Byla e2A-957-619/2018
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės ir Vytauto Zeliankos

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Prelista“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Prelista“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos pastoliai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo ir

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas BUAB „Prelista“ ieškiniu prašo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu tarp UAB „Baltijos pastoliai“ ir UAB „Prelista“ 2016 m. kovo 15 d. atliktą 1500,00 EUR užskaitą; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 1500,00 EUR, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4360-562/2016 UAB „Prelista“ iškelta bankroto byla, teismo nutartis įsiteisėjo 2016 m. gegužės 16 d. Bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Bankroto administravimo partneriai“. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi patvirtintas kreditorių finansinis reikalavimas 122 579,45 EUR sumai; 2017 m. sausio 5 d. nutartimi patikslintas kreditorių reikalavimas 124 454,45 EUR sumai. Atsakovas pateikė dokumentus, kurių pagrindu jis laiko 2016 m. kovo 15 d. teisėtai atlikęs 1500,00 EUR sumos užskaitą su ieškovu: Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. kovo 15 d. raštą Nr. (23.1-08)RNA-8227 dėl UAB „Baltijos pastoliai“ mokestinės nepriemokos perėmimo; Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. kovo 15 d. sprendimą dėl mokestinės nepriemokos perėmimo Nr. (23.21-08)324-3809; 2016 m. vasario 22 d. mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis Nr. 160222. Nustatyta, kad nuo 2016 m. vasario 17 d. UAB „Prelista“ turėjo 2000,00 EUR sumą viršijančią skolą SODRAI, kuri nuolat augo iki pat bankroto bylos iškėlimo 2016 m. gegužės 5 d. Atsakovas 2016 m. kovo 15 d. atliko 1500,00 EUR sumos užskaitą, ieškovui turint skolą socialinio draudimo biudžetui nuo 2016 m. vasario 17 d. ir esant taikytiems bendrovės turto areštams 21622,63 EUR sumai nuo 2015 m. lapkričio 6 d. Užskaita pažeistas atsiskaitymo eiliškumas esant ketvirtąja eile vykdomam atsiskaitymui pagal vykdomuosius dokumentus. Atliekant 2016 m. kovo 15 d. užskaitą, UAB „Prelista“ buvo skolininku, kuris neturi pakankamai lėšų patenkinti pradelstų skolų ne tik SODRAI, bet ir įmonėms. Ieškovas laiko, kad atlikta užskaita pažeidžia imperatyvius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 str. nustatytus atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo reikalavimus. Taip pat yra visos Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. 1 d. nustatytos sąlygos bankroto administratoriui reikšti Actio Pauliano ieškinį. Atsakovo atlikta vienašalė užskaita įvykdyta ieškovui esant faktiškai nemokiam, ką įrodo bankroto bylos iškėlimas, praėjus vos dviem mėnesiams nuo ginčijamos užskaitos, atsakovas neprivalėjo atlikti užskaitos, ją atlikdamas buvo nesąžiningas, nes buvo viešai prieinami duomenys apie ieškovo įsiskolinimą SODRAI. Atsakovas taip pat turėjo galimybę sužinoti, kad ieškovui yra taikomi ir veiklos apribojimai pagal vykdomuosius dokumentus.

72.

8Atsakovas ieškinio nepripažino. Nurodė, kad iš ieškinio turinio neaišku, kokį sandorį ieškovas ginčija, nes 2016 m. kovo 15 d. atsakovo atlikta užskaita buvo tik sumažinta ieškovo skola atsakovui, tuo tarpu ieškovas neginčija nei sutarties, nei administracinio akto, kuriais ieškovui perkelta atsakovo mokestinė nepriemoka, galiojimo. Atsakovas laiko, jog ieškovas neįrodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 str. numatytų sąlygų ieškovui reikšti Actio Pauliana. Kadangi ginčijamu sandoriu nebuvo susitarta dėl jokių ieškovo atsiskaitymų su atsakovu, sudarant šį sandorį negalėjo būti pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 str. nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

103.

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.

124.

13Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijami sandoriai pažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, taip pat šio sandorio įtakos bankrutuojančios įmonės mokumui. Ginčijamais sandoriais ieškovui nebuvo nustatytos naujos ar didesnės apimties turtinės prievolės, negu jos būtų egzistavusios, nesudarius minėtų sandorių, nebuvo perleistas ieškovo turtas ar piniginės lėšos tretiesiems asmenims. Priešingai, ginčijamu sandoriu sumažinta ieškovo skola atsakovui, ją pakeičiant tokios pačios sumos mokestine prievole valstybei, taigi, pasikeitė tik ieškovo kreditorius 1500,00 EUR kreditorinio reikalavimo sumai: ieškovas įgijo iš atsakovo prievolę sumokėti mokestinę nepriemoką valstybei mainais į ieškovo skolos sumažinimą tokiai pačiai sumai. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, jog ginčijamas sandoris turėjo įtakos mokumui ir kad juo buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, suteikiant pirmumo teisę atsakovui kitų ieškovo kreditorių atžvilgiu.

145.

15Teismas taip pat konstatavo, kad užskaita buvo atlikta ieškovo ir atsakovo 2016 m. vasario 22 d. sudarytos sutarties dėl mokestinės prievolės valstybei perėmimo pagrindu, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimas dėl minėtoje sutartyje numatytos mokestinės nepriemokos perėmimo priimtas 2016 m. kovo 15 d. Nurodė, kad nepriemoka perleista ne ieškovo neįvardintu atsakovo 2016 m. kovo 15 d. atlikta užskaita, o ieškovo ir atsakovo 2016 m. vasario 22 d. sudaryta sutartimi Nr. 160222, kuri įsigaliojo nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. (23.21-08)324-3809 dėl mokestinės nepriemokos perėmimo priėmimo momento, t. y. 2016 m. kovo 15 d. Nurodytų sandorių ieškovas neginčija.

166.

17Ieškovas nepaneigė atsakovo sąžiningumo prezumpcijos, sudarant ginčijamą sandorį. Konstatavo, kad sudarant 2016 m. vasario 22 d. mokestinės nepriemokos ar jos dalies perėmimo sutartį Nr. 160222, atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, jog ieškovas yra nemokus. Iš ieškovo pateikto išrašo apie skolas SODRAI matyti, kad ieškovas nuo 2012 m. turėjo panašaus ar net didesnio dydžio skolas SODRAI, kas sudarė pagrindą laikyti, jog ieškovo mokumo sumažėjimas ir apyvartinių lėšų trūkumas yra laikini reiškiniai, o jo atžvilgiu areštai buvo pritaikyti kaip laikinosios apsaugos priemonės dar neišnagrinėtose civilinėse bylose, tuo tarpu duomenų, jog iš ieškovo būti vykdomi išieškojimai kitų kreditorių naudai nėra. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartyje, kuria ieškovui iškelta bankroto byla, nurodytas ieškovo finansinių ataskaitų rinkinys viešajam Juridinių asmenų registrui pateiktas tik 2016 m. gegužės 4 d., t. y. po 2016 m. vasario 22 d. sutarties sudarymo, jos įsigaliojimo ir po faktinės 2016 m. kovo 15 d. užskaitos, todėl sutiko su atsakovo argumentu, kad pastarasis minėtuose dokumentuose nurodytų duomenų apie ieškovo mokumą nežinojo ir negalėjo žinoti ginčijamo sandorio sudarymo metu.

187.

19Pasisakydamas dėl restitucijos taikymo, teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl ieškovo iš atsakovo perimtos mokestinės nepriemokos vykdymo, įrodymų, jog minėta mokestinė nepriemoka ieškovo sumokėta, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti esant pagrindą priteisti iš atsakovo minėtos mokestinės nepriemokos dydžio piniginę kompensaciją, nesant galimybės taikyti restituciją natūra (LR CK 1.80 str. 2 d.).

208.

21Ieškovas ieškinio reikalavimą taip pat grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 str. nustatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos pažeidimu, tačiau ginčijamu sandoriu atsakovas nedalyvavo atsiskaitymo santykiuose su ieškovu, nes jo pagrindu jokie atsiskaitymai nebuvo vykdomi, todėl reikalavimą šioje dalyje taip pat laikė nepagrįstą.

22III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

239.

24Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

259.1

26Teismas neatskleidė bylos esmės, nesuprato sandorio esmės, jo objekto, dalyko. Neteisinga teismo nuomonė, kad mokesčio permoka nėra turtas, mokesčio permoka yra turtinė teisė, mokesčio permoka suteikia teisę į jos susigrąžinimą, ji gali būti realizuojama gaunant realias pinigines lėšas mokesčių mokėtojo pateikto prašymo VMI pagrindu.

279.2

28Ieškovo perleista skola atsakovui negalėjo ir nebuvo sumažinta neperleidus tam tikros vertės turto – turtinės teisės, t.y. teisės į mokesčio permokos susigrąžinimą. Tai, kad ieškovas turėjo mokesčio permoką ir kad ją turėjo ne mažesnei nei 1500 Eur sumai yra nurodyta pačiame į bylą pateiktame VMI 2016-03-15 VMI viršininko sprendime dėl mokestinės nepriemokos perėmimo Nr. (23,21-08) 324-3809, šis sprendimas yra savarankiškas pagrindas konstatuoti, kad ieškovas įvykdė savo įsipareigojimą pagal ginčijamą užskaitą su atsakovui 1500 EUR sumai. Atsakovas neginčija, kad užskaitos pasekoje sumažėjo atsakovo pareiga atsiskaityti su biudžetu 1500 EUR sumai, o atsakovo pripažinimas ar nepripažinimas to, kad ieškovas turėjo mokestinę priemoką yra niekinės reikšmės. Tokį teisinį reglamentavimą bei įgyvendinimo praktiką reglamentuoja 2002-05-17 VMI prie LR Finansų ministerijos Viršininko įsakymu Nr. 127 patvirtintas „Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo procedūrų aprašas“.

299.3

30Apeliantas neturi pareigos ginčyti mokestinės nepriemokos perleidimo sandorio ir akto, nes šis mokesčių mokėtojo sprendimas nėra neteisėtas kaip individualus teisės taikymo aktas, kadangi jis priimtas mokesčių mokėtojui nustačius pagrindus, kurie nustatytini priimant sprendimą dėl mokestinės prievolės perėmimo. Pabrėžė, kad ieškovas neturėjo ir neturi Sprendime nurodomos 1500 EUR dydžio nepriemokos valstybei, iki ginčijamų sandorių įvykdymo turėjo mokestinę permoką – teisę į 1500 EUR sumos susigrąžinimą iš valstybės (o ne nepriemoką – ne skolą valstybei).

319.4

32Dėl teismo sprendimo argumentacijos, konstatuojant CK 6.930-1 str. nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimo nurodė, kad nėra aišku, kodėl pasisakant dėl 2016 m. atsiskaitymo, kuris ginčijamas CK 6.9301 str. pagrindu, Sprendime remiamasi 2009 m. kasacinio teismo praktika, kai šios straipsnio apskritai nebuvo ir joje pasisakoma dėl Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo pažeidimo ir jo teisinių padarinių. Taigi, remiamasi neaktualia kasacinio teismo praktika, o net ir remiantis ja, ginčijamas sandoris pripažintinas neteisėtu pažeidus Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymų nuostatas. Apelianto nuomone, tokio išaiškinimo, kokiu vadovavosi teismas, jo nurodomoje nutartyje nėra. Nesutinka su teismo pozicija, kad CK 6.9301 str. nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais eiliškumas netaikytinas įskaitymams ir/ar kai neperduodamas joks skolininko turtas. Pažymėjo, kad įskaitymas yra viena iš atsiskaitymo tarp subjektų būdų, lėšų perleidimo draudimas apima bet kokios formos ar būdo atsiskaitymus, tame tarpe ir įskaitymą. Kadangi ieškovas neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl privalėjo atsiskaitymus atlikti vadovaujantis CK 6.9301 str., t.y. užskaita buvo pažeista atsiskaitymo eiliškumo tvarka esant trečia eile vykdytinam atsiskaitymui (skola Sodrai), esant ketvirta eile vykdytinam atsiskaitymui pagal vykdomuosius dokumentus. Taigi, atlikta užskaita pažeidžia LR CK 6.9301 str. nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Ginčijamu sandoriu perleistas ieškovo turtas, iš kurio kreditoriai turėjo galimybę pasidengti savo skolas.

339.5

34Nesutinka su teismo išvada, kad sandoris nepažeidė kreditorių interesų. Pabrėžė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas turėjo pradelstų įsiskolinimų ankstesne eile tenkinamiems kreditoriams, skola trečios eilės kreditoriui ne tik nebuvo padengta, bet išaugo nuo 2000 EUR iki daugiau nei 9000 EUR iškeliant bankroto bylą. Apelianto nuomone, akivaizdu, kad bet kuris iš protingų ieškovo kreditorių vadovų būtų sutikęs atgauti skolą susimažinant į biudžetą mokėtinų lėšų sumą. Atlikus įskaitymą, ieškovas neteko lėšų, sumažėjo jos mokumas ir kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą.

359.6

36Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas buvo sąžiningas. Nepagrįstu laiko teismo argumentą, kad skolos Sodrai dydžio santykis su ieškovo apyvartos dydžiu gali būti pagrindu nepaisyti subjektams tokio įsiskolinimo buvimo fakto kaip trečiaja eile atsiskaitymo tvarka apmokėtino įsiskolinimo buvimo CK 6.9301 str. str. prasme. Apelianto nuomone, įstatymas nesuteikė bent atsakovui teisės vertinti apelianto skolos SODRAI reikšmingumo pagal apelianto deklaruojamas apyvartas. Skolos SODRAI faktas yra pakankamas rodiklis ir pagrindas protingam ir apdairiam subjektui nevykdyti užskaitos sandorių su skolininku, turinčiu išviešintų įsiskolinimų biudžetui, kaip buvo bylos atveju. Nesutinkant su sprendimo argumentais, pažymėtina, kad atsakovas turėjo galimybę ir kartu, ką patvirtina kasacinio teismo praktika, pareigą protinga, racionalia ir viešai prieinama priemone – Turto arešto duomenimis pasidomėti, kad ieškovė turi įsiskolinimų, turi finansinių sunkumų. Net viešai prieinamoje bazėje užskaitos atlikimo metu buvo duomenys, kad ieškovas skolingas SODRAI, todėl turėjo žinoti, kad užskaita pažeis kreditorių interesus.

3710.

38Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Baltijos pastoliai“ prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliantas piktnaudžiauja procesu, keisdamas poziciją ir argumentus, neva dabar jis jau ginčija mokestinės permokos perleidimą, nors ieškinyje apie mokestinę permoką nebuvo užsiminęs. Tuo tarpu atsakovas atsiliepime buvo nurodęs, kad ieškovas netinkamai formuluoja ieškinio pagrindą ir neaišku kokią gi prievolę jis ginčija.

3911.

40Ieškovas ginčija skolos sumažinimą, tačiau nei 2016-02-22 mokestinės prievolės valstybei perėmimo sutarties, nei 2016-03-15 VMI sprendimas nėra ginčijamas, todėl lieka neaišku, kokiu pagrindu ieškovas reikalauja pripažinti neteisėtu užskaitą, pats teigdamas, jog sandoriai, kurių pagrindu ji buvo atlikta, yra teisėti.

4112.

42Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismas nesuprato mokestinės permokos esmės, dėl ko nepripažino jos turtu. Jokio sandorio dėl ieškovo mokestinės permokos perleidimo atsakovui nebuvo sudaryta. Kaip jau minėta, jokių argumentų dėl mokestinės permokos ieškovas ieškinyje nebuvo nurodęs, dėl jų nebuvo ginčo. Jokio sandorio dėl ieškovo mokestinės permokos perleidimo atsakovui nebuvo sudaryta, atsakovas neįgijo jokios mokestinės permokos, kurios pagrindu būtų įgijęs reikalavimo teisę įskaityti turimą nepriemoką valstybės biudžetui. Ieškovui buvo perleista atsakovo mokestinė nepriemoka, kas iš esmės visai kitoks sandoris, nei mokestinės permokos perleidimas.

4313.

44Nurodė, kad teismas pagrįstai ir motyvuotai netaikė CK 6.9301 str. nuostatų, nes pagal 2016-02-22 sutartį jokie atsiskaitymai tarp ieškovo ir atsakovo nevyko, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir šio straipsnio pažeidimą. Tokia šiuo klausimu yra ir formuojama teisminė praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-12-30 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-314/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-21 nutartis Nr. 3K-3-361/2008). Taip pat nurodė, kad CK 6.9301 str. bei Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo nuostatų tikslai tapatūs, todėl minėti teismų išaiškinimai yra aktualūs ir šiai dienai.

4514.

46Nepagrįstais laiko skundo argumentus, kuriais teigiama, kad ginčijami sandoriai pažeidžia kreditorių interesus. Atsakovo tvirtinimu, teismas pagrįstai nekonstatavo kreditorių teisių pažeidimo bei skolininko nesąžiningumo. 2016-02-22 sutartimi ieškovui perėmus atsakovo mokestinę prievolę, šios prievolės suma 1500 EUR vienašališku įskaitymu buvo sumažinta ieškovo skola, toks skolos sumažinimas negalėjo pažeisti kreditorių teisių. Juo labiau, kad nėra jokių įrodymų, kad ieškovas turėjo mokestinę permoką. Be to, akivaizdu, kad 1500 EUR įskaitymas nedarė jokios įtakos ieškovo, viešais duomenimis 2015 m. turėjusio virš 500 000 EUR apyvartos, mokumui. Priešingai, apyvartinių lėšų sutaupymas kartu sumažinant įsiskolinimą atsakovui, byloja apie tai, kad ieškovas ieškojo racionalių išeičių išvengti bankroto. Apeliantas nepateikė duomenų, kad atsakovui buvo suteikta kokia nors pirmenybė kitų kreditorių atžvilgiu, t.y. kad buvo pažeistas proporcingumo principas.

4715.

48Dėl atsakovo nesąžiningumo, nurodė, kad apeliantas remiasi kasacinio teismo nutartimis, kuriose nustatytos ir vertintinos kitos faktinės aplinkybės. Ta aplinkybė, kad ieškovas turėjo skolą SODRAI, jam buvo taikyti areštai bei praėjus daugiau nei 2 mėnesiams iškelta bankroto byla nepagrindžia atsakovo nesąžiningumo. Mokesčių administratoriui 2016-03-15VMI sprendimu patvirtintus 2016-02-22 mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį, atsakovas turėjo būti tikru dėl sandorio teisėtumo, įskaitant ir dėl fakto, jog ieškovas neturi įsiskolinimų valstybės biudžetui, fondams, įskaitant SODRA. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu buvo atkreiptas dėmesys, jog 2016-02-22 buvo pirmadienis, įsiskolinimas sodrai atsirado 2016-02-17, t.y. likus dviems darbo dienoms iki sutarties pasirašymo. Duomenų, jog apie ieškovo įsiskolinimą buvo žinoma ir toks skelbimas buvo patalpintas bazėje 2016-02-22 nėra pateikta, nors atsakovas ir prašė šiuos įrodymus pateikti. Bet kuriuo atveju, ieškovas jau nuo 2012 m. periodiškai turėjo įsiskolinimus Sodrai, kas tvirtina, kad tokie įsiskolinimai bylojo apie laikinus apyvartinių lėšų trūkumus. Iškeliant bankroto bylą buvo remiamasi finansinių ataskaitų rinkiniu už 2015 m., kuris buvo pateiktas tik 2016-05-04 JAR, todėl atsakovas neturėjo jokių objektyvių duomenų apie jį žinoti. Taigi, nepaneigta atsakovo sąžiningumo prezumpcija.

4916.

50Taip pat pagrįsta teismo išvada, kad ieškovo reikalaujamas restitucijos būdas nepagrįstas, nes ginčijamu sandoriu atsakovui ieškovas neperleido 1500 EUR lėšų, todėl toks lėšų priteisimas negalimas kaip ginčijamo sandorio negaliojimo pasekmė.

51Teisėjų kolegija

konstatuoja:

52IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

53Apeliacinis skundas atmestinas.

5417.

55Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

5618.

57Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl šalių atliktos 2016-03-15 užskaitos sandorio pripažinimo negaliojančiu Civilinio kodekso 6.66 straipsnio (actio Pauliana) ir CK 6.9301 str. pagrindu.

5819.

59Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė konstatavęs, kad nėra sąlygų visumos pripažinti sandorį negaliojančiu pagal CK 6.66 str., nes neįrodyta, kad sandoris pažeidžia kreditorių interesus, taip pat įtaka bankrutuojančios įmonės mokumui, nėra paneigtas atsakovo nesąžiningumas. Teismo vertinimu, taip pat nėra nustatyta pagrindų pripažinti sandorį negaliojančiu CK 6.9301 str. pagrindu, nes ginčijamu sandoriu nebuvo susitarta dėl atsiskaitymų grynaisiais ar negrynaisiais pinigais ir jo pagrindu jokie atsiskaitymai nebuvo vykdomi.

6020.

61Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, savo argumentus dėl sprendimo neteisėtumo išdėstydamas apeliaciniame skunde.

6221.

63CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; kt.).

64Dėl 2016-03-15 atlikto 1500 EUR užskaitymo pripažinimo negaliojančiu

6522.

66Dėl užskaitymo pripažinimo negaliojančiu byloje iš esmės yra aktualios dvi actio Pauliana taikymo sąlygos (nes dėl kitų buvimo ginčo byloje nėra): kreditoriaus teisių pažeidimas, skolininko nesąžiningumas.

6723.

68Apelianto teigimu, ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių teises, nes pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad sandorio sudarymo laikotarpiu įmonė turėjo pradelstų įsiskolinimų ankstesnės eilės reikalavimų tenkinimo kreditoriams, skola SODRAI ne tik nebuvo padengta, bet ir išaugo nuo 2000 EUR iki 9000 EUR iškeliant bankroto bylą, taigi, tuo metu jau buvo kreditorių. Ieškinyje taip pat buvo pateikti duomenys, kad užskaitos įvykdymo metu įmonė turėjo pradelstų įsiskolinimų ir kitiems kreditoriams. Taigi, atlikus įskaitymą, įmonė neteko lėšų, sumažėjo jos mokumas ir kreditorių galimybės atgauti patenkinimą, įskaitymas atliktas faktiškai prieš pat bankroto bylos iškėlimą, atsakovo interesai buvo iškelti virš kitų kreditorių, dėl ko įvyko neigiamas apelianto turto pokytis. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.

6924.

70Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl to skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

7125.

72Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012), kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

7326.

74Byloje nustatytiems faktams kvalifikuoti kreditoriaus teisių pažeidimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-916/2015); kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas, kai bus nustatytos aplinkybės, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo skolininko prievolės kreditoriui nebus vykdomos ir skolininko galimybės jas įvykdyti ateityje pasikeis ne kreditoriaus naudai, ir toks skolininko mokumo sumažėjimas susijęs su ginčijamu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012); kitaip kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukelia skolininko nemokumo, tačiau sumažina turto, į kurį galima būtų nukreipti kreditoriaus reikalavimo išieškojimą, vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; pirmiau nurodytas nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.); kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės konstatuojamos nustačius, kad reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėjo ar jos nebeliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-706/2016). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas ir toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

7527.

76Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2015-09-29 sutartį Nr. 40 bei 2015-10-30 PVM sąskaitą faktūrą Serija BP97 Nr. 00405, darbų atlikimo aktą ieškovo skola atsakovui sudarė 13 048,40 EUR, atlikus dalinius mokėjimus – 9 048,40 EUR. Šalys 2016-02-22 sudarė Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį Nr. 160222, pagal kurią ieškovas perėmė 1500 EUR atsakovo mokestinę nepriemoką. Sutartis įsigaliojo 2016-03-15, VMI priėmus Sprendimą dėl mokestinės nepriemokos perėmimo Nr. (23.21-08) 324-3809. Įsigaliojus minėtai sutarčiai ir ieškovui perėmus 1500 EUR atsakovo mokestinę prievolę buvo atliktas įskaitymas, ieškovo skola atsakovui sumažinta iki 7548,40 EUR. Taigi, pagal faktinius bylos duomenis nustatyta, kad sudarius ginčijamą sandorį buvo sumažinta ieškovo skola atsakovui, ją pakeičiant tokiu pačiu dydžiu mokestine prievole valstybei, t.y. pasikeitė ieškovo kreditorius, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks skolos sumažinimas, neperleidus turto ir piniginių lėšų, negalėjo pažeisti kreditorių teisių. Byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovas turėjo mokestinę permoką, tokių duomenų taip pat nepateikta ir su apeliaciniu skundu. Apeliantas pateikia kreditorių sąrašą, kurių skolos susidarė iki 2016-02-22, tačiau šių duomenų iš esmės nedetalizuoja (ar su šiais kreditoriais nebuvo dalinai nuo skolos atsiradimo momento, kas sudaro skolos sumą). Dėl to laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pateikta įrodymų, kad ieškovo kreditoriai ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo tokioje pat padėtyje kaip ir atsakovas, ir būtų buvę suinteresuoti sudaryti tokį pat sandorį tokiomis pačiomis ar geresnėmis ieškovui, kaip skolininkui, sąlygomis. Byloje iš esmės nėra duomenų, kad atsakovui buvo suteikta pirmenybė kitų kreditorių atžvilgiu, kad buvo pažeistas visų kreditorių interesų proporcingumo principas. Todėl laikytina pagrįsta teismo išvada, kad nėra įrodytas kreditorių interesų pažeidimas (CPK 178 str.).

7728.

78Dėl kitos actio Pauliana taikymo sąlygs – skolininko nesąžiningumo.

7929.

80Ieškovui reiškiant reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu kaip sudarytą pažeidžiant kreditoriaus interesus, tenka pareiga įrodyti, jog skolininkas ir tretieji asmenys, su kuriais buvo sudaryta ginčijama sutartis, buvo nesąžiningi, nes žinojo, ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises. Ieškovas atleidžiamas nuo minėtų aplinkybių įrodinėjimo tik CK 6.67 straipsnyje numatytais atvejais. CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusių šalių nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms. Nagrinėjamoje byloje sąlygų, leidžiančių taikyti CK 6.67 straipsnyje įtvirtintą sandorio šalių nesąžiningumo principą nenustatyta, todėl ieškovui, remiantis CPK 178 straipsniu, tenka pareiga įrodyti, kad sudarydamas ginčijamą sandorį atsakovas buvo nesąžiningas ir šiuo sandoriu pažeidžiamos ieškovo teisės ir interesai.

8130.

82Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nepaneigė atsakovo sąžiningumo prezumpcijos, laikė įrodytu, kad atsakovas sudarant 2016 m. vasario 22 d. mokestinės nepriemokos sutartį nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, kad ieškovas nemokus. Teismo vertinimu, egzistavusi ieškovo skola SODRAI nuo 2012 m. sudarė pagrindą laikyti, jog mokumo sumažėjimas ir apyvartinių lėšų trūkumas yra laikini reiškiniai, ką byloja ir ieškovo apyvartos 2015 m. bei skolos dydžio SODRAI santykis; areštai pritaikyti dar neišnagrinėtose bylose. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos tesimo 2016 m. gegužės 5 d. nutartyje, kuria iškelta bankroto byla, nurodytas ieškovo finansinių ataskaitų rinkinys viešajam Juridinių asmenų registrui pateiktas tik 2016-05-04, tai yra po 2016-02-22 sutarties sudarymo, jos įsigaliojimo ir po faktinės užskaitos 2016-03-15 d.

8331.

84Kolegija pažymi, kad taikant CK 6.66 str. svarbu laikytis kreditoriaus ir skolininko interesų balanso principo, todėl kreditoriaus teisės neturėtų būti suabsoliutinamos, t.y. kreditoriams neturėtų būti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu.

8532.

86Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys skolininko nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti ne galimomis prielaidomis, o konkrečiais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

8733.

88Sprendžiant dėl kitos sandorio šalies – atsakovo sąžiningumo turi būti vertinama, ar atsakovas išnaudojo visus jam prieinamus ir įmanomus būdus pasidomėti ieškovo turtine padėtimi ar turėjo galimybę žinoti, kad sudarytas sandoris gali pažeisti kitų kreditorių interesus. Pažymėtina ir tai, kad asmens sąžiningumas teisėje yra vertinamas pagal tai, ar asmuo ką nors žinojo arba turėjo žinoti. Žinojimas suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti“ aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės mėn. 10 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-124/2011).

8934.

90Sutiktina su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta argumentacija, kad mokesčių administratoriui 2016-03-15 VMI Sprendimu patvirtinus 2016-02-22 mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį, atsakovas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad sandoris teisėtas, įskaitant ir dėl fakto, kad ieškovas neturi įsiskolinimų valstybės (savivaldybės) biudžetams, nei fondams, įskaitant Socialinio draudimo fondui (Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo procedūrų aprašo 17 p.). Pažymėtina ir tai, jog skolos SODRAI atsiradimo diena 2016-02-17, byloje nėra duomenų, jog ši informacija 2016-02-22 buvo patalpinta SODROS duomenų bazėje www.rekvizitai.it ir išviešinta, kas sudarytų pagrindą daryti išvadą, kad tokius duomenis atsakovas turėjo galimybę objektyviai žinoti. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus apygardos teismo 2016-05-05 nutartyje, kuria ieškovui keliama bankroto byla, buvo remtasi finansinių ataskaitų rinkiniu už 2015 m., kuris buvo pateiktas JAR 2016-05-04, tai yra po 2016-02-22 sutarties sudarymo, dėl ko objektyviai atsakovas šių duomenų negalėjo žinoti. Šios nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nesąžiningumą sudarant ginčo sandorį, kad jis objektyviai turėjo duomenis ir galėjo žinoti, kad sandoriu bus pažeisti kreditorių interesai.

9135.

92Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.9301 str. pagrindu.

9336.

94Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kad CK 6.9301 str. nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais eiliškumas netaikytinas įskaitymams ir/ar kai neperduodamas joks skolininko turtas. Pažymėjo, kad įskaitymas yra viena iš atsiskaitymo tarp subjektų būdų, lėšų perleidimo draudimas apima bet kokios formos ar būdo atsiskaitymus, tame tarpe ir įskaitymą. Kadangi ieškovas neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl privalėjo atsiskaitymus atlikti vadovaujantis CK 6.9301 str., t.y. užskaita buvo pažeista atsiskaitymo eiliškumo tvarka esant trečia eile vykdytinam atsiskaitymui (skola Sodrai), esant ketvirta eile vykdytinam atsiskaitymui pagal vykdomuosius dokumentus. Taigi, atlikta užskaita pažeidžia LR CK 6.9301 str. nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas.

9537.

96Teisėjų kolegija nurodytų argumentų nepripažįsta pagrįstais. CK 6.9301 str., reglamentuojantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d., šio įstatymo bei Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymų nuostatos ir tikslai, paskirtis iš esmės yra identiška, todėl sutiktina su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija, kad teismų išaiškinimai dėl Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo tvarkos taikymo yra aktualūs, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą turėjo teisinį pagrindą remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009 pateiktais išaiškinimais. Pažymėtina, kad minėtoje kasacinio teismo nutartyje yra konstatuojama, kad „prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms yra mokėtojo prievolės mokėti vykdymas, pažeidžiantis Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo 3 str. nustatytą mokėjimų eiliškumo tvarką“. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčijamu sandoriu nebuvo atliekami atsiskaitymai grynais ar negrynais pinigais, todėl ginčo sandoriu CK 6.9301 str. nuostatos nebuvo pažeistos, nes susitarimu buvo atliktas prievolių įskaitymas.

9738.

98Dėl kitų apelianto skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, kaip neturinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

9939.

100Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

10140.

102Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

10341.

104Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, atsakovei iš ieškovo priteisiamos jos turėtos advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą, neviršijančios Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytų maksimalių dydžių – 600 EUR.

10542.

106Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

10743.

Nutarė

108Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

109Priteisti iš ieškovo BUAB „Prelista“ atsakovui UAB „Baltijos pastoliai“ 600 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas BUAB „Prelista“ ieškiniu prašo pripažinti niekiniu ir... 7. 2.... 8. Atsakovas ieškinio nepripažino. Nurodė, kad iš ieškinio turinio neaišku,... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 3.... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 26 d. sprendimu ieškinį... 12. 4.... 13. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijami sandoriai... 14. 5.... 15. Teismas taip pat konstatavo, kad užskaita buvo atlikta ieškovo ir atsakovo... 16. 6.... 17. Ieškovas nepaneigė atsakovo sąžiningumo prezumpcijos, sudarant ginčijamą... 18. 7.... 19. Pasisakydamas dėl restitucijos taikymo, teismas konstatavo, kad ieškovas... 20. 8.... 21. Ieškovas ieškinio reikalavimą taip pat grindžia Lietuvos Respublikos... 22. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 23. 9.... 24. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 25. 9.1... 26. Teismas neatskleidė bylos esmės, nesuprato sandorio esmės, jo objekto,... 27. 9.2... 28. Ieškovo perleista skola atsakovui negalėjo ir nebuvo sumažinta neperleidus... 29. 9.3... 30. Apeliantas neturi pareigos ginčyti mokestinės nepriemokos perleidimo sandorio... 31. 9.4... 32. Dėl teismo sprendimo argumentacijos, konstatuojant CK 6.930-1 str. nustatyto... 33. 9.5... 34. Nesutinka su teismo išvada, kad sandoris nepažeidė kreditorių interesų.... 35. 9.6... 36. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas buvo sąžiningas. Nepagrįstu laiko... 37. 10.... 38. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Baltijos pastoliai“... 39. 11.... 40. Ieškovas ginčija skolos sumažinimą, tačiau nei 2016-02-22 mokestinės... 41. 12.... 42. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismas nesuprato mokestinės permokos... 43. 13.... 44. Nurodė, kad teismas pagrįstai ir motyvuotai netaikė CK 6.9301 str.... 45. 14.... 46. Nepagrįstais laiko skundo argumentus, kuriais teigiama, kad ginčijami... 47. 15.... 48. Dėl atsakovo nesąžiningumo, nurodė, kad apeliantas remiasi kasacinio teismo... 49. 16.... 50. Taip pat pagrįsta teismo išvada, kad ieškovo reikalaujamas restitucijos... 51. Teisėjų kolegija... 52. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 53. Apeliacinis skundas atmestinas.... 54. 17.... 55. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 56. 18.... 57. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl šalių atliktos... 58. 19.... 59. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė konstatavęs, kad... 60. 20.... 61. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, savo argumentus... 62. 21.... 63. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje... 64. Dėl 2016-03-15 atlikto 1500 EUR užskaitymo pripažinimo negaliojančiu ... 65. 22.... 66. Dėl užskaitymo pripažinimo negaliojančiu byloje iš esmės yra aktualios... 67. 23.... 68. Apelianto teigimu, ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių teises, nes pagal... 69. 24.... 70. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, sandoris pažeidžia kreditoriaus teises,... 71. 25.... 72. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 73. 26.... 74. Byloje nustatytiems faktams kvalifikuoti kreditoriaus teisių pažeidimu... 75. 27.... 76. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2015-09-29 sutartį Nr. 40 bei 2015-10-30... 77. 28.... 78. Dėl kitos actio Pauliana taikymo sąlygs – skolininko nesąžiningumo.... 79. 29.... 80. Ieškovui reiškiant reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu kaip... 81. 30.... 82. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nepaneigė atsakovo... 83. 31.... 84. Kolegija pažymi, kad taikant CK 6.66 str. svarbu laikytis kreditoriaus ir... 85. 32.... 86. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau... 87. 33.... 88. Sprendžiant dėl kitos sandorio šalies – atsakovo sąžiningumo turi būti... 89. 34.... 90. Sutiktina su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta... 91. 35.... 92. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.9301 str. pagrindu.... 93. 36.... 94. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kad CK 6.9301 str. nustatytas... 95. 37.... 96. Teisėjų kolegija nurodytų argumentų nepripažįsta pagrįstais. CK 6.9301... 97. 38.... 98. Dėl kitų apelianto skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, kaip... 99. 39.... 100. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų... 101. 40.... 102. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios... 103. 41.... 104. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, atsakovei iš ieškovo priteisiamos jos... 105. 42.... 106. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 107. 43.... 108. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimą palikti... 109. Priteisti iš ieškovo BUAB „Prelista“ atsakovui UAB „Baltijos...