Byla 2-879-524/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Parko arena“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės KLAIPĖDOS ADMINISTRATORIŲ BIURAS atstovei G. K., atsakovui G. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Parko arena“ ieškinį atsakovui G. V. dėl žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovė 2013-01-09 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, juo prašo iš atsakovo G. V. įmonei BUAB „Parko arena“ priteisti 337 697,76 Lt žalos atlyginimo. Nurodo, jog bankroto administratorė, susipažinusi su UAB „Parko arena“ dokumentais, nustatė, kad UAB „Parko arena“ direktorius G. V. nuo 2009 m. liepos 31 d. iki 2009 m. rugsėjo 21 d. sumokėjo sau 337 697,76 Lt, nors tuo metu įmonė buvo skolinga valstybės biudžetui bei kitiems kreditoriams. Mano, jog savo veiksmais atsakovas pažeidė kreditorių teises ir interesus (b. l. 3–7).

4Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį. Juo prašo ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, jog pinigai, kurie buvo jam sumokėti iš įmonės kasos, buvo grąžinti kredito įstaigai, iš kurios UAB „Parko arena“ veiklai atsakovas buvo paėmęs kreditus. Teigia, jog nesutinka su UAB „Pamario vyturys“ pareikštu kreditiniu reikalavimu, mano, jog ši bendrovė elgiasi nesąžiningai, kadangi UAB „Parko arena“ nutraukus veiklą ir nuomos sutartį, su kreditore buvo sutarta, kad ji nereikš įmonei jokių reikalavimų už nuomos įsiskolinimą, nes atsakovas ir jo bendrovė UAB „Parko arena“ savo lėšomis atliko investicijas į nuomojamas patalpas, kurios sudaro apie 170 000 Lt. Pažymi, kad ši suma ne tik visiškai padengia kreditorės patirtus nuostolius už nuomos įsiskolinimą, bet ji gavo turtinę naudą (b. l. 67–68).

5Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.

6Atsakovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko.

7Ieškinys tenkintinas iš dalies.

8Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1279-524/2012 (b. l. 9–10), kuri įsiteisėjo 2012 m. birželio 11 d., UAB „Parko arena“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratore paskirta UAB Klaipėdos administratorių biuras. Nuo 2007 m. sausio 3 d. iki 2010 m. vasario 1 d. UAB „Parko arena“ direktoriumi buvo atsakovas G. V.. Bankroto administratorė, susipažinusi su UAB „Parko arena“ dokumentais, nustatė, kad UAB „Parko arena“ direktorius G. V. pagal 2009 m. liepos 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 1377 (b. l. 16) išmokėjo sau 30 693 Lt paskolos grąžinimui, pagal 2009 m. rugpjūčio 14 d. kasos išlaidų orderį Nr. 1397 (b. l. 17) išmokėjo sau 30 000 Lt paskolos grąžinimui, pagal 2009 m. rugpjūčio 28 d. kasos išlaidų orderį Nr. 1420 (b. l. 18) išmokėjo sau 31 004,76 Lt paskolos grąžinimui, pagal 2009 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 1445 (b. l. 19) išmokėjo sau 40 000 Lt paskolos grąžinimui bei pagal 2009 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 1541 (b. l. 20) išmokėjo sau 50 000 Lt paskolos grąžinimui, pagal 2010 m. vasario 1 d. kasos išlaidų orderį Nr. 005 (b. l. 21) išmokėjo sau 70 000 Lt paskolos grąžinimui. 2009 m. rugsėjo 21 d. iš UAB „Parko arena“ atsiskaitomosios sąskaitos AB SEB banke G. V. paskolos grąžinimui taip pat buvo pervesta 50 000 Lt suma (b. l. 25) bei 2009 m. spalio 5 d. pervesta 36 000 Lt (b. l. 28). Bankroto administratorės duomenimis UAB „Parko arena“ mokėjimų metu turėjo nemažai kitų kreditorių – įsiskolinimas valstybei dėl į biudžetą nuo 2009 m. balandžio mėn. nesumokėto PVM mokesčio (b. l. 31–33), įsiskolinimas UAB „Pamario vyturys“, susidaręs už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 10 d. iki 2010 m. sausio 10 d. (b. l. 34–35) – 154 389,34 Lt, įsiskolinimas UAB „Lemora“, susidaręs už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 14 d. iki 2009 m. gruodžio 11 d. – 155 898,43 Lt (b. l. 36, 37–44), ir kiti įsiskolinimai kreditoriams, susidarę daugiausia 2009 m. (b. l. 45), kai kurių iš jų skolos priteistos teismo sprendimu (b. l. 47–49).

9Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK2.87 str. 7 d.). Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, žala ir nuostoliai. Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, 2012 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012). Analizuojant bendrovės vadovo civilinę atsakomybę, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK6.246 - 6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK178 str.). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (CPK178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje bylojeNr. 3K-3-335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006).

10Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

11Atsakovo veiksmų teisėtumas vertintinas pagal jų įvykdymo metu galiojusias teisės normas (CK 1.7 str.). Byloje įrodyta, kad ginčo mokėjimų įvykdymo metu, t. y. nuo 2009-07-31 iki 2009-12-31 ir 2010-02-01, atsakovas buvo įmonės vadovas ir akcininkas (b.l.12). Skirtingas juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais. Įmonės dalyvio (savininko) atsakomybę reglamentuoja CK 2.50 straipsnio 3 dalis, vadovo - 2.87 straipsnio 7 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2009). Įmonė įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 str. 1 d.), o ne savininkus. Atsižvelgiant į šių funkcijų skirtingumą, civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Kai tas pats asmuo yra ir vadovas, ir dalyvis arba tik dalyvis ir atlieka dalyviui būdingus, bet neteisėtus kaltus žalos sukėlusius veiksmus, jo atsakomybė turi būti nustatoma kaip dalyvio civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Paminėtoje nutartyje išaiškinta dalyvio atsakomybės apimtis bendrovės kreditoriams pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004 išaiškino, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta papildoma atsakomybė juridinio asmens dalyviams, jog jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriui; nustačius, kad juridinio asmens dalyvis atliko nesąžiningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo. Šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė, jog ieškovė įrodinėja atsakovo padarytą žalą antrosios ir trečiosios eilės kreditoriams, nesilaikant nustatytos kreditinių reikalavimų mokėjimo eilės.

12Dėl trečiosios eilės kreditorių.

13Paskolos sutartimis įrodyta, kad atsakovas 2007 m. pabaigoje - 2008m. gegužės mėn. paskolino įmonei 475000 Lt (b.l. 73, 115). Todėl byloje įrodyta, jos atsakovas , kaip įmonės savininkas, finansavo įmonę, t.y. plėtė verslą, pats kaip fizinis asmuo prisiimdamas įsipareigojimus bankui. Pirmasis šios paskolos grąžinimas atsakovui buvo įvykdytas 2009-07-31, kai jau nuo 2009-07-01 nebegaliojo Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymas. Ieškovė nurodo, jog atsakovas pažeidė CK 6.923 str. nustatytą lėšų nurašymo eiliškumą banko sąskaitoje. Tačiau ieškovė neįrodė, jog atsakovas pažeidė nustatytą lėšų nurašymo eiliškumą visų kreditorių atžvilgiu. Byloje įrodyta, kad atsakovas buvo įmonės kreditorius kaip ir visi kiti trečios eilės bankrutuojančios UAB ,,Parko arena‘‘ kreditoriai, patvirtinti bankroto byloje. Todėl byloje akivaizdu, jog atsakovas taip pat būtų trečios eilės kreditorius bankroto byloje, jeigu nebūtų susigrąžinęs ginčo pinigų sumos. Žala, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga, reiškiasi vienu iš CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatytų būdų: asmens turto netekimu arba sužalojimu, jo turėtomis išlaidomis (tiesioginiais nuostoliai), taip pat negautomis pajamomis. Taigi reikia nustatyti, kaip konkrečiai pasireiškė atsakovo padaryta žala, ir nustatyti jos dydį. UAB ,,Parko arena‘‘ išmokėjus lėšas vienam iš įmonės trečiosios eilės kreditorių sumažėjo įmonės turimų lėšų, tačiau lygiai tiek pat sumažėjo ir jos kreditorių reikalavimai (skolos). Todėl negalima konstatuoti, kad bendra įmonės turtinė padėtis pablogėjo ir buvo padaryta žala bankrutuojančiai įmonei, t.y. jos trečios eilės kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byla Nr. 3K-3-328/2008). Įrodyti žalos faktą ir dydį pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles turi ieškovas (bankrutuojančios įmonės administratorius), kadangi įmonės vadovų neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, remdamasi aplinkybe, jog atsakovas, padengdamas sau skolą kaip trečios eilės kreditorius, ne tik žalos dydžio, bet ir paties žalos atsiradimo fakto trečios eilės kreditoriams neįrodė.

14Dėl antrosios eilės kreditoriams padarytos žalos.

15Byloje įrodyta, kad ginčo mokėjimų vykdymo metu Klaipėdos apskrities VMI 2009-11-24 buvo priėmęs sprendimą išieškoti 34 141, 44 Lt mokestinę nepriemoką iš UAB ,,Parko arena‘‘ turto (bankroto byla, b.l. 63), nors ieškovė Mokesčių inspekcijos pažyma įrodinėja, kad įmonė 2009 m. balandžio mėn. turėjo 48 206 Lt PVM nepriemoką (b.l.33), tačiau byloje įrodyta, kad sprendimas išieškoti tokią nepriemoką priimtas tik 2009-11-24. Kitų įrodymų dėl įmonės pirmosios ir antrosios eilės kreditorių ginčo mokėjimų metu byloje nėra. Tuo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 8 punkte buvo nustatyta mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas. Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai išvardyti šio įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokestinė nepriemoka gali būti priverstinai išieškoma duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos. Tokio nurodymo vykdymo tvarka reglamentuota šio įstatymo 63 straipsnyje. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 63 straipsnio 1 dalį kredito įstaiga mokesčių administratoriaus nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos privalo įvykdyti visiškai, o pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu kredito įstaigai yra pateiktas mokesčių administratoriaus nurodymas nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos ir atitinkamas antstolių patvarkymas ar kitos valstybės institucijos sprendimas dėl priverstinio išieškojimo, o mokesčių mokėtojo sąskaitoje nėra pakankamai lėšų visiems minėtiems sprendimams ar nurodymams patenkinti, kredito įstaiga privalo vykdyti mokesčių administratoriaus nurodymą atsižvelgdama į CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę bei minėtų dokumentų pateikimo datą. Todėl byloje įrodyta, kad tik nuo 2009-11-24 priėmus VMI sprendimą išieškoti 34 141,44 Lt mokestinę nepriemoką, atsakovas, būdamas įmonės administracijos vadovas ir dalyvis, privalėjo šį sprendimą įvykdyti pirma nei patenkinti savo kreditinį reikalavimą iš įmonės lėšų, nes tai yra privalomas mokėjimas. Paminėtos kasacinio teismo nuostatos išaiškina, jog įmonės vadovui ir dalyviui keliami aukštesni teisinio išprusimo reikalavimai, todėl preziumuojama, jog jam apie tokį priimtą sprendimą turėjo būti žinoma. Atsakovui pirmasis išmokėjimas buvo įvykdytas 2009 m. liepos 31 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 1377 (b. l. 16), o paskutinis - 2010 m. vasario 1 d.pagal kasos išlaidų orderį Nr. 005 (b. l. 21), tarpinis mokėjimas taip pat buvo padarytas 2009 m. gruodžio 31 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 1541 (b. l. 20) 50 000 Lt, todėl 2009-11-24 priimtas VMI sprendimas dėl 34 141,44 Lt turėjo būti įvykdytas pirma kitų mokėjimų. Atsakovas paskolą sau padengė ne per banko sąskaitą, todėl VMI sprendimas buvo neįvykdytas. Šie atsakovo veiksmai nelaikytini sąžiningais CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) ir susiję priežastiniu ryšiu tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo įvykdyti dalies prievolės antros eilės kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Bankroto byloje nustatyta, kad 2010-12-31 įmonės balanse turto buvo nurodyta 19009 Lt, o antros eilės kreditiniai reikalavimai sudaro 77 726,03 Lt, iš jų 55 333, 54 Lt Valstybinei mokesčių inspekcijai (b.l. 92), todėl įrodyta, jog įmonės turto neužteks antros eilės kreditiniams reikalavimams padengti.

16Kita ieškinio dalis atmestina, nes ieškovė neįrodė ir UAB ,,Parko arena‘‘ bankroto byloje nenustatyta, jog ginčo mokėjimų vykdymo metu, t.y. nuo 2009-07-31 iki 2010-02-01 antrosios eilės kreditoriai buvo priėmę privalomus vykdyti sprendimus dėl savo skolų ir pateikę juos vykdyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl ieškovė ieškinį įrodė tik iš dalies.

17Atsakovo atsiliepime (b.l.71) nurodyti motyvai dėl BUAB ,,Parko arena‘‘ kreditorės UAB ,,Pamario vyturys‘‘ kreditinio reikalavimo ginčijimo nenagrinėti šioje byloje, nes nėra pareikšti įstatymo nustatyta tvarka bankroto byloje.

18Iš atsakovo priteistini 1024 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 93 str.2d., 96 str.1d.).

19Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 str.,

Nutarė

20ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš G. V. 34 141,44 Lt žalos atlyginimo BUAB ,,Parko arena‘‘.

21Kitą ieškinio dalį atmesti.

22Priteisti iš G. V. 1024 Lt žyminio mokesčio valstybei.

23Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovė 2013-01-09 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu,... 4. Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį. Juo prašo ieškovo... 5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį... 6. Atsakovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko.... 7. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 8. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2012 m.... 9. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas... 10. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.... 11. Atsakovo veiksmų teisėtumas vertintinas pagal jų įvykdymo metu galiojusias... 12. Dėl trečiosios eilės kreditorių.... 13. Paskolos sutartimis įrodyta, kad atsakovas 2007 m. pabaigoje - 2008m.... 14. Dėl antrosios eilės kreditoriams padarytos žalos.... 15. Byloje įrodyta, kad ginčo mokėjimų vykdymo metu Klaipėdos apskrities VMI... 16. Kita ieškinio dalis atmestina, nes ieškovė neįrodė ir UAB ,,Parko... 17. Atsakovo atsiliepime (b.l.71) nurodyti motyvai dėl BUAB ,,Parko arena‘‘... 18. Iš atsakovo priteistini 1024 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 93 str.2d.,... 19. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 20. ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš G. V. 34... 21. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 22. Priteisti iš G. V. 1024 Lt žyminio mokesčio valstybei.... 23. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...