Byla 3K-3-244/2011

1Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Egidijaus Baranausko, Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas) ir Prano Žeimio (pranešejas), rašytinio proceso tvarka teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo uždarosios akcines bendroves „Eurometras“ kasacini skunda del Klaipedos apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. gruodžio 1 d. nutarties peržiurejimo civilineje byloje pagal ieškovo uždarosios akcines bendroves „Eurometras“ ieškini atsakovui Taurages apskrities viršininko administracijos teisiu ir pareigu peremejui Nacionalinei žemes tarnybai prie Žemes ukio ministerijos del atliktu darbu pripažinimo baigtais, skolos ir delspinigiu priteisimo; tretieji asmenys – Šilales rajono savivaldybes taryba ir Kulturos paveldo departamentas prie Kulturos ministerijos.

2Teiseju kolegija n u s t a t e :

3I. Ginco esme

4Ieškovas UAB „Eurometras“ teismo praše atliktus darbus pagal sudaryta valstybines žemes sklypu kadastriniu matavimu atlikimo paslaugu pirkimo sutarti (toliau – Sutartis) pripažinti baigtais (perduotais ir priimtais) ir iš atsakovo Taurages apskrities viršininko administracijos (atsakovo teisiu ir pareigu peremejas – Nacionaline žemes tarnyba prie Žemes ukio ministerijos) priteisti 57 477,36 Lt už atliktus darbus, 9656,20 Lt delspinigiu ir 5 proc. dydžio metiniu palukanu nuo kreipimosi i teisma iki teismo sprendimo visiško ivykdymo dienos. Ieškovas savo reikalavimus grinde, nurodes, kad pagal viešojo supaprastinto atvirojo konkurso salygas su atsakovu 2008 m. birželio 13 d. sudare Sutarti, kuria isipareigojo atlikti valstybines žemes sklypu kadastriniu matavimu darbus siekiant suformuoti valstybines žemes sklypus. Atsakovas del dalies pagal Sutarti atliktu darbu pretenziju nepareiške ir už juos atsiskaite. Ieškovas 2008 m. gruodžio 22 d. teikimu Nr. I-448 (toliau – Teikimas) atsakovui perdave likusia darbu dali – parengtas valstybines žemes sklypu kadastriniu matavimu bylas. Ieškovo nuomone, Teikimas laikytinas tinkamu darbu perdavima patvirtinanciu dokumentu, todel atsakovas, per Sutartyje nustatyta 10 darbo dienu termina nepareiškes pretenziju del atliktu darbu apimties bei kokybes, be pastabu prieme darbus, taigi privalo už juos atsiskaityti. Atsakovas 2009 m. sausio 19 d. raštu ieškovui nurode, kad sklypai suformuoti netinkamai, o 2009 m. balandžio 3 d. rašte – kad nebuvo pateiktas pasirašytas darbu priemimo–perdavimo aktas.

5Kulturos paveldo departamentui atsisakius derinti formuojamu sklypu ribas del ribu nesutapimo, užsakovas rangovui nurode, kad jis privalejo tinkamai suformuoti sklypus. Rangovas pažymejo, kad jis matavimus atliko vadovaudamasis Sutartimi pagal užsakovo pateikta medžiaga, be to, laikosi nuostatos, kad Sutarties objektas neapima valstybines žemes sklypu formavimo, taigi kilo gincas del Sutarties salygu, apibrežianciu sutarties objekta, aiškinimo. Gincas del darbu pripažinimo baigtais (perduotais ir priimtais) kilo užsakovui atsisakius pripažinti, kad Teikimu perduoti darbai buvo atlikti tinkamai.

6Kasaciniame skunde keliami klausimai del materialiosios teises normu, reglamentuojanciu darbu, atliktu pagal rangos sutarti, perdavima-priemima, sutarciu aiškinima ir proceso teises normu, nustatanciu teismo sprendimo motyvavimo reikalavimus, aiškinimo bei taikymo.

7II. Pirmosios ir apeliacines instancijos teismu sprendimo ir nutarties esme

8Taurages rajono apylinkes teismas 2010 m. kovo 5 d. sprendimu ieškini atmete.

9Teismas konstatavo, kad ieškovas teismui nepateike irodymu, jog bande atliktus darbus aktais perduoti užsakovui, o šis ju nepasiraše. Pagal Sutarties 4.2 punkta užsakovas priima tik tinkamai atliktus darbus, o ieškovas Teikime pripažino, kad visi darbai, del kuriu kyla gincas, atlikti netinkamai. Atsakovo teismui pateiktos 171 ir 172 bylos nederintos su suinteresuotais asmenimis (kviestiniais), nepasirašytos vadovo, inžinieriaus, kviestiniams asmenims neiteikti kvietimai. Kulturos paveldo departamento Taurages teritoriniam padaliniui nurodžius, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto paveldo apsaugos istatymo 11 straipsnio 1 ir 2 punktais kulturos paveldo objektu sklypai turetu buti formuojami taip, kad sutaptu su nustatytomis kulturos paveldo objektu teritoriju ribomis, ieškovas del planu derinimo pakartotinai nesikreipe. Teismas sprende, kad ieškovas suprato konkurso nuostatu ir Sutarties salygas del žemes sklypu formavimo – tai patvirtina dalies darbu pagal Sutarti ivykdymas. Be to, darbai, priskirti sklypo kadastro duomenu nustatymui, išvardyti Vyriausybes 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintu Nekilnojamojo turto kadastro nuostatu 32 punkte. Teismas pažymejo, kad ieškovas atliko didžiaja dali darbu pagal Sutarti, taciau pagal jo pateiktus dokumentus iregistruoti sklypu negalima. Kulturos paveldo departamento prie Kulturos ministerijos Taurages teritoriniam padaliniui atsisakius derinti formuojamu sklypu ribas ir Taurages apskrities viršininko administracijai atsisakius pratesti sutarties vykdymo termina, ieškovas šio atsisakymo teisme negincijo. Klaipedos apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija 2010 m. gruodžio 1 d. nutartimi Taurages rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendima panaikino ir perdave byla pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.

10Teiseju kolegija sprende, kad Sutarties 1 punkte sutarties (darbu) objekta apibrežiant kaip „žemes sklypu kadastriniu matavimu rengima formuoti valstybines žemes sklypus, numatomus perduoti patikejimo ar panaudos teise esamiems valstybes instituciju ir istaigu valdomiems statiniams“, ši sutarties salyga nebuvo pakankamai aiškiai atskleista. Vis delto, atsižvelgdama i Nekilnojamojo turto kadastro istatymo 2 straipsnio 4 dalies ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatu 32.2.11 punkte nustatyta nekilnojamojo daikto kadastriniu matavimu savoka ir nurodytus veiksmus, atliekamus nekilnojamojo daikto kadastro duomenu nustatymui, teiseju kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas pagal Sutarti privalejo suformuoti žemes sklypus. Pagal CK 6.705 straipsnio ir 6.659 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas rangovas turi pareiga nedelsiant ispeti užsakova ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbus esant kitu nuo rangovo nepriklausanciu aplinkybiu, sudaranciu gresme atliekamo darbo tinkamumui. Teiseju kolegijos nuomone, rangovas tinkamai ivykde šia pareiga, informaves užsakova apie Kulturos paveldo departamento pastabas del kulturos paveldo objektu sklypu formavimo. Kolegija pažymejo, kad šaliu gincas kilo del galimybes darbu rezultata panaudoti pagal sutartyje nurodyta paskirti, ieškovui nukrypus nuo Sutarties salygu, nes ieškovas pirma turejo suformuoti sklypus, o po to juos ženklinti. Nagrinejamoje byloje užsakovas nereiške rangovui pretenziju CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatyta tvarka. Teiseju kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleide bylos esmes, nurodžiusi iš naujo nagrinejant byla išsiaiškinti, už kokius konkreciai atliktus darbus pagal Sutarti ieškovas reikalauja sumoketi 64 292,07 Lt, nepriklausomai nuo jo parengto atliktu darbu perdavimo–priemimo akto, nes pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes rangovas turi teise reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.659 straipsnio 3 dalis).

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo i ji teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Taurages rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendima ir Klaipedos apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. gruodžio 1 d. nutarti bei ir priimti nauja sprendima – visiškai tenkinti ieškini, priteisti iš atsakovo bylinejimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Teismai iš esmes neišsprende klausimo del Teikimo sukeltu teisiniu padariniu, reikalavimo pripažinti atliktus darbus baigtais (perduotais ir priimtais), nors privalejo ši ieškovo reikalavima motyvuotai išspresti, todel neatskleide bylos esmes ir nukrypo nuo teises taikymo ir aiškinimo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2002 m. gegužes 8 d. nutartyje, priimtoje civilineje byloje Valdo Narkuno imone “Termoprojektas” v. Vilniaus m. 38-oji gyvenamuju namu statybos bendrija, bylos Nr. 3K-3-684/2002 ir 2007 m. sausio 17 d. nutartyje, priimtoje civilineje byloje A. Škerio TUB „Be priekaištu“ v. UAB „Modesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007. Apeliacines instancijos teismas, priimtoje nutartyje pasisakydamas del Teikimo, apsiribojo nurodydamas, kad atliktu darbu apimti reikia vertinti nepriklausomai nuo ieškovo parengto atliktu darbu perdavimo-priemimo akto. Nutarties nemotyvavimas sudaro absoliutu jos negaliojimo pagrinda.

142. Nei šaliu sudarytoje sutartyje, nei supaprastinto konkurso salygose nenustatyta kasatoriaus pareigos formuoti valstybines žemes sklypus. Šalys sutare del nekilnojamojo daikto kadastriniu matavimu, o žemes sklypu formavimas šiuose dokumentuose nurodytas tik kaip atsakovo tikslai, kurie sutartyje nesusieti su tinkamu sutartiniu prievoliu vykdymu. Kilus klausimui, kam tenka neaiškiu pirkimo dokumentu nuostatu, susijusiu su pirkimo dalyku, rizika, teismai nukrypo nuo teises taikymo ir aiškinimo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartyje, priimtoje civilineje byloje UAB „Technologiniu paslaugu sprendimai“ v. Lietuvos automobiliu keliu direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2009.

15Atsiliepimu i kasacini skunda atsakovas Nacionaline žemes tarnyba prie Žemes ukio ministerijos prašo ji pakeisti tinkamu atsakovu – Finansu ministerija, o atsakovo nepakeitus – skunda atmesti, nurodydamas šiuos argumentus:

161. Pagal Žemes istatymo 40 straipsnio 8 dalies, Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 7 straipsnio 4 dalies bei Vyriausybes 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 5.7 punkto nuostatas, gincuose, kylanciuose iš apskriciu viršininku administraciju sudarytu sutarciu, valstybei atstovauja Finansu ministerija ar jos igaliota institucija, todel Nacionaline žemes tarnyba prie Žemes ukio ministerijos turetu buti pakeista tinkamu atsakovu.

172. Pagal formuojama teismu praktika, teismas gali pripažinti darbus atliktais (perduotais ir priimtais) užsakovui atsisakius priimti tinkamai atliktus darbus, o šioje byloje ieškovas Teikime, kuri prašo laikyti tinkamu darbu perdavima-priemima patvirtinanciu dokumentu, nurodes, kad konkreciu žemes sklypu kadastriniu matavimu nederina Kulturos paveldo teritorinis padalinys, pripažino, jog darbai atlikti netinkamai.

183. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dali aiškinant sutarti turi buti nagrinejami tikrieji sutarties šaliu ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Ieškovo supratima, kad sutarties dalykas yra kadastriniu matavimu atlikimas suformuojant valstybines žemes sklypus, patvirtina byloje nustatytos aplinkybes: ieškovas atliko dali užsakymo ir darbus perdave užsakovui; rašte Nacionalinei žemes tarnybai prie Žemes ukio ministerijos nurode apie gauta užsakyma atliekant kadastrinius matavimus suformuoti valstybines žemes sklypus.

19Teiseju kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21

22Del rangos teisiniu santykiu kvalifikavimui reikšmingu aplinkybiu nustatymo

23Nagrinejamoje byloje ginco šalys kelia klausimus, kylancius iš rangos sutarties – jos vykdymo, atliktu darbu perdavimo-priemimo ir rangovo atsakomybes už netinkamos kokybes darbus. Siekiant byloje priimti teiseta ir pagrista teismo sprendima, atitinkanti CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus, butina visapusiškai išnagrineti proceso metu irodinetas aplinkybes, išanalizuoti ginco santykiu teisini reglamentavima ir juo vadovaujantis padaryti motyvuotas išvadas del byloje iškeltu reikalavimu pagristumo.

24Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) isipareigoja atlikti tam tikra darba savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduoti ir perduoti šio darbo rezultata užsakovui, o užsakovas isipareigoja atlikta darba priimti ir už ji sumoketi (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Vykdydamos rangos sutarti, šalys privalo laikytis jos nuostatu ir sutarciu vykdymo principu reikalavimu: sutarti vykdyti tinkamai, sažiningai, bendradarbiaujant su kontrahentu. Šaliu bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, ir viena iš šaliu, pati nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teises panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ja kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievole (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilineje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilineje byloje E. Valionio II „Egistena” v. AB „Hermis investicija”, bylos Nr. 3K-3-685/2004). Kai darbams atlikti užsakovas rangovui pateikia medžiaga ar dokumentus, taciau jie netinkami, rangovas privalo nedelsdamas ispeti užsakova ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darba, o to nepadares, jis atsako už darbo trukumus (CK 6.659 straipsnio 1 dalis). Darbu kokybe privalo atitikti istatymu reikalavimus ir rangos sutarties salygas, tokiu nesant – iprastai tokios rušies darbams keliamus reikalavimus, darbu rezultatas turi buti tinkamas naudoti pagal sutartyje nurodyta paskirti (CK 6.663 straipsnis). Jei darbai atlikti nesilaikant šiu reikalavimu del kokybes, užsakovas turi teise naudotis CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatytais užsakovo teisiu gynimo budais. Darbai atliekami per sutartyje nustatytus terminus. Rangovui pažeidus viso darbo atlikimo galutini termina, užsakovas turi teise atsisakyti priimti ivykdžius prievole atlikta darba tik tuo atveju, jei del termino praleidimo prievoles ivykdymas užsakovui prarado prasme (CK 6.652 straipsnio 1 dalis). Jei rangos sutartis nutraukiama iki darbu rezultato perdavimo, užsakovas turi priimti faktiškai atliktus darbus ir už juos sumoketi (CK 6.671 straipsnis). Esant gincui, kad darbai nebuvo perduoti arba perduoti netinkamai, teismai turi tai ivertinti ne tik analizuodami darbu priemimo akta, bet turi pasisakyti, ar šie aktai atitinka sutarties ir istatymo nustatytas salygas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilineje byloje bankrutuojanti UAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybe, bylos Nr. 3K-3-235/2005).

25Nagrinejamoje byloje teismai nustate, kad šaliu gincas kilo iš ju sudarytos rangos sutarties. Pagal šios sutarties 5.1.1 punkta užsakovas isipareigojo pateikti rangovui medžiaga, reikalinga darbams atlikti. Byloje pateiktuose šaliu susirašinejimo dokumentuose yra duomenys, kad nagrinejamas šaliu gincas kilo po to, kai rangovas praneše užsakovui apie kliutis derinti formuojamu sklypu ribas del rangovo pateiktoje medžiagoje nurodytu ribu nesutapimo ir perdave faktiškai atliktus darbus. Veliau rangovas nurode, kad yra galimybe per papildoma termina ribas suderinti. Užsakovui nurodžius, kad rangovas darbus atliko ne pagal tam skirtus dokumentus, rangovas pažymejo, kad jis matavimus atliko vadovaudamasis Sutartimi pagal užsakovo pateikta netinkama medžiaga. Užsakovas 2009 m. balandžio 3 d. raštu nurode, kad rangovo saskaita išrašyta be pagrindo, nes rangovas nepateike paslaugu perdavimo-priemimo akto.

26Pirmosios instancijos teismas neatskleide ginco santykiu teisinio reglamentavimo ir neivertino išvardytu aplinkybiu, kurias byloje pateiktais irodymais irodinejo šalys. Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija, ivertinusi byloje pateiktus irodymus, kitaip nei pirmosios instancijos teismas sprende, kad rangovas, informaves užsakova apie Kulturos paveldo departamento pastabas del kulturos paveldo objektu sklypu formavimo, tinkamai vykde CK 6.705 straipsnio ir 6.659 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas del pareigos ispeti užsakova apie gresme atliekamo darbo tinkamumui, o užsakovas nereiške rangovui pretenziju CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatyta tvarka. Be to, teiseju kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleide bylos esmes ir pagal byloje pateiktus irodymus bylos negalima išnagrineti iš esmes apeliacines instancijos teisme, todel pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo, nurodžiusi iš naujo nagrinejant byla išsiaiškinti, už kokius konkreciai atliktus darbus pagal Sutarti ieškovas reikalauja sumoketi 64 292,07 Lt suma, nepriklausomai nuo jo parengto atliktu darbu perdavimo–priemimo akto, nes pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes rangovas turi teise reikalauti atlyginti nuostolius.

27Teismas sprendime pateiktas išvadas privalo motyvuoti ne tik nurodydamas atitinkama teises norma, bet ir išdestydamas nustatytas aplinkybes, irodymu vertinima (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Apeliacines instancijos teismo išvada, kad pagal byloje pateiktus irodymus bylos negalima išnagrineti iš esmes apeliacines instancijos teisme, šiu reikalavimu neatitinka, tai yra tik CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte itvirtinto pagrindo perduoti byla pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo pacitavimas. Toks formalus motyvavimas nera pakankamas taikant šia teises norma. Apeliacines instancijos teismas turi teisini pagrinda pats ištirti ir ivertinti neištirtas bylos aplinkybes. Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esme, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinejamos bylos esme, ir motyvuoti, kad šiu aplinkybiu nustatymas negalimas apeliacines instancijos teisme del to, kad reikia surinkti dideles apimties nauju irodymu. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybiu tyrimas gali buti vertinamas kaip proceso pažeidimas, sudarantis pagrinda teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti, bet jis nera pakankamas perduoti ginca nagrineti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai imanoma padaryti apeliacines instancijos teisme (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilineje byloje UAB „Vaivorykšte“ v. UAB „Revine“, bylos Nr. 3K-3-121/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilineje byloje pagal treciojo asmens (kreditoriaus) VI Valstybes turto fondo skunda del kreditoriu komiteto nutarimu pripažinimo negaliojanciais, bylos Nr. 3K-3-180/2009). Taigi nagrinejamoje byloje apeliacines instancijos teismas, iš esmes nemotyvaves bylos gražinimo nagrineti iš naujo pirmosios instancijos teismui, prieme nepagrista nutarti.

28Pažymetina, kad, tik išanalizavus ginco santykius reglamentuojancia teise, galima spresti del byloje surinktu irodymu pakankamumo, ir ju trukstant – del galimybes juos papildyti apeliacines instancijos teisme (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilineje byloje E. G. ir E. G. individuali imone v. Alytaus apskrities viršininko administracija, Alytaus miesto savivaldybe, bylos Nr. 3K-3-164/2009). Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nagrinedama byla, neatskleide ginco santykiu teisinio reglamentavimo. Tai galejo lemti reikšmingu aplinkybiu byloje neišnagrinejima. Apeliacines instancijos teismas, gražindamas byla pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo, nurode tik viena butina išsiaiškinti aplinkybe – už kokius konkreciai atliktus darbus pagal Sutarti ieškovas reikalauja sumoketi 64 292,07 Lt. Nors byloje pateikta irodymu, patvirtinanciu ginco teisiniu santykiu aplinkybes, teismas ju nevertino ir nepasisake del ieškovo apeliaciniame skunde keliamu klausimu, reikšmingu sprendžiant ginca del rangos sutarties vykdymo: šaliu bendradarbiavimo vykdant sutarti; atsakovo pateiktos medžiagos, kuri pagal Sutarti butina darbams atlikti, tinkamumo; darbo rezultato perdavimo-priemimo. Kasacinis teismas faktiniu bylos aplinkybiu nenustatineja (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todel tinkamam teises normu taikymui išvardytas aplinkybes butina išnagrineti nagrinejant byla iš naujo.

29Del išdestytu argumentu apeliacines instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrineti apeliacines instancijos teismui.

30Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

31Klaipedos apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. gruodžio 1 d. nutarti panaikinti ir perduoti byla iš naujo nagrineti apeliacines instancijos teismui.

32Ši Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis yra galutine, neskundžiama ir isiteiseja nuo priemimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija,... 2. Teiseju kolegija n u s t a t e :... 3. I. Ginco esme... 4. Ieškovas UAB „Eurometras“ teismo praše atliktus darbus pagal sudaryta... 5. Kulturos paveldo departamentui atsisakius derinti formuojamu sklypu ribas del... 6. Kasaciniame skunde keliami klausimai del materialiosios teises normu,... 7. II. Pirmosios ir apeliacines instancijos teismu sprendimo ir nutarties esme... 8. Taurages rajono apylinkes teismas 2010 m. kovo 5 d. sprendimu ieškini atmete.... 9. Teismas konstatavo, kad ieškovas teismui nepateike irodymu, jog bande atliktus... 10. Teiseju kolegija sprende, kad Sutarties 1 punkte sutarties (darbu) objekta... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo i ji teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Taurages rajono apylinkes teismo... 13. 1. Teismai iš esmes neišsprende klausimo del Teikimo sukeltu teisiniu... 14. 2. Nei šaliu sudarytoje sutartyje, nei supaprastinto konkurso salygose... 15. Atsiliepimu i kasacini skunda atsakovas Nacionaline žemes tarnyba prie Žemes... 16. 1. Pagal Žemes istatymo 40 straipsnio 8 dalies, Lietuvos Respublikos pilieciu... 17. 2. Pagal formuojama teismu praktika, teismas gali pripažinti darbus atliktais... 18. 3. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dali aiškinant sutarti turi buti nagrinejami... 19. Teiseju kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. ... 22. Del rangos teisiniu santykiu kvalifikavimui reikšmingu aplinkybiu... 23. Nagrinejamoje byloje ginco šalys kelia klausimus, kylancius iš rangos... 24. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) isipareigoja atlikti tam tikra darba... 25. Nagrinejamoje byloje teismai nustate, kad šaliu gincas kilo iš ju sudarytos... 26. Pirmosios instancijos teismas neatskleide ginco santykiu teisinio... 27. Teismas sprendime pateiktas išvadas privalo motyvuoti ne tik nurodydamas... 28. Pažymetina, kad, tik išanalizavus ginco santykius reglamentuojancia teise,... 29. Del išdestytu argumentu apeliacines instancijos teismo nutartis naikintina ir... 30. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija,... 31. Klaipedos apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m.... 32. Ši Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis yra galutine, neskundžiama ir...