Byla 2A-473-330/2016
Dėl įmonės pabaigos

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. B2-1422-619/2015, kuriuo tenkintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Apgyvendinimo sprendimai“ bankroto administratorės prašymas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 21 d. nutartimi atsakovei UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ iškėlė bankroto bylą, atsakovės bankroto administratore paskyrė UAB „Karaliaučiaus grupė“. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2014 m. gegužės 23 d. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartimi patvirtino įmonės (atsakovės) kreditorių finansinius reikalavimus. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsakovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įmone.

5Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovės BUAB „Apgyvendinimo sprendimai“ bankroto administratorės prašymas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Bankroto administratorė nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. įvykusio BUAB „Apgyvendinimo sprendimai“ kreditorių susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas siūlyti teismui priimti sprendimą dėl BUAB „Apgyvendinimo sprendimai“ pabaigos. Bankroto administratorė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros pažymą bei įmonės likvidavimo balansą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimu BUAB „Apgyvendinimo sprendimai“ bankroto administratorės UAB „Karaliaučiaus grupė“ prašymą patenkino – BUAB „Apgyvendinimo sprendimai“ pripažino likviduota dėl bankroto, nurodė išregistruoti įmonę iš Juridinių asmenų registro.

8Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė BUAB „Apgyvendinimo sprendimai“ turto neturi, o bankroto procese nepavyko atstatyti šios įmonės mokumo. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratorės pateikti įrodymai patvirtina, jog nėra duomenų apie BUAB „Apgyvendinimo sprendimai“ sukauptas atliekas, užterštą dirvožemį ar gruntą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė su bankrutavusia įmone susijusių ir neišnagrinėtų teisminių procesų. Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad visos įstatyme numatytos bankroto procedūros atsakovės atžvilgiu iki sprendimo dėl įmonės pabaigos stadijos yra atliktos.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Pareiškėja J. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsisakyti tenkinti BUAB „Apgyvendinimo sprendimai“ bankroto administratorės UAB „Karaliaučiaus grupė“ prašymą dėl BUAB „Apgyvendinimo sprendimai“ pabaigos; įvertinti bankroto administratorės šališkumą ir suinteresuotumą BUAB „Apgyvendinimo sprendimai“ bylos baigtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

  1. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja būtinosios sąlygos priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos. Bankroto administratorė neatliko privalomųjų bankroto procedūrų. Administratorė, vykdydama bankroto procedūras, tik sprendė tarp UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ ir A. J. kilusį akcininkų ginčą dėl bendrovės UAB „Vystyk“ akcijų valdymo ir taip padėjo A. J. kontroliuojamai bendrovei UAB „Vystyk“ išvengti prievolių vykdymo BUAB „Apgyvendinimo sprendimai“.
  2. Bankroto administratorė yra šališka, nepanaudojo visų protingų ir būtinų priemonių bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti, nes bankrutavusios įmonės turėtas turtas buvo parduotas žymiai mažesne kaina, nei tikroji turto rinkos vertė, nebuvo imtasi atgauti skolas iš įmonės skolininkų. Esant tokioms aplinkybėms skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi būti sudarytos sąlygos J. J. susipažinti su įmonės bankroto bylos medžiaga. Bankroto administratorė sąmoningai ribojo pareiškėjos galimybes dalyvauti įmonės bankroto procese.

11Atsakovė BUAB „Apgyvendinimo sprendimai“, atstovaujama bankroto administratorės, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

  1. Pareiškėjos teiginiai dėl UAB „Vystyk“ akcijų pardavimo aplinkybių nepagrįsti. Akcijos buvo parduotos vadovaujantis kreditorių susirinkime patvirtinta tvarka.
  2. Argumentai dėl bankroto administratorės veiksmų neišieškant UAB „Vystyk“ suteiktos paskolos nepagrįsti. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartyse dėl bankroto bylos iškėlimo konstatuota, kad UAB „Vystyk“ skola buvo nepagrįstai įtraukta į įmonės balansą, kaip gautinos lėšos.
  3. Pareiškėjos argumentas, jog apie bankroto bylos iškėlimą nebuvo informuoti visi kreditoriai, neatitinka tikrovės. 2014 m. kovo 1 d. kreditorių sąraše nurodyti kreditoriai apie bankroto bylos iškėlimą informuoti dar 2014 m. birželio 13 d.
  4. Administratorės nurodyta veiksmų seka patvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo imtasi visų priemonių įvertinti pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumą.
  5. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja buvo informuota apie administratorės prašymo dėl įmonės pabaigos nagrinėjimą teismo posėdyje. Pareiškėja pati galėjo susipažinti su bankroto bylos medžiaga.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14Apeliacinės teisenos tvarka tikrinamas sprendimo dėl įmonės pabaigos teisėtumas ir pagrįstumas.

15Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos (nurodytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 32 straipsnio 4 dalyje), bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013). Taigi bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas siekiant įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie įrodymų apie realios galimybės tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi egzistavimą) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014; 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013; 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014).

16Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas atsakovės BUAB „Apgyvendinimo paslaugos“ veiklą pasibaigusia, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog iki priimant sprendimą dėl įmonės pabaigos buvo atliktos visos ĮBĮ nustatytos bankroto procedūros. Pagal bylos duomenis bankroto administratorė, kreipdamasi į teismą dėl įmonės pabaigos, pateikė teismui įstatymo reikalaujamus dokumentus (ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktas, 32 straipsnio 4 dalis). Apeliantė – bankrutavusios įmonės kreditorė – pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia tuo, jog bankroto administratorė neatliko privalomųjų bankroto procedūrų ir neišnaudojo visų protingų ir būtinų priemonių įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti. Apeliantės teigimu, bankroto administratorė buvo šališka ir suinteresuota bankroto bylos baigtimi, kad vilkindama pareiškėjos finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą sudarė sąlygas BUAB „Apgyvendinimo sprendimai“ priklausiusias kito juridinio asmens – UAB „Vystyk“ akcijas perleisti UAB „Vystyk“ akcininkui A. J., kad neinformavo visų kreditorių apie iškeltą bankroto bylą ir teisę pareikšti finansinius reikalavimus. Pasak apeliantės, bankroto administratorė sąmoningai ribojo pareiškėjos galimybes dalyvauti įmonės bankroto procese. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiai apeliantės pozicijai.

17Kaip minėta, sprendimas dėl įmonės pabaigos priimamas tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Toks teisinis reguliavimas suponuoja bankroto bylą nagrinėjančio teismo pareigą, priimant sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos, patikrinti ar egzistuoja prielaidos didesne apimtimi patenkinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (pvz., ar sprendimo priėmimo metu dar yra priemonių ir galimybių kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui). Jeigu tokių priemonių ir galimybių nėra, bankroto procedūrų tęsimas nėra tikslingas. Todėl teisėjų kolegija sprendžiamam klausimui teisiškai nereikšmingais pripažįsta apeliantės argumentus dėl bankroto administratorės galimo šališkumo, nuolankumo konkrečiam kreditoriui, galimai sąmoningo delsimo tvirtinti apeliantės finansinį reikalavimą, ar nesavalaikio ir (ar) netinkamo kreditorių informavimo apie UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ iškeltą bankroto bylą. Kolegija akcentuoja, jog, svarstant juridinio asmens pabaigos klausimą, nesprendžiami bankroto administratoriaus kvalifikacijos, profesionalumo, šališkumo, profesinės etikos ir panašūs klausimai. Nurodyti argumentai ir atskirajame skunde suformuluotas prašymas įvertinti bankroto administratorės šališkumą ir suinteresuotumą, pernelyg nutolę nuo aptariamu atveju sprendžiamo juridinio asmens pabaigos klausimo, neturi ryšio su kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo galimybėmis. Apeliantė neargumentavo, kokią įtaką kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo perspektyvumui turi nurodytų aplinkybių vertinimas. Akivaizdu, jog įvertinus šias aplinkybes nebus nustatyta galimybė užtikrinti kreditorių finansinių reikalavimų geresnį tenkinimą, tuo pagrindu tęsiant įmonės bankroto procedūras. Su sprendžiamu teisiniu klausimu taip pat nėra susijusios apeliantės nurodytos atsakovei (įmonei) priklausiusių UAB „Vystyk“ akcijų pardavimo aplinkybės. Nagrinėjamu atveju nurodyto sandorio (ar bankroto procedūros) teisėtumo klausimas negali būti sprendžiamas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija išvardintų apeliantės argumentų apeliacinės kontrolės procese nevertina.

18Apeliantė nurodė, kad bankroto administratorė nesiėmė veiksmų paskolai iš skolininkės UAB „Vystyk“ išieškoti. Apeliantės nuomone, šią paskolą atgavus, būtų patenkinti visi BUAB „Apgyvendinimo sprendimai“ kreditorių finansiniai reikalavimai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

19UAB „Vystyk“ skolinį įsipareigojimą atsakovei BUAB „Apgyvendinimo sprendimai“ apeliantė grindžia BUAB „Apgyvendinimo sprendimai“ pirkėjų skolų 2014 m. kovo 1 d. suvestine (b. l. 168). Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartyje buvo konstatuota, kad iš UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ suteiktų paskolų kilę įsipareigojimai, kurie pasibaigė atlikus įskaitymus, nepagrįstai įtraukti į UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ balansą, kaip po vienerių metų gautina suma (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1721/2013). Bylos duomenys iš tiesų patvirtina, kad atsakovė UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ buvo pareiškusi ieškinį, ginčydama UAB „Vystyk“ atliktus įskaitymo sandorius, tačiau įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartimi UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantės įtarimai, kad bankrutavusi įmonė turi finansinį reikalavimą, kurio bankroto administratorė esą nerealizuoja, bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Pirmiau paminėtu įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu konstatuota, kad UAB „Vystyk“ prievolė pagal paskolos sutartis bankrutavusiai bendrovei neegzistuoja.

20Bylai išnagrinėti pateikti duomenys, apeliantės skunde išdėstytos aplinkybės nepatvirtina, kad bankroto procedūros atliktos / užbaigtos netinkamai, kad administratorė neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus ir kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Apeliantės argumentas, kad bankroto administratorė iki apskųstojo sprendimo priėmimo nesiėmė veiksmų UAB „Vystyk“ skolai išieškoti, yra paneigtas. Apeliantė skunde nenurodė, kokius dar veiksmus bankroto administratorė turėtų atlikti tęsiant bankroto procedūras, kokios dar galimybės neišnaudotos siekiant kreditorių reikalavimų patenkinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, BUAB „Apgyvendinimo sprendimai“ bankroto procedūrų tęsimas prieštarautų tiek teisminio proceso baigties bei trukmės, tiek bankroto procedūrų sąnaudų efektyvumo tikslams, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, bankroto proceso tikslui ir viešojo intereso įgyvendinimui bankroto byloje.

21Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, jo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais (CPK 329, 330 straipsniai), todėl apeliacinis skundas atmetamas, o šis teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

22Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 21 d. nutartimi atsakovei UAB... 5. Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovės BUAB „Apgyvendinimo sprendimai“... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimu BUAB... 8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė BUAB „Apgyvendinimo... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Pareiškėja J. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 11. Atsakovė BUAB „Apgyvendinimo sprendimai“, atstovaujama bankroto... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo... 14. Apeliacinės teisenos tvarka tikrinamas sprendimo dėl įmonės pabaigos... 15. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad gavęs iš... 16. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas atsakovės BUAB „Apgyvendinimo... 17. Kaip minėta, sprendimas dėl įmonės pabaigos priimamas tik tuo atveju, kai... 18. Apeliantė nurodė, kad bankroto administratorė nesiėmė veiksmų paskolai... 19. UAB „Vystyk“ skolinį įsipareigojimą atsakovei BUAB „Apgyvendinimo... 20. Bylai išnagrinėti pateikti duomenys, apeliantės skunde išdėstytos... 21. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde... 22. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 23. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti...