Byla 2A-585-252/2019
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. K. (buvusi J.) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-117-837-2019 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei J. K. ir J. K. priešieškinį A. J., trečiajam asmeniui M. B., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas A. J. teismui pateiktu ieškiniu prašė panaikinti galiojančią ir nustatyti žemės sklypo Nr. ( - ), esančio ( - ), naudojimosi tvarką tarp visų trijų sklypo bendrasavininkų A. J., J. K. ir M. B., pagal ieškovo A. J. pateiktą planą, pagal kurį A. J. tenka žemės sklypo dalis plane pažymėta indeksu 3 ir turinti 257 kv.m. ploto 4 kv.m., iš viso 261 kv.m. ploto; J. K. tenka sklypo dalis plane pažymėta indeksu 1 ir turinti 134 kv. m., 7 kv.m., iš viso 141 kv.m.; M. B. tenka žemės sklypo dalis plane pažymėta indeksu 2 ir turinti 43 kv.m.+16 kv. m.+10 kv.m. iš viso 69 kv.m. ploto. Bendram A. J., J. K. ir M. B. (pagal planą 1+2+3) naudojimuisi paliekama 118 kv.m. sklypo dalis. Bendram J. K. ir M. B. (1+2) naudojimui paliekama 12 kv. m. (8 kv.m.+4 kv.m.). Prašo įpareigoti bendrasavininkus, esant būtinybei ir iš anksto susitarus suteikti vienas kitam prieigą prie namo išorės, norint atlikti jo priežiūros ir remonto darbus. Taip pat prašo priteisti iš J. K. 710 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

72.

8Nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2017 m. gruodžio 15 d. patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią namų valdos bendrasavininkiai pasidalino patalpas gyvenamajame name ir išsprendė klausimus dėl valdomo ūkinio pastato dalių priklausomybės kiekvienam bendrasavininkiui. Žemės sklypo dalys liko nepadalintos, nes pagal J. K. ieškinį toks klausimas nebuvo keliamas.

93.

10Ieškovas nurodė, kad esama situacija dėl žemės sklypų dydžio pažeidžia visų trijų bendrasavininkų turtinius interesus. Atsakovė nesutiko keisti šią tvarką, jei jai nebus sumokėta 1500 Eur ir apmokėtos visos su žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimu susijusios išlaidos. Galiojanti tvarka akivaizdžiai naudinga tik atsakovei.

114.

12Pagal jo siūlomą planą žemė po namu palikta bendram naudojimui ir padalinta atitinkamai pagal priklausančią namo dalį kiekvienam bendrasavininkui, o žemė po atsakovės ūkiniu pastatu palikta pagal faktinį jo naudojimą iki teisminio proceso pagal J. K. ieškinį dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis.

135.

14Siūlė pasidalinti žemės sklypą pagal UAB „Geodezinių matavimų projektai“ 2018 m. balandžio 10 d. paruoštą naudojimosi žemės sklypu planą, su kuriuo sutinka ir trečiasis asmuo M. B..

156.

16Nurodė, kad pagal atsakovės siūlomą planą atimama galimybė automobiliu privažiuoti prie ieškovo gyvenamosios patalpos ir ūkio pastato dalies. Su atsakovės planu nesutinka ir M. B..

177.

18Atsakovė J. K. priešieškiniu prašė nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) tvarką: A. J. naudojasi žemės sklypo 2018 m. gegužės 23 d. vidaus naudojimosi tvarkos plane pažymėta dalimi Nr. 3, M. B. – dalimi Nr.2, o J. K. – dalimi Nr. 1; žemės sklypo dalimi pažymėta 2+3 naudojasi A. J. ir M. B.; sklypo dalimi pažymėta 1+2+3 naudojasi J. K., A. J. ir M. B.. Taip pat prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), 700 Eur rinkos vertės, visą ūkinį pastatą priteisiant A. J., o J. K. priteisiant 70 Eur piniginę kompensaciją iš A. J.. Taip pat prašė priteisti iš ieškovo 40 Eur už žemės sklypo vidaus naudojimosi tvarkos plano parengimą, bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

198.

20Nurodė, kad ieškovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia jos, kaip bendraturtės interesus, nes tokiu būdu būtų priskirti naudotis žemės plotai yra perskirti, į vidurį įsiterpia žemės plotas, kuriuo ji turėtų dalintis su trečiuoju asmeniu. Be to, įsiterpiantis plotas, plane pažymėtas kaip ¾ m2, priskiriamas ieškovui, o 2/10 m2 – trečiajam asmeniui, yra skirtas automobiliams statyti. Dėl to ji patirs nepagrįstas išlaidas automobilių stovėjimo aikštelės įsirengimui.

219.

22J. K. vertinimu, jos siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka labiausiai atitinka visų bendrasavininkų interesus, nes tokiu būdu visiems bendrasavininkams naudotis atitenka vientisi, neperskirti, jų turimos nuosavybės dalis atitinkantys žemės plotai, kuriais savininkai galės naudotis izoliuotai vienas nuo kito. Ieškovui ir trečiajam asmeniui paliekamas naudotis bendras įvažiavimas. Naudojimasis bendru įvažiavimu į kiemą yra apsunkintas dėl nuolatinių konfliktų.

2310.

24Nurodo, kad ji dėl ieškovo veiksmų, negali naudotis ūkiniu pastatu, kurio unikalus Nr. ( - ), todėl prašo atidalyti iš bendrosios nuosavybės jos turimas 10/100 dalių, visą pastatą priteisiant ieškovui, o jai išmokant kompensaciją pagal VĮ „Registrų centro“ atliktą turto vertinimo ataskaitą, kas sudarytų 70 Eur.

25II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2611.

27Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.

2812.

29Priteisė iš A. J. ir J. K. po 9,35 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, valstybei.

3013.

31Teismas nustatė, kad ginčo nekilnojamąjį turtą ieškovas A. J. įsigijo 2015 m. birželio 9 d., atsakovė J. K. - 2012 m. birželio 8 d., o trečiasis asmuo M. B. - 2017 m. birželio 19 d. Pirminė žemės sklypo naudojimosi tvarka buvo nustatyta 2011 m. lapkričio 3 d. buvusių nekilnojamojo turto savininkų susitarimu. Ieškovas pateikė teismui ieškinį prašydamas pakeisti žemės sklypo naudojimosi tvarką remdamasis pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis – Panevėžio miesto apylinkės teismui 2017 m. gruodžio 18 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5740-940/2017, kuria buvo išspręstas šalių ginčas dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), naudojimosi tvarkos ir ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ) nuosavybės dalių nustatymo.

3214.

33Teismas pasisakė, kad ginčo šalių pateiktuose projektuose visiems bendrasavininkiams yra nustatyta naudojimosi tvarka 118 kv. m. sklypu esančiu po gyvenamuoju namu, tačiau nėra palikta bendro naudojimo sklypo esančio aplink namą.

3415.

35Teismas vertino, kad tokio bendro naudojimo sklypo nebuvimas užkerta namo gyventojams priėjimą prie namo bendro naudojimo konstrukcijų ir tokiu būdu sudaro sąlygas atsirasti konfliktams ateityje.

3616.

37Teismas konstatavo, kad galiojanti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra tobulesnė už šalių pateiktą tvarką, nes nustato bendro naudojimo sklypą aplink gyvenamąjį namą. Teismas sprendė, kad šalių siekiama įteisinti žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal UAB „Geodezinių matavimų projektai“ parengtą 2018 m. balandžio 10 d. ir 2018 m. gegužės 23 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planus yra ydinga, prieštaraujanti bendraturčių interesams, todėl negali būti nustatyta.

3817.

39Teismas pažymėjo, kad turi diskreciją netenkinti tokių bendraturčių reikalavimų ir atsisakyti nustatyti bendro daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką. Kartu nurodė, kad tai neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo.

4018.

41Teismas vertino, kad atsakovės prašymas atidalyti iš bendrosios nuosavybės ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), priteisiant jį ieškovui, negali būti tenkinamas, nes šis klausimas buvo išspręstas 2017 m. gruodžio 18 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-5740-940/2017.

42III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4319.

44Apeliaciniu skundu atsakovė J. K. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 11 d. sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas priešieškinys pakeisti ir atsakovės priešieškinį tenkinti pilna apimtimi.

4520.

46Atsakovė nesutinka su teismo vertinimu, kad negalima patenkinti ieškinio ir priešieškinio todėl, kad šalių pateiktuose žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planuose nėra numatytas bendro naudojimo sklypas aplink gyvenamąjį namą. Teismas šioje byloje galėjo savo iniciatyva suteikti teisę šalims naudotis 1 metro, ar kitokiu protingu atstumu, aplink gyvenamąjį namą bei patenkinti priešieškinio reikalavimą nustatyti naudojimosi tvarką pagal atsakovės reikalavimą. Toks teismo naudojimosi žemės sklypu tvarkos papildymas negalėtų būti laikomas ieškinio ribų peržengimu. Teismas, atmesdamas tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus, paliko šalių ginčą neišspręstą.

4721.

48Mano, kad jos pateiktame projekte šalims priskiriamos naudotis žemės sklypu dalys atitinka realiai šalių valdomas žemės sklypo dalis pagal VĮ „Registrų centro“ pažymą, kai tuo tarpu ieškovo siūlomame projekte, po gyvenamuoju namu ieškovui atitenka 66 m2 metrai, kai pagal turimas proporcijas turėtų atitekti 61 m2. Be to, ieškovas sumažina trečiojo asmens po gyvenamuoju namu naudojamos žemės plotą iki 19 m2 metrų, vietoje 24 m2 priklausančių pagal turimą gyvenamąjį plotą ir nepagrįstai padidina trečiojo asmens žemės naudojimo plotą kieme.

4922.

50Pagal atsakovės siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką šalys gali suformuoti atskiras žemės sklypo dalis, kurios nėra perskirtos, į jas neįsiterpia kitų savininkų dalys, jos izoliuotos, todėl ateityje tarp bendraturčių negalėtų kilti jokių ginčų, susijusių su žemės sklypo dalių naudojimu.

5123.

52Nesutinka su sprendime konstatuota aplinkybe, kad šiuo metu yra galiojanti naudojimosi minėtu žemės sklypu tvarka. Teismo sprendime minimas planas buvo pasirašytas ne bylos šalių, o senųjų gyvenamojo namo savininkų, planas nėra įregistruotas, todėl bylos šalims jis nėra privalomas. Tai reiškia, kad šiuo metu nėra nustatyta jokia naudojimosi minimu žemės sklypu tvarka.

5324.

54Teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovės reikalavimas atidalyti iš bendros dalinės nuosavybės ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), buvo išspręstas kitoje civilinėje byloje. Pabrėžia, kad atsakovė 2018 m. sausio 31 d., t.y. jau po minėto teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5740-940/2017, priimto 2017 m. gruodžio 18, pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu iš trečiojo asmens įgijo 10/100 minimo ūkinio pastato dalių, todėl teismo išvada, kad atsakovės prašymas atidalyti iš bendros dalinės nuosavybės dalį ūkinio pastato buvo išspręstas civilinėje byloje Nr. e2-5740-940/2017 yra neteisingas ir nepagrįstas, todėl šioje dalyje naikintinas.

5525.

56Atsakovė mano, kad sprendžiant ginčą turi būti atsižvelgiama į ginčo šalių turimas ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, šalių nesutarimo priežastis. Taip pat į tai, kad atsakovė nebeturi priėjimo prie ūkinio pastato ir iki šiol juo taip ir negalėjo naudotis, nes jį užrakinęs laiko ieškovas ir nieko ten neįleidžia.

5726.

58Apeliantės vertinimu, ginčui reikšminga kasacinio teismo praktika, kad pirmenybė teikiama atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl prašo atidalinti iš bendrosios nuosavybės jos turimas 10/100 dalių, visą ūkinį pastatą priteisiant ieškovui, o atsakovei piniginę kompensaciją - 70 Eur. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

59IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

60Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6127.

62Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

6328.

64Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo žemės sklypas Nr. ( - ), esantis ( - ), priklauso trims bendrasavininkiams A. J., J. K. ir M. B.. A. J. valdo 327/601 dalis žemės sklypo, J. K. - 180/601 ir M. B. - 94/601. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi buvo patvirtina taikos sutartis tarp A. J., J. K. ir M. B. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu ( - ), tvarkos nustatymo. Teismo nutartimi nustatyta naudojimosi pastatu Nr. ( - ) tvarka yra įregistruota nekilnojamojo turto registre. Aptariamos teismo nutarties 4 punktu nutarta, kad šalys susitaria, jog J. K. už 8/100 dalių perėjimą asmeninės nuosavybės teise jai iš A. J., po teismo nutarties įsiteisėjimo, per 7 dienas sumoka 1100 Eur sumą A. J. bei A. J. perleidžia J. K. valdomo ūkinio pastato unikalus Nr. ( - ), 20/100 dalis. Teismas nutartyje konstatavo, kad tokiu būdu ūkinis pastatas nuosavybės teise atitenka A. J., kuris valdo 80/100 dalis šio ūkinio pastato, o M. B. dalis šiame ūkiniame pastate lieka nepakitusi, t.y. 20/100. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad J. K. 2018-01-31 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 274 pagrindu yra įgijusi 1/10 dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ). Į bylą taip pat yra pateiktas ankstesnių sklypo savininkų (E. D., A. D., V. G. ir E. D.) žemės sklypo planas, kuriame yra ir pastatų išmatavimų ir žemės sklypo naudojimo tarp sklypo savininkų schema bei VĮ Registrų centro Panevėžio filialo atžyma, kad žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Taip pat į bylą pateiktas A. J. užsakymu UAB „Geodezinių matavimų projektai“ parengtas žemės sklypo vidaus naudojimosi tvarkos planas ir tos pačios įmonės tik J. K. užsakymu parengtas žemės sklypo vidaus naudojimosi tvarkos planas.

6529.

66CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagal CPK 268 straipsnio 4 dalį teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Teismas sprendime pateiktas išvadas privalo motyvuoti ne tik nurodydamas atitinkamą teisės normą, bet ir išdėstydamas nustatytas aplinkybes, įrodymų vertinimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis, LAT 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svarbiausių faktinių ir teisinių aplinkybių neišaiškinimas reiškia, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir dėl to gali būti neteisingai išspręsta byla (LAT 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

6730.

68Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teisėjų kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė pareigos tinkamai motyvuoti procesinį sprendimą ir nors pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas visiškas motyvų nebuvimas, o nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, tačiau ištyrus bylos duomenis, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo argumentus, yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

6931.

70Kasacinis teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo turi būti atsižvelgta į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertintos nesutarimo priežastys, turi būti siekiama, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui, atitiktų proporcingumo principą, nepažeistų kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Be to, sprendžiant, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismai turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų ir yra pripažinti teismų praktikoje (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2006, Nr. 3K-3-291/2007, Nr. 3K-3-77/2011, Nr. 3K-3-481/2011 ir kt.).

7132.

72Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas ne tik nepateikė faktinių bylos aplinkybių vertinimo pirmiau aptarto kasacinio teismo išaiškinimo dėl vertintinų aplinkybių tokios kategorijos bylose kontekste, bet ir patį procesinį sprendimą grindė formaliomis, abstrakčiomis išvadomis. Konstatuodamas, kad galiojanti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra tobulesnė už šalių pateiktą, vien tuo aspektu, kad nustato bendro naudojimo sklypą aplink namą, o šalių pateikti naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektai yra netinkami, neracionalūs, ydingi ir neatitinka teisės aktų reikalavimų, teismas visiškai neanalizavo šių projektų turinio, todėl lieka neaišku kuo remiantis teismas sprendė apie ginčo šalių pateiktų projektų trūkumus, kurių šalys bendru sutarimu negalėjo pašalinti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

7333.

74Kita vertus, teismas teigdamas, kad projektuose nenumatytas bendro naudojimo plotas aplink namą, atmesdamas ieškinį, visiškai nepasisakė dėl A. J. ieškinio reikalavimo įpareigoti žemės sklypo savininkus esant būtinybei ir iš anksto susitarus suteikti vienas kitam prieigą prie namo išorės, norint atlikti jo priežiūros ar remonto darbus.

7534.

76Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad teismo nurodoma kaip galiojanti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka buvo nustatyta ankstesnių ginčo žemės sklypo savininkų sutarimu. Nors pagal planą, kuriame yra tokia tvarka nustatyta, žemės sklypo ribos ir pažymėtos nekilnojamojo turto kadastre, bet ši tvarka nėra įregistruota kaip juridinis faktas nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

7735.

78CK 4.81 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendraturčių tarpusavio susitarimu nustatyta tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis, kai susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre. Tokių duomenų į bylą nėra pateikta, todėl kaip pagrįstai nurodo apeliantė, ginčo šalims šis ankstesnių savininkų susitarimas nėra privalomas.

7936.

80Be to, žemės sklypo planas, kuriame yra pastatų išmatavimo ir žemės naudojimo schema, buvusių keturių žemės sklypo savininkų pasirašyta dar 2011 m. lapkričio 3 d. Šioje gi byloje sprendžiamas naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo klausimas, kai yra pasikeitę tiek žemės sklypo savininkai (jų beje yra ne keturi, o trys), tiek teismo procesiniu sprendimu nustatyta ant šio sklypo esančio gyvenamojo namo su kitais statiniais naudojimosi tvarka.

8137.

82Teismas pasisakydamas, kad ankstesnių savininkų susitarimu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra tobulesnė nei šalių parengtosios, apskritai neįvertino, ar pagal ginčo sprendimo metu esančią faktinę situaciją iš pateikto plano galima nustatyti kiekvienam bendraturčiui priskirtos teritorijos ribas ir plotus.

8338.

84Iš sprendimo taip pat visiškai neaišku kokie tarp šalių susiklostę santykiai dėl žemės sklypo naudojimo, kokios jų faktinės galimybės naudotis pagal pateiktus į bylą abiejų ginčo šalių planus, žemės sklypų dalimis taip, kad sklypo dalimis kiekvienas savininkas galėtų naudotis kiek įmanoma racionaliau, patogiau ir tokia tvarka tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.

8539.

86Neįvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių, teismas be teisinio pagrindo sprendė, kad 2011 m. lapkričio 3 d. buvusių keturių žemės sklypo savininkų susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos (kuris notariškai nepatvirtintas ir neįregistruotas) atitinka dabartinių trijų sklypo savininkų interesus, taip iš esmės palikdamas šalių ginčą neišspręstą.

8740.

88Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog turi būti nustatyta visiems žemės sklypo savininkams bendro naudojimo sklypo dalis aplink gyvenamąją namą idant nebūtų kliūčių šio nekilnojamojo turto savininkams patekti į jų valdomą nuosavybės teisėmis nekilnojamąjį turtą, rūpintis, remontuoti namą. Nors tokio pobūdžio bylose teismas neturi pareigos būti aktyvus, bet siekdamas realiai išspręsti ginčą, turėjo pareigą išaiškinti bei patikslinti šalių pareigą įrodinėti, įskaitant ir siūlymus teikti planų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, korekcijas, numatant ir plotą būtiną bendros nuosavybės netrukdomam disponavimui. Atmestinas apeliantės teiginys, kad teismas pats turėjo teisę nustatyti dalį aplink namą kiekvienam savininkui ir tai nebūtų ieškinio ribų peržengimas, kaip nepagrįstas ir neatitinkantis teisės aktų reikalavimų. Būtent ieškovų pareiga yra parengti planus taip, kad jie išspręstų visus klausimus dėl galimybės tinkamai naudotis gyvenamuoju namu, t.y. jį prižiūrėti prie jo prieinant.

8941.

90Atsižvelgiant į nurodytą bendraturčių teisių teisinį reglamentavimą bei suformuotą teisminę praktiką, klausimai, susiję su kitų bendraturčių sutikimo dėl nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymo, turi būti sprendžiami ne formaliai, o taikant bendraturčių interesų derinimo principą ir siekiant išlaikyti jų teisių gynimo pusiausvyrą. Tokių reikalavimų nagrinėjant šią bylą nebuvo laikomasi. Pabrėžtina, kad bylos aplinkybės gali būti tinkamai nustatytos priimant ir svarstant abiejų ginčo šalių siūlymus dėl naudojimosi tvarkos, išaiškinant šalims, kad jos, kaip bendraturtės, įgyvendinant savo teises, turi išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita.

9142.

92Pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, nes jis vykdo tik teisingumą ir nėra tokius projektus rengianti institucija, ignoravo teismo pareigą, nagrinėjant bylas, susijusias su bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimu, derinti abiejų bendraturčių interesus, išspręsti kilusį ginčą iš esmės, priimti abiems pusėms priimtiniausią sprendimą. Tik tokiu būdu pasiekiamas civilinio proceso tikslas - ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis).

9343.

94Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės parengti projektai turi tam tikrų trūkumų, vykdydamas nurodytas įstatymu pavestas procesines teises ir pareigas, galėjo pasinaudoti CPK 179 straipsnyje numatyta teise pasiūlyti šalims patikslinti šiuos planus.

9544.

96Į bylą pateiktas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad J. K. 2018-01-31, t.y. jau po nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5740-940/2017 priėmimo ir įsiteisėjimo įsigijo 1/10 dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ). Atsižvelgiant į tai, kolegija pritaria apeliantės pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog klausimas dėl atsakovės priešieškinyje suformuluoto reikalavimo atidalyti iš bendrosios nuosavybės ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), priteisiant jį ieškovui A. J. yra išspręstas Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5740-940/2017.

9745.

98Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nebuvo atskleista bylos esmė, neišaiškintos ir motyvuotai neįvertintos esminės faktinės aplinkybės ir sprendime nepasisakyta dėl visų ieškinio reikalavimų, bei neteisingai konstatuota, kad priešieškinio reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės yra išspręstas įsiteisėjusius procesiniu teismo sprendimu. Ieškinio ir priešieškinio reikalavimus iš esmės išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme, proceso dalyviai netektų galimybės apskųsti priimtą sprendimą apeliacine tvarka ir tuo būtų pažeistos jų teisės. Taip pat konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nėra procesinės galimybės užtikrinti proceso operatyvumo, nes prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui.

9946.

100Kadangi pirmiau nurodyti pažeidimai galėjo nulemti, kad galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

10147.

102Skundžiamą teismo sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako ir jų nenagrinėja, kadangi bylą nagrinėjant pakartotinai ir įvertinus naujas aplinkybes sprendžiamu klausimu, šalių ginčijamos aplinkybės ir reikalavimai turi būti vertinami pakartotinai.

10348.

104Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesprendžia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

105Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Nutarė

106Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui.

Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas A. J. teismui pateiktu ieškiniu prašė panaikinti galiojančią ir... 7. 2.... 8. Nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2017 m.... 9. 3.... 10. Ieškovas nurodė, kad esama situacija dėl žemės sklypų dydžio pažeidžia... 11. 4.... 12. Pagal jo siūlomą planą žemė po namu palikta bendram naudojimui ir... 13. 5.... 14. Siūlė pasidalinti žemės sklypą pagal UAB „Geodezinių matavimų... 15. 6.... 16. Nurodė, kad pagal atsakovės siūlomą planą atimama galimybė automobiliu... 17. 7.... 18. Atsakovė J. K. priešieškiniu prašė nustatyti tokią naudojimosi žemės... 19. 8.... 20. Nurodė, kad ieškovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia... 21. 9.... 22. J. K. vertinimu, jos siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka labiausiai... 23. 10.... 24. Nurodo, kad ji dėl ieškovo veiksmų, negali naudotis ūkiniu pastatu, kurio... 25. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 26. 11.... 27. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. birželio 11 d.... 28. 12.... 29. Priteisė iš A. J. ir J. K. po 9,35 Eur procesinių dokumentų įteikimo... 30. 13.... 31. Teismas nustatė, kad ginčo nekilnojamąjį turtą ieškovas A. J. įsigijo... 32. 14.... 33. Teismas pasisakė, kad ginčo šalių pateiktuose projektuose visiems... 34. 15.... 35. Teismas vertino, kad tokio bendro naudojimo sklypo nebuvimas užkerta namo... 36. 16.... 37. Teismas konstatavo, kad galiojanti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra... 38. 17.... 39. Teismas pažymėjo, kad turi diskreciją netenkinti tokių bendraturčių... 40. 18.... 41. Teismas vertino, kad atsakovės prašymas atidalyti iš bendrosios nuosavybės... 42. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 43. 19.... 44. Apeliaciniu skundu atsakovė J. K. prašo Panevėžio apylinkės teismo... 45. 20.... 46. Atsakovė nesutinka su teismo vertinimu, kad negalima patenkinti ieškinio ir... 47. 21.... 48. Mano, kad jos pateiktame projekte šalims priskiriamos naudotis žemės sklypu... 49. 22.... 50. Pagal atsakovės siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką šalys gali... 51. 23.... 52. Nesutinka su sprendime konstatuota aplinkybe, kad šiuo metu yra galiojanti... 53. 24.... 54. Teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovės reikalavimas atidalyti iš bendros... 55. 25.... 56. Atsakovė mano, kad sprendžiant ginčą turi būti atsižvelgiama į ginčo... 57. 26.... 58. Apeliantės vertinimu, ginčui reikšminga kasacinio teismo praktika, kad... 59. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 60. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 61. 27.... 62. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 63. 28.... 64. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo žemės sklypas Nr. ( - ), esantis ( -... 65. 29.... 66. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga... 67. 30.... 68. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teisėjų kolegija atkreipia pirmosios... 69. 31.... 70. Kasacinis teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl... 71. 32.... 72. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas ne tik nepateikė faktinių... 73. 33.... 74. Kita vertus, teismas teigdamas, kad projektuose nenumatytas bendro naudojimo... 75. 34.... 76. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad teismo nurodoma kaip galiojanti... 77. 35.... 78. CK 4.81 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendraturčių tarpusavio susitarimu... 79. 36.... 80. Be to, žemės sklypo planas, kuriame yra pastatų išmatavimo ir žemės... 81. 37.... 82. Teismas pasisakydamas, kad ankstesnių savininkų susitarimu nustatyta... 83. 38.... 84. Iš sprendimo taip pat visiškai neaišku kokie tarp šalių susiklostę... 85. 39.... 86. Neįvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių, teismas be teisinio pagrindo... 87. 40.... 88. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog turi būti nustatyta... 89. 41.... 90. Atsižvelgiant į nurodytą bendraturčių teisių teisinį reglamentavimą bei... 91. 42.... 92. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismas negali už bendraturčius... 93. 43.... 94. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės... 95. 44.... 96. Į bylą pateiktas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko... 97. 45.... 98. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nebuvo atskleista bylos esmė,... 99. 46.... 100. Kadangi pirmiau nurodyti pažeidimai galėjo nulemti, kad galėjo būti... 101. 47.... 102. Skundžiamą teismo sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti iš... 103. 48.... 104. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesprendžia ir bylinėjimosi... 105. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 106. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 11 d....