Byla eAS-498-520/2018
Dėl nutarimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Panevėžio miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutarties netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės administracinėje byloje pagal pareiškėjo Panevėžio miesto savivaldybės skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Panevėžio specialusis autotransportas“ ir Panevėžio miesto savivaldybės administracija) dėl nutarimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas Panevėžio miesto savivaldybė (toliau – ir pareiškėjas, Savivaldybė) Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydamas pratęsti terminą arba įpareigoti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą (toliau – ir Konkurencijos taryba) panaikinti 2018 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 1S-47(2018) (toliau – ir Nutarimas) bei įpareigojimų įvykdymo terminą atidėti iki dvigubai ilgesnio termino. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Konkurencijos tarybos 2018 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 1S-48(2018) 1 punktą, kuriuo nutarta pradėti tyrimą dėl Konkurencijos tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 2S-10/2015 „Dėl Panevėžio miesto savivaldybės sprendimų organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemą atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ nustatytų įpareigojimų nevykdymo galiojimą.

6Pareiškėjas nurodė, kad Konkurencijos tarybos 2018 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. 1S-48(2018) yra grindžiamas 2018 m. balandžio 24 d. Konkurencijos nutarimu Nr. 1S-47(2018), nes nurodyta, jog Savivaldybei nutarimu nustatytas įpareigojimų įvykdymo terminas yra suėjęs, o informacijos, kad nutarimu nustatyti įpareigojimai būtų įvykdyti, nėra pateikta. Panaikinus 2018 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 1S-47(2018), 2018 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. 1S-48(2018) gali netekti prasmės. Tikslinga pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes tik išsprendus ginčą dėl 2018 m. balandžio 24 d. priimto Konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 1S-47(2018), bus galima spręsti klausimą dėl 2018 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 1S-48(2018) tikslingumo.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė, netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

8Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

9Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė – Konkurencijos tarybos 2018 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 1S-48(2018) 1 punkto vykdymo sustabdymas, nėra tiesiogiai susijusi su teismo priimtu nagrinėti pareiškėjo reikalavimu dėl Konkurencijos tarybos 2018 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 1S-47(2018) panaikinimo. Teismui gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais. Pareiškėjas reikalavimo dėl Konkurencijos tarybos 2018 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 1S-48(2018) 1 punkto teisėtumo nėra suformulavęs, todėl nėra pagrindo spręsti klausimo dėl akto, kurio pareiškėjas neskundžia, vykdymo sustabdymo. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo prašymo sustabdyti Konkurencijos tarybos 2018 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 1S-48(2018) 1 punkto galiojimą netenkino ir pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjas būtinumo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę nepagrindė jokiais įrodymais.

10II.

11Pareiškėjas Panevėžio miesto savivaldybė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkinti.

12Pareiškėjas nurodo, kad siekdamas užtikrinti galimo palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymą, teismo prašė, vadovaudamasis ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punktu, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą. Teismas skundžiama nutartimi iš anksto netiesiogiai konstatavo, kad nebus priimtas palankus Savivaldybei sprendimas, nes ginčo objektas yra neteisėtai priimti 2018 m. balandžio 24 d. Konkurencijos tarybos nutarimai Nr. 1S-47(2018) ir Nr. 1S-48(2018). Išsprendus ginčą iš esmės, jeigu bus priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas, Konkurencijos tarybos 2018 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. 1S-48(2018) pats savaime netenka prasmės, nes nesustabdžius šio nutarimo vykdymo, ne tik kad pasunkės, tačiau apskritai taps neįmanomas priimto teismo sprendimo vykdymas. Jeigu bus panaikintas ginčijamas Nutarimas, nebus įmanomas ir Konkurencijos tarybos 2018 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 1S-48(2018) tinkamas įvykdymas, nes jeigu išsprendus ginčą paaiškės, kad pareiškėjas nepraleido termino įvykdyti Konkurencijos tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimą Nr. 2S-10/2015, o nutarimas Nr. 1S-48(2018) bus vis tiek vykdomas, bus pradėtas nepagrįstas tyrimas dėl Konkurencijos tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimo nevykdymo ir pareiškėjui pritaikyta administracinė atsakomybė, nesant pažeidimo. Nors ir bus konstatuota, kad nustatyti terminai įvykdyti nutarimą yra nepažeisti, tačiau gali atsitikti tokia situacija, jog pareiškėjui nepagrįstai bus pritaikytos sankcijos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatas. Kadangi Konkurencijos tarybos nutarimai Nr. 1S-47(2018) ir Nr. 1S-48(2018) yra glaudžiai susiję, todėl būtų nelogiška ir neproporcinga palikti galioti nutarimą Nr. 1S-48(2018), kol nėra išspręstas Nutarimo galiojimo pagrįstumas bei teisėtumas.

13Teismas neatsižvelgė į šioje byloje kilusio administracinio ginčo turinį ir ribas, neįvertino, kad nagrinėjamu atveju šioje proceso stadijoje yra reali grėsmė, jog pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju, tokio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Akivaizdu, kad tik nutarimo Nr. 1S-48(2018) sustabdymas gali sureguliuoti ginčytinus teisinius santykius, nes tik teismui išsprendus ginčą dėl terminų taikymo, bus galima konstatuoti, ar yra pažeidimo sudėtis, ar tikslinga apskritai pradėti tyrimą dėl Konkurencijos tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 2S-10/2015 nevykdymo.

14Pareiškėjo teigimu, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymu siekiama užtikrinti galimo palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymą, todėl nutarties dalis netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės prieštarauja ABTĮ 70 straipsnio 1 daliai.

15Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai įvertino tai, ar ginčijami aktai sukels neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisėtą nutartį. Akivaizdu, jog nesustabdžius nutarimo Nr. 1S-48(2018) galiojimo, pareiškėjui bus nepagrįstai pritaikyta administracinė atsakomybė, dėl to gali būti pritaikytos nemažos apimties sankcijos, tai vienareikšmiškai turės įtakos viso miesto biudžetui. Neišsprendus ginčo dėl terminų taikymo, negalima konstatuoti, jog Konkurencijos tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 2S-10/2015 nustatytų įpareigojimų nevykdoma. Ginčijamo akto galiojimo nesustabdymas sukels neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą tiek Savivaldybei, tiek ir kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Esant tokiai situacijai, kils teisinis neapibrėžtumas ir nestabilumas, todėl Savivaldybė, siekdama išvengti minėtos situacijos, prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

16Prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę siekiama laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, iki bus išspręstas ginčas šioje byloje. Pradėjus tyrimą ir pritaikius administracinę atsakomybę, pareiškėjas patirs nepagrįstus nuostolius, kurie bus susiję išimtinai su prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemone bei jos taikymu. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus pažeista šalių interesų pusiausvyra, proporcingumo principas, išimtinai teikiant pirmenybę atsakovo interesams.

17Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartį. Konkurencijos taryba, atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl nutarimų Nr. 1S-47(2018) ir Nr. 1S-48(2018) tarpusavio sąsajų, pažymi, jog ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punktas, kuriuo vadovaujasi pareiškėjas, aiškiai įtvirtina, kokių individualių teisės aktų galiojimas gali būti laikinai sustabdomas. Ši ABTĮ nuostata aiškiai nustato, jog gali būti prašoma laikinai sustabdyti tik ginčijamą individualų teisės aktą, taip pat ir suteikiantį kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, tačiau kitą, su ginčytinu aktu susijusį individualų teisės aktą. Todėl vien jau dėl šios priežasties pareiškėjo prašymas laikinai sustabdyti neskundžiamo teisės akto galiojimą negalėtų būti tenkinamas. Konkurencijos tarybos vertinimu, nutarimas Nr. 1S-48(2018), kurio galiojimą pareiškėjas prašo laikinai sustabdyti, nėra tiesiogiai susijęs su teismo priimtu reikalavimu dėl nutarimo Nr. 1S-47(2018) panaikinimo. Nutarimas Nr. 1S-48(2018) nėra ginčijamo nutarimo Nr. 1S-47(2018) sudėtinė dalis ar tęsinys, priešingai, kiekvienas iš nutarimų yra savarankiškas, priimtas pagal skirtingas Konkurencijos įstatymo nuostatas, be to, nutarimui Nr. 1S-48(2018) priimti, nėra būtinas nutarimas Nr. 1S-47 (2018). Nutarimu Nr. 1S-48(2018) joks Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimas nebuvo konstatuotas, o tik pradėtas tyrimas dėl galimo įpareigojimų nevykdymo. Visos tyrimui reikšmingos aplinkybės bus nustatomos tyrimo metu tam, kad vėliau būtų galima daryti išvadas dėl atitinkamo pažeidimo buvimo ar nebuvimo. Konkurencijos taryba nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad teismas netinkamai įvertino tai, ar ginčijami aktai sukels neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, todėl padarė netinkamas išvadas ir priėmė neteisėtą nutarties dalį, kadangi pareiškėjas atskirajame skunde niekaip nepaaiškino ir objektyviais įrodymais nepagrindė, kaip nesustabdžius nutarimo Nr. 1S-48 (2018) galiojimo gali grėsti neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Be to, prašomas sustabdyti nutarimas Nr. 1S-48(2018) pareiškėjui net nesukelia jokių teisinių pasekmių, kadangi juo tik buvo pradėtas tyrimas dėl įpareigojimų nevykdymo, tačiau nebuvo konstatuotas joks Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimas. Pareiškėjas bet kuriuo atveju turės teisę skųsti Konkurencijos tarybos nutarimą dėl įpareigojimų nevykdymo, jeigu toks Konkurencijos tarybos nutarimas bus priimtas. Todėl jokių teisinių padarinių pareiškėjui nesukeliantis ir privalomai nesustabdytas individualus teisės aktas negali sukelti kokios nors neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos. Priešingai, jeigu Savivaldybės prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones būtų buvęs patenkintas ir Konkurencijos tarybos tyrimas dėl įpareigojimų nevykdymo sustabdytas, kiltų viešojo intereso pažeidimo grėsmė. Tokiu atveju Konkurencijos tarybai ilgą laiką būtų užkirstas kelias išspręsti konkurencijos problemą, kuri galbūt egzistuoja dėl Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 2S-10/2015 nustatytų įpareigojimų panaikinti be konkurencingos procedūros sudarytą ir Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas pažeidžiančią sutartį, sudarytą su Savivaldybės įmone (akcine bendrove „Panevėžio specialus autotransportas“), nevykdymo. Tokiu atveju kiltų grėsmė, kad būtų pažeisti tiek kitų ūkio subjektų, kurie nori ir gali teikti atitinkamas paslaugas Savivaldybės teritorijoje, tiek vartotojų interesai, kadangi atitinkamos paslaugos dar ilgą laiką būtų teikiamos neveikiant konkurencijos proceso nulemiamo spaudimo, skatinančio paslaugas teikti už kuo mažesnę kainą ir kuo geresnės kokybės. Konkurencijos taryba nesutinka ir su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, kad tik nutarimo Nr. 1S-48 (2018) laikinas sustabdymas gali sureguliuoti ginčytinus teisinius santykius, nes nagrinėjamu atveju ginčo šalių teisinius santykius reguliuoja Konkurencijos įstatymo nuostatos, todėl joks papildomas (laikinas) sureguliavimas nėra reikalingas. Konkurencijos tarybos nutarimai yra savarankiški ir vienas nuo kito nepriklausantys, tai leidžia teigti, jog apskundus nutarimą Nr. 1S-47(2018), Konkurencijos taryba turi teisę toliau vykdyti tyrimą dėl galimo įpareigojimų nevykdymo, taip siekdama įvertinti, ar Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo sukeltos neigiamos pasekmės konkurencijai yra pašalintos.

18Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Panevėžio specialus autotransportas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, ir pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo patenkinti.

19Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, visiškai ignoravo ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Pareiškėjas prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo aiškiai motyvavo, kad ginčijamas Konkurencijos tarybos 2018 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. 1S-47/2018 buvo pagrindas priimti 2018 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 1S-48/2018, kurio galiojimą prašo sustabdyti pareiškėjas. Konkurencijos taryba ginčijamu nutarimu konstatavo, kad nustatytų įpareigojimų įvykdymo terminas suėjo, o pareiškėjas skunde teismui įrodinėja, kad įpareigojimų įvykdymo termino jis nėra praleidęs. Šiuo atveju teismui patenkinus pareiškėjo reikalavimą ir panaikinus ginčijamą Nutarimą, nutarimo, kurio galiojimą prašoma sustabdyti, pagrindas taps niekinis, o jo vykdymas beprasmis ir netgi neteisėtas. Esant tokiai situacijai, būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

20Netenkinus pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kyla teisinis neapibrėžtumas ir nestabilumas, nes pradėjus tyrimą dėl Konkurencijos tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 2S-10/2015 „Dėl Panevėžio miesto savivaldybės sprendimų organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemą atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ nustatytų įpareigojimų nevykdymo, galbūt nepagrįstai švaistomas institucijų laikas ir resursai. Tokiais atsakovo veiksmais yra neabejotinai pažeidžiami proporcingumo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principai, t. y. nebaigus nagrinėti vieno teisminio ginčo, yra sąmoningai eskaluojami nauji šalių teisminiai ginčai dėl galbūt nepagrįstai pradėto tyrimo.

21Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti.

22Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia iš esmės pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais ir papildomai nurodo, kad nutarime Nr. 1S-48(2018) jau konstatuota, jog terminas yra suėjęs, ir nors Konkurencijos taryba teigia, kad tai yra du savarankiški nutarimai ir nutarime Nr. 1S-48(2018) joks Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimas nebuvo konstatuotas, tačiau akivaizdu, kad šiame nutarime Konkurencijos taryba nustatė, jog Savivaldybė nevykdo nustatytų įpareigojimų ir pradeda tyrimą, todėl atsakovo argumentas, kad visos tyrimui reikšmingos aplinkybės bus nustatomos tyrimo metu tam, kad vėliau būtų galima daryti išvadas dėl atitinkamo pažeidimo buvimo ar nebuvo, yra nepagrįstas.

23Savivaldybės administracijos nuomone, tik prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė užtikrintų palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir užkirstų kelią neatitaisomai arba sunkiai atitaisomai didelei žalai atsirasti, todėl yra visi pagrindai, numatyti ABTĮ 70 straipsnyje, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25III.

26Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 70 straipsniu, netenkino pareiškėjo Panevėžio miesto savivaldybės prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Konkurencijos tarybos 2018 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 1S-48(2018) 1 punktą, kuriuo nutarta pradėti tyrimą dėl Konkurencijos tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 2S-10/2015 „Dėl Panevėžio miesto savivaldybės sprendimų organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemą atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ nustatytų įpareigojimų nevykdymo galiojimą.

27Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo Savivaldybės skundą, kuriame prašoma pratęsti terminą arba įpareigoti Konkurencijos tarybą panaikinti 2018 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 1S-47(2018) bei vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 5 dalimi, įpareigojimų įvykdymo terminą atidėti iki dvigubai ilgesnio termino nei numatyta Nutarime.

28Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti minėtą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes pareiškėjo nurodytų argumentų dėl būtinumo taikyti nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę nepripažino pagrįstais ir įrodytais.

29Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia akcentuoja, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

30Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858‑602/2010; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

31Pažymėtina, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje nagrinėti priimtus reikalavimus ir byloje esančius duomenis, atsižvelgusi į pareiškėjo motyvus, pagrindžiančius reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, atsakovo atsikirtimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku. Nagrinėjamu atveju pripažintini pagrįstais atsakovo argumentai, kad prašomas sustabdyti nutarimas Nr. 1S-48(2018) pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, kadangi juo tik buvo pradėtas tyrimas dėl įpareigojimų nevykdymo, pareiškėjas turės teisę skųsti Konkurencijos tarybos nutarimą dėl įpareigojimų nevykdymo, jeigu toks Konkurencijos tarybos nutarimas bus priimtas, o jokių teisinių padarinių pareiškėjui nesukeliantis ir privalomai nesustabdytas individualus teisės aktas negali sukelti kokios nors neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos.

32Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2012 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012).

33Byloje yra kilęs ginčas dėl Konkurencijos tarybos 2018 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 1S-47(2018) teisėtumo ir pagrįstumo, o pareiškėjas prašo sustabdyti Konkurencijos tarybos 2018 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 1S-48(2018) 1 punktą. Byloje skundo reikalavimai dėl šio nutarimo neteisėtumo nėra pareikšti. Be to,

34Atsižvelgiant į pareiškėjo argumentus, susijusius su galbūt byloje priimto palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymu, atkreiptinas dėmesys, kad iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis nustatė, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pagal nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančią ABTĮ redakciją nereikalaujama sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėti aplinkybę, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pažymėtina, jog Aiškinamajame rašte „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo projekto bei Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projekto“ nurodyta, kad atsižvelgiant į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. rekomendacijas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo administraciniame procese Nr. (89)8, ABTĮ projekto 70 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Be to, siūloma įtvirtinti nuostatą, numatytą Vokietijos Federacinės Respublikos administracinių bylų teisenos kodekse – reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Ši nuostata suteiktų teisę teismui užtikrinti asmenų teisių apsaugą, sureguliuoti proceso šalių interesų pusiausvyrą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., teismo įpareigojimas pašalinti duomenis iš registro, kol nėra išspręstas ginčas). Tai, be kita ko, reiškia, kad net jei administracinis aktas yra įvykdytas, teismas galėtų pritaikyti tokias reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios laikinai sureguliuotų ginčo padėtį ir grąžintų viską į anksčiau (iki administracinio akto įvykdymo) buvusią situaciją.

35Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. rekomendacijoje Nr. R (89)8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“ įtvirtintas principas, kad teismas, spręsdamas dėl laikinosios apsaugos skyrimo (reikalavimo užtikrinimo priemonės), atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes ir interesus, ir laikinosios apsaugos priemonės (reikalavimo užtikrinimo priemonės) gali būti taikomos, jei administracinio akto vykdymas padarytų didelę žalą, kurią sunkiai būtų galima atlyginti, ir jei yra pakankamai svarių akto neteisėtumo įrodymų.

36Nors pareiškėjas atskirajame skunde ir nurodo, kad dėl Konkurencijos tarybos 2018 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 1S-48(2018) 1 punkto nesustabdymo jam kils neigiamos pasekmės, tačiau pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegija pastebi, kad prielaida, jog pareiškėjas ateityje gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

37Apibendrinant konstatuotina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, tik esant pateiktiems įrodymams, jog yra būtinybė užtikrinti asmenų teisių apsaugą, sureguliuoti proceso šalių interesų pusiausvyrą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, egzistuoja rizika, jog pareiškėjo teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, kad atsižvelgiant į susiklosčiusius teisinius santykius būtų išvengta didelės žalos (nuostolių).

38Pareiškėjas, teikdamas pirmosios instancijos teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nenurodė jokių aplinkybių ir neteikė įrodymų, kad nesiėmus jo nurodomos užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kad jo teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, todėl toks pareiškėjo prašymas negalėjo būti tenkintas. Pareiškėjo hipotetinio pobūdžio argumentai, kad pradėjus tyrimą ir pritaikius administracinę atsakomybę, pareiškėjas patirs nepagrįstus nuostolius, šiuo atveju nesudaro pagrindo jau šioje bylos stadijoje konstatuoti, jog pareiškėjas patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą.

39Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodytas aplinkybes ir taikė ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

40Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

41Pareiškėjo Panevėžio miesto savivaldybės atskirąjį skundą atmesti.

42Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

43Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas Panevėžio miesto savivaldybė (toliau – ir pareiškėjas,... 6. Pareiškėjas nurodė, kad Konkurencijos tarybos 2018 m. balandžio 24 d.... 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi... 8. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 9. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo... 10. II.... 11. Pareiškėjas Panevėžio miesto savivaldybė atskirajame skunde prašo... 12. Pareiškėjas nurodo, kad siekdamas užtikrinti galimo palankaus pareiškėjui... 13. Teismas neatsižvelgė į šioje byloje kilusio administracinio ginčo turinį... 14. Pareiškėjo teigimu, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymu siekiama... 15. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai įvertino tai, ar ginčijami aktai... 16. Prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę siekiama laikinai... 17. Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo... 18. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Panevėžio specialus... 19. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas, nagrinėdamas pareiškėjo... 20. Netenkinus pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę,... 21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija... 22. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia... 23. Savivaldybės administracijos nuomone, tik prašoma taikyti reikalavimo... 24. Teisėjų kolegija... 25. III.... 26. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m.... 27. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti... 28. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti minėtą... 29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos... 30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota,... 31. Pažymėtina, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios... 32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad... 33. Byloje yra kilęs ginčas dėl Konkurencijos tarybos 2018 m. balandžio 24 d.... 34. Atsižvelgiant į pareiškėjo argumentus, susijusius su galbūt byloje priimto... 35. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. rekomendacijoje Nr. R... 36. Nors pareiškėjas atskirajame skunde ir nurodo, kad dėl Konkurencijos tarybos... 37. Apibendrinant konstatuotina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos... 38. Pareiškėjas, teikdamas pirmosios instancijos teismui prašymą taikyti... 39. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, sutikdama su... 40. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 41. Pareiškėjo Panevėžio miesto savivaldybės atskirąjį skundą atmesti.... 42. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartį... 43. Nutartis neskundžiama....