtinančių tokį teiginį. Kita vertus, aplinkybė, kad bendrovė nuosavybės teise vis dar valdo 64 168 Eur vertės transporto priemones, iš esmės nekeičia pirmosios instancijos teismo nustatyto bendrovės turto masto (573 239 Eur).

29Spręsdamas dėl UAB „Modus“ pradelstų skolų dydžio, teismas nustatė, kad 2015 m. birželio 12 d. kreditorių sąraše nurodyta bendrovės pradelsta įsipareigojimų kreditoriams suma (5 434 139 Eur) nėra tiksli, nes 65 152,94 Eur suma skiriasi kreditorės AS Reverta nurodyto ir į minėtą sąrašą įtraukto šios kreditorės finansinio reikalavimo dydis. Atsižvelgiant į teismų praktikos išaiškinimus, jog įmonės skola, dėl kurios vyksta teisminis ginčas, į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę neįskaičiuojama (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-301/2014), kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog teisme ginčytų minėtos kreditorės reikalavimo dalį ir nenustačius tokių duomenų teismų informacinėje sistemoje LITEKO, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą skundo argumentą, kad į bendrovės pradelstų įsipareigojimų kreditoriams masę turėtų būti įtraukta ne 217 391 Eur, o 152 238,06 Eur skola AS Reverta. Pažymėtina, kad net ir pripažinus minėtos kreditorės finansinio reikalavimo dalį nepagrįsta, bendrovės pradelstų įsipareigojimų suma (5 343 139 Eur) ženkliai viršija jos turtą (573 239 Eur).

30Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad apelianto teiginiai apie netinkamai nustatytą bendrovės turto, pradelstų įsipareigojimų kreditoriams mastą yra deklaratyvūs ir neparemti jokiais objektyviais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo 2015 m. birželio 12 d. balanse, kreditorių sąraše nustatyti bendrovės turto, pradelstų skolų kreditoriams neatitikimai leidžia spręsti, kad atsakovė neabejotinai atitinka nemokios įmonės statusą pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį (pradelsti įsipareigojimai viršija pusę valdomo turto). Šiame kontekste apelianto skundo argumentai, dėl kokių priežasčių bendrovė veikia nuostolingai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl įmonės nemokumo, kuris yra vienas iš pagrindų atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą.

31Dėl atsakovo restruktūrizavimo plano metmenų įvertinimo

32Pirmosios instancijos teismas, vertindamas restruktūrizavimo perspektyvumą, pagrįstai įvertino ne tik įmonės mokumą, bet ir restruktūrizavimo plano metmenis bei juose numatytas priemones, iš kurių spręstina, ar įmonė gali atkurti normalią įmonės veiklą, įvykdyti skolinius įsipareigojimus bei atkurti mokumą. Formuojamoje teismų praktikoje pasisakyta, kad vien formalus pagrindų iškelti bankroto bylą buvimas nesudaro pagrindo visais atvejais atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą, kaip negali visais atvejais būti ir pagrindu bankroto bylos iškėlimui, pavyzdžiui, jeigu įmonė ir balansuoja žemiau nemokumo ribos, bet vykdo veiklą ir pateikia įrodymus apie pakankamai pagrįstas teigiamas perspektyvas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1949/2013, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2615/2013).

33Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Modus“ Metmenyse nėra nurodyta realių priemonių mokumui ir normaliai ūkinei – komercinei veiklai atkurti, apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai restruktūrizavimo plano metmenis prilygino pačiam planui, kai tuo tarpu Metmenys yra tik įmonės veiklos tam tikros gairės ir restruktūrizavimo bylos kėlimo (nekėlimo) stadijoje negalima reikalauti labai išsamaus veiklos ateityje vertinimo. Nors apeliantas pagrįstai teigia, kad restruktūrizavimo metmenys yra įmonės veiklos tam tikros gairės, tačiau Metmenys taip pat neturi būti itin paviršutiniški, abstraktūs, tik deklaracija, nes jų turinio turėtų pakakti pagrįstoms prielaidoms, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę – komercinę veiklą, susiformuoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-560/2013). ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose yra išvardintos priemonės, kurias turi nurodyti įmonės dalyviai ir valdymo organai iš pradžių restruktūrizavimo plano metmenyse bei vėliau – restruktūrizavimo plane, turint tikslą sėkmingai restruktūrizuoti įmonę.

34UAB „Modus“ restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad bendrovės ilgalaikė veiklos patirtis leis užtikrinti veiklos tęstinumą, vykdomai tarptautinių pervežimų veiklai bus naudojamos nuomojamos mašinos. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą tokius bendrovės ateities planus vertinti kaip nepagrįstus, kadangi nei kartu su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių Metmenyse nurodytų mokumo ir veiklos atkūrimo priemonių realumą. Vien tai, kad bendrovė veikia nuo 1990 m., o nuo 1995 m. užsiima tarptautinio pervežimo veikla, savaime neužtikrina jos veiklos tęstinumo. Metmenyse nurodoma, kad vykdant struktūrinius pertvarkymus bus pereita nuo turimo/lizinguojamo transporto priemonių ūkio prie nuomojamo, tačiau nepateikiama jokių duomenų apie tai, kad bendrovė nuomojasi (ketina nuomotis) iš kitų įmonių transporto priemones, reikalingas šiai veiklai vykdyti, tokių įrodymų ar kitų duomenų apeliantas nepateikė ir su atskiruoju skundu (CPK 12, 178, 314, 338 straipsniai). Nors apeliantas teigia, kad teismas neįvertino į bylą pateiktų buvusių bendrovės verslo partnerių HCS Transport & Spedition ir LKW Walter Internationale Transportorganisation AG pateiktų rašytinių patvirtinimų, kad jos yra pasirengusios bendradarbiauti su UAB „Modus“ teikiant krovinių tarptautinio vežimo užsakymus, tačiau skundžiamoje nutartyje teismas pasisakė, kad 2014 m. rugsėjo 25 d. LKW Walter Internationale Transportorganisation AG pažyma dėl bendradarbiavimo neįrodo, jog UAB „Modus“ su minėta bendrove būtų sudariusi bendradarbiavimo sutartį, tuo tarpu 2009 m. sutartys su HCS Transport & Spedition nepatvirtina, kad tokios sutartys yra vykdomos ir šiuo metu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl aptartų dokumentų įrodomosios vertės. Pažymėtina, kad restruktūrizavimo plano metmenyse yra pateikti ir preliminarūs skaičiavimai apie restruktūrizavimo laikotarpiu planuojamas gauti pajamas. Tokie paskaičiavimai atlikti nurodant, kad pirmaisiais restruktūrizavimo metais bus įdarbinta 30 automobilių, kurių kiekvienas per mėnesį vidutiniškai generuos apie 9 847 Eur pajamų, todėl 2016 m. bus pasiekta daugiau nei 3,59 mln. Eur apyvarta. Vėlesniu laikotarpiu numatoma didinti mašinų skaičių, užimtumą, todėl 2017 m. apyvarta išaugs iki 5,95 mln. Eur, 2018 m. iki 7,60 mln. Eur, 2019 m. – 7,90 mln. Eur (t. 1, b. l. 27-28). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie duomenys nėra pakankami spręsti, kad UAB „Modus“ bus pajėgi pasiekti Metmenyse nurodytas pardavimų apyvartas (CPK 185 straipsnis). Skunde bei Metmenų 4.11 punkte nurodyti teiginiai, kad įmonės turimi komerciniai ryšiai su tarptautinėmis kompanijomis leis užtikrinti pastovią veiklą, pilnai įdarbinus 40-70 automobilių, ir gauti iš šios veiklos milijonines pajamas, yra taip pat abejotini realaus įgyvendinimo aspektu. Esant itin sudėtingai įmonės finansinei būklei, abejotina ir papildomų apyvartinių lėšų gavimo galimybė (Metmenų 4.10 punktas), kurios aktualios tiek transporto priemonių nuomos sutarčių įgyvendinimui, tiek sutarčių su tarptautiniais partneriais realiam vykdymui. Vien buvusios komercinės veiklos tęsimas, nepaisant jau kelerius metus besitęsiančios tokios veiklos nuostolingumo, nepagrindžia planuojamo įmonės mokumo atkūrimo.

35Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šioje byloje teisingai yra nustatytas atsisakymo kelti UAB „Modus“ restruktūrizavimo bylą pagrindas, nurodytas ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje, t. y. įmonės parengti restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka įstatymo reikalavimų ir įgyvendinimo realumo kriterijų (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 12 straipsnio 2 dalis).

36Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bei įvertino įrodymų visumą ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo išsprendė teisingai, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

37Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

38Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos, nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis turi būti naudojamasi pagal paskirtį. Priešingu atveju, piktnaudžiaujančiai procesinėmis teisėmis šaliai pasekmės yra numatytos CPK 95 straipsnio 1 dalyje: šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalis įgalina teismą piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atveju skirti baudą.

39Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundo, atskirojo skundo padavimas įprastai nereiškia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra galimai pažeistų teisių gynimo forma bei dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl UAB „Modus“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo nagrinėjamas penktąjį kartą (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-1558-324/2013, Nr. B2-Nr. 1954-221/2014, Nr. B2-2586-555/2014, Nr. B2-1558-555/2015). Visais nurodytais atvejais teismai atsisakė iškelti UAB „Modus“ restruktūrizavimo bylą. ĮRĮ nedraudžia įmonėms, atsiradus naujoms aplinkybėms, jeigu jos atitinka visus ĮRĮ reikalavimus restruktūrizavimo bylai iškelti, pakartotinai kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tačiau įvertinus nurodytose bylose priimtų procesinių sprendimų turinį, yra pagrindas konstatuoti, kad, atnaujinęs bendrovės finansinės atskaitomybės duomenims ir nežymiai pakeitęs restruktūrizavimo plano metmenis, nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalavimą dėl UAB „Modus“ pripažinimo restruktūrizuojama, atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria penktąjį kartą buvo atsisakyta iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais motyvavo ankstesnius savo reikalavimus bei skundus, ir kurie išsamiai buvo išnagrinėti keturis kartus Kauno apygardos teisme kaip pirmosios instancijos teisme ir keturis kartus Lietuvos apeliaciniame teisme (civilinėse bylose Nr. 2-1864/2013, Nr. 2-1497/2014, Nr. 2-214-464/2015, Nr. 2-1021-183/2015). Minėtose bylose teismų aptarti bendrovės finansinės atskaitomybės duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad bendrovės finansiniai rodikliai nuo 2012 m. tik prastėjo. 2012 m. bendrovė turėjo 29 253 587 Lt turto, trumpalaikių įsipareigojimų – 20 622 886 Lt, 2013 m. bendrovės turto vertė sumažėjo iki 22 565 185 Lt, trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 15 064 028 Lt. Nors 2014 m. UAB „Modus“ turto nurodyta 48 978 954 Lt vertės, tačiau tai lėmė nepagrįstas ankščiau aptartos kompensacijos už negautas pajamas apskaitymas bendrovės trumpalaikio turto sudėtyje. Nurodytais finansiniais metais bendrovė veikė nuostolingai: 2012 m. patyrė 1 595 434 Lt, 2013 m. – 1 212 164 Lt, 2014 m. – 3 067 033 Lt nuostolių. Vertindami pareiškėjo pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis, teismai spręsdavo, kad Metmenys ir preliminarus UAB „Modus“ verslo planas stokoja arba neatitinka įstatymo reikalavimų ir įgyvendinimo realumo kriterijų. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo išvadai, kad pareiškėjas pakartotinai inicijavo teisminį restruktūrizavimo bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme procesą ir apeliacinį procesą, teismui eilinį kartą atsisakius tenkinti jo pareiškimą, siekdamas ne išsaugoti ir plėtoti bendrovės veiklą, sumokėti skolas, o vilkinti atsiskaitymą su bendrovės kreditoriais, nepagrįstai išvengti bankroto bylos iškėlimo. Tokie pareiškėjo procesiniai veiksmai (nepagrįsto ir nesąžiningo pareiškimo, atskirojo skundo pateikimas) yra pripažįstami piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, už kurį jam skirtina 1 000 Eur bauda (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

40Pažymėtina, kad nustačius aiškias įmonės nemokumo aplinkybes, įmonės vadovas turi ne inicijuoti restruktūrizavimo procesą, bet privalo kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog nepagrįstas bendrovės vadovo nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo, gali būti pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, kreiptis dėl bendrovei ir jos kreditoriams padarytos žalos priteisimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 7 dalis).

41Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsniu, 302 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

42Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

43Skirti pareiškėjui uždarosios akcinės bendrovės „Modus“ (j. a. k. 132274964) direktoriui R. K. (a. k. ( - ) 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėjas R. K. prašė iškelti atsakovei UAB „Modus“... 4. Pareiškėjas nurodė, kad bendrovės vykdoma veikla išimtinai susijusi su... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi atsisakė iškelti... 7. Įvertinęs pateiktus bendrovės 2015 m. birželio 12 d. balanso duomenis,... 8. Įvertinęs Metmenyse numatytų priemonių mokumui atstatyti realumą, teismas... 9. III. Atskirojo skundo argumentai... 10. Pareiškėjas UAB „Modus“ direktorius R. K. atskirajame skunde prašo... 11. 1. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką, atsisakant iškelti... 12. 2. Dėl ankstesnių teismų procesinių sprendimų atsisakyti iškelti UAB... 13. 3. Bendrovė nuostolingai pradėjo dirbti dėl to, kad jos kreditoriai,... 14. 4. Bendrovei priklausiusios transporto priemonės buvo išregistruotos... 15. 5. AS Reverta į bendrovės kreditorių sąrašą yra įtraukta su 152 238,06... 16. 6. Teismas nepagrįstai 13 602 954 Eur sumos neįtraukė į bendrovės turto... 17. 7. Restruktūrizavimo plano metmenims nėra pagrindo kelti reikalavimus, kurie... 18. 8. Pareiškimu ir restruktūrizavimo plano metmenimis buvo aiškiai pagrįsta,... 19. 9. Aplinkybė, kad bendrovėje dirba tik 1 vairuotojas nesudaro pagrindo... 20. 10. Bendrovė aktyviai siekia bendradarbiauti su savo kreditoriais bei... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 22. Atskirasis skundas netenkintinas.... 23. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 24. Apeliantas, penktąjį kartą kreipdamasis į teismą dėl restruktūrizavimo... 25. Dėl nemokumo kaip pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ... 26. ĮRĮ reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti... 27. Taigi pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktą įmonės nemokumas yra vienas... 28. Formaliai vertinant UAB „Modus“ 2015 m. birželio 12 d. balanso,... 29. Spręsdamas dėl UAB „Modus“ pradelstų skolų dydžio, teismas nustatė,... 30. Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad apelianto teiginiai apie netinkamai... 31. Dėl atsakovo restruktūrizavimo plano metmenų įvertinimo... 32. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas restruktūrizavimo perspektyvumą,... 33. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Modus“... 34. UAB „Modus“ restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad bendrovės... 35. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas... 36. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas... 37. Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo... 38. Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti... 39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundo, atskirojo skundo... 40. Pažymėtina, kad nustačius aiškias įmonės nemokumo aplinkybes, įmonės... 41. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 42. Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.... 43. Skirti pareiškėjui uždarosios akcinės bendrovės „Modus“ (j. a. k....