Byla e2-1245-407/2018
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei visuomeninei organizacijai „Vaikai – visuomenės dalis“, trečiasis asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės visuomeninės organizacijos „Vaikai – visuomenės dalis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3579-590/2018 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei visuomeninei organizacijai „Vaikai – visuomenės dalis“, trečiasis asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovei visuomeninei organizacijai „Vaikai – visuomenės dalis“ bankroto bylą.
  2. Nurodė, kad atsakovė nesilaikė nustatytos valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarkos ir nesumokėjo įmokų priskaičiuotų nuo 2017 m. liepos mėn., todėl susidarė įsiskolinimas Fondo biudžetui, kuris 2018 m. kovo 16 d. duomenimis, buvo 2 814,07 Eur. Atsakovei taikytos priverstinio skolos išieškojimo priemonės nebuvo veiksmingos.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi ieškovo pareiškimą tenkino ir iškėlė atsakovei visuomeninei organizacijai „Vaikai – visuomenės dalis“ bankroto bylą.
  2. Teismas nustatė, kad atsakovė į Juridinių asmenų registrą įtraukta 1999 m. rugsėjo 8 d. Pagal balansą už 2017 metus, įmonė turto neturėjo, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 20 430 Eur, iš jų 16 659 Eur suma – finansinės skolos, likusi 3 771 Eur suma – skolos tiekėjams.
  3. Teismas nurodė, kad atsakovės skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, 2018 m. kovo 16 d. duomenimis, buvo 2 814,07 Eur, taip pat įmonė, 2018 m. balandžio 23 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, skolinga 595,18 Eur valstybės biudžetui. Teismas pažymėjo, kad viešų registrų duomenimis, įmonė nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, organizacijoje apdraustųjų asmenų nėra.
  4. Įvertinęs byloje esančią medžiagą, teismas sprendė, kad atsakovė atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) apibrėžtą nemokumo būseną.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atskirajame skunde atsakovė visuomeninė organizacija „Vaikai – visuomenės dalis“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovei nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, nėra aišku kokiu adresu teismas siuntė dokumentus, nepaisant to, kad atsakovės buveinė buvo žinoma – nurodyta tiek ieškovo pareiškime, tiek prieinama viešai (( - )). Be to, atsakovės vadovė nebuvo kviečiama dalyvauti teismo posėdyje, tokiu būdu buvo pažeista atsakovės teisė dalyvauti teismo procese, atsikirsti į ieškovo nepagrįstą pareiškimą.
    2. Atsakovės veikla yra finansuojama iš valstybės pramos. Skola VSDFV susidarė nuo 2017 m. liepos 1 d., kai Lietuvos respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija neteisėtai nutraukė paramos skyrimą. Dėl ministerijos veiksmų yra kreiptasi į teismą, tuo atveju jeigu byla bus laimėta – ministerija bus įpareigota sumokėti organizacijai lėšas, iš kurių bus padengtos atsakovės skolos ir bus tęsiama veikla.
    3. Lietuvos respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakovei yra skolinga 23 212 Eur už 2017 metus, taip pat 69 000 Eur finansavimą 2018 metams. Atsisakymas suteikti finansavimą yra laikytinas politiniu susidorojimu su organizacija.
    4. Teismo nurodyta 16 659 Eur finansinė skola yra atsakovės vadovės asmeniškai skolintos lėšos, kurių pati vadovė neprašo grąžinti ir nesutinka su bankroto bylos inicijavimu. VSDFV paskaičiuotas įsiskolinimas yra neteisingas, nėra aišku kokiu būdu susidarė tokio dydžio skola ir kaip ji buvo apskaičiuota. Organizacija nėra skolinga Fondo biudžetui už 2017 m. trečią ketvirtį. Dėl to buvo kreiptasis į VSDFV, tačiau pastaroji atsisakė savo sistemoje patikslinti skolos dydį, todėl jos skaičiavimai laikytini neteisingais.
  2. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Visa korespondencija skirta juridiniam asmeniui yra laikoma tinkamai adresuota, jei siunčiama juridinio asmens buveinės adresu, nurodytu Juridinių asmenų registre, jei juridinis asmuo aiškiai nenurodo kitaip. Iš Juridinių asmenų registro matyti, jog atsakovės buveinės adresas iki šiol yra nepakeistas ir įregistruotas patalpose, į kurias teismas siuntė procesinius dokumentus, todėl teismas nepažeidė proceso tvarkos.
    2. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atlikęs atsakovės visuomeninės organizacijos „Vaikai – visuomenės dalis“ planinę projektinių veiklų patikrą ir nustatęs esminius pažeidimus, nuo 2017 m. liepos 1 d. ne tik sustabdė organizacijai finansavimą, bet ir padavė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį dėl netinkamai panaudotų lėšų išieškojimo. Vilniaus apylinkės teismas 2018 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės 13 529,41 Eur netinkamai panaudotų valstybės biudžeto lėšų.
    3. Atsižvelgiant į tai, kad nei atsakovės sąskaitoje, nei kasoje nėra pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais ir kito turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, atsakovė visuomeninė organizacija „Vaikai – visuomenės dalis“ laikytina nemokia.

5Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria iškelta įmonės bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti skundo ribas.

6Dėl naujų įrodymų prijungimo

  1. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
  2. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė naujus įrodymus – duomenis apie visuomeninės organizacijos „Vaikai – visuomenės dalis“ vykdomą veiklą, taip dalį organizacijos finansinių dokumentų. Po atskirojo skundo pateikimo, atsakovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus.
  3. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti dokumentai gali būti reikšmingi, sprendžiant klausimą dėl organizacijos faktinio mokumo, jų prijungimas prie bylos neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, todėl šie įrodymai priimami ir vertinami.

7Dėl procesinių dokumentų įteikimo

  1. Teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais (CPK 117 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 123 straipsnio 2 dalimi, juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis).
  2. Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. balandžio 18 d. nutartį kartu su ieškovės pareiškimu pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. išsiuntė atsakovei visuomeninei organizacijai „Vaikai – visuomenės dalis“ adresu ( - ). Teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami ir atsakovės deklaruotu buveinės adresu ( - ). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi įstatyme nustatytos procesinių dokumentų įteikimo tvarkos (CPK 123 straipsnio 4 dalis).
  3. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis. Konvencijos prasme vertinama proceso, įskaitant ir apeliacinius procesus, visuma, todėl šalies teisė būti išklausytai gali būti įgyvendinta pateikiant argumentus aukštesnėje instancijoje.

8Dėl dalyvavimo bylos nagrinėjime

  1. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo paskyrė nagrinėti rašytinio posėdžio tvarka ir nustatė terminą iki 2018 m. gegužės 4 d., per kurį suinteresuoti asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus. 2018 m. balandžio 16 d. apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį buvo paskelbta specialiame internetiniame puslapyje, nurodant, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo bus nagrinėjamas rašytiniame teismo posėdyje 2018 m. gegužės 15 d., 10.00 val., į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja.
  2. Pažymėtina, kad nei ĮBĮ, nei CPK imperatyviai nenustato, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Ar tokią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas (ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalis). Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalį teismas gali (bet neprivalo) atitinkamus asmenis kviesti į teismą ar atlikti kitus veiksmus, reikalingus spręsti klausimui dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, bankroto bylos iškėlimo procesinė stadija, kurioje teismas sprendžia, ar egzistuoja materialinis teisinis pagrindas įmonę pripažinti nemokia ir jai iškelti bankroto bylą, įprastai vyksta rašytinio proceso tvarka. Tačiau kiekvienu atveju konkrečios bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimo formos (rašytine ar žodine tvarka) parinkimas priklauso teismo valiai.
  3. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui pakako į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nagrinėjamo klausimo išsprendimui. Apeliantė nenurodė kodėl teismo pasirinkta ginčo nagrinėjimo procesinė forma sukliudė jai teikti argumentus ir / ar atsikirtimus bei juos pagrindžiančius įrodymus, paaiškinimus dėl ieškovo keliamų reikalavimų, susijusių su bankroto bylos iškėlimu. Taigi šiuo atveju apeliantės pretenzijos dėl teismo pasirinktos proceso formos vertintinos kaip formalios bei neteikiančios pagrindo konstatuoti įstatymo normų ar atsakovės teisių pažeidimo. Be to, apeliantė visus norimus įrodymus galėjo pateikti apeliacinės instancijos teismui ir juos pateikė.

9Dėl pagrindo iškelti bankroto bylą

  1. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės veiklos rezultatai, atspindintys galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.
  2. Teismų praktikoje pažymima, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-241/2018). Kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
  3. Iš atsakovės balanso už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. matyti, kad organizacija jokio turto neturėjo, tuo tarpu organizacijos įsipareigojimai sudarė 20 430 Eur, iš jų 16 659 Eur suma – finansinės skolos, 3 771 Eur suma – skolos tiekėjams. Pažymėtina, kad atsakovė neneigė, kad neturi jokio turto, nurodė, kad jos veikla yra finansuojama valstybės skiriamos paramos lėšomis. Nustatyta, kad Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atlikęs atsakovės visuomeninės organizacijos „Vaikai – visuomenės dalis“ planinę projektinių veiklų patikrą ir nustatęs esminius pažeidimus, nuo 2017 m. liepos 1 d. sustabdė paramos skyrimą. Vilniaus apylinkės teismas 2018 m. kovo 7 d. sprendimu Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės 13 529,41 Eur žalą už netinkamai panaudotas valstybės biudžeto lėšas.
  4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti duomenys patvirtina faktinį atsakovės nemokumą, negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Nors atskirajame skunde teigiama, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija paramos skyrimą nutraukė neteisėtai, todėl ministerija yra skolinga atsakovei, tačiau šios aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jų vertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje taip pat nesprendžia ar VSDFV ir VMI pradelstos skolos yra apskaičiuotos teisingai. Atsakovė nesutikdama su skolų dydžiu turi teisę kreiptis į nurodytas institucijas ir inicijuoti atskirą ginčą dėl mokėtinų sumų dydžio.
  5. Nors atsakovė nurodo, kad 16 659 Eur skola yra atsakovės vadovės asmeniškai skolintos lėšos organizacijai ir ji lėšų grąžinti nereikalauja, tačiau šių aplinkybių į bylą pateikti duomenys nepagrindžia. Iš atsakovės prie skundo pateiktų priedų matyti, kad organizacijos vadovė T. L. laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 14 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. į organizacijos kasą įnešė 10 190 Eur. Tuo pačiu laikotarpiu šios lėšos iš atsakovės kasos buvo išimtos, organizacijos vadovei kasos išlaidų orderiuose nenurodant konkrečių pinigų išmokėjimo paskirčių. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovės vadovė T. L., kaip kreditorė, būtų atsisakiusi, jos teigimu, organizacijai suteiktos paskolos.
  6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei tai, kad organizacija jokio turto neturi, o jos faktiškai pradelsti įsipareigojimai sudaro ne mažiau kaip 3 409,25 Eur (įsiskolinimas valstybės biudžetui), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl atsakovės nemokumo ir jai iškėlė bankroto bylą. Taigi šiuo atveju naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai