Byla 2A-590-657/2019
Dėl naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Tomo Romeikos,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Marių aidas“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-984-752/2018 pagal ieškovo A. B. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Marių aidas“ dėl naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo, nuostolių ir metinių palūkanų priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Marių aidas“ patikslintą priešieškinį ieškovui A. B. dėl naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas A. B. patikslinęs ieškinio reikalavimus teismo prašė: 1) nustatyti pastato – parduotuvės, esančios ( - ), naudojimosi tvarką pagal architekto P. N. 2018 m. parengtą projektinį pasiūlymą:

8- ieškovui A. B. paskirti naudotis pastato patalpas, projektiniame pasiūlyme pažymėtas indeksu A, į kurias įeina patalpos, kadastrinėje byloje pažymėtos indeksais: pastogės patalpos l-14/6,76 kv. m, 1-15/10,86 kv. m., 1-16/69,32 kv. m, 1-17/158,77 kv. m (viso 245,71 kv. m.), pirmo aukšto patalpos, pažymėtos indeksais: l-4/6,22 kv. m, l-5/2,50 kv. m, l-6/2,21 kv. m, 1-7/49,18 kv. m., 1-8/4,37 kv. m, dalis 49 kv. m patalpos 1-1/124,26 kv. m (viso 113,48 kv. m.), bendro naudojimo patalpa balkonas – terasa;

9- atsakovei UAB „Marių aidas“ paskirti naudotis pastato patalpas, projektiniame pasiūlyme pažymėtas indeksu B, į kurias įeina patalpos: rūsio patalpos, kadastrinėje byloje pažymėtos indeksais R-l/85,50 kv. m, dalis 76 kv. m, R-2/16,13 kv. m, R-3/40,98 kv. m, R-4/1 l,34 kv. m, R-5/15,55 kv. m, R-6/2,37 kv. m, R-7/0,87 kv. m, R- 8/46,80 kv. m, R-9/ 4,73 kv. m, R-10/5,69 kv. m, R-l l/16,18 kv. m, R-13/7,09 kv. m, bendro 243,73 kv. m. ploto, pirmo aukšto patalpos, pažymėtos indeksais: patalpos 1-1/124,26 kv. m dalis – 75,26 kv. m, 1-2/3,47 kv. m, 1-3/7,78 kv. m, 1-9/6,50 kv. m, 1-10/5,72 kv. m, 1-11/8,21 kv. m, 1-12/3,78 kv. m, 1-13/12,77 kv. m, iš viso 118,49 kv. m, bendro naudojimo patalpa – rampa ir terasa;

10- paskirti bendrai naudotis ieškovui ir atsakovei rūsio patalpas, projektiniame pasiūlyme pažymėtas indeksu C, į kurias įeina kadastrinėje byloje pažymėtos patalpos: R-12/4,29 kv. m; patalpos R-l/85,50 kv. m ploto dalis – 9,50 kv. m;

112) priteisti iš atsakovės 8 989,00 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metinines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 113-117).

122.

13Nurodė, kad ieškovas su atsakove yra pastato, kurio bendras plotas 735,20 kv. m, esančio ( - ), bendraturčiai. Nuosavybės teise jiems priklauso po 1/2 dalį pastato. Šalys 1999 m. rugpjūčio 19 d. pasirašė susitarimą parduoti ginčo pastatą, gautas pinigines lėšas pasidalinti lygiomis dalimis. Šiuo susitarimu ieškovas sutiko, kad kol pastatas bus parduotas atsakovė atnaujins ir tęs UAB „Doleritas“ veiklą, tačiau atsakovė beveik 18 metų nevykdė nei vienos susitarimo sąlygos, tuo pažeisdama ieškovo, kaip bendraturčio teises, patalpas naudojo savo nuožiūra, nuomojo pastatą (įskaitant ir ieškovui priklausančią dalį) ir gavo iš to pajamas, disponavo turtu kaip savu, o ieškovo į jam priklausančias patalpas net neįleido. Dėl šios priežasties Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-54-752/2016 minėtas susitarimas buvo panaikintas. Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-86-436/2017 šis sprendimas paliktas galioti.

143.

15Atsakovei nesutinkant nei su vienu ieškovo siūlomu variantu dėl naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo, atsižvelgus į atsakovės nesutikimo argumentus, ieškovo prašymu architektas P. N. 2018 m. parengė naują projektinį pasiūlymą, pagal kurį ieškovas ir prašo nustatyti ginčo pastato naudojimosi tvarką tarp šalių. Kadangi projektiniame pasiūlyme numatyta, kad rūsio patalpose ir pirmame aukšte reikia įrengti pertvaras, ieškovas sutinka jas įrengti savo lėšomis. Projektinis pasiūlymas parengtas pagal atsakovės užsakymu parengtus naujus pastato kadastrinius matavimus. Sutinka, jog naudojimosi tvarka būtų nustatyta pagal faktiškai esančią patalpų padėtį. Nors atsakovui paskiriama naudotis šiek tiek daugiau patalpų, tačiau naudojimosi tvarkos nustatymas pagal šį projektą kiekvienam bendraturčiui leis lengviau valdyti bei naudotis jam priklausančia pastato dalimi bei visiškai užkirs kelią tolimesniems ginčams dėl turto valdymo ir naudojimo. Atsakovės prašoma nustatyti ginčo pastato naudojimosi tvarka yra neracionali, neteisinga, pažeidžianti bendraturčių lygiateisiškumo principą, neproporcinga, prieštaraujanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Atsakovė sau prisiskyrė naudingiausią ir vertingiausią patalpų dalį, ieškovo naudojimui palikdama nevertingas patalpas. Atsakovės argumentai, jog jos pasiūlyta naudojimosi tvarka atitinka faktinį ginčo pastato naudojimą ir kad jai priskirtinos pirmojo aukšto patalpos, nes ji yra į jas investavusi ir eilę metų viena rūpinosi pastatu, yra nepagrįsti. Atsakovė pati jau eilę metų nesinaudoja ginčo pastatu, o jį nuomoja ir iš to gauna pelną.

164.

17Ieškovas, negalėdamas valdyti ir disponuoti jam priklausančia nuosavybės dalimi, patyrė didelę žalą, kurią ieškovas privalo atlyginti. Atsižvelgus, kad 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimas panaikintas Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2017 m. sausio 19 d., patirtą žalą skaičiuoja nuo 2017 m. sausio 19 d. Jo patirtą žalą galima skaičiuoti kaip nuostolius už negautas pajamas (netiesioginiai nuostoliai), kurias ieškovas būtų gavęs, jeigu nebūtų atsakovės neteisėtų veiksmų. Yra visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovui nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis ginčo pastato. Kadangi Rūko gatvėje analogiškų patalpų nesiūloma nuomotis, ieškovas vidutinę patalpų nuomos kainą nustatė pagal Panemunės mikrorajone esančias kainas. Pagal pateiktus internetinius pasiūlymus, vidutinė 1 kv. m patalpų nuomos kaina yra 5,33 Eur. Netgi imant mažiausią nuomos kainą – 3,00 Eur už 1 kv. m, nuomodamas jam priklausančią patalpų dalį (374,54 kv. m) nuo 2017 m. sausio mėnesio, ieškovas būtų galėjęs gauti 8 989,00 Eur pajamų. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė savavališkai nuo 1999 m. užvaldant ieškovui priklausančią 1/2 ginčo pastato, esančio ( - ). Net ir įsiteisėjus teismo sprendimui, atsakovė ir toliau tęsė savo neteisėtus veiksmus, negrąžino ieškovui priklausančios nuosavybės, į ginčo pastatą jo ir toliau neįleidžia ir toliau nuomoja ieškovui priklausančią patalpų dalį. Ieškovui priklausančių patalpų vertė yra 92 500,00 Eur, tai minimalūs nuostoliai būtų 6 procentai metinių palūkanų nuo 92 500,00 Eur, kas sudaro 5 550,00 Eur per metus. Priteistinos 6 proc. procesinės palūkanos, skaičiuotinos po bylos iškėlimo nuo teismo priteistos sumos.

185.

19Atsakovė UAB „Marių aidas“ su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kurį patikslinusi teismo prašė:

201) nustatyti statinio, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), naudojimosi tvarką pagal R. K. projektavimo įmonės architekto R. K. objekto patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrosios dalinės nuosavybės savininkų projektinį pasiūlymą, kuriuo:

21-

22ieškovui A. B. nustatoma naudotis 333,79 kv. m pastato dalimi planuose pažymėta indeksu „A“;

23-

24atsakovei UAB „Marių aidas“ nustatoma naudotis 332,31 kv. m pastato dalimi planuose pažymėta indeksu „B“ dalis;

25-

26abiem šalims nustatomas bendro naudojimosi plotas 64,84 kv. m pastato dalimi planuose pažymėta „C“ dalis;

272)

28bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 4-9).

296.

30Nurodė, kad 1999 m. liepos 16 d. sudaryta sutartimi atsakovė su ieškovu įsigijo statinį, esantį ( - ), su nebaigta statyti 1-ojo aukšto patalpa ir mansarda. Pirkimo – pardavimo sutarties 5 punktu ieškovas su atsakove įsipareigojo vykdyti statybos darbus. Vykdydama 1999 m. rugpjūčio 19 d. šalių sudarytą susitarimą, atsakovė grąžino M. J. firmos „Doleritas“ paskolą su kitomis su paskola susijusiomis išmokomis, savo lėšomis atliko eilę darbų, tokių kaip: langų pakeitimas, durų pakeitimas, dalyje patalpų sudėjo plyteles, rūsio patalpose R-l, R-2 padarė grindis, rūsio patalpose išardyta pertvarų, pirmame pastato aukšte sudėjo naujas grindis ir kt. Atsakovė siūlė išpirkti iš ieškovo jam priklausančią pastato dalį, tačiau ieškovas atsisakė parduoti.

317.

32Atsakovė prašo nustatyti naudojimosi pastatu tvarką pagal architekto R. K. projektinį pasiūlymą, kuris susideda iš rūsio, pirmojo aukšto ir palėpės planų. Šie planai yra parengti pagal faktinį patalpų išsidėstymą pastate. Architekto R. K. parengtame objekto naudojimosi tvarkos projektiniame pasiūlyme numatytos bendro naudojimosi patalpos reikalingos tam, kad abu bendraturčiai turėtų galimybę prieiti ir naudotis katiline, iš kurios apšildomas visas pastatas, bei priėjimą prie komunalinių paslaugų skaitiklių ir, esant poreikiui, pasistatyti atskirus skaitiklius savo naudojamai pastato daliai. Ieškovui naudotis tenka mažesne pastato dalimi rūsyje ir pirmame pastato aukšte, bet jam tenka visas mansardinis aukštas su lodžija (apie 36 kv. m, kuris neįskaičiuotas į dalinamų patalpų plotą), iš kurių atsiveria puikus vaizdas į ( - ) kompleksą. Tokį patalpų paskirstymą sąlygojo faktinis bendro daikto naudojimas. Atsakovė faktiškai daugiausiai naudojasi jai priskirtina pastato „B“ dalimi, todėl jai nepaskyrus naudotis nurodyta dalimi, būtų pažeisti susiklostę faktiniai bendro daikto naudojimo santykiai, teisėti lūkesčiai ir suteiktas prioritetas vienam iš bendrasavininkų – ieškovui. Architekto R. K. parengtu pastato naudojimosi tvarkos projektiniu pasiūlymu nustatoma racionali, efektyvi, įgyvendinama naudojimosi pastatu tvarka. Tuo tarpu, ieškovas patikslintu ieškiniu neprašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkos, jo reikalavimai yra suformuluoti tik dėl pastato naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovo projektiniame pasiūlyme pateikta žemės sklypo naudojimosi schema yra nesuderinta su pastato pirmo aukšto siūlomu naudojimosi planu. Ieškovo projektiniame pasiūlyme žemės sklypo naudojimosi schemoje nurodyta, kad atsakovei tenka naudotis „B“ dalimi. Ši dalis link „Projektuojamos gatvės“ yra toje vietoje, kurioje atsakovė prie pastato yra sutvarkiusi ir įrengusi lauko terasą, tačiau į šią terasą atsakovė iš pastato neturės galimybės patekti, kadangi ieškovo projektinio pasiūlymo pirmo aukšto plane patalpa, iš kurios yra patenkama į lauko terasą, priskiriama naudotis ieškovui. Ieškovo siūloma naudojimosi tvarka yra neracionali, kadangi ieškovas nenumato įsirengti atskiros nuotėkų sistemos, o tikisi, kad nuotėkų sistema patenka į ieškovo rūsio plane pažymėtą „C“ dalį, nors taip nėra. Be to, atsakovės patikslintu priešieškiniu nukrypimas nuo idealių dalių dydžio yra minimalus, t. y. 1,48 kv. m. daugiau tenka ieškovui. Tenkinus patikslintą ieškinį, tarp šalių kils teisminis ginčas dėl išlaidų pastato pagerinimui, vertės padidinimui paskirstymo tarp bendraturčių, nes iki šiol pastato būkle rūpinosi ir kūrė tik vienas iš bendraturčių – UAB „Marių aidas“. Be to, atsakovė pirmame pastato aukšte vykdo veiklą, taip pat ir dalyje rūsio. Atsakovė pirmą aukštą yra išnuomojusi kitam juridiniam asmeniui, kuris patalpose vykdo veiklą. Jeigu atsakovė neturės galimybės naudotis baru, tai gali lemti ir atsakovės verslo žlugimą.

338.

34Galiojant bendraturčių susitarimui, ieškovas buvo suteikęs teisę atsakovei laisvai disponuoti visu pastatu. Nuo 1999 m. rugpjūčio 19 d. iki 2017 m. sausio 19 d., kai susitarimas buvo nutrauktas, atsakovė viena naudojosi ir rūpinosi pastatu, investavo į jį dideles lėšas. Tik vienai atsakovei grąžinus paskolą ir įrengus pastatą, ieškovas pradėjo rūpintis savo nuosavybės teisės įgyvendinimu. Ieškovės argumentai, kad atsakovė neteisėtai ir nesąžiningai nuo 1999 m. ribojo ieškovo nuosavybės teises į ½ dalį pastato, neįleido ieškovo į šias patalpas, yra nepagrįsti. 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimu pats ieškovas įsipareigojo sudaryti visas sąlygas UAB „Marių aidas“ laisvai disponuoti visu pastatu, leido didinti pastato patrauklumą ir jo vertę, todėl ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo negali būti tenkinamas, nes nėra civilinės atsakomybės sąlygų viseto. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-54-752/2016 konstatuota, kad A. B. neįrodė fakto, kad UAB „Marių aidas“ nevykdė įsipareigojimų, numatytų Susitarimo 1.3. punkte, o esminiu Susitarimo pažeidimu konstatuotas faktas, kad pasikeitus aplinkybėms, pastatas nebuvo pardavinėjamas. Susitarimu pats ieškovas savo valia leido disponuoti visu pastatu atsakovei. Ieškovas reikalauja priteisti nuostolius, kaip negautas pajamas, tačiau neįrodinėja jokių negautų pajamų kriterijų, netgi nebando pagrįsti negautų pajamų realumo fakto, neaiškus ir pats prašomos priteisti sumos skaičiavimas. Nesuprantama, kodėl skaičiuojant prašomą priteisti sumą buvo skaičiuojama 3,00 Eur už 1 kv. m ir už 8 mėnesius. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtų išnuomojęs visą jam priklausančią pastato dalį, kas leidžia manyti, kad ieškovas siekia nepagrįstai praturtėti. Nesant neteisėtų atsakovės veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovės veiksmų.

35II.

36Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

379.

38Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu patikslintą priešieškinį atmetė, patikslintą ieškinį tenkino iš dalies – nustatė pastato – parduotuvės, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), naudojimosi tvarką pagal 2018 metų architekto P. N. parengtą projektinį pasiūlymą; kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovės UAB „Marių aidas“ ieškovo A. B. naudai 1 155,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei iš ieškovo A. B. 8,00 Eur, o iš atsakovės UAB „Marių aidas“ 24,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (T.3, b.l. 126-141).

3910.

40Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-54-752/2016 nustatytos aplinkybės patvirtina, kad galiojant 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimui išlaikyti ir prižiūrėti pastatą buvo atsakovės pareiga, ji taip pat turėjo dėti pastangas atnaujinti parduotuvės veiklą, įsisavinti (įrengti ir išnuomoti arba panaudoti parduotuvės veiklos plėtimui) iki šiol nenaudotas patalpas, išlaikyti personalą bei didinti pastato patrauklumą pirkėjui bei jo rinkos vertę, tačiau atsakovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, pakeitė veiklos pobūdį ir pastate vykdo ne parduotuvės, o maitinimo veiklą, nepateisinamai ilgą laiką pastato nepardavė, tuo ignoruodama ieškovo siekį kuo greičiau gauti planuotas pajamas, nepagrįstai ėmė kvestionuoti ieškovo nuosavybės teisę į ginčo pastatą, neperduoti jam dokumentų, susijusių su pastato pagerinimu, sutarčių su pastate veiklą vykdančiais asmenimis, taip užkirsdama jam bet kokią galimybę spręsti dėl pastato naudojimo, realizavimo. Todėl sprendžiant kilusį ginčą dėl naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo, atsakovė neturi pagrindo remtis aplinkybe, kad ji yra įdėjusi daug lėšų ir darbo, o atsakovas pastatu ilgą laiką nesinaudojo ir prie atsakovės turėtų išlaidų neprisidėjo.

4111.

42Be to, minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatyta, kad dėl atsakovės kaltės ieškovas iš 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimo negavo to, ko tikėjosi, t. y. pastatas nebuvo naudingai parduotas, juo nepateisinamai ilgą laiką naudojosi viena atsakovė ir viena gavo iš to pajamas, todėl pastato pirmo aukšto patalpų palikimas toliau naudotis tik atsakovei, taip sudarant jai sąlygas vystyti verslą, o ieškovui paskiriant neįrengtas patalpas pastogėje, būtų neteisinga, visiškai neatitiktų teisėtų ieškovo lūkesčių proporcingai su kitu bendraturčiu naudotis pastatu ir gauti iš jo pajamas.

4312.

44Naudojimosi pastatu tvarka tarp bendraturčių nebuvo nustatyta ne dėl to, kad ieškovas nepageidavo naudotis pastatu ir jį valdyti, o dėl to, kad galiojo susitarimas, kurio atsakovė nebuvo suinteresuota nutraukti ar pakeisti, nes susitarimas buvo jai naudingas. Teismine tvarka nutraukus susitarimą, įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovas nedelsdamas kreipėsi į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Ankstesni šalių ginčai dėl pastato, kitos nustatytos aplinkybės apie atsakovės elgesį, ieškovo, kaip bendraturčio neinformavimas apie pastate atliekamus darbus, jame vykdomą veiklą, iškeltos bylos ginčijant jo nuosavybę, buvo pakankamas pagrindas ieškovui kreiptis į teismą, vertinant, kad šalys nesusitaria dėl bendro objekto valdymo ir naudojimosi, todėl atsakovės argumentai, kad ieškovas, prieš kreipiantis į teismą, dar turėjo pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, atmestini kaip nepagrįsti.

4513.

46Abi ginčo šalys, siūlydamos savo ginčo pastato naudojimosi tvarkas, sutiko su nukrypimo nuo lygių dalių principu. Ieškovo pateikta naudojimosi ginčo pastatu tvarka labiausiai atitinka teisėtumo, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Atsakovė prašo jai priskirti naudingiausią ir vertingiausią patalpų dalį, ieškovo naudojimui paliekant nevertingas patalpas. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ginčo pastatas yra prekybos paskirties – parduotuvė, todėl akivaizdu, kad vertingiausios pastato patalpos yra pirmajame pastato aukšte. Nustatyta, kad pirmo aukšto patalpos yra įrengtos, jose vykdoma ir toliau be didesnių investicijų gali būti vykdoma veikla. Tuo tarpu ieškovui siūlomos paskirti naudotis patalpos yra pastogėje, kuri neįrengta, be pertvarų ir apdailos. Nors atsakovė tokį patalpų paskirstymą grindžia tuo, kad į pirmo aukšto patalpas ji yra daug investavusi, tačiau dėl jos darytų investicijų atsakovė negali turėti pagrįstų lūkesčių toliau viena tomis patalpomis naudotis. Tai, kad atsakovė yra sumokėjusi kredito įstaigai už įsigytą ginčo pastatą, vertintina kaip pastato pirkimo – pardavimo sutarties ir 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimo vienos iš sąlygų įvykdymas. Ši aplinkybė neturi jokios reikšmės sprendžiant klausimą dėl šalių naudojimosi ginčo pastatu tvarkos ar tam tikrų pastato patalpų priskyrimo bendraturčiams.

4714.

48Atsakovės argumentas, kad netenkinus jos prašymo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, ji bus priversta kreiptis į teismą dėl investuotų lėšų į ieškovui priskirtą naudotis ginčo pastato dalį priteisimo, vertintinas kaip neturintis įtakos ginčo sprendimui, nes atsakovei manant, kad galimai pažeistos jos teisės ar teisėti interesai, ji turi teisę kreiptis teisminės gynybos. Sprendžiant naudojimosi tvarkos klausimą turi būti siekiama išvengti teisminių ginčų ne apskritai, o konkrečių ginčų, galinčių kilti naudojantis pastato konkrečiomis dalimis. Atmestini ir atsakovės argumentai, jog jos pasiūlyta naudojimosi tvarka atitinka faktinį ginčo pastato naudojimą. Atsakovė naudojosi visu ginčo pastatu, nors ½ jo dalis priklauso ieškovui. Tai, kad šalys 1999 m. rugpjūčio 19 d. buvo sudariusios susitarimą, nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai viena naudojosi pastatu, kadangi įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad atsakovė susitarimo nevykdė, pastato nepardavė, ilgus metus ginčo pastatu naudojosi kaip vienintelė savininkė, pažeisdama ieškovo teises. Net ir po teismo sprendimo įsiteisėjimo, kuriuo minėtas šalių susitarimas buvo nutrauktas, atsakovė ir toliau naudojosi visu ginčo pastatu. Iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės, todėl, esant nustatytai situacijai, nėra pagrindo spręsti, kad tarp bendraturčių būtų nusistovėję faktiniai naudojimosi ginčo pastatu santykiai. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovė jau eilę metų pati nesinaudoja ginčo pastatu, jį nuomoja UAB „Utilsa“ ir alaus daryklai, iš to gauna pajamas. Nustačius tvarką pagal ieškovo pateiktą 2018 metų architekto P. N. parengtą projektinį pasiūlymą, abu bendraturčiai galėtų efektyviai ir racionaliai naudotis ginčo pastatu. Iš esmės ieškovo pateiktu projektiniu pasiūlymu yra prašoma paskirti jam pastato pastogės patalpas, dėl kurių ginčo nekyla, bei dalį pirmo aukšto patalpų, o atsakovei paskirti rūsio patalpas ir dalį pirmo aukšto patalpų, t. y. naudingiausios pastato patalpos yra padalinamos abiem bendraturčiams, kaip ir ne tokios naudingos pastato patalpos, tuo pačiu paliekant itin nedaug bendrų patalpų. Pagal ieškovo pateiktą pasiūlymą, reikalinga padaryti pertvarą bendro naudojimo patalpoje, kurią ieškovas įsipareigoja pastatyti savo lėšomis. Ieškovas geranoriškai siekia išspręsti ginčo patalpų naudojimo klausimą, jo pasiūlyta pastato naudojimo tvarka yra lygiavertė, proporcinga, nepažeidžianti abiejų bendraturčių nuosavybės dalių, bei užkertanti kelią tolimesniems konfliktams kilti. Šalims priskirtinų naudotis patalpų duomenys teismo sprendime nurodytini pagal byloje pateiktą atsakovės užsakymu suformuotą ginčo pastato kadastrinių matavimų bylą. Nors atlikti kadastriniai matavimai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau ieškovas šiems atliktiems matavimas neprieštarauja, sutinka, kad patalpų pakeitimai būtų įregistruoti.

4915.

50Netgi nutraukus 1999 metų susitarimą ir įsiteisėjus teismo sprendimui, atsakovė savo elgesio ir požiūrio į ieškovą, kaip bendraturtį, ir jo teisę naudotis pastatu nepakeitė. Iš atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir atsakovės direktoriaus paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog atsakovė iki šiol viena naudojasi pastatu, jo rūsį ir pirmą aukštą yra išnuomojusi, patalpas išsinuomojęs juridinis asmuo ginčo pastate vykdo ūkinę komercinę veiklą, o patalpos, kuriose nėra vykdoma jokia veikla, t. y. antro aukšto patalpos, yra neįrengtos, jose sudėtos lentos ir kitos statybinės medžiagos. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovas, kaip savininkas, neturi jokių galimybių naudotis pastatu. Dėl tokios situacijos kalta atsakovė, netgi po susitarimo nutraukimo nekeitusi savo pozicijos ir nesiėmusi veiksmų, kad nebūtų ir toliau pažeidinėjamos ieškovo, kaip ginčo pastato bendraturčio, teisės. Dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų ieškovas negalėjo naudotis turtu ir galimai dėl to negavo pajamų.

5116.

52Nagrinėjamu atveju, nėra jokių įrodymų, kad ieškovas būtų gavęs pasiūlymą išnuomoti ginčo pastato dalį ar netgi sudaręs preliminarią sutartį, todėl nėra pagrindo spręsti apie kokio nors pasiūlymo realumą. Atitinkamai, ieškovui neturint realaus pasiūlymo ar kokio nors susitarimo, jis negali ir iš anksto planuoti, numatyti, kad gaus pajamas ir tikėtis realiai jas gauti. Nesant įrodymų dėl ieškovo negautų pajamų realumą, nėra jokio pagrindo vertinti, kad ieškovas patyrė jo nurodyto dydžio nuostolį. Ieškovui neįrodžius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, jo reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo negali būti tenkinamas. Netenkinus ieškovo reikalavimo dėl nuostolių priteisimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas priteisti procesines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5317.

54Be to, teismas, atsižvelgęs į tenkintų reikalavimų dalį, šalims paskirstė priteistinas bylinėjimosi išlaidas.

55III.

56Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

5718.

58Apeliaciniame skunde ieškovas A. B. prašė Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškinys dėl nuostolių ir procesinių palūkanų priteisimo panaikinti ir šioje dalyje ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovės UAB „Marių aidas“ visas bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 144-151). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

591.1.

60Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl 8 989,00 Eur nuostolių atlyginimo, nes neatsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes, patvirtinančias nuostolių realumą, netinkamai vertino įrodymus, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais. Šiuo atveju buvo įrodytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, įskaitant nuostolių, negautų pajamų forma, realumas bei jų dydis. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimas buvo nutrauktas teismine tvarka, nustačius, kad atsakovė iš esmės pažeidė susitarimo sąlygas, nes nesilaikė susitarimo sąlygų, savavališkai, be ieškovo sutikimo, pakeitė pastato paskirtį, nebandė parduoti ir nepardavė pastato per susitarime nustatytą vienerių metų laikotarpį, dėl ko ieškovas negavo planuotų pajamų. Teismas pagristai nustatė atsakovės veiksmuose esant būtiną civilinės atsakomybės taikymo sąlygą – neteisėtus veiksmus ir padarė teisingą išvada, kad ieškovas, kaip savininkas, neturi jokių galimybių naudotis jam priklausančia nuosavybe ir dėl to kalta atsakovė. Teismo nustatytas faktas, kad atsakovė nuomojo ir tebenuomoja ginčo patalpas, įskaitant ieškovui priklausiančią dalį, ir iš to realiai gavo pajamas, dar svariau patvirtina ieškovo nuostolių realumą, nei patvirtintų preliminari nuomos ar pirkimo-pardavimo sutartis. Todėl negautų pajamų realumas yra įrodytas. Analogiškas aplinkybių vertinimas buvo pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-641-313/2015.

611.2.

62Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad ieškovas neįrodė ir patirtų nuostolių dydžio. Nuostolių dydį pinigine išraiška ieškovas grindė keliais apskaičiavimo būdais: pagal rinkos kainą, nustatytą remiantis internetiniuose skelbimuose nurodomomis komercinių patalpų, panašioje vietovėje, kainomis, bei vertinant aplinkybę, kad jam priklausančių patalpų vertė yra 92 500,00 Eur, tai minimalūs nuostoliai būtų 6 procentai metinių palūkanų nuo 92 500,00 Eur, kas sudarytų 5 550,00 Eur per metus. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo paskaičiuotų nuostolių dydį. Net teismui manant, kad ieškovas neįrodė nuostolių konkretaus dydžio, ši aplinkybė pagal CK 6.249 straipsnį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nesudarė pagrindo atmesti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju teismas privalėjo pats nustatyti jų dydį vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ar kitais nuostolių apskaičiavimo būdais. Nepagrįstai netenkinęs ieškovo reikalavimo dėl nuostolių priteisimo, teismas nepagrįstai atmetė ir išvestinį reikalavimą priteisti procesines palūkanas, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6319.

64Atsakovė UAB „Marių aidas“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl nuostolių ir procesinių palūkanų priteisimo, palikti nepakeistą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (T.4, b.l. 20-29). Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

652.1.

66Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurios konkrečiai patalpos buvo išnuomotos. Byloje esančiais duomenimis, priešingai nei nurodyta sprendime ir deklaratyviai nurodo ieškovas, yra išnuomota tik dalis pastato rūsio ir dalis pastato pirmo aukšto. Atsakovas teisėtai ir pagrįstai pastatu naudojosi 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimo pagrindu, kuris buvo ir pastato naudojimo tvarka. Ieškovas pats neatvyksta į pastatą, nesiima įgyvendinti savo, kaip pastato bendraturčio teisių ir interesų, neprisideda prie jo priežiūros ir išlaikymo. Byloje nėra įrodymų, kad dalį pastato nuo 1999 metų atsakovas būtų išnuomojęs UAB „Utilsa“. Tai, kad atsakovei pavyko išnuomoti dalį pastato, nereiškia, kad būtų pavykę ar pavyktų ir ieškovui. Tai, kad 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimas yra nutrauktas, o ne panaikintas nuo sudarymo momento, todėl jo galiojimo metu ieškovas turėjo atlaisvinti visą pastatą ir leisti juo laisvai disponuoti atsakovei, taigi neturėjo realios galimybės išnuomoti pastato dalies. Kasacinio teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641-313/2015 nėra precedentinė, nes šių bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos. Ieškovas nevykdė įrodinėjimo pareigos ir nepagrindė civilinės atsakomybės sąlygos – žalos, todėl turi prisiimti iš to kylančias pasekmes. Šioje dalyje sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, objektyviai įvertinus visus byloje esančius įrodymus bei atsižvelgus į šalių rungtyniškumo principą.

672.2.

68Ieškovo skaičiavimas dėl žalos dydžio yra neaiškus ir nepagrįstas įrodymais. Nesuprantama, kodėl skaičiuojant prašomą priteisti sumą buvo skaičiuojama 3,00 Eur už 1 kv. m, o nuostoliai skaičiuojami už 8 mėnesius. Ieškovas įrodymų, kad jis būtų išnuomojęs visą jam priklausančią pastato dalį, nepateikė, kas leidžia manyti, kad jis siekia nepagrįstai praturtėti. Ieškovas yra fizinis asmuo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų verslininkas, todėl ieškovo reikalaujamas 6 procentų procesinių metinių palūkanų dydis yra akivaizdžiai nepagrįstas.

6920.

70Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Marių aidas“ prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalį, kuria atmestas patikslintas priešieškinis, o patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies, ir priimti naują sprendimą – UAB „Marių aidas“ patikslintą priešieškinį tenkinti, o A. B. patikslintą ieškinį atmesti; pakeisti sprendimo motyvus, išdėstytus sprendimo motyvuojamosios dalies 19.4, 20, 20.1 punktuose, nurodant, kad ieškovas neįrodė UAB „Marių aidas“ neteisėtų veiksmų; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 158-174). Apeliaciniame skunde teigiama:

713.1.

72Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, neišanalizavo jų visapusiškai ir objektyviai, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Teismas pažeidė ir CK 1.5 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismas ieškinį turėjo palikti nenagrinėtu, kadangi ieškovas nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Ieškovas turi prisiimti iš to kylančias pasekmes. Teismas nepagrįstai nevertino ieškovo elgesio. Atsakovė, atlikdama darbus pastate, neturėjo pareigos pranešti ieškovui, kadangi galiojo 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimas, kurio pagrindu buvo atliekami darbai. Ieškovas pradėjo kreiptis į teismus dėl savo interesų tik po to, kai buvo grąžinta perimta paskola ir pastatas pagerintas. Ieškovas net nebandė tartis su bendraturčiu dėl naujos pastato naudojimosi tvarkos nusistatymo tarpusavio susitarimu.

733.2.

74Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės patikslintą priešieškinį ir tenkino patikslinto ieškinio dalį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Teismas analizavo ne 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimo visumą, o atskiras jo sąlygas, taip pažeisdamas sutarčių aiškinimo taisykles. Skundžiama sprendimo dalis priimta nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrus aplinkybes. Susitarimu buvo atidėta ieškovo pareiga proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų. Teismas nemotyvavo, kodėl atmetė atsakovės siūlytą 2018 m. R. K. projektavimo įmonės parengtą pastato naudojimosi tvarkos pasiūlymą, kuriame yra numatyta palikti bendro naudojimosi plotą rūsyje ir pirmajame pastato aukšte. Bendro naudojimosi patalpos reikalingos tam, kad abu bendraturčiai turėtų galimybę prieiti ir naudotis katiline, nes visas pastatas apšildomas iš katilinės, bei priėjimą prie komunalinių paslaugų skaitiklių. Atsakovės pasiūlymu nustatoma racionali, efektyvi, įgyvendinama ir atsižvelgus į faktinį nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų naudojimosi pastatu tvarka. Atsakovė faktiškai naudojasi pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpomis, o ieškovas po 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimo nutraukimo net nebuvo atvykęs į pastatą. Susitarimo pagrindu atsakovė teisėtai ir pagrįstai naudojosi visu pastatu. Atsakovė yra parengusi patikslintus pastato kadastrinius duomenis su pastato paskirties keitimu, tačiau ieškovas nesutinka su paskirties keitimu. Įregistruoti pastato kadastriniai duomenys yra pasenę ir neatitinka faktinės padėties, pagal juos negali būti nustatoma naudojimosi tvarka, kadangi teismo sprendimas būtų neįgyvendinamas. Teismo vertinimas, kad atsakovė neturi pagrindo remtis aplinkybe, kad ji yra įdėjusi daug lėšų ir darbo, o ieškovas pastatu ilgą laiką nesinaudojo ir prie turėtų išlaidų neprisidėjo, yra nepagrįstas ir priimtas neobjektyviai, vienašališkai, neįsigilinus į bylos aplinkybes bei ankstesnius teismo sprendimus. Šiuo atveju nepasiekti 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimo tikslai – pelningas pastato pardavimas būtų kompensuojami priimant palankų sprendimą vienam iš bendraturčių – ieškovui. Atsakovė įdėjo dideles lėšas sukurdama pastatui ir asmeniniais tikslais pagrįstą vertę, o ieškovas reikalauja jam paskirti tą dalį, kurią atsakovė įrengė. Toks ieškovo elgesys neatitinka sąžiningumo ir teisingumo principų. Teismas neatsižvelgė į teisėtus atsakovės lūkesčius. Kol 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimas buvo galiojantis, jis turėjo šalims įstatymo galią, ir nustatė pastato naudojimosi tvarką. 2013 m. naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta ne dėl to, kad atsakovė nebūtų suinteresuota nutraukti ar pakeisti susitarimą, o dėl to, kad ieškovas nekėlė tokio reikalavimo. Argumentas, kad prekybos paskirties pastato pirmas aukštas yra vertingiausia pastato patalpa, tėra prielaida. Teismo argumentas, kad pirmo aukšto patalpos vertingos, kadangi jos įrengtos ir jose yra vykdoma veikla ir toliau gali būti vykdoma, o palėpės patalpos yra neįrengtos, todėl paskirti pirmo aukšto patalpas vien atsakovei neatitinka teismų praktikoje suformuotų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijų, yra nesuderinamas su sąžiningumo principu, nelogiškas. Pastato naudojimosi tvarka pagal 2018 m. architekto P. N. projektinį pasiūlymą neatitinka faktinio nuosavybės teisinių santykių stabilumo, racionalumo, efektyvumo ir kitų teismų praktikoje nustatytų naudojimosi tvarkos kriterijų. Ieškovas patikslintu ieškiniu neprašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Ieškovo projektiniu pasiūlymu bendraturčiams paskirtos pastato dalys nėra lygiavertės.

753.3.

76Atsakovė nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kurioje pateikiami teismo motyvai dėl nuostolių atlyginimo neteisėtų veiksmų dalyje. Šiuose motyvuose teismas tiksliai nenurodė, koks atsakovės elgesys, požiūris sudaro kliūtis ieškovui įgyvendinti savo kaip savininko teises. Tokie motyvai yra deklaratyvūs, paremti niekuo nepagrįstomis prielaidomis ir turi būti pašalinti. Sprendimo motyvas, kad pačiam ieškovui neįgyvendinant savo teisių, nesiimant elementarių priemonių savo teisių įgyvendinimui, dėl to gali būti kaltas kitas asmuo dėl neaišku kokio požiūrio į ieškovą, prieštarauja logikai. Sprendime nėra nustatyti atsakovės veiksmai, atitinkantys neteisėtų veiksmų sąvoką.

7721.

78Ieškovas A. B. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (T.4, b.l. 3-15). Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

794.1.

80Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalis, kuria tenkintas patikslintas ieškinys ir nustatyta pastato naudojimosi tvarka pagal 2018 metų architekto P. N. parengtą projektinį pasiūlymą, o atsakovės patikslintas priešieškinis atmestas, yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai aiškinant ir taikant materialines teisės normas. Teismas negalėjo pažeisti sutarčių aiškinimo taisyklių, nes apskritai neaiškino 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimo turinio, o sprendime nurodė ankstesnių ir įsiteisėjusių teismų sprendimų išvadas dėl šio susitarimo, nurodė įsiteisėjusiais sprendimais konstatuotas faktines aplinkybes. Nuo susitarimo pasirašymo dienos atsakovė nevykdė nei vienos susitarimo sąlygos, patalpas, įskaitant ieškovui priklausančią dalį, naudojo savo nuožiūra, nesiekiant pastato parduoti. Atsakovė visiškai neteisėtai ir nesąžiningai ribojo ieškovo nuosavybės teises į jam priklausančią pastato dalį, todėl 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimas buvo nutrauktas teismine tvarka. Atsakovės minimas investuotų lėšų pasiskirstymas pagal 3 punktą ir papunkčius buvo numatytas tik atsakovei įvykdžius savo sutartinį įsipareigojimą pelningai parduoti pastatą, ko ji neįvykdė. Jeigu atsakovė ir turėtų teisę į nuostolių atlyginimą už atliktus ginčo pastato remonto darbus, investuotas lėšas, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas ieškinį dalyje dėl naudojimosi tvarkos tenkino ne kaip kompensaciją už atsakovės neteisėtus veiksmus, o dėl to, kad pateikta naudojimosi tvarka labiau atitiko Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuotų kriterijų visumą. Ieškovo pasiūlyta naudojimosi tvarka yra racionali, nes kiekvienam bendraturčiui nuosavybėn yra paskirtos naudotis lygiavertės pastato dalys, optimaliai užtikrina kiekvieno bendraturčio interesus, leidžia kiekvienam bendraturčiui lengviau valdyti bei naudotis jam priklausančia pastato dalimi bei visiškai užkerta kelią tolimesniems ginčams dėl turto valdymo ir naudojimo. Ginčo pastato pirmo aukšto patalpos yra vertingesnės, palyginus su antro aukšto (pastogės) ir rūsio patalpomis. Pastato pirmo aukšto patalpas palikti toliau naudotis tik atsakovei, taip sudarant jai sąlygas vystyti verslą, o ieškovui paskiriant neįrengtas patalpas pastogėje, būtų neteisinga, visiškai neatitiktų jo teisėtų lūkesčių proporcingai su kitu bendraturčiu naudotis pastatu ir gauti iš jo pajamas. Nustačius naudojimosi tvarką pagal atsakovės pasiūlymą, kiltų daugiau ginčų. Ankstesniais sprendimais nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nusistovėjusios faktinės naudojimosi ginčo pastatu tvarkos nebuvo, nes ieškovui nebuvo leista naudotis pastatu, be to, pati atsakovė patalpas nuomoja. Teismas sprendime ne tik nurodė išsamius motyvus, dėl kurių nustato naudojimosi tvarką pagal patikslintą ieškinį, o ne pagal atsakovės priešieškinį, bet ir išsamiai nurodė atsikirtimus iš esmės į visus atsakovės nurodytus argumentus byloje.

814.2.

82Atsakovės argumentai dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu yra visiškai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir teisingo teismo sprendimo. Nuo 2012 metų šalims nesutariant dėl disponavimo ginčo turtu nebuvo ir nėra galimybės taikiai nustatyti naudojimosi tvarką. Teismas tinkamai vertino atsakovės veiksmus. Be to, pati atsakovė pateikė priešieškinį dėl naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo, apie šią tvarką ieškovo neinformavusi ikiteismine tvarka.

834.3.

84Teismo išvada dėl atsakovės neteisėtų veiksmų yra teisinga ir pagrįsta. Atsakovės neteisėtus veiksmus teismas konstatavo, remdamasis įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis.

85Teisėjų kolegija

konstatuoja:

86IV.

87Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8822.

89Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, teisėjų kolegija nagrinėja bylą, neperžengdama apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų.

9023.

91Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui A. B. ir atsakovei UAB „Marių aidas“ bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso 749, 08 kv. m bendro ploto pastatas – parduotuvė, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). Nekilnojamąjį turtą abi šalys įgijo 1999 m. liepos 16 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 6207 pagrindu (T.1, b.l. 30-31). Perkant pastatą buvo nebaigta statyti I-o aukšto patalpa Nr. 26 ir mansarda, pažymėjimas plane 1E1p, pastatas buvo įkeistas AB „Lietuvos taupomasis bankas“ pagal 1997 m. liepos 25 d. paskolos sutartį. Pirkimo - pardavimo sutartyje nebuvo aptarta atsiskaitymo už perkamą pastatą tvarka. Ieškovas A. B. su atsakove UAB „Marių aidas“ 1999 m. rugpjūčio 19 d. pasirašė susitarimą, pagal kurį pastato pirkėjai susitarė dėl paskolos bankui grąžinimo, teisių ir pareigų naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant, taip pat dėl piniginių lėšų paskirstymo pastato pardavimo atveju. Nurodytas toks susitarimo tikslas: sukurti galimybę pelningai (ne mažiau kaip už kainą, lygiavertę 150 000,00 JAV dolerių sumai, neskaitant su pardavimo įforminimu susijusių išlaidų) parduoti pastatą ir tuo būdu kompensuoti į „Doleritas“ veiklą investuotus pinigus. Nei minėtame susitarime, nei kokiame kitame susitarime naudojimosi tvarka turtu nebuvo nustatyta.

92Dėl naudojimosi tvarkos pastatu nustatymo

9324.

94Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo A. B. patikslintą ieškinį dėl naudojimosi tvarkos pastatu nustatymo, konstatavo, jog naudojimosi tvarka nustatyta pagal architekto P. N. 2018 m. parengtą projektinį pasiūlymą (T.2, b.l. 118-136) užtikrins efektyvesnį ir racionalesnį ginčo pastato naudojimą, nes naudingiausios, kaip ir ne tokios naudingos, pastato patalpos padalinamos abiem bendraturčiams, tuo pačiu paliekant nedaug bendrų patalpų.

9525.

96Apeliantės UAB „Marių aidas“ teigimu, naudojimosi tvarkos nustatymas pagal ieškovo pateiktą pasiūlymą neatitinka faktinės patalpų naudojimo tvarkos, kurios yra įrengtos išimtinai atsakovės lėšomis, teisinių santykių stabilumo, racionalumo, efektyvumo ir kitų teismų praktikoje nustatytų naudojimosi tvarkos kriterijų. Be to, ieškovas patikslintu ieškiniu neprašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkos

9726.

98Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Ši bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia disponavimo bendrąja daline nuosavybės teise ypatumus, nes kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalis yra nemateriali (dalis teisėje), o daiktas (turtas), esantis visų bendraturčių nuosavybė, gali būti valdomas ir naudojamas tik jų susitarimu (CK 4.75 str.). Taigi, esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei į vieną objektą, egzistuoja ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinės teisės. Bendraturčių tarpusavio santykiuose bendraturčių teisės ir pareigos yra konkrečiai apibrėžtos įstatymo ar (ir) bendraturčių susitarimo. Dėl to šių santykių tarp bendraturčių įgyvendinimui taikytinos ne tik daiktinės teisės, bet ir prievolių teisės normos ir principai (šalių valios autonomijos, sutarčių laisvės ir privalomumo, bendradarbiavimo ir kiti).

9927.

100Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarką ir būdus reglamentuoja CK 4.75 straipsnis ir CK 4.81 straipsnio 1 dalis. Kasacinis teismas, nuosekliai plėtojamoje praktikoje aiškindamas bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo nuostatas, yra pažymėjęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

10128.

102Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Taigi, teismams, nagrinėjantiems šios kategorijos bylas, kyla būtinybė spręsti skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo problemą, t. y. teismas turi spręsti ar patalpos yra individualaus, ar bendro naudojimo. Sprendžiama pagal tai, ar jos suteiktos naudotis individualiai, ar jos suprojektuotos ir numatytos taip naudoti, ar jų suteikimo individualiai naudotis klausimas išspręstas įsigijimo dokumentuose ar vėlesniuose savininkų susitarimuose, taip pat ir pagal kitas aplinkybes. Visos šios aplinkybės nustatomos aiškinant šalių sudarytų sutarčių, susitarimų sąlygas, šalių ketinimų, sutarčių sudarymo ir vykdymo aplinkybes pagal sutarčių aiškinimo taisykles taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Tiek teismas, siekdamas šių tikslų, tiek civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CPK 1.5 str.).

10329.

104Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 str.) suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, pagal kurias įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (CPK 12 str., 178 str., 179 str.).

10530.

106Be to, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015; kt.).

10731.

108Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ginčo pastato, unikalus Nr. ( - ), žymėjimas 1M1p, esančio ( - ) įsigijimo aplinkybes, 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarime įtvirtintus įsipareigojimus, bei įvertinęs faktines bylos aplinkybes, jog pastatu visą laiką naudojosi atsakovė, kad patalpos, esančios pirmajame ir antrajame aukšte nėra lygiavertės, kad dalis patalpų yra neįrengta, pagrįstai nustatė, kad ieškovo A. B. pateiktas pasiūlymas dėl naudojimosi tvarkos patalpomis nustatymas pagal architekto P. N. 2018 m. parengtą projektinį pasiūlymą labiau atitiks bendraturčių interesus, turimas nuosavybės dalis, nepažeis proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų bei užkirs kelią konfliktams ateityje.

10932.

110Kiti apeliantės UAB „Marių aidas“ nurodyti argumentai dėl to, kad ieškovas neprašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos ar ieškinio dėl naudojimosi tvarkos palikimo nenagrinėtu, neturi nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl naudojimosi tvarkos pastatu nustatymo, nes ir pati atsakovė priešieškinyje neprašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos, o taip pat nepateikė įrodymų, jog ginčą dėl naudojimosi tvarkos patalpomis nustatymo bandė spręsti neteismine tvarka.

11133.

112Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

11334.

114Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą dėl naudojimosi tvarkos pastatu, esančiu ( - ) nustatymo, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje atsakovės UAB „Marių aidas“ apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

115Dėl nuostolių atlyginimo

11635.

117CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių,

118kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė.

119Dėl UAB „Marių aidas“ neteisėtų veiksmų

12036.

121Atsakovė UAB „Marių aidas“, prašydama iš sprendimo pašalinti teismo motyvus dėl jos neteisėtų veiksmų, apeliaciniame skundė teigė, jog teismo motyvai yra deklaratyvūs, paremti niekuo nepagrįstomis prielaidomis, todėl lieka neaišku, koks atsakovės elgesys, požiūris sudaro kliūtis ieškovui įgyvendinti savo kaip savininko teises, kai jis pats nesidomi turtu ir neprisideda prie jo išlaikymo.

12237.

123Pagal bendrą taisyklę apeliacine tvarka yra skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai (įsakymai, nutartys), išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 301 str. 1 d.). CPK nenumatytas apeliacijos ribojimas dėl teismo sprendimo motyvų skundimo (CPK 303 str.). Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra sudėtinė teismo sprendimo dalis, kurioje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai dėl atmestų įrodymų, įstatymai ir kiti teisės aktai, teismo išvados ir teisiniai argumentai (CPK 270 str.). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo neturėtų teisės į apeliaciją dėl teismo sprendime nustatytų faktų ir teisinių santykių, negalint pradėti kitos bylos dėl tų pačių faktų ir teisinių santykių, tai reikštų nepagrįstą teisės į teisminę gynybą ribojimą, neatitiktų reikalavimo užtikrinti teisę į apeliaciją. Tokia teisės taikymo taisyklė formuojama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-968/2003). Tai reiškia, kad teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie dalyvavusiems byloje asmenims vertintini kaip prejudiciniai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, gali panaikinti visą procesinį sprendimą ar jo dalį ir priimti naują sprendimą arba jį pakeisti. Taigi, gali būti skundžiamas tiek visas procesinis sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis.

12438.

125Pirmosios instancijos teismas neteisėtais atsakovės veiksmais pripažino – savavališką, be ieškovo sutikimo, pastato paskirties pakeitimą, pastato per susitarime nustatytą laikotarpį nepardavimą, trukdymą ieškovui naudotis jam priklausančia pastato dalimi, rūpintis pastato realizavimu, nepagrįstą ieškovo nuosavybės teisės į ginčo pastatą kvestionavimą, dokumentų, susijusių su pastato pagerinimu neperdavimą. Šias aplinkybes teismas laikė įrodytomis, nes šiuos veiksmus kaip neteisėtus jau yra pripažinę teismai kitose civilinėse bylose, kuriose dalyvavo tos pačios šalys (Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-54-752/2016; Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-86-436/2017), kas reiškia, kad įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytos aplinkybės įgyja prejudicinę galią (CPK 182 str. 2 p.).

12639.

127Atsakovė, prašydama pašalinti iš teismo šias teismo sprendimo 19.4, 20 ir 20.1 punktuose nurodytus motyvus – kad nutraukus 1999 metų susitarimą ir įsiteisėjus teismo sprendimui, atsakovė savo elgesio ir požiūrio į ieškovą, kaip bendraturtį, ir jo teisę naudotis pastatu nepakeitė: iš atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir atsakovės direktoriaus paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog atsakovė iki šiol viena naudojasi pastatu, t. y. jo rūsį ir pirmą aukštą yra išnuomojusi, patalpas išsinuomojęs juridinis asmuo ginčo pastate vykdo ūkinę komercinę veiklą, o patalpos, kuriose nėra vykdoma jokia veikla, t. y. antro aukšto patalpos, yra neįrengtos, jose sudėtos lentos ir kitos statybinės medžiagos; kad šios aplinkybės rodo, kad ieškovas, kaip savininkas, neturi jokių galimybių pastatu naudotis, todėl spręstina, kad dėl tokios situacijos kalta atsakovė, netgi po susitarimo nutraukimo nekeitusi savo pozicijos ir nesiėmusi veiksmų, kad nebūtų ir toliau pažeidinėjamos ieškovo, kaip ginčo pastato bendraturčio, teisės; kad dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų ieškovas negalėjo naudotis turtu ir galimai dėl to negavo pajamų – jokių įrodymų, paneigiančių teismo bei įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytas aplinkybes, išskyrus deklaratyvius teiginius, jog pats ieškovas nesidomėjo pastatu, juo nesirūpino, su atsakove nebendradarbiavo, nepateikė.

12840.

129Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog atsakovės ginčijami teismo motyvai dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ir kaltės, yra paremti byloje ištirtais įrodymais, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų dėl teismo sprendimo motyvų nepripažįsta pagrįstais.

130Dėl žalos dydžio

13141.

132Pirmosios instancijos teismas, atmetė ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės UAB „Marių aidas“ 8 989,00 Eur nuostolių atlyginimą, nes ieškovas neįrodė nuostolių dydžio.

13342.

134Ieškovas A. B., nesutikdamas su teismo sprendimu šioje dalyje, apeliaciniame skunde teigia, kad nuostolių dydį ieškovas grindė keliais apskaičiavimo būdais: pagal rinkos kainą, nustatytą remiantis internetiniuose skelbimuose nurodomomis komercinių patalpų, panašioje vietovėje, kainomis (3,00 Eur / kv. m), bei vertinant aplinkybę, kad jam priklausančių patalpų vertė yra 92 500,00 Eur, tai minimalūs nuostoliai būtų 6 procentai metinių palūkanų nuo 92 500,00 Eur, kas sudarytų 5 550,00 Eur per metus.

13543.

136CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais skolininko veiksmais (CK 6.247 str.). CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018). Sutartinės atsakomybės kontekste „grąžinimas į tą padėtį, kurioje nukentėjęs asmuo būtų, jeigu nebūtų padaryta žalos“ paprastai reiškia lūkesčio intereso gynimą. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-969/2018).

13744.

138Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga ir jos dydis nėra preziumuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017). Tuo atveju, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 str.). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12 str., 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-611/2018).

13945.

140Pagal bylos duomenis, patirtų nuostolių dydį ieškovas grindė komercinių patalpų, panašioje vietovėje rinkos kaina (3,00 Eur / kv. m, kas sudarytų 8 989,00 Eur) arba jam priklausančių patalpų verte (92 500,00 Eur, kas sudarytų 5 550,00 Eur). Atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimais, teigė, jog ieškovas neįrodė, jog jis patyrė realius tokio dydžio nuostolius. Tokią poziciją atsakovė grindė žalos padarymo fakto nebuvimu, motyvuodama tuo, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie pasiūlymus išnuomoti patalpas, be to, visiškai neprisidėjo prie turto išlaikymo.

14146.

142Kaip matyti iš 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimo, jo 3.1.1. punkte buvo nustatyti pinigų skyrimo prioritetai, pardavus pastatą ir numatyta, kad grąžinus pirkėjui UAB „Marių aidas“ su paskolos grąžinimu turėtas išlaidas ir investicijas į pastatą, likusios gautos pajamos tarp ieškovo ir atsakovės bus pasidalintos lygiomis dalimis. Pastatas per susitarime numatytą terminą nebuvo parduotas, šalys naujo susitarimo dėl naudojimosi patalpomis teisės suteikimo išimtinai atsakovei nesudarė. Pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir neanalizavo aplinkybių, reikšmingų žalai atsirasti ir jos dydžiui nustatyti, nesiaiškino, kokioje padėtyje būtų buvęs ieškovas, jei nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų, nepagrindė, kodėl žalos dydžiui nustatyti yra netinkami ieškovo nurodyti būdai.

14347.

144Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 179 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad tiek dispozityviose, tiek nedispozityviose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015). Taip pat yra konstatuota, jog rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais teismas gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 str.). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas turi įgyvendinti diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas.

14548.

146Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje kilęs ginčas dėl vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai išnagrinėtas. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino atsakovės atsikirtimų į ieškinį šiuo aspektu argumentų, nesiūlė šalims teikti papildomus įrodymus bei nerinko jų savo iniciatyva ir dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pirmosios instancijos teismas, neištyręs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų įrodymų, neįvertinęs patirtos žalos realumo, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė turi pareigą prisiimti atsakomybę už savo neteisėtais veiksmais ar neveikimu sukeltas pasekmes, tačiau žalos faktas ir jos dydis turi būti nustatomas toks, kuris kompensuotų patirtus realius turtinius praradimus, tačiau nesuteiktų pasipelnymo galimybės ir nesukurtų piniginio laimėjimo galimybės ieškovo naudai atsakovės sąskaita.

147Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

14849.

149Apeliacinės instancijos teismas gali nustatyti ir įvertinti neištirtas bylos faktines aplinkybes, tačiau tai priklauso nuo neatskleistų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

15050.

151Šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje neatskleidus visų aplinkybių dėl žalos realumo ir jos pagrįstumo, nėra galimas teisingas reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumo išsprendimas, todėl atsižvelgus į neištirtų aplinkybių pobūdį, įrodymų gavimo galimybes, spręstina, jog nurodytų aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas reikštų bylos žalos nustatymo dalyje nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir paskirties, todėl byla perduotina pirmosios instancijos teismui realios žalos ir jos dydžio nustatymo klausimui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

15251.

153Bylą dalyje grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas spręstinas bylą išnagrinėjus iš esmės.

154Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 punktu,

Nutarė

155atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Marių aidas“ apeliacinį skundą atmesti.

156Ieškovo A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl nuostolių priteisimo ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

157Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistu.

158Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas A. B. patikslinęs ieškinio reikalavimus teismo prašė: 1)... 8. - ieškovui A. B. paskirti naudotis pastato patalpas, projektiniame pasiūlyme... 9. - atsakovei UAB „Marių aidas“ paskirti naudotis pastato patalpas,... 10. - paskirti bendrai naudotis ieškovui ir atsakovei rūsio patalpas,... 11. 2) priteisti iš atsakovės 8 989,00 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio... 12. 2.... 13. Nurodė, kad ieškovas su atsakove yra pastato, kurio bendras plotas 735,20 kv.... 14. 3.... 15. Atsakovei nesutinkant nei su vienu ieškovo siūlomu variantu dėl naudojimosi... 16. 4.... 17. Ieškovas, negalėdamas valdyti ir disponuoti jam priklausančia nuosavybės... 18. 5.... 19. Atsakovė UAB „Marių aidas“ su ieškiniu nesutiko, pareiškė... 20. 1) nustatyti statinio, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), naudojimosi tvarką... 21. -... 22. ieškovui A. B. nustatoma naudotis 333,79 kv. m pastato dalimi planuose... 23. -... 24. atsakovei UAB „Marių aidas“ nustatoma naudotis 332,31 kv. m pastato dalimi... 25. -... 26. abiem šalims nustatomas bendro naudojimosi plotas 64,84 kv. m pastato dalimi... 27. 2)... 28. bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 4-9).... 29. 6.... 30. Nurodė, kad 1999 m. liepos 16 d. sudaryta sutartimi atsakovė su ieškovu... 31. 7.... 32. Atsakovė prašo nustatyti naudojimosi pastatu tvarką pagal architekto R. K.... 33. 8.... 34. Galiojant bendraturčių susitarimui, ieškovas buvo suteikęs teisę atsakovei... 35. II.... 36. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 37. 9.... 38. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu patikslintą... 39. 10.... 40. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.... 41. 11.... 42. Be to, minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatyta, kad dėl... 43. 12.... 44. Naudojimosi pastatu tvarka tarp bendraturčių nebuvo nustatyta ne dėl to, kad... 45. 13.... 46. Abi ginčo šalys, siūlydamos savo ginčo pastato naudojimosi tvarkas, sutiko... 47. 14.... 48. Atsakovės argumentas, kad netenkinus jos prašymo dėl naudojimosi tvarkos... 49. 15.... 50. Netgi nutraukus 1999 metų susitarimą ir įsiteisėjus teismo sprendimui,... 51. 16.... 52. Nagrinėjamu atveju, nėra jokių įrodymų, kad ieškovas būtų gavęs... 53. 17.... 54. Be to, teismas, atsižvelgęs į tenkintų reikalavimų dalį, šalims... 55. III.... 56. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 57. 18.... 58. Apeliaciniame skunde ieškovas A. B. prašė Kauno apylinkės teismo 2018 m.... 59. 1.1.... 60. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl 8 989,00 Eur nuostolių... 61. 1.2.... 62. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad ieškovas neįrodė ir patirtų... 63. 19.... 64. Atsakovė UAB „Marių aidas“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą... 65. 2.1.... 66. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurios konkrečiai patalpos buvo... 67. 2.2.... 68. Ieškovo skaičiavimas dėl žalos dydžio yra neaiškus ir nepagrįstas... 69. 20.... 70. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Marių aidas“ prašė panaikinti Kauno... 71. 3.1.... 72. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės... 73. 3.2.... 74. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės patikslintą priešieškinį ir tenkino... 75. 3.3.... 76. Atsakovė nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kurioje pateikiami teismo... 77. 21.... 78. Ieškovas A. B. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė... 79. 4.1.... 80. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalis, kuria... 81. 4.2.... 82. Atsakovės argumentai dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu yra visiškai... 83. 4.3.... 84. Teismo išvada dėl atsakovės neteisėtų veiksmų yra teisinga ir pagrįsta.... 85. Teisėjų kolegija... 86. IV.... 87. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 88. 22.... 89. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 90. 23.... 91. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui A. B. ir atsakovei UAB „Marių... 92. Dėl naudojimosi tvarkos pastatu nustatymo... 93. 24.... 94. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo A. B. patikslintą... 95. 25.... 96. Apeliantės UAB „Marių aidas“ teigimu, naudojimosi tvarkos nustatymas... 97. 26.... 98. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės... 99. 27.... 100. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog bendrosios nuosavybės teisės... 101. 28.... 102. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta... 103. 29.... 104. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 str.) suteikia... 105. 30.... 106. Be to, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų... 107. 31.... 108. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ginčo... 109. 32.... 110. Kiti apeliantės UAB „Marių aidas“ nurodyti argumentai dėl to, kad... 111. 33.... 112. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 113. 34.... 114. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 115. Dėl nuostolių atlyginimo... 116. 35.... 117. CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis... 118. kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK... 119. Dėl UAB „Marių aidas“ neteisėtų veiksmų ... 120. 36.... 121. Atsakovė UAB „Marių aidas“, prašydama iš sprendimo pašalinti teismo... 122. 37.... 123. Pagal bendrą taisyklę apeliacine tvarka yra skundžiami neįsiteisėję... 124. 38.... 125. Pirmosios instancijos teismas neteisėtais atsakovės veiksmais pripažino –... 126. 39.... 127. Atsakovė, prašydama pašalinti iš teismo šias teismo sprendimo 19.4, 20 ir... 128. 40.... 129. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog atsakovės ginčijami teismo motyvai... 130. Dėl žalos dydžio... 131. 41.... 132. Pirmosios instancijos teismas, atmetė ieškinio reikalavimą priteisti iš... 133. 42.... 134. Ieškovas A. B., nesutikdamas su teismo sprendimu šioje dalyje, apeliaciniame... 135. 43.... 136. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas... 137. 44.... 138. Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga ir jos dydis nėra preziumuojami... 139. 45.... 140. Pagal bylos duomenis, patirtų nuostolių dydį ieškovas grindė komercinių... 141. 46.... 142. Kaip matyti iš 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimo, jo 3.1.1. punkte buvo... 143. 47.... 144. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 179 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad... 145. 48.... 146. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje kilęs ginčas dėl vienos iš civilinės... 147. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų... 148. 49.... 149. Apeliacinės instancijos teismas gali nustatyti ir įvertinti neištirtas bylos... 150. 50.... 151. Šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje neatskleidus visų... 152. 51.... 153. Bylą dalyje grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo,... 154. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 155. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Marių aidas“ apeliacinį... 156. Ieškovo A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – panaikinti Kauno... 157. Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą... 158. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....