Byla 2A-2002-603/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinĮ skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 58411,89Lt žalos atlyginimą.

3Nurodė, 2009-11-26 Klaipėdos m., Kretingos g. ties namu Nr. 147, susidūrus automobiliams Mazda Xedos 9, v/n ( - ) vairuojamam L. P., ir Mazda Xedos 9, v/n ( - ) vairuojamam D. J., buvo sužalotas L. P., kuris dėl sužalojimų tapo laikinai nedarbingas. Klaipėdos m. apylinkės teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-689-526/2010 dėl 2009-11-26 eismo įvykio D. J. atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-01-08 sprendimu Nr. 6-15-28 L. P. 2009-11-26 įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas draudiminiu įvykiu. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų L. P. laikinai nedarbingas buvo laikotarpiu nuo 2009-11-26 iki 2010-08-24. VSDFV Vilniaus skyriaus L. P. už nedarbingumo laikotarpį paskirtą ligos pašalpą atgręžtinio reikalavimo tvarka VSDFV Vilniaus skyriui atlygino draudimo bendrovė „PZU Lietuva“, kurioje buvo apdrausta eismo įvykio kaltininko D. J. vairuoto automobilio valdytojo civilinė atsakomybė. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010-08-24 pažyma Nr. 0024501 nustatė, jog L. P. dėl 2009-11-26 nelaimingo atsitikimo nuo 2010-08-24 iki 2011-02-23 yra netekęs 40 procentų darbingumo . Ieškovo 2010-09-27 sprendimu Nr. 6-18-2634 L. P. už laikotarpį nuo 2010-08-24 iki 2011-02-23 buvo paskirta netekto darbingumo periodinė kompensacija. Ieškovas L. P. už laikotarpį nuo 2010-08-24 iki 2011-02-22 išmokėjo 3620,47 Lt netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Kadangi NDNT 2010-02-23 pažyma nustatė, kad L. P. nuo 2011-02-23 neterminuotai yra netekęs 25 procentų darbingumo, VSDFV Vilniaus sk. 2011-04-13 sprendimu Nr. 6-18-1414 L. P. buvo paskirta 54791,42 Lt netekto darbingumo vienkartinė kompensacija. Ieškovas 2011-04-28 raštu Nr. (9.52) 3-27559 kreipėsi į atsakovą dėl 11713,52 Lt ligos pašalpos, 3620,47 Lt periodinės netekto darbingumo kompensacijos ir 54791,42 Lt netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos, išmokėtų L. P., atlyginimo. Atsakovas 2011-05-25 raštu Nr. S04-92918 informavo ieškovą, kad atlygins tik 11713,52 Lt ligos pašalpą.

4Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą ir atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.

5Atsakovas 2012 m. 05 29d. pranešimu Nr. S04-151708 prašė ieškovą pateikti dokumentus, patvirtinančius, jog VSDFV Vilniaus sk. L. P. išmokėtos socialinio draudimo išmokos pilnai ar iš dalies atlygina nukentėjusiojo trečiojo asmens realiai patirtus nuostolius. 2012 m. 07 03d. pranešimu Nr. S04-157141 UAB DK „PZU Lietuva“ pakartotinai nurodė pareiškėjui, pateikti trūkstamus duomenis bei nurodė, kad nepateikus dokumentų per 30 d. bylos administravimas bus nutrauktas. Atsakovas, nesulaukę trūkstamų dokumentų per 30 d., žalos bylos administravimą nutraukė. Atsakovo nuomone, ieškovas, nesutikdamas su draudiko 2012-07-03 sprendimu, per 1m. galėjo šį sprendimą ginčyti teismine tvarka. atsakingas draudikas taip pat yra įpareigotas išmokėti tik tokią draudimo išmoką, kuri atlygina nukentėjusiojo asmens patirtus nuostolius, kilusius būtent patirto sužalojimo pasekmėje. 2009-11-26 kelių eismo įvykio pasekmėje nukentėjusiajam L. P. 2010-08-24 buvo nustatytas 60 proc. darbingumo lygis, o nuo 2011-02-23 neterminuotam laikui 75 proc. darbingumo lygis. Ieškovas nurodo, kad nustačius netektą darbingumą, nukentėjusysis buvo atleistas iš savo darbovietės, dėl ko neteko anksčiau gauto darbo užmokesčio, tačiau atsakovo atstovė nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą patvirtina, kad L. P. buvo atleistas pagal LR DK 125 str. 2 d., reglamentuojančią darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu, kas paneigia ieškovo argumentą, jog nukentėjusysis buvo atleistas iš darbovietės dėl sveikatos būklės. Pastebėtina ir tai, kad 60 proc. darbingumo lygis L. P. nustatytas terminuotai, t.y. iki 2011 m. vasario 23 d., o 75 proc. darbingumo lygis pripažintas neterminuotai ir nebus peržiūrimas tik todėl, kad nelaimingas atsitikimas įvyko pakeliui į darbą, todėl atsakovo atstovės nuomone, šie motyvai patvirtina, jog tarp gaunamu pajamų sumažėjimo ir kelių eismo įvykio pasekmių priežastinio ryšio nėra, todėl nei atsakovas, nei atsakingas už žalos padarymą asmuo nėra įpareigotas išmokėti draudimo išmoką socialinio draudimo išmokoms atlyginti.

6Trečiasis asmuo D. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

8Teismas, remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad 2009-11-26 eismo įvykio metu Klaipėdos m. buvo sužalotas L. P., įvykio kaltininkas – D. J. (b.l.66-70- 2010 06 03 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendis, b.l.96-100-LAT teismo 2011 03 29 nutartis) , kuris savo civilinę atsakomybę pagal įstatymą buvo apsidraudęs UAB DK „PZU Lietuva“. Dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų L. P. nuo 2009 11 26 iki 2010 08 24 buvo laikinai nedarbingas. Ieškovo L. P. už nedarbingumo laikotarpį paskirtą ligos pašalpą atgręžtinio reikalavimo tvarka atlygino atsakovas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 08 24 pažyma nustatė (b.l.14), kad L. P. dėl 2009 11 26 nelaimingo atsitikimo nuo 2010 08 24 iki 2011 02 23 yra netekęs 40proc. darbingumo. Ieškovas 2010 09 27 sprendimu Nr.6-18-2634 L. P. už laikotarpį nuo 2010 08 24 iki 2011 02 23 paskyrė netekto darbingumo periodinę kompensaciją (b.l.13), viso jam buvo išmokėta 3620,47Lt netekto darbingumo periodinė kompensacija. NDNT 2010 02 23 pažyma nustatė, kad L. P. nuo 2011 02 23 neterminuotai yra netekęs 25proc. darbingumo, ieškovo 2011 04 13 sprendimu Nr.6-18-1414 L. P. buvo paskirta 54791,42Lt netekto darbingumo vienkartinė kompensacija (b.l.15). Kadangi nelaimingas atsitikimas įvyko pakeliui į darbą (b.l.7-8-aktas), ieškovas šį nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą pripažino draudiminiu įvykiu (b.l.9-sprendimas). Ieškovas , vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų įstatymo nuostatomis, 2011 04 28 raštu Nr.(9.52) 3-27559 kreipėsi į atsakovą dėl 11713,52Lt ligos pašalpos, 3620,47Lt periodinės netekto darbingumo kompensacijos ir 54791,42Lt netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos, išmokėtų L. P., atlyginimo (b.l.17-18). Kartu su šiuo raštu atsakovui buvo pateikta ieškovo 2011 04 20 pažymos kopija, L. P. nedarbingumo pažymėjimų kopijos bei nuorašai, neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM pažymų kopijos- viso 13 lapų. Atsakovas 2011 05 25 raštu (b.l.21) informavo ieškovą , kad 11713,52Lt draudimo išmoka bus pervesta, o likusios žalos atlyginimas sustabdomas iki LR Konstituciniame Teisme bus išnagrinėtas kreipimasis dėl CK6.290str. atitikimo LR Konstitucijai. Atsakovas 2012 05 29 raštu (b.l.22) kreipėsi į ieškovą, prašydamas pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius, kad ieškovo L. P. išmokėtos socialinio draudimo išmokos pilnai ar iš dalies atlygina nukentėjusio trečiojo asmens realiai patirtus nuostolius. Ieškovas 2012 06 21 raštu nurodė, kad visi būtini dokumentai yra pateikti su 2011 04 28 raštu (b.l.23). 2012 07 03 raštu atsakovas pakartotinai prašė ieškovo pateikti dokumentus, patvirtinančius nukentėjusiojo 3 asmens realiai patirtus nuostolius bei nurodė, kad nepateikus dokumentų per 30d., bylos administravimas bus nutrauktas (b.l.24). 2012 07 30 raštu ieškovas pakartotinai nurodė, kad dokumentai, patvirtinantys žalos dydį yra pateikti atsakovui 2011 04 28 (b.l.25). 2013 04 11 raštu ieškovas pateikė atsakovui reikalavimą atlyginti 58411,89Lt žalą arba informuoti apie žalos neatlyginimo priežastis bei pateikė atsakovui pažymą apie L. P. socialinį draudimą (b.l.26-27) . Atsakymo į šį raštą atsakovas nepateikė, ieškovas dar kartą 2013 08 07 raštu pakartotinai prašė atlyginti žalą (b.l.28) , negavęs atsakymo, 2013 10 07 kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo.

9Nagrinėjamu atveju ieškovas netekto darbingumo periodinę kompensaciją mokėjo nuo 2010 08 24 iki 2011 02 23, o netekto darbingumo vienkartinė kompensacija – 54791,42Lt skirta 2011 04 13 sprendimu (b.l.15). Ieškovas pagrįstai pareiškė atsakovui reikalavimą dėl žalos atlyginimo, viso 58411,89Lt sumai. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovas atsakovui pateikė 2011 04 28, tačiau atsakovas atlygino tik dalį reikalaujamos žalos -11713,52Lt draudimo išmokos ir 2011 05 25 raštu nurodė, kad priimtas sprendimas sustabdyti ieškovo pretenzijos nagrinėjimą dėl išmokėtų netekto darbingumo kompensacijų atlyginimo, kol nebus išnagrinėtas kreipimasis į KR Konstitucinį Teismą. Vėlia tarp šalių vyko susirašinėjimas, atsakovas 2012 05 29 raštu prašė ieškovo papildomų dokumentų ,ieškovas nurodė, kad būtini dokumentai pateikti (b.l.23). 2012 07 03 raštu atsakovas vėl nurodė, kad būtini dokumentai, patvirtinantys 3 asmens patirtus nuostolius bei nurodė, kad nepateikus dokumentų per 30d., bylos administravimas bus nutrauktas , ieškovas 2012 07 30 pateikė atsakymą į atsakovo raštą, kuriame pakartotinai nurodyta, jog būtini dokumentai yra pateikti. 2013 04 11 ieškovas pateikė atsakovui pretenziją, kuria reikalavo atlyginti 58411,89Lt žalą arba informuoti apie žalos neatlyginimo priežastis, papildomai pateikdamas pažymą apie L. P. socialinį draudimą, tačiau joks atsakymas į minėtą pretenziją iš atsakovo nebuvo gautas, o 2013 08 07 ieškovas dar kartą išsiuntė reikalavimą atsakovui dėl žalos atlyginimo , atsakymo atsakovas nepateikė, tuomet ieškovas 2013 10 07 su ieškiniu kreipėsi į teismą . Laikytina, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties -1m. termino kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo tvarka, kadangi, kaip pabrėžė LAT, jog draudikas, išmokėjęs nukentėjusiajam asmeniui draudimo išmoką, TPVCAPD įstatymo nustatyta tvarka pateikia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui pretenziją, kurioje reikalaujama grąžinti sumokėtas sumas, o šis motyvuotu atsakymu atsisako ją tenkinti, ieškinio senaties terminas draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, prasideda nuo jo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie atsisakymą tenkinti jo pretenziją dienos

10L. P. dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą laikinai nedarbingas buvo iki 2011 08 24, o 2011 08 25 jis buvo atleistas iš darbo AB „Lietuvos draudimas“, vėliau jo draudžiamosios pajamos po 2010m. 08 25, t.y. po atleidimo iš darbo AB „Lietuvos draudimas“ buvo žymiai mažesnės nei draudžiamosios pajamos, turėtos iki nelaimingo atsitikimo. Draudžiamosios pajamos iki 2009 11 26 eismo įvykio per mėnesį sudarė apie 4435Lt, o vėliau jos kito nuo 1910Lt iki 800Lt ar 200Lt per mėnesį (b.l.33-38-pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą). Ieškovo prašoma priteisti iš atsakovo 58411,89Lt suma neviršija dėl 2009 11 26 eismo įvykio L. P. patirtos turtinės žalos, todėl ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl visos netekto darbingumo periodinės draudimo išmokos bei vienkartinės netekto darbingumo išmokos sumos. LAT Civilinių bylų kolegija 2014 sausio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-131/2014 nurodė, kad ta aplinkybė, jog darbo sutartis nutraukta ne įstatyme nustatytais pagrindais, susijusiais su asmens sveikatos būkle, nagrinėjamoje byloje su L. P. - pagal DK 125 str. 2 d. savaime nepaneigia asmens patirtos žalos-negautų pajamų - fakto, taip pat, nesant jokių kitų įrodymų, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad nukentėjusio asmens sveikatos būklė po eismo įvykio neturėjo įtakos jo sugebėjimams vykdyti iki tol vykdytas darbo funkcijas ar atlikti konkrečius darbus.

11Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą ir ieškinį atmesti.

12Nurodo, jog teismas netinkamai skaičiavo ieškinio senaties terminą bei netinkamai taiko šio termino skaičiavimo taisykles ir šiuos teiginius grindžia analogiškais argumentais, nurodytais atsiliepime į ieškinį. Dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo nurodė, jog teismas vertindamas ieškovo reikalaujamos priteisti sumos pagrįstumą, t. y. siedamas dėl eismo įvykio nukentėjusio L. P. gaunamų pajamų sumažėjimą su dėl eismo įvykio metu jo patirtu sužalojimu ir vėlesniu nustatytu nedarbingumo lygiu, nepagrįstai neatsižvelgė į darbo sutarties nutraukimo pagrindą bei rėmėsi LAT praktika (2014-01-00 nutartimi c.b. Nr. 3K-3-131/2014). Teigia, jog Lietuvos Respublikos Darbo kodekse (toliau – DK) darbo sutarties pagrindai diferencijuoti ne veltui ir turi įtakos tiek pačiai darbo santykių pasibaigimo/nutraukimo procedūrai, tiek ir pačiam darbuotojui. Tarp L. P. ir jo darbdavio darbo santykiai pasibaigė DK 125 str., t. y. pasibaigimo priežastys gali būti įvairios ir nesietinos su liga ar neįgalumu, todėl nėra pagrindo teigti, jog vienintele ir pagrindine darbo sutarties nutraukimo priežastimi buvo nukentėjusiojo negalėjimas vykdyti darbinių funkcijų. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju L. P. 2010-08-24 buvo nustatytas 60 proc. darbingumo lygis, o nuo 2011-02-23 neterminuotam laikui – 75 proc. Tuo trapu LAT 2014-01-10 nutartyje c.b. Nr. 3K-3-131/2014, kuria remiasi teismas, nukentėjusiajam asmeniui nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Kadangi asmuo, kuriam nustatomas 60-100 proc. darbingumo lygis, laikomas darbingu, LAT nutartyje nagrinėta situacija laikytina netapačia šios bylos situacijai, dėl ko negali būti taikoma. Be to, faktas kad po 2010-08-25 darbo sutarties nutraukimo L. P. beveik iš karto įsidarbino kitoje įmonėje ir vėliau nuolat dirbo, rodo, jog nedarbingumo lygis neigiamai nepaveikė ir nedarė įtakos L. P. galimybėms įsidarbinti. Ieškovas gali savo reikalavimus įgyvendinti tik toje apimtyje, kurią turi pirminis kreditorius. Be to, žalos padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas nustatytas vadovaujantis CK normomis ir nepriklauso nuo to, kas pareiškė jam reikalavimą atlyginti žalą. Apelianto nuomone, L. P. gaunamų pajamų sumažėjimo ir kelių eismo įvykio pasekmių priežastinio ryšio nėra.

13Ieškovas apeliacinį skundą prašė atmesti.

14Nurodė, jog teismas pagrįstai netenkino prašymo taikyti senatį, kadangi atsakovas nepateikė jokio atsakymo į ieškovo pretenziją, nuo kurio būtų galima skaičiuoti senatį. Pažymėjo, jog LAT nutartyje, kuria rėmėsi teismas, nagrinėjamas klausimas dėl VSDFV teritorinio skyriaus atgręžtinio reikalavimo teisės apimties, kai nukentėjusiajam asmeniui nustačius netekto darbingumo lygį buvo paskirta netekto darbingumo kompensacija. Nustatytas skirtingas nedarbingumo procentas negali būti pakankamas pagrindas netaikyti šio LAT išaiškinimo. Be to, pats atsakovas nepagrįstai remiasi LAT 2010-06-22 nutartimi, kadangi joje sprendžiamas ginčas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą, šių bylų faktinės aplinkybės skiriasi iš esmės. Ieškovo nuomone, aplinkybės, jog L. P. iš darbo buvo atleistas kitą dieną po laikinojo nedarbingumo pasibaigimo nustačius jam darbingumo netekimo procentą ir po atleidimo jo draudžiamosios pajamos ženkliai sumažėjo, leidžia daryti išvadą, jog L. P. pajamų sumažėjimas yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio sąlygotu darbingumo lygio sumažėjimu. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad nedarbingumo lygis neigiamai nepaveikė ir nedarė įtakos L. P. galimybėms įsidarbinti.

15Trečiasis asmuo D. J. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

16Apeliacinis skundas atmestinas.

17Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

18Kilusio ginčo esmė – teisės normų, reglamentuojančių socialinio draudimo įstaigos teisę reikalauti pagal specialiuosius aktus išmokėtų socialinio draudimo išmokų iš žalą padariusio asmens draudiko, senaties taikymą, įrodymų tyrimo ir vertinimo, aiškinimo ir taikymo klausimai.

19Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų detaliau nekartoja.

20Dėl senaties taikymo

21Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes sprendžia, jog pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ieškovas nėra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo tvarka. Konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas, nustatęs aplinkybes, jog atsakovas atlygino tik dalį reikalaujamos žalos - 11713,52 Lt draudimo išmokos, o pretenzijos nagrinėjimą dėl išmokėtų netekto darbingumo kompensacijų atlyginimo sustabdė iki kol nebus išnagrinėtas kreipimasis į LR Konstitucinį Teismą, o vėliau nei į 2013 04 11, nei į 2013 08 07 ieškovo pretenzijas atlyginti 58411,89 Lt žalą arba informuoti apie žalos neatlyginimo priežastis, neatsakė pagrįstai sprendė, jog atsakovas nepateikė motyvuoto atsisakymo dėl žalos atlyginimo į 2013 04 11 pretenziją, nuo ko ir būtų skaičiuojamas senaties terminas.

22Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiais, jog ieškovo tariamai trūkstamų duomenų nepateikimas bei dėl to bylos administravimo nutraukimas buvo pagrindas pradėti skaičiuoti vienerių metų senaties terminą ir ieškovui kreiptis į teismą.

23Dėl ieškinio reikalavimo sumos pagrįstumo

24Išnagrinėjus bylą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės teisės normas bei teisingai vadovavosi teismų praktika. Kaip matyti iš LAT 2014-01-10 nutarties c.b. Nr. 3K-3-131/2014 turinio, nagrinėjamų bylų faktinės aplinkybės bei pati ginčo esmė iš esmės sutampa. Tai, kad nukentėjusiesiems asmenims nustatytas skirtingas darbingumo procentas neturi reikšmės aiškinant ieškinio dalyką ir su tuo susijusią praktiką.

25Sprendžiant dėl nukentėjusio asmens nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo metu patirtos žalos ir jos dydžio, reikšminga yra tai, kad socialinio draudimo įstaigų mokamos netekto darbingumo kompensacijos, minėta, skirtos atlyginti nukentėjusio asmens negautas pajamas. Šios kompensacijos mokamos darbingumo lygį nustatančių dokumentų, mėnesio kompensuojamojo uždarbio apskaičiavimų, kitų dokumentų ir jais remiantis socialinio draudimo įstaigų priimtų sprendimų pagrindu. Tai reiškia, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje išaiškinta, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti kompensacijų ar kitų išmokų dokumentai pagrindžia nukentėjusio asmens patirtą žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. A. B., bylos Nr. 3K-3-134/2013). Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

26Taigi, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi reikšminga šioje byloje LAT praktika ir pagrįstai nustatė, jog prašoma priteisti iš atsakovo 58411,89 Lt suma neviršija dėl 2009 11 26 eismo įvykio L. P. patirtos turtinės žalos, todėl ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl visos netekto darbingumo periodinės draudimo išmokos bei vienkartinės netekto darbingumo išmokos sumos.

27Kaip matyti iš bylos duomenų egzistuoja visos CK nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos. Teisėjų kolegija, pakartotinai nepasisakydama kasacinio teismo praktikoje nuosekliai išplėtotais įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“,bylos Nr. 3K-3-110/2013), pažymi, kad, kaip nustatyta byloje, ieškovas, reikšdamas reikalavimą atsakovui atlyginti nukentėjusiajam sumokėtas netekto darbingumo periodines kompensacijas kaip šiam dėl eismo įvykio padarytą žalą (negautas pajamas), jos dydį grindė socialinio draudimo teisės aktų nustatyta tvarka parengtais dokumentais ir juose pateiktais apskaičiavimais. Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, tokie dokumentai (jų duomenys) vertintini kaip pakankami įrodymai nukentėjusio asmens patirtai žalai pagrįsti. Kasatorius, nesutikdamas su ieškovo reikalavimu, remdamasis rungimosi principu, turėjo teisę teikti bylą nagrinėjusiems teismams įrodymus, jo nuomone, paneigiančius ieškovo reikalaujamą priteisti žalos atlyginimą, tačiau tokių duomenų nepateikė. Apelianto teiginiai, jog nedarbingumo lygis neigiamai nepaveikė ir nedarė įtakos L. P. galimybėms įsidarbinti laikytini nepagrįstais, kadangi nukentėjusiojo pajamos nutraukus darbo sutartį su AB „Lietuvos draudimas“ akivaizdžiai sumažėjo, asmuo vis keisdavo darbo vietas, gaudavo vis mažesnį atlyginmą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog darbo sutartis nutraukta ne įstatyme nustatytais pagrindais, susijusiais su asmens sveikatos būkle (pvz., pagal DK 127 straipsnio 2 dalį), savaime nepaneigia asmens patirtos žalos – negautų pajamų – fakto, taip pat, nesant jokių kitų įrodymų, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad nukentėjusio asmens sveikatos būklė po eismo įvykio neturėjo įtakos jo sugebėjimams vykdyti iki tol vykdytas darbo funkcijas ar atlikti konkrečius darbus.

28Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

29Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir galutinio rezultato. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal atsakovo apeliacinio skundo argumentus byloje nėra pagrindo konstatuoti teismo sprendimo neteisėtumo; tokio materialinės ar procesinės teisės normų netinkamo aiškinimo bei taikymo, kuris turėtų įtakos skundžiamo teismo sprendimo pakeitimui ar jo panaikinimui. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos išvadai dėl ginčo susiformuoti nesudaro.

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

31Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d.palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 58411,89Lt žalos atlyginimą.... 3. Nurodė, 2009-11-26 Klaipėdos m., Kretingos g. ties namu Nr. 147, susidūrus... 4. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti vienerių metų ieškinio... 5. Atsakovas 2012 m. 05 29d. pranešimu Nr. S04-151708 prašė ieškovą pateikti... 6. Trečiasis asmuo D. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas, remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad 2009-11-26 eismo įvykio... 9. Nagrinėjamu atveju ieškovas netekto darbingumo periodinę kompensaciją... 10. L. P. dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą laikinai nedarbingas buvo... 11. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 12. Nurodo, jog teismas netinkamai skaičiavo ieškinio senaties terminą bei... 13. Ieškovas apeliacinį skundą prašė atmesti.... 14. Nurodė, jog teismas pagrįstai netenkino prašymo taikyti senatį, kadangi... 15. Trečiasis asmuo D. J. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.... 16. Apeliacinis skundas atmestinas.... 17. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 18. Kilusio ginčo esmė – teisės normų, reglamentuojančių socialinio... 19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo... 20. Dėl senaties taikymo... 21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes sprendžia,... 22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiais, jog... 23. Dėl ieškinio reikalavimo sumos pagrįstumo... 24. Išnagrinėjus bylą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmos instancijos... 25. Sprendžiant dėl nukentėjusio asmens nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į... 26. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi... 27. Kaip matyti iš bylos duomenų egzistuoja visos CK nustatytos civilinės... 28. Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog... 29. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 31. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d.palikti nepakeistą....