Byla 2-1751/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ardaža“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. L2-5427-585/2011 pagal kreditoriaus bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ardaža“ pareiškimą skolininkui uždarajai akcinei bendrovei „Fadero“ dėl teismo įsakymo išdavimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kreditorius BUAB „Ardaža“ 2011 m. balandžio 21 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu (b. l. 1), prašydamas išduoti teismo įsakymą, kuriuo iš skolininko UAB „Fadero“ būtų priteista (leista išieškoti) 77 624 Lt skolos dalį pagal 2010 m. liepos 26 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą ir mokėjimo grafiką (b. l. 5) bei 6 % metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo (plačiąja prasme) visiško įvykdymo. Taip pat prašė areštuoti skolininko (ne)kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančius skolininkui ir esančius pas jį ar trečiuosius asmenis. Prašymą grindė tuo, kad prašoma priteisti suma yra didelė, skolininkas vengia nustatytais terminais geranoriškai sumokėti skolą, dėl ko kreditoriaus turtiniai interesai gali likti realiai neapginti.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 22 d. nutartimi (b. l. 8-9) kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skola, vertinant ją absoliučiais skaičiais, nėra pakankamai didelė; sutartinės prievolės neįvykdymas pats savaime nereiškia vengimo mokėti skolą ir kreditorius nepateikė aiškių įrodymų arba bent tikėtinų duomenų apie skolininko nemokumą, turto vertės mažinimą ar perleidimą, slapstymąsi (pvz., buveinės pakeitimą) ar panašius veiksmus, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie skolininko siekį apsunkinti išieškojimą, jei kreditoriaus materialiniai reikalavimai bus patenkinti.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Kreditorius BUAB „Ardaža“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – prašymą patenkinti (b. l. 11-13). Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, jog skolos suma vertintina absoliučiu dydžiu, prasilenkia su teismų praktika, pagal kurią skolos dydis vertinamas atsižvelgiant į skolininko finansines galimybes (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-953/2011). Ta aplinkybė, kad skolininkas ilgą laiką negali padengti 29 322,58 Lt skolos, priteistos Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. įsakymu (civilinė byla Nr. L2-6453-560/2010) (b. l. 6), nemoka likusios skolos dalies (77 624 Lt) nustatytais terminais, leidžia spręsti, kad jo finansinė padėtis komplikuota. Skolininkas nepajėgia atsiskaityti ne tik su BUAB „Ardaža“, bet ir su kitais kreditoriais. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartyje (civilinė byla UAB „Himėja“ v. UAB „Fadero“ dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 2-1063/2011, b. l. 16-17), nurodyta, kad nei VĮ Registrų centro, nei VĮ „Regitra“ duomenų bazėse skolininko vardu nėra registruoto (ne)kilnojamojo turto; antstolis nesėkmingai vykdo 10 877,37 Lt skolos išieškojimą UAB „Paradis“ naudai; antstolis taip pat vykdo išieškojimą UAB „Himėja“ naudai iš skolininko darbuotojų. Atsižvelgiant į tai, kad šiais metais nepadaryta išskaitų iš UAB „Fadero“ darbuotojų darbo užmokesčio, darytina išvada, kad skolininkas nemoka darbo užmokesčio. Atkreipia dėmesį, kad kreditorius yra bankrutuojanti įmonė, dėl ko, apelianto nuomone, būtina imtis visų priemonių, padedančių maksimaliai užtikrinti bankrutuojančios įmonės kreditorių turtinių interesų apsaugą.

9Skolininkas UAB „Fadero“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 19-20) su skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Skolininkas neigia savo pareigą mokėti kreditoriui 77 624 Lt, nes tarpusavio skolų suderinimo akte nenurodyta, kokiomis sąskaitomis faktūromis skola grindžiama. 29 322,58 Lt skola, priteista Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. įsakymu, kurios skolininkas neginčijo, yra įtraukta į 2010 m. liepos 26 d. tarpusavio suderinimo aktą. Nesupranta, kodėl kreditorius nepareiškė reikalavimo dėl 77 624 Lt skolos priteisimo civilinėje byloje Nr. L2-6453-560/2010, kai prašė priteisti 29 322,58 Lt skolą. 29 322,58 Lt skolos išieškojimą vykdo antstolis ir jo nurodymu skolininko sąskaitos yra areštuotos, todėl kreditoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje skolininkas laiko spaudimo priemone, skatinančia jį kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriumi.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas atmestinas.

12Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reikia atsižvelgti ne į ieškovo statusą, o į atsakovo finansines galimybes įvykdyti teismo sprendimą, kadangi laikinosios apsaugos priemonės taikomos (arba ne) atsakovo turto atžvilgiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-174/2011).

13Teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007 ir kt.) pripažįstama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas tada, kai vyksta turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes didelė ieškinio suma objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką (didelės ieškinio (pareiškimo) sumos prezumpcija). Ieškinio (pareiškimo) dydis gali būti vertinamas ne tik absoliučiais skaičiais, bet subjektyviai, t. y. ar konkrečiam subjektui ieškinio (pareiškimo) suma yra didelė. Tai reiškia, kad didelės ieškinio (pareiškimo) sumos prezumpcija yra nuginčijama prezumpcija (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1003/2011). Nors didelės ieškinio (pareiškimo) sumos prezumpcija nustatyta ieškovo (kreditoriaus) naudai ir atleidžia apeliantą nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 182 str. 4 p.), bet pirmosios instancijos teismas prezumpcijos pagrįstai netaikė, nes apeliantas neįrodė jos taikymo prielaidų, t. y. kad ieškinio (pareiškimo) suma objektyviai būtų didelė. Tokiu atveju, kai pagal įstatymą nėra pagrindo atleisti byloje dalyvaujantį asmenį nuo įrodinėjimo pareigos (lot. onus probandi), vadovaujamasi bendra įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisykle, pagal kurią kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.).

14Byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų apie skolininko turtinę padėtį, todėl ji nustatinėjama iš netiesioginių įrodymų. Netiesioginiais įrodymais laikoma informacija, daugiareikšmiškai susijusi su įrodomuoju faktu. Remiantis netiesioginiu įrodymu negalima daryti vienos kategoriškos išvados apie įrodomąjį faktą. Tokiu atveju darytina prielaida, kad viena iš kelių versijų yra tikresnė už kitas. Įrodomasis faktas – tai aplinkybės, kurias įrodžius galima daryti loginę išvadą apie kitų aplinkybių buvimą įvykių grandinėje.

15Įrodinėdamas sunkią skolininko turtinę padėtį, apeliantas pateikė šiuos netiesioginius įrodymus: įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. įsakymą, kuriuo buvo nutarta priteisti (išieškoti) kreditoriaus naudai 29 322,58 Lt skolos ir 6 % metines palūkanas iš UAB „Ardantano investicijos“ (juridinio asmens kodas toks pat, koks ir skolininko, todėl darytina išvada, kad skolininkas pakeitė įmonės pavadinimą) (b. l. 6, 14); kreditoriaus BUAB „Ardaža“ bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ 2011 m. balandžio 14 d. prašymą antstoliui dėl teismo įsakymo įvykdymo priverstine tvarka (b. l. 7, 15) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį (civilinė byla Nr. 2-1063/2011) (b. l. 16-17).

16Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis priimta išnagrinėjus UAB „Himėja“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti UAB „Fadero“ bankroto bylą. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutarties aprašomojoje dalyje nurodyta, kad ieškovas (UAB „Himėja“) teigia, jog VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenų bazėje neužregistruota jokio (ne)kilnojamojo turto atsakovo (UAB „Fadero“) vardu; kad atsakovas (UAB „Fadero“) ilgą laiką skolingas ieškovui (UAB „Himėja“), o antstolei nuo 2010 m. balandžio mėnesio nepavyksta išieškoti 10 877,37 Lt skolos kreditoriaus UAB „Paradis“ naudai; kad 2011 m. vasario 14 d. ieškovas (UAB „Himėja“) pateikė papildomą įrodymą – antstolio D. Š. 2011 m. vasario 8 d. raštą Nr. S1-16549. Antstolis D. Š. iš L. Ž. ir A. Ž., dirbančių UAB “Fadero”, vykdo 643 400 Lt skolos išieškojimą ieškovo (UAB „Himėja“) naudai. Nuo 2011 m. pradžios išskaitų iš L. Ž. ir A. Ž. darbo užmokesčio negauta. Todėl ieškovas (UAB „Himėja“) mano, kad atsakovas (UAB „Fadero“) laiku nemoka ir darbuotojams darbo užmokesčio. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutarties motyvuojamoje dalyje ieškovo (UAB „Himėja“) išvardintos aplinkybės neįvertintos: nei patvirtintos, nei paneigtos.

17Iš informacinės teismų sistemos LITEKO matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartį panaikino ir perdavė pirmosios instancijos teismui klausimą dėl bankroto bylos UAB „Fadero“ iškėlimo nagrinėti iš naujo. Iš naujo išnagrinėjęs bankroto bylos UAB „Fadero“ iškėlimo klausimą, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 16 d. nutartimi atsisakė ją iškelti (civilinė yla Nr. B2-3094-585/2011) (b. l. 25). Minėtos nutarties motyvuojamojoje dalyje Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad, UAB „Fadero“ 2011 m. gegužės 31 d. balanso duomenimis, įmonė turėjo turto už 1 441 511 Lt, o per 1 metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų – už 498 057 Lt. Įmonės pradelsti įsipareigojimai sudarė 201 143,96 Lt, tačiau darbuotojai jame nefigūruoja. Byloje nėra duomenų, kad įmonė būtų sustabdžiusi ar nutraukusi savo ūkinę komercinę veiklą, ketintų pradėti likvidavimo procedūrą ir pan. Priešingai, 2011 m. gegužės 31 d. UAB „Fadero“ pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad įmonė veikia pelningai. Be to, atsakovas pateikė įrodymus, kad šiuo metu vykdo didelį užsakymą pagal 2011 m. vasario 1 d. sutartį Nr. 2011, kurios bendra suma siekia 695 750 Lt.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tikimybių pusiausvyros principu bei vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių nustatymu ir teisės aktais (CPK 185 str. 1 d.), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš netiesioginių įrodymų padarė teisingą išvadą, jog šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų nėra. Ieškinio (pareiškimo) suma yra ne vienintelė, o tik viena iš pagrindinių aplinkybių, kuri gali patvirtinti arba paneigti teismo sprendimo neįvykdymo arba apsunkinto vykdymo grėsmę, bet kitų grėsmių apeliantas nenurodė ir neįrodinėjo, todėl pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį pagal skundo argumentus nėra pagrindo.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai